- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-477-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00066-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB), prašydamas priteisti iš atsakovės 5 243,95 Eur nuostolių atlyginimo, 118 Eur žyminio mokesčio, 223,07 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) dėl H. Z., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovė buvo šios transporto priemonės savininkė. Ši transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės, todėl vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 5 243,95 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5243,95 Eur. Todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, turi teisę atsakovo reikalauti grąžinti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 5 243,95 Eur. Atsakovė šios sumos nėra sumokėjusi.
3. Atsakovė UAB „Vikreda“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisi iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Faktas, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras pareiškia atgręžtinį reikalavimą, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo patiekti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Biuras akivaizdžiai nepatikrino ir nevertino jam pateiktos medžiagos ir jos pagrįstumo. Atkreipia dėmesį, kad nėra pateiktos eismo įvykio nuotraukos, kuriose būtų užfiksuoti eismo įvykio metu automobilio apgadinimai, o tiesiog pateikta ekspertizės sąmata su nurodytomis keistinomis detalėmis ir atliktais darbais. Atsakovė nevertino ekspertizės sąmatoje nurodytų atliktinų darbų būtinumo, keistinų detalių reikalingumo ir ekspertizės sąmatoje nurodytų aplinkybių atitikimo faktinėms aplinkybės, jog eismo įvykio metu apgadinto automobilio neverta remontuoti. Pažymi, kad ekspertizės sąmatoje nurodyta, jog apgadintas automobilio galas ir kairė pusė, tačiau sąmatoje yra nurodyta, jog yra keistinos ir dešinės pusės detalės, kas akivaizdžiai patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes dėl nepagrįsto reikalavimo atlyginti nuostolius, nors jis nėra dėl jų atsakingas, o sąmatose galimai yra nurodomi pertekliniai darbai, taip nepagrįstai išdidinant atlygintinos žalos sumą. Nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes nėra nustatytas tikrasis atlygintinos žalos dydis, į bylą nėra pateikti visi bylai reikšmingi įrodymai, taip pat pažymėjo, kad atlyginant žalą būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 5 243,95 Eur nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 243,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 341,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini), dėl H. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – vilkiką (duomenys neskelbtini), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytoja yra ieškovė, kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. jis važiuodamas priartėjo ir atsitrenkė į kitos transporto priemonės, t. y. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Nurodė, kad pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės vairuotojo H. Z. 2019 m. rugsėjo 3 d., padaryto eismo įvykio faktą yra išduoti oficialių (duomenys neskelbtini) institucijų. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog būtent atsakovės darbuotojas kaltas dėl eismo įvykio patvirtina eismo įvykio deklaracija, Greitkelių Respublikinės saugumo kuopos pareiškimas dėl eismo įvykio (2019-09-03), kuriame nurodyta, kad kaltininkas yra Z. H., (duomenys neskelbtini) pilietis, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalimi, tokius dokumentus laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Nustatė, kad ieškovui 201 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) draudikų biuras atsiuntė sąskaitą 5 243,95 Eur sumai, kurią sudaro 4 559,96 Eur kompensacija už transporto priemonę ir 683,99 Eur administravimo mokestis, dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 3 d. ieškovas (duomenys neskelbtini) draudikų biurui pervedė 5 643,95 Eur.
6. Iš (duomenys neskelbtini) draudikų biuro pateiktų duomenų apie žalos administravimo procesą teismas nustatė, kad nukentėjusiajam atlyginta 4 559,96 Eur žala (2021 m. sausio 11 d. nukentėjusiosios šalies ir draudimo bendrovės „Allianz“ veikiančios centrinio (duomenys neskelbtini) biuro vardu sudarytas susitarimas). Iš 2021 m. balandžio 29 d. Centrinio (duomenys neskelbtini) eismo įvykių draudimo bendrovių biuro Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiųstos sąskaitos 4 559,69 Eur sumai, teismas pažymėjo, kad ją sudaro 4 150 Eur transporto priemonės skirtumas, 100 Eur galimybės naudotis transporto priemone netekimas 10 dienų ir nutempimo paslaugos 309,96 Eur. Nurodė, kad pridedamas mokėjimo prašymas ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sąskaita faktūra Nr. F119091855, kuri patvirtina, už transporto priemonės saugojimą ir pakrovimą buvo paskaičiuota 309,96 Eur. Teismas nurodė, kad iš 2009 m. lapkričio 12 d. ekspertizės ataskaitos matyti, jog nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos gali siekti 5 663,10 Eur. Automobilio įsigijimo kaina buvo 5 833,33 Eur (atėmus nuolaidas ir nusidėvėjimą), eksperto nustatyta rinkos kaina lygi 3 666,67 Eur, automobilio vertė po įvykio 250 Eur be PVM. Pažymėjo, kad prie ekspertizės akto yra pateikti visi duomenys, tarp jų ir ekspertizės sąmata, kurioje detaliai nurodytos reikalingos atsarginės detalės ir jų kaina, darbo užmokestis, automobilio dažymo išlaidos, papildomos išlaidos, remonto išlaidos ir nurodytos bendros remonto išlaidos su PVM – 6 795,72 Eur; nurodyta, kad finansiniu požiūriu nepataisoma transporto priemonė; remontuoti neplanuojama, nes neišardžius, remiantis pateikta sąmata, nustatyta bendra remonto suma yra didesnė už eksperto nustatytą transporto priemonės vertę.
7. Teismas pažymėjo, kad pateikta eksperto ataskaita (sąmata) nepatvirtina realių darbų atlikimo, t. y. tik preliminarūs duomenys, kiek galėtų kainuoti automobilio remontas. Byloje nustatė, kad automobilis neremontuojamas, nes remonto suma yra didesnė už automobilio vertę. Iš 2021 m. kovo 4 d. „Allianz I.A.R.D“ automobilių draudimo papildomos sąskaitos Centriniam (duomenys neskelbtini) biurui nustatė, jog žala, kurią prašė ieškovo atlyginti ir sudaro būtent 4 559,96 Eur, ir dar administravimo mokestis - 683,95 Eur. Teismas nurodė, jog duomenų, kad neteisingai paskaičiuota automobilio vertė, atsakovas nepateikė. Teismas sprendė, kad jokių duomenų, kad apskaičiuotas žalos dydis yra neteisingas, atsakovė nepateikė, todėl darė išvadą, kad žalos dydis yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui, o ši aplinkybė leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad atsakovei ieškovas pranešė apie (duomenys neskelbtini) vyksiantį žalos administravimo procesą, nurodė jai (duomenys neskelbtini) draudiko kontaktus ir prašė atsakovės aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese (2020-10-12 pranešimas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovės naudai iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl (duomenys neskelbtini) biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas pritaikė biurų vidaus nuostatus ir atsakovei, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.
8.2. Teismas visiškai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, ir (duomenys neskelbtini) teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl (duomenys neskelbtini) biuro nustatytu žalos dydžio. Iki to laiko, kai ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė neturėjo visiškai jokių dokumentų, susijusių su šiuo eismo įvykiu, įskaitant, bet neapsiribojant ekspertizės aktu bei transporto priemonės apgadinimų fotonuotraukų. Tai, kad atsakovė turėjo galimybę dalyvauti (duomenys neskelbtini) biuro žalos administravime, teikti prieštaravimus, yra tik deklaratyvūs pirmosios instancijos teismo teiginiai, kadangi vadovaujantis biurų vidaus nuostatais, į žalos administravimą trečiasis asmuo (atsakovė) nėra įtraukiama.
8.3. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio, o sprendime tik besąlygiškai pritarė ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į šių skaičiavimų pagrįstumą, teisingumą, visiškai nesigilinant į tai, ar realiai eismo įvykio metu apgadintas automobilis buvo tokios būklės, jog automobilį buvo neverta remontuoti, tačiau teismas atsakovės nurodytais teiginiais visiškai nesivadovavo ir jų nevertino, o tik remdamasis deklaratyviais teiginiais apie tariamą atsakovės pareigą dalyvauti žalos administravime priėmė skundžiamą sprendimą.
8.4. Teismas, visiškai nevertino ir nesivadovavo atsakovės nurodomais kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose yra išaiškinta, kad tais atvejais, kada ieškovas Transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. M. J., bylos Nr. 3K-3-100/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019-0903 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalis). Biuras informavo atsakovę apie (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pradėtą administruoti žalą, bet atsakovė neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui.
9.2. Tik tais atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 39 punktas). Teismas atsakovei padarė išimtį - vertino jos prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.
9.3. Biuras, pateikė visus atsakovo civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami (duomenys neskelbtini). Atsakovė apsiribojo vien tik nepagristu abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.
9.4. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, teismui nėra pagrindo nagrinėti ir vertinti atsakovo keliamų klausimų (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K- 3-33-1075/2020, 40, 41, 44 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino regresinį ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuro) reikalavimą atsakovei UAB „Vikreda“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) dėl H. Z., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala: H. Z. važiuodamas priartėjo ir atsitrenkė į kitos transporto priemonės, t. y. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Eismo įvykio kaltininkas, H. Z., vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra UAB „Vikreda“. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
13. Ieškovui 201 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) draudikų biuras atsiuntė sąskaitą 5 243,95 Eur sumai, kurią sudaro 4 559,96 Eur kompensacija už transporto priemonę ir 683,99 Eur administravimo mokestis, dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 3 d. ieškovas (duomenys neskelbtini) draudikų biurui pervedė 5 643,95 Eur. 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. birželio 17 d. ieškovas atsakovei išsiuntė pretenzijas dėl 5 643,95 Eur grąžinimo.
Dėl vidaus nuostatų taisyklių taikymo, jų galiojimo tretiesiems asmenims
14. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei. Teigia, kad teismas pritaikė biurų vidaus nuostatus ir atsakovei, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.
15. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečiui rekomendavus Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo buvo sukurta žaliosios kortelės sistema. Ši sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.
16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad eismo įvykis, dėl kurio ieškovės buvo prašoma atlyginti žalą, įvyko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) draudikų biuras veikia pagal žaliosios kortelės sistemą, taigi Lietuvos draudikų biuras regresinį reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reguliuojančiais teisės aktais.
17. Remiantis Vidaus nuostatų 1 straipsniu, šių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 28 punktas).
18. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (Vidaus nuostatai) yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Vidaus nuostatų tikslą, juose įtvirtintas žalos administravimo taisykles, transporto buveinės vietos draudikų biurui nustatytas pareigas ir kt., taip pat atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, yra ne sykį pažymėta, kad Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios išimtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, nes būtent jiems Vidaus nuostatais nustatomos tam tikros teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatoma tokios žalos administravimo procedūra. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitų asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biurų santykių su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvykį atsakingiems) asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 28, 31 punktus; kt.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas Vidaus nuostatus, teisingai nustatė, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras ((duomenys neskelbtini)) administravo žalą ir kad eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos nenustatė apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką ir Vidaus nuostatas taikė atsakovei, priešingai, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vidaus nuostatais, vertindamas valstybių draudikų biurų santykius ir vertindamas, ar ieškovė turėjo pareigą atlyginti žalą (duomenys neskelbtini) draudikų biurui.
Dėl apeliantės nedalyvavimo žalos administravime
20. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, ir (duomenys neskelbtini) teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl (duomenys neskelbtini) biuro nustatytu žalos dydžio.
21. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Atsakingas už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Asmuo, dėl kurio sukelto eismo įvykio yra mokama išmoka, turi pateikti Biurui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis).
22. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nei Vidaus nuostatuose, nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nėra nustatytos eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareigos informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą, galima situacija, kai į eismo įvykį patekęs transporto priemonės valdytojas nemano esąs atsakingas už eismo įvykį, o apie įvykusią žalos administravimo procedūrą, jos metu priimtus sprendimus ir nukentėjusiems asmenims sumokėtas sumas sužino tik Lietuvos draudikų biurui pateikus reikalavimą jas grąžinti ir (ar) pareiškus regresinį reikalavimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 42–43 punktai).
23. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui ir ši aplinkybė leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant. Taip pat nustatyta, kad atsakovei ieškovas pranešė (2020-10-12 pranešimu) apie (duomenys neskelbtini) vyksiantį žalos administravimo procesą, nurodė jai (duomenys neskelbtini) draudiko kontaktus ir prašė atsakovės aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Taip pat nustatyta, kad atsakovė neteikė paaiškinimų (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biurui nei tiesiogiai, nei per ieškovą. Taigi, nustatytos aplinkybės lemia, jog žalos administravimo ir atlyginimo klausimas pagrįstai buvo sprendžiamas nedalyvaujant apeliantei ir nelaikytina, kad apeliantei nedalyvaujant žalos administravimo procese buvo pažeistas teisingumo principas, juo labiau, kad pagal Vidaus nuostatus, trečiasis asmuo į žalos administravimą nėra įtraukiamas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti procesine teise teikti byloje įrodymus atsikirtimams pagrįsti. (CPK 142 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Dėl žalos atlyginimo dydžio
24. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio, o sprendime tik besąlygiškai pritarė ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į šių skaičiavimų pagrįstumą, teisingumą, visiškai nesigilinant į tai, ar realiai eismo įvykio metu apgadintas automobilis buvo tokios būklės, jog automobilį buvo neverta remontuoti, kad teismas nevertino atsakovės nurodytų teiginių.
25. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto 5 dalį nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.
26. Kasacinis teismas yra taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. dvi sąlygas: 1) transporto priemonės savininko civilinės teisinės atsakomybės sąlygas, 2) aplinkybę, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Tais atvejais, kai Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).
27. Apeliantė nurodo, kad ji neturėjo objektyvios galimybės surinkti ieškovo argumentus paneigiančius dokumentus, o iš karto po įvykio rinkti įrodymus, neturėjo pareigos.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017, 47 punktas; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 53–54 punktai). Taigi atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 41 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).
30. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
31. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas atsakovės paaiškinimų dėl žalos, vertindamas tik ieškovo pateiktus įrodymus, taip nepagrįstai jiems suteikdami itin svarią reikšmę, neanalizavo visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, tačiau iš teismo sprendimo matyti, jog ieškovas, remdamasis jam tenkančia įrodinėjimo pareiga, teikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu atsakovė reiškė atsikirtimus. Šioje byloje teismai vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus ir šių įrodymų bei teisinio reguliavimo kontekste sprendė dėl atsakovės atsakomybės sąlygų. Taigi, atsakovė UAB „Vikreda“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė 5 243,95 Eur žalos. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jis pateikė į bylą visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami (duomenys neskelbtini). Kad atsakovės darbuotojas kaltas dėl eismo įvykio byloje patvirtina eismo įvykio deklaracija, Greitkelių Respublikinės saugumo kuopos pareiškimas dėl eismo įvykio (2019-09-03), kuriame nurodyta, kad kaltininkas yra Z. H., (duomenys neskelbtini) pilietis, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas teisingai nurodė, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, tokie dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
32. Nustatyta, kad ieškovui 201 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) draudikų biuras atsiuntė sąskaitą 5 243,95 Eur sumai, kurią sudaro 4 559,96 Eur kompensacija už transporto priemonę ir 683,99 Eur administravimo mokestis, dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) draudikų biuro pateiktų duomenų apie žalos administravimo procesą teismas nustatė, kad nukentėjusiajam atlyginta 4 559,96 Eur žala (2021 m. sausio 11 d. nukentėjusiosios šalies ir draudimo bendrovės „Allianz“ veikiančios centrinio (duomenys neskelbtini) biuro vardu sudarytas susitarimas). Teismas įvertino 2021 m. balandžio 29 d. Centrinio (duomenys neskelbtini) eismo įvykių draudimo bendrovių biuro Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiųstą sąskaitą 4 559,69 Eur sumai, kurią sudaro 4 150 Eur transporto priemonės skirtumas, 100 Eur galimybės naudotis transporto priemone netekimas 10 dienų ir nutempimo paslaugos 309,96 Eur. Byloje pridėtas mokėjimo prašymas ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sąskaita faktūra Nr. F119091855, kuri patvirtina, už transporto priemonės saugojimą ir pakrovimą buvo paskaičiuota 309,96 Eur.
33. Teismas įvertino 2009 m. lapkričio 12 d. ekspertizės ataskaitą, iš kurios nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos gali siekti 5 663,10 Eur; automobilio įsigijimo kaina buvo 5 833,33 Eur (atėmus nuolaidas ir nusidėvėjimą), eksperto nustatyta rinkos kaina lygi 3 666,67 Eur, automobilio vertė po įvykio 250 Eur be PVM. Kaip pažymėjo teismas, prie ekspertizės akto yra pateikti visi duomenys, tarp jų ir ekspertizės sąmata, kurioje detaliai nurodytos reikalingos atsarginės detalės ir jų kaina, darbo užmokestis, automobilio dažymo išlaidos, papildomos išlaidos, remonto išlaidos ir nurodytos bendros remonto išlaidos su PVM – 6 795,72 Eur; nurodyta, kad finansiniu požiūriu nepataisoma transporto priemonė; remontuoti neplanuojama, nes neišardžius, remiantis pateikta sąmata, nustatyta bendra remonto suma yra didesnė už eksperto nustatytą transporto priemonės vertę. Teismas byloje nustatė, kad paskaičiuotą žalą sudaro ne automobilio remonto išlaidos, o verčių skirtumas – 4150 Eur, prastova - 100 Eur ir vilkimas - 309,96 Eur, t. y. iš viso 4 559,96 Eur. Teismas akcentavo, jog duomenų, kad automobilis būtų remontuotas, nėra. Iš 2021 m. kovo 4 d. „Allianz I.A.R.D“ automobilių draudimo papildomos sąskaitos Centriniam (duomenys neskelbtini) biurui teismas nustatė, jog žala, kurią prašė ieškovo atlyginti ir sudaro būtent 4 559,96 Eur, ir dar administravimo mokestis - 683,95 Eur. Tuo tarpu atsakovė jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti jos poziciją, jog neteisingai paskaičiuota automobilio vertė, nepateikė.
34. Ieškovas į bylą taip pat pateikė Biuro Žalų administravimo departamento išvadą dėl Biuro reikalavimo pagrįstumo; (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnio vertimą į valstybinę kalbą; Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę nustatyta tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo (civilinė byla Nr. 2-1323-854/2018) surinktą oficialią (LAT 2017-03-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-415/2017, 26 punktas; LAT 2017-03-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-916/2017, 29 punktas) informaciją apie (duomenys neskelbtini) užsienio teisės turinį; Badinterio įstatymo, kuriuo remiantis (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras administravo žalą ir išmokėjo išmoką, vertimą į valstybinę kalbą.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė savo regresinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 5 243,95 Eur nuostolių.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovas neprašė priteisi patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.