- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- e2-505-637/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00545-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“
- Atsakovas
- R. J.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ direktorei Jolantai Volteraitytei, ieškovės atstovui advokatui A. J., atsakovui R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Kaunas“ (toliau – UAB ,,Mano Būstas Kaunas“, namo administratorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J., prašydama priteisti iš atsakovo 10497 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad skola yra už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Taip pat informuojama, kad 2019 m. liepos 19 d. buvo baigta UAB „Kauno centro būstas“ ir UAB „Šilainių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Kauno centro būstas“ prijungta prie UAB „Šilainių būstas“. UAB „Kauno centro būstas“ turtas, teisės ir pareigos perduotos UAB „Šilainių būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ pavadinimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ atstovas paaiškino, kad nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovo skola yra už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau iš prie ieškinio pridėtos skolų valdymo ataskaitos matosi visas skolos paskaičiavimas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Butų ir kitų patalpų bendrasavininkų 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu buvo atliktas namo stogo fasado remontas ir atliktų darbų kainą proporcingai turimų patalpų plotui turi apmokėti savininkai. Atsakovas dalį iš jam priklausančios sumos, t.y. 8000 Eur sumokėjo. Likusi nesumokėta suma- 10.497,00 Eur.
3. Teismui nustačius privalomą pačios šalies dalyvavimą, UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ direktorė paaiškino, kad iš pradžių atsakovui 2018-09-30 buvo išrašyta sąskaita visai 18497,02 Eur sumai, į kurią įėjo tiek remonto darbai, tiek skola už kitas namo išlaikymo išlaidas. Atsakovui kreipusis dėl skolos išdėstymo, skola buvo padalyta per devynis mėnesius, todėl padarytas perskaičiavimas ir išrašyta 2018-10-31 sąskaita. Atsakydama į atsakovo klausimus paaiškino, kad skaičiavimai atliekami pagal naudingą plotą ir pagal tuomet aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodė, kad namo rūsys nėra prijungtas prie centrinio šildymo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. J. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad jam priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) yra išnuomotos trims nuomininkams UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB “(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, nuomininkai pagal pasirašytas nuomos sutartis yra įsipareigoję apmokėti už visas sąskaitas už patalpoms teikiamas komunalines paslaugas, be to ieškovė nepateikė skolą patvirtinančių įrodymų. Teismo posėdžio metu atsakovas R. J. paaiškino, kad jo žiniomis stogo remonto darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini) “, remontas buvo baigtas 2018 m. birželio mėnesį, jis 2018 m. lapkričio mėnesį gavo vienintelę sąskaitą, kurią apmokėjo. Daugiau jokių sąskaitų nėra gavęs, todėl nežino už ką ir kodėl turi mokėti. Mano, kad ieškinio reikalavimas nėra įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
6. Atsakovas pripažino tą aplinkybę, kad buvo atlikti namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam priklausančios patalpos (su ieškiniu pateiktas 2020-08-31 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) stogo fasado remonto darbai. Patvirtino aplinkybę, kad už šiuos darbus jam priklausančių patalpų nuomininkai mokėti neturi. Tačiau mano, kad už atliktus stogo fasado remonto darbus yra atsiskaitęs ir tai patvirtina su atsiliepimu pateikta 2018-10-31 sąskaita/serija ŽAI800051265, kurią jis apmokėjo. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad sąskaitą apmokėjo. Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos nustatyta, kad atsakovas 2018-10-31 sąskaitos/serija ŽAI800051265 neapmokėjo iki joje nurodyto termino, t.y. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Skolos valdymo ataskaita patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 8.000,00 Eur, šią sumą mokėdamas po 1000 Eur 2018 m. lapkričio mėnesį, 1000 Eur 2018 m. gruodžio mėnesį, 1000 Eur 2019 m. sausio mėnesį, 1000 Eur 2019 m. kovo mėnesį, 1000 Eur 2019 m. balandžio mėnesį, 1000 Eur 2019 m. birželio mėnesį, 1000 Eur 2019 m. liepos mėnesį, 1000 Eur 2019 m. rugsėjo mėnesį. Tai atsakovas patvirtina ir savo atsiliepime. Pažymėtina, kad sąskaitoje serija ŽAI800051265 nurodyta suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo 7.766,12 Eur. Kaip paaiškino ieškovės direktorė, ir kaip paskaičiavo pats atsakovas, ši suma gaunasi už tris įmokas už stogo fasado darbus (5.365,45 Eur) ir likusi nesumokėta skola už kitas namo išlaikymo išlaidas, kuri buvo ir 2018-09-30 sąskaitoje (2390,17 Eur). Tačiau sąskaitoje nurodyta bendra skola 18.497,02 Eur liko nepakitusi (kaip ir 2018-09-30 sąskaitoje). Direktorė paaiškino, kad kreipusis atsakovui, skola už stogo fasado remonto darbus buvo išdėstyta per devynis mėnesius (nuo prievolės sumokėti skolą mokėjimo pradžios) po 1.788,48 Eur. Atsakovas iki 2019 m. spalio mokėjo po 1000 Eur, sumokėdamas 8000 Eur, bet nepagrindžia kodėl sumokėta būtent 8000 Eur, kodėl ir kokiu pagrindu mokėjo nereguliariai po 1000 Eur.
7. Pažymėtina, kad pats atsakovas pateikė teismui namo administratoriaus informaciją, kad sumokėjimas už stogo remonto darbus prasideda jau su sąskaita už birželio mėnesį, o skolos išsimokėjimas dalimis individualiomis sąlygomis galimas pagal pasirašytą išsimokėjimo sutartį, nurodyta, kad išsimokėjimui taikomos palūkanos. Atsakovas nepateikė įrodymo, kad su juo buvo sudaryta skolos išsimokėjimo sutartis. Jo pateiktas susirašinėjimas su namo administratoriaus vadybininke neįrodo, kad buvo pasiektas kitoks susitarimas.
8. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 7766,12 Eur sumos išieškojimas buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini) “, ką patvirtina ir prie 2018-10-31 sąskaitos/serija ŽAI800051265 atsakovo pateiktas elektroninis laiškas, kurį jis 2018 m. lapkričio 13 d. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Tai yra atsakovui neatsikaičius pagal nurodytą sąskaitą, skola buvo perduota išieškojimui. Atsakovo argumentas, kad jis negavo sąskaitų, kad jis nieko nežinojo, laikytinas nepagrįstu. Būtent pats atsakovas jau atsiliepimu ir parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjant bylą iš esmės, pripažino, kad jis žinojo, jog buvo atlikti namo fasado remonto darbai ir kad supranta, kad jis už tai yra skolingas. Atsakovo argumentas, kad galbūt namo administratorius neįskaičiavo rangovui kažkokios tai baudos, nekokybiškai atliko paslaugas ar pan. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovo prašymu iš ieškovės buvo išreikalauti duomenys (2017-11-13 rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) “, darbų priėmimo perdavimo aktas, atlikti darbai, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2017-11-03 protokolas, 2018-06-29 PVM sąskaita-faktūra, Luminor Bank AS skyriaus pažyma, mokėjimo nurodymai, Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo ataskaita ir finansavimo lėšų naudojimo sutartis, lėšų panaudojimo sąmata, tarpusavio skolų užskaitymo aktai), kurie pagrindžia, kad namo administratoriaus reikalavimas atsakovui, kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkiui, sumokėti jam priklausančią sumą už namo fasado remonto darbus, kuri jau tapo skola, yra pagrįstas.
9. Atsakovo argumentas, kad jis nieko nežinojo apie ieškovės nurodymu dar nuo 2011 metų besitęsiančią skolą už kitas namo išlaikymo išlaidas taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad 2018-10-31 sąskaitoje/serija ŽAI800051265, kurią atsakovas pripažįsta gavęs, yra nurodyta, kad skola yra 18.497,02 Eur, t.y. joje atlikus 2018-09-03 skolos perskaičiavimą, 2018-10-31 sąskaitoje liko 2390,17 Eur suma, kuri pagal ieškovės papildomai pateiktus įrodymus pagrįsta sąskaitomis nuo 2010-10-31, bei 2021-01-25 ieškovės pareiškimu (DOK -3530) paaiškinta, kad iki 2018 m. lapkričio mėn. gautų atsakovo 8000 Eur mokėjimų, atsakovui jau buvo susidaręs 2400,67 Eur įsiskolinimas (laikotarpis nuo 2011-09-01 iki 2018-09-31), priskaičiuojant palūkanas, o nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. atsakovui priskaityta 16096,33 Eur suma už stogo remonto darbus. Atsakovas nurodo, kad ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad skolos laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Su tokiu atsakovo argumentu teismas negali sutikti. Ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinys teismui pateiktas po to, kai atsakovas neapmokėjo būtent 2018-10-31 sąskaitos, kuri jau buvo pateikta išieškojimui per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo 2018-11-16 elektroninis laiškas namo administratoriaus vadybininkei.
10. Nors bylos nagrinėjimo pabaigoje atsakovas nebesirėmė ta aplinkybe, kad skolą ne už namo fasado darbus privalo mokėti jam priklausančių patalpų nuomininkai, tačiau teismas pasisako ir dėl šios aplinkybės. Dar atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) yra išnuomotos trims nuomininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomininkai pagal pasirašytas nuomos sutartis yra įsipareigoję apmokėti už visas sąskaitas už patalpoms teikiamas komunalines paslaugas, tačiau ieškovei paprašius pateikti sutartis su nuomininkais, atsakovas pateikė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)”, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo sudarytos 2014 ir 2015 metais, patalpų nuomos sutarčių terminai pasibaigę. Jokių įrodymų, kad jos yra pratęstos atsakovas nepateikė. Teismas ne kartą siūlė atsakovui nurodyti konkrečius nuomininkus ir jų duomenis (CPK 111 straipsnio), kad būtų galima spręsti dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, tačiau atsakovas CPK nustatyta tvarka tokio prašymo nepateikė. Taip pat sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, kad atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, kokie nuomininkai buvo skolos susidarymo laikotarpiu. Atsakovo pateikti papildomi įrodymai (2014-03-27 teismo sprendimas) patvirtina būtent ieškovės nurodytą aplinkybę, kad tie laikotarpiai, kai atsakovas teikė informaciją apie nuomos sutartis, nebuvo įtraukti į skolą. Pažymėtina, kad šią ieškovės nurodytą aplinkybę patvirtina ir rašytiniai įrodymai – sąskaitos. Paskutinė jų išrašyta 2017-09-30, o sekanti sąskaita yra 2018-09-30, dėl kurios teismas jau pasisakė. Teismas taip pat vadovaujasi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, t.y. 2021 m. liepos 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-214-916/2021), kurioje Kasacinis teismas sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių subjektą, kuriam tenka pareiga apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai bendraturčio butas išnuomotas trečiajam asmeniui, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad pareiga apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir kitas išlaidas tenka ne savininkui, o nuomininkui tik tada, kai šios sutartys yra išviešintos įstatymų nustatyta tvarka ar bent apie jų turinį informuoti susiję asmenys, kurių teises ir pareigas šios sutartys gali susiaurinti arba išplėsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jam priklausančių patalpų nuomos sutartys. Taip pat, kaip jau nustatyta, pagal byloje esančius duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, ten išviešintų nuomos sutarčių terminai yra pasibaigę. Kaip išaiškinta Kasacinio teismo, atsakovas taip pat privalo namo administratorių informuoti apie sutarčių sudarymą, pratęsimą, pagrįsti, kad pagal sutarčių sąlygas yra ne jo, kaip patalpų savininko, o nuomininkų pareiga mokėti jam priklausančias mokėti namo išlaikymo, įskaitant kaupiamųjų lėšų, išlaidas, atsiskaityti už namo bendro naudojimo patalpų remonto darbus.
11. Atsakovo argumentas, kad rūsio plotas neturi būti įskaitomas, kad namo administratorius ne taip skaičiuoja jam priklausančių patalpų kvadratūrą ir pan., laikytini tik atsakovo gynybine pozicija. Ieškovės direktorė paaiškino, kad namo rūsys nėra prijungtas prie centrinio šildymo, kad patalpų naudingas plotas paskaičiuotas pagal tuo laikotarpiu aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie yra kintantys ir dabar atsakovo pateikti duomenys iš Registrų centro nepatvirtina tuo metu buvusių Nekilnojamojo turto registre buvusių duomenų. Tam patvirtinti ieškovė į bylą pateikė Rodiklių sąrašą ir 2017-10-11 VĮ Registrų centras butų (patalpų) sąrašą pastate. 2021-01-25 ieškovės pareiškimu (DOK -3530) paaiškinta, kad atsakovui priklausančių patalpų plotas yra 201.39 kv.m. ir pagrįstas paskaičiavimas. Pažymėtina, kad pats atsakovas 2018-07-20 el. laiške namo administratoriaus vadybininkei nurodo, kad jis yra 37 namo 1 aukšto (200 kv.m.) administracinių patalpų savininkas.
12. Teismas pažymi, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp namo administratoriaus ir administruojamame name patalpas turinčio atsakovo. Tai reiškia, kad pareigas turi ne tik namo administratorius, bet ir patalpų savininkai. Atsakovas, kaip patalpų savininkas, laikosi tokios pozicijos, kad jo kažkas neinformavo, kad jis nieko nežinojo, kad negavo sąskaitų ir pan. Su tokia atsakovo argumentacija nesutiktina. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodyto argumento, kad sąskaitos buvo dedamos į pašto dėžutes, vėliau sukūrus svetainę, sąskaitas galima peržiūrėti, tvarkyti tokiu būdu. Domisi ar nesidomi atsakovas jam priklausančių patalpų būkle, išlaikymu, yra jo paties pasirinkimas. Įstatymas apibrėžia administratoriaus pareigas (Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.240, 4.249 straipsniai), savininkai turi teisę gauti jiems reikalingą informaciją, ataskaitas, tačiau atsakovas neteikė įrodymų, kad namo administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas kėlė klausimą ar atsakovas neketina reikšti priešieškinio dėl jo manymu netinkamų administratoriaus pareigų atlikimo, atsakovas nurodė, kad priešinių reikalavimų nereikš.
13. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
14. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021 nurodė, kad įvertinus teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas.
15. Taip pat teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad nagrinėjamu atveju jos argumentus pagrindžia Lietuvos Aukščiausio teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurioje išaiškinta, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė savo reikalavimus pagrindė ir įrodė, o atsakovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo tenkintinas.
17. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus ieškovės įrodymus dėl patirtų išlaidų dydžio advokato pagalbai, t.y. 605 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pagrįstos įrodymais (CPK 98 straipsnis), ieškovės naudai priteistinos, kaip ir sumokėtas žyminis mokestis (236 Eur) bei 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 0,84 Eur už gyventojų registro tarnybos išrašą, 60 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 straipsnis), kurių atsakovas ir neginčijo, viso 902,71 Eur.
18. Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra nustatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
20. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ne vienas teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės kaltės. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos nagrinėjimas užtruko todėl, kad ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nepateikė nei iki jo nei paskyrus bylą į teismo posėdį papildomų įrodymų. Tačiau pažymėtina, kad ir pats atsakovas neteikė ir neprašė teismo išreikalauti įrodymų, kurių pagrindu jis reiškė nesutikimą su ieškiniu. Ieškovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių. Ieškovės kaltė dėl teismo posėdžių atidėjimo teismo buvo įvertinta skiriant baudą. Teismas negali konstatuoti, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, piktnaudžiavo procesine teise, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei skirti baudą vadovaujantis CPK 95 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 289 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Kaunas“ priteisti iš atsakovo R. J. 10497 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 15 d., ir 902,71 Eur (devyni šimtai du eurai 71 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.