Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

26. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str. 178 str.).

27. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK veiklos skyriuje 2021 m. balandžio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) pagal BK (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. G. 2021 m. balandžio 21 d. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini), padarymo, kurie patikslinti 2021 m. spalio 18 d., įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini), padarymu ((duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis aktas buvo 2021 m. gruodžio 14 d. ir byla dėl šios nusikalstamos veikos perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. G., kaltinamą pagal BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), išteisino neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl apeliacinių skundų esmės

29. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnį dėl nepagrįsto, neteisėto ir neproporcingai ilgo procesinių prievartos priemonių (laikino nuosavybės teisių apribojimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti) taikymo.

31. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Pagal šią teisės normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

32. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 str.), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. G. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnams disponavus pakankamais duomenimis, leidžiančiais įtarti, kad būtent A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK (duomenys neskelbtini); sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo A. G. atžvilgiu atitiko teisėtumo kriterijus, o aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas, nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į apeliacinius skundus šios teismo išvados nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, plačiau jų neanalizuoja.

Dėl daiktų (dėvėtų drabužių ir avalynės) paėmimo

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą tikrinami atitinkami faktai ir duomenys baudžiamajame procese nustatytomis priemonėmis, taigi, ieškovo nurodomi faktai ir įrodymai kartu su kitais duomenimis reikšmingi atliekant tolimesnius procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, kaip ir bet kuris kitas asmuo, įskaitant institucijas, vykdančias baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo, jų veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1d., 6.263 str., 6.272 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str.). Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui dėl įrodymų trūkumo, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu, kaip minėta, ji atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

37. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš alternatyvių pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, ši priemonė gali būti taikoma tam tikrą laiką, tačiau BPK šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

38. Kaip jau minėta, A. G. 2021 m. balandžio 20 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtariamas BK (duomenys neskelbtini) numatyto nusikaltimo ((duomenys neskelbtini)) bei BK (duomenys neskelbtini) numatyto nusikaltimo ((duomenys neskelbtini)) padarymu. Įtarimai ieškovui buvo pareikšti 2021 m. balandžio 21 d.(pagal BK (duomenys neskelbtini)) ir patikslinti 2021 m. spalio 18 d. (pagal BK (duomenys neskelbtini)). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20-21 d. MB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose paimti įvairaus dydžio maišai su dėvėtais drabužiais ir avalyne: patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) – 445 maišai, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) – 152 maišai, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) – 351 maišas, ir 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu buvo perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus stambiagabaričių objektų saugykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Paimti daiktai 2021 m. liepos 23 d. sprendimu tolimesniam saugojimui 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo pervežti į PD prie LR VRM Aptarnavimo skyrių, (duomenys neskelbtini). Teismui byla buvo perduota su 2021 m. gruodžio 14 d. kaltinamuoju aktu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

39. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinai apribotos ieškovo nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtą (pinigus) – 5 748 Eur sumą. BPK 152 straipsnyje reglamentuojama nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimo turinį, jo paskelbimo ir įteikimo tvarką asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkams (bendraturčiams), nutarimo nuorašo turto arešto aktų registro tvarkytojui pateikimo tvarką. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šiuo atveju buvo priimtas atskiras nutarimas laikinai apriboti ieškovo nuosavybės teises į paimtus dėvėtus drabužius ir avalynę.

40. Sutiktina, kad pagal BPK 93 straipsnio nuostatas, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, civilinio ieškinio patenkinimą, t. y. vienu iš pagrindų, kuriuo remiantis gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau taip pat numatyta, jog daiktai gali būti grąžinti jų savininkams BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks vykstančiam baudžiamajam procesui, t. y. daiktus savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti.

42. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

43. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Sprendžiant dėl žalos atlyginimo taip pat įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

44. Byloje nustatyta, kad daiktų paėmimas buvo tęsiamas iki pat išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nagrinėjamos bylos atveju Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-673/2022 ieškovas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK (duomenys neskelbtini) buvo išteisintas, nesurinkus pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą veiką, t. y. nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų. Taigi, byloje ieškovas buvo išteisintas dėl to, kad nebuvo įrodyta jo kaltės forma – tyčia, reikalinga taikant asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal nurodytą straipsnį.

45. Jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje, atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes, įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl (duomenys neskelbtini), bet ne dėl konkrečių dėvėtų drabužių vagysčių ir pan., todėl visiškai neaišku, pagal kuriuos ieškovui pareikštus įtarimus (kaltinimus) paimtas ypatingai didelis drabužių (avalynės) kiekis galėjo būti / buvo reikšmingas, siekiant įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeitus kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini)). Prokurorės argumentai, kad ikiteisminiame tyrime buvo tikrinamos versijos ir dėl vagystės, nepagrįsti bylos medžiaga. Joks tyrimas dėl paimtų daiktų vagystės niekada, įskaitant ir teismo siūlymą kaltintojui atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktas. Šios aplinkybės nurodytos ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendyje, kur nurodyta, kad nusikaltimo, kuris buvo inkriminuotas kaltinamajam, dalykas yra ne turtas, su kuriuo galimai atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, teismas konstatavo, jog rūbai / daiktai, kurie buvo išimti iš A. G. sandėlio / parduotuvių maišais – apžiūrėti nebuvo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams paskaičiuojant tik jų svorį. Kaip jau minėta, ieškovo prašymai dėl paimtų daiktų grąžinimo nebuvo tenkinti.

47. Byloje nėra duomenų, pateisinančių daiktų laikymo trukmę, t. y. atsakovė neįrodė daiktų laikymo pagrįstumo daugiau nei vienerius metus, jų neapžiūrint, neaprašant, nefotografuojant ir pan. (CPK 178 str.). Nėra pateikti duomenys, kokie procesiniai veiksmai, išskyrus palečių su daiktais svėrimą ir pervežimą iš vienos saugojimo vietos į kitą, buvo atliekami, todėl darytina išvada, jog nebuvo atliekami procesiniai veiksmai BPK 92 ir 207 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis, apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į tai, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog paimti daiktai, tik nustačius jų svorį, buvo laikomi ir negrąžinti nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovui skirtų turtinio pobūdžio apribojimų taikymas sukėlė ieškovui nepatogumų, nerimą, kas neabejotinai turėjo esminės reikšmės ieškovo nuosavybės teisių pažeidimui.

Dėl išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese (turtinės žalos atlyginimo)

48. Minėta, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog jis baudžiamosios bylos metu patyrė 6 703,46 Eur teisinių išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės.

49. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs, kad ieškovas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip pat nustatęs, jog realumo kriterijų atitinka tik dalis advokato ieškovui suteiktų teisinių paslaugų baudžiamojoje byloje, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 4 499,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro teisinės pagalbos išlaidos baudžiamajame procese.

50. Apeliantės atstovų vertinimu, teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas turi teisę į turtinės žalos – išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese, atlyginimą, nes vien aplinkybė, kad jis buvo išteisintas, negali būti pagrindu priteisti žalą pagal CK 6.272 straipsnį. Bylinėjimosi išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, todėl reikalavimas dėl jų atlyginimo negali būti reiškiamas savarankiškai atskiroje civilinėje byloje. Teismas turėjo remtis BK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numatė tokių išlaidų atlyginimą išteisintiems asmenims. Be to, ieškovui priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija apeliančių aukščiau nurodytus argumentus laiko nepagrįstais.

51. BPK 106straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, ir naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai; o taip pat numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

53. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (BPK 106 str. redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

54. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai akcentuojama apeliaciniuose skunduose, ieškovo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimtas 2022 m. gegužės 5 d., t. y. jau įsigaliojus BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, nuostatoms. Advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, baigiamosios kalbos byloje buvo pasakytos 2022 m. balandžio 7 d., t. y. iki minėtos teisės normos įsigaliojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nenagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog išklausęs baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinį žodį, teismas iš karto, be pertraukos, išeina į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Apie tai teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje, be to, praneša apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą. Taigi, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio baudžiamojoje byloje, ieškovas nes negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jas numatanti teisės norma dar nebuvo įsigaliojusi.

55. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. Taigi, CPK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovui priteisė jo turėtas realias išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.

56. Apibendrindama išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovą išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo.

57. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas teismo priteistas išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese (turtinės žalos) dydis, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, visiškai pritardama pirmosios instancijos teismo atliktiems priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos apskaičiavimams.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

58. Apeliantės atstovų teigimu, teismas, nenustatęs neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų ir ieškovui padarytos žalos, nepagrįstai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

59. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė atlygina ne tik turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, bet ir neturtinę žalą.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021).

61. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

62. Ieškovas prašė priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl laikino nuosavybės teisių ribojimų (paimti pinigai buvo grąžinti tik po dviejų mėnesių, dėl ko teko skolintis pinigų), paimtų daiktų (dėl ko prekės paseno, užsidarė parduotuvės) jis patyrė nepatogumus.

63. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog neturtinė žala konstatuojama tuomet, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksmai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje. Tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

64. Nustatyta, kad A. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 20 d. atliktos kratos metu buvo rastos ir paimtos piniginės lėšos – 5 748 Eur, kurioms Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinai apribotos ieškovo nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtą (pinigus). Prokuroro nutarimas dėl nuosavybės teisių į pinigus apribojimo buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi. Nors ieškovas 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi dėl lėšų grąžinimo į nurodytą sąskaitą, tačiau lėšos nebuvo grąžintos, o jo skundas dėl lėšų grąžinimo prokuroro 2021 m. liepos 1 d. nutarimu buvo atmestas.

65. Sprendžiant dėl ieškovo galimai patirtos neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tokias reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo proceso metu be pagrindo buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, o panaikinus prokuroro nutarimą buvo delsiama lėšas grąžinti. Be to, nustatyta, kad be pagrindo ilgą laiką buvo laikomas didelis kiekis iš ieškovo paimtų dėvėtų drabužių ir avalynės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai galėjo sukelti ieškovui nepatogumus, nes dėl nepagrįstai paimtų lėšų ir daiktų ieškovas turėjo teikti skundus ir prašymus, o paimtų lėšų ir daiktų grąžinimas buvo komplikuotas ir jos grąžintos gerokai vėliau, nei buvo įmanoma.

66. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui iš Lietuvos Respublikos pirmosios instancijos teismo priteista priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 d.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis šalių apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

67. Apeliantės atstovo Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apeliaciniame skunde teigė, jog teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas.

68. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos, kuriame nurodyta, kad nustatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o CK 6.37 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, buvo išaiškinta, jog priimant nuosprendį ir tenkinant byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas privalo priteisti ir procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovui 5 procentų procesinės palūkanos priteistinos pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

69. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 625,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantės atstovo Lietuvos Respublikos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos laikantis CPK 93 straipsnyje nustatytų taisyklių, ir šiuo atveju, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, sudarytų 1 500,12 Eur.

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose taikomos CPK 98 straipsnio nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).

71. Byloje nustatyta, kad ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 2 428,07 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ieškinio parengimas ir atstovavimas teisme – 1 185,80 Eur suma, prašymų parengimas, konsultavimas – 1 242,27 Eur) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

72. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 9 703,46 Eur žalos atlyginimo. Teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 5 995,05 Eur žalos atlyginimo, t. y. buvo patenkinta 61,82 proc. ieškinio reikalavimų, kas formaliai sudarytų 1 501,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje yra konstatuotas ieškovo emocinių išgyvenimų dėl neteisėtų veiksmų faktas, kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, yra kertinis veiksnys sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgdama į tai, taip pat į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje K. prieš Kroatiją, Nr. 28963/10), siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

75. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės pripažino ieškovo neturtinių teisių pažeidimą, nors reikalavimą priteisti neturtinę žalą tenkino 50 proc., o reikalavimą priteisti turtinę žalą tenkino 74,57 proc. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes, šalių elgesį sprendė, jog ieškovui priteistina 1 625,24 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymėtina, jog ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ir priteisdamas didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą (124,21 Eur) daugiau, nei apeliaciniame skunde nurodoma suma, tinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovas neskundė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

Dėl bylos procesinės baigties

76. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, iš esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

77. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 524,60 Eur advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.10, 8.13 punktuose nustatytų dydžių. Apeliacinius skundus atmetus, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovės atstovų lygiomis dalimis – po 762,30 Eur iš kiekvieno.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, juridinio asmens kodas 288603320, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, 1 524,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme po 762,30 Eur (po septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) iš kiekvieno atstovo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.