- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2061-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00062-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., V. A., T. Š., M. P., E. A., A. A., valstybės įmonė Turto bankas, Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius, Rita Pechovska
suinteresuotiems asmenims pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus M. P., T. Š. ir jų atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – I. S., T. Š., M. P., V. A. (V. A.), E. A. (E. A.), A. A. (A. A.), valstybės įmonė Turto bankas ir Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė, ir pagal suinteresuotų asmenių M. P. ir T. Š. savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą savo motinos S. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai S. A. ir P. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Be jo, S. A. ir P. A. turėjo dar keturis vaikus: I. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis G. A. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau jis turėjo tris vaikus: V. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie kartu su I. S., T. Š. ir M. P. yra įtraukti šioje civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis.
3. Santuokos metu pareiškėjo tėvai pasistatė gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini) statybos) ir ūkinius pastatus: tvartą ((duomenys neskelbtini) statybos), vasaros virtuvę ((duomenys neskelbtini) statybos), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir augino savo vaikus. Minėtas tėvų namas su ūkiniais pastatais VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas, todėl teismui pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymą „Apie P. A. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“, kurioje yra apie tai nurodyta. Apie tikslų tėvų gyvenamojo namo adresą pareiškėjas sužinojo iš ESO siųstų laiškų ir sąskaitų faktūrų. Atsižvelgiant į to laikotarpio bei šių dienų reglamentavimą, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo tėvų S. A. ir P. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklausė jiems abiem po ½ dalį kiekvienam.
4. (Duomenys neskelbtini) jo motina S. A. mirė. Mirties dieną pareiškėjo motinai priklausė ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo motinos S. A. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Testamento ji sudariusi nebuvo (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas). Po motinos mirties tik pareiškėjas liko tėvų namo pagrindiniu šeimininku, kadangi, mirus jo motinai, pareiškėjo tėvą P. A. nuolat gyventi pas save paėmė jo brolis G. A.. Tėvas gyveno pas G. A. iki pat savo mirties ir ten (duomenys neskelbtini) mirė (tai patvirtina (duomenys neskelbtini) mirties įrašas). Tėvo palikimą priėmė pareiškėjo seserys T. Š. ir M. P. (tą patvirtina (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas). Atsižvelgiant į tai, pusės tėvų namo (po tėvo mirties paveldėtos dalies) savininkėmis yra T. Š. ir M. P..
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, būtent jis po motinos mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo ir iki šiol moka visus komunalinius mokesčius, įskaitant ir mokestį už elektros energiją, po motinos mirties pagal galimybes remontavo namą, tvarkosi kaip gali po mirusios motinos mirties likusioje valdoje. Jis nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), t. y. tėvų name, nors faktiškai gyvena ten visą savo gyvenimą.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad, teismui įsitikinus, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
7. Notarė Marija Miliūnienė atsiliepime pareiškė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
8. Suinteresuoti asmenys M. P. ir T. Š. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po motinos S. A. mirties. Pareiškime nurodoma, kad po S. A. mirties paveldėjimo klausimai nėra išspręsti todėl jos turi galimybę lygiomis teisėmis kartu su pareiškėju V. A. pretenduoti į palikimo dalį atsiradusią po motinos mirties. Jos yra S. ir P. A. vaikai. Jų tėvai santuokoje bendrai susilaukė penkių vaikų, t. y. dviejų sūnų G. ir V. bei trijų dukrų – T., M. ir I.. (Duomenys neskelbtini) mirė motina S. A.. Tėvas P. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jos kreipėsi į notarų biurą bei paveldėjo po P. A. mirties atsiradusį palikimą. S. A. palikimo niekas nepriėmė bei paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos S. A. palikimą nėra išduotas, todėl jos, kaip pirmos eilės įpėdinės, turi teisę paveldėti pagal įstatymą po motinos mirties atsiradusį palikimą. Jos po S. A. mirties nesikreipė į notaro biurą ne dėl to, kad būtų atsisakiusios palikimo ar neturėjo noro paveldėti po motinos mirties atsiradusi palikimą, bet dėl aplinkybių kurios sąlygojo klaidingą esamos situacijos teisinį vertinimą - S. A. mirties dienai savo vardu jokio registruotino nekilnojamojo turto neturėjo, gyvenamasis namas bei ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), namų ūkio knygoje yra registruoti kaip tėvo P. A. asmeninis turtas. M. P. ir T. Š. sužinojusios, kad galimai egzistuoja paveldimas turtas bei supratusios, kad po motinos S. A. mirties paveldėjimo klausimai nėra išspręsti, iš karto ėmėsi veiksmų, reikalingų palikimui priimti, t. y. kreipėsi į teismą siekdamos įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises. M. P. ir T. Š. neturi kitų teisinių galimybių realizuoti jų, kaip paveldėtojų teises, jokių kitų žinomų kliūčių priimti palikimą nėra. Termino atnaujinimas reikalingas tikslu paveldėjimo bylai užvesti notarų biure ir realizuoti jų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą po S. A. mirties.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į suinteresuotų asmenų T. Š. ir M. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. A. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą S. A. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus šio prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
10. Pareiškėjo V. A. atstovė advokatė Rita Pechovska atsiliepime į suinteresuotų asmenų T. Š. ir M. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad nesutinka su reikalavimu atnaujinti terminą ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad T. Š. ir M. P. negali pretenduoti į motinos palikimą lygiomis teisėmis kartu su V. A., kadangi jos nepradėjo valdyti po motinos mirties likusio turto, juo rūpintis kaip savo turtu ir t. t., kai tuo tarpu pareiškėjas vienintelis iš visų vaikų yra atlikęs faktinio paveldėjimo veiksmus. Suinteresuotų asmenų tėvo P. A. vardu irgi joks nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas, tačiau tai joms niekaip nesutrukdė įstatymo numatytu 3 mėnesių terminu kreiptis pas notarą ir priimti palikimą po tėvo. Tiek pareiškėjui, tiek kitiems šalių giminaičiams visada buvo žinomas faktas, kad T. Š. ir M. P., (duomenys neskelbtini) padavusios pareiškimą Šalčininkų rajono notaro biuro notarei Česlavai Bogdiun dėl palikimo po tėvo P. A. mirties priėmimo žinojo, kad jų vardu gali būti įformintas ne visas tėvų namas, o tik ½ jo dalis, kadangi kitą tėvų namo ½ dalį, likusią po jų motinos S. A. mirties, yra galimybė priimti tik faktiniu valdymu, t. y. per teismą, todėl jos nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol, t. y. daugiau negu 7 metus, nesikreipė į teismą. M. P. ir T. Š. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad nuo pat motinos mirties jos turėjo kokius nors dokumentus, pavyzdžiui iš Vilniaus apskrities archyvo, kuriais vadovaudamosi, klaidingai manė, kad turtas motinai nepriklausė. M. P. ir T. Š. vėliausiai (duomenys neskelbtini) metais tapo žinoma, kad namas yra bendroji jungtinė jų tėvų kaip sutuoktinių nuosavybė, kai jos priėmė po tėvo mirties ½ dalį namo, tačiau neįformino iki galo visų dokumentų, kadangi nematė prasmės tvarkyti tūkstančius eurų kainuojančių namo registracijos dokumentų dėl ½ dalies joms atitekusio kaimo namelio, kuriame faktiškai gyvena jų brolis su vaikais ir anūkais. M. P. ir T. Š. teiginys, kad jokių kliūčių priimti joms palikimą nėra, neatitinka tiesos, kadangi tokios kliūtys yra – pareiškėjas V. A. faktiniu valdymu yra priėmęs palikimą po savo motinos S. A. mirties. Pareiškime nebuvo nurodytos jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų lėmusios palikimo priėmimo termino praleidimą.
11. Suinteresuoti asmenys I. S., V. A., E. A., A. A. atsiliepimų į pareikštą V. A. pareiškimą bei į suinteresuotų asmenų T. Š. ir M. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nepateikė.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo seserys nenori geranoriškai su juo susitarti. Jis nori priimti palikimą po motinos mirties, motina mirė (duomenys neskelbtini). Seserys priėmė palikimą po tėvo mirties. Ginčo name jis gyvena nuo gimimo iki dabar. Po motinos mirties tėvas apsigyveno pas brolį, todėl name liko gyventi tik jis su savo šeima. Name gyvena sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, jo trys vaikai ((duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) metų), jis su žmona ir dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Pareiškėjo teigimu, jis rūpinasi namu, daro remontą, moka už elektrą. Seserys tuose namuose ilgą laiką negyveno, jos niekaip neprisideda prie turto išlaikymo, gerinimo ir pan. M., T. ir jam buvo žinoma, kad namas priklausė abiem jų tėvams – motinai ir tėvui, t. y. bendra jungtinė tėvų nuosavybė. Jam nebuvo žinoma, kad sesės paveldėjo pusę namo po tėvo mirties, o kita pusė buvo nesutvarkyta. Jeigu teismas jam nustatytų juridinį faktą, jis ketina sutvarkyti visus dokumentus ir įregistruoti namą. Pretenduoja tik į pusę namo ir jį tai tenkina. Apie palikimo atsiradimą po motinos mirties sužinojo, kai namuose atjungė elektrą, t. y. praeitais metais, nes namas nebuvo įregistruotas. Elektrą pajungė laikinai pusei metu, kol sutvarkys dokumentus. Iš pradžių su seserimis bendravo, bet kai pasikreipė į teismą, nustojo bendrauti. Po motinos mirties tėvas dar gyveno, tačiau viską tvarkė jis. Elektros sutartį su ESO taip pat buvo sudaręs jis. Po motinos mirties nesikreipė į notarą, nes „taip gavosi“, jis su seserimis gerai bendravo, jų santykiai buvo geri, jos ir tėvas leido jam gyventi name po motinos mirties. Po motinos mirties nesikreipė į Seniūniją, kad sužinotų kieno vardu registruotas namas. Į archyvą nevyko, nesidomėjo dėl namo registracijos. Po motinos mirties nesidomėjo, kam priklauso žemės sklypas po namu. Nesidomėjo, nes taikiai gyveno su seserimis. Po motinos mirties jis darė remonto darbus name, žemė dirbo, rūpinosi ūkiu. Name praeitais metais pakeitė langus, sienas padarė naujai, verandą pastatė, garažą pastatė, malkinę padarė. Visada šienavo, rūpinosi ūkiu, bulves sodino. Laikė dvi karves, viena buvo jo, kita motinos, taip pat kiaules, arklį buvo nusipirkęs. Motinos karvę pardavė, už šiuos pinigus laidojo motiną bei tėvą. Karvę laikė 7 metus. Motina pati pirko karvę ir ja rūpinosi. Pagrinde tik jis su motina viską tvarkė, nes tėvas nuolat dirbo. Ne visus čekius pateikė teismui, nes jie išblukę, neturi (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų čekių. Seserys nėra atsisakiusios palikimo po motinos mirties. Seserys nori atimti namą ir jį išvaryti iš namų, o jam nėra kur eiti. Namas priklausė per pusę motinai ir tėvui, apie tai jis žinojo. Turi sovietinį planą dėl namo pastatymo, šie dokumentai galimai pas notarą, dokumentai sudaryti tėvo vardu. Dėl namo adreso – netoli gyvena kaimynas, nurodytas adresas yra jo. Jie neturi savo adreso, kol nėra sutvarkyti dokumentai. Pateikia visada kaimyno adresą ir ten yra siunčiami laiškai. Elektros skaitiklis stovi atskirai, skirtas jo namui. Kaimynai gyvena apie 300 metrų atstumų, daugiau kitų namų ten nėra. Kaip namas buvo pastatytas, taip jis ir stovi iki šiol, jis tiesiog darė remontus, verandą pristatė, dėl audros stogas nuplėštas buvo, tai stogą tvarkė, šie darbai buvo po motinos mirties, tiksliai pasakyti kada negali, nes neužrašinėja ką ir kada daro, gal praėjus pusei metų po motinos mirties. Čekių neturi, daug metų praėjo, niekas nerenka jų. Medžiagas remontui pirko jau naudotas. Audra buvo pavasarį, po motinos mirties, viena namo pusė pasiliko be stogo, todėl perdenginėjo stogą.
13. Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. A. atstovė advokatė Rita Pechovska, nurodė, kad jie palaiko pareiškime nurodytus faktus bei reikalavimus, suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus prašo netenkinti. Pareiškėjas yra pasiruošęs savo sąskaita sutvarkyti namo registraciją, atlikti kadastrinius matavimus. Atkreipė dėmesį, kad M. P. bei T. Š. keičia savo parodymus duotus teise, iš pradžių teigė, jog vyko pas notarą po motinos mirties, tai minėjo kelis kartus atsakant į užduodamus klausimus, bet vėliau savo poziciją pakeitė, nurodydamos, kad į notarą kreipėsi vis dėl to ne po motinos, o po tėvo mirties. Skolų už elektrą ir kitas paslaugas namuose nėra, kas reiškia, kad V. turtu rūpinasi, tinkamai jį valdo. Pareiškėjo dėstomas aplinkybes, kad būtent jis priėmė palikimą faktiniu valdymu patvirtino ir suinteresuoti asmenys: I. S. ir V. A., taip pat ir M. P. bei T. Š. bei liudytojai S. J., J. J. ir S. Š.. T. Š. ir M. P. negali pretenduoti į motinos palikimą lygiomis teisėmis kartu su V. A., kadangi jos nepradėjo valdyti po motinos mirties likusio turto, juo rūpintis kaip savo turtu ir t. t. T. Š. ir M. P. (Duomenys neskelbtini) metų nesikreipė į teismą, kadangi suvokė, kad jų reikalavimas dėl palikimo po motinos mirties priėmimo yra nepagrįstas, todėl bus atmestas. M. P. ir T. Š. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad visas namas priklausė tėvui asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis VĮ „Registrų centras“ apskritai nėra įregistruotas ir žymos apie tėvo asmeninę nuosavybę namui niekur nėra. Be to, M. P. ir T. Š. jau (duomenys neskelbtini) metais turėjo tapti žinoma, kad namas yra bendroji jungtinė jų tėvų, kaip sutuoktinių, nuosavybė, kai jos priėmė po tėvo mirties ½ dalį namo.
14. Suinteresuotų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus M. P. ir T. Š. atstovas advokatas Ernestas Bušmovičius teismo posėdyje pažymėjo, kad, nors namas neįregistruotas, bet jis priklausė tėvui, ką patvirtino ir pats pareiškėjas. Savarankiškas reikalavimas kilęs iš to, kad, prasidėjus teisminiam ginčui, paaiškėjo tam tikros aplinkybės, kad turtas, kuris priklausė vienam sutuoktiniui, po jo mirties automatiškai nepereina kito sutuoktinio vardu, gavę procesinius dokumentus iš teismo, atstovaujamosios susipažino su dokumentais ir įžvelgė prieštaravimus, nes visą laiką ir pagal visus dokumentus, kuriais jos vadovavosi ir kurie yra pateikti teismui, namas visą laiką buvo registruotas ne S. A. vardu, o P. A. vardu. Atstovaujamosios neturėjo pareigos kreiptis į archyvą ir rinkti duomenis dėl namo statybos teisėtumo namo. Namų ūkio knygoje įrašyta, kad P. A. vardu įrašytas namas. Atstovaujamosios ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įgyvendintų savo kaip įpėdinių teises. Po S. A. mirties jokio turto nebuvo, ji nebuvo sudariusi jokio testamento, dėl to nebuvo būtina kreiptis dėl paveldimo turto liudijimo pas notarą. Atstovaujamosios buvo linkusios taikiai spręsti ginčą, jos nurodė, kad V. yra jų brolis, sutiko, kad V. įgytų tam tikras teises į motinai, priklausiusią turto dalį. Atstovaujamosios sužinojo apie motinos turtą, kai gavo dokumentus iš teismo, tada iš karto ir kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos. Negalime laikyti, kad apie motinos turtą jos sužinojo, kai kreipėsi (duomenys neskelbtini) m. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties. Notaras turi priėjimą prie Valstybės registrų centro duomenų bazės ir pagal ją nustato paveldimo turto apimtį, todėl, nematęs neįregistruoto namo, papildomos informacijos atstovaujamosioms notaras pateikti negalėjo. Be kita ko, T. Š. po motinos S. mirties atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Su pareiškimu pateikti įrodymai nepatvirtina to, kad V. A. priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Iš pateiktų priedų – „ESO“ siųstų raštų dėl elektros ir sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų už elektrą, nėra aišku, kad būtent V. A. mokėjo už elektrą, Buvo pridėtas (duomenys neskelbtini) metų mokėjimas, bet tai buvo praėjus (duomenys neskelbtini) metams po motinos mirties. Pats pareiškėjas į jam užduodamus klausimus, kada jis priėmė palikimą, paaiškino, kad jokių čekių apie remontus, statyboms įsigytas medžiagas neturi, paminėjo, kad tuos darbus atliko po pusės metų, kai mirė mama, negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų pirko medžiagas. Dėl naminiu gyvulių – pats V. apie gyvulius nieko nesakė, net jei ir tikėti parodymais, kad ūkis buvo, tai V. nebūtų buvę sudėtinga pateikti įrodymus apie naminius gyvulius, kadangi gyvuliai yra registruojami registre. V. nurodė, kad po motinos mirties trijų mėnesių laikotarpiu jis namuose nieko nedarė, tą patvirtino ir I. S., kuri paaiškino, kad ji neprisimena, kad V. būtų kažką daręs trijų mėnesių laikotarpiu. Visos aplinkybės rodo, kad jokios valios iš V. pusės priimti palikimą nebuvo ir negalėjo būti, nes tuo metu buvo gyvas tėvas, kurį visi laikė namo savininku. Nors atstovaujamosios iš pradžių sakė, kad kreipėsi į notarą po motinos mirties, bet vėliau patikslino, jog po tėvo mirties. Natūralu, kad žmonės, praėjus (duomenys neskelbtini) metų, gali klysti ir painioti aplinkybes, tuo labiau, kad nei viena iš jų nėra teisininkė. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti juridinį faktą nėra įrodytas, tuo tarpu prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti turėtų būti tenkinamas. Galiausiai, pagal dokumentus žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nepriklauso nei S. A., nei P. A., pagal VĮ Registro duomenis šis turtas priklauso visai kitiems asmenims.
15. Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, M. P. teismo posėdyje prašė, kad jai būtų suteikta dalis gyvenamojo namo, jai liko (duomenys neskelbtini) iki pensijos, nori ramiai gyventi, nenori „lakstyti“ po svetimus butus, kai tėvai buvo suteikę jai kambarį name. Su V. santykiai yra blogi. Iš pradžių, kai gyveno vienas, buvo neblogi, bet vėliau atėjo kartu gyventi jo žmona ir viskas pasikeitė. Jis kartais motiną mušdavo, iš tėvo pasiimdavo pinigus. Jos sūnėnas A. pasiėmė tėvą P. A. pas save. Tėvas iki mirties gyveno kartu su A. ir jos broliu G.. Kai po motinos mirties (duomenys neskelbtini) metais kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo, prašė V., kad jis jai atiduotų dokumentus, bet jis nedavė. Į notarą kreipėsi (duomenys neskelbtini) metais dėl tėvo palikimo, tuo metu notarė jai viską išaiškino, bet ką tiksliai, neatsimena. Neatsimena, ar notarė jai sakė, kad ji gali pretenduoti tik į tėvo turtą, kad ne visas turtas priklauso tėvui, galimai nesakė. Nebaigė paveldėjimo procedūrų dėl finansinių sunkumų. V. nors ir gyveno visą laiką pas tėvus, jis nedirbo, tėvai gerą pensiją gaudavo, taip ir gyveno iš tėvų. V. dirbo žemę, daržą sodino, bet motina viską ravėjo. Neprisidėjo prie namų gerinimo po motinos mirties, kaip viskas buvo, taip ir liko, viską apmokėdavo tėvas. Ji norėjo priimti palikimą, kurį jai žadėjo tėvai – virtuvę, įėjimo duris ir kitas namo dalis. Teigė, kad, vykstant pas notarą, ji žinojo, kad viena namo dalis priklausė motinai, nes namas yra tėvų, tačiau vėliau patikslino, kad to nežinojo. Ji norėjo paveldėti motinos namo dalį. Neįregistravo pusės namo, kurį paveldėjo po tėvo mirties, nes nežinojo, kad reikia įregistruoti. Nežino, kodėl nėjo pas notarą, kad sužinotų, kitų priežasčių neatsimena. Į archyvą nesikreipė, nes nežinojo, niekas jai nepatarė ten kreiptis. Patikslino, kad į notarą kreipėsi po motinos mirties. Neatsimena, ar notaras sakė, kad po motinos mirties yra kažkoks turtas. Namas ir visi dokumentai buvo registruoti tėvo vardu. Nematė dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad kažkas įregistruota motinos vardu. Seniūnijoje nesidomėjo kam priklauso namas. Motiną laidojo ji, ji rinko pinigus, kuriuos perdavė motinos laidotuvėms, brolis pinigų nedavė, jis tik pasamdė duobkasį. Tėvas po motinos mirties tuose namuose gyveno neilgai, kadangi jos brolis G. tėvą pasiėmė pas save, nes V. tėvu nesirūpino. Kol tėvas buvo gyvas, jis mokėjo už elektrą ir duodavo V. pinigų. V. oficialiai niekur nedirbo. Po motinos mirties ji davė sutikimą, kad V. gyventų tuose namuose, nes jam nebuvo kur eiti, jis visada ten gyveno. Patikslino, kad į notarą kreipėsi po tėvo mirties, po motinos mirties nesikreipė.
16. Posėdyje suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, T. Š., teigė, kad po motinos S. A. mirties iš karto nuėjo pas notarą, nes žinojo, jog tai reikia padaryti per tris mėnesius. Prašė, kad brolis V. duotų namo dokumentų kopijas, taip pat liudijimą dėl motinos mirties, bet jis joms nedavė. Notarė joms nieko neaiškino. Galvojo, kad viskas yra tėvo - namas ir žemė buvo tėvo vardu. Kad turtas priklausė ir tėvui, ir motinai per puse, nežinojo. Iš pradžių su broliu V. bendravo, buvo viskas gerai, tačiau, kai pradėjo kalbėti su juo dėl namo, jų santykiai pasikeitė. Tame name ji negyvena virš (duomenys neskelbtini) metų, bet, kai tėvas ir motina ten gyveno, ji atvažiuodavo jų aplankyti. V. namuose sienas apklijavo, o virtuvėje, ten kur yra M. dalis, laminatą paklojo. Motina M. sakė, kad ta dalis yra M.. Priežastys, kurios sutrukdė priimti palikimą – ji nežinojo, kad reikia dar kažką daryti, galvojo, kad pasikreips į notarą ir to pakaks. Pripažino, kad dėl savo aplaidumo neišsiaiškino visko, nepasidomėjo, dėl to ir neužbaigė paveldėjimo procedūrų. Kai kreipėsi į notarą, tai kreipėsi dėl viso namo. Žino, kad pas notarą kreipėsi po motinos mirties, neatsimena ar pateikė pareiškimą. Notaras nieko nesakė apie turtą, sakė tik, kad reikia namo plano, bet plano niekas nedavė. V. ji nebuvo davusi leidimo gyventi tėvų name. Po motinos mirties tėvas galima ten pagyveno iki vasaros, vėliau atvažiavo brolio G. sūnus A. ir pasiėmė jį gyventi pas save. Kol name gyveno tėvas, tai galimai jis duodavo V. pinigų ir V. sumokėdavo už visas paslaugas, kai tėvas išvyko iš tų namų, tai galimai V. pats mokėjo, kadangi ten gyveno. V. uždarbiavo, oficialiai nedirbo. Nežino kieno vardu sudarytos sutartys dėl elektros, žino, kad pajungė elektrą į namus, kol vyksta teismo procesas. V. mušė motiną ir tėvą. Kiek ji žino, tai motiną laidojo jos sesuo M., o V. tik pasiėmė motinos dvi pensijas. Žino, kad V. organizavo duobkasius. Kai motina mirė, trijų mėnesių laikotarpiu namuose nebuvo jokių remontų. Patikslino, kad į notarą kreipėsi tik po tėvo mirties, po motinos mirties nesikreipė.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo I. S. posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas V. nuo vaikystės dirbo name, tvarkėsi, rūpinosi. Seserys virš (duomenys neskelbtini) metų tuose namuose negyveno ir neprižiūrėjo motinos. Tėvas po motinos mirties gyveno pas brolį G.. Tam name liko gyventi V., jo žmona ir vaikai. Po motinos mirties V. priestatą padarė, ūkinius pastatus taisė. Ji žinojo, kad namas yra tėvų bendra nuosavybė. Pritaria pareiškėjo pareiškimui, o seserų prašymą atnaujinti terminą prašo atmesti. Jai skaudu dėl seserų, nes jos niekada nepadėdavo, neateidavo pas motiną, nežiūrėjo jos, nors ji gulėjo lovoje. Viską darė V., net kaimynai padėdavo. Po motinos mirties per tris mėnesius, ką darė V., ji neatsimena.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. A. teigė, kad jis sutinka su tuo, jog jo dėdė V. A. priėmė palikimą po motinos mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti, su pareiškėjų M. P. ir T. Š. reikalavimais nesutinka, nes mano, kad nėra pagrindo joms atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi jos nei V., nei seneliams niekuo nepadėdavo, o dabar nori atimti iš V. namą ir jį iškeldinti. Visas turtas, likęs po motinos mirties, turi priklausyti V. A.. Pas V. A. visada yra tvarka, ir lauke, ir kieme sutvarkyta. Mirus pareiškėjo V. A. motinai S. A., minėto namo šeimininku tapo V. A., nes daugiau nebuvo kam prižiūrėti namo ir juo rūpintis. V. A. tėvu po motinos mirties rūpinosi G. A. (jo tėvas), gyveno kartu, nes V. dirbo ir nelabai turėjo galimybių juo rūpintis. Neatsimena, kokia diena, mėnesis, metai buvo, kai senelį pasiėmė gyventi pas save. (Duomenys neskelbtini) metais, kai mirė S. A., atvažiuodavo pas V. A.. Atsimena, kad, kai atvažiuodavo pas V., namas po S. A. mirties buvo pasikeitęs - namo viduje buvo padarytas remontas, bet negali tiksliai pasakyti, kada tai buvo, kadangi neatsimena, bet namuose buvo viskas gražiai padaryta, lauke taip pat tvarkinga, daržas sutvarkytas. Paskutinį kartą pas V. A. buvo prieš mėnesį.
19. Liudytoja J. J. teismo posėdyje paaiškino, kad su V. A. yra kaimynai. Teigė, kad V. nuo pat gimimo gyvena minėtame name, prižiūrėjo motiną S. A., rūpinosi ja, mirus, ją palaidojo. Jis vienas gyvena tame name, seserys ten seniai negyvena. Ji kartais ateina pas V. į namus, pabūna, pakalba, namuose visada būna tvarkinga, ten gyvena V. šeima ir V. sūnaus šeima. Jis atlieka remonto darbus, kadangi ten gyvena tai nuolat gerina sau gyvenimo sąlygas, turi daržą, gyvulių. Po S. A. mirties namo šeimininkas tapo V., jo šeima ir V. sūnaus šeima. Nurodė, kad M. ir T. prieš 2-3 metus matė, jokių santykių su jomis neturi. Malkinę, ūkinį pastatą ir t. t. V. darė pats, kadangi po motinos mirties buvo audra, prie namų daug kas buvo nugriauta, tai V. pats viską atstatinėjo. Už elektrą mokėjo V., kadangi ten gyveno. Po motinos mirties V. niekur nebuvo išvykęs, nuolat gyveno tuose namuose, išvažiuodavo tik į darbą. Po S. A. mirties, kai buvo atėjusi pas V., matė, kad namuose buvo išdažytos sienos ir grindys, tapetai nauji. S. A. iki mirties 5 metus tik gulėjo, ja rūpinosi V. ir jo žmona. S. A. mirė (duomenys neskelbtini), buvo žiema, galimai vasario mėnesį. Pirmą kartą po S. A. mirties V. aplankė po savaitės ar dviejų. Remonto darbus V. darė galimai praėjus mėnesiui po motinos mirties. Statybines medžiagas pirko parduotuvėje, kiekvienas žino, kur, ką nupirkti, ji neklausia, kur, kas, ką pirko. Asmeniškai, kad V. mokėtų už komunalines paslaugas, ji nematė, kadangi ji neklausinėja, ką, kiek ir kam V. moka. Nežino, kas statė namą, jai atsikrausčius, namas jau buvo pastatytas, todėl viską papasakoti gali tik nuo tada, kai ten pradėjo gyventi. Žemė po namu priklauso galimai V., kadangi ir namas jam priklauso.
20. Teismo posėdyje liudytojas S. J. nurodė, kad jis yra V. A. kaimynas, toje vietoje gyvena nuo gimimo, todėl žino, kad V. taip pat tuose namuose gyvena nuo gimimo iki šiol. V. rūpinasi namu, jį remontuoja, namuose tvarkinga, rūpinasi daržu. Namo viduje padarė remontą, stogą perdenginėjo, neatsimena, kada tiksliai viską darė, galėjo būti, kad po motinos mirties. Viską namuose darė, langus keitė, duris. Audra sugadino namo stogą, tai įvyko praėjus nedaug po motinos mirties, tai iškart tvarkė ir stogą. Prie namų statė ūkinius pastatus, pertvaras juose, malkinę, verandą, tai darė po motinos mirties. Tuose namuose jis viską darė kaip namo šeimininkas, ten gyveno ir namu rūpinosi, jeigu ir atvažiuodavo pas jį kažkas, tai tik į svečius. M. ir T. namuose nieko nedarė, jei ir atvažiuodavo, tai kelioms valandoms. Prieš mirtį S. A. gulėjo, sirgo daugiau nei 2 metus, ją slaugė V. ir jo žmona J.. Motiną palaidojo irgi jie. Kai S. A. mirė, V. iš karto po truputį ėmė tvarkyti namą, trijų mėnesių laikotarpiu po jos mirties V. tikrai gerino namų sąlygas, kažką darė ir lauke, ir viduje. Neatsimena, kokius konkrečiai remonto darbus darė po motinos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) metų kovo, balandžio ar gegužės mėnesį. Kai mirė S. A., jos vyrą P. A. pas save pasiėmė V. brolis. Mano, kad namas priklausė S. ir P., nes jie buvo sutuoktiniai, o kam priklauso dabar, nežino.
21. Liudytoja S. Š. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra M. P. dukra. Kai mirė P. A., mama su teta kreipėsi pas notarę dėl namo, tvarkė dokumentus, visi senelio įpėdiniai turėjo pretenduoti į palikimą. Pasiūlė V., bet jis atsisakė, kadangi jo paso galiojimas buvo pasibaigęs, jie siūlė jam padaryti pasą ir padalinti namą, bet V. atsisakė. Kai mirė S. A., mama nesikreipė dėl paveldėjimo, kreipėsi tik po senelio mirties. V. visada ten gyveno, tvarkėsi, prižiūrėjo namą. Mirus močiutei, senelis name du mėnesius pagyveno ir vėliau jį pasiėmė kitas sūnus gyventi pas save. V. viską namuose darė iš P. A. lėšų, kadangi savo lėšų neturėjo. Nežino, ar P. A. po sutuoktinės S. mirties kažką darė namuose. Po S. A. mirties namo šeimininkas buvo P. A.. Ji mano, kad namas buvo įregistruotas P. A. vardu. Nėra girdėjusi pokalbių, kad S. kažkas priklausytų. Paminklą galėjo pastatyti ir V., tiksliai ji nežino, kas jį pastatė. Visas laidotuves apmokėjo jos mama M.. V. tuo metu nedirbo, jis gyveno be pajamų, gyveno iš motinos pensijos, taip pat neoficialiai uždarbiavo, būdavo, kad pasiimdavo pinigų iš tėvo. Kadangi buvo gyvas tėvas, jis buvo savininkas, todėl po motinos mirties niekas pas notarą nesikreipė. Namą seneliai statė santuokoje, kai S. A. mirė, tai visas jos turtas (namas, gal ir žemė) automatiškai perėjo P. A.. Namo dokumentų ji nėra mačiusi, matė kažkokius dokumentus tik vaikystėje. Nežino, dėl kokių priežasčių jos mama nesikreipė po S. A. mirties pas notarą. V. jai skambino ir prašė, kad ji pasakytų mamai, kad ji pasirašytų dokumentus, jog atsisako palikimo jo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo, ir dėl suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, M. P. ir T. Š. prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
23. S. A. ir P. A. susituokė (duomenys neskelbtini), turėjo penkis vaikus: V. A., I. S., T. Š., M. P. ir G. A.. G. A. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo tris vaikus: V. A., E. A. ir A. A. (e. bylos t. 1, b. l. 16), kurie kartu su I. S., T. Š. ir M. P. yra įtraukti šioje civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis.
24. Santuokos metu pareiškėjo tėvai pasistatė gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini) m. statybos) ir ūkinius pastatus: tvartą ((duomenys neskelbtini) m. statybos), vasaros virtuvę ((duomenys neskelbtini) m. statybos), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas su ūkiniais pastatais VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymoje „Apie P. A. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašyti duomenys apie P. A. ūkį (duomenys neskelbtini). Skiltyje „pastatai esantys asmeninėje ūkio nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas (pastatymo metai (duomenys neskelbtini) m.), kiti pastatai: tvartas ((duomenys neskelbtini) m.), vasaros virtuvė ((duomenys neskelbtini) m.) (e. bylos t. 1, b. l. 17).
25. (Duomenys neskelbtini) S. A. mirė (e. bylos t. 1, b. l. 114), po jos mirties palikimas nebuvo priimtas (e. bylos t. , b. l. 10). (Duomenys neskelbtini) mirė P. A. (e. bylos t. 1, b. l. 115), tėvo palikimą priėmė T. Š. ir M. P. (e. bylos t. 1, b. l. 8-9; 116-117).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo
26. Iš į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo V. A. tėvai S. A. ir P. A. santuokos metu pasistatė gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini) m. statybos) ir ūkinius pastatus: tvartą ((duomenys neskelbtini) m. statybos), vasaros virtuvę ((duomenys neskelbtini) m. statybos), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno. Pareiškėjo tėvų minėto nekilnojamojo turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, jog CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
28. Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).
29. Vadinasi, atsižvelgiant į to laikotarpio bei šių dienų reglamentavimą, minėtas nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėjo tėvai įsigijo santuokos metu, buvo jo tėvų S. A. ir P. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklausė jiems abiem po ½ dalį.
30. (Duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai, pareiškėjo tėvą P. A. nuolat gyventi pas save paėmė jo brolis G. A., šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę teismo posėdžių metu patvirtino visi suinteresuoti asmenys. P. A. (Duomenys neskelbtini) mirė. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjo tėvo palikimą, t. y. ½ turto, priėmė pareiškėjo seserys T. Š. ir M. P. (e. bylos t. 1, b. l 8-9).
31. Pareiškėjo motina S. A. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną pareiškėjo motinai priklausė ½ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismui pateikto (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad po pareiškėjo motinos S. A. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Testamento ji sudariusi nebuvo. Pareiškėjo teigimu, po motinos mirties tik jis liko tėvų namo pagrindiniu šeimininku, t. y. jis priėmė visą palikimą, faktiškai pradėjęs pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą valdyti kaip savo.
32. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
33. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.
34. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 27–28 punktai).
35. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
36. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
38. Ginčo dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas V. A. nuo pat gimimo iki šiol nepertraukiamai gyvena ginčo name, jį prižiūri ir pagal galimybes tvarko (statė papildomus statinius, remontavo namo vidų, keitė langus, iškart po motinos mirties tvarkė audros sugadintą stogą ir pan.), ką patvirtino ir visi suinteresuoti asmenys bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, nėra. Taip pat nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjo motina keletą metų iki mirties sunkiai sirgo (pastoviai gulėjo ant lovos) ir kad būtent pareiškėjas ja iki mirties nuolat rūpinosi. Po motinos S. A. mirties tėvas P. A. ginčo name gyveno trumpai (gal apie 2-3 mėnesius), tada jį pasiėmė gyventi pas save sūnus G. A., pas kurį tėvas gyveno iki mirties. Pareiškėjas naudojosi po motinos mirties name likusiu turtu, savo poreikiams sodino daržą, augino gyvulius, mokėjo už elektros energiją, nors ir nėra išsaugoti mokėjimo kvitai nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau duomenų, kad už elektros energiją būtų įsiskolinimas elektros tiekėjui, taip pat nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po S. A. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu. Be kita ko, pastebėtina, kad, nors T. Š. ir M. P. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirtis ir priėmė tėvo turto dalį, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos rūpinasi ir prižiūri tėvui priklausiusią namo dalį. To, kad netvarko ir nesirūpina ginčo turtu, jos neneigė ir teismo posėdžio metu duodamos savo paaiškinimus. T. Š. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvų name negyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metų. M. P. taip pat neneigė, kad negyvena jau ilgą laiką tėvų name. Tai reiškia, kad faktiškai visu namu rūpinasi ir jį tvarko tik pareiškėjas V. A..
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, mirusiosios S. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais V. A. išreiškė valią įgyti visas teises į motinos palikimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas V. A. po motinos S. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
41. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. A. mirties, paveldėjimo.
42. Argumentas dėl to, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), apskritai pagal VĮ Registrų centro duomenis nepriklauso nei S. A., nei P. A., vertintinas kaip neturintis esminės įtakos nagrinėjamo klausimo dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu baigčiai, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma.
Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo
43. Kaip jau buvo minėta, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
44. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
45. Suinteresuoti asmenys M. P. ir T. Š. teismui pateikė pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S. A. mirties, priimti. Nurodo, kad po S. A. mirties palikimo niekas nepriėmė ir paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikėjos S. A. palikimo nėra išduotas, todėl jos, kaip pirmos eilės įpėdinės, turi teisę paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Jokių kitų joms žinomų kliūčių priimti palikimą nėra. Esminis argumentas, kuriuo yra grindžiamas minėtas prašymas, yra tas, kad S. A. mirties dieną savo vardu jokio registruotino nekilnojamojo turto neturėjo, gyvenamasis namas bei ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygoje buvo registruoti kaip tėvo P. A. asmeninis turtas, todėl joms nebuvo jokio pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Sužinojusios, kad po motinos S. A. mirties paveldėjimo klausimai nėra išspręsti, iš karto ėmėsi veiksmų, reikalingų palikimui priimti, t. y. kreipėsi į teismą siekdamos įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises.
46. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodyta praktika).
47. Taip pat teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Nors M. P. ir T. Š. nurodė, kad praleido palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių, tačiau, teismo vertinimu, šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Argumentas, kad mirties dieną motinos S. A. vardu joks turtas Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į notarę, stokoja pagrįstumo. Pastebėtina, kad ir tėvo P. A. vardu joks turtas Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas, tačiau tiek M. P., tiek T. Š. įstatyme nustatytu terminu po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Be to, į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad po motinos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), jos būtų turėjusios kokius nors dokumentus, kurių pagrindu būtų galėjusios klaidingai galvoti, jog motinai joks turtas nepriklausė. Su pareiškimu pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, kad pagal ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą būtent P. A. vardu buvo užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkio paskirties pastatai (e. bylos t. 1, b. l. 118), buvo išduota (duomenys neskelbtini), t. y. jau bylos dėl juridinio fakto pripažinimo nagrinėjimo metu.
49. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad T. Š. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl palikimo po tėvo P. A. mirties priėmimo (e. bylos t. 1, b. l. 117), o M. P. tai padarė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 116). Nors T. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad notarė tada jai neaiškino, į kokią turto dalį ji gali pretenduoti po tėvo mirties, M. P. taip pat nurodė, kad neatsimena, ar notarė jai sakė, kad ji gali pretenduoti tik į tėvo turto dalį ir kad ne visas turtas priklauso tėvui, galimai nesakė, tačiau, atsižvelgiant į situacijos kontekstą ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, tikėtina, kad jos buvo supažindintos su situacija, todėl, net jei iškarto po motinos mirties ir nesuprato, kad ginčo turtas priklausė abiem tėvams, tai apie šią aplinkybę sužinojo vėliausiai (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį. Tuo tarpu prašymas atnaujinti terminą teismui pateiktas tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai V. A. iniciavo bylą dėl juridinio fakto, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiniu valdymu, nustatymo.
50. Be kita ko, pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek T. Š., tiek M. P. teismo posėdžio metu paaiškinimai buvo nenuoseklūs, jų pozicija dėl to, ar jos žinojo, kad ginčo turtas priklausė abiem tėvams, taip pat buvo neaiški ir kintanti. M. P., teikdama paaiškinimus (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu, aiškino, kad būtent motina jai buvo skyrusi kambarį ir virtuvę ginčo name, būtent šią namo dalį ji po motinos mirties ir norėjo paveldėti, tačiau negalėjo priimti palikimo, nes brolis V. A. jai nedavė namo plano. Tai, kad motina M. P. buvo žadėjusi kambarį ir virtuvę, patvirtino ir T. Š.. Taip pat tiek M. P., tiek T. Š. to paties posėdžio metu pačios tvirtino, kad jos ne tik po tėvo, bet ir po motinos mirties kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, o tai suponuoja išvadą, kad vis dėl to jos suprato, jog dalis turto priklausė ir motinai. Priešingu atveju, nebūtų buvę tikslo kreiptis į notarę po motinos mirties dėl palikimo priėmimo. Nors pareiškimo priimti palikimą pateikimo faktas nebuvo patvirtintas, išduodant liudijimą, tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia tos aplinkybės, kad M. P. ir T. Š. galėjo eiti pas notarę tiesiog pasikonsultuoti dėl palikimo priėmimo. Tiesa, (duomenys neskelbtini) posėdžio metu M. P. ir T. Š. paneigė šią aplinkybę, kad ėjo pas notarą po motinos mirties, ir toliau laikėsi pozicijos, kad kreipėsi į notarą tik po tėvo mirties, tačiau toks pačių asmenų, pateikusių prašymą dėl termino atnaujinimo, pozicijos nenuoseklumas, teismui sudaro pagrindą apskritai abejoti jų šioje byloje teiktų paaiškinimų teisingumu.
51. Teismo posėdžio metu M. P. ir T. Š. atstovas akcentavo, kad jo atstovaujamosios neturi teisinių žinių, būtent dėl to ir susiklostė tokia situacija. Pasisakant dėl šio argumento, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog suinteresuoti asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, ir jų šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 21 punktas).
52. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
53. Nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti yra praleistas netgi (duomenys neskelbtini) metų, jokios objektyvios priežastys, dėl kurių M. P. ir T. Š. negalėjo įstatyme nustatytu 3 mėnesių terminu kreiptis į notarą dėl palikimo, atsiradusio po jų motinos mirties, priėmimo pateiktos nebuvo. Pati T. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad tokia situacija susiklostė dėl jos pačios aplaidumo, kadangi ji laiku visko neišsiaiškino ir nesidomėjo. M. P. teismo posėdžio metu irgi negalėjo pateikti jokio svaraus paaiškinimo dėl susiklosčiusios situacijos. M. P. dukra S. Š., teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, nurodė nežinanti, kodėl jos motina įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarą.
54. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su tuo prašyme atnaujinti terminą pateikti argumentu, kad šiuo atveju jokių kliūčių priimti palikimą M. P. ir T. Š. nėra, kadangi, kaip jau buvo konstatuota pirmiau, V. A. palikimą, atsiradusį po motinos mirties, jau yra priėmęs faktiniu valdymu.
55. Įvertinus M. P. ir T. Š. elgesį pagal individualius sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartus, konkrečių svarbių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pareiškėjos neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti (duomenys neskelbtini) metų praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos mirties, priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas atnaujinti terminą atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
57. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
58. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai gali būti pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020).
59. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. A. ir suinteresuotų asmenų M. P. ir T. Š., kurios šioje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą – atnaujinti terminą palikimui po motinos mirties priimti, suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, nes jų interesai yra priešingi – pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o M. P. ir T. Š. ne tik kad nesutiko su pareikštu prašymu, bet ir pateikė savarankišką reikalavimą dėl termino atnaujinimo. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
60. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (e. bylos t. 1, b. l. 184) patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų taip pat už pareiškimą sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį (e. bylos t. 1, b. l. 11).
61. Prašomas priteisti išlaidų dydis, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas), atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl 555 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens yra tenkinamas ir ši suma priteisiama pareiškėjui lygiomis dalimis, t. y. po 277,50 Eur, iš M. P. ir T. Š., kurios šioje byloje turėjo priešingą interesą nei pareiškėjas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais ir 576–578 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo V. A. (V. A.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. (V. A.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. A. (S. A.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Netenkinti M. P. ir T. Š. prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S. A. mirties, priimti.
Priteisti pareiškėjui V. A. (V. A.) iš suinteresuotų asmenų M. P., (duomenys neskelbtini), ir T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 277,50 (du šimtus septyniasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.