Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Veko“ patikslintą ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. R., V. S., J. N., A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 18 833,43 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ieškovė 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes bendrovės turtą sudarė 25 307,58 Eur (87 382 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 73 079,24 Eur (252 328 Lt), be to, vien įsipareigojimai buvusiems akcininkams J. N., A. S., V. S., sudarė 43 443 Eur (150 000 Lt). Paaiškino, kad įstatinis kapitalas įnešus minėtas lėšas nebuvo padidintas, taip pat nebuvo priimti jokie sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo. Ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuoti pradelsti įsipareigojimai buvusiems akcininkams J. N., A. S., V. S. jau nuo 2011 m. gruodžio 31 d. kaip per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Ieškovė pažymėjo, kad administratoriui neperduota senesnė nei 2012 metai dokumentacija, todėl administratorius objektyviai neturėjo galimybės pagrįsti tikslios pradelstų įsiskolinimų atsiradimo datos, kuri tikėtinai būtų dar ankstesnė, nei 2011 m. gruodžio 31 d.

Ieškovė paaiškino, kad A. S. nuo 1996 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. liepos 7 d., R. T. nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2014 m. kovo 5 d., R. T. nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., M. R. nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovai, o A. S. nuo 1996 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. sausio 6 d., V. S., J. N. nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., R. T. nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d., M. R. nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės akcininkai.

Ieškovė nurodė ir tai, kad skolos pirmiesiems kreditoriams susiformavo 2014 m. spalio 31 d., kai ieškovei vadovavo ir akcininku buvo atsakovas, toliau bendrovės nemokumas tik didėjo: 2018 m. balandžio 14 d. bankroto administratoriui perduotų 2011-2014 metų finansinių ataskaitų duomenimis 2011 metais bendrovės turtas sudarė 23 859,48 Eur (87 382 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 73 079,24 Eur (252 328 Lt); 2012 metų finansinių ataskaitų turtas sudarė 21 166,59 Eur (73 084 Lt), įsipareigojimai – 69 799,29 Eur (241 003 Lt); 2013 metų finansinių ataskaitų turtas sudarė 33 216,23 Eur (114 690 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 69 258,47 Eur (239 136 Lt); 2014 metų finansinių ataskaitų turtas sudarė 25 256,31 Eur (87 205 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 65 574,32 Eur (226 415 Lt). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2011 m. gruodžio mėn. 31 d. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o ne toliau didinti įmonės įsipareigojimus kreditoriams, tačiau atsakovas, buvęs BUAB „Veko“ akcininkas (nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. sausio 6 d.) ir vadovas (nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. sausio 6 d.), toliau, įmonei esant nemokiai, tęsė nemokios bendrovės veiklą tuo padarydamas žalą jos kreditoriams. Nuo M. R. paskyrimo ieškovės direktoriumi momento ieškovės veikla jau nebuvo vykdoma, bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro. M. R. net neturėjo galimybės vykdyti bendrovės veiklą, nes jam nebuvo perduoti BUAB „Veko“ dokumentai ir turtas.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo vadovavimo ir buvimo akcininku laikotarpiu bendrovei atsirado 2 399,71 Eur žala dėl UAB DK „PZU Lietuva“ (2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)); 10 860,68 Eur žala (2014 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)); 817,35 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriams I. G., A. B.; 2 255,47 Eur žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV); 445,79 Eur žala Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

Ieškovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuoti tinkamai. Ieškovės atstovas advokatas G. B. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, prašo jį tenkinti ir bylą nagrinėti ieškovės atstovams nedalyvaujant.

Atsakovas R. T. į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. N. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. R., atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Veko“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Finresta“, bankrutuojančios UAB „Veko“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorius įpareigotas perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Veko“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai: I eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: A. B. - 472,54 Eur, I. G. - 1 910,94 Eur; II eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VSDFV Klaipėdos skyrius - 1 922,47 Eur, VMI prie LR FM - 445,79 Eur; III eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: antstolė R. V. - 167,22 Eur, UAB „Gjensidige“ - 2 232,49 Eur, UAB „Ergas“ - 10 641,79 Eur, antstolis J. P. - 131,96 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi į bankrutuojančios UAB „Veko“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą įrašė A. R. ir patvirtino jo 689,34 Eur finansinį reikalavimą, taip pat į bankrutuojančios UAB „Veko“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą įrašė antstolį A. S. ir patvirtino jo 218,89 Eur finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi skyrė UAB „Veko“ buvusiam vadovui M. R. 800 Eur baudą, nes jis nevykdo teismo įpareigojimo per nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turto, dokumentų. 2017 m. liepos 26 d. įvykusiame ieškovės kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta nuo 2017 m. liepos 26 d. iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro bankroto administratoriaus atlyginimui ir reikiamoms administravimo išlaidoms (buhalterinėms, kanceliarinėms, administracinėms, antstolių ir kt. būtinoms išlaidoms) tvirtinti 9 500 Eur sąmatą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi UAB „Veko“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkcijas pavedė atlikti UAB „Finresta“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pirmos eilės kreditorių sąrašo pašalintas A. R.; patikslinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: A. B. – 46,41 Eur; I. G. – 770,94 Eur; į antros eilės kreditorių sąrašą įrašytas VSDFV Alytaus skyrius ir patvirtintas jo 2 255,47 Eur finansinis reikalavimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Veko“ vadovais buvo: laikotarpiu nuo 1993 m. birželio 30 d. iki 1996 m. lapkričio 19 d. V. Š., laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 19 d. iki 2009 m. liepos 7 d. A. S., laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2014 m. vasario 26 d. R. T., laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. R. T., nuo 2014 m. gruodžio 23 d. M. R.. UAB „Veko“ akcininkais buvo: laikotarpiu nuo 1996 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. liepos 8 d. A. S., nuo 2009 m. sausio 7 d. V. S. ir J. N., nuo 2012 m. balandžio 30 d. R. T. ir I. T., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. M. R..

2017 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje dėl BUAB „Veko“ perduotos dokumentacijos dalies ieškovės bankroto administratorė konstatavo, kad dėl dokumentų trūkumo nėra realios galimybės nustatyti tikrosios UAB „Veko“ vykdytos ūkinės-komercinės veiklos masto ir priklausančio turto ne tik bankroto bylos iškėlimo datai, bet ir 2013 m. gruodžio 31 d. (balanso duomenimis)/2014 m. kovo 1 d. (didžiosios knygos duomenimis) datai kuomet UAB „Veko“ buvo faktiškai nemoki ir jau R. T. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. T. 18 833,43 Eur žalą. Nurodo, kad atsakovas, būdamas bendrovės akcininkas ir vadovas, įmonei esant nemokiai, nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Taigi, ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos vadovo pareigos esant įmonei nemokiai pateikti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo (pažeidimo). Pastebėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau ir JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš ĮBĮ nuostatų pažeidimo, todėl taikomos ĮBĮ nuostatos.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas). Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis) įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino ir detalizavo šių įstatymų nuostatų taikymo sąlygas analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Nustatant momentą, kuriuo vadovui atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas vertinant pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo padarinius ir nustatant dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo (neinicijavimo) atsiradusią žalą.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal 2012 metų balansą, finansiniais metais ieškovės turtą sudarė 21 166,59 Eur (73 084 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 69 799,29 Eur (241 003 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 410,45 Eur (73 926 Lt), 2011 metais ieškovės turtą sudarė 23 859,48 Eur (87 382 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 73 079,24 Eur (252 328 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 774,44 Eur (19 938 Lt). Pagal 2013 metų balansą, bendrovės turtą sudarė 33 216,23 Eur (114 689 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 69 258,57 Eur (239 136 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 25 815,57 Eur (89 136 Lt). Pagal 2014 metų balansą 2014 m. liepos 31 d., bendrovės turtą sudarė 25 256,31 Eur (87 205 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 65 574,32 Eur (226 415 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 22 131,31 Eur (76 415 Lt).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo BUAB „Veko“ akcininke, jos įmokėta suma sudarė 13 032,90 Eur (45 000 Lt) ir ši suma laikytina ne skola, o įnašu. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jos sutuoktinis A. S. jai padovanojo BUAB „Veko“ akcijų, vėliau ji ir jos sutuoktinis perleido jiems priklausiusias akcijas atsakovui R. T.. Susitarimas dėl akcijų perleidimo buvo žodinis ir atsakovas įgijęs nuosavybės teisę į BUAB „Veko“ akcijas įsipareigojo jai sumokėti 13 032,90 Eur (45 000 Lt) sumą. Nurodė, kad jokių piniginių lėšų niekur neįnešė ir niekam jokių piniginių lėšų nesumokėjo. Patvirtino, kad BUAB „Veko“ reikalavimų nereiškia ir nelaiko, kad įmonė yra jai skolinga. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. N. teismo posėdyje nurodė, atsakovas R. T. yra jos sūnėnas. Paaiškino, kad atsakovas jos paprašė, kad ji būtų akcininkė, nes atsakovas ketino atsidaryti įmonę. Pažymėjo, kad niekada jokių piniginių lėšų nenešė į BUAB „Veko“ sąskaitą, reikalavimų įmonei neturi, niekada nedalyvavo įmonės veikloje. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 17 377,20 Eur (60 000 Lt) suma nebuvo paskola įmonei, ši suma buvo skirta įmonės plėtrai, naujo transporto įsigijimui. Pažymėjo, kad įmonės dokumentuose nėra jokių paskolos sutarčių nei su juo, nei su kitais akcininkais, faktiškai šios lėšos buvo skirtos įstatinio kapitalo didinimui. Nurodė, kad nei būdamas akcininku, nei dabar šių piniginių lėšų nelaiko paskola ir neprašo jų grąžinti. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. teismo posėdyje nurodė, kad apie 2008-2009 metus įnešė 17 377,20 Eur (60 000 Lt) sumą į bendrovės sąskaitą, tačiau tai nebuvo paskola – ši suma buvo skirta įmonės plėtrai, už ją buvo perkamos transporto priemonės.

Pastebėtina, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. S., V. S. ir J. N. paaiškinimai, išdėstyti atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir duoti teismo posėdžio metu, prieštaringi, aplinkybės, nurodytos atsiliepimuose į patikslintus ieškinius, nesutampa su nurodytomis teismo posėdžio metu, todėl vertintini kritiškai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonėje nebuvo atlikti jokie veiksmai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad 43 443 Eur (150 000 Lt) suma, nurodoma kaip skola buvusiems akcininkams A. S., V. S. ir J. N., į buhalterinę apskaitą buvo įtraukta iki 2011 metų, tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, paskolos sutarčių, įmonės balansų ir pan. už laikotarpį iki 2011 metų nėra išlikę.

Iš byloje pateiktų BUAB „Veko“ didžiosios knygos išrašų matyti, kad 2012, 2013 ir 2014 metais pagal didžiosios knygos sąskaitų klasifikatorių 44, kuriame traukiamos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kaip kitos skolos (klasifikatorius 4422) įtraukta 43 443 Eur (150 000 Lt) suma. Iš 2012 metų BUAB „Veko“ balanso matyti, kad ir 2011 metais, ir 2012 metais 43 443 Eur (150 000 Lt) suma įtraukta prie po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2011 metais 5 774, 44 Eur (19 938 Lt), o 2012 metais – 21 410,45 Eur (73 926 Lt). Iš 2013 ir 2014 metų (iki 2014 m. liepos 31 d.) BUAB „Veko“ balanso matyti, kad ir 2013 metais, ir 2014 metais 43 443 Eur (150 000 Lt) suma įtraukta prie po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų. Be to, 2012 metų ir 2013 metų finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose 43 443 Eur (150 000 Lt) bendrovės skola akcininkui nurodyta kaip po vienerių metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus mokėtinų sumų.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. B. nurodė, kad dirbo BUAB „Veko“ (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 2012 iki 2014 metų. Paaiškino, kad skolos A. S., V. S. ir J. N. buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą jai perėmus buhalterinės apskaitos dokumentus. Kada šios lėšos buvo įneštos ir ar tikrai buvo įneštos įmonei nurodyti negalėjo, paskolos sutarčių ar kitų dokumentų, susijusių su įneštomis piniginėmis lėšomis, niekada nematė, tokie dokumentai jai perduoti nebuvo. Pažymėjo, kad jos darbo laikotarpiu nei vienas iš buvusių akcininkų šių piniginių lėšų grąžinti neprašė, buvo kalbama, kad tai yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Paaiškino, kad buhalterinėje apskaitoje didžiojoje knygoje šie įsipareigojimai įtraukti ne į tą grafą, teisingi duomenys nurodyti įmonės balanse, kuris buvo perduotas VĮ „Registrų centras“.

Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2012, 2013 ir 2014 metų balansas yra patvirtintas įmonės vadovo – 2012 metų pasirašytas direktoriaus R. T. ir buhalterės A. B., 2013 metų pasirašytas direktoriaus R. T. ir buhalterės A. B., 2014 metų (iki 2014 m. liepos 31 d.) pasirašytas direktoriaus R. T. ir buhalterės A. B., kas rodo, jog balanso pateikimo metu buvęs įmonės vadovas patvirtino, kad išvardintuose balansuose nurodyti duomenys atitinka realią padėtį įmonėje.

Išanalizavus ir įvertinus byloje pateiktus UAB „Veko“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir balansus, taip pat trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, paaiškinimus, darytina išvada, kad A. S., V. S. ir J. N. įneštos piniginės lėšos laikytinos akcininkų UAB „Veko“ suteiktomis paskolomis, tačiau, kaip nurodyta UAB „Veko“ finansinės atskaitomybės dokumentuose, įneštos piniginės lėšos laikytinos ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne trumpalaikiais įsipareigojimais, ir nagrinėjamo laikotarpio metu jų grąžinimo terminai nebuvo suėję.

Teismas pažymi, kad nors bankroto procese vyrauja viešasis interesas, suponuojantis teismo pareigą veikti aktyviai, tačiau ji nepanaikina bendrojo civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės konstatavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog BUAB „Veko“ buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pripažįsta, jog BUAB „Veko“ pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus buvo nemoki 2012 metų gruodžio 31 d. – pagal 2012 metų balansą, finansiniais metais ieškovės turtą sudarė 21 166,59 Eur (73 084 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 410,45 Eur (73 926 Lt).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „Veko“ vadovas buvo atsakovas R. T..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 išaiškino, kad skirtingi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentai gali priklausyti nuo to, ar konkretūs bendrovės akcininkai (ar jų grupė) turi akcijų kiekį, suteikiantį balsų daugumą, ar šie akcininkai bendradarbiaudami kartu priima kryptingus sprendimus dėl bendrovės valdymo, o jų išrinkti asmenys sudaro bendrovės valdymo organus, ar tai yra akcininkai, kurių turimų akcijų kiekis sudaro balsų mažumą ir jie bendrovės valdymui iš esmės neturi įtakos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Veko“ akcininkais buvo: laikotarpiu nuo 1996 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. liepos 8 d. A. S., nuo 2009 m. sausio 7 d. V. S. ir J. N., nuo 2012 m. balandžio 30 d. R. T. ir I. T., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. M. R.. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 30 d. atsakovui R. T. priklausė 75 procentai akcijų, I. T. – 25 procentai. Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai (CK 2.52 straipsnio 1dalis). Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes. Daugumos akcininkas laikytinas sužinojusiu apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylą kilti, su sąlyga, kad akcininkas faktiškai nežinojo apie finansinę padėtį anksčiau. Kadangi atsakovas R. T. nuo 2012 m. balandžio 30 d. tapo pagrindiniu UAB „Veko“ akcininku, kaip pagrindiniam UAB „Veko“ akcininkui atsirado pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą įstatyme nustatytu terminu 2012, 2013, 2014 metais. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šią savo pareigą įvykdė, byloje nepateikta.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Veko“ pripažintina nemokia nuo 2012 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad atsakovas, kaip akcininkas, turėjo žinoti apie UAB „Veko“ finansinę padėtį 2013 m. balandžio 30 d. ir pripažintina, kad nuo šios datos atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Žala dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimo pasireiškia tuo, kad dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei pablogėja jos turtinė padėtis ir tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančios UAB „Veko“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus: I eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: A. B. - 472,54 Eur, I. G. - 1 910,94 Eur; II eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VSDFV - 1 922,47 Eur, VMI - 445,79 Eur; III eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: antstolė R. V. - 167,22 Eur, UAB „Gjensidige“ - 2 232,49 Eur, UAB „Ergas“ - 10 641,79 Eur, antstolis J. P. - 131,96 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi į bankrutuojančios UAB „Veko“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą įrašė A. R. ir patvirtino jo 689,34 Eur finansinį reikalavimą, taip pat į bankrutuojančios UAB „Veko“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą įrašė antstolį A. S. ir patvirtino jo 218,89 Eur finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pirmos eilės kreditorių sąrašo pašalintas A. R.; patikslinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: A. B. – 46,41 Eur; I. G. – 770,94 Eur; į antros eilės kreditorių sąrašą įrašytas VSDFV Alytaus skyrius ir patvirtintas jo 2 255,47 Eur finansinis reikalavimas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo ir detalizuoja prašomą priteisti žalą: A. B. – 46,41 Eur, I. G. – 770,94 Eur, VSDFV Alytaus skyriui – 2255,47 Eur, VMI – 445,79 Eur, antstolei R. V. - 167,22 Eur, UAB „Gjensidige“ - 2 232,49 Eur, UAB „Ergas“ - 10 641,79 Eur, antstoliui A. S. – 218,89 Eur, iš viso 16 779 Eur. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys šiuos reikalavimus. Pastebėtina, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 18 833,43 Eur, tačiau iš pačios ieškovės ieškinyje nurodyto detalizavimo matyti, kad visi reikalavimai sudaro 16 779 Eur, o ne 18 833,43 Eur. Duomenų apie kitus ieškovės BUAB „Veko“ kreditorių reikalavimus, ieškovė byloje nepateikė.

Iš 2019 m. gruodžio 27 d. patikslinto ieškinio pagrindo ir byloje pateiktų kreditorių skolos atsiradimo datų bei detalizavimo nustatyta, kad 16 779 Eur skola, t. y. ieškovės kreditorių reikalavimai, patvirtinti ieškovės BUAB „Veko“ bankroto byloje, susidarė po to, kai atsakovas tapo pagrindiniu ieškovės akcininku ir jam atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas R. T. nuo 2014 m. kovo 5 d. tapo vieninteliu BUAB „Veko“ vadovu, o po jo įmonės vadovu tapęs trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. R. iš jo neperėmė ir įmonės veiklos nebevykdė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. gruodžio mėn. buvo atleisti paskutiniai įmonės darbuotojai, nuo 2015 m. kovo 27 d. įmonė nebebuvo PVM mokėtojas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. T. nuo 2012 m. balandžio 30 d. tapo pagrindiniu įmonės akcininku, o nuo 2014 m. kovo 5 d. įmonės vadovu, ir paskutinis įmonės vadovas M. R. iš jo jokių dokumentų neperėmė ir faktiškai įmonės veiklos nebevykdė, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už visą įmonei nuo 2013 m. balandžio 30 d. padarytą žalą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas R. T. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Veko“ ir dėl jo neveikimo UAB „Veko“ kreditoriams atsirado 16 779 Eur dydžio žala (CK 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, atsakovus, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais procesinės palūkanos iš atsakovo R. T. priteistinos nuo patikslinto ieškinio, kuriuo suformuluoti galutiniai reikalavimai, atsakovu nurodant tik R. T., priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 27 d.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškus reikalavimus, bei liudytojų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 16 779 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 200 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi patenkinta 89 procentai ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 178 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 378 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės BUAB „Veko“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T. 16 779,00 Eur (šešiolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 00 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16 779,00 Eur (šešiolikos tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 00 ct) sumos nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 178,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei BUAB „Veko“.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. T. 378,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.