Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-37-979/2022

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-10
Bylos Nr.: 2-37-979/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02926-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: J. K.

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-37-979/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02926-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.2.4.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,sekretoriaujant A. L.,

dalyvaujant ieškovei J. K.

atstovei advokatei I. M.,atsakovui J. K., atstovei advokatei O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. Bank AS Lietuvos skyrius dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė J. K. pareikštu patikslintu ieškiniu (2021-07-27 Nr. DOK-25671 t.5 b. l. 42-50) prašė:

1.1. pripažinti, kad ieškovė J. K. ir atsakovas J. K. jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 35 500 Eur;

1.2. atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės butą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. priteisti atsakovui J. K. butą su rūsiu butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

1.4. priteisti ieškovei J. K. 13 818,00 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią buto su rūsiu 1/2 dalį priskiriant natūra atsakovui, sumokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke.

1.5. priteisti iš atsakovo J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad:

2.1. Šalys nuo 2002 metų iki 2020 m. birželio mėn. bendrai nesusituokę kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, t. y. buvo sugyventiniai. Nuo bendro gyvenimo pradžios gyveno ieškovės tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini), 2005 m. išsikėlė į (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą(duomenys neskelbtini) gatvėje. 2006-10-11 įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį(duomenys neskelbtini) , kuriame nuolat kartu su atsakovu ir dukra V. K. gyveno, išsikraustė 2020 m. birželio mėn.

2.2. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis sudaryta ir nuosavybės teisės viešame registre įregistruotos atsakovo vardu, įregistruota hipoteka įsipareigojimų pagal 2006-10-16 kredito sutartį su DnB NORD (teisių perėmėjas Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos filialą), kuria suteiktas 68 000 Lt kreditas būsto įgijimui, vykdymo užtikrinimui. Butas pirktas bendru sutarimu atsakovo vardu, kadangi toks pirkimo pardavimo dokumentų tvarkymas buvo greitesnis ir palankesnis. Ieškovei, auginančiai nepilnametę dukrą V. K., privalomai buvo reikalingas teismo leidimas sandorių sudarymui.

2.3. Bendro gyvenimo su atsakovu laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2020 m. birželio mėn. dirbo ir gavo darbines, socialines išmokas, kurias naudojo bendrų poreikių: tiek asmeninių, tiek bendrų šeimos turtinių tenkinimui, be kita ko, savo darbu bei asmeninėmis lėšomis, gautomis iš tėvo P. K. ūkio veiklos bei paveldėtu po jo mirties turtu ir gautomis pajamomis iš ūkio (už pieno pardavimą, NMA išmokos už gyvulius), santaupomis prisidėjo prie buto įsigijimo, atnaujinimo (remonto, renovacijos) ir išlaikymo, kasdienės priežiūros. Buto įgijimo momentu 2006 metais turėjo 15 000,00 Lt asmeninių piniginių lėšų grynais, 2000,00 Lt sumokėjo kaip rankpinigius buto pardavėjai. Bendrai laikė ir naudojo asmenines pinigines lėšas, 2006 metais bute buvo keisti langai ir balkono durys (mokėta 1 155,00 Lt), 2007 m. - buto durys (sumokėta 1 365,00 Lt), 2008 m. - miegamojo drabužių spintą (mokėta 2 500 Lt) mokėjo buto draudimo įmoką (100,00 Lt/metus). 2013 metais remontavo virtuvę, užsakė virtuvės baldų komplektą buitinę įrangą (dujinę viryklę, elektrinę orkaitę, gartraukį, kriauklę (mokėta 5 130,00 Lt), pirko grindų dangą, plyteles sienoms, plastikos lenteles luboms (mokėta 780,00 Lt). 2019 metai remontavo svetainės kambarį, pirko tapetus, grindų dangą, sekciją, šviestuvą, kilimą, užuolaidas (sumokėta 1 820,00 Eur) Mokėjo asmeninėmis lėšomis mokesčius už komunalines paslaugas (už suvartotą elektros energiją, vandenį, dujas, bendrijos ir komunalinių atliekų tvarkymo mokesčiai), sudarė paslaugų (televizijos) teikimo sutartį. Prisidėjo prie kredito grąžinimo (įnešinėjo asmeninius ir bendrus pinigus į atsakovo vardu atsidarytą atsiskaitomąją sąskaitą). Pagal paskaičiavimą laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2020 m. birželio mėn. bendromis asmeninėmis lėšomis prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo ir išlaikymo prisidėjo 20 808,00 Eur (2021-10-26 Nr. DOK-35901).

2.4. Tarpusavio susitarimą dėl bendros dalinės nuosavybės įgijimo atsakovas patvirtino 2012-06-25 sudarytu testamentu, palikdamas visą savo turtą ieškovei, kuri panaikino 2020-07-29. Atsakovo pripažinimas apie ieškovės indėlį – turtinius įnašus, lėšas, darbą, įgytus daiktus, kuriais prisidėta prie bendro turto sukūrimo, užfiksuotas tarpusavio pokalbio metu bei susirašinėjime su atsakovo dukra J. K..

2.5. Laiko, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalių bendros jungtinės veiklos pagrindu įgytas bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis – po 1/2 dalį.

2.6. Nuo 2020 m. birželio mėn. gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, tarpusavio santykiai konfliktiški, butas nėra dalus (bendri inžineriniai tinklai, elektros, dujų skaitikliai), atsakovas palaiko artimus ryšius su kita moterimi ir kartu gyvena ginčo bute, todėl bendras gyvenimas bute, valdymas, disponavimas pagal paskirtį be konfliktų ateityje nėra galimas. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės atsakovui priteistinas butas natūra, ieškovei kompensacija pinigais - 13 818 Eur, paskaičiuota 1/2 dalis sumos buto vertės (35 500 Eur) išskaičius likusią nesumokėtą kredito dalį (7 863,87 Eur), sumokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2.7. Patirtos prašomos atlyginti 881,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (2021-09-22 Nr. DOK-31465 t.5 b.l. 81-91): 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitai 2020-11-052021-01-26 Serija LAT Nr.547434,547438), 180,00 Eur už turto vertinimą pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 844 (kasos pajamų orderiai 2021-05-07, 2021-05-28 Serija IDEART Nr. 011,014), 200,00 Eur +1,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (mokėjimas Perlo terminale) ir 200,00 Eur žyminis mokestis (2020-11-06 mokėjimas AB „Lietuvos pašte).

Šalies argumentai

3. Ieškovė J. K. patikslintus ieškinio reikalavimus prašė tenkinti. Papildomai paaiškino (2021-09-22 teismo posėdyje), kad su atsakovu kartu pradėjo gyventi nuo 2002 metų pas tėvus sodyboje (duomenys neskelbtini). Niekur nedirbo, padėjo tėvams ūkyje ir augino dukrą V., atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, iš komandiruočių grįždavo į kaimą. Apie 2005 metu kartu išsikėlė į (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, dirbo turguje. Bendrai leisdavo laisvalaikį, lankydavo draugus ir gimines. Vienos šventės metu sutiko pažįstamą banko darbuotoją A. J., kuris ragino imti paskolą ir įsigyti nuosavą būstą, vietoj to, kad mokėti nuomą. Bendru sutarimu nutarė įsigyti nuosavą būstą. Atsakovas, būdavo išvykęs į komandiruotes, ieškojo buto, apie rastu butus informuodavo atsakovą. Butas (duomenys neskelbtini)buvo tinkamas pagal poreikį, kainą, plotą ir vietą, netoli centro, šalia darželis ir mokykla, ligoninė. Atsakovui grįžus iš reiso apžiūrėjo, pasitarė su A. J. ir pradėjo tvarkyti dokumentus. Pardavėjai norėjo greičiau parduoti. Augino nepilnametę dukrą, reikėjo leidimo sudaryti sandorius, todėl pasitarę dokumentus tvarkė atsakovo vardu pagal įgaliojimą. Butą įsigijo 2006-10-11, sudarė pirkimo pardavimo ir kredito sutartį atsakovo vardu pagal įgaliojimą, mokėjo pradinį įnašą sutaupytomis lėšomis, tiksliai negalėjo įvardyti sumos, galėjo būti apie 2 000 Lt). Nuo 2007 metų nuolat dirbo, gavo pastovias pajamas, darbo užmokesčio dydis keitėsi, skirtumo lyginant su atsakovo gautomis lėšomis negalėjo konkrečiai įvardyti, nurodė abstrakčiai, galėjo būti 200 ar 300 Lt. Įsigiję butą, iškarto įsikėlė gyventi. Taupė bendrus pinigus pagal poreikį reikalingiems daiktams įsigyti, (kai uždirbdavo daugiau, dalį algos ir atsakovo duotų pinigų dėjo į dėžutę, laikė sekcijos stalčiuje), kokia dalimi buvo kiekvieno pinigai nebuvo atskirta, apskaitos nevedė. 2007 metais keitė bute langus ir buto duris, pirko baldus, buitinę techniką, pirko mašiną. 2013 metais - kapitališkai remontavo virtuvę, keitė elektros instaliaciją, vamzdynus. 2017 metais vasarą - svetainę. Bendrai pirko mašinas, registravo tiek vieno, tiek kito vardu, vėliau tėvas P. K. nupirko asmeniniam naudojimui mašiną. Naudojo bendrus pinigus, atskirų pinigų nebuvo. Bendro gyvenimo metu mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, naudojo tiek bendras, tiek asmenines, tiek atsakovo lėšas. 2011 metais atsakovas ilgą laiką nedirbo ir negavo jokių pajamų, mokėjimus už mokesčius, kredito įmoką atlikinėjo asmeninėmis lėšomis. Bendrai galėjo būti panaudota apie 20 000 Eur asmeninių piniginių lėšų buto įgijimui, įrengimui, gerinimui ir išlaikymui. Atsakovas niekada neakcentavo, kad butas yra asmeninė nuosavybė, buvo kalba, apie buto dalies perrašymą, kredito sutarties pakeitimą, tačiau dėl banko pozicijos nepavyko. Sudarė 2012 m. testamentą dėl viso turto palikimo, apie tai pasakojo aplinkiniams, panaikino tik pablogėjus tarpusavio santykiams. Atsakovas, vykdamas į notarų biurą, norėjo sudaryti testamentą dėl buto, negalėjo paaiškinti, kodėl buvo sudarytas dėl viso turto. Apie tai, sakė dukrai J. K.. Atsakovas išvykęs į reisus, palikdavo pinigų mokėti mokesčiams, banko paskolai ir kitiems poreikiams, sakydavo, kad pinigai bendri, davė naudotis banko kortele, kad galėtų įnešti pinigus kredito įmokoms ir palūkanoms nuskaityti. Atsakovui išvykus į reisus, ūkio reikalais rūpinosi viena, butą remontuoti padėjo sesuo, broliai, savaitgaliais su dukra Vakare vykdavo į kaimą padėti tėvams ūkyje, parsiveždavo daržovių, pieno produktų. Tėvai padėjo finansiškai, kai pirko butą (duomenys neskelbtini), davė 2 000 Lt, mažesnėmis sumomis remontuojant butą, už darbą ūkyje duodavo pinigų. Tėvai visada prisidėjo prie dukros Vakarės išlaikymo, pati skirdavo apie 100 Lt/100 Eur, gaudavo paramą mokymosi priemonėms, socialines išmokas. Po motinos mirties tėvas P. K. padovanojo pinigus, už kuriuos 2014-10-23 pirko vieno kambario butą, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė, testamentu paliko visą turtą. Asmeninį butą remontavo 2016 m. pabaigoje-2017 m. pradžioje, naudojo paveldėtas lėšas. Pastebėjo, kad po buto įsigijimo tarpusavio santykiai su atsakovu pablogėjo, grįžęs iš reisų pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, vyti kartu su dukra iš buto, grasino pakeisti buto durų spynas. Neapsikentusi atsakovo priekaištų, 2020 m. birželio mėn. išsikraustė į tėvų sodybą (duomenys neskelbtini).

4. Ieškovės atstovė advokatė I. M. patikslintus ieškinio reikalavimus prašė tenkinti kaip įrodytus byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Nurodė, kad šalys, gyvendamos kartu ilgiau nei vienerius metus, turėdamos tikslą sukurti šeimyninius santykius, vedė bendrą ūkį nuo 2002 m. iki 2020 m. birželio mėn., bendriems tikslams naudojo asmenines pinigines lėšas, bendru darbu, susitarę dėl bendros jungtinės veiklos, įgijo ginčo turtą bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Šalys nuo 2002 m. pradėjo gyventi kartu (duomenys neskelbtini)kaime, vedė bendrą ūkį, materialią paramą gaudavo iš ieškovės tėvų. Bendriem tikslams taupė, planavo bendrą gyvenimą, buvo susitarę ir veikė bendros jungtinės veiklos pagrindu, toks gyvenimo būdas tenkino, pretenzijų šalys viena kitai neturėjo. 2005 m. ieškovė, dukra V. K. ir atsakovas išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Šalys savo būsto neturėjo, susitarė bendriems poreikiams įsigyti būstą. Atsakovas tokį susitarimą pripažino. Buto ieškojo kartu, poreikis buvo dviejų kambarių, geroje vietoje, greta esant ugdymo įstaigoms ir kuo mažesne kaina. Siekiant išvengti formalumų, t. y. teismo leidimo, nes ieškovė augino nepilnametę dukrą, susitarė, kad pirks atsakovo vardu. 2006-10-11 pirko faktiškai už 70 000 Lt, ieškovė asmeninėmis lėšomis sumokėjo 2 000 Lt kaip garantą (rankpinigius), davė tėvas P. K., pirkimo pardavimo sutartį 68 000 Lt sumokėjo skolintais pinigais iš banko. Ieškovė įgaliojimo pagrindu sudarė sutartis: pirkimo pardavimo, kreditavimo ir draudimo atsakovo vardu. Atsakovo pozicija, kad butą pirko asmeninėmis lėšomis ir asmeniniams poreikiams, paneigta rašytiniais įrodymais. Duomenys apie atsakovo gautas pajamas yra abejotini, mokėjimai į sąskaita ir suvestinės duomenys apie išmokėtas sumas dirbant (duomenys neskelbtini)IĮ 2003-2011 metais sugretinus tarpusavyje yra prieštaringi. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis buvo ne didesnis nei vidutinis, santaupų neturėjo, paaiškėjo, kad yra skolinęsis ne kartą pinigų iš ieškovės brolio R. K.. Šeimą finansiškai rėmė ieškovės tėvas P. K., gyveno ūkiškai. Pagal galimybes šalys taupydavo asmenines lėšas bendrų daiktų įsigijimui, buities gerinimui. Ginčo butas registruotas viešame registre atsakovo vardu. Ieškovė laikė ginčo butą savo ir nepilnametės dukros gyvenamąją vieta, nuo įgijimo 2006-10-11 iki išsikraustymo 2020 m. birželio mėn. niekur nebuvo išvykusi, nuolat gyveno. Butą (duomenys neskelbtini), pirko už tėvo dovanotus pinigus, juo rūpinosi ir remontavo tėvo skirtais pinigais, niekada negyveno, panaudos pagrindais leido gyventi sesers V. dukrai. Ieškovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstus paskaičiavimus, kad bendrai gyvenant su atsakovu į butą investavo apie 20 000,00 Eur asmeninių piniginių lėšų: mokėjo mokesčius, gražino iš dalies paskolą ir palūkanas, gerino bendrą buitį ir rūpinosi kasdiene priežiūra, remontavo savo jėgomis bei pasitelkdama meistrus butą (virtuvę, koridorių, vonią, svetainę), sudarė sutartis su paslaugų teikėjais, užsakinėjo baldus, keitė langus ir duris. Ieškovė pagrindė pakankamų piniginių lėšų, kuriomis prisidėjo prie ginčo turto išlaikymo 20 000 Eur suma, turėjimą, t. y. gautas darbo užmokestis ir kitos išmokos (už pieną, iš NMA, nuolatinė finansinė parama iš tėvo P. K.). Atsakovo teiginiai apie 2013 metais virtuvės remontui panaudotą sumą – 16 000 Lt yra neteisingi, tokių išlaidų nepagrindė, pajamų negavo. Ieškovės skaičiavimu ne daugiau nei 5 130 Lt bendrų lėšų. 2006-2011 metais kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo atsakovo banko sąskaitos. Ieškovė prisidėjo prie buto išlaikymo, savo asmeninėmis lėšomis mokėjo buto komunalinius mokesčius, remontavo, rūpinosi kasdiene priežiūra. Atsakovas pasitikėjo ieškove, leido tvarkyti ir rūpintis buto priežiūra, mokesčių mokėjimu, be kita ko, perdavė banko kortelę grynųjų pinigų įnešimui į paskolos nuskaitymo sąskaitą, nuo 2011 metų ieškovė įnešinėjo grynuosius pinigus. Bendro ūkio tvarkyme atsakovas dalyvavo minimaliai, pretenzijų nereiškė. Šalys, vesdamos bendrą ūkį, buvo pasiskirstę pareigomis. Šalys santuokos sudaryti neskubėjo, turtinius santykius išsprendė atsakovo iniciatyva 2012-06-25 sudarytu asmeniniu testamentu, kuriuo butas ir kitas turtas paliktas ieškovei, siekiant ateityje išvengti nesusipratimų palikimo priėmimo metu. Apie tai informuodamas bendrus pažįstamus. Testamento sudarymo faktas patvirtina šalių tarpusavio susitarimą įgyti turtą bendrai po 1/2 dalimis, atsakovo pripažinimą ieškovės indėlio įgyjant butą. Testamentas anuliuotas po aštuonerių metų, priežastis buvo bendro gyvenimo pabaiga, tarpusavio santykių pablogėjimas. Šalių tarpusavio bei ieškovės pokalbiuose ir susirašinėjime su atsakovo dukra Jovita po išsikraustymo iš ginčo buto fiksuotas fakto patvirtinimas apie buto įgijimą bendrai, ieškovės indėlį į buto įgijimą ir išlaikymą, poreikį kompensuoti finansiškai. Atsakovas pripažino, kad ieškovė organizavo ir prisidėjo prie buto pagerinimo (remontų darymo, prekių pirkimo ir užsakymo). Neteisinga ir prieštaraujanti atsakovo pozicija, kad su ieškove nevedė bendro ūkio, neplanavo bendros ateities, gyveno kaip sugyventiniai. Laiko, kad ieškovei priteista kompensacija nepažeis trečiojo asmens interesų. Bendras šalių gyvenimas bute dėl tarpusavio susitarimų nėra galimas, butas nėra dalus, žinoma, kad gyvena kartu su atsakovu gyvena kita moteris, ieškovė nuo 2020 m. birželio mėn. bute nesilanko. Trečiojo asmens nuomone kredito sutartis nemodifikuotina, todėl tikslinga atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant turtą natūra, ieškovei atitinkamą kompensaciją paskaičiuotą pagal ginčo turto rinkos vertę išminusavus bankui likusią mokėtiną kredito sumą. Atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos, turi kito registruoto nekilnojamo turto, neturi kitų įsipareigojimų, išskyrus pagal kreditavimo sutartį dėl ginčo turto.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

5. Atsakovas J. K. su pareikštais patikslintas ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstus (2020-12-07 Nr. DOK-43470, 2021-04-21 Nr. DOK 14289, 2021-08-25 Nr. DOK-28448)

6. Nesutikimo motyvai grindžiami tuo, kad:

6.1. 2000 m. pabaigoje – 2001 m. pradžioje pradėjo bendrauti su ieškove, gyvenusią pas tėvus (duomenys neskelbtini)rajone. Nuo 2003 metų su ieškove, jos dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini) , apsigyveno kartu(duomenys neskelbtini) . Tarpusavio santykiai su ieškove buvo kaip sugyventinių.

6.2. 2006-10-11 įsigijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaina 68 000 Lt. (19 694,16 Eur). Buto pirkimui pagal 2006-10-11 kredito sutartį su DnB NORD Bank suteiktas 68 000 Lt kreditas, įsipareigojimų vykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka). Buto pirkimo pardavimo, kredito sutartį pagal įgaliojimą sudarė ieškovė, dėl darbo pobūdžio (nuolatinių komandiruočių) asmeniškai negalėjo atvykti į notarų biurą bei banką sudaryti. Pagal sutartį kredito įmokos automatiškai nurašomos nuo atsiskaitomosios sąskaitos.

6.3. Iki 2020 metų birželio mėn. gyveno kartu, bendrai ūkio netvarkė, bendrų piniginių lėšų neturėjo, kiekvienas disponavo asmeninėmis lėšomis, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, gaudavo pakankamai ne mažą darbo užmokestį, dažnai ilgesniam laikui (6-8 savaitėms) išvykdavo, todėl ieškovei palikdavo pinigų komunaliniams mokesčiams sumokėti, kredito įmokos į atsiskaitomąją sąskaitą įnešti ir bendrai pragyvenimui. Ieškovė nedirbo, įsidarbinusi gaudavo nedidelį darbo užmokestį, viena iki pilnametystės išlaikė dukrą V. K. (tėvystė nebuvo nustatyta).

6.4. Tarpusavio susitarimo ir bendro tikslo gyvenant kartu sukurti šeimyninius santykius nebuvo. Ieškovė niekada nesutiko tuoktis, sužinojo, kad nutraukė nėštumą. Gyvenamosios vietos ginčo bute (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo deklaravusi, bute nuolat negyveno. Ieškovės gyvenamoji vieta buvo deklaruota jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dažnai laiką leisdavo (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas asmeniškai atsakovo, patarus pažįstamam asmeniui dirbusiam banke A. J., gaunamos darbinės pajamos buvo pakankamos įsigyti ir išlaikyti turtą. Ieškovė nesiekė įgyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu, 2006-10-11 kredito sutartyje nebuvo įtraukta kaip bendraskolininkė ar laiduotoja. Ieškovės gaunamos pajamos buvo nereguliarios ir pakankamai mažos kreditui gauti. Iki 2020 m. birželio mėn. mokėjimams už komunalines paslaugas bei einamosioms kredito įmokoms mokėti ieškovė asmeninių piniginių lėšų nenaudojo, mokėjimus atliko atsakovo paliktomis piniginėmis lėšomis. Ieškovė asmenines pinigines lėšas naudojo savo bei nepilnametės dukros V. K. poreikiams tenkinti, asmeninės nuosavybės teisė priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti.

6.5. Patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje advokato teisinei pagalbai apmokėti 1 200 Eur (2021-12-07Nr. DOK-41264 t. 5 b. l. 128-129) (pinigų priėmimo kvitas 2021-12-02 Serija LAT Nr.1109011).

Atsiliepimas

7. Atsakovas J. K. prašė ieškinį atmesti. Pripažino (teismo posėdis 2021-09-22), kad susipažinęs su ieškove lankėsi (duomenys neskelbtini) rajone, nuolat negyveno, nes važinėjo į reisus. Dėl patogumo, nes dirbo (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove apsigyveno (duomenys neskelbtini) 2005 metais, nuomojosi butą metus laiko(duomenys neskelbtini) gatvėje, santuokos sudaryti ieškovė neturėjo ketinimo, tik aplinkiniai ragino. Bendro ūkio niekada nevedė, bendrai laisvalaikio ir atostogų neleido, retai važiuodavo į kaimą arba (duomenys neskelbtini) pas draugus kartu pagerti, į ieškovės brolio vestuvėse buvo kviestas kaip jos gyvenimo draugas. Bendrai pinigų nelaikė, buvo atskiri. Leido ieškovei kartu su dukra gyventi ir naudoti pinigus, artimus santykius turėjo, gyveno viename kambaryje, miegojo vienoje lovoje. Ilgą laiką komandiruotėse, 10 metų galima neskaičiuoti. Uždirbo pakankamai ne mažas pinigų sumas, nuolat dirbo, gaudavo darbo užmokestį ir dienpinigius reisui, ilgą laiką grynais (JAV doleriais), skaičiuodavo pagal nuvažiuotus kilometrus. Konkrečios per mėnesį gautos sumos neįvardijo, akcentavo, kad gautos pajamos buvo pakankamos pragyventi, remontuoti butą, duoti pinigų ieškovei mokesčiams ir pragyvenimui. Galėjo būti laikotarpių, kad nedirbo, bet ne ilgiau nei mėnesį, kai keisdavo darbą, santaupų grynais neturėjo. 2006-2007 m. ieškovė nedirbo, įsidarbinus darbo užmokestis buvo minimalus, apie jos gautas iš tėvo ar kitų giminaičių pinigines lėšas nebuvo žinoma. Nuosavą būstą įsigyti paskatino pažįstamas A. J., sprendimas buvo asmeninis, ragino susitvarkyti popierius apie darbo užmokestį, lankėsi vienas banke ir paskolą paskaičiavo iki 70 000 Lt sumą, gavo tiek, kiek reikėjo sumokėti už butą. Ieškojo pagal skelbimus, poreikis buvo, kad būtų kuo pigesnis ir dviejų kambarių, nes buvo pakankama gyventi kartu su ieškovė ir jos dukra. Butas netoli centro, vieta buvo svarbi, netoli vaikų darželis ir mokykla. Bendrai su ieškove sprendė dėl vietos ir kainos, buvo tarpusavio susitarimas. Kalbos apie kredito įmokų mokėjimą ir/ar pasiskirstymą nebuvo, sudarant sutartį ieškovė nedirbo, neturėjo pinigų. Prieš pirkdamas butą apžiūrėjo, pagal skelbimus kiti butai buvo brangesni. Buto pradinė kaina buvo 70 000 Lt, nusiderėjo 2 000 Lt. Buvo išvykęs į reisą, dokumentus tvarkė ieškovė pagal įgaliojimą, prievolė asmeninė. Apie tai, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis mokėjo ir kiek kredito įmokų nėra žinoma, suprato, kad moka iš jai paliktų naudojimui pinigų. Paslaugų tiekimo sutartis sudarė asmeniškai, ieškovė sudarė tik interneto ir televizijos sutartį, neprieštaravo, buvo reikalinga bendriems poreikiams, žiūrėjo televiziją. Draudimo sutartis ieškovė sudarė savo nuožiūra, neatsiklausus ir neinformavus, vėliau nutraukė, todėl negalėjo gauti draudimo išmokų dėl sveikatos. Bendrijos susirinkimuose nedalyvavo, sutikimą renovacijai pasirašė ieškovė, neprieštaravo, renovacija apmokėta. Butą 2006-2007 metais remontavo minimaliai – tapetavo sienas, sutvarkė grindis, patys nedarė, samdė meistrus, padėjo sūnėnas ir ieškovės brolis, už darbus mokėjo. 2008-2011 metais buvo namo renovacija, apmokėjo grynais. 2013 metais virtuves, vonios ir koridoriaus remonto bendros išlaidos sudarė apie 16 000 Lt (nuimta pinigų suma nuo sąskaitos remonto laikotarpiu perkant statybines medžiagas, buitinę techniką, virtuvės komplektą). 2017 metais svetainės remontas – pakeistos grindys, tapetuotos sienos ir pirkta nauja sekcija (kaina 250,00 Eur). Ieškovė užsakinėjo baldus, langus, duris. Pinigus nuimdavo nuo sąskaitos bankomate, perduodavo pinigus naudoti ieškovei neskaičiuodamas, pasilikdavo kelioninėms išlaidoms, elektronine bankininkyste nesinaudoja. Mokėjimus ieškovė už paslaugas ir pagal baldų, langų, durų užsakymus sąskaitas faktūras apmokėjo grynais pinigais, skolų nebuvo. Apie ieškovei galimai skirtas pragyvenimui ir/ar buities gerinimui (remontui, statybinių prekių ar daiktų pirkimui) artimųjų giminaičių pinigų sumas, išskyrus ieškovės motinos 600-700 Lt skirtų skalbimo mašinai pirkti, kuriuos vėliau grąžino, nežinojo. Ieškove pasitikėjo, niekada neprašė atsiskaityti už panaudotus pinigus, pretenzijų nereiškė, skolų už mokesčius nėra buvę, nusistovėjęs gyvenimo būdas ir ūkio tvarkymas tenkino abu, asmeniškai mažai yra mokėjęs mokesčius. Apie perrašymą dalies turto ir kredito sutarties ieškovei nebuvo. Testamentą, kuriuo ieškovei paliko visą turtą, sudarė atsitiktinai, po viešnagės pas draugus, bendradarbio sutuoktinė B. skatino tuoktis. Nelaikė, kad sudarydamas testamentą galėjo pripažinti bendrą dalinę nuosavybę. Notarų biure testamentą sudarė laisva valia, niekas nevertė pasirašyti, buvo paaiškinta, kad gali bet kada panaikinti. Tarpusavio nesutarimai atsirado, kai ieškovė įsigijo savo butą, pablogėjo po jos tėvo mirties, kai bylinėjosi su broliu dėl palikimo. Sužinojo, kad su kaimynu pradėjo bičiuliautis (gerti šampaną), panaikino testamentą. Metų bėgyje iki ieškovės išsikraustymo pastebėjo, kad iš buto pradėjo dingti daiktai. Paaiškėjo, kad persivežė į kaimą. Ieškovė, išsikraustydama iš buto, pasiėmė dokumentus (sutartis, mokėjimo pavedimus, testamentą), skalbimo mašiną ir namų apyvokos daiktus (puodus, indus, patalynę, rankšluosčius), paliko tik asmeninius daiktus. Iki išsikraustymo 2020 m. birželio mėn., ieškovė iš buto niekur nebuvo išvykusi, vasaras leisdavo (duomenys neskelbtini) kaime. Po ieškovės išsikraustymo, komunalinius mokesčius moka per perlo terminalą, palieka mokėti kartu gyvenančiai draugei, suma apie 200,00 Eur/mėn., kredito įmoka apie 70,00 Eur grynais pinigais įneša bankomate į kortelę, automatiškai nuskaitomi. Galimybės išmokėti ieškovei kompensaciją ribotos, paskutinius pusantrų metų dėl sveikatos problemų ilgą laiką buvo nedarbingume, registravosi Užimtumo tarnyboje, dirba nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. tolimųjų reisų vairuotoju, darbo užmokestis 0,162 Eur/val., maksimaliai – minimalus darbo užmokestis, 70,00 Eur/d. Dienpinigių ir kitų priemokų negauna.

8. Atsakovo atstovė advokatė O. K. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, prašė atmesti, priteisti atsakovo J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Nurodė, kad šalys gyveno bendrai, tačiau tai nepakankama pripažinti bendro ūkio vedimą, susitarimą dėl jungtinės veiklos bei tikslą įgyti atitinkamą turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad šalys nevedė bendro ūkio. Ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad bendrai gyvenant buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis bei savo dalies prisidėjimo prie ginčo turto atsiradimo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, darbu ir žiniomis. Atsakovo teigimu, bendras gyvenimas prasidėjo (duomenys neskelbtini) nuo 2005 metų, gyvenimas (buvimas) kartu su ieškove (duomenys neskelbtini) kaime buvo epizodinis. Tarp šalių nebuvo šeimyninių santykių. Ginčo butas įgytas atsakovo vardu. Ieškovė, sudarydama sutartis atsakovo vardu, veikė pagal įgaliojimą, neketino būti pirkimo pardavimo, kredito sutarties šalimi, nebuvo laiduotoja. Atsakovo pajamos buvo pakankamos gauti ir sudaryti vienasmeniškai kreditavimo sutartį. Ieškovės teiginiai, apie tarpusavio susitarimą išvengi formalumų dėl teismo leidimo gavimo, yra nepagrįsti, jos turtinė padėtis neleido prisiimti įsipareigojimų bankui. Buto įgijimo momentu ieškovė nedirbo ir negavo jokių pajamų, tik socialines pašalpas, augino viena nepilnametę dukrą V. K., kuriai išlaikymas nebuvo priteistas. Nurodytas aplinkybes, apie 15 000 Lt santaupų turėjimą, be kita ko, 2 000 Lt mokėjimą buto pardavėjai kaip garantą (rankpinigius), neįrodė. Atsakovas disponuojamas pajamas, gautas bendro gyvenimo metu, pagrindė banko išrašais, kurių ieškovė nenuneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, abejones dėl paskaičiuotų suvestinėse ir išmokėtų pinigų sumų neatitikimo grindė prielaidomis ir subjektyviu vertinimu. Atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, gaudavo darbo užmokestį, komandiruotpinigius bei išlaidoms kelyje vykdant darbines funkcijas (mokesčių mokėjimui, dokumentų tvarkymui, kurui). Pajamos buvo pakankamos prievolėms vykdyti ir mokesčiams mokėti, bute remonto darbams ir pagerinimams atlikti (langams, durims pakeisti). Bylos duomenimis atsakovas 2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini)IĮ ir UAB „T.“, gautos pajamos virš 26 000 Lt. Kreditą ir palūkanas mokėjo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas, išvykdamas į komandiruotes, palikdavo ieškovei pinigus mokesčiams ir kitoms išlaidoms apmokėti. Pinigų nuėmimo faktai yra patvirtinti atsiskaitomosios sąskaitos išraše fiksuotomis bankinėmis operacijomis. Ieškovės pozicija dėl piniginių lėšų, naudotų neva bendro ūkio poreikiams, bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nuosekli. Akcentavo, kad naudojo abiejų asmenines pinigines lėšas bendrai, tuo pačiu pabrėždama, kad dažnai naudojo asmenines lėšas, be kita ko, įnešinėjo 2011 m. grynuosius pinigus į atsakovo paskolinę sąskaitą. Konkrečiai neįvardijo, kad ir kiek buvo naudojama asmeninių jos piniginių lėšų, bendrų ir/ar atsakovo jai paliktų. Ieškovė dirbama gavo ne didesnes nei minimalus darbo užmokestis pajamas. Aplinkybės apie pakankamai ne mažas disponuotas piniginių lėšų sumas bei materialinę tėvo P. K. paramą, nepasitvirtino. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės pateikta pajamų ir išlaidų ginčo turto įgijimui, išlaikymui ir remontui suvestinė nėra pagrįsta, skaičiavimai prieštarauja byloje rašytiniais įrodymais nustatytoms aplinkybėms. P. K. periodiniai mokėjimai po 100 Lt (28,96 Eur) automatiškai nuskaityti už draudimo sutartį, pagal kurią 3 300 Eur išmoką sulaukus pilnametystės gavo V. K.. Tėvo P. K. grynųjų pinigų nuėmimo faktas nėra savaime patvirtinantis piniginių lėšų perdavimą ieškovei. Pajamos, gautos iš ūkio už supirktą pieną, ir kitos išmokos buvo išmokėtos ne ieškovei, bet broliui R. K., kuris faktiškai prižiūrėjo ir valdė gyvulių ūkį po tėvo P. K. mirties. Ieškovės paskaičiavimai ir nurodyti faktai dėl ginčo buto išlaikymui ir remontui skirtų asmeninių piniginių lėšų abejotini. Gautos piniginės lėšos buvo pakankamos. Žinoma, kad ieškovė tėvo dovanotomis piniginėmis lėšomis 2014 metais įgijo kitą butą, kuri išlaikė bei remontavo. Ieškovė nėra pakankamai sąžininga, akivaizdu, kad siekdama maksimaliai dirbtinai pagrįsti nurodytų 20 000 Eur lėšų panaudojimą, teikė su ginčo dalyku galimai nesusijusius įrodymus (mokesčių mokėjimą už savo butą). Atsakovas niekada neginčijo fakto, kad ieškovė prisidėjo prie rūpinimosi butu, meistrų ieškojimu, baldų užsakymu, statybinių prekių įgijimu. Apmokėjimas buvo atliekamas iš atsakovo ieškovei paliktų piniginių lėšų. Testamento sudarymas buvo atsitiktinis sprendimas, priimtas po pasisėdėjimo pas draugus, panaikintas pablogėjus santykiams. Atsakovas niekada nebuvo sutikęs kompensuoti 1/2 ginčo turto vertės. Pateiktas šalių tarpusavio bendravimas telefonu bei ieškovės susirašinėjimai su atsakovo dukra J. nėra teisiškai reikšmingi ir pakankamai pripažinti atsakovo pripažinimą pareigą galimai kompensuoti vienokią ar kitokią sumą. Nepripažinus šalių bendros jungtinės veiklos buvimo bei ieškovės indėlio dalies į ginčo turtą, išvestinis reikalavimas dėl prašomos priteisti 13 818 Eur kompensacijos už dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nepagrįstas.

III. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentai ir reikalavimai

9. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, pateiktame atsiliepime į patikslintus ieškinio reikalavimus (2021-08-23 Nr. DOK-28140) nurodė, kad yra AB DnB NORD banko teisių ir pareigų perėmėjas. Pagal 2006-10-16 sudarytą su atsakovu J. K. kredito sutartį Nr. 573 buvo suteiktas kreditas buto su rūsiu, unikalus Nr. 11-96-7003-2010:0009) įsigijimui, prievolių vykdymas užtikrintas hipoteka – buto įkeitimu. Ginčo atveju, siekiama pripažinti, kad šalys bendrai gyvendamos 18 metų turėjo tikslą, siekė ir įgijo ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vien tai, kad ieškovė gerino bendrą buitį, nelemia aplinkybės kad šalys buvo susitarusios įgyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Patenkinus pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus ir pripažinus ieškovei atitinkamai bendrąja dalinės nuosavybės teisę į1/2 dalį ginčo turto, sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės - ieškovei išmokant kompensacija pinigais, atsakovui priteisiant butą natūra, reikšminga įvertinti atsakovo finansines galimybes. Duomenų ir įrodymų, apie atsakovo turimas pakankamas pinigines lėšas išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, nėra pateikta. Nustatyta, kad atsakovas trumpalaikiu laikotarpiu (nuo 2021-07-26 iki atsiliepimo pateikimo teismui 2021-08-23) neturėjo pastovaus darbo, todėl galimybės prisiimti papildomą finansinį įsipareigojimą bei vykdyti savalaikiai įsipareigojimus pagal 2006-10-16 kredito sutartį abejotinos. Nenustačius, kad atsakovas turi realias galimybes įvykdyti papildomą įsipareigojimą - išmokėti piniginę kompensaciją kitam bendrasavininkiui atidalijant iš bendros dalinės nuosavybės, tokia kompensacija negali būti priteista, kadangi teismo sprendimo nebus galima įvykdyti. Priešingu atveju, prašoma priteisti kompensacija esmingai įtakotų atsakovo galimybes mokėti kredito įmokas ir pažeistų trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus.

IV. Liudytojais, teismo posėdyje apklaustų asmenų, parodymai

10. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. K., gim. (duomenys neskelbtini) metais, ieškovės J. K. dukra, paaiškino (2021-11-16 teismo posėdyje), kad J, laikė tėvu, kaip šeima gyveno pradžioje (duomenys neskelbtini)kaime, būnant 3-4 metų amžiaus tėvai persikėlė gyventi į miestą – (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą, prieš einant į pirmą klasę įsigijo bendrą būstą, bute(duomenys neskelbtini), gyveno iki dvyliktos klasės baigimo 2019 metais. Vaikystės prisiminimai iš nuotraukų. Apie išsikėlimo gyventi į(duomenys neskelbtini) aplinkybes, kitos galimybės mokytis, įgyti žinių, gauti kokybiškesnį išsilavinimą, pasakojo J.. Nesuprato, kad tėvai – mama ir J. nėra susituokę, o butas nėra bendra nuosavybė. Apie tai, kad J. nėra biologinis tėvas, sužinojo būdama dvylikos metų, visada laikė tėvu, artimai bendraudavo, elgėsi kaip tėvas. Matė, kai įsigijus bute buvo darytas remontas, padėjo mamos sesė V., broliai, kiti šeimos nariai, vėliau 2019 m. pradžioje vyko svetainės atnaujinimas, mama ieškojo meistrų, kad padarytų remontą pigiau, mokėjo jiems pinigus, konkretesnių detalių nežinojo. Mama rūpindavosi buitimi, buto priežiūra, mokėjo mokesčius, tvarkėsi, gamino maistą J. į reisus ir suruošdavo daiktus (drabužius). Mama pradžioje dirbo turguje, paskui siuvėja, keitė darbus, pajamos nebuvo dideles, galėjo būti apie minimumą. J. būdavo išvykęs į reisus, daug dirbdavo, dažnai keitė darbą, važiuodavo kartu su mama jo parsivežti. J. grįžęs gulėdavo ant sofos neblaivus, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpindavo buitimi, priekaištaudavo. Duodavo pinigų mokesčiams, girdavosi, kad daug uždirba, namuose didelių sumų nebuvo, pragerdavo algą, pastangų prižiūrėti butą nedėjo. Būdavo, kad trūksta pinigų, mama labai pergyvendavo, pati skambindavo diedukui dėl pinigų, gavusi dėjo mamai į piniginę, naudojo mokėti mokesčius ir kasdieniams poreikiams. J. pervesdavo pinigus ir liepdavo nuimti nuo sąskaitos, naudodavo mašinos remontui, tekdavo nuvežti į servisą už remontą, pirkdavo jam prekes iš aliexpress. Daug padėjo ir parėmė finansiškai diedukai (pirko daiktus, įdėdavo iš kaimo maisto). Girdėjo, kaip J. yra sakęs mamai, kad myli, butas yra bendras. Žino, kad J. mamai testamentu buvo palikęs butą ir kita turtą. Mama iš buto išsikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą, pablogėjus tarpusavio santykiams dėl J. neištikimybės (buvo rastos žinutės kitai moteriai), dabar kartu gyvena su kita moterimi. Greitai tapo savarankiška, ieškojosi darbo (rinko supirkimui pas ūkininkus šaltalankius, šilauoges), įstojusi į universitetą ėmė paskolą mokslams, gyveno pas krikšto tėtį. 2020 metais gavo draudimo išmoką 3 300 Eur, naudoja savo reikmėms. 2014 metais diedukas norėjo pirkti butą, padovanojo mamai pinigus ir tvarkėsi. Pati gyveno bute, kai J. vijo iš namų, dvyliktos klasės pradžioje, paskui apsigyveno pusseserė. Diedukas buvo ūkininkas, turėjo gyvulių. Po jo mirties mama paveldėjo turtą, turtinė padėtis nepagerėjo, ūkiu leido rūpintis dėdei, dokumentus toliau pasirašinėjo mama. Važiuodavo padėti savaitgaliais ir vasarą ūkio darbuose. Nusistatymo prieš J. neturi, jaučia pykti dėl susiklosčiusios situacijos, bet yra dėkinga už paskatinimą ir suteiktas galimybes siekti mokslo.

11. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. K., ieškovės J. K. brolis, nurodė ( 2021-11-16 teismo posėdyje), kad sesuo su J. draugavo nuo 2002 metų, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, J. padėjo tėvui ūkyje. Jie gyveno kaip šeima, bendravo gražiai, bet išgėręs J. būdavo agresyvus, koliodavo J.. Išsikėlė į (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą, V. buvo kaime. Žino, kad norėjo savo būsto, planavo ir tarėsi imti paskolą, reikėjo įnešti 2 000 Lt, paskolino tėvas P. K.. Butą reikėjo remontuoti kapitališkai, po truputi tvarkėsi J., J. buvo komandiruotėse. Girdėjo, kad J. buvo sudarę testamentą, kuriuo turtą buvo palikę J.. Padėjo J. sunešti baldus, šiukšles išvežti. D. J. ir J. vestuvėse prieš 15 metų kaip šeima. J., gyvendama (duomenys neskelbtini), padėdavo kaime tėvui ūkyje. Tėvas davė pinigų vaikams kiek reikėjo. J. padėjo finansiškai, per mėnesį duodavo apie 400,00 Lt. Pats yra skolinęs J. pinigų po 300,00 ir 400,00 Lt, trūko pinigų mokesčiams sumokėti, galėjo būti 2021-2013 metais, grąžino pinigus po reiso grįžęs. Skolino 5 000 Lt mašinai pirkti. Tėvas padėjo V., buvo apdraudęs, pirkdavo rūbus, nupirko butą V., J. tvarkė dokumentus, galėjo būti dovanota apie 30 000 Lt, konkrečių detalių nežinojo. Tėvas mirė 2015 metais, turtą paliko testamentu J.. Po palikimo priėmimo leido dirbti ūkyje, gaudavo už priduotą pieną pinigus grynais, kai pradėjo mokėti pavedimu, J. atiduodavo jam dalį, kiek reikėdavo ūkio poreikiams ir pragyvenimui. Papildomi pinigai iš ūkio galėjo būti apie 2 000-3000 Eur už 4-5 tonas pieno, per metus parduodavo apie 5-6 teliukus po nuo 100 iki 250 Eur. J. tvarkė visus ūkio dokumentus, gaudavo išmokas. Santykiai su J.visada buvo geri. Su J. buvo geri draugai, J. kaime retai lankydavosi, per šventes lankydavosi visi. Pablogėjus santykiams, J. išvijo iš buto J., dabar gyvena kaime, yra atsivežusi daiktų iš buto. Žino, kad J. bute gyvena krikšto dukra S. L..

12. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. L., ieškovės J. K. sesuo, paaiškino ( 2021-11-16 teismo posėdyje), kad J. ir J. gyveno ir bendravo, tvarkėsi buitį, rūpinosi J. dukra V. kaip šeima. Buto įgijimo detalių nežino. Suprato, kad bendru sprendimu išsikėlė į (duomenys neskelbtini), pradžioje J. nuomojosi butą, J. būdavo reisuose, planavo pirkti savo butą. Įsigijus, padėjo su broliu R. daryti bute (duomenys neskelbtini) g. remontą 2006-2007 metais, grindis dėjo, lubas klijavo, tvarkė svetainę ir miegamą Apie tai, kieno pinigais buvo perkamos statybinės medžiagos, nežinojo. Iš bendrų J. pokalbių apie mokesčių mokėjimą, žinojo, kad buvo pirktas su paskola. J. nelabai padėjo tvarkytis, būdavo dažnai komandiruotėse. J. gyveno ūkiškai, padėjo tėvukui ūkio darbuose, parsiveždavo maisto, važiuodavo, kad pigiau nusipirkti į Lenkiją, suruošdavo J. į komandiruotes. Žino, kad iki kol Jolanta gyveno kaime ūkyje tvarkė dokumentus, gaudavo užmokestį. J. A. dirbo siuvėja, apie darbo užmokestį nežinojo. Girdavosi, kad tėvukas yra davęs pinigų (pirko skalbimo mašiną). Tėvai visus vaikus finansiškai rėmė iš ūkio gautomis pajamomis. Nupirko kambarį bendrabutyje, padėjo pasidaryti remontą. Apie tai, kiek kitiems vaikams ir kada tiksliau galėjo duoti pinigų, negalėjo paaiškinti. Žino, kad tėvukas po motinos mirties planavo Alytuje pikti butą gyventi žiemą, bet detaliau pirkimo detalių nežinojo. Pirktame bute J. padėjo iškraustyti ir tapetuoti sienas, grindis susidėjo pati. Apie pora paskutinių metų bute gyvena dukra S. L.. Po tėvo mirties sužinojo apie testamentą J., su broliu J. tvarkėsi, nesikišo į jų reikalus dėl turto. J. gaudavo pinigų už pieną, galėjo dalintis su broliu. Ūkyje neliko gyvulių, liko tik technika.

13. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. V., dirbusi ieškovės J. K. tėvo P. K. ūkyje, gyvenanti (duomenys neskelbtini)kaime, paaiškino (2021-11-16 teismo posėdyje), kad J. gyveno kaime, padėjo tėvams ūkyje, su J. susipažino prieš 17-18 metų, kartu gyveno kaime, paskui išvyko kartu su dukra V. ir J. gyventi į (duomenys neskelbtini), pirko kartu butą. P. K. pasamdė dirbti ūkyje, dirbo 15 metų, mokėjo 300,00 Lt už karvių priežiūrą. 2015 metais mirė P. K., dirbo pas R. K.. J. padėjo ūkyje tvarkyti dokumentus, tėvas mokėjo pinigus. Apie tai, kad Jolantai davė pinigų buto remontui, sakė P. K.. J. veždavosi iš kaimo maisto. Matė, kai visi atvažiuodavo į kaimą, padėdavo dirbti ūkyje. Žino, kad visi kartu atostogaudavo, važiuodavo pas J. gimines į Žemaitiją. Girdėjo, kad J. V. vadino dukra. J. yra minėjęs, kad sudarė testamentą J., kadangi daug įdėjo į butą.

14. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. B. paaiškino (2021-11-16 teismo posėdyje), kad su J. ir J. bendravo šeimomis su vaikais, J. su vyru dirbo kartu vienoje įmonėje pas I. D., svečiuodavosi vieni pas kitus kaime. Gyvena (duomenys neskelbtini)rajone, padėdavo talkose. Girdėjo, kaip vienas kitą gražiai vadino, pykstantis negirdėjo. Lankėsi pora kartų jų bute (duomenys neskelbtini), vonią ir tualetą remontavo krikšto sūnus, prieškambarį kiti žmones. Rūpinosi remontu ir pirko statybines medžiaga J.. Vienos viešnagės metu Girdėjo J. kalbant apie tai, kad reikia ieškoti buto Alytuje. Ėmė paskolą ir įsigijo butą. J. yra kalbėjęs apie testamento surašymą J.. Žino, kad sudarė. J. dukrą J. pažinojo, bendravo labai mažai, išvažiavo gyventi į Angliją, prieš du metus lankėsi Lietuvoje, J. ją su vaikais priėmė. Kartu gyvendami gražiai sutarė ir gyveno, dalyvaudavo kaip šeima šventėse. J. su vyru važiuodavo į reisus, didelių pinigų nemokėjo – minimumą, žino, kad buvo skiriami pinigai kelionės išlaidoms ir mokesčiams. Bendravo su J. tėvais, žino, kad jie šeimą paremdavo pinigais ir maisto produktais, davė pirkit pinigų skalbimo mašinai. 2020 m. rudenį sužinojo apie tarpusavio nesutarimus, J. pradėjo kalbėti nesąmones apie J. ir dukrą V., pradėjo pyktis, galėjo būti kaltas alkoholio vartojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

15. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys bendrai gyveno nesudariusios santuokos. Ginčo dėl bendro gyvenimo fakto nekilo. Ieškovės teigimu, bendro gyvenimo pradžia yra nuo 2002 m., kai atsakovas apsigyveno kartu (duomenys neskelbtini), atsakovo – nuo 2005 m. apsigyvenimo (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-10-11. Šalių tarpusavio santykių pabaiga – 2020 m. birželio mėn., kai ieškovė išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini). Nutrūkus tarpusavio santykiams, liko neišspręstas bendrai gyvenant įgyto nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais.

16. Nagrinėjamu atveju, ginčas dėl dviejų asmenų, nesudariusių santuokos, bendros jungtinės veiklos vykdymo ir įgyto turto, kuris registruotas vieno asmens vardu, pripažinimo bendra dalinė nuosavybė bei atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją pinigais.

17. Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

18. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

19. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, bendrajai dalinei kartu gyvenusių ir bendrai ūkį tvarkiusių asmenų nuosavybei konstatuoti būtina nustatyti šių juridinių faktų visumą: 1) jungtinės veiklos dalyvių susitarimą užsiimti bendra veikla; 2) šių asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos tikslo; 3) sutarties dalyvių įnašų pinigais ar kitokiu turtu faktą ir dydį; 4) jungtinės veiklos rezultato sukūrimo ar įgijimo faktą. Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

20. Bendrai gyvenančių asmenų turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas, sukurtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

21. Bylos duomenimis ginčo butas atsakovo vardu įgytas 2006-10-11 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, kaina 68 000 Lt (t. 1 b.l. 8-10), atsiskaityta AB DnB NORD banko suteiktu kreditu pagal 2006-10-16 Kreditavimo sutartį Nr. 573 (Sutarties 3.1 p.) (atsakovo atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas t.2 b. l. 130)(banko pavedimas t. 3 b. l.28), (t. 3 b. .l. 51-52), kredito grąžinimo terminas – 2030-06-26 (Kredito sutarties 4 p.) įsipareigojimų užtikrinimui nustatyta įgyto turto hipoteka (kredito sutarties 10.1p.), kredito draudimas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (Kredito sutarties 14.1p.) (Draudimo liudijimas BPD 029186), nuosavybės teisės viešame registre įregistruotos atsakovo vardu nuo 2006-10-11 (t. 3 b. l. 49-50). Pagal pateiktus duomenis iki 2020-05-31 sumokėta 11 273,56 Eur kredito, 5 977,93 Eur palūkanų, 7,52 Eur palūkanos už pradelstą paskolą; iki 2021-02-05 sumokėta 11 830,28 Eur kredito, 6004,37 Eur palūkanų, 0,01 Eur palūkanos už pradelstą paskolą; negražinto kredito likutis 2020-02-17 sudarė 7 863,87 Eur (Luminor Bank As pažyma apie būsto kreditą, sutarties Nr. 573, t. 4 b. l. 102).

22. Nustatyta, kad 2005 m. ieškovė, jos nepilnametė dukra V. K. ir atsakovas apsigyveno Alytuje. Ginčo butas įgytas 2006-10-11, t. y. šalims kartu gyvenant faktiniuose šeimyniniuose santykiuose ilgiau nei vienerius metus. Vertinant buto paieškos aplinkybes, labiau tikėtina, kad buto pasirinkimą lėmė buvęs šalių tarpusavio žodinis susitarimas dėl poreikio bendriems interesams, o ne atsakovo asmeniniams. Gyvenamasis namas, kuriame buvo įsigytas butas, yra netoli ugdymo įstaigų (2 vidurinės mokyklos:, 3 vaikų darželiai) (2021-05-27 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr.2021-055 2 skyrius 8 psl., t. 4 b. l. 8), kas iš esmės atitiko tuo metu aktualius kartu gyvenančių asmenų poreikius (buto įgijimo momentu – 2006 metais ieškovės dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo šešerių metų amžiaus). Pažymėtina, kad atsakovas kitų ginčo buto pasirinkimui reikšmingų veiksnių nenurodė.

23. Nustatyta, kad pardavėjui visa buto įgijimo kaina (68 000 Lt) sumokėta banko suteiktu kreditu. Pažymėtina, kad buto įgijimo metu 2006 m. pabaigoje byloje duomenų apie ieškovės darbo santykius ir gautas pajamas nėra, SODROS duomenų bazėje pirmi įrašai apie draudžiamąsias pajamas fiksuoti nuo 2007-03-21 (t. 1 b. l. 31), tuo tarpu, atsakovas nuo 2003 metų dirbo J. D. IĮ, pagal bankines operacijas darbo užmokestis – 631,30 Lt/mėn (t. 3 b. l.38, t. 2 b. l. 130). Įgaliojimas ieškovei veikti atsakovo vardu sudarytas 2006-09-22 Nr. 10107, buto pirkimo pardavimo sutartis 2006-10-11 (t. 1 b. l. 8), su pardavėju atsiskaityta 2006-10-25 (t. 2 b. l. 130), hipoteka įregistruota 2006-10-24 (t.3 b. l.49-50). Pagal kredito sutartį kredito paėmimo terminas 2006-11-30 (t. 3. 51-52). Buto įgijimas (dokumentų tvarkymas) įvyko mėnesio laikotarpyje. Bylos duomenimis ieškovė asmeniškai nebuvo finansiškai pajėgi kreiptis į kredito įstaigą dėl kredito suteikimo, todėl labiau tikėtina, kad kredito sutartis sudaryta su atsakovu ne dėl ieškovės įvardytų subjektyvaus pobūdžio priežasčių – operatyvumo sudaryti pirkimo pardavimo sutartį bei patogumo siekiant išvengti būtinumo kreiptis į teismą dėl leidimo sudaryti sandorį gavimo, kai pagal CPK 582 straipsnio 2 dalį prašymo dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjimas teisme yra penkios darbo dienos nuo priėmimo, bet dėl objektyvių priežasčių - atsakovo pakankamų finansinių galimybių gauti būtiną kredito sumą butui įsigyti. Kredito sutartis sudaryta vienasmeniškai atsakovo, suteikta kredito suma atitiko realias finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus.

24. Ieškovės teigimu, pagal patirtų išlaidų paskaičiavimą bendrai laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2020 m. birželio mėn. ginčo turto įgijimui, įrengimui ir išlaikymui galėjo būti išleista apie 20 808,00 Eur (2021-10-26 Nr. DOK–35901), t. y. kredito įmokų dengimui, remontui, baldų įgijimui, mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimams. Paskaičiavimą grindė apmokėtomis sąskaitomis už komunalines paslaugas, prekių įsigijimo čekiais, kasos pajamų orderiais, paslaugų užsakymo sutartimis, t. y. nuo bendrai patirtų išlaidų 1/2 dalį. Akcentavo, kad gyvendami kartu su atsakovu bendram ūkiui išlaikyti ir poreikiams tenkinti neskirstė asmeninių piniginių lėšų ir naudojo bendrai.

25. Atsakovas kategoriškai laikėsi pozicijos, kad bendro biudžeto nebuvo, butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, leido gyventi ieškovei ir jos nepilnametei dukrai, nuolat davė ieškovei asmenines lėšas buto išlaikymui ir kitiems poreikiams. Neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2020 m. birželio mėn. butas atnaujintas (remontuota virtuvė, koridorius, vonia, svetainė, atlikta namo renovacija), be kita ko, neneigė ieškovės galimo indėlio į ginčo turto priežiūrą ir atnaujinimo organizavimą, tačiau neįvardijo dalies ir/ar konkrečios sumos pinigine išraiška.

26. Bylos duomenimis netrukus po buto įgijimo 2006-11-30 sudarytos paslaugų tiekimo sutartys (elektros energijos, dujų, šilumos pirkimo-pardavimo sutartis atsakovo vardu (t. 3 b. l. 43-44, 45-46, 47-48), ieškovės vardu 2010-04-16, 2015-01-29 elektroninių ryšių (kabelinės televizijos) tiekimo paslaugų sutartys (t. 1 b. l. 39-40, 42), 2006-10-26, 2007-06-15 langų ir 2007-03-07 durų, 2008-01-11 baldų užsakymo sutartys (t. 1 b. l. 46-59). Ieškovės ir jos dukros V. K. gyvenamoji vieta oficialiuose dokumentuose (sutartyse, paslaugų užsakymuose, medicinos įstaigoje bei valstybinėse institucijose) nurodoma (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l.46-90). Pagal (duomenys neskelbtini)pateiktas mokesčių skaičiavimo apmokėjimui sąskaitas (duomenys neskelbtini) gyvenančių žmonių 2 (atskirose sąskaitose – 1 arba 3) (t. 1 b. l. 108-110, t. 5 b. l. 110). Rašytinių įrodymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 2006-10-11 iki 2020 m. birželio mėn. ieškovė nepateikė, tačiau nurodytose dokumentuose fiksuoti duomenys yra pakankami pripažinti, kad ieškovė ginčo butą laikė tiek savo, tiek nepilnametės dukros V. K. gyvenamąja vieta (CK 2.17 straipsnis 1, 2 dalys), juolab, atsakovas tam neprieštaravo.

27. Bylos duomenimis atsakovas nuo 2006 metų skirtingose darbovietėse dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai ilgesniam (kaip pats įvardijo 6-8 savaičių) laikotarpiui dėl komandiruočių išvykdavo iš Lietuvos (maršrutai Rusiją, Europos sąjunga), palikdamas buto priežiūrą ir su tuo susijusių klausimų sprendimą ieškovei, juolab, skirdamas tam atitinkamai piniginių lėšų tiek bendro ūkio reikalams (mokesčių mokėjimui, kredito įmokos į banką įnešti), tiek pragyvenimui ir kitų poreikių tenkinimui. Atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos išraše komunalinių mokesčių mokėjimo operacijos epizodinės (Luminor Bank AB atsiskaitomoji sąskaita 2011-02-04 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ t. 2 b. l.148), būsto draudimo (2007-10-10 UAB DK „PZU Lietuva“ t. 2 b. l. 133, fiksuojamos grynųjų pinigų nuėmimo bankinės operacijos (atsiskaitomoji sąskaita Swedbank AB t. 1 b. l. 145-1450, t. 2- b. l. 1-130, atsiskaitomoji sąskaita Luminor Bank AB t. 2 b. l. 130-155). Pateikti 2007-2020 m. buto mokesčių apmokėjimo dokumentai: (duomenys neskelbtini)butui Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas „K.“, parašas J. K., mokėjimai atlikti AB „Lietuvos pašte“ grynais pinigais (t. 1 b. l. 108-110, t. 5 b. l. 110), už vietinę rinkliavą, šilumos energiją ir karštą vandenį mokėjimai Perlo terminale (t. 1 b. l. 126). Byloje esantis ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybes apie atsakovo finansines operacijas operacijas (pvz.: remontui 1 500 Lt (2013-04-16), 300 Lt, 300 Lt maistpinigiai (2017-11-10, 2017-12-05), 200 Lt, 300 Lt – „dovana“ (2018-04-25, 2018-05-28, 2018-10-10)), juolab, aplinkybė, kad atsakovas iki 2020 m. birželio mėn. buvo perdavęs ieškovei naudotis savo banko kortelę, kas iš esmės leidžia pripažinti, kad šalis siejant ilgalaikiams artimiems santykiams, tarpusavio pasitikėjimui bei pareigų pasidalijimui (bendras gyvenimas apie 18 metų), kurie iš esmės atitiko faktinius šeimyninius santykius, be kita ko, galėjo būti ir buvo naudojamas bendras biudžetas. Priešinga išvada, apie atskirus biudžetus, kaip teigia atsakovas, atrodo abejotina bei prieštaraujanti nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

28. Ieškovės teiginiai, kad asmeninėmis lėšomis atsakovo nedarbo laikotarpiu 2011 m. 3, 10-12 mėn. dengė kredito įmokas atsakovo vardu įnešdama grynuosius pinigus į atsiskaitomąją sąskaitą nėra pagrįsti konkrečiais rašytiniais įrodymais. Atsakovo paskolos aptarnavimo atsiskaitomojoje banko sąskaitoje nuo 2011 m. 6 mėn -2012 m. 9 mėn. fiksuojami nuskaitymai už įsiskolinimus mokėti paskolą ir palūkanas, delspinigių pagal Sutartį Nr. 573 (t. 2 b. l. 149 -152). Pažymėtina, kad ieškovės akcentuojamu laikotarpiu grynųjų pinigų įnešimas į kito asmens sąskaitą Kasos pajamų orderiuose mokėjimo paskirtyje fiksuotas atžymomis:„ kredito dengimui“, „paskola ir palūkanos už 10 mėn.“, „sąskaitos papildymas“ (t. 1 b. l. 95-102). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu nedirbo ir/ar buvo nedarbingas, SODROS duomenų apie socialinio draudimo stažą atsakovas neteikė. Darboviečių pateiktos pažymos apie atsakovą nėra pakankamai informatyvios (duomenys pateikti apsiribojant metais bei darbo užmokesčiu). Pagal kredito sutartį kredito įmokos ir palūkanos automatiškai nuskaitomos kiekvieno mėnesio 25 dieną nuo atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos Luminor Bank. Pagal pateiktas pažymas 2011 m. atsakovas dirbo . (duomenys neskelbtini) IĮ, darbo užmokestis iki 2011 m. vasario mėn. pervedamas į Luminos Bank atsiskaitomąją sąskaitą, nuo 2011-03-25 fiksuojamos grynųjų pinigų įnešimo operacijos kas mėnesį sumomis, atitinkančiomis einamosios kredito įmokos (240,28 Lt) arba dviejų mėnesių kredito (480,56 Lt) ir palūkanų dydį (106,31/109,36/177,27/122,88 Lt), mokėtojai – J. K., J. K., K., V. K.. Laikotarpyje nuo 2011 m. vasario iki spalio mėn. įplaukų iš atsakovo darbo santykių nefiksuota, juolab, atžyma apie įsiskolinimą (lėšų įsiskolinimui dengti surinkimas į paskolos aptarnavimo sąskaitą“ (t. 2 b. l. 149). Nuo 2011-10-14 atsakovui UAB „T.“ mokamas darbo užmokestis į atsiskaitomąją sąskaitą Swedbank AB, fiksuojami nuolatiniai grynųjų pinigų nuėmimai laike sutampantys su vėlesniais įnešimai į kreditinę Luminor Bank atsiskaitomąją sąskaitą. Vertinant sugretintus bankinių operacijų duomenis bei tuo metu šalis siejusius tarpusavio artimus santykius tikėtina, kad ieškovė galėjo naudoti ne tik savo asmenines lėšas, bet veikė atsakovo pavedimu bei gautomis piniginėmis lėšomis, išskyrus 2011 m. vasario – spalio mėn. Atsakovas disponavimui buvo perdavęs ieškovei asmeninę banko atsiskaitymo kortelę. Pažymėtina, kad įrodymų, pagrindžiančių grynųjų pinigų turėjimą, ieškovė nepateikė. Aplinkybių, kad nuo 2006 metų disponavo 15 000 Lt dydžio, atitinkamai iki 2011 metų - 7 000 Lt santaupomis, kaip ieškovė nurodė paskaičiavimuose (t. 5 b. l. 101-109 2021-10-26 Nr. DOK-35901) leistinais įrodymais nepagrindė. Laikotarpiu 2011 m. vasario iki spalio mėn. ieškovės disponuojamos pajamos iš esmės galėjo būti pakankamos tokio dydžio bankinėms operacijoms atlikti (2011 metais bendrai disponuotos pajamos 4 116,02 Eur (t. y. socialinės išmokos, GPM gražinimas, P. K. įmokos (po 100 Lt/mėn. skirtos gyvybės draudimo įmokai) (t. 3 b l. 96–97, 144), be kita ko, SODRA draudžiamosios pajamos – 10 164,36 Lt, išmokėta darbo užmokesčio 4063,72 Lt (t. 1, b. l. 28-37), t. y. vidutiniškai per mėnesį ne daugiau nei 582 Lt (4063,72+4116,02-1200). Įvertinus visumoje bylos duomenimis nurodytas nustatytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė iš esmės galėjo prisidėti prie kredito įmokų ir palūkanų mokėjimo.

29. Bylos duomenimis buto atnaujinimo (remonto) darbai vyko 2006-2007 metais minimalus remontas, 2013 metais – virtuvė, vonia ir koridorius (ieškovės skaičiavimu bendra vertė atsakovo teigimu – 16 000 Lt), 2017 metais svetainė, 2008-2011 namo renovacijos darbai (bendra suma – 2 248 Eur (7 761 Lt) t. 5 b. l. 112). Vertinant šalių bendro ūkio vedimo, pareigų pasiskirstymo ir bendrai disponuojamų piniginių lėšų naudojimo aplinkybes (Sprendimo 27 punktas), nustatyta, kad nors užsakymai ir mokėjimai grynais pinigais atlikti ieškovės, tačiau atsakovo perduotomis bendrai naudotis piniginėmis lėšomis. Ieškovė nurodytų aplinkybių, apie turtėtas grynųjų piniginių lėšų santaupas nurodytais remontų atlikimo momentais leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė.

30. Atsakovo žodžiu išsakytas pažadas palikti ieškovei nuosavybės teisės į butą, svarstymas vienos ar kitos buto dalies perleidimo, galimai keičiant kredito sutarties sąlygas, bei testamento sudarymas,iš esmės negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių šalims bendrai gyvenant. Atsakovo 2012-06-25 sudarytas asmeninis testamentas, Reg. Nr. 4085 (t. 1 b. l. 12), kuriuo ieškovei buvo paliktas butas, (duomenys neskelbtini), ir visas kitas turtas, be kita ko, 2020-07-29 panaikinimas (anuliavimas) (2021-04-21 Nr. DOK-14289 t. 4 b. l. 87, priedas prie atsiliepimo) atspindi šalių tarpusavio santykius. Bylos duomenimis testamento sudarymo momentu – 2012-06-25 šalių tarpusavio santykiai buvo artimi, grįsti pagarba ir pasitikėjimu, bendra veikla, darbu ir piniginėmis lėšomis kuriant bei gerinant gerbūvį. Nustatyta, kad šalių bendras gyvenimas tęsėsi iki ieškovė išsikraustė iš ginčo buto, t. y.2020 m. birželio mėn., kai mėnesio bėgyje buvo panaikintas atsakovo asmenimis testamentas. Atsakovas pripažino, kad pagrindinė testamento panaikinimo (anuliavimo) priežastis buvo tarpusavio santykių pablogėjimas.

31. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės atstovės advokatės akcentuotos abejonės dėl atsakovo galimai gautų nepakankamų pragyvenimui (mokesčių už komunalines paslaugas ir kredito įmokų mokėjimui) pajamų iš darbo santykių nėra teisiškai reikšmingos bylos nagrinėjimo dalykui. Pažymėtina, kad siekiant įrodyti šalių bendros dalinės nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, todėl detaliau nevertintinos ir neanalizuojamos teismo (CPK 185, 189 straipsniai).

32. Ieškovės iniciatyva kviesti liudytojai apklausti teisme patvirtino ieškovės ir atsakovo gyvenimo kartu faktą (dėl kurio ginčo iš esmės bylos nagrinėjime nekilo), tačiau aplinkybių dėl šalių tarpusavio susitarimo (bendros jungtinės veiklos sąlygų), negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti (CPK 185 straipsnis. Pažymėtina, kad liudytojais apklausti asmenys, išskyrus ieškovės dukrą V. K., kuri ginčo buto įgijimo momentu buvo mažametė, nebuvo šalių, kaip sugyventinių, tarpusavio susitarimo šalys, todėl realiai negalėjo perteikti tokio susitarimo turinio, teikdami parodymus iš esmės išsakė nuomonę bei vertinimą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, susiformavusią iš bylos šalių ir/ar kitų asmenų perteiktos informacijos apie susitarimo buvimą ir jo sąlygas.

33. Remiantis išdėstytomis bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas pripažinti esant šalių ginčui reikšmingą juridinių faktų visumą, kad šalys asmeninėmis ir bendromis lėšomis, darbu bei pastangomis, esant nustatytiems šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) elementams (požymiams), patvirtintiems žodiniais pripažinimais bei konkliudentiniais veiksmais, bendro gyvenimo laikotarpyje sukūrė (įgijo) bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės ir atsakovo bendra daline nuosavybe (CK 6.969 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

34. Ieškovė laiko, kad jos dalis ginčo turte yra 1/2 ir prašo turtą atidalinti, priteisiant už atsakovui atitenkančią turto dalį, piniginę kompensaciją – 13 818,00 Eur, t. y. 1/2 dalį sumos pagal nustatytą rinkos vertę – 35 500 Eur (2021-05-26 duomenimis), išskaičiuojant likusią nesumokėtą kredito likutį – 7 863,87 Eur (2020-02-17).

35. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Asmenų (sugyventinių) turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016).

36. Bylos duomenimis 2006-10-11 ginčo butas įgytas už 68 000 Lt (19 694,16 Eur). Pagal VĮ Registrų centro 2006-09-27 duomenis vidutinė rinkos vertė – 14 107 Eur. Pagal atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nustatyta buto rinkos vertė 2021-05-25 yra 35 000,00 Eur) (UAB „I.“ Nekilnojamojo turto ataskaita Nr. 2021-055). Atsakovas prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, kitos ginčo turto rinkos vertės neįrodinėjo. Pagal viešai teikiamą VĮ „Registrų centro“ informaciją vidutinė rinkos vertė 16 900 Eur (1967 m. statyba) (CPK 179 str. 3 dalis, https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj). Atlikta turto vertinimo ataskaita yra pagrįsta išsamesniu tyrimu, detalesne faktinių duomenų analize, atsižvelgiant tiek į individualius vertinamo turto ypatumus, tiek ir į bendruosius rinkos kriterijus. Butas, kaip nekilnojamojo turto objektas, vertintas visumoje kartu pritaikant laiko, vietos, statybos metų ir konstruktyvų, atnaujinimo/modernizavimo, aukšto bei dydžio pataisas (2021-05-27 UAB „I.“ vertinimo ataskaita Nr. 2021-055, 19 psl. 3 lentelė). Pateikta ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita nepaneigta byloje esančiais duomenimis, pripažintina, kad nustatyta ginčo rinkos vertė yra teisinga.

37. Neabejotina, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu bendru indėliu (tiek bendromis lėšomis, tiek darbu, tiek žiniomis ir laiku) ginčo buto vertė pasikeitė (padidėjimas 44,53 proc.) dėl atliktų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) darbų, be kita ko, vertės pokyčiui aktualiu laikotarpiu įtakos turėjo visuotinai žinomas faktas - nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai (ekonominis kainų kilimas dėl pasaulinių pokyčių).

38. Tokiu būdu, visumoje įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimą laikotarpį, tarpusavio pareigų pasiskirstymą ginčo turto išlaikymo atžvilgiu, be kita ko, paskaičiuotą ginčo turto vertės padidėjimo mastą (rinkos vertės padidėjimas 44,53 proc.), tai kad ieškovė pagal turtines galimybes (gaunama ir disponuojamas pinigines lėšas) galėjo iš dalies prisidėti prie ginčo turto įgijimo, išlaikymo bei pagerinimų (kredito įmokų mokėjimo, mokesčių mokėjimu, asmeniniu darbu bei ištekliais), juolab, įvertinus tai, kad kreditas už būsto įsigijimą nėra grąžintas (negrąžinta dalis sudaro 57 proc. bendro kredito be mokėtinų palūkanų (19 694,16 Eur (bendra kredito suma), 11 273,56 Eur grąžinta kredito suma 2020-05-31), prievolė grąžinti kreditą yra atsakovo asmeninė (nemodifikuojama) (likusi negrąžinta kredito suma 8 420,60 Eur), pripažintina, kad šalių ginčo prisidėjimas ir įnašai nebuvo lygūs, todėl nėra galima vadovautis lygių dalių prezumpcija. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, laikytina, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gali būti ne didesnė nei 1/3, atitinkamai atsakovo – 2/3 dalys buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).

39. Šalių jungtinė veikla yra pasibaigusi (gyvena nuo 2020 m. birželio mėn. skyrium), ieškovė prašo šalių jungtinės veiklos pagrindu bendrai įgytą bei sukurtą turtą palikti atsakovui, atitinkamai išmokant jai kompensaciją pinigais lygią – 13 818 Eur, atitinkančią 1/2 dalis sumos buto vertės (35 500 Eur) išskaičius likusią nesumokėtą kredito dalį (7 863,87 Eur), sumokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu – atsakovui priteisti visą butą su žemės sklypu natūra, o jai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją (CK 6.978 straipsnio 4 dalis). Ieškinio reikalavimas atidalyti turtą tokiu būdu grindžiamas tuo, kad nuo 2020 m. birželio mėn. ginčo turte negyvena, juo nesinaudoja, atsakovas gyvena su kita moterimi, tarpusavio santykiai su atsakovu yra įtempti ir ateityje bendrai turto valdymas, disponavimas bei naudojimas neabejotinai sąlygos tarpusavio konfliktines situacijas ir ginčus.

40. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

41. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2020 m. birželio mėn. šalys nepalaiko santykiui, viena kito atžvilgiu nėra nusiteikę geranoriškai, nors tarpusavio šalių santykiai nėra itin konfliktiški ir įtempti, tačiau negebėjo bendradarbiauti ir konstruktyviai išspręsti turto padalijimo klausimo taikiai, todėl akivaizdu, kad šalys toliau kartu gyventi viename bute bei naudotis ginčo turtu (dviejų kambarių butu su bendro naudojimo patalpomis – virtuve, tualetu, vonia, koridoriumi ir rūsiu) negalėtų. Ieškovė ginčo turtu nesinaudoja nuo 2020 m. birželio mėn. (daugiau nei 1,5 metų). Objektyvios ir realios galimybės atidalyti ginčo butą natūra pagal šalims priklausančias dalis – 1/3 ir 2/3 be proporcingos žalos jo paskirčiai, kad kiekvienam iš bendrasavininkių būtų užtikrintas atitinkamos bendros dalinės nuosavybės dalies tinkamas valdymas, naudojimas ir disponavimas, nėra, todėl spręstinas klausimas dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės vienam bendrasavininkių priteisiant turtą, atitinkamai kitam piniginę kompensaciją už tenkančią bendros dalinės nuosavybės dalį.

42. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Be kita ko, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).

43. Ieškinio reikalavimu prašoma ieškovei priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovo už jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo turtas įgytas asmeninė nuosavybės teise, todėl plačiau dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės nepasisakė. Tuo atveju, jeigu, atsakovui tenka ginčo turtas natūra, atitinkamai ieškovei įgyja teisę į 9 026,46 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančią ir atsakovui atitenkančią buto 1/3 dalį, kompensacijos dydį nustatant pagal ginčo turto vertę (35 500 Eur) ir bendros jungtinės veiklos pabaigos momentu 2020-05-31 likusią nesumokėtą kredito sumą 8 420,60 Eur ((19 694,16 Eur – 11 273,56 Eur) (CK 4.80 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Aplinkybių, kurios būtų pagrindas svarstyti didesnės ir/ar mažesnės kompensacijos sumos nei nustatyta ginčo turto dalies rinkos vertė, nenustatyta.

44. Ieškovė, prašydama priteisti atitinkamą kompensaciją už atitenkančią jos dalį ginčo turte kitam bendraturčiui, neprieštaravo dėl išmokėjimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Byloje esančiais duomenimis atsakovo nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. lapkričio disponuojamos pajamos sudarė 14 056,94 Eur (vidutiniškai apie 826,88 Eur/mėn. (t. 5 b. l. 113-114), be kita ko, neįvykdytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. 573 2021-02-17 duomenimis 7 86,87 Eur (kredito termino grąžinimas 2030-06-26), kai periodinė kredito įmoka 69,59 Eur plius mokėtinos palūkanos ne daugiau nei 5,00 Eur (t.3 b.l. 1-28. Tokiu būdu, vertinant atsakovo finansinius pajėgumus sumokėti ieškovei kompensaciją už 1/3 dalies – 9026,46 Eur, , atitinkamai trijų mėnesiui laikotarpyje po 3008,82 Eur/mėn., objektyviai per didelė finansinė našta, juolab, pažeistų trečiojo asmens, kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimų, tenkinimo prioritetą (CK 4.170. 4.174 straipsniai). Pažymėtina, kad negalėjimas vykdyti sprendimo priteisti kompensaciją, automatiškai sąlygotų tokio sprendimo vykdymo nukreipimą į ginčo butą, todėl nepažeidžiant hipotekos kreditoriaus interesų bei ieškovės teisėto lūkesčio gauti teismo sprendimu priteistą kompensaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsakovas įpareigotinas kompensaciją sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po 376,10 Eur/mėn. Teismo vertinimu, nustatytas terminas atitinka ginčo šalių bei hipotekos kreditoriaus teisėtų interesų, nepaneigia teismo sprendimo esmės ir privalomo pobūdžio (CPK 18 straipsnis), be kita ko, neprieštarauja teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutui (CPK 284 straipsnis).

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

46. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 88,44 proc. ((neturtinai dėl nuosavybės pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės (( 2 vnt. x 100 proc.) + turtinis dėl 13 818 Eur (65,32 proc.)) : 3).

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

48. Ieškovei J. K. Alytaus apylinkės teismo 2020-11-12, 2021-07-30 nutartimis atidėta dalies žyminio mokesčio – 264,54 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje, 200,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjo. Pagal pareikštus patikslintus ieškinio reikalavimus galutinai perskaičiuota mokėtina žyminio mokesčio suma – 664,54 Eur ((100 Eur (už pripažinimą nuosavybės bendrąja daline) +100 Eur (už atidalijimą iš bendros dalinės nuosavybės ) + 414,54 Eur (turtinis reikalavimas 13 818,00 Eur piniginių lėšų priteisimą) + 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsižvelgiant į teismo sprendimu tenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei už tenkintus ieškinio reikalavimus priteistina 123,98 Eur (200 Eur - (664,54 Eur x 11,56 proc.), valstybei – 588,52 Eur (664,54 x 88,44 proc.)

49. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 36,82 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų šalių reikalavimų dalį, atitinkamai ieškovės atlygintina išlaidų suma – 4,26 Eur (36,82 Eur) x 11,56 prorc.) atsakovo – 32,56 Eur (36,82 Eur x 88,44 proc).

50. Įvertinus tai, kad ieškovės atlygintina valstybei bylinėjimosi išlaidų – 4,26 Eur suma neviršija minimalios valstybei pritiestinos sumos,todėl nepriteistina, atitinkamai atsakovo priteistina 621,08 Eur (588,52 Eur + 32,56 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

51. Ieškovė nurodė, kad patyrė 881,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (2021-09-22 Nr. DOK-31465 t. 5 b.l. 81-91): 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitai 2020-11-052021-01-26 Serija LAT Nr.547434,547438) 180,00 Eur už turto vertinimą pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 844 (kasos pajamų orderiai 2021-05-07, 2021-05-28 Serija IDEART Nr. 011,014), 200,00 Eur +1,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (mokėjimas Perlo terminale) ir 200,00 Eur žyminis mokestis (2020-11-06 mokėjimas AB „Lietuvos pašte).

52. Atsakovas atitinkamai papildomai patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti 1 200 Eur (2021-12-07 Nr. DOK-41264 t. 5 b.l. 128-129) (pinigų priėmimo kvitas 2021-12-02 Serija LAT Nr.1109011).

53. Pagal bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, pripažintina, kad prašomos priteisti šalių išlaidos advokato pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. įvertinus jų pagrįstumą ir būtinumą, be kita ko, tenkintų reikalavimų dalį.

54. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, ieškovei atlygintinų išlaidų suma – 779,15 Eur (881,00 Eur x 88,44 proc.), atitinkamai atsakovui – 138,72 Eur (1200 Eur x 11,56 proc.). Užskaičius tarpusavyje vienarūšės prievoles, ieškovei iš atsakovo pritiestina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra 764,41 Eur ((779,15 Eur – 138,72 Eur) + 123,98 Eur).

55. Palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021-07-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teises perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263, 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė.

Nustatyti, kad ieškovė J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Atidalyti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausanti turtą – 1/3 dalį butą, esantį, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Priteisti atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį buto, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 026,46 Eur (devynių tūkstančių dvidešimt šešių eurų 46 centų) kompensaciją, įpareigojant sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 764,41 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 41 centą) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. K. 612,08 Eur (šešis šimtus dvylika eurų 08 centų) bylinėjimosi išlaidos valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021-07-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė