- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-483-898/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28055-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Laureta Ulbienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant toliau tęsti darbą jo vadovaujamoje įmonėje MB „M.“, o darbo praradimo atveju, per 1 (vieną) mėnesį nuo darbo netekimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. narkotines ar psichotropines medžiagas.
BK 64 straipsnio 2 dalies ir 65 straipsnio 2 dalies pagrindu bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – nesumokėta 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą, ir galutinė bausmė paskirta – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros ir 50 MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda, kuria numatyta vykdyti atskirai. Paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu A. S. įpareigotas: toliau tęsti darbą jo vadovaujamoje įmonėje MB „M.“, o darbo praradimo atveju, per 1 (vieną) mėnesį nuo darbo netekimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. narkotines ar psichotropines medžiagas.
Paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, t. y. vieną plastikinį maišelį su jame esančia 0,335 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 19,58 %, kurią neteisėtai gabeno ir laikė su savimi jo naudojamame automobilyje „Mercedes Benz E220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame D. J. vardu, iki tol, kol 2021 m. lapkričio 23 d., apie 18.20 val., minėto automobilio, stovėjusio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kratos metu šią narkotinę medžiagą, o būtent, vieną plastikinį maišelį su jame esančia 0,335 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), įdėtą į cigarečių „Marlboro“ pakelį, užkištą po priekine vairuotojo pusės sėdyne, rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nurodoma, jog apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį be pagrindo remdamasis galimai tik tikėtina tam tikrų aplinkybių visuma.
2.2. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad galimai policijos pareigūnai jį A. S.) stebėjo per „Facebook“, kur jis visiems rodydavosi rūkantis „žolę“, kurią įsigydavo retkarčiais darbo reikalais apsilankęs Olandijoje, dėl ko policijos pareigūnai ir apkaltino jį narkotinių medžiagų platinimu. Ši teismo išvada neparemta jokiais įrodymais. Be to, teismo įvertinti įrodymai galimai nėra pagrindas apeliantą apkaltinti padarius nusikaltimą.
2.3. Skunde nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 23 d., kai mama A. S. pranešė apie kratą jo namuose, jis pats atėjo į namus, nesipriešino, leido apžiūrėti visas patalpas bute, rūsyje. Pats savo iniciatyva parodė pareigūnams automobilį „Mercedes Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro, atrakino ir leido jį apžiūrėti. Neturėjo jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nei namuose, nei automobilyje. Tačiau pareigūnai nurodė, kad iš po vairuotojo sėdynės ištraukė cigarečių pakelį, kuriame buvo įdėtas kažkoks suvyniotas „žolės“ gabaliukas. Atkreipiamas dėmesys, jog šis faktas neįrodo apelianto kaltės, t. y., kad jis įgijo ir laikė narkotines ar psichotropines medžiagas.
2.4. Skunde nurodoma, jog policijos pareigūnams apeliantą pristačius į policijos komisariatą, jis pasakė, kad tai jo „žolė“, nes buvo akivaizdu, kad jam bus taikomas suėmimas. Nenorėdamas būti suimtas ir laukti kol policijos pareigūnai išsiaiškins aplinkybes, jis prisipažino. Suvokdamas esamą situaciją, pasielgė neapgalvotai (tą dieną prisipažinęs), bet manė, kad policijos pareigūnai išsiaiškins aplinkybes ir byla jo atžvilgiu bus nutraukta. Taip pat policijos pareigūnams prisipažino, kad pats rūko, tačiau nesakė, kad rasto pakelio turinį rūkė prieš kelias dienas, nes apie cigarečių pakelį, užkištą už vairuotojo sėdynės minėtame automobilyje, jis nežinojo. Pažymėta, jog, apeliantui nežinant, cigarečių pakelį galėjo užkišti bet kas iš jo draugų, kuriems jis duoda pasinaudoti automobiliu.
2.5. Apeliantas nurodo, jog buvo pateikęs teismui prašymus surasti cigarečių pakelį ir paimti pirštų antspaudus nuo jo, tačiau policijos pareigūnai patvirtino, kad cigarečių pakelis neišlikęs. A. S. įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina faktą, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad rastas „žolės gabaliukas“ yra jo. Automobiliu naudojosi įvairūs asmenys, rastas „žolės gabaliukas“ gali būti bet kurio asmens, tačiau teismas neturėjo galimybės atlikti cigarečių pakelio tyrimo. Nors apylinkės teismas vertino, kad apelianto kaltė įrodyta ir liudytojų T. P., R. B., R. M. bei J. S. parodymais, tačiau policijos pareigūnai nepatvirtino to fakto, kad rastas „žolės gabaliukas“ yra jo. Jie tik tvirtino, kad galimai jo, nes rado apeliantui priklausančiame automobilyje. Dėl minėtos priežasties, šių pareigūnų parodymai negali būti vertinami kaip pakankami tam, kad įrodyti apelianto kaltę.
2.6. Skunde nurodoma ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniai pranešimai, žvalgybinė informacija negali būti vertinami kaip įrodymai, kadangi juose nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių pagal 2021 m. lapkričio 23 d. apeliantui pateiktą kaltinimą. Taip pat telefonų priklausomybės patikrinimo rezultatai negali būti vertinami kaip įrodymai. Apelianto manymu, laikotarpio nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 202l m. rugpjūčio 27 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo srauto duomenys nesudaro pagrindo vertinti jų kaip įrodymų. Tai, kad nurodytu laikotarpiu buvo bendrauta su dviem asmenimis, kurie buvo nuteisti ar nubausti administracine tvarka dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, neleidžia daryti išvados, kad tai įrodymas. Be kita ko, liudytojų vertinimai ir jų nuomonė negali būti teismo įvertinti kaip tinkami įrodymai pagal apeliantui pareikštą kaltinimą, o kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai irgi nepatvirtina to fakto, jog jis įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymėta, kad teismas nurodė nuosprendyje, jog kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis kaltinamojo kaltė nėra grindžiama, tačiau apibendrindamas byloje surinktus įrodymus įvertino ir kriminalinės žvalgybos informaciją kaip kaltinime nurodytai veikai patvirtinti. Be to, apeliantas teisme prisipažino, jog būdamas Olandijoje parūkė legaliai kanapių, todėl po 2021 m. lapkričio 23 d. jam atlikus šlapimo tyrimo testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, šlapime rasta marihuanos pėdsakų.
2.7. Aplinkybė, kad automobilis stovėjo prie prekybos centro, negali būti aiškinama kaip įrodymas, nes daugiabutis (gyvenamasis namas) yra netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, o prie pat gatvės nėra namui skirtos automobilių stovėjimo aikštelės, todėl dauguma gyventojų (taip pat ir jis) statosi automobilius aplinkinėse teritorijose. Analizuodamas surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino ir automobilio įgijimo pagrindą, nors paprastai būna, kad automobilį įsigijus jis nėra įregistruojamas savininko vardu, todėl ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip apelianto kaltę įrodantis įrodymas. Byloje pripažinta, kad automobilis yra apelianto nuosavybė, tačiau tos aplinkybės, kad automobiliu naudojosi ne jis vienas, o ir kiti pažįstami asmenys, pirmosios instancijos teismas nevertino. Kaip tas cigarečių pakelis atsirado po vairuotojo pusės sėdyne jis nežino ir kas padėjo tas medžiagas gali tik spėlioti, tačiau nurodyti konkretaus asmens negali, nes prieš tai automobiliu naudojosi keletas asmenų. Neatmetama galimybė, kad tas asmuo po to jį ir įskundė, o tas faktas byloje nėra atskleistas, nes tai žvalgybinė informacija. Ta aplinkybė, kad apeliantas nenurodė kitų asmenų, kurie naudojosi jo automobiliu, teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip įrodymas. Taigi, visų šių įrodymų visuma neįrodo, kad 2021 m. lapkričio 23 d. kratos metu automobilyje rasta narkotinė medžiaga (kanapės) priklauso apeliantui.
2.8. Skunde minimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis bei pažymėta, jog nei vienas įrodymas vertintinas atskirai, nei įrodymų visuma nepatvirtina aplinkybės, kad kratos metu rasta narkotinė medžiaga (kanapės) yra apelianto ir jis apie ją žinojo. Dėl šios priežasties skunde teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė BPK normas. Teigiama, kad nusikalstama veika yra pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme, šios veikos požymiai yra objektyvūs ir subjektyvūs. Vien objektyviųjų požymių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnį, todėl teismo išvada turėjo būti pagrįsta ne tik kaltinančių įrodymų analize, bet ir teisinančia. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo subjektyviosios pusės požymių ir įrodymų.
2.9. Aukščiau nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju jo veiksmuose nėra nustatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties – subjektyviųjų šio nusikaltimo požymių, o būtent, tyčios įgyti ir laikyti narkotines medžiagas, todėl teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 3 straipsnis). Taigi, įrodymų šaltiniai šioje baudžiamoje byloje nepagrindžia subjektyviosios nusikaltimo sudėties ir tai leidžia daryti išvadą, jog apelianto kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nėra. Pažymėta, kad kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, psichotropinės ir, kad jos yra tam tikrame objekte. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi BPK 3 straipsniu, kuris numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėja advokatė palaikė apygardos teismui pateiktą apeliacinį skundą ir prašė ji tenkinti visa apimtimi. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, objektyviai iširtos reikšmingos bylos aplinkybės, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytai nusikalstamai veikai, taip pat atitinka nuteistojo asmenybę, todėl kolegija, remdamasi nuteistojo A. S. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei A. S. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
5. Apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuteistojo ir jo gynėjos advokatės nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai A. S. nuteisė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes kratos metu jo naudojamame automobilyje „Mercedes Benz E220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame D. J. vardu, surastos ir paimtos narkotinės medžiagos jam nepriklausė, t. y. narkotinę medžiagą minėtame automobilyje galėjo palikti kažkas iš jo draugų, be kita ko, byloje nebuvo nustatyta ir nuteistojo tyčia – įsigyti ir laikyti narkotines medžiagas.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).
7. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo, pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Remdamiesi šiomis nuostatomis, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Kaip jau buvo minėta, A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, t. y. vieną plastikinį maišelį su jame esančia 0,335 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 19,58 %, kurią neteisėtai gabeno ir laikė su savimi jo naudojamame automobilyje „Mercedes Benz E220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. kovo 3 d. VĮ „ Regitra“ buvo informuota apie automobilio pardavimą ir naujas savininkas nuo šios dienos nurodytas A. S. (t. 1, b. l. 113)), iki tol, kol kratos metu šią narkotinę medžiagą įdėtą į cigarečių „Marlboro“ pakelį, užkištą po priekine vairuotojo pusės sėdyne, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nuteistojo surašytą 2021 m. lapkričio 23 d. paaiškinimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 13d. specialisto išvadą, taip pat apklaustų liudytojų policijos pareigūnų T. P., R. B., R. M. ir J. S., dalyvavusių atliekant kratą, duotus parodymus, padarė išvadą, jog rasta narkotinė medžiaga priklausė A. S. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, skunde nurodo, kad jis neturėjo jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nei namuose, nei automobilyje. Pažymi, jog narkotinę medžiagą minėtame automobilyje galėjo palikti kažkas iš jo draugų, kuriems jis buvo leidęs naudotis automobiliu.
10. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutikti su apelianto tiek skunde, tiek apygardos teismo posėdžio metu išsakyta nuteistojo versija, nėra pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra pateiktas paties nuteistojo ranka 2021 m. lapkričio 23 d. surašytas paaiškinimas, kurį jis patvirtino savo parašu. Minėtame paaiškinime nurodyta, kad kratos metu, jo automobilyje „Mercedes Benz E220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta, jo manymu, maždaug 0,2 g kanapių, kurias jis pats vartoja ir su niekuo nesidalina. Todėl jis sutinka būti pristatytas patikrinimui dėl narkotinių medžiagų vartojimo (t. 1, b. l. 143). Atsižvelgdamas į nurodytą aukštesnysis teismas pastebi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tai, kad nuteistasis minėtą paaiškinimą surašė prieš jo valią, priverstas. Pažymėtina, jog liudytojas pareigūnas T. P., kuris atliko kratą nuteistajam priklausančiame automobilyje, taip pat patvirtino, kad paaiškinimą nuteistasis surašė savarankiškai, niekas neliepė jam jo rašyti (t. 2, b. l. 93-95). Be kita ko, tiek minėtas liudytojas, tiek kiti liudytojai, o būtent R. B., R. M., J. S. apklausiami pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad radus narkotinę medžiagą A. S. „pasimetė ir sakė, kad tai nieko baisaus, kad tai tik sau parūkymui“; „jis neneigė, kad tai jo maišelis“ (t. 2, b. l. 93-95), „kad jis nepardavinėja, o pats rūko. Minėjo, kad vartojo prieš porą dienų“, kad tai yra jo, kad prieš kelias dienas rūkė, kad tikrai nepardavinėja. Jis neneigė, pasakė prie mašinos iš karto“ (t. 2, b. l. 130-131), t. y. jis neneigė to, jog narkotinė medžiaga priklauso jam.
11. Taigi, vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis matyti, kad nuteistasis kaltę pripažino bei sutiko atlikti medicininę apžiūrą Ukmergės ligoninėje, kurios metu padarius testą nustatyta, kad A. S. šlapime yra narkotinių medžiagų – THC (marijuana, cannabis), pėdsakų (t. 1, b. l. 143-145). Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išreiškęs jokių pastabų ar pretenzijų dėl to, kad kratą atlikę pareigūnai būtų jį vertę rašyti pasiaiškinimą, t. y. įtariamojo 2021 d. gruodžio 17 d. apklausos protokole užfiksuota, kad pastarasis atsakydamas į klausimą, ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, parodė, jog dėl kaltės jis kalbės tik teisme ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasiūlius duoti parodymus tą patį teiginį pakartojo. Supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokole užfiksuota, jog susipažinęs su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos nurodė, kad jokių prašymų tyrimą papildyti neturi ir parodymus duos teisme. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti minėtų liudytojų – pareigūnų duotų parodymų nepagrįstais, taip pat neturi pagrindo spręsti, jog A. S. 2021 m. lapkričio 23 d. paaiškinimą rašė prieš savo valią ir jame išdėstė išgalvotas aplinkybes, kaip kad tvirtina apeliaciniame skunde.
12. A. S. pozicija dėl rastų narkotinių medžiagų priklausomumo pradėjo kisti teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis parodymus sutiko duoti tik po liudytojų apklausos ir pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pareigūnai jį stebėjo per „Facebook“ ir sakė jam žinantys, jog jis turi narkotinių medžiagų. Taip pat, kad paaiškinimą 2021 m. lapkričio 23 d. buvo davęs dėl to, kad nenorėjo būti suimtas, o ir jam priklausančiu automobiliu dažnai važinėdavo nuteistojo draugai, todėl rasta narkotinė medžiaga yra ne jo, t. y. jis apie narkotinę medžiagą, esančią jo automobilyje, net nieko nežinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnų apklausų metu duoti parodymai bei pirminis nuteistojo duotas paaiškinimas, paneigia vėlesnę A. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme pateiktą versiją, jog jis nėra kaltas, nes rasta jo automobilyje narkotinė medžiaga yra ne jo, kadangi byloje nėra jokių šiuos A. S. teiginius pagrindžiančių įrodymų.
13. Aukštesnysis teismas akcentuoja, jog skundžiame nuosprendyje buvo plačiai analizuoti ir nuteistojo teisiamojo posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl to, kad jam priklausantį automobilį galėjo vairuoti jo draugai bei padaryta išvada, kad tokios A. S. versijos nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog nuteistasis be jau mirusio D. Š., kitų savo draugų (pažįstamų) pavardžių teismui nurodyti negalėjo, taip pat šalia kaltinamojo A. S. gyvenamosios vietos esančioje prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjęs automobilis „Mercedes Benz E 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užrakintas, jį prieš apžiūrą policijos pareigūnams atrakino pats nuteistasis, pasak kurio, raktus nuo automobilio turi tik jis, o duomenų apie tai, kad automobilio rakteliai būtų buvę pamesti, byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija bei pažymi, kad apeliaciniame skunde buvo pateikti tik abstraktūs teiginiai, kad nuteistasis leido vairuoti automobilį draugams, kurių pavardžių, kaip nurodė 2023 m. vasario 2 d. teisiamajame posėdyje, jis nežino. Be kita ko, skunde pažymėta, jog tai, kas tiksliai galėjo palikti narkotinę medžiagą nuteistajam priklausančiame automobilyje, jis gali tik spėlioti, nes prieš tai automobiliu naudojosi keletas asmenų, neatmeta galimybės, kad tas asmuo po to jį ir įskundė. Teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su skunde išdėstyta apelianto poziciją bei teigti, kad minėtame automobilyje rasta narkotinė medžiaga priklauso galimai vienam iš nuteistojo draugų, o A. S. vertinimu ‒ D. Š. (kuris, kaip paminėta, yra miręs), nėra pagrindo. Akcentuotina, jog šiuos nuteistojo argumentus paneigia aukščiau aptarti įrodymai bei kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
14. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į apelianto teiginius dėl kratos metu rasto cigarečių pakelio „Marlboro“, kuriame buvo įdėta narkotinė medžiaga, t. y. kad minėtas pakelis turi būti ištirtas, nes jį ištyrus būtų nustatyta, kad nuteistojo pirštų atspaudų ant jo nėra. Kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 23 d. kratos protokolo kratos metu pas A. S. aukščiau minėtame automobilyje, po priekine vairuotojo sėdyne buvo rastas cigarečių pakelis „Marlboro“, kuriame rastas plastikinis maišelis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai kanapėmis. Minėtas plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 2. Daugiau kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 116-117). Aukštesnysis teismas, įvertinęs šią aplinkybę bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes pažymi, jog tai, kad minėtas cigarečių pakelis nebuvo paimtas kartu su rasta augalinės kilmės medžiaga, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra nekaltas, kadangi ankščiau aptarti įrodymai pagrindžia, kad narkotinė medžiaga buvo surasta pas nuteistąjį ir priklausė jam. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neprašė atlikti cigarečių pakelio tyrimo, siekiant nustatyti, ar ant jo yra pastarojo pirštų atspaudai. Taigi, įvertinus tai, jog pareigūnai kratos metu paėmė tik rastą civilinėje apyvartoje uždraustą medžiagą bei nuteistajam patvirtinus, kad narkotinė medžiaga priklauso jam, t. y. jam veikiant tiesiogine tyčia, pripažintina, kad minėto cigarečių pakelio ištyrimas nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės.
Dėl paskirtos bausmės.
15. A. S. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas A. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, į tai, jog jis vieną kartą praeityje buvo teistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu) (t. 2, b. l. 67-87), taip pat nuteistasis 2014 m. gegužės 22 d. buvo teistas ir Jungtinėje Karalystėje už padarytą vagystę bei ši aplinkybė nuteistąjį taip pat neigiamai charakterizuoja, be to, jis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 1-5). Lengvinančių ir sunkinančių A. S. atsakomybę aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Atsižvelgdamas į nurodytą apylinkės teismas nuteistajam paskyrė padaryto nusikaltimo pavojingumui adekvačią bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį toliau tęsti darbą jo vadovaujamoje įmonėje MB „M.“, o darbo praradimo atveju, per 1 (vieną) mėnesį nuo darbo netekimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. narkotines ar psichotropines medžiagas. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės dydį, tačiau bendrai aptariant bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, A. S. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Aukštesnysis teismas akcentuoja ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė buvo pagrįstai subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pozicija bei pažymi, jog šiuo atveju nuteistajam pagrįstai bausmės buvo subendrintos taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
16. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. APD-2023-15891 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 93,33 Eur už A. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
17. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, kad nuteistasis ir yra dirbantis, todėl iš A. S. valstybės naudai išieškotina 93,33 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš A. S. valstybės naudai 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus 33 ct) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.