Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – Š. S. (išieškotojas), E. M. (skolininkė), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė B. P. (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė spręsti baudos paskyrimo skolininkei E. M. ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus, pateikdama 2024 m. gruodžio 6 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – Aktas).

2. Antstolė nurodė, kad jos kontoroje pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1547-1167/2024 yra vykdoma Š. S. ir E. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. S., gim. 2018 m. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka.

3. 2024 m. liepos 10 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo Š. S. prašymas, kuriame nurodoma, kad E. M. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-1547-1167/2024) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos: trukdo vaikams bendrauti su tėvu, o 2024 m. liepos mėn. 7 d. jam atvykus vaikų pasiimti, neperdavė jų tėvui. 2024 m. liepos 15 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-24-171-23321 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. liepos 17 d. patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo ir informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 19 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 10 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Visi patvarkymai dėl informacijos pateikimo buvo skirti skolininkei E. M..

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) – pateikė rašytinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad tuo atveju, jei vaikų motina nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir (arba) būtinas vaiko saugumui ir (arba) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (arba) apsaugoti, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydama teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos motina E. M. pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Tarnybai šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų žinoma nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Tiek vaikų tėvas, tiek motina yra kreipęsi į Tarnybą dėl nesutarimų tarpusavyje bendraujant su vaikais, vaikų auklėjimo, priežiūros, ugdymo ir kt. (nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai). Ne kartą vertintos vaikų situacijos, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuotas atvejo vadybos procesas. Tarnyba pažymėjo, šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4256-892/2025 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Š. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir išlaikymo dydžio, skiriamo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

5. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime nurodė, kad antstolė pateiktu prašymu siekia iš esmės pakeisti bendravimo su vaikais tvarką, t. y. siekia pakeisti sprendimo esmę, nors antstolė savo pareiškime nenurodo, kaip konkrečiai prašo pakeisti. Nepavykstant taikiai susitarti tėvams dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalis suteikia teisę, pasikeitus aplinkybėms, reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Todėl pakeisti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką galima arba sudarant su vaikų tėvu naują taikos sutartį, arba kreipiantis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1105- 601/2021). Atsižvelgiant į tai, antstolės prašymas išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal (duomenys neskelbtini) str. taisykles atmestinas.

6. Suinteresuotas asmuo E. M. nurodo, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nenurodyta konkrečių veiksmų (neveikimo), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Pažymi, kad E. M. tinkamai vykdė teismo sprendimą, tuo tarpu vaikų apsisprendimas nebendrauti su tėvu yra nulemtas paties tėvo vaikų interesus pažeidžiančių veiksmų. Šią aplinkybę patvirtina Teisės psichologijos specialistų išvada, kurioje yra užfiksuoti epizodai, iš kurių matyti, kad tėvas kaskart atvykęs pasiimti vaikų ignoruoja vaikų nuomonę, vartoja fizinį bei psichologinį smurtą prieš vaikus, kelia konfliktus bei grasina vaikų mamai. Visa tai iš Š. S. pusės daroma šiurkščiai pažeidžiant prioritetinius vaikų interesus ir vėliau kažkodėl stebintis, kad vaikai su juo nenori bendrauti, be to, nuo 2020 metų iki 2024 metų vaikai buvo matę tėvą tik kelis kartus dėl paties Š. S. nenoro bendrauti su vaikais. Š. S. nemėgina megzti ryšio su vaikais palaipsniui geriausiais vaikų interesais atitinkančiu būdu, o mėgina įgyvendinti savo teises vaikų atžvilgiu per prievartą. Pažymi, kad Š. S. nesilaikė teismo sprendime nurodytos pereinamosios bendravimo tvarkos, nesiekė megzti pagarba ir supratimu grįsto santykio su vaikais, kadangi atvykęs pas vaikus kalba įsakmiu tonu, grasinančiai, psichologiškai bei fiziškai smurtauja prieš vaikus, atvykęs kaskart duoda nurodymus E. M., kad ji vaikus turi pasodinti per prievartą jam į automobilį, nors pagal teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką tokių įpareigojimų E. M. nėra nustatyta. Pažymi, kad E. M. siūlė Š. S. savo pagalbą, pirmų porą susitikimų tėvo su vaikais pabūti kartu prie vaikų palaipsniui nutolstant, kaip tai rekomendavo vaikų teisių specialistė E. S.. Taip pat E. M. kaskart siūlė kompensuoti pasimatymą su vaikais, kai tai neįvykdavo, – Š. S. tais pasiūlymais nepasinaudojo. Pagaliau niekas nedraudžia tėvui su vaikais susitikti ir bendrauti, kurti ryšį mokyklos ir darželio teritorijoje, telefonu, Š. S. nekeičiant laikysenos vaikų atžvilgiu ir toliau savo santykį grindžiant prievarta, kad ir kaip motina skatintų vaikus bendrauti su tėvu, vaikai tėvo dėl susitikimų metu pasireiškiančio despotiško tėvo elgesio jo tiesiog bijo. Toks tėvo elgesys, sukeliantis vaikui intensyvius neigiamus išgyvenimus, gali automatiškai formuoti neigiamą nusistatymą prieš tėvą ir nenorą atsidurti pakartotinai tokiose situacijose. Vaikų tėtis nuolatos kartoja apie teismo sprendimą, tačiau abejotina, kad teismo sprendime yra nurodyta, kad vaiko tėtis privalo pasiimti vaikus bet kokiomis priemonėmis, įtraukiant fizinę prievartą ir neigiamų išgyvenimų sukėlimą vaikams. Tėvas vaikams neskambina, tarp susitikimų nededa pastangų ryšio mezgimui ir palaikymui. Atvažiuodamas pasiimti vaikų tėtis pateikia kaltinimus mamai, nurodydamas, kad ji nepakankamai stengiasi, tačiau pats tėtis neatlieka jokių veiksmų, kad vaikai norėtų su juo važiuoti. Nors E. M. ir ragina vaikus bendrauti su tėvu, tačiau jie atsisako vykti su tėvu dėl jo netinkamo elgesio su vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad pats Š. S. savo elgesyje problemų nemato, atsisako socialinių paslaugų. Atsižvelgdama į tai, suinteresuotas asmuo E. M. teismo antstolės prašymą dėl baudos paskyrimo prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Suinteresuotas asmuo Š. S. atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu buvo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo sprendimu buvo įtvirtintos pereinamojo ir nuolatinio laikotarpių bendravimo su vaikais nuostatos. Pereinamojo laikotarpio bendravimo laikas: 2024.07.07, 10–13val., 2024.07.14, 10–13 val., 2024.07.21, 10–13 val., 2024.07.28, 10–13 val., 2024.08.03, 10–13 val., 2024.08.04, 10–13 val., 2024.08.17, 10–13 val., 2024.08.18, 10–13 val., 2024.08.31, 10–13 val., 2024.09.14, 10 val. – 2024.09.15, 13 val., 2024.09.28, 10 val. – 2024.09.29, 13 val. Nuolatinio bendravimo laikai: 2024.10.11, 18 val. - 2024.10.13, 18 val., 2024.10.25, 18 val. – 2024.10.27, 18 val., 2024.11.08, 18 val. – 2024.11.10, 18 val., 2024.11.22, 18 val. – 2024.11.24, 18 val., 2024.12.06, 18 val. - 2024.12.08, 2024.12.20, 18 val. – 2024.12.22, 18 val., 2025.01.03, 18 val. – 2025.01.05, 18 val., 2025.01.17, 18 val. – 2025.01.19, 18 val., 2025.01.31, 18 val. – 2025.02.02, 18 val. Pereinamuoju laikotarpiu buvo numatyta 11 bendravimo laikotarpių, nuolatinio bendravimo metu 9 bendravimo laikotarpiai iki atsiliepimo pateikimo dienos. Visais teismo nustatytais bendravimo laikotarpiais (iš viso 20 epizodų) skolininkė neteisėtais veiksmais, neveikimu sudarydavo tokias sąlygas, kad vaikų perdavimas niekada neįvyktų arba būtų taip apsunkintas, kad taip pat neįvyktų. Nurodė, kad skolininkė nėra suinteresuota tėvo ir vaikų ryšio stiprinimu, priešingai, savo pastangas nukreipia ne į išieškotojo ir vaikų bendravimo supaprastinimą, bet į jo apsunkinimą ir padaro jį neįmanomą. Pagal „In Pace“ centro nuomonę, tais atvejais, kai vaikai tiesiogiai bendrauja su tėvu, nepatirdami jokio spaudimo, vaikų bendravimas su tėvu vyksta sklandžiai, tačiau yra požymių, jog vaikai yra įtraukiami į tėvų asmeninį konfliktą, kartu nuteikiant juos prieš tėvą, trukdoma vaikams bendrauti su tėvu arba vaikai netinkamai parengiami susitikimui su tėvu, už kurį (parengimą susitikti su tėvu) yra atsakinga skolininkė. N. S. teigia, kad ji siekia geriausių vaikų interesų, tačiau jos teiginius paneigia Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenys, kad būtent Skolininkė visada atsisakydavo tarpininkavimo / mediacijos / psichologo paslaugų, kurios padėtų stiprinti tėvo ir vaikų ryšį. 2024 m. gruodžio 20 d. skolininkė be jokių svarbių priežasčių pagal nustatytą teismo bendravimo tvarką nepardavė nepilnamečių vaikų išieškotojui, tačiau tą patį vakarą 21.28 val. ji buvo sustabdyta neblaivi policijos su nepilnamečiais vaikais. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo konstatuota, kad skolininkė nededa pakankamai pastangų, jog apskritai vyktų sklandus vaikų bendravimas su tėvu. Tos pačios pozicijos laikosi tiek „In Pace“ centro, tiek Dingusių žmonių šeimų paramos centro specialistai, kurie rekomendavo vaikų perdavimus tėvui vykdyti per trečiuosius asmenis (tarpininkavimo specialistus), tėvams nesusitinkant, pagal iš anksto suderintą grafiką (II lygio paslauga), tačiau šių paslaugų skolininkė atsisakė. Spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio teismas turi įvertinti skolininkės piktybinį elgesį, visišką nesikooperavimą, todėl jai turi būti skirta maksimali 300,00 Eur bauda už kiekvieną teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodą, t. y. 20 epizodų x 300,00 Eur = 6 000,00 Eur, kuri turi būti sumokėta išieškotojo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, paskyrė E. M. 100,00 Eur baudą už teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą išieškotojo naudai; pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

8.1. Teismas nustatė, kad šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra priimtas nagrinėti skolininkės E. M. ieškinys dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog išieškotojas (prašydamas šioje byloje pakeisti bendravimo tvarką) siekia iš esmės pakeisti šiuo metu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, antstolės ir išieškotojo prašymas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sprendžiant baudos paskyrimo klausimą CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka atmestas.

8.2. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens (skolininkės) E. M. pateiktais argumentais, kad išieškotojas (vaikų tėvas) nebendradarbiauja ir nebendrauja su vaikų motina šalių nepilnamečių vaikų interesais. Antstolio faktinių aplinkybių protokolu užfiksuota, kad atskirai gyvenančio tėvo (išieškotojo) bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką neįvyksta dėl nesklandumų motinai (skolininkei) perduodant vaikus tėvui (išieškotojui). Pažymėjo, kad sprendžiant nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo klausimus, būtinas abiejų šalių (vaikų tėvo ir motinos) geranoriškas bendradarbiavimas ir pastangos, kad bendravimo tvarkos įgyvendinimas vyktų sklandžiai. Šiuo atveju skolininkės neaktyvumas, veiksmų, siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, nesiėmimas, nelaikytinas teigiama aplinkybe.

8.3. Teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas bylą atsižvelgė ir į Tarnybos pateiktus Vaiko situacijos vertinimo aktus (2025-01-24 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose pateiktą informaciją.

8.4. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių kad išieškotojas nebendradarbiauja ir (ar) nebendrauja su vaikų motina šalių nepilnamečių vaikų interesais, todėl šie skolininkės argumentai atmesti. Pažymėjo ir tai, kad skolininkė turėjo numatyti, jog bendravimo tvarkos nesilaikymas gali sukelti konfliktą, juolab, kai pati skolininkė (tiek paaiškinimuose antstolei, tiek atsiliepime teismui) akcentuoja vaikų adaptacijos tėvo aplinkoje svarbą.

8.5. Teismas atkreipė suinteresuoto asmens (skolininkės) dėmesį, kad nėra teisinio pagrindo perkelti (derinti) bendravimo tvarkos vykdymą trečiajam asmeniui (skolininkės sugyventiniui), kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka yra skirta vaikų bendravimo su tėvais, kai vienas iš tėvų gyvena atskirai, užtikrinimui.

8.6. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuoto asmens (išieškotojo) bendravimas su vaikais pažeidžia vaikų interesus, vaikus traumuoja ar kitaip neigiamai veikia (CPK 178 straipsnis). Vien vaizdo įrašas vienareikšmiškai šios aplinkybės neįrodo.

8.7. Teismas konstatavo, kad išieškotojas ir skolininkė nėra susitarę dėl kitokios (naujos) bendravimo su vaikais tvarkos, todėl skolininkė esamoje (nagrinėjamoje) situacijose privalėjo laikytis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. priimtame sprendime nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir ją vykdyti.

8.8. Teismas spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, atsižvelgė ir į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, ir į skolininkės pateiktus paaiškinimus. Teismas atkreipė skolininkės dėmesį, kad abu tėvai privalo geranoriškai bendradarbiauti siekiant, kad būtų sudarytos galimybės vaikų bendravimui su atskirai gyvenančiu tėvu ir laikomasi teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog E. M., atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir nesklandumus vaikų perdavimo tėvui metu, būtų siekusi pašalinti atsiradusius trukdžius siekiant vykdyti nustatytą bendravimo tvarką. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai pripažinti, kad tokiu būdu E. M. pažeidė pareigą laikytis ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 nustatytą vaikų bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, įvertinus teismo sprendimo nevykdymo trukmę, aplinkybę, jog skolininkei bauda vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, taip pat, vadovaujantis bendraisiais protingumo ir teisingumo kriterijais, antstolės prašymas tenkinamas iš dalies – skolininkei skiriama 100 Eur bauda išieškotojo Š. S. naudai už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tai pakankama sankcija tam, jog būtų pasiekti baudos prevenciniai tikslai, būtų paskata tinkamai vykdyti teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.

8.9. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėjo, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nors nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas, ir nors nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys (išieškotojas ir skolininkė) turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau šio proceso iniciatorė – antstolė, bet ne vykdymo proceso dalyvis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos antstolės B. P. prašymas tenkintas iš dalies (sprendimas priimtas ne skolininkės naudai), o išieškotojas nepateikė duomenų apie jo turėtas teismo išlaidas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Suinteresuotas asmuo E. M. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria teismas paskyrė 100,00 Eur baudą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės antstolės prašymą dėl baudos paskyrimo atmesti ir priteisti skolininkei iš išieškotojo 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

9.1. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog antstolės prašymo dalis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo atmesta, pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl šios dalies priteisti iš suinteresuoto asmens išieškotojo 50 proc. skolininkės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi išieškotojo inicijuotoje vykdomojoje byloje antstolės pareiškimas susidėjo iš dviejų reikalavimų, kurių vienas buvo atmestas. Teismas privalėjo iš Š. S. (t. y. išieškotojo, kurio iniciatyva pradėti vykdymo proceso veiksmai ir kurio suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas) skolininkei priteisti 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 408,37 Eur (816,75 Eur / 2).

9.2. Nurodo, jog teismas: 1) padarė klaidingą išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Š. S. nebendradarbiautų; 2) nepagrįstai nutartyje nurodė, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuoto asmens (išieškotojo) bendravimas su vaikais pažeidžia vaikų interesus, vaikus traumuoja ar kitaip neigiamai veikia esant detaliems duomenims apie išieškotojo fizinį smurtą bei prievartą vaikų atžvilgiu ir dėl to vaikai atsisako vykti su išieškotoju; 3) nepagrįstai nustatė skolininkės neaktyvumą, veiksmų, siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, nesiėmimą.

9.3. Pažymi, kad skolininkė bendradarbiauja tiek su vaikų teisių tarnyba, tiek su vaikų tėvu, siūlė jam savo pagalbą, pirmus porą susitikimų su vaikais pabūti kartu prie vaikų palaipsniui nutolstant, kaip tai rekomendavo vaikų teisių specialistė. Teismui pateikti vaikų tėvui rašyti laiškai, į nemažą dalį kurių jis nesiteikė pateikti atsakymo. Taip pat skolininkė kaskart siūlė kompensuoti pasimatymą su vaikais, kai tai neįvykdavo, – vaikų tėvas tais pasiūlymais nepasinaudojo, tokiu būdu nebendradarbiaudamas su skolininke. Niekas nedraudžia tėvui su vaikais susitikti ir bendrauti, kurti ryšį mokyklos ir darželio teritorijoje, telefonu. Pažymi, jog sūnaus K. telefono numerį vaiko tėvas turi, tačiau iki šiol vaikui neskambina, tai patvirtino ir pats išieškotojas teismo posėdžio metu. Todėl teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pats vaikų tėvas visiškai nekuria ryšio su vaikais nuotoliu ir nebendradarbiauja su vaikų mama.

9.4. Nurodo, kad vaikų apsisprendimas nebendrauti su tėvu yra nulemtas paties tėvo vaikų interesus pažeidžiančių veiksmų, tėvas kaskart atvykęs pasiimti vaikų ignoruoja vaikų nuomonę, naudoja fizinį bei psichologinį smurtą prieš vaikus, kelia konfliktus ir vaikų akivaizdoje grasina vaikų mamai. Visa tai iš jo pusės daroma pažeidžiant prioritetinius vaikų interesus ir vėliau stebintis, kad vaikai su juo nenori bendrauti, ir ieškoma asmens, kuriam galima būtų suversti kaltę.

9.5. Pažymi, kad teismas nutartyje ėmė remtis aplinkybėmis iš vertinimo aktų apie 2024 m. gruodžio 20 d. E. M. vairavimo esant neblaiviai, nors antstolės pareiškime dėl sprendimo nevykdymo paskutinis epizodas užfiksuotas 2024 m. gruodžio 6 d. Kokią įtaką teismo nutarčiai galėjo turėti faktinės aplinkybės, kurios įvyko jau po 2024 m. gruodžio 6 d. antstolės surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto. Teismas neprašytas ir neturėdamas tam teisėto pagrindo išėjo iš antstolės pareiškimu nubrėžtų ribų ir ėmė charakterizuoti skolininkę dėl aplinkybių, kurios įvyko jau po antstolės surašyto akto, tai yra nepagrįsta ir šališka iš teismo pusės.

9.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti skolininkės kartu su atsiliepimu pateiktą teisės psichologijos specialistų išvadą, mano, kad joje atsispindi teismo sprendimo nevykdymo priežastys.

10. Suinteresuotas asmuo Š. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, jos turinys neprieštarauja norminiam reguliavimui.

10.2. Pažymi, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

10.3. Nurodo, kad antstolės vykdomojoje byloje užfiksuota daugybė skolininkės kaip motinos nesikooperavimo, tėvų valdžios panaudojimo prieš nepilnamečių vaikų interesus epizodų. Užfiksuotas jos pasyvus elgesys imantis priemonių, nepagrįstas delsimas ir vengimas imtis aktyvių veiksmų įvykdyti teismo sprendimą, visiškai aplaidus ir neracionalus elgesys. Visi šie skolininkės veiksmai nulėmė sankcijos pritaikymą už teismo sprendimo nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantės E. M. ir Š. S. santuoka yra nutraukta, šalys turi nepilnamečius vaikus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini).

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 nustatė ieškovo Š. S. ir šalių nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 patvirtintos ieškovo Š. S. ir atsakovės E. M. (buv. J. J.) (toliau – ir šalys) sudarytos taikos sutarties 6–7 punktus ir nustatyti tokią ieškovo Š. S. ir nepilnamečių vaikų K. S. (K. S.) ir O. S. (O. S.) bendravimo tvarką: Pereinamojo laikotarpio nuostatos: 1) pirmąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2024 m. liepos mėn.) ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. ir O. S. kiekvieną mėnesio sekmadienį, paimdamas vaikus 10 val. ryto iš šalių sutartos neutralios ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas nepilnamečius vaikus tą pačią dieną 13 val. į šalių sutartą neutralią ar kitą šalių sutartą vietą; 2) antrąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2024 m. rugpjūčio mėn.) ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. ir O. S. kiekvieną neporinės mėnesio savaitės savaitgalį (t. y. 2024 m. rugpjūčio 3–4 d., rugpjūčio 17–18 d., rugpjūčio 31 d.) be nakvynės, paimdamas vaikus šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ryto iš šalių sutartos neutralios ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas nepilnamečius vaikus tą pačią dieną 13 val. į šalių sutartą neutralią ar kitą šalių sutartą vietą; 3) trečiąjį mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. 2024 m. rugsėjo mėn.) ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. ir O. S. kiekvieną neporinės mėnesio savaitės savaitgalį (t. y. 2024 m. rugsėjo 14–15 d., rugsėjo 28–29 d.), paimdamas vaikus šeštadienį 10 val. ryto iš nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas nepilnamečius vaikus sekmadienį 13 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą; 4) ieškovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negalint vykti teismo nustatytu laiku, neįvykęs ieškovo bendravimas su vaikais kompensuojamas kitu artimiausiu šalių sutartu laiku; 5) ieškovas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su atsakove raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais). Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, t. y. nuo 2024 m. spalio mėn., ieškovas Š. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. ir O. S. pagal ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką: 1) su O. S. ir K. S. (toliau – nepilnamečiai vaikai) abu tėvai lygiomis teisėmis, be jokių suvaržymų ir apribojimų dalyvauja nepilnamečių vaikų auklėjime rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu; 2) nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. praleidžia kas antrą savaitgalį per mėnesį nuo tos savaitės penktadienio 18 val., paima vaikus iš jų buvimo vietos iki tos savaitės sekmadienio 18 val., grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3) nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. praleidžia pusę kasmetinių moksleivių, rudens, žiemos ir pavasario, vasaros atostogų laiko (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis), paima vaikus iš jų buvimo vietos šiame punkte numatyto laikotarpio pirmos dienos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą šiame punkte numatyto laikotarpio paskutinės dienos 20 val., neporiniais metais pirmąją atostogų dienų dalį, poriniais metais antrąją atostogų dienų dalį vaikai praleidžia su tėvu. Ši bendravimo tvarkos sąlyga pradedama taikyti abiem nepilnamečiams vaikams pradėjus lankyti mokyklą; 4) nepilnamečių vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su tėvu, tėvas gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs motiną prieš vieną savaitę; 5) tėvas privalo informuoti iš anksto motiną raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais) apie planuojamus įgyvendinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpius informuodamas motiną prieš 5 (penkias) kalendorines dienas. Tėvas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su motina raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais).

17. Antstolės B. P. kontoroje yra priimtas vykdymui Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. liepos 2 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1547-1167/2024 dėl Š. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos vykdymo.

18. 2024 m. liepos 10 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojos Š. S. prašymas, kuriame nurodoma, kad E. M. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-1547-1167/2024) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, trukdo vaikams bendrauti su tėvu, o 2024 m. liepos 7 d. jam atvykus vaikų pasiimti, neperdavė jų tėvui. 2024 m. liepos 15 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. liepos 17 d. patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo ir informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 19 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo; Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo; Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo; Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 10 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Visi patvarkymai dėl informacijos pateikimo buvo skirti skolininkei E. M..

19. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams yra pateiktas ir priimtas nagrinėjimui skolininkės E. M. ieškinys atsakovui Š. S. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20. CK 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis).

21. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių visuomeninę svarbą, poreikį užtikrinti vaiko teises bei interesus, įstatymų leidėjas CPK normose įtvirtino tam tikrus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 375-380 straipsniai). Tam tikrais ypatumais pasižymi ir tokiose bylose priimtų sprendimų vykdymas priverstinai.

24. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusius teismų sprendimus priverstine tvarka vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos A. T. 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).

25. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus antstolis vykdo laikydamasis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su CPK 763–772 straipsniuose nurodytomis išimtimis (CPK 763 straipsnis). Kaip minėta, tam tikri procesiniai ypatumai taikomi ne tik šeimos bylų teisminiam nagrinėjimui, bet ir šeimos bylose priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui (pavyzdžiui, CPK 764 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas).

26. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).

28. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos antstolės B. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0171/24/01417 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1547-1167/2024, kuriuo nutarta nustatyti ieškovo Š. S. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. 2024 m. gruodžio 6 d. antstolė priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo kreiptasi į teismą ir prašyta skirti apeliantei baudą teismo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paskyrė apeliantei 100,00 Eur baudą.

30. Apeliantė nesutikdama su ginčijama nutartimi nurodo, kad teismas: 1) padarė klaidingą išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Š. S. nebendradarbiautų; 2) nepagrįstai nutartyje nurodė, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuoto asmens (išieškotojo) bendravimas su vaikais pažeidžia vaikų interesus, vaikus traumuoja ar kitaip neigiamai veikia esant detaliems duomenims apie išieškotojo fizinį smurtą bei prievartą vaikų atžvilgiu ir dėl to vaikai atsisako vykti su išieškotoju; 3) nepagrįstai nustatė skolininkės neaktyvumą, veiksmų, siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, nesiėmimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, negali sutikti su tokiais apelianto argumentais.

32. Pažymėtina, kad skolininkė teigia, kad bendradarbiauja ir skatina vaikus bendrauti, tačiau, susipažinus su filmuota medžiaga, apeliantės deklaruojamo bendradarbiavimo nematyti. Remiantis filmuota medžiaga, nustatyta, kad apeliantė tik atveža vaikus, atidaro dureles ir nepertraukiamai filmuoja išieškotoją (toks pat elgesys fiksuojamas ir iš išieškotojo pusės, tik filmavimą, tikėtina, jo pavedimu atlieka kitas asmuo). Iš filmuotos medžiagos nustatyta, kad apeliantė kalbėdama su vaikais išieškotojo net nevadina jų tėčiu, tik Šarūnu, taip tik silpnindama ir atitolindama ir taip akivaizdu sudėtingą tėvo ir vaikų ryšį. Vaikų perdavimo metu nematyti jokių aktyvių veiksmų ar pokalbių su vaikais, skatinančių, raginančių ar raminančių vaikus dėl jų susitikimo su tėčiu. Priešingai, iš abiejų šalių jaučiama didelė frustracija ir susierzinimas, kuris akivaizdu paveikia ir vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, nematyti, kad tiek mama, tiek tėtis susitikimų metu rūpintųsi prioritetine vaikų savijauta, nes šalys koncentruojasi tik į vienas kito filmavimą ir siekį užfiksuoti kokį nors netinkamą vienas kito elgesį, nors tuo tarpu tėvai turėtų padėti į šalį telefonus ir draugiškai bendrauti su vaikais bei siekti sklandaus jų perdavimo tėčiui. Tačiau peržiūrėjus kiekvieno susitikimo filmuotą medžiagą, juntama abiejų šalių pasyvi agresija vieno prieš kitą, kaltinimai ir grasinimai vaikų akivaizdoje, tai vaikams sukelia didelį stresą ir nerimą. Nors apeliantė teigia, kad dėl vaikams sukelto streso ir nebendradarbiavimo yra kaltas tik vaikų tėvas, tačiau akivaizdu, jog ir pati mama neįdeda jokių pastangų siekdama vaikų jaučiamą stresą sumažinti. Kai vaikai atsisako važiuoti kartu su tėčiu, iš apeliantės pusės nematyti jokio noro padėti ir bendradarbiauti, paskatinti vaikus pabendrauti su tėčiu. Sutiktina su apeliante, kad ir išieškotojo elgesys nėra tinkamas, susitikus su vaikais turėtų rūpėti jų savijauta ir emocinė sveikata, vykti bendravimas be įsakmaus tono ir grasinimų jų mamai baudžiamąja atsakomybe. Šiuo atveju įžvelgtina kaltė abiejų tėvų pusėje, tačiau kadangi vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama, o tėtis vaikus mato rečiau, todėl jo ryšiai yra silpnesni ir pažeidžiamesni vaikų atžvilgiu, todėl mama turėtų įdėti daugiau pastangų stengiantis paskatinti vaikus bendrauti su tėvu ir vykti kartu su juo, parodyti jiems, kad tai saugu ir mama dėl to nepyksta. Peržiūrėjus visus vaizdo įrašus nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė labai stengėsi (kaip teigia atskirajame skunde), bet jai nepavyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atskirai gyvenančio tėvo (išieškotojo) bendravimas su nepilnamečiais vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką neįvyksta dėl nesklandumų motinai (skolininkei) perduodant vaikus tėvui (išieškotojui). Pažymėjo, kad sprendžiant nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo klausimus, būtinas abiejų šalių (vaikų tėvo ir motinos) geranoriškas bendradarbiavimas ir pastangos, kad bendravimo tvarkos įgyvendinimas vyktų sklandžiai. Šiuo atveju skolininkės neaktyvumas, veiksmų, siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, nesiėmimas nelaikytinas teigiama aplinkybe. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog E. M., atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir nesklandumus vaikų perdavimo tėvui metu, būtų siekusi pašalinti atsiradusius trukdžius siekiant vykdyti nustatytą bendravimo tvarką.

33. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ėmė remtis aplinkybėmis iš vertinimo aktų apie 2024 m. gruodžio 20 d. E. M. vairavimo esant neblaiviai, nors antstolės pareiškime dėl sprendimo nevykdymo paskutinis epizodas užfiksuotas 2024 m. gruodžio 6 d., atveju. Kokią įtaką teismo nutarčiai galėjo turėti faktinės aplinkybės, kurios įvyko jau po 2024 m. gruodžio 6 d. antstolės surašyto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto. Teismas neprašytas ir neturėdamas tam teisėto pagrindo išėjo iš antstolės pareiškimu nubrėžtų ribų ir ėmė charakterizuoti skolininkę dėl aplinkybių, kurios įvyko jau po antstolės surašyto akto, tai yra nepagrįsta ir šališka iš teismo pusės.

34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal CPK 376 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Taigi teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių, interesus. Šių bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, tačiau ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl neteisėto vaiko negrąžinimo, nustatinėjama jo gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų separacijos ar santuokos nutraukimo atveju, taip pat sprendžiami kiti klausimai, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į Tarnybos pateiktus Vaiko situacijos vertinimo aktus (2025 m. sausio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas teisėto pagrindo išėjo iš antstolės pareiškimu nubrėžtų ribų.

35. Apeliantė taip pat mano, kad atsižvelgiant į tai, jog antstolės prašymo dalis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo atmesta, pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl šios dalies priteisti iš suinteresuoto asmens išieškotojo 50 proc. skolininkės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi išieškotojo inicijuotoje vykdomojoje byloje antstolės pareiškimas susidėjo iš dviejų reikalavimų, kurių vienas buvo atmestas. Teismas privalėjo iš Š. S. (t. y. išieškotojo, kurio iniciatyva pradėti vykdymo proceso veiksmai ir kurio suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas) skolininkei priteisti 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 408,37 Eur (816,75 Eur / 2).

36. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

37. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai gali būti pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020). Tai reiškia, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, visų pirma turi įvertinti, koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku, t. y. ar ir kokią įtaką teismo sprendimas turės jų interesams.

38. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama antstolio ir kitų asmenų teismui teikiamų pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 443 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismams nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo procese, todėl tokiame procese ji netaikytina. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas šiuo atveju reglamentuojamas specialioje CPK 593 straipsnio 5 dalyje.

40. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę. Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise).

41. Toks CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas buvo nulemtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyto šios normos tikslo. Minėtame aiškinamajame rašte nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka. Taigi šios normos tikslas buvo riboti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš antstolių bylose dėl klausimų, kurie privalomai spręsti teismo tvarka.

42. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš antstolės. Tačiau apeliantė mano, kad pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteista iš išieškotojo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės reikalavimais.

43. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju abi šalys (tiek išieškotojas, tiek skolininkė), turėjo galimybę neįtraukdamos nepilnamečių vaikų į besitęsiančius šalių konfliktus abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu prieiti prie taikaus susitarimo iškeltais byloje ginčo klausimais nesikreipdamos į teismą. Pažymėtina, kad šalys turi siekti ginčą išspręsti taikiu susitarimu siekiant kuo operatyviau atkurti tarp šalių teisinę taiką, taip užtikrinant geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tačiau matyti, kad abi pusės taikos susitarimo nesiekia, bet priešingai, vis labiau eskaluoja kylančius konfliktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jų netinkamo konfliktiško elgesio vienas su kitu rezultatas, šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su šalių nerūpestingumu, siekiu veikti prieš operatyvų jautraus klausimo (nepilnamečių vaikų teisių ir interesų užtikrinimas) išsprendimą, teikiant prioritetą besitęsiančių ilgalaikių šalių konfliktų išsprendimui, o ne nepilnamečių vaikų, kurie pateko į tėvų lojalumo konfliktą, nuomonėms bei ryšio su tėvais kūrimui ir stiprinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų pačių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.