- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-1910-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03434-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- I. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys, antstolis R. K., L. V. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. K. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2023 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko (pareiškėjo) turto dalies nustatymo.
2. Paaiškino, kad vykdymo procese antstolis areštavo ne tik skundžiamame patvarkyme nurodytą turtą, bet ir kitą pareiškėjui priklausantį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio visiškai pakanka skolai iš pareiškėjo išieškoti. Taip pat paaiškino, kad skundžiamame patvarkyme antstolis klaidingai nurodė, kad jis siūlo padalinti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes patvarkyme siūlyta padalinti ne konkretų turto objektą, o visą pareiškėjui priklausantį turtą. Nurodė, kad proceso įstatyme nėra numatyta galimybė antstoliui pasirinkti konkretų skolininko turtą ir teikti išieškotojui siūlymą dėl šio turto padalinimo, be to, antstolis neįgyvendino pareigos pateikti siūlymą padalinti turtą šio turto bendrasavininkei (pareiškėjo sutuoktinei). Taip pat nurodė, kad siekia, jog skola išieškotojai būtų padengta geruoju – kas mėnesį darant išskaitas iš jo darbo užmokesčio, tačiau antstolis, priimdamas neteisėtus patvarkymus, atima iš pareiškėjo tokią galimybę.
3. Skundo papildyme pareiškėjas nurodė, kad antstolio areštuotas žemės sklypas yra ūkio paskirties ir yra pareiškėjo naudojamas pagrindinei jo veiklai – žemės ūkiui; pareiškėjas nuo 2018 metų yra įregistravęs ūkininko ūkį. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad antstolis 2022 m. spalio 14 d. panaikino areštą pareiškėjo butui adresu (duomenys neskelbtini), nors šiame bute pareiškėjas negyvena, pareiškėjas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kur jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, kas reiškia, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), priskirtinas turtui, iš kurio turi būti išieškoma trečiąja eile, o antstolio areštuotas žemės sklypas priskirtinas turtui, iš kurio turi būti išieškoma ketvirtąja eile. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas yra areštuotas, o pareiškėjui nėra žinomas nei šio arešto mastas, nei pagrindas.
4. Antstolis R. K. su pareiškėjo skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolis paaiškino, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui 2021 m. gruodžio 18 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, bet skolininkas į raginimą nereagavo, todėl tęsiant vykdymo veiksmus, areštuotas skolininkui priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad skolininko sąskaitose nėra lėšų, o skolininko darbovietės neteikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) duomenų apie skolininko gaunamas pajamas. Taip pat nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat priimtas patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo. Negavęs skolininko sutikimo dėl areštuoto žemės sklypo dalies nustatymo, 2023 m. vasario 6 d. antstolis išsiuntė išieškotojai byloje siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (turto objektas – anksčiau nurodytas žemės sklypas).
5. Antstolis nurodė, kad areštas pareiškėjui priklausančiam butui panaikintas 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu. Antstolio nuomone, pareiškėjo teiginiai esą skolą galima išieškoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio yra deklaratyvaus pobūdžio – vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti anksčiau, nei prieš metus, jokių sumų vykdymo procese nėra išieškota, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad skolą galima išieškoti iš jo darbo užmokesčio per 6 mėnesius. Paaiškino, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, procesiniai dokumentai pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo siunčiami tiek registruotu paštu, tiek elektroninių ryšių priemonėmis.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) L. V. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti skundą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad antstolis vykdo 10 000 Eur neturtinės žalos sumos išieškojimą iš skolininko dėl 2017 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu sunkiai sutrikdytos išieškotojos sveikatos, neturtinės žalos suma priteista Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu. Paaiškino, kad viso proceso baudžiamojoje byloje metu pareiškėjas elgėsi taip, kad byla būtų nagrinėjama kuo ilgiau, o skolininkas piktavališkai delsia įvykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.
8. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas negali ginčyti skundžiamo patvarkymo, nes šis patvarkymas nesukelia jam jokių padarinių, be to, jo dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nenuoseklūs, nepagrįsti įrodymais. Paaiškino, kad skolininkas turi teisę ginčyti antstolio 2022 m. spalio 12 d. arešto aktą, kuriuo areštuotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), arba 2022 m. spalio 12 d. patvarkymą, kuriuo skolininkui pasiūlyta pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Pažymėjo, kad antstolio veiksmai visiškai atitinka proceso įstatymo nuostatas. Akcentavo, kad skolininko skunde nurodytas butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip šeimos turtas, todėl antstolis panaikino šiam butui taikytą areštą, laikydamasis CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. R. 2023 m. birželio 8 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir priteisė suinteresuotam asmeniui L. V. J. iš pareiškėjo I. R. 390 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad esą įsiskolinimas išieškotojai gali būti padengtas per proceso įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą darant išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio yra nepagrįstas ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes nuo priverstinio skolos išieškojimo pradžios iš skolininko nepavyko išieškoti jokios įsiskolinimo dalies, nors vykdomoji byla yra pradėta dar 2021 m. gruodžio 18 d., antstoliui nepavyko išieškoti jokios sumos ir iš skolininko darboviečių, o skolininkas, formaliai teigdamas, kad yra pasiruošęs atsiskaityti per antstolio nustatytą terminą, taip pat neatliko nei vienos įmokos, nebandė sumažinti susidariusio įsiskolinimo.
11. Teismas pažymėjo, kad skolininko pateikta pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąja vietą nėra aktuali šios bylos kontekste, nes skolininkas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2023 m. balandžio 14 d., t. y. jau po to, kai antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, taip pat po to, kai skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla, todėl, teismas vertino, kad toks duomenų pakeitimas negali turėti įtakos vertinimui, ar teisėti buvo antstolio procesiniai veiksmai, atlikti iki skolininko deklaruotos vietos pakeitimo.
12. Teismas atkreipė dėmesį, jog skolininkui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre yra registruotas kaip šeimos turtas, todėl vadovaujantis CK 3.85 straipsnio 3 dalimi, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, todėl išieškoti iš tokio turto būtų sudėtinga.
13. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo žemės sklypas yra jo naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti ir kad pareiškėjo pagrindinis verslas yra žemės ūkis, nes vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, apie pareiškėjo gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad areštas buvo pritaikytas jau įtrauktam į ūkininko ūkį žemės sklypui, be kita ko, teismas pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas į pareiškėjo ūkininko ūkį buvo įtrauktas po skundžiamo patvarkymo priėmimo, kas, teismo manymu, sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo žemės sklypas nėra turtas, iš kurio išieškojimas turi būti vykdomas ketvirtąja eile.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Pareiškėjas I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį bei spręsti klausimą iš esmės – tenkinti skundą ir panaikinti 2023 m. vasario 6 d. antstolio R. K. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo „išieškotojui“ kreiptis dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo, nes į šį turtą negali būti nukreiptas išieškojimas, o įstatymas nesuteikia antstoliui teisės nurodyti konkretų turtą, dėl kurio padalinimo turi kreiptis išieškotojas. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
14.1. Teismas be pagrindo rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27752-1101/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-1080-852/2023, nes šios ir minėtų bylų skundo esmė, dalykas, bei nagrinėtinos aplinkybės yra skirtingos.
14.2. Ginčijamas antstolio patvarkymas neteisėtas, nes antstolis neturėjo teisės nurodyti išieškotojui kreiptis dėl konkretaus turto – žemės sklypo padalinimo, nes yra pirmesnės eilės turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir dėl to, jog į paskesnės eilės turtą antstolis išieškojimą gali nukreipti tik tuo atveju, jeigu nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
14.3. Išieškojimo eiliškumo nustatymui svarbu ne sklypo įtraukimo į ūkininko ūkį data (iki, ar po skundžiamo patvarkymo), o pats faktas, kad ginčo nagrinėjimo teisme metu sklypas yra įtrauktas į pareiškėjo ūkio sklypus, ką būtent patvirtina 2023 m. kovo 15 d. išrašas iš Ūkininkų ūkio registro, be to, teismas neginčijo fakto, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į ūkininko ūkyje naudojamo nekilnojamojo turto sąrašą. Pažymi, kad žemės sklypas yra priskirtas pareiškėjo ūkiui ir dėl to patenka į paskesnės eilės turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nei kitas pareiškėjo turtas.
14.4. Vertinimas, jog žemės sklypas galimai buvo įtrauktas į pareiškėjo ūkį atnaujinus naudojamų žemės sklypų sąrašą tik 2023 m. kovo 15 d., t. y. prieš pat atskirojo skundo pateikimą dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, nepaneigia fakto, kad sklypas prie ūkininko ūkio priskirtas ir sudaro ūkio dalį, be to, sklypo areštas nesuponuoja išvados, kad minėtas žemės ūkio paskirties sklypas nenaudojamas ūkinei veiklai.
14.5. Nereikšmingas teismo argumentas, esą butas (duomenys neskelbtini), yra „šeimos turtas”, nes tokio statuso butas neteko kai išnyko pagrindas jį nurodytu statusu įregistruoti, tai nekliudė antstoliui jį areštuoti vykdymo pradžioje, be to, yra kitas nekilnojamas turtas, į kurį ieškojimas gali būti nukreiptas pirmiau, nei nurodyti objektai.
14.6. Įrodymai apie pareiškėjo, kaip ūkininko ūkio ir veiklos įregistravimą preziumuoja išvadą, kad pastaroji veikla vykdoma, bei yra jo pagrindinis verslas.
14.7. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnį, nes nevertino skundo aspekto, jog antstolis neteisėtai skundžiamame patvarkyme išieškotojui nurodė „kreiptis dėl areštuoto turto padalinimo“, o ne dėl „skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo“.
14.8. Teismas be pagrindo išieškotojo atstovu prisistatančiam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes pastarasis neįrodė subjektinio suinteresuotumo sprendimu šioje byloje, be to, vien faktas, kad išieškotojas deklaravo savo suinteresuotumą ir savo iniciatyva įstojo į bylą nesudaro pagrindo laikyti jo suinteresuotu asmeniu, pareiškėjas minėto asmens į procesą netraukė. Nurodo, kad nėra jokio išieškotojo suinteresuotumo, iš kokio turto bus vykdomas, išieškojimas, atstovo nuomonės pareiškimas nesusijęs su jokiu išieškotojo asmeninių teisių gynimu, ginčas sietinas tik su pareiškėjo teisėmis - su tuo, į kokį turtą pirmiau gali/turi būti nukreipiamas išieškojimas, išieškotojui nėra ir negali būti svarbu koks turtas bus realizuotas vykdymo procese.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
17. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo I. R. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo.
18. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės teigdamas, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas nepatikrino, ar antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jo nuomone, žemės sklypo areštas buvo perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto (skolininko) pozicija neturi pagrindo sutikti.
19. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. – ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
20. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan.
21. Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 706 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojai L. V. J.. Vykdomoji byla pradėta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-418/2021, pagrindu. Nustatyta, kad per raginime nustatytą terminą skolininkas gera valia nesumokėjo skolos, todėl atlikdamas priverstinį skolos išieškojimą, antstolis 2022 m. sausio 26 d. surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 12 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo, kuriuo, pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (areštuoto žemės sklypo) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu antstolis panaikino skolininkui priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
23. Taip pat nustatyta, kad skolininkas 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė antstoliui prašymą nustatyti terminą skolai sumokėti arba išdėstyti mokėjimus, tačiau antstolis 2022 m. lapkričio 25 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo išaiškino skolininkui, kad skolininko prašymo dalykas nepatenka į antstolio kompetencijos ribas, nes teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės spręsti klausimus dėl priverstinai vykdomo sprendimo išdėstymo ar papildomo termino sprendimui įvykdyti nustatymo. 2023 m. vasario 6 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies jo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. R., t. y. areštuotame ginčo žemės sklype, nustatymo. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas pateikė skundą ir dėl antstolio R. K. šioje vykdomojoje byloje 2022 m. spalio 12 d. priimtų procesinių dokumentų, t. y. dėl turto arešto akto, kuriuo buvo areštuotas ginčo žemės sklypas, ir dėl patvarkymo, kuriuo pareiškėjui ir jo sutuoktinei pasiūlyta pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo areštuotame žemės sklype. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-27752-1101/2022 atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, o bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S0-1080-852/2023 pirmos instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą paliko nepakeistą.
24. Pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. K. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2023 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko (pareiškėjo) turto dalies nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesąlygoja išvados, kad antstolio procesinis elgesys buvo netinkamas.
26. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog ginčijamas antstolio patvarkymas neteisėtas, nes antstolis neturėjo teisės nurodyti išieškotojui kreiptis dėl konkretaus turto – žemės sklypo padalinimo, nes yra pirmesnės eilės turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Nurodo, kad žemės sklypas yra įtrauktas į pareiškėjo ūkio sklypus bei į ūkininko ūkyje naudojamo nekilnojamojo turto sąrašą, yra priskirtas pareiškėjo ūkiui, naudojamas ūkinei veiklai ir dėl to patenka į paskesnės eilės turtą.
27. Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė yra nurodyta CPK 664 straipsnyje. CPK 664 straipsnyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pažymėtina, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), remiantis 2023 m. kovo 15 d. išrašu iš Ūkininkų ūkio registro, yra įtrauktas į ūkininko ūkyje naudojamo nekilnojamojo turto sąrašą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo manyti, kad ginčo žemės sklypas nėra turtas, iš kurio išieškojimas turi būti vykdomas ketvirtąją eile, kaip kad teigia apeliantas. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog apelianto pateiktame išraše nėra nurodyta data, nuo kada žemės sklypas yra priskirtas ūkiui, rašytiniame įrodyme yra užtušuota grafa „ūkyje nuo“, dėl to neaišku, ar areštas buvo pritaikytas jau įtrauktam į ūkininko ūkį žemės sklypui. Be kita ko, apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti priešingai.
29. Kaip nepagrįstas vertintinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog žemės sklypas galimai buvo įtrauktas į pareiškėjo ūkį atnaujinus naudojamų žemės sklypų sąrašą tik 2023 m. kovo 15 d., t. y. prieš pat atskirojo skundo pateikimą dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, nepaneigia fakto, kad sklypas prie ūkininko ūkio priskirtas ir sudaro ūkio dalį. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, kada minimas žemės sklypas buvo įtrauktas į pareiškėjo ūkį, nenurodo duomenų, kurie pagrįstų, kad žemės sklypas į pareiškėjo ūkininko ūkį buvo įtrauktas iki skundžiamo patvarkymo priėmimo, pateiktas išrašas su užtušuotais duomenimis nepagrindžia apelianto teiginių, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs bei nesudarantys pagrindo manyti, kad antstolis, priimdamas skolininko ginčijamą patvarkymą pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo eiliškumą.
30. Kaip nepagrįstas ir deklaratyvus vertintinas apelianto argumentas, kad ginčo žemės sklypą apeliantas naudoja ūkinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui skolininkas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų žemės sklypo naudojimo paskirtį, nepateikta duomenų apie pareiškėjo gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos (CPK 178 straipsnis). Vien apelianto teiginys, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į ūkininko ūkyje naudojamo nekilnojamojo turto sąrašą, nesudaro pagrindo manyti, kad žemės sklypas naudojamas ūkinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, minėti apelianto argumentai atmetami.
31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde skolininko nurodyti argumentai išimtinai susiję su tuo, ar galima nukreipti išieškojimą į ginčo žemės sklypą, tačiau šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio R. K. veiksmų priimant 2023 m. vasario 6 d. patvarkymą dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko (pareiškėjo) turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio 2022 m. spalio 12 d. žemės sklypo arešto aktas nėra nuginčytas ir yra įsiteisėjęs, spręstina, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepažeidė CPK 667 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
32. Pareiškėjas taip pat atskirajame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo suinteresuotam asmeniui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vis dėlto, CPK yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
34. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, tarp pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, t. y. skolininkas pareikštu skundu dėl antstolio R. K. veiksmų prašė teismo panaikinti antstolio priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje, kurioje yra vykdomas išieškojimas suinteresuoto asmens (išieškotojos) naudai, o suinteresuotas asmuo nesutikdamas su pateiktu skolininko skundu, teikė atsiliepimą į minėtą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, suinteresuotas asmuo įgijo teisę reikalauti atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl teismas pagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir priteisė iš skolininko suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.