Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-505-637/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Kaunas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 10 497 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad ji paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore ir teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teikė atsakovui komunalines ir administravimo paslaugas, tačiau atsakovas už minėtas paslaugas nesumokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas už laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas liko skolingas ieškovei 10 497 Eur.

2. Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomotos UAB „Kvapų namai“, UAB „Agroinas“, UAB „Gero vėjo“, nuomos sutartimis nuomininkai įsipareigojo apmokėti išlaidas už ginčo patalpoms suteiktas komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių prašomą priteisti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo R. J. 10 497 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) ir 902,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog buvo atlikti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo fasado remonto darbai, ir patvirtino, kad jam priklausančių patalpų nuomininkai už šiuos darbus mokėti neturi. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl skolos už namo fasado remonto darbus yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra atsiskaitęs su ieškove.

3.2. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, kad jis nežinojo apie laikotarpiu nuo 2011 m. susidariusią skolą už kitas komunalines ir administravimo paslaugas, yra nepagrįsti. Ieškovės pateiktoje 2018 m. spalio 31 d. sąskaitoje, kurią atsakovas pripažįsta gavęs, nurodyta, jog atsakovo skola yra 18 497,02 Eur. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad iki 2018 m. lapkričio mėn. atsakovo skola sudarė 2 400,67 Eur, o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui buvo apskaičiuota 16 096,33 Eur suma už stogo remonto darbus.

3.3. Teismas nurodė, kad tarp atsakovo ir UAB „Kvapų namai“, UAB „Baltijos statybų partneris“, UAB „Gero vėjo“ 2014 m. ir 2015 m. sudarytų atsakovui priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių terminas yra pasibaigęs. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog, atsakovui pateikus ieškovei informaciją apie sudarytas patalpų nuomos sutartis, šiuo laikotarpiu apskaičiuoti mokesčiai už komunalines ir administravimo paslaugas nebuvo įtraukti į atsakovo skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ginčo patalpų nuoma tretiesiems asmenims. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 201,39 m² negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. gegužės 1 d. atsakovas 70 m² ginčo patalpų išnuomojo UAB „Dzintaja“, su kuria nuomos sutartis buvo nutraukta 2014 m. balandžio 5 d. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. likusi 135 m² ginčo patalpų dalis buvo išnuomota IĮ „Slaugutė“, su kuria sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta 2014 m. gruodžio 1 d. 2014 m. balandžio 6 d. 80 m² ginčo patalpų buvo išnuomota UAB „Kvapų namai“, 2014 m. gruodžio 5 d. 45 m² ginčo patalpų buvo išnuomota UAB „Gero vėjo“, 2014 m. lapkričio 8 d. 50 m² ginčo patalpų buvo išnuomota S. L., 2015 m. rugpjūčio 24 d. 26,39 m² ginčo patalpų buvo MB „Laikas tau“. Taigi nuo 2011 m. patalpos išnuomotos tretiesiems asmenims. Visos su trečiaisiais asmenimis sudarytos nuomos sutartys buvo įregistruotos VĮ Registrų centre. Pažymėtina, jog nors minėtos nuomos sutartys buvo sudarytos konkrečiam terminui, tačiau, šiam terminui pasibaigus, yra automatiškai pratęsiamos. Vadovaujantis ginčo patalpų nuomos sutarčių 2.2 punktu, patalpų nuomininkai įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, įskaitant mokesčius pagal UAB „Žaidas“ (dabar – UAB „Mano Būstas Kaunas“) išrašytas PVM sąskaitas–faktūras už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. 2012 m. vasario 24 d. atsakovas informavo UAB „Žaidas“ apie tai, kad ginčo patalpos nuo 2011 m. gegužės 1 d. yra išnuomotos UAB „Dzintaja“ ir IĮ „Slaugutė“, kurios įsipareigojo sumokėti visas išlaidas už administravimo paslaugas, todėl sąskaitos už šias paslaugas turi būti teikiamos ne atsakovui, o nuomininkėms.

4.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepaaiškino, kas sudaro 2 390,17 Eur skolą pagal 2018 m. rugsėjo 2 d. atliktą perskaičiavimą. Atkreiptinas dėmesys, jog PVM sąskaitose–faktūrose už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. mokėtinos sumos nurodytos eurais, todėl manytina, kad jos išrašytos vėliau ir nepagrindžia atsakovo skolos. Ieškovė šių sąskaitų atsakovui elektroniniu paštu neteikė, nors šalių susirašinėjimas ne kartą vyko būtent elektroniniu paštu. Ieškovė taip pat nepateikė bendrosios nuosavybės objektų aprašo, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo, patvirtinančių aplinkybes apie laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Be to, teismas tenkino UAB „Žaidas“ (dabar – UAB „Mano Būstas Kaunas“) 2011 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo ir panaikino teismo įsakymą dėl 572,52 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo R. J.. Tai reiškia, kad ieškovės pateiktoje suvestinėje nepagrįstai nurodyta, jog 2011 m. liepos mėn. atsakovo skolos likutis yra 572,52 Eur. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3059-945/2014 priteisė iš atsakovės UAB „Dzintaja“ 1 061,20 Lt (307,34 Eur) skolą už laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. suteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311,10 Lt (90,10 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Žaidas“. Vis dėlto minėta skola įtraukta į ieškovės pateiktą suvestinę. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2013 m. spalio 31 d. atsakovo skola už ieškovės suteiktas paslaugas buvo 307,34 Eur, o ne 1 267,46 Eur.

4.3. Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjamą nepagrįstai trečiaisiais asmenimis neįtraukė ginčo patalpų nuomininkų UAB „Kvapų namai“, UAB „Agroinas“ (UAB „Baltijos statybų partneris“ teisių perėmėja), UAB „Gero vėjo”, UAB „Slaugutė“, UAB „Dzintaja“, S. L., MB „Laikas tau“.

4.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl atsakovo teisės mokėti skolą už namo stogo ir fasado remonto darbus dalimis. Byloje pateikto susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog ieškovė atsakovui teikiamose sąskaitose–faktūrose nurodys 1 788,48 Eur sumą, kadangi nėra galimybės atsakovui tenkančių išlaidų sumą įtraukti į apskaitą kitaip, tačiau atsakovas už stogo ir fasado darbus mokės po 1 000 Eur per mėnesį. Vis dėlto ieškovė nusprendė šio susitarimo nesilaikyti ir 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, apskaičiuojant atsakovui tenkančias išlaidas už namo stogo ir fasado remonto darbus, neįtrauktinas rūsio plotas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos ar įteisintos. Tai reiškia, kad į skaičiuotinus plotus turi būti įtrauktos R. K. priklausančios kūrybinės dirbtuvės (65,48 m²), V. ir E. B. priklausančios pastogės patalpos (27,81 m²), todėl laikytina, kad namo bendrasis plotas sudaro 874,26 m². Taigi išlaidos už namo stogo ir fasado remonto darbus sudaro 71,48 Eur už 1 m² (62 500 Eur/874,26m²). Atsakovas už minėtus darbus turėtų sumokėti 14 395,35 Eur. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 8 000 Eur, jo skola sudaro 6 395,35 Eur.

5. Ieškovė UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi į bylą nebuvo įtraukti tretieji asmenys, t. y. ginčo patalpų nuomininkai. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neteikė prašymo įtraukti trečiuosius asmenis, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą atkreipė atsakovo dėmesį į aplinkybes, susijusias su Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuomos sutarčių pabaiga. Be to, skundžiamas sprendimas nėra susijęs su atsakovui priklausančių patalpų nuomininkais.

5.2. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos civilinės bylos dėl skolos priteisimo ieškovei nepaneigia ieškinio pagrįstumo, kadangi jose buvo reiškiamas reikalavimas dėl skolos už kitą laikotarpį priteisimo. Nagrinėjamu atveju prašomą priteisti 10 497 Eur skolą sudaro 8 096,33 Eur už namo stogo ir fasado remontą ir 2 400,67 Eur už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1d. suteiktas komunalines ir administravimo paslaugas.

5.3. Nagrinėjamu atveju 2017 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovės ir UAB „Audomaras“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis, ja UAB „Audomaras“ įsipareigojo atlikti namo stogo ir fasado remonto darbus. 2018 m. birželio 29 d. UAB „Audomaras“ pateikė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą 84 999,95 Eur sumos už minėtus darbus. Atsižvelgus į tai, kad dalis minėtų išlaidų buvo padengta iš savivaldybės skirtų lėšų, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai turėjo sumokėti 62 499,95 Eur. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 781,97 m², todėl išlaidos už namo stogo ir fasado remonto darbus sudarė 79,93 Eur už 1 m² (62 499,95 Eur/781,97 m²). Atsakovui priklausančių patalpų plotas sudaro 201,39 m², todėl jis turi sumokėti iš viso 16 096,33 Eur (201,39 m² x 79,93 Eur) už namo stogo ir fasado remonto darbus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl skolos už namo stogo ir fasado remonto darbus

9. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 10 497 Eur skolą už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo skola už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado remonto darbus sudaro 8 096,33 Eur. Apelianto teigimu, apskaičiuojant namo bendrąjį plotą, turi būti įtrauktos R. K. priklausančios kūrybinės dirbtuvės (65,48 m²), V. ir E. B. priklausančios pastogės patalpos (27,81 m²), todėl laikytina, kad namo bendrasis plotas sudaro 874,26 m², o išlaidos už namo stogo ir fasado remonto darbus sudaro 71,48 Eur už 1 m² (62 500 Eur/874,26 m²). Taigi atsakovas už minėtus darbus turėtų sumokėti 14 395,35 Eur (71,48 Eur x 201,39 m²). Atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 8 000 Eur, jo skola sudaro 6 395,35 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

11. Remiantis 2017 m. lapkričio 3 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo duomenimis, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nutarė pavesti UAB „Audomaras“ atlikti namo stogo ir fasado remonto darbus už 85 000 Eur. 2017 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovės ir UAB „Audomaras“ sudaryta rangos sutartis, ja UAB „Audomaras“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado paprastojo remonto darbus už 85 000 Eur su PVM. 2018 m. birželio mėn. tarp ieškovės ir UAB „Audomaras“ sudarytas atliktų darbų aktas, juo UAB „Audomaras“ perdavė ieškovei atliktus stogo ir fasado paprastojo remonto darbus už 84 995,95 Eur. 2018 m. birželio 29 d. UAB „Audomaras“ pateikė ieškovei PVM sąskaitą–faktūrą 84 995,95 Eur sumos už statybos darbus. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė skyrė 22 500 Eur išlaidoms už UAB „Audomaras“ atliktus daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado remonto darbus sumokėti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai turėjo atlyginti 62 499,95 Eur išlaidas už namo stogo ir fasado remonto darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys šių aplinkybių neginčija, tačiau apeliantas nesutinka su jam apskaičiuota išlaidų už remonto darbus suma, nurodydamas, jog ieškovė netinkamai nustatė daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą.

12. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

13. Remiantis byloje pateikto 2017 m. spalio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas sudaro 913,39 m². Analogiški duomenys nurodyti ir Nekilnojamojo turto registro 2021 m. sausio 26 d. išraše. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro 2017 m. spalio 11 d. išrašo, daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 8 butai ir atsakovui priklausančios negyvenamosios (prekybos paskirties) patalpos, jų bendrasis plotas sudaro iš viso 762,82 m². Ieškovės pateikto gyvenamojo namo rodiklių sąrašo duomenimis, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas sudaro 781,97 m². Teisėjų kolegija pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro 2017 m. spalio 11 d. išraše ir ieškovės patektame gyvenamojo namo rodiklių sąraše nurodytas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas skiriasi, dėl to, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 145,68 m², o pagal gyvenamojo namo rodiklių sąrašą – 161,83 m². Atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas būtų ginčijęs jam apskaičiuotų išlaidų už gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado remonto darbus, ieškovė, apskaičiuodama atsakovo skolą už minėtus darbus, vadovavosi 781,97 m² namo plotu, kuris, be kita ko, šiuo atveju atsakovui tenkančių išlaidų prasme yra laikytinas jam palankesniu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, vadovaujasi šiuo dydžiu.

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra 4,20 m² ir 23,61 m² pastogės patalpos, nuosavybės teise priklausančios buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams, ir 65,48 m² rūsio (kūrybinių dirbtuvių) patalpos, nuosavybės teise priklausančios buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui. Apelianto teigimu, apskaičiuojant būtų ir kitų patalpų savininkams tenkančias išlaidas už namo stogo ir fasado remonto darbus, šios patalpos turi būti įtrauktos į namo bendrąjį plotą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018).

16. Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (1 dalis), buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (7 dalis), butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (3 dalis). CK 4.83 straipsnyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (1 dalis), butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (6 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą buto ar kitos patalpos savininkas turi teisę jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį į tokius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus, kurie gali būti ar, juos pertvarkius, galės būti naudojami kaip atskiri daiktai ir toks jų naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, perduoti atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą.

18. CK 4.81 straipsnyje reglamentuojama namų, butų ar kitų nekilnojamųjų daiktų bendraturčių teisė naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, CK 4.79 straipsnyje – bendraturčių teisė parduoti jiems priklausančią dalį, esančią bendrąja nuosavybe, o CK 4.80 straipsnyje – bendraturčių teisė reikalauti atidalyti jiems priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šiuose CK straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuris yra bendrasis specialiosiose normose (CK 4.82–4.85 straipsniai) nustatyto reguliavimo atžvilgiu, bendraturčių teisė naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, perleisti bendrosios dalinės nuosavybės dalį ar reikalauti atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo apimties prasme tiesiogiai siejama su turimos dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise dydžiu.

19. Taigi daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat gali būti ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai, o kiekvieno iš jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kartu ir teisės bei pareigos, susijusios su šios bendrosios nuosavybės teise, lygi kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų ar kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri proporcinga nuosavybės teise turimam buto ar kitos patalpos naudingajam plotui, reikšminga ne tik įgyvendinant teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais (nustatant naudojimosi tvarką) bei nustatant prievolių, susijusių su bendru turtu, apimtis, bet taip pat įgyvendinant ir kitas bendraturčio teises, t. y. atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, atskirai nuo buto ar kitos patalpos perleidžiant bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kai toks atsidalijimas ir (ar) perleidimas galimas pagal įstatymą.

20. Kasacinio teismo vertinimu, įstatymų leidėjo CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma į lyginamuosius plotus įtraukiant tik naudingąjį plotą, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad į lyginamuosius plotus turi būti įtrauktas ir visų kitų tame name savininko faktiškai turimų (užimamų) patalpų plotas, neatsižvelgiant į patalpų funkcinę bei naudojimo paskirtį. Toks aiškinimas prieštarautų nuosavybės teisės įgijimo pagrindams, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.

21. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindams toks aiškinimas prieštarautų dėl to, kad asmuo negali turėti daugiau teisių, nei jų nuosavybės teise įgijo teisėtu būdu. Daikto valdymas, naudojimasis juo nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. asmuo, pradėjęs valdyti kitam asmeniui nuosavybės teise ar bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise priklausantį daiktą, juo naudotis, neįgyja asmeninės nuosavybės teisės į tokį daiktą, išskyrus atvejus, kuriems esant įstatymas įtvirtina nuosavybės teisės įgijimą specialiaisiais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais (pvz., nuosavybės teisės įgijimas į radinį, lobį, įgyjamąja senatimi ir pan.), tačiau net ir tokiais atvejais nustatyti specialūs reikalavimai valdymo įgijimui, valdymui, daikto (ne)naudojimui valdymo laikotarpiu ir pan., paprastai nustatytas net ir terminas, kurį turi tęstis tam tikrus reikalavimus atitinkantis valdymas, iki bus įgyta nuosavybės teisė. Kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas, pvz., pirkimo–pardavimo sutartimi įgydamas nuosavybės teise atitinkamo naudingojo ploto butą ar kitas patalpas, t. y. sumokėdamas kainą už perkamą butą ar kitas patalpas, sumoka ir už bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tokiu būdu tapdamas ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiu. Didesnio ploto asmeninės nuosavybės teise įgyjamam butui ar kitoms patalpoms pastatyti panaudojama daugiau namo konstrukcijų bei įrangos, kurių kaina sumokama perkant butą ar kitas patalpas.

22. Proporcingumo ir teisingumo principų toks reguliavimo aiškinimas neatitiktų dėl to, kad nuosavybės teisės tik į naudingąjį plotą patenkančias patalpas įgyvendinimas yra siejamas su buvimu ir galimybe naudotis atitinkama mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga, kuri nėra reikalinga ir kuria nesinaudojama įgyvendinant nuosavybės teises į patalpas, kurios nepriskirtinos namo naudingajam plotui (pvz., įgyvendinant nuosavybės (asmeninės ar bendrosios dalinės) teises į namo rūsyje esančias sandėliavimo paskirties patalpas, kurios yra butų ar kitų patalpų priklausinys, nėra reikalinga ir nėra naudojamasi namo šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų sistemomis, o įgyvendinant nuosavybės teisę į butus ar kitas (prekybos, maitinimo paskirties ir pan.) patalpas, tokių sistemų buvimas ir galimybė jomis naudotis yra būtina).

23. Proporcingumo ir teisingumo principų toks reguliavimo aiškinimas neatitiktų dar ir dėl to, kad tektų pripažinti, jog buto ar kitos patalpos savininkas, nuosavybės teise turintis santykinai mažesnio naudingojo ploto butą ar kitą patalpą, tačiau besinaudojantis neproporcingai didelio ploto bendrosios dalinės nuosavybės objektais esančiomis patalpomis, turi teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir (ar) perleisti atskirai nuo buto ar kitos patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu esančio daikto dalį, proporcingą dydžiui, kuris atitinka ne nuosavybės teise turimo buto ar kitos patalpos naudingąjį plotą, bet tokio ploto ir jo naudojamų bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo bendraturčiams priklausančių patalpų ploto sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019).

24. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies apimtį, į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma bendraturčių teisių bei pareigų apimtis, negali būti įtraukiami namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurios yra butų priklausiniai, priklausančių bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise ar esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, kuriais bendraturčiai turi teisę naudotis pagal nustatytą naudojimosi tvarką, plotai.

25. Ši išvada nereiškia, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems namo rūsyje esančios sandėliavimo paskirties patalpos, kurios yra butų ar kitų patalpų priklausiniai, priklauso asmeninės nuosavybės teise ar yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, bet jomis butų ar kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis pagal nustatytą naudojimosi tvarką, neturi su tokių patalpų priklausymu nuosavybės teise (turėjimu teisės naudotis) susijusių prievolių, palyginus su tais butų ir kitų patalpų savininkais, kurie neturi tokių patalpų nuosavybes teise ir neturi teisės naudotis, todėl nesinaudoja tokiomis patalpomis pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais šios prievolės sietinos su asmeninės nuosavybės teise ir (ar) bendrosios dalinės nuosavybės teisės į namo rūsyje esančias sandėliavimo paskirties patalpas įgyvendinimu, pasireiškiančiu naudojimusi tokiomis patalpomis (pvz., prievolė apmokėti išlaidas, patiriamas dėl namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties ir su jomis susijusių patalpų, konstrukcijų remonto, renovavimo), bet negali būti kildinamos iš name esančių sistemų (šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir pan.), kurios nėra siejamos su namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurios yra butų ar kitų patalpų priklausiniai, naudojimu pagal paskirtį.

26. Ankščiau nurodyta išvada negali būti taikoma tais atvejais, kai namo rūsyje esančios sandėliavimo paskirties patalpos, kurios buvo butų ar kitų patalpų priklausiniai, atlikus remonto darbus (pertvarkius) prijungiamos prie buto ar kitų patalpų ir pertvarkomos (įrengiamos šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos ir pan.) taip, kad tampa sudėtine jų dalimi, taip pat tais atvejais, kai namo rūsyje esančios sandėliavimo paskirties patalpos, kurios buvo butų ar kitų patalpų priklausiniai, atlikus remonto darbus, yra taip pertvarkomos, kad pasikeičia jų paskirtis (įrengiamos šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos ir pan.) ir dėl to jos tampa pagrindiniais daiktais, o CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme patenka į „kitų patalpų“ sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019).

27. Remiantis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nutarties 14 punkte nurodytos pastogės (4,20 m² ir 23,61 m²) ir rūsio (kūrybinių dirbtuvių) (65,48 m²) patalpos nėra prijungtos prie centrinio šildymo sistemos. Kitų duomenų, sudarančių pagrindą minėtas patalpas laikyti pagrindiniu daiktu ar sudarančių pagrindą konstatuoti, jog šios patalpos CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme patenka į „kitų patalpų“ sampratą, nėra. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog, apskaičiuojant butų ir kitų patalpų savininkams tenkančias išlaidas už daugiabučio namo stogo ir fasado remonto darbus, minėtos palėpės ir rūsio patalpos nėra įtrauktinos į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus.

28. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 201,39 m². Taigi atsakovas turėjo sumokėti ieškovei iš viso 16 097,33 Eur (62 499,95 Eur/781,97 m² x 201,39 m²) už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado remonto darbus.

Dėl skolos už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas

29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 2 390,17 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kadangi minėtu laikotarpiu ginčo patalpos buvo išnuomotos UAB „Kvapų namai“, UAB „Agroinas“ (UAB „Baltijos statybų partneris“ teisių perėmėja), UAB „Gero vėjo“, UAB „Slaugutė“, UAB „Dzintaja“, S. L., MB „Laikas tau“, kurie įsipareigojo sumokėti visas išlaidas už administravimo paslaugas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių minėtą skolą, apskaičiuodama skolą įtraukė įsiskolinimą, kuris jau priteistas teismo sprendimu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo motyvais sutinka iš dalies.

30. Remiantis byloje pateiktos skolos suvestinės ir sąskaitų duomenimis nustatyta, kad už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. suteiktas administravimo paslaugas atsakovui apskaičiuota iš viso 332,26 Eur, t. y. 20,88 Eur (5,22 Eur x 4 mėn.) už 2011 m.; 44,54 Eur (5,22 Eur x 2 mėn. + 3,41 Eur x 10 mėn.) už 2012 m.; 77,32 Eur (3,41 Eur x 5 mėn. + 8,61 Eur x 7 mėn.) už 2013 m.; 103,32 Eur (8,61 Eur x 12 mėn.) už 2014 m.; 86,20 Eur (8,62 Eur x 10 mėn.) už 2015 m; nuo 2015 m. lapkričio mėn. mokestis už atsakovui suteiktas administravimo paslaugas skaičiuojamas nebuvo. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovė sumažino atsakovui apskaičiuotą sumą už administravimo paslaugas 87,64 Eur. Taigi atsakovo skola už ginčo laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas sudaro iš viso 244,62 Eur.

31. Remiantis byloje pateiktos skolos suvestinės ir sąskaitų duomenimis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui apskaičiuota iš viso 140,98 Eur kaupiamųjų lėšų, t. y. 70,98 Eur (6,57 Eur x 6 mėn. + 31,07 Eur + 10,07 Eur) už 2015 m.; (10,07 Eur x 6 mėn.) už 2017 m.; laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. ir nuo 2016 m. liepos mėn. kaupiamosios lėšos atsakovui skaičiuojamos nebuvo. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovė sumažino atsakovui apskaičiuotą kaupiamųjų lėšų sumą 135,70 Eur. Taigi atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota 5,28 Eur kaupiamųjų lėšų.

32. Remiantis byloje pateiktos skolos suvestinės ir sąskaitų duomenimis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui apskaičiuota iš viso 506,18 Eur už eksploatacijos (priežiūros) paslaugas, t. y. 60,12 Eur (15,03 Eur x 4 mėn.) už 2011 m.; 128,16 Eur (15,03 Eur x 2 mėn. + 9,81 Eur x 10 mėn.) už 2012 m.; 112,20 Eur (9,35 Eur x 12 mėn.) už 2013 m.; 112,20 Eur (9,35 Eur x 12 mėn.) už 2014 m.; 93,50 Eur (9,35 Eur x 10 mėn.) už 2015 m; nuo 2015 m. lapkričio mėn. mokestis už atsakovui suteiktas administravimo paslaugas skaičiuojamas nebuvo. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovė sumažino atsakovui apskaičiuotą sumą už eksploatacijos (priežiūros) paslaugas 95,08 Eur. Taigi atsakovo skola už ginčo laikotarpiu suteiktas eksploatacijos (priežiūros) paslaugas sudaro iš viso 411,10 Eur.

33. Remiantis byloje pateiktos skolos suvestinės ir sąskaitų duomenimis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui apskaičiuota iš viso 602,45 Eur už šilumos ūkio priežiūrą, t. y. 75,80 Eur (20,75 Eur x 2 mėn. + 17,15 Eur x 2 mėn.) už 2011 m.; 146,20 Eur (17,15 Eur x 2 mėn. + 11,19 Eur x 10 mėn.) už 2012 m.; 134,28 Eur (11,19 Eur x 12 mėn.) už 2013 m.; 134,28 Eur (11,19 Eur x 12 mėn.) už 2014 m.; 111,89 Eur (11,18 Eur + 11,19 Eur x 19 mėn.) už 2015 m; nuo 2015 m. lapkričio mėn. mokestis už atsakovui suteiktas administravimo paslaugas skaičiuojamas nebuvo. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovė sumažino atsakovui apskaičiuotą sumą už administravimo paslaugas 114 Eur. Taigi atsakovo skola už ginčo laikotarpiu suteiktas šilumos ūkio priežiūros paslaugas sudaro iš viso 488,45 Eur.

34. Remiantis byloje pateiktos skolos suvestinės ir sąskaitų duomenimis nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui apskaičiuota iš viso 837,22 Eur už remonto, keitimo ir montavimo darbus, t. y. 351,99 Eur už 2011 m. rugsėjo mėn.; 17,05 Eur už 2013 m. gegužės mėn.; 50,38 Eur už 2013 m. liepos mėn.; 70,85 Eur už 2014 m. gegužės mėn.; 48,71 Eur už 2014 m. birželio mėn.; 36,51 Eur už 2015 m. sausio mėn.; 23,56 Eur už 2015 m. rugpjūčio mėn.; 95,69 Eur už 2015 m. lapkričio mėn.; po 71,24 Eur už 2016 m. vasario ir kovo mėn. 2016 m. liepos mėn. ieškovė sumažino atsakovui apskaičiuotą sumą už remonto, keitimo ir montavimo darbus 295,28 Eur. Taigi atsakovo skola už ginčo laikotarpiu atliktus remonto, keitimo ir montavimo darbus sudaro iš viso 541,94 Eur.

35. Remiantis byloje pateiktos skolos suvestinės ir sąskaitų duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovė apskaičiavo atsakovui 586,47 Eur už kitus darbus (staliaus ir bendrastatybinius darbus); 2018 m. rugsėjo mėn. – 5,40 Eur už teritorijų ir laiptinių valymą; 2018 m. rugpjūčio mėn. – 5,55 Eur palūkanų; 2018 m. rugsėjo mėn. – 5,10 Eur palūkanų.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas. Šios nuostatos nedraudžia savininkui, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota. Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi būti įrodyta, kad šia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal ją nuomininkas įsipareigojo apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi. Vien buto išnuomojimo fakto nepakanka, dar turi būti įrodyta buto nuomos sutarties sąlyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016 19 punktas; 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

37. Taigi tam, kad būtų konstatuotas teisinis pagrindas administratoriui kreiptis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo bei kitų jo teikiamų paslaugų apmokėjimo į gyvenamųjų patalpų nuomininką, turi būti nustatytos trys kumuliatyvios sąlygos. Pirma, gyvenamųjų patalpų nuomotojas yra pasinaudojęs teise nuomos sutartyje nustatyti, jog bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka ne pats patalpų savininkas, o nuomininkai; antra, konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad tokia sutartimi yra nustatyta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, pagal kurią nuomininkas įsipareigoja apmokėti išlaidas, kurias pagal įstatymą tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui; trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, ypač teikiantys bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo paslaugas, t. y. tokia sutartis yra išviešinta įstatymų nustatyta tvarka.

38. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).

39. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nurodyta teisės norma siekiama apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nuomojamu nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Lietuvos teisėje įtvirtintas santykinis sutarčių uždarumo principas, kurio turinys kasacinio teismų praktikoje aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Pažymėtina, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, todėl pagal teisės aktų reikalavimus neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms – šiuo atveju ieškovės teisei reikalauti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidų apmokėjimo iš buto savininko.

40. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartimi atsakovas išnuomojo 70 m² jam priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Dzintaja“, duomenys apie nuomos sutarties sudarymą VĮ Registrų centre įregistruoti 2011 m. lapkričio 28 d. Atsakovo teigimu, minėta nuomos sutartis buvo nutraukta 2014 m. balandžio 5 d. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apie 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį ieškovei pranešė pateikdamas 2012 m. vasario 24 d. pretenziją, kuri išsiųsta 2012 m. kovo 12 d. Kaip matyti iš byloje pateiktų sąskaitų, ieškovė nuo 2012 m. kovo mėn. atsakovo mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas apskaičiavo už 131,39 m² patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsižvelgė į tai, kad 70 m² atsakovui priklausančių patalpų išnuomota UAB „Dzintaja“. Taigi nuo 2012 m. kovo mėn. į atsakovo skolą nėra įtrauktos išlaidos už UAB „Dzintaja“ išnuomotą ginčo patalpų dalį (70 m²). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3059-945/2014 priteisė iš atsakovės UAB „Dzintaja“ 1 061,20 Lt (307,34 Eur) skolą už laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. suteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311,10 Lt (90,10 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Žaidas“ (dabar – UAB ,,Mano Būstas Kaunas“). Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iki 2012 m. kovo mėn. būtų tinkavai informavęs ieškovę apie 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį ir jos turinį, t. y. kad, anot atsakovo, minėta sutartimi išlaidas už ieškovės teikiamas paslaugas įsipareigojo mokėti UAB „Dzintaja“, nėra.

41. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė, apskaičiuodama atsakovo skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. vasario mėn. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, pagrįstai vertino, jog šias išlaidas turi apmokėti atsakovas, t. y. neatsižvelgė į 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį, kuria 70 m² ginčo patalpų išnuomota UAB „Dzintaja“.

42. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartimi atsakovas išnuomojo 135 m² jam priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Slaugutė“ (anksčiau – IĮ „Slaugutė“), duomenys apie nuomos sutarties sudarymą VĮ Registrų centre įregistruoti 2012 m. spalio 4 d. Atsakovo teigimu, minėta nuomos sutartis buvo nutraukta 2014 m. gruodžio 1 d. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas apie 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį ieškovei pranešė pateikdamas 2012 m. vasario 24 d. pretenziją, kuri išsiųsta 2012 m. kovo 12 d. Kaip matyti iš byloje pateiktų sąskaitų, ieškovė, apskaičiuodama atsakovo skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, į 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį neatsižvelgė.

43. Vertindama anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas 2012 m. kovo mėn. pranešė ieškovei apie 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį, tačiau pastaroji teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre buvo įregistruota tik 2012 m. spalio 4 d. Be to, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovei šios sutarties kopiją, todėl darytina išvada, jog ieškovė neturėjo duomenų apie tai, ar minėta sutartimi UAB „Slaugutė“, kaip nuomininkė, įsipareigojo sumokėti išlaidas už ieškovės teikiamas paslaugas. Pažymėtina, kad minėtų duomenų atsakovas nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog 2011 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartimi UAB „Slaugutė“ įpareigojo sumokėti išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

44. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 6 d. tarp atsakovo ir UAB „Kvapų namai“ sudaryta nuomos sutartis, ja atsakovas išnuomojo 80 m² jam priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Kvapų namai“. 2014 m. gruodžio 5 d. tarp atsakovo ir UAB „Gero vėjo“ sudaryta nuomos sutartis, ja atsakovas išnuomojo 45 m² ginčo patalpų UAB „Gero vėjo“. Duomenys apie 2014 m. balandžio 6 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. nuomos sutartis VĮ Registrų centre įregistruoti 2015 m. sausio 7 d. 2014 m. lapkričio 8 d. tarp atsakovo ir S. L. sudaryta nuomos sutartis, ja atsakovas išnuomojo 50 m² ginčo patalpų S. L. Duomenys apie 2014 m. lapkričio 8 d. nuomos sutartį VĮ Registrų centre įregistruoti 2015 m. vasario 26 d. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apie nuomos sutartis, sudarytas su UAB „Kvapų namai“, UAB „Gero vėjo“ ir S. L. ieškovei pranešė pateikdamas 2015 m. spalio 9 d. pretenziją. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iki 2015 m. spalio 9 d. būtų tinkavai informavęs ieškovę apie minėtas nuomos sutartis ir jų turinį, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo pagrindą iki 2015 m. spalio mėn., apskaičiuodama atsakovo skolą, neatsižvelgti į nuomos sutartis, sudarytas su UAB „Kvapų namai“, UAB „Gero vėjo“ ir S. L., kadangi nebuvo tinkamai informuota apie jų sudarymą ir turinį, t. y. kokios atsakovo, kaip buto savininko, teisės ir pareigos ieškovės atžvilgiu yra perleidžiamos patalpų nuomininkams.

45. Vertindamas aplinkybes dėl UAB „Kvapų namai“, UAB „Gero vėjo“ ir S. L. įsipareigojimų sumokėti išlaidas už ieškovės teikiamas paslaugas pagal minėtas patalpų nuomos sutartis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė teismui 2014 m. lapkričio 8 d. nuomos sutarties, sudarytos su S. L., todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog minėta sutartimi S. L., kaip nuomininkas, įsipareigojo sumokėti išlaidas už ieškovės teikiamas paslaugas.

46. 2014 m. balandžio 6 d. nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Kvapų namai“, ir 2014 m. gruodžio 5 d. nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Gero vėjo“, 2.2.2 punkte nustatyta, kad nuomininkės įsipareigoja laiku sumokėti mokesčius už patalpų komunalines, telekomunikacijų, ryšių paslaugas, elektros energiją, šilumos energiją, vandenį ir kitus energetinius resursus pagal faktinį jų sunaudojimą, remiantis apskaitos prietaisų rodmenimis nuo sutarčių pasirašymo dienos. Taigi minėtomis sutartimis nėra aiškiai nurodyta, jog UAB „Kvapų namai“ ir UAB „Gero vėjo“ įsipareigoja sumokėti išlaidas (tiesiogiai ieškovei) už ieškovės teikiamas bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas, t. y. administravimo, eksploatavimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas, remonto darbus ir kt., taip pat mokėti kaupiamąsias įmokas, todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovui sudarius nuomos sutartis su UAB „Kvapų namai“ ir UAB „Gero vėjo“ ieškovė neteko teisės reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas iš atsakovo, kaip ginčo patalpų savininko, kaip tai įtvirtinta CK 4.84 straipsnio 9 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors kartu su 2015 m. spalio 9 d. pretenzija atsakovas pateikė ieškovei VĮ Registrų centro išrašą apie ginčo patalpas, kuriame įregistruoti juridiniai faktai apie nuomos sutarčių sudarymą, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų tinkamai informavęs ieškovę apie nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Kvapų namai“ ir UAB „Gero vėjo“ turinį, t. y. kokios atsakovo, kaip buto savininko, teisės ir pareigos ieškovės atžvilgiu yra perleidžiamos patalpų nuomininkėms.

47. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 30 d. tarp atsakovo ir UAB „Agroinas“ sudaryta nuomos sutartis, ja atsakovas išnuomojo 26,39 m² jam priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Agroinas“, duomenys apie nuomos sutarties sudarymą VĮ Registrų centre įregistruoti 2016 m. liepos 18 d. Minėtos nuomos sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad nuomininkė įsipareigoja laiku sumokėti mokesčius už patalpų komunalines, telekomunikacijų, ryšių paslaugas, elektros energiją, šilumos energiją, vandenį ir kitus energetinius resursus pagal faktinį jų sunaudojimą, remiantis apskaitos prietaisų rodmenimis nuo sutarties pasirašymo dienos. Taigi minėta sutartimi nėra aiškiai nurodyta, jog UAB „Agroinas“ įsipareigoja sumokėti išlaidas (tiesiogiai ieškovei) už ieškovės teikiamas bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo), paslaugas, t. y. administravimo, eksploatavimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas, remonto darbus ir kt., taip pat mokėti kaupiamąsias įmokas, todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovui sudarius 2015 m. gruodžio 30 d. nuomos sutartį, ieškovė neteko teisės reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas iš atsakovo, kaip ginčo patalpų savininko, kaip tai įtvirtinta CK 4.84 straipsnio 9 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai informavęs ieškovę apie šią nuomos sutartį ir jos turinį, t. y. kokios atsakovo, kaip buto savininko, teisės ir pareigos ieškovės atžvilgiu yra perleidžiamos patalpų nuomininkėms.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, nepaisant anksčiau nurodytų aplinkybių, ieškovė mokesčius už atsakovui laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2015 m. spalio mėn. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas apskaičiavo už 131,39 m² patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tik už dalį patalpų, o nuo 2015 m. lapkričio mėn., t. y. po tai, kai atsakovas informavo ją apie sudarytas nuomos sutartis, neskaičiavo atsakovui mokesčio už administravimo, eksploatavimo ir šilumos ūkio priežiūros paslaugas, nuo 2016 m. birželio mėn. – neskaičiavo atsakovui kaupiamųjų įmokų, taip pat 2015 m. lapkričio mėn. perskaičiavo atsakovo mokėtiną sumą už anksčiau suteiktas administravimo, eksploatavimo ir šilumos ūkio priežiūros paslaugas, jas sumažindama, 2016 m. liepos mėn. – perskaičiavo atsakovo mokėtiną sumą už anksčiau apskaičiuotas kaupiamąsias įmokas ir remonto darbus, ją sumažindama.

49. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui buvo apskaičiuota: 1) 2017 m. rugsėjo mėn. – 586,47 Eur už kitus darbus (staliaus ir bendrastatybinius darbus); 2) 2018 m. rugsėjo mėn. – 5,40 Eur už teritorijų ir laiptinių valymą; 3) 2018 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – 10,65 Eur palūkanų. Kaip jau minėta, nenustatyta, jog nuomininkai UAB „Kvapų namai“, UAB „Gero vėjo“, S. L. ir UAB „Agroinas“ nuomos sutartimis būtų įsipareigoję už šias išlaidas sumokėti tiesiogiai ieškovei. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuomos sutartis su UAB „Kvapų namai“ baigėsi 2017 m. balandžio 5 d., su UAB „Gero vėjo“ – 2017 m. gruodžio 4 d. Nors atsakovas nurodo, jog minėtos sutartys tapo neterminuotos ir yra toliau vykdomos, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

50. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą atsakovui dėl anksčiau nurodytų išlaidų už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atlyginimo.

51. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistiną skolą, neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino UAB „Žaidas“ (dabar – UAB „Mano Būstas Kaunas“) 2011 m. lapkričio 28 d. prašymą dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo ir panaikino teismo įsakymą dėl 572,52 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo R. J.. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl skolos už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi priėmė UAB „Žaidas“ (dabar – UAB „Mano Būstas Kaunas“) atsisakymą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, panaikino teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą ir civilinę bylą nutraukė. Taigi teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymas buvo išduotas iki 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos, todėl akivaizdu, kad juo priteista skola neapėmė laikotarpio nuo 2011 m. rugsėjo mėn., t. y. ginčo laikotarpio šioje byloje, todėl minėtos aplinkybės neturi įtakos apskaičiuojant atsakovo skolą pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

52. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių prašomą priteisti skolą. Pažymi, kad byloje pateiktose PVM sąskaitose–faktūrose už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. mokėtinos sumos nurodytos eurais, todėl manytina, kad jos išrašytos vėliau ir nepagrindžia atsakovo skolos. Ieškovė taip pat nepateikė bendrosios nuosavybės objektų aprašo, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo, patvirtinančių aplinkybes apie laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus ir suteiktas paslaugas.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju apeliantas aplinkybių apie tai, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti skolos už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė. Be to, įvertinus ieškovės byloje pateiktas PVM sąskaitas–faktūras matyti, kad jos savo išvaizda nėra analogiškos butų ir kitų patalpų savininkams teikiamoms sąskaitoms, t. y. jose nėra įmonės logotipo ir pan., todėl labiau tikėtina, jog minėtos sąskaitos buvo pateiktos iš atsakovės naudojamos apskaitos sistemos, dėl to akivaizdu, kad jose numatytos sumos buvo automatiškai perskaičiuotos į eurus. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek byloje pateiktoje suvestinėje, tiek PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos konkrečios atsakovui suteiktos paslaugos ir jų įkainiai, tačiau atsakovas konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jų pagrįstumu, nenurodė.

54. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė pagrįstai apskaičiavo 2 293,91 Eur už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, t. y. 244,62 Eur už administravimo paslaugas, 5,28 Eur kaupiamųjų lėšų, 411,10 Eur už eksploatacijos (priežiūros) paslaugas, 488,45 Eur už šilumos ūkio priežiūros paslaugas, 541,94 Eur už remonto, keitimo ir montavimo darbus, 586,47 Eur už kitus darbus (staliaus ir bendrastatybinius darbus), 5,40 Eur už teritorijų ir laiptinių valymą ir 10,65 Eur palūkanas.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

55. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos UAB „Kvapų namai“, UAB „Agroinas“ (UAB „Baltijos statybų partneris“ teisių perėmėja), UAB „Gero vėjo”, UAB „Slaugutė“, UAB „Dzintaja“, S. L., MB „Laikas tau“ teisėms, tačiau jie į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti nebuvo.

56. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

57. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl ginčo patalpų nuomininkų materialiųjų teisių ir pareigų. Visų pirma, šiuo atveju nustatyta atsakovo, kaip ginčo patalpų savininko, prievolė sumokėti ieškovei ieškinyje nurodytą skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Antra, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl ieškovės teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo būtent iš atsakovo, t. y. ar ieškovė turėjo teisę (ne pareigą) minėtų išlaidų atlyginimo reikalauti ne tik iš atsakovo, bet ir patalpų nuomininkų UAB „Kvapų namai“, UAB „Agroinas“, UAB „Gero vėjo“, UAB „Slaugutė“, UAB „Dzintaja“, S. L., MB „Laikas tau“. Trečia, šiuo atveju taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo ir patalpų nuomininkių tarpusavio prievolių, susijusių su minėtomis išlaidomis, t. y. jų teisių ir pareigų vieno kitam.

59. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamo teismo sprendimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Dėl skolos dydžio

60. Apelianto teigimu, ieškovė netinkamai apskaičiavo atsakovo skolos dydį už ginčo laikotarpį, kadangi įtraukė skolos likutį už laikotarpį iki 2011 m. rugsėjo mėn.

61. Kaip nustatyta ankstesnėse nutarties dalyse, atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 16 097,33 Eur už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado remonto darbus ir 2 293,91 Eur už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, iš viso 18 391,24 Eur.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas. Iš byloje pateiktos ieškovės skolų suvestinės matyti, kad 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovas turėjo skolos likutį už paslaugas suteiktas iki 2011 m. rugsėjo mėn., tačiau atsižvelgęs į tai, kad minėta skola neapima ginčo laikotarpio, apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo skolą šioje byloje, į minėtą skolos likutį neatsižvelgia.

63. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sumokėjęs 8 000 Eur už namo stogo ir fasado remonto darbus ir 688,76 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, t. y. 144,81 Eur 2011 m. birželio mėn. ir 543,95 Eur 2011 m. spalio mėn.

64. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors 144,81 Eur sumą atsakovas sumokėjo iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2011 m. rugsėjo mėn., tačiau atsiliepimu į apeliacinį skundą (12 punktas) ieškovė šį mokėjimą priskiria prie atsiskaitymo už laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas, todėl, apskaičiuodamas atsakovo skolą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.

65. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo skola sudaro 9 702,48 Eur (18 391,24 Eur – 8 688,76 Eur). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl skolos priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 9 702,48 Eur skolą.

66. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, tačiau netinkamai apskaičiavo atsakovo skolos dydį, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

68. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

69. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 902,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 236 Eur žyminio mokesčio, 665 Eur už advokato teisinę pagalbą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą. Patenkinus 92 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 830,49 Eur (902,71 Eur x 92 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

70. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (apeliantas) patyrė 236 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus 8 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 18,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus 92 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 222,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (242 Eur x 92 proc.).

74. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 203,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (222,64 Eur - 18,88 Eur).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. J. 9 702,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9 702,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 830,49 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Kaunas“.

Priteisti iš atsakovo R. J. 203,76 Eur (du šimtus tris eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Kaunas“.