- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-426-1043/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06729-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-13327-451/2023 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir V. B. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti palikimo priėmimo terminą pirmos eilės įpėdiniui – palikėjo sūnui pareiškėjui priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. B. mirties.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas K. B.. Pareiškėjo žiniomis tėvas nebuvo sudaręs testamento. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai buvo palikėjo vaikai: pareiškėjas ir V. B.. Pareiškėjo tėvai K. B. ir S. A. išsituokė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjui buvo 7 mėnesiai. Po santuokos nutraukimo tėvai nebendravo, todėl su tėvu pareiškėjas susitikdavo kartą į tris – keturis metus ir mažai žinojo apie jo asmeninį gyvenimą bei turtą. Apie tėvo mirtį sužinojo iš tėvo brolio A. B.. Prieš mirtį tėvas gyveno su savo broliu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau laidotuvių metu apie turtinius klausimus buvo neetiška kalbėti ar klausinėti. Pats dėdė A. B. pareiškėjui paskambinęs pasakojo, kad K. B. jokio turto nepaliko, gyveno nepasiturinčiai. Iš dėdės pasakojimų pareiškėjas suprato, kad namelis, kuriame jie kartu gyveno, priklausė dėdei. Kitų informacijos šaltinių apie tėvo turtą pareiškėjas neturėjo, o iš A. B. sužinojęs minėtą informaciją, dėl turto paveldėjimo į notarą nebesikreipė. 2023 m. gegužės 12 d. sulaukė skambučio iš ūkininko D. L. (kuris pareiškėją susirado per socialinius tinklus), kuris pareiškėjui papasakojo, kad dirba žemę šalia tėvo žemės. Teiravosi kokios galimybės įsigyti, ar nuomotis pareiškėjo tėvo žemę. Pareiškėjas iš ūkininko sužinojo apie tėvui priklausiusį 2.3647 ha žemės sklypą. 2023 m. gegužės 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono 5ojo notaro biuro notarę su prašymu atnaujinti paveldėjimo pagal įstatymą procesą, tačiau 2023 m. gegužės 22 d. iš notarės sužinojo, kad jo dėdė A. B., kuris yra ketvirtos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą, po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į notarą (palikimo priėmimo) terminą, nes klaidingai manė, jog tėvas neturėjo turto, kurį būtų galima paveldėti. Pareiškėjas svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą, laiko dėdės klaidingai nurodytą informaciją, jog palikėjas neturėjo turto, tačiau teismas nesutiko su šia pareiškėjo nurodyta aplinkybe ir nepripažino jos svarbia. Iš paveldėjimo bylos teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo A. B. kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo aiškiai nurodė, kad yra kitas įpėdinis – pareiškėjas, todėl nedarė pagrįstos išvados, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė dėl suinteresuoto asmens A. B. veiksmų.
6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas savalaikiai sužinojo apie tėvo mirtį ir dalyvavo jo laidotuvėse, t. y. pareiškėjui buvo žinoma apie tėvo mirtį ir tai jog jis turi apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių teismas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjas po tėvo mirties turėjo valią priimti tėvo palikimą. Priešingai, pats pareiškėjas nurodė, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė manydamas, kad tėvas turto neturi. Teismo vertinimu, pareiškėjo suklydimas dėl tėvo valdyto turto buvo nulemtas pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu. Nors ir nežinodamas apie tėvo valdytą žemės sklypą, pareiškėjas sąmoningai priėmė sprendimą palikimo nepriimti. Po tėvo mirties pareiškėjas gavo tik tėvo mirties liudijimą, o tai patvirtina, kad pareiškėjas neketino priimti palikimo, nepasiėmė jokių tėvo asmeninių daiktų ar užgyvento neregistruotino turto. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo valios išreiškimą palikimui priimti.
7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti yra praleidęs 16 metų. Suinteresuotas asmuo A. B. (duomenys neskelbtini) padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl laikoma, kad jis palikimą yra priėmęs, nors paveldėjimo teisės liudijimas jam ir nebuvo išduotas. Termino palikimui priimti atnaujinimas po 16 metų neproporcingai pažeistų suinteresuoto asmens, priėmusio palikimą, teisėtus interesus. Be to, suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti globos namuose, todėl vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo byloje, negali būti vertinama kaip sutikimas su pareiškimu. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išnagrinėti pareiškimą iš esmės – atnaujinti palikimo priėmimo terminą įpėdiniui – pareiškėjui priimti palikimą po tėvo K. B. mirties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, nenustatinėjo reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Pagrindinė priežastis sutrukdžiusi priimti palikimą yra A. B. melas apie tėvo turtinę padėtį. Pareiškėjas būdamas jauno amžiaus neturėjo patirties paveldėjimo klausimuose, pasitikėdamas dėde, apie tai, kad tėvas nepaliko jokio palikimo ir vargingai gyveno, buvo naiviai apgautas giminaičio. Kai atsirado palikimas, pareiškėjas buvo studentas, be gyvenimiškos patirties, gyveno su mama, kuri sunkiai sirgo, buvo jos remiamas, todėl jam nebuvo galimybių kreiptis į notarą dėl jo žiniomis neegzistuojančio palikimo priėmimo įvertinimo, nes kreipimasis į notarą kainuoja pinigus, o nesikreipiant į notarą, jis neturėjo teisės gauti duomenų iš viešų registrų.
1.2. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjo ryšį su tėvu nulėmė jo tėvų santykiai. Gyvendamas su mama ir būdamas priklausomas nuo jos, net ir sulaukus pilnametystės, kol studijavo, negalėjau kelti ją trikdančių klausimų apie tėvą ir apie palikimą, dėl motinos sunkios plaučių ligos, nuo kurios ji mirė (duomenys neskelbtini). Be to, užmegzti santykius su tėvu jam trukdė pats A. B., nes pareiškėjas 2005 m. spalio 4 d. buvo nuvykęs pas tėvą pabendrauti ir paprašyti pagalbos – reikėjo pinigų sunkiai sergančiai mamai gydyti, tačiau dėdė pasakė, kad tėvo nėra namie. Paliko savo kontaktus, tačiau dabar supranta, kad tėvas šių kontaktų negavo.
1.3. Teismas nepagrįstai vertino kaip suinteresuoto asmens sąžiningumą tai, kad „suinteresuotas asmuo A. B. kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo aiškiai nurodė, kad yra kitas įpėdinis – pareiškėjas“. Šis argumentas pagrindžia priešingai, tai, kad suinteresuotas asmuo sutiko verčiau laukti 9 mėnesius nei informuoti pirmos eilės įpėdinį ir gauti pareiškėjo bei jo brolio sutikimą dėl palikimo atsisakymo. Dėdė apie pareiškėjo brolį notarui apskirtai neužsiminė, o tai leidžia abejoti jo sąžiningumu.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nesiekė išsiaiškinti palikimą priėmusio įpėdinio poziciją dėl termino pratęsimo, tačiau iš teismo nutarties motyvų matyti, kad jo interesų apsauga iškelta aukščiau. Tokią išvadą teismas padarė tik hipotetiškai įvertinęs jo socialinę padėtį. Jei teismui kilo abejonių dėl būtinumo ginti suinteresuoto asmens A. B. interesus, tai teismas turėjo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, pripažinti dalyvavimą būtinų ir išklausyti jį bei suteikti galimybę, taip pat ir pareiškėjui išsakyti savo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
11. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė bakalauro diplomą ir S. A. mirties liudijimą.
12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad jo nurodytų dokumentų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl nėra aišku kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos prijungti. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytiniai įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik po to, kai buvo priimtas apeliantui nepalankus teismo procesinis sprendimas, atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas teikiamų apelianto naujų įrodymų nepriima.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas K. B.. Palikėjas buvo išsituokęs ir turėjo du vaikus – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį V. B.. Kauno rajono 5-ame notarų biure po K. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) gautas mirusiojo įpėdinio suinteresuoto asmens A. B. pareiškimas apie palikimo priėmimą, tačiau paveldėjimo liudijimas jam nėra išduotas, nes įpėdinis nesikreipė ir nepateikė prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Po palikėjo mirties liko jam priklausantis 2,3647 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
15. CK 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti iš esmės grindė aplinkybe apie tai, jog jis nežino, kad po tėvo mirties liko koks nors jam priklausantis turtas, nes buvo suklaidintas savo dėdės – suinteresuoto asmens A. B. dėl palikimo turinio.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas savalaikiai sužinojo apie tėvo mirtį ir dalyvavo jo laidotuvėse. Kaip pripažįsta ir pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose, jis su savo mirusiu tėvu ryšių nepalaikė dėl tėvų santykių (skyrybų), tačiau toks elgesys negali būti ta pateisinančia priežastimi, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ir dėl tokio fakto (nebendravimo su tėvu) pareiškėjas negalėjo sužinoti apie palikimo sudėtį. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasis galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusio palikimą, pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų palikimui priimti, o pareiškėjo nebendravimas su palikėju savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).
19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju nuo apelianto tėvo mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), iki apelianto 2023 m. birželio 16 d. kreipimosi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo praėjo daugiau nei 16 metų, o visą palikėjui priklausiusį turtą paveldėjo ketvirtos eilės įpėdinis – pareiškėjo dėdė A. B.. A. B. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas tik dėl to, jog jis nėra pateikęs notarei prašymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, jog A. B. vis dar yra tik pretendentas į palikimą, atmesti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek byloje esantys duomenys, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog pastarasis neįrodė svarbių priežasčių nulėmusių termino priimti palikimą praleidimą, todėl nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Be to, apeliantas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, savo teisių į palikimą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą neįgyvendino, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis turi pirmumo teisę į palikimą.
20. Pažymėtina, kad atskirasis skundas yra grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog užmegzti santykius su tėvu jam trukdė pats A. B., nes apeliantas 2005 m. spalio 4 d. atvyko pas tėvą pabendrauti ir paprašyti pagalbos – reikėjo pinigų sunkiai sergančiai mamai gydyti, tačiau dėdė pasakė, kad tėvo nėra namie.
21. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
22. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas nebuvo nurodę aplinkybių dėl dėdės trukdymo bendrauti pareiškėjui su tėvu. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiai apelianto naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl nurodytų motyvų atskirajame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.