Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – Š. S. (išieškotojas), E. M. (skolininkė), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

27. Antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje yra priimtas vykdymui Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. liepos 2 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1547-1167/2024 dėl Š. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos vykdymo.

31. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas - tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Spręsdamas šį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra priimtas nagrinėjimui skolininkės E. M. ieškinys dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog išieškotojas (prašydamas šioje byloje pakeisti bendravimo tvarką) siekia iš esmės pakeisti šiuo metu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, antstolės ir išieškotojo prašymas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sprendžiant baudos paskyrimo klausimą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka atmestinas.

33. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...> antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

34. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

35. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 nustatė ieškovo Š. S. ir šalių nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 patvirtintos ieškovo Š. S. ir atsakovės E. M. (buv. J. J.) (toliau - ir šalys) sudarytos taikos sutarties 6-7 punktus ir nustatyti tokią ieškovo Š. S. ir nepilnamečių vaikų K. S. (K.S.) ir O. S. (O. S.) bendravimo tvarką.

36. Vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, antstolė, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad 2024 m. liepos 15 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-24-171-23321 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. liepos 17 d. patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo ir informacijos pateikimo Nr. S-605480, 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-171-26124, 2024 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-171-28075, 2024 m. rugsėjo 19 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-171-31289, 2024 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo; Nr. S-24-171-32606, 2024 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo ; Nr. S-24-171-32861, 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo; Nr. S-24-171-37762, 2024 m. gruodžio 10 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-171-42076. Visi patvarkymai dėl informacijos pateikimo buvo skirti skolininkei E. M..

37. Pažymėtina, kad teismo sprendime, kuriuo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, paprastai nurodoma, kokiomis savaitės dienomis ir kokiu laiku turi vykti bendravimas (pavyzdžiui, bendraujama su vaikas kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus kiekvienos lyginės metų savaitės penktadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 17.00 val. arba iš mokyklos 15.00 val. ir grąžinant vaiką atgal į vaikų gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val.;). Tai reiškia, kad tokiame teismo sprendime ir jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente yra nurodyti konkretūs teismo sprendimo įvykdymo terminai. Taigi teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka ir terminai yra aiškūs. Teismas negali sutikti su suinteresuoto asmens (skolininkės) E. M. pateiktais argumentais, kad išieškotojas Š. S. (vaikų tėvas) nebendradarbiauja ir nebendrauja su vaikų motina E. M. šalių nepilnamečių vaikų interesais. Kaip minėta, antstolio faktinių aplinkybių protokolu užfiksuota, kad atskirai gyvenančio tėvo (išieškotojo) bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką neįvyksta dėl nesklandumų motinai (skolininkei) perduodant vaikus tėvui (išieškotojui). Pažymėtina, kad sprendžiant nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo klausimus, būtinas abiejų šalių (vaikų tėvo ir motinos) geranoriškas bendradarbiavimas ir pastangos, kad bendravimo tvarkos įgyvendinimas vyktų sklandžiai. Šiuo atveju skolininkės neaktyvumas, veiksmų, siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką nesiėmimas, nelaikytinas teigiama aplinkybe.

38. Teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgia į Tarnybos pateiktus Vaiko situacijos vertinimo aktus (2025-01-24 Nr. 3VSV-302 ir Nr. 3VSV-304) pateiktą informaciją. Tarnyba, įvertinusi vaikų situaciją, nustatė šiuos rizikos veiksnius: 1. Rizikos veiksnys: 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Faktinės aplinkybės: 2024-12-20 neblaivi motina 0,99 prom., vairavo automobilį, kuriame nepilnamečiai vaikai. Iš turimos informacijos, darytina išvada, kad vaiko motina gailisi, nepateisina savo netinkamo elgesio, bei žada alkoholio daugiau nebevartoti. Iki šio įvykio Skyriuje nebuvo turima duomenų apie moters probleminį alkoholio vartojimą, moteris savo iniciatyva pateikė pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, gauta teigiamai mamą charakterizuojanti informacija iš vaiko ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigų. 2. 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą; (Motinai ir tėvui). Faktinės aplinkybės: Pokalbio metu su berniuku jis nurodė, jog „Apie tėtį, jis mane tempė į mašiną man buvo baisu, sekmadienį kai buvome bažnyčioje. Dabar mes susitarėm, kad jis atvažiuotų penktadienį, bet jis neatvažiuoja, nenoriu kad jis atvažiuotų. Nepatinka su juo važiuoti, ten pas jį yra dvi mergaitės ir vienas berniukas, jie dideli ar 10-kai ar 12-okai. Jie neskriaudžia, bet nenoriu. ,,Š.“ rėkia ant mamos. Man nebaisu, bet nenoriu bendrauti.“ Motina teigė : kad, tėvas jau 2 mėnesius nemoka jokio išlaikymo judviejų vaikams. Susitikimo metu motina paneigė tėvo visus žodžius apie vaikų perdavimą su antstolę, vykusį prieš 10 dienų. Motinos teigimu, visą tai ką pasakojo vaikų tėvas yra melas. Namuose ji turi įrengtas vaizdo ir garso kameras, kuriuose aiškiai matyti, kad motina elgėsi adekvačiai bei nerodė jokių piršto gestų. Motina paaiškino, jog ne kartą tėvui buvo siūliusi įvairių alternatyvų dėl bendravimo su sūnumis bei jų ryšio atstatymo. Motinos teigimu, tėvui su vaikais reikėtų bendrauti po truputi, t. y. pradėti su vaikais susitikinėti po 10 min. susitikimus vykdyti mokyklose ir pan. Pokalbio pabaigoje, motina pasiūlė tėvui dėl vaikų bendravimo ir susitikimo bendrauti su trečiuoju asmeniu t. y. jos sugyventiniu, su kuriuo vaikai turi artimą ryšį. Tėvas teigė: vaiko motina E. M. deda visas pastangas, kad tik vaikai nebūtų perduoti jam pagal teismo nustatytą tvarką. Tėvo teigimu motina daug kartų yra pažeidusi kooperavimosi principą. Tėvas pasakojo, kad paskutini konfliktas su motina vyko prieš 10 dienų, kuomet ji su antstole atvyko į motinos gyvenamąją vietą pasiimti vaikų ir motina jų neperdavė. ,,Dingusiųjų žmonių šeimų paramos centras“, teigia kad kol kas tėvams nepavyksta rasti sprendimo būdų, efektyvių pagalbos priemonių, iškylantiems sunkumams įveikti.

39. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių kad išieškotojas Š. S. nebendradarbiauja ir/ar nebendrauja su vaikų motina E. M. šalių nepilnamečių vaikų interesais, todėl šie skolininkės argumentai atmestini. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė E. M. turėjo numatyti, kad bendravimo tvarkos nesilaikymas gali sukelti konfliktą, juolab, kai pati skolininkė (tiek paaiškinimuose antstolei, tiek atsiliepime teismui) akcentuoja vaikų adaptacijos tėvo aplinkoje svarbą.

40. Teismas atkreipia suinteresuoto asmens (skolininkės) E. M. dėmesį, nėra teisinio pagrindo perkelti (derinti) bendravimo tvarkos vykdymą trečiajam asmeniui (skolininkės sugyventiniui), kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka yra skirta vaikų bendravimo su tėvais, kai vienas iš tėvų gyvena atskirai, užtikrinimui.

41. Išieškotojas nurodo, kad jis sugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir jų poreikiais. Teismo vertinimu, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuoto asmens (išieškotojo) bendravimas su vaikais pažeidžia vaikų interesus, vaikus traumuoja ar kitaip neigiamai įtakoja (CPK 178 straipsni). Vien vaizdo įrašas vienareikšmiškai šios aplinkybės neįrodo.

42. Konstatuotina, kad išieškotojas ir skolininkė nėra susitarę dėl kitokios (naujos) bendravimo su vaikais tvarkos, todėl skolininkė E. M. esamoje (nagrinėjamoje) situacijose privalėjo laikytis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. priimtame sprendime nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir ją vykdyti.

43. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (J. T. vaiko teisių konvencijos preambulė).

44. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).

46. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).

47. Bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).

48. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti skolininkei E. M. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teismas atsižvelgia ir į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes ir į skolininkės E. M. pateiktus paaiškinimus. Teismas atkreipia skolininkės E. M. dėmesį, kad abu tėvai privalo geranoriškai bendradarbiauti siekiant, kad būtų sudarytos galimybės vaikų bendravimui su atskirai gyvenančiu tėvu ir laikomasi teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog E. M., atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir nesklandumus vaikų perdavimo tėvui metu, būtų siekusi pašalinti atsiradusius trukdžius tikslu vykdyti nustatytą bendravimo tvarką. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai pripažinti, kad tokiu būdu E. M. pažeidė pareigą laikytis ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 nustatytą vaikų bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką.

49. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, įvertinus teismo sprendimo nevykdymo trukmę, aplinkybę, jog skolininkei bauda vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, taip pat vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo kriterijais, antstolės prašymas tenkinamas iš dalies – skolininkei E. M. skiriama 100 Eur bauda išieškotojo Š. S. naudai už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tai pakankama sankcija, tam, jog būtų pasiekti baudos prevenciniai tikslai, būtų paskata tinkamai vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. M. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens (išieškotojo).

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

52. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo tvarka ir sąlygos, kur nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus yra pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

54. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys (išieškotojas ir skolininkė) turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau, šio proceso iniciatorė – antstolė, bet ne vykdymo proceso dalyvis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės prašymas tenkintinas iš dalies (sprendimas priimtas ne skolininkės naudai), o išieškotojas nepateikė duomenų apie jo turėtas teismo išlaidas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo E. M. (skolininkei), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

Skirti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą išieškotojo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Pareiškimą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.