- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-684-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00688-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statybų ranga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statybų ranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Kauno statybų ranga“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė, rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jonavos paslaugos“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė) priteisti 42 627,28 Eur skolą už statybos rangos darbus, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2021 m. vasario 2 d. sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO159654 (toliau – ir Sutartis), kuri dėl atsakovės pažeidimo ir netinkamo jos vykdymo – neatsiskaitant už atliktus darbus, ieškovės iniciatyva, 2022 m. gegužės 20 d. raštu buvo nutraukta nuo 2022 m. birželio 30 d. Pagal Sutarties 5.1 punktą ieškovė turėjo perduoti iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus, šalims pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, tačiau atsakovė jo nepasirašė, nors darbų atlikimo iš esmės neginčijo, tai ieškovei patvirtindama 2022 m. gegužės 20 d. raštu. Atsakovė nenurodė nepasirašymo priežasčių, tik pažymėjo, kad ieškovės pateikti aktai yra nepagrįsti, nors atliktus darbus privalėjo įvertinti atsakovės atsakingi asmenys – techninis prižiūrėtojas ir atsakovės vadovo paskirtas įgaliotas asmuo (Sutarties 5.3 punktas). Ieškovė 2022 m. kovo 31 d. vienašališkai pasirašė Statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 10 (toliau – ir Aktas) su žyma apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti, kuriuo remiantis, 2022 m. balandžio 15 d. išrašė atsakovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras apmokėjimui ir apie tai 2022 m. balandžio 15 d. raštu informavo atsakovę bei pateikė jai nurodytus dokumentus. Atsakovė Akto neginčijo, todėl privalo rangovei sumokėti už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas 42 627,28 Eur. Nors vėliau atsakovė nurodė, kad ieškovės darbų nepriėmė, nes jie vizualiai neatitiko Akte nurodytų kiekių, tačiau atsakovė galėjo priimti dalį darbų, dėl kurių ginčo nėra, nurodant pretenzijas dėl kitos dalies netinkamai atliktų darbų. Atsakovė neįvardijo neatliktų darbų apimties, jų nekonkretizavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei priteisė 4 704,48 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 36,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
4. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė realiai nėra atlikusi dalies ginčo Akte nurodytų ir jau atsakovės priimtų darbų nuo statybos pradžios iki ataskaitinio laikotarpio, nes darbus atsakovė priiminėjo „į priekį“. Teismas pažymėjo, kad nei atsikirtimais į ieškinį, nei priešieškiniu atsakovė neginčijo ieškovės iki ataskaitinio laikotarpio pradžios atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, todėl nusprendė, jog pastarosios aplinkybės atsakovė neįrodė.
5. Teismas atmetė ieškovės teiginius apie ginčo Akte nurodytų duomenų teisėtumą, remdamasis tuo, kad atsakovė teisme jo neginčijo.
6. Teismas nustatė, kad Akte nurodyti darbai, kurių apmokėti nesutinka atsakovė, faktiškai yra papildomi darbai, kurie nebuvo nurodyti Sutartyje (didesnis sutartų atlikti darbų faktinis kiekis). Nors atsakovė nepripažino, kad ieškovė apšiltino didesnį, nei numatyta Sutartyje, fasado plotą, neigė Akto 1–2 eilutėse nurodytų šildymo sistemos darbų atlikimą, tačiau teismas pastebėjo, jog 2022 m. balandžio 13 d. rašte ieškovei atsakovė pripažino, jog, patikrinusi ieškovės pateiktas objekto fasado schemas, prašė skirti atsakingą asmenį pakartotiniam faktinių fasado kiekių atliktų darbų nustatymui. Tokį asmenį ieškovė paskirti atsisakė, nurodė, kad už suderinimą su statybą prižiūrinčiais asmenimis yra atsakinga atsakovė, o pastaroji ieškovės nepakvietė ir pati parengė 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektinį žiniaraštį. Byloje šalys pripažino aplinkybę, kad dėl vėliau kito rangovo atliktų statybos darbų bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės patikrinti, ar ieškovė atliko ginčijamus darbus, todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, rėmėsi sutartinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis darbų apimtį, kainą, užsakovės pareigą atsiskaityti už papildomus darbus bei faktiniais duomenimis apie ginčo darbus.
7. Teismas, įvertinęs sutartines nuostatas, pagal kurias šalys Sutartyje dėl apmokėjimo už papildomus darbus nebuvo sutarusios – Sutartyje nurodytų darbų kaina sumokama rangovei, ji priklauso nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų Sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau negalės be išankstinio šalių susitarimo viršyti priimtos Sutarties sumos ir pradinės jos vertės; darbai, viršijantys priimtą darbų sumą ir pradinę Sutarties vertę, jei pastaroji keičiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) numatytais pirkimo sutarčių keitimo pagrindais, atliekami tik pasirašant raštišką susitarimą su užsakove (Sutarties 3.2 punktas); į darbų įkainius įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir rangovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų įkainius, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo (Sutarties 3.4 punktas); užsakovė turi teisę neapmokėti už darbus, kurių kiekiai viršija priimtą sutarties sumą, kai dėl jų nebuvo susitarta raštu iš anksto (Sutarties 5.3 punktas), taip pat faktines aplinkybes, kad parengusi ginčo Aktą bei remdamasi Sutarties 3.2 punktu, ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama sudaryti raštišką susitarimą dėl papildomų darbų, tačiau papildomo susitarimo nesudarius ir ieškovei įstatymų nustatyta tvarka nekvestionuojant atsakovės atsisakymo jį sudaryti, nusprendė, jog ieškovė neturi įstatyminio pagrindo reikalauti atsakovės apmokėti už Akte nurodytus papildomus darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, dėl to Sutarties sąlygų keitimas, kurio siekia ieškovė (sutartų darbų kiekių didinimas, nesant rašytinio susitarimo), patenka į VPĮ 86 straipsnio 3 dalies taikymo sritį ir leidžia pritarti atsakovės argumentams dėl darbų apimčių nepagrįsto didinimo vienašališkai rangovės pasirašytame darbų priėmimo Akte.
9. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo darbai realiai buvo atlikti. Teismas nustatė, kad atsakovės raštuose nurodyta informacija paneigia ieškovės argumentus, jog atsakovė neginčijo atliktų darbų kiekio, ir pažymėjo, kad Sutartis nereglamentuoja specialios formos, kuria užsakovė turi išreikšti nesutikimą dėl darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų darbų atlikimo. Atsakovės projektų vadovas R. D. nurodė, kad Akto nepasirašė, nes duomenys apie darbus statybos darbų žurnale nėra pasirašyti statybos techninio prižiūrėtojo, nepriduotas šilumos punktas, nepateikta statybos dokumentacija, nebuvo apšiltintas tokio dydžio sienų plotas, koks buvo nurodytas Akte.
10. Aplinkybę, kad Akto eilutėse Nr. 1 ir 2 nurodyti šilumos punkto ir šildymo sistemos pertvarkymo darbai neatlikti, teismo vertinimu, patvirtina tai, jog tarp ieškovės perduotos dokumentacijos nėra šilumos punkto ir šildymo sistemos perėmimo akto. Šių darbų neatlikimą pagrindžia ir UAB „Jonavos šilumos tinklai“ raštas Nr. SD-44(1.19), kuriuo patvirtinamas faktas apie renovacijos techninės dokumentacijos negavimą.
11. Apie Akto 9 eilutėje nurodytų išorės sienų šiltinimo darbų neatlikimą, teismo vertinimu, galima spręsti iš to, kad perduotuose statybos darbų žurnaluose (pradžioje ir pabaigoje) nėra užsakovo parašų, anspaudų; statybos darbų eigos žurnale (F-7) fasado atliekamų darbų kiekiai nesutampa su TDP ir paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 12 nurodytais kiekiais (F-24, F-25): paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 12 nurodoma, jog atlikta 2 742 m² (pastaba, skaičius taisytas) sienų šiltinimo darbų, tačiau iš kitoje šio akto pusėje esančių įrašų apie dalinį paslėptų darbų priėmimą matyti, kad buvo padaryta bei priimta tik 1 167,64 m² darbų; paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 15 nurodoma, jog atlikta 1 797 m² fasado šiltinimo vata darbų, tačiau iš kitoje šio akto pusėje esančių įrašų apie dalinį paslėptų darbų priėmimą matyti, kad buvo padaryta bei priimta tik 885,60 m² tokių darbų; objekto statybos darbų žurnalo Nr.1 185–187 puslapiuose (toliau – psl.) pateiktos bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo pastabos F-57, tarp kurių nurodytos pastabos ir dėl darbų neatlikimo.
12. Teismas nusprendė, kad Akte nurodytų darbų neatlikimą patvirtina aplinkybė, jog statybos techninės priežiūros vadovas nėra pasirašęs statybos darbų žurnaluose: jo parašų nėra Objekto statybos darbų žurnalo Nr.1 Paslėptų darbų patikrinimo akte 105, 107, 109, 111, 113, 115, 117, 119, 121, 123, 125, 127, 129 psl.; Objekto statybos darbų žurnalo Nr.1 Priede Nr.1 Paslėptų darbų patikrinimo akte 3, 5, 7, 9, 11, 13, 15, 17, 19, 21 psl.; Objekto statybos darbų žurnalo Nr. 2 Paslėptų darbų patikrinimo aktų 105, 107, 109, 111, 113, 139 psl.
13. Teismas sutiko su atsakove, kad vien aplinkybė, jog ieškovė pateikė atsakovei Aktą, nepasirašytą statinio statybos techninio prižiūrėtojo, pagrindžia jos poziciją, kad Akte nurodyti darbai yra neatlikti. Teismas pažymėjo, kad techninės priežiūros vadovas V. P. 2022 m. balandžio 19 d. informavo atsakovę apie Akto nepasirašymo priežastis – Akte nurodytų darbų kiekių rangovė nederino su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, buvo priimti tik 80 proc. fasado šiltinimo darbų, kurie apmokėti. Be to, ieškovei nutraukus darbų vykdymą, atsakovė turėjo imtis priemonių, kad pradėti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai būtų tęsiami ir namo modernizavimas būtų pilnai atliktas. Tam privalėjo organizuoti naują viešojo pirkimo konkursą nebaigtiems namo modernizavimo statybos darbams pabaigti. Siekiant parengti naujai organizuojamo viešojo pirkimo dokumentus (techninę specifikaciją), reikėjo įvertinti, kokie statybos rangos darbai buvo atlikti ir kokius darbus vis dar reikia atlikti. Tokio patikrinimo rezultatai buvo įforminti Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektiniu žiniaraščiu, kuriame statybos techninis prižiūrėtojas V. P. 2022 m. rugpjūčio 18 d. įvertino atliktus darbus ir informavo užsakovę, kad rangovė nėra atlikusi Akte nurodytų statybos rangos darbų, įskaitant išorinių sienų šiltinimo apimtis, pastato šildymo sistemų magistralinių vamzdynų darbus ir nepriduotus šilumos punkto darbus, nepateikta statinio statybos dokumentacija.
14. Teismas nusprendė, kad atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už ginčo darbus, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė LUAB „Kauno statybų ranga“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai nusprendė, kad Akte nurodyti darbai yra papildomi, dėl kurių atlikimo nebuvo susitarta. Akte nurodyti darbai yra Sutartyje numatyti darbai, kurie buvo nupirkti, atlikti, tačiau už juos nebuvo atsiskaityta, nes visa Sutartyje numatyta kaina ieškovei nebuvo sumokėta, net įvertinus 10 proc. šios sumos sulaikymą. Juo labiau kad teismas nurodė, kad atsakovė nepripažįsta, jog buvo atlikta daugiau darbų nei nurodyta Sutartyje. Nors abi šalys sutiko dėl papildomų darbų poreikio, tačiau dėl jų nesusitarė, dėl to jokie papildomi darbai nebuvo atlikti.
Atsiliepimas
15.2. Atsakovė turėjo visas galimybes nurodyti pastabas dėl netinkamai atliktų darbų Akte, kuris jai buvo teikiamas pasirašyti ne mažiau kaip tris kartus. Atsakovė iki teismo proceso pradžios pastabų nepareiškė ir trūkumų nenurodė. Nesutikimą su Akte nurodytais darbų kiekiais atsakovė išreiškė tik inicijavus teisminį procesą, tačiau, net ir vykstant teismo procesui, nekonkretizavo darbų, su kurių (ne)atlikimu ji nesutinka, pažymėdama, kad nesutinka su atliktų darbų kiekiais bei kaina. Tiek iki teisminio proceso, tiek ir jo metu atsakovė neneigė, kad yra skolinga ieškovei.
15.3. Teismas rėmėsi Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektiniu žiniaraščiu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas buvo sudarytas vienpusiškai, neinformuojant ieškovės nemokumo administratorės, nors atsakovei tuo metu jau buvo žinoma, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir ją atstovauja nemokumo administratorė, taip nesuteikiant galimybės dalyvauti tokios akto surašyme, toks žiniaraštis negali būti laikomas objektyviu ir teisėtu įrodymu. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
15.4. Akto Nr. 1 ir 2 eilutėse nurodyta, kad buvo atlikta 5 proc. visų darbų, kai 90 proc. visų darbų jau buvo atlikta ankščiau ir jie atsakovės buvo priimti, dėl jų ginčo nėra.
15.5. Teismo argumentai dėl netinkamo statybos žurnalų pildymo ir techninės priežiūros vadovo parašų nebuvimo nesusiję su Aktu, nes tokie duomenys buvo pildomi 2021 m. ir nėra susiję su ginčijamais statybos darbais. Be to, teismo nurodytuose statybos žurnalų puslapiuose neturi būti techninio prižiūrėtojo parašų, nes jis pasirašinėjo ant kiekvieno lapo, o ne puslapio .
16. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
16.1. Aplinkybė, ar ginčo darbai yra Sutarties objekto dalis, ar kvalifikuotini kaip papildomi darbai, nėra esminė, nes ieškovė neįrodė, kad atliko ginčo darbus Akte nurodytomis apimtimis, todėl atsakovei nekilo pareiga apmokėti už neatliktus darbus. Šias aplinkybes, atmesdamas ieškovės reikalavimus, teisingai ir pagrįstai nustatė teismas.
Šalies argumentai
16.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas, darydamas išvadą, jog ginčo darbai faktiškai nebuvo atlikti, rėmėsi tik atsakovės teiginiais, kad Akte nurodyti kiekiai neatitinka tikrovės, kadangi skundžiamo sprendimo motyvuose yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas apie Akte nurodytų darbų neatlikimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad statybos techninio prižiūrėtojo pateikti duomenys yra neobjektyvūs, nes objekto apžiūroje privalėjo dalyvauti ir ieškovės atstovas. 2022 m. rugpjūčio mėn. Sutartis su ieškove jau buvo nutraukta, ieškovei iškelta bankroto byla, todėl atsakovė turėjo imtis priemonių, kad pradėti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai būtų tęsiami ir namo modernizavimas visiškai atliktas. Tuo tikslu atsakovė privalėjo organizuoti naują viešojo pirkimo konkursą nebaigtiems namo modernizavimo statybos darbams pabaigti. Atitinkamai, siekiant parengti naujai organizuojamo viešojo pirkimo dokumentus (techninę specifikaciją), reikėjo įvertinti kokie statybos rangos darbai buvo atlikti ir kokius darbus vis dar reikia atlikti. Kadangi ieškovės darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai akivaizdžiai neatitiko realios situacijos, nepakako būsimų darbų kiekių nustatyti tik pagal pateiktus darbų aktus – reikėjo įvertinti realią situaciją. Naujasis rangovas turėjo atlikti ir tokius darbus, kurie, nors ir ieškovės Akte nurodyti, realiai nebuvo padaryti arba padaryti netinkamai. Būtent dėl tokio patikrinimo ir buvo surašytas Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektinis žiniaraštis. Įvertinant tai, kad žiniaraštis buvo rengiamas naujo viešojo pirkimo dokumentų rengimo stadijoje, t. y. siekiant parengti realią situaciją atitinkančius pirkimo dokumentus, o ne kvestionuoti ieškovės darbų kokybės klausimus, ieškovės atstovas į patikrinimą nebuvo kviečiamas. Juo labiau kad ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei, kad su ja bendraus tik raštu ir į susirinkimus (susitikimus) nevyks, dėl to atsakovė neturėjo lūkesčių, jog ieškovė sutiktų dalyvauti. Nepaisant to, kad ieškovės atstovas nedalyvavo, žiniaraštis buvo surašytas teisingai ir nurodo realią atliktų darbų situaciją; patikrinime dalyvavo bei žiniaraštyje pasirašė ir statybos techninės priežiūros vadovas.
16.3. Nors pareiga tinkamai atliktus darbus priimti iš rangovo tenka užsakovui, tačiau užsakovas dažnai neturi kompetencijos spręsti apie statybos darbų kokybę, jų atitikimą projektinei dokumentacijai ir teisės aktų reikalavimams. Byloje yra pateiktas atsakovės ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. P. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas Akto nepasirašė todėl, jog jame nurodytų darbų kiekių rangovė nederino su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, jų neperdavė, nėra užpildžiusi privalomos statybinės dokumentacijos ir atlikusi kitų privalomų veiksmų. Be to, statinio statybos techninis prižiūrėtojas nurodė, kad ieškovė yra atlikusi tik 80 proc. statinio fasado įrengimo darbų (o ne 95 proc., kaip nurodoma Akte), kurie jau buvo anksčiau priimti. Dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien aplinkybė, jog ieškovė pateikė atsakovei Aktą, nepasirašytą statinio statybos techninio prižiūrėtojo, pagrindžia atsakovės poziciją, kad Akte nurodyti darbai yra neatlikti.
16.4. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė ieškovės ne kartą prašė papildomai permatuoti statinį bei pateikti statybos darbų žurnalą ir fasadų kiekių išpildomuosius brėžinius, kad būtų galima sulyginti, koks statinio fasadų plotas (kiekis) yra apšiltintas, t. y. sutikslinti atliktų darbų kiekį. Tačiau ieškovė šių duomenų atsakovei nepateikė, todėl atsakovė objektyviai negalėjo įvertinti ir tiksliai paskaičiuoti atliktų darbų kiekių. Jei ieškovė Akte nurodytus statybos darbus būtų faktiškai atlikusi, ji tai galėtų pagrįsti konkrečiais statybos darbų žurnalo duomenimis. Tačiau ieškovė slėpė ir vengė pateikti su darbų objektu susijusią statybos dokumentaciją, taip siekdama nuslėpti tikruosius atliktų darbų kiekius, ir statybos darbų žurnalą į bylą pateikė tik pagal teismo įpareigojimą. Išanalizavus pateiktą statybos darbų žurnalą, akivaizdu, kad ieškovė Akte nurodytų darbų neatliko.
16.5. Nors ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai analizavo 2021 m. atliktų darbų įrašus, tačiau nenurodo, kokius konkrečius statybos darbus ji atliko 2022 m. kovo mėn. ir kokie statybos darbų žurnalo įrašai šias aplinkybes patvirtina, kadangi per ginčo akto ataskaitinį laikotarpį jokie statybos darbai žurnale nėra užfiksuoti .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
18. 2021 m. vasario 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO159654, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo priimti ir atsiskaityti už tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (2 punktas). Šalys Sutarties 3.1 punktu susitarė, kad sudaryta Sutartis yra fiksuoto įkainio su peržiūra sutartis, o pradinė Sutarties vertė yra 590 202,91 Eur su PVM. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti per 12 mėn. nuo darbų pradžios. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovei statybvietė buvo perduota 2021 m. kovo 29 d., todėl darbai privalėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 29 d. Sutarties 5 skyriuje yra aptarta atliktų darbų priėmimo ir perdavimo tvarka, be kita ko, nurodant, kad: darbai yra perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktą; tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai yra atliekami dėl darbų, atliktų per 1 mėnesį, o atlikus visus darbus yra priduodamas visas statinys; į aktus yra įrašomos visos ieškovei pagal šios sutarties nuostatas mokėtinos sumos, juos pasirašo ieškovės paskirtas statybos vadovas arba įgaliotas asmuo, taip pat atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas ir atsakovės vadovo įgaliotas asmuo (Sutarties 5.1 ir 5.3 punktai). Galutinis darbų perdavimas–priėmimas atliekamas visiškai užbaigus darbus ir Sutartimi bei teisės aktų nustatyta tvarka perdavus techninę išpildomąją dokumentaciją (5.5 punktas).
19. Ieškovė 2022 m. kovo 18 d. raštu Nr. 220318-01 informavo atsakovę apie būtinybę atlikti papildomus, Sutartyje nenumatytus darbų kiekius, jų kainą ir būtinybę indeksuoti Sutarties kainą bei paprašė pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2022 m. rugsėjo 31 d.
20. 2022 m. kovo 24 d. įvykusio gamybinio pasitarimo metu ieškovė atsakovei pateikė 2022 m. kovo mėn. atliktų 2022 m. kovo 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 10, kuriame atliktų darbų vertė nurodyta 42 789,59 Eur. Atsakovė, preliminariai susipažinusi su Akto turiniu ir ieškovės pateiktais skaičiavimais dėl papildomų darbų kiekių poreikio bei kilus abejonių tiek dėl Akte nurodytų atliktų darbų kiekių, tiek ir dėl ieškovės nurodomų papildomų darbų kiekių atitikimo faktinei situacijai, pareiškė ieškovei pretenzijas dėl pateikto Akto ir pareikalavo pateikti fasadų kiekių išpildomuosius brėžinius (žr. ieškovės 2022 m. balandžio 8 d. raštą).
21. Atsakovė 2022 m. kovo 30 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja darbų atlikimo termino pratęsimui ar Sutarties kainos indeksavimui, tačiau informavo, jog nuo 2022 m. kovo 2 d. nebegalioja ieškovės statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, o nuo 2022 m. vasario 28 d. nebegalioja Sutarties sąlygų įvykdymo garantija, todėl užsakovė paprašė rangovės, kaip įmanoma skubiau, pateikti galiojantį statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą bei galiojančią Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją norimam Sutarties pratęsimo laikotarpiui, papildomai pridedant 1 mėn.
22. 2022 m. kovo 30 d. ieškovė dar kartą atsakovei pateikė tuos pačius skaičiavimus dėl papildomų darbų poreikio, o 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 220408-016 pareikalavo peržiūrėti ir patvirtinti faktinius atliktų darbų kiekius bei pasirašyti Aktą iki 2022 m. balandžio 14 d., nurodydama, kad faktinis atliktinų darbų kiekis yra net 23,57 proc. didesnis negu Sutartimi įsigytas darbų kiekis.
23. Atsakydama į 2022 m. balandžio 8 d. rangovės raštą, atsakovė 2022 m. balandžio 13 d. rašte, be kita ko, dar kartą nurodė, kad neprieštarauja ir sutinka su Sutarties termino pratęsimu, jei ieškovė pateiks galiojantį statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą bei užtikrins Sutarties sąlygų įvykdymą (pateiks garantiją arba kitą užtikrinimo priemonę); atsakovė nurodė neprieštaraujanti, kad papildomų darbų įsigijimas yra reikalingas ir suderinamas Sutartimi, tačiau atsakovei kilo klausimų dėl tam tikrų rangovės nurodytų darbų (fasado apdailos) kiekio pagrįstumo (rangovė ankstesniuose raštuose pateikė skaičiavimus, jog faktinis atliktas darbų kiekis yra net 23,57 proc. didesnis negu Sutartimi įsigytas darbų kiekis), dėl to užsakovė paprašė skirti atsakingą asmenį pakartotiniam darbų kiekio nustatymui bei pažymėjo, kad tokie darbai turi būti suderinti su atsakingais asmenimis – projekto vadovu, statybos techninės priežiūros vadovu bei statybos priežiūros inžinieriumi, be kurių pritarimo atsakovė negali patvirtinti papildomų darbų įsigijimo; įvertinusi Sutartyje nustatytas kainodaros sąlygas, užsakovė sutiko, jog būtų peržiūrima Sutarties kainos dalis dėl neatliktų (aktuose nenurodytų) darbų bei pritarė rangovės 2022 m. balandžio 8 d. rašte pateiktų indeksuotų aktuose nenurodytų darbų skaičiavimams, tačiau priminė, kad papildomas susitarimas dėl Sutarties kainos dalies indeksavimo būtų galimas tik rangovei pateikus galiojantį draudimo polisą bei garantiją.
24. Ieškovė 2022 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 220414-01, be kita ko, nurodė, kad negali pateikti statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei Sutarties įvykdymo garantijos, nes pirmiausia reikalingi papildomi susitarimai dėl Sutarties termino pratęsimo bei papildomų darbų įsigijimo ir kainų indeksavimo. Ieškovė nurodė, kad duomenis apie faktinius darbų kiekius pateikė, tačiau jų su užsakovei pavaldžiais asmenimis nederins, nei tai yra užsakovės – projekto administratorės – pareiga. 2022 m. balandžio 15 d. ieškovė, manydama, kad atsakovė Akto nepasirašo nepagrįstai, pateikė jai vienašališkai pasirašytą Aktą už 2022 m. kovo mėn. 42 627,28 Eur dydžiu.
25. Atsakovė 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodė, kad atsakovės atsisakymas priimti ir pasirašyti Aktą buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis, nes per ataskaitinį laikotarpį rangovės nurodyti darbų kiekiai bei sumos esmingai skyrėsi nuo faktiškai atliktų darbų apimčių.
26. 2022 m. gegužės 19 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl 42 627,28 Eur neapmokėjimo už 2022 m. kovo mėn. atliktus ir Aktu perduotus darbus.
27. Atsakovė su pateikta ieškovės pretenzija nesutiko ir 2022 m. gegužės 20 d. rašte nurodė, kad 2022 m. gegužės 19 d. ieškovei apskaičiuoti delspinigiai yra 6 020,07 Eur, todėl užsakovė įskaitė rangovės ir užsakovės tarpusavio vienarūšius priešpriešinius reikalavimus nurodyta apimtimi. Nors atsakovė pripažino, kad yra skolinga rangovei už dalį atliktų darbų, tačiau nurodė, jog rangovė yra pateikusi atsakovei nepagrįstą Aktą su tikrovės neatitinkančiais darbų kiekiais bei darbų kainomis, todėl užsakovė pažymėjo, kad pastarosios skola rangovei paaiškės tik ištaisius esminius Akto trūkumus; įvertinus tai, jog rangovė neatliko visų sutartų darbų bei nepateikė defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo, remiantis Sutarties 5.2 punktu, užsakovė sulaiko 10 proc. sumos nuo Sutarties kainos už rangovės atliktus darbus, t. y. ne daugiau negu 59 020,29 Eur, bei pažymėjo, kad rangovei ištaisius Aktą dėl faktiškai atliktų darbų kiekių bei už atliktus darbus mokėtinos kainos, tuo atveju, jeigu mokėtina ir (ar) sulaikytina suma bus mažesnė negu 59 020,29 Eur, užsakovė įsipareigojo patikslinti sulaikomą sumą.
28. Šalys Sutartį nutraukė 2022 m. gegužės 20 d. raštais; ieškovė nuo 2022 m. birželio 30 d., atsakovė nuo 2022 m. gegužės 30 d.; ieškovė – dėl to, kad atsakovė daugiau kaip 30 dienų be pateisinamų priežasčių vėlavo apmokėti PVM sąskaitas faktūras už perduotus ir priimtus tinkamai atliktus darbus; atsakovė – dėl to, jog ieškovė daugiau kaip vieną mėnesį nevykdė darbų (Sutarties 11.2.2 punktas) ir nepateikė naujo Sutarties įvykdymo užtikrinimo pagal Sutarties 11.2.3 punktą.
29. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Kirkiliavas“; nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 29 d.
30. 2022 m. liepos 7 d. ieškovės nemokumo administratorė pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kurioje nurodė, kad buvęs rangovės vadovas nemokumo administratorei nurodė, jog rangovė kokybiškai atliko statybos darbus, todėl užsakovė yra skolinga rangovei.
31. Atsakovė 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštais kreipėsi į ieškovę, reikalaudama perduoti jai visą su Sutarties vykdymu susijusią dokumentaciją, įskaitant statybos darbų žurnalus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad rangovė prašomų dokumentų užsakovei neperdavė, juos pateikė bylos nagrinėjimo metu.
32. Atsakovė atliko patikrinimą ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. surašė Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektinį žiniaraštį; ieškovės atstovas, atliekant patikrinimą, nedalyvavo. Anot atsakovės, minėtas patikrinimas, nedalyvaujant ieškovės atstovui, buvo atliktas, siekiant parengti naujai organizuojamo viešojo pirkimo konkurso nebaigtiems namo modernizavimo statybos darbams pabaigti dokumentus (techninę specifikaciją).
33. Ieškovė, manydama, kad atsakovė nepagrįstai su ja neatsiskaito už Sutarties pagrindu atliktus ir Aktu perduotus statybos darbus, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 42 627,28 Eur įsiskolinimą už statybos rangos darbus, procesines palūkanas. Teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimų, sprendime nurodė, kad Akte nurodyti darbai, kurių apmokėti nesutinka atsakovė, faktiškai yra papildomi, Sutartyje nenurodyti darbai (didesnis sutartų atlikti darbų faktinis kiekis), todėl, šalims nesudarius papildomo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo, ieškovė neturi įstatyminio pagrindo reikalauti atsakovės apmokėti už Akte nurodytus papildomus darbus. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo darbai realiai buvo atlikti. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde ginčija teismo padarytas išvadas, kad Akte nurodyti darbai yra papildomi bei, jog ji neįrodė, kad tinkamai atliko visus Akte nurodytus darbus.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl užsakovės pareigos sumokėti rangovei už vienašališkai rangovės pasirašytame Akte nurodytus darbus.
Dėl ieškovės reikalavimo atsiskaityti už atliktus darbus
35. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti.
36. Užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus įgyvendinimo tvarka yra aptarta CK 6.694 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nustatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, o tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kita esminė užsakovo pareiga, t. y. pareiga atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, yra aptariama CK 6.687 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Aptariamos įstatyme nustatytos užsakovo pareigos yra tarpusavyje susijusios – užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu atsiradimas paprastai yra siejamas su visų atliktų darbų ar tam tikros jų dalies priėmimu, užsakovui prieš tai atlikus jų apžiūrą, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kokybę. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad, užsakovui atsisakant nustatyta tvarka formaliai patvirtinti darbų priėmimą, yra eliminuojama jo pareiga atsiskaityti už faktiškai rangos sutarties pagrindu tinkamai atliktus darbus.
37. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi, užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atliko sutartyje nurodytus darbus ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti.
38. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
39. Įstatyme yra nustatyti išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą. Tokią teisę užsakovas turi tais atvejais, kai: rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009).
40. Įvertinus aptartus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus, ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai faktiškai yra neatlikti ar yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas, dėl rangovo praleistų terminų, užsakovui neteko prasmės ir pan. Tokiu būdu, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, yra siekiama užtikrinti CK nustatytų sutarčių vykdymo principų, taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita neatsiskaitant su juo už faktiškai atliktus ir užsakovo naudojamus darbus.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji vienašališkai Aktu perduotus darbus buvo realiai atlikusi, taip pat tai, kad pagal statybos darbų žurnalų duomenis ginčo darbų nėra priėmęs statybos techninis prižiūrėtojas, jog ieškovė įstatymų nustatyta tvarka užsakovei nebuvo perdavusi šilumos punkto, privalomos techninės / statybos darbų dokumentacijos bei tai, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektiniame žiniaraštyje užfiksuota, jog Akte deklaruoti darbų kiekiai yra faktiškai neatlikti, nusprendė, kad ieškovė Akte nurodytų statybos rangos darbų, už kuriuos reikalauja iš atsakovės priteisti atlyginimą, faktiškai neatliko.
42. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, apeliantė su tokia skundžiamame sprendime padaryta išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, jog Akte nurodytus darbus ji atliko, tuo tarpu atsakovė pretenzijas dėl Akte nurodytų darbų, nekonkretizuojant konkrečių darbų, su kurių atlikimu ji nesutinka, pradėjo reikšti tik ieškovei inicijavus teisminį procesą, nors Aktas jai buvo teikiamas pasirašyti tris kartus. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi vienašališkai atsakovės sudarytu 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektiniu žiniaraščiu, taip pat statybos darbų žurnalais, kurie buvo pildyti iki 2021 m., ir nėra susiję su Akte nurodytais darbais.
43. Teisėjų kolegija su apeliantės pozicija nesutinka ir remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma daro išvadą, kad ieškovė Akte nurodytų ir ginčijamų darbų neatliko.
44. Ieškovė, įrodinėdama, kad ji faktiškai atliko dalį Sutarties pagrindu turėtų atlikti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, pateikė teismui pirmiau minėtą Aktą, kuriame, be kita ko, užfiksuota, jog ji atliko šilumos punkto ar katilinės įrengimo, keitimo, pertvarkymo arba individualių katilų ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimo ar keitimo darbus (atlikta 5 proc. darbų už 557,49 Eur), šildymo sistemos atnaujinimo ar pertvarkymo (balansavimo, vamzdynų keitimo, izoliavimo) darbus (atlikta 5 proc. darbų už 1 693,40 Eur) (Akto 1–2 eilutės), taip pat išorinių sienų šiltinimo, įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos atitraukimo darbus (atlikta 15 proc. darbų už 33 163,93 Eur) (Akto 9 eilutė). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, be jau aptarto vienašališkai ieškovės pasirašyto Akto, nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo darbų atlikimo faktą (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina išvadą, kad ieškovė Akte nurodytų ir ginčijamų darbų vis tik neatliko. Iš byloje esančio UAB „Jonavos šilumos tinklai“ 2023 m. vasario 27 d. rašto Nr. SD–44(1.19) matyti, kad rangovė nėra pateikusi renovacijos techninės dokumentacijos, susijusios su darbais, nurodytais Akto 1–2 eilutėse, pagal numatytą renovacijos projektą. Tokios dokumentacijos ir (ar) šilumos punkto bei šildymo sistemos perėmimo akto nėra ir tarp ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktos su Sutarties vykdymu susijusios dokumentacijos.
45. Aplinkybę, kad apeliantė neatliko ir Akto 9 eilutėje nurodytų išorės sienų šiltinimo darbų (nurodyta apimtimi), patvirtina ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikti statybos darbų žurnalai ir juose užfiksuoti duomenys – atliktų darbų kiekiai, kokius darbus ir jų kiekius yra priėmęs statybos techninės priežiūros vadovas iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2022 m. kovo 1 d., ir pan. Iš statybos darbų žurnalų matyti, kad paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 15 (forma F-24) nurodyta, jog montavimo darbai sudaro 1 797 m², tačiau šis aktas, kaip pagrįstai pastebi atsakovė, nėra pasirašytas techninės priežiūros vadovo, tai reiškia, jog šie darbai pilna apimtimi nebuvo priimti; F-25 formoje, kurioje yra fiksuojami dalimis priimami darbai, nurodyta, kad buvo priimta 885,60 m² tokių darbų, kurie buvo atlikti 2021 m. birželio–lapkričio mėn. Tuo tarpu statybos darbų žurnaluose įrašų, patvirtinančių, kad ieškovė ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. būtų atlikusi kokius nors darbus, susijusius su sienų šiltinimu, nėra. Nors apeliantė kritikuoja šias išvadas, teigdama, kad pateikti statybos darbų žurnalai buvo pildyti iki 2021 m. ir nėra susiję su Akte nurodytais darbais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant nustatyti ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekį, tikslinga įvertinti bendrą ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekį, tai iš esmės pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir padarė bei pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė 2022 m. kovo mėn. atlikusi darbus, nurodytus Akto 9 eilutėje.
46. Kad ieškovė ginčo laikotarpiu neatliko aptariamų darbų, be kita ko, patvirtina ir atsakovės projektų vadovo R. D. parodymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme nurodyto liudytojo parodymus, pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, liudytojas paaiškino, jog ieškovė iki 2022 m. kovo mėn. buvo apytiksliai atlikusi apie 80 proc. visų darbų, o ne, kad buvo atlikusi apie 80 proc. darbų, nurodytų Akte; liudytojas nurodė, kad Akto nepasirašė, nes statybos darbų žurnale nurodyti atlikti darbai nebuvo pasirašyti statybos techninio prižiūrėtojo, nebuvo priduotas šilumos punktas, nepateikta statybos dokumentacija, apšiltintas sienų plotas nesutapo su Akte nurodomu plotu; liudytojas patvirtino, jog rangovė darbų nebevykdė nuo vasario mėn. ir buvo akivaizdu, kad ji neketina toliau jų vykdyti, nes neteikė dokumentacijos Sutarties pratęsimui, buvo išvežamos medžiagos, aptvėrimai, vagonėliai, nuiminėjamos sumontuotos medžiagos ir pan.
47. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, ieškovės poziciją apie jos atliktus darbus paneigia byloje esantis atsakovės ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. P. susirašinėjimas elektroniniais laiškais, iš kurio matyti, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas Akto nepasirašė, nes Akte nurodytų darbų kiekių rangovė su juo nederino, jų neperdavė, neužpildė privalomos statybinės dokumentacijos ir neatliko kitų privalomų veiksmų; statinio statybos techninis prižiūrėtojas nurodė, jog ieškovė yra atlikusi 80 proc. statinio fasado įrengimo darbų, kurie jau buvo priimti ir apmokėti.
48. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė Akte nurodytų darbų neatliko, nepaneigia ir apeliantės akcentuojama aplinkybė dėl vienašališkai atsakovės sudaryto 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektinio žiniaraščio. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad vertinant ieškovės nebaigtus ir (ar) nekokybiškai atliktus darbus, atsakovė turėjo pareigą kviesti ieškovės atstovą – nemokumo administratorę, nepaisant atsakovės nurodomo Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektinio žiniaraščio sudarymo tikslo – naujo viešojo pirkimo konkurso nebaigtiems daugiabučio namo modernizavimo statybos darbams paskelbimo. Kita vertus, aptariamas Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektinis žiniaraštis nėra nuginčytas, jį sudarė komisija, susidedanti ne tik iš užsakovės atstovo – projektų vadovo R. D., bet ir iš statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. P., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo Nebaigtų ar nekokybiškai atliktų darbų defektiniu žiniaraščiu ir jį vertino, be kita ko, visų byloje esančių įrodymų kontekste.
49. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovė pretenzijas dėl Akte nurodytų darbų, nekonkretizuojant konkrečių darbų, su kurių atlikimu ji nesutinka, pradėjo reikšti tik ieškovei inicijavus teisminį procesą, nors Aktas jai buvo teikiamas pasirašyti tris kartus. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės (žr. šios nutarties 20–27 punktus) paneigia aukščiau nurodytus apeliantės argumentus ir patvirtina, kad atsakovė ieškovės ne kartą prašė permatuoti statinio apšiltintų fasadų plotą bei pateikti statybos darbų žurnalą ir fasadų kiekių išpildomuosius brėžinius, jog būtų galima nustatyti, koks statinio fasadų plotas (kiekis) yra apšiltintas, t. y. koks faktinis darbų kiekis yra atliktas, pvz., 2022 m. kovo 24 d. vykusio gamybinio pasitarimo metu, 2022 m. balandžio 13 d., 2022 m. balandžio 22 d. raštais, tačiau ieškovė atsakovei tokių duomenų nepateikė, todėl, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ji objektyviai negalėjo įvertinti bei tiksliai apskaičiuoti (ne)atliktų darbų kiekių.
50. Apeliantė skundžiamą sprendimą kritikuoja ir tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Akte nurodytus darbus laikė papildomais, Sutartyje nenurodytais darbais (didesnis sutartų atlikti darbų faktinis kiekis). Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties priedą Nr. 4 Techninę specifikaciją bei priimtų darbų kiekį, sutinka su apeliantės pozicija, jog ginčo darbai laikytini Sutarties objekto dalimi, o ne kvalifikuotini kaip papildomi darbai. Iš Sutarties priedo Nr. 4 Techninės specifikacijos matyti, kad užsakovė iš rangovės įsigijo 1 650 m² pastatų sienų šiltinimo iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant vėdinamą fasadą ir aptaisant apdailos plokštėmis, bei 620 m² pastatų sienų šiltinimo iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis, tinkuojant armuotu, plonasluoksniu, dekoratyviniu tinku, darbų; taip pat 143 vnt. termostatinių radiatorių vožtuvų montavimo, kai vožtuvai su automatinio srauto ribojimu, ir 1 100 m vienmazdės šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo į dvivamzdės sistemos stovų vamzdynus pastatuose iki 5 aukštų darbų. Ieškovė 2022 m. kovo 18 d. rašte Nr. 220318-01 atsakovei nurodė, kad ji nustatė, jog techninėje specifikacijoje buvo nenupirkti šie papildomi darbai: 221 m² pastatų sienų šiltinimo iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis įrengiant vėdinamą fasadą ir aptaisant apdailos plokštėmis darbai (kaina be PVM 35 687,08 Eur); 55 m² pastatų sienų šiltinimo iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis, tinkuojant armuotu, plonasluoksniu, dekoratyviniu tinku darbai (kaina be PVM 7 882,6 Eur); 5 vnt. termostatinių radiatorių vožtuvų montavimo, kai vožtuvai su automatinio srauto ribojimu, darbai (kaina be PVM 457,95 Eur); 5 m vienvamzdės šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo į dvivamzdės sistemos stovų vamzdynus pastatuose iki 5 aukštų darbai (kaina be PVM 186 Eur). Tuo tarpu Akto 1 eilutėje nurodyta, kad ieškovė nuo statybos pradžios, įskaitant ataskaitinį laikotarpį, yra atlikusi 95 proc. šilumos punkto ar katilinės įrengimo, keitimo, pertvarkymo arba individualių katilų ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimo ar keitimo darbų už 10 592,35 Eur, o ginčo laikotarpiu – 5 proc. Tokių darbų už 557,49 Eur; Akto 2 eilutėje – 95 proc. šildymo sistemos atnaujinimo ar pertvarkymo (balansavimo, vamzdynų keitimo, izoliavimo) darbų už 31 148,57 Eur, o ginčo laikotarpiu – 5 proc. darbų už 1 693,4 Eur; Akto 9 eilutėje – 95 proc. išorinių sienų šiltinimo, įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą, elektros, dujų ar kitų sistemų ar įrengimų nuo šiltinamos sienos atitraukimą, darbų už 210 038,23 Eur, o ginčo laikotarpiu – 15 proc. darbų už 33 163,93 Eur. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovė yra priėmusi 1 167,64 m² išorinių sienų šiltinimo darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo darbus kvalifikavo kaip papildomus darbus ir tuo pagrindu atmetė ieškovės ieškinį. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo darbų kvalifikavimo kaip papildomų, dėl kurių atlikimo tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinio susitarimo, yra nepagrįsta ir neteisinga, tačiau teismas ieškovės ieškinį, be jau minėto pagrindo, atmetė ir tuo pagrindu, jog ji neįrodė Akte nurodytų darbų atlikimo fakto. Teisėjų kolegijai dėl šioje nutartyje jau aptartų motyvų taip pat neturint pagrindo daryti kitokių išvadų dėl faktinio Akte nurodytų darbų neatlikimo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl darbų kvalifikavimo kaip papildomų nepagrįstumas nagrinėjamu atveju neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui.
51. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Akte nurodyti darbai laikytini papildomais, Sutartyje nenurodytais darbais, tačiau pagrįstai konstatavo esant neįrodytu vienašališkai ieškovės pasirašytame Akte nurodytų darbų atlikimo faktą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
52. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė jos vienašališkai pasirašytame Akte nurodytų darbų atlikimo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes dėl Akte nurodytų darbų kvalifikavimo kaip papildomų, o ne Sutartyje nurodytų darbų, netenkindamas ieškovės ieškinio dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo, iš esmės tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami rangos teisiniai klausimai, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
54. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo atsakovė, kuri nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 1 989,24 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (pažymą apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą ir jų sumokėjimą, PVM sąskaitą faktūrą ir jos ataskaitą, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš ieškovės LUAB „Kauno statybų ranga“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statybų ranga“, juridinio asmens kodas 303386179, 1 989,24 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 24 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.