Vilniaus apygardos teismo sprendimas

6. Akcentuoja, jog siekdama nustatyti gaisro kilimo priežastį ieškovė kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“, kuri kaip pagrindinę gaisro kilimo priežastį nurodė medvežės autonominio šildytuvo nesandarumą (išsihermetizavimą), ties autonominio šildytuvo išmetimo kolektoriaus jungtimi su išmetamųjų dujų žarna.

7. Nurodo, jog savo reikalavimo teisę kildina vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu. Pažymi, jog vadovaujantis CK 6.335 straipsnio 5 dalimi bei medvežės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 201502F-16180-P (toliau ir – medvežės pirkimo-pardavimo sutartis) nuostatomis, atsakomybė už žalą tenka medvežės pardavėjui – atsakovei UAB „Intrac Lietuva“.

8. Teigia, jog atsakovės parduota medvežė buvo su paslėptais trūkumais, dėl kurių kilo gaisras ir sudegė UAB „Platelių šilas“ įsigyta medvežė. Prieina prie išvados, jog dėl šios priežasties atsakovė privalo atlyginti patirtus nuostolius, nes trūkumai, buvo medvežės perdavimo metu. Be to, pažymi, jog atsakovė teikė medvežės techninės priežiūros bei serviso paslaugas, o paskutinė diagnostika buvo atlikta 2016 m. gruodžio 30 d.

9. Vėlesniuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, jog vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą nuosavybės teisei pereinant pirkėjui, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Taip pat vadovaujasi CK 6.333 straipsnio 1-2 dalimis, CK 6.335 straipsnio 5 dalimi ir nurodo, jog medvežė turėjo paslėptų trūkumų, kurie buvo iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“ dienos.

14. Papildomai atkreipia dėmesį, jog ieškovės vienintelis akcininkas yra Švedijos kompanija Intrac Group AB įmonė, o atsakovė medvežę ir įsigijo iš Intrac Group AB, o medvežės gamintojas yra kompanija John Deere Forestry Oy (toliau - gamintojas).

15. Nurodo, jog vadovaujantis medvežės pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punktu, medvežei ir jos sudėtinėms dalims buvo suteikta 12 mėnesių arba 2000 motovalandų (priklausomai, kas bus pasiekta pirmiau) garantija nuo medvežės perdavimo pagal perdavimo - priėmimo aktą dienos. Teigia, jog pagal atsakovės turimus duomenis, jau 2016 m. sausio 20 d. atliekant medvežei serviso paslaugas buvo užfiksuotas 2342 motovalandų rodiklis, taigi medvežės pirkimo-pardavimo sutartimi medvežei suteikta garantija baigė galioti 2016 m. sausio 20 d. arba net dar anksčiau, kas reiškia, kad 2017 m. sausio 8 d. įvykusio gaisro metu medvežei pirkimo-pardavimo sutartimi suteikta garantija jau nebegaliojo.

16. Anot atsakovės, paskutinis jos žinomas medvežės motovalandų rodiklis yra 4943 motovalandos, kas, atsakovės vertinimu, reiškia, kad medvežė iki gaisro buvo pakankamai intensyviai eksploatuojama.

17. Nurodo, jog ieškinyje ieškovė teigia, kad atsakovė teikė medvežei jos techninės priežiūros bei serviso paslaugas, tačiau atsakovės turimi duomenys leidžia spręsti, kad šie darbai buvo atliekami ne tik atsakovės arba jie nebuvo atliekami, nors turėjo būti atliekami, ir tai anot atsakovės, patvirtina šios aplinkybės:

17.1. paskutinis atsakovės atliktas medvežės techninis aptarnavimas buvo 2016 m. sausio 20 d., kuomet buvo užfiksuotas 2342 motovalandų rodiklis. Iki gaisro kilimo paskutinis atsakovei žinomas medvežės motovalandų rodiklis yra 4943 motovalandos. Medvežei privaloma buvo atlikti techninės priežiūros darbus, tuo tarpu atsakovė po 2342 motovalandų rodiklio tokių darbų neatlikinėjo ir atsakovei nėra žinoma, ar tuo medvežės eksploatacijos laikotarpiu (nuo 2342 motovalandų iki gaisro) buvo atliekami privalomi aptarnavimai, kas ir kokia metodika vadovaudamasis juos atliko (jeigu jie buvo atliekami);

17.2. 2016 m. spalio 28 d. atsakovės ir UAB „Platelių šilas“ pasirašyta ataskaita patvirtina, kad atsakovė buvo iškviesta atlikti medvežės diagnostiką dėl elektros saugiklio perdegimo, dėl ko UAB „Platelių šilas“ buvo pasiūlyta keisti sėdynės laidą nauju, tačiau UAB „Platelių šilas“ pats pasikeitė pažeistą laidą;

17.3. 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovės ir UAB „Platelių šilas“ pasirašyta ataskaita patvirtina, kad atsakovė buvo iškviesta apžiūrėti medvežę dėl kabinos šildymo problemos, dėl ko UAB „Platelių šilas“ buvo informuota, kad stringa medvežės kabinos šildymo vožtuvas bei pasiūlyta keisti vožtuvą, tačiau šių darbų atsakovė neatliko.

18. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad medvežės operatoriaus instrukcijoje, kuri buvo perduota UAB „Platelių šilas“ kartu su medveže, nurodoma, jog medvežei būtina atlikti kasdienę priežiūrą, o medvežės autonominio šildytuvo priežiūrą būtina atlikti kas 250 motovalandų, taip pat akcentuojama, kad dirbant su medveže miške, neįmanoma išvengti degių nuolaužų kaupimosi tolimuose mašinos kampuose, o nuolaužos gali užsidegti savaime, joms susimaišius su degalais, alyva ar tepalais, bei nurodoma, jog norint sumažinti gaisro pavojų reikia laikytis šių nurodymų: tikrinti, kad mašina visada būtų švari, tikrinti ir išvalyti uždarus skyrius, taip pat variklio sekciją, apatinius gaubtus ir pan., nušluostyti dulkes ir nuolaužas, ypač susikaupusias ties išmetamuoju vamzdžiu ir variklio šildytuvu ir t.t.

19. Nurodo, jog atsižvelgdama į tai, bei siekdama išsiaiškinti medvežės priežiūros aplinkybes, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į UAB „Platelių šilas“, prašydama pateikti išsamų paaiškinimą apie tai, kokie buvo atliekami medvežės priežiūros darbai nuo medvežės įsigijimo dienos, tačiau UAB „Platelių šilas“ 2018 m. rugsėjo 4 d. nurodė, kad medvežei buvo atliekami tik techninio aptarnavimo ir remonto darbai, kas patvirtina, jog priežiūros darbai medvežei nebuvo atliekami, kaip numatyta medvežės operatoriaus instrukcijoje.

20. Pažymi, jog nors gaisras kilo 2017 m. sausio 8 d., tačiau atsakovė apie kilusį gaisrą medvežėje buvo informuota tik 2017 m. sausio 31 d. ieškovės pranešimu.

21. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, siekdama išsiaiškinti gaisro kilimo priežastis medvežėje, nereikalavo pateikti dokumentų ir net neužtikrino medvežės apžiūros gaisro kilimo vietoje, o tai, atsakovės vertinimu, įrodo šios aplinkybės:

21.1. 2017 m. sausio 31 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad 2017 m. sausio 8 d. medvežė sudegė nepataisomai ir, kad šiuo metu atliekama ekspertizė gaisro kilimo priežasčiai nustatyti, o taip pat pažymėjo, kad pagal preliminarius duomenis gaisro priežastis yra medvežės trūkumai, kurie buvo iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“ dienos;

21.2. 2017 m. vasario 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę ir UAB „Platelių šilas“ ir paprašė informuoti apie visas žinomas medvežės sudegimo aplinkybes, apie tai, kas atlieka medvežės sudegimo priežasčių nustatymo ekspertizę, sudaryti galimybę atsakovei pateikti paaiškinimus minėtą ekspertizę atliekančiam subjektui, informuoti apie medvežės sudegimo priežasčių nustatymo tyrimo eigą ir pateikti medvežės sudegimo priežasčių nustatymo ekspertizės išvadas, o taip pat imtis veiksmų dėl medvežės išsaugojimo iki kol bus priimtas sprendimas, kad atsakovė nėra susijusi su medvežės sudegimu;

21.3. 2017 m. vasario ­23 d. pranešimu ieškovė tik informavo atsakovę, kad ieškovė kompensavo UAB „Platelių šilas“ nuostolius, sumokėdama UAB „Platelių šilas“ 20 000 Eur avansinę draudimo išmoką, nes nustatė, kad kilusio gaisro priežastis yra medvežės trūkumai, kurie buvo iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“ dienos, todėl pareikalavo, kad atsakovė šią sumą sumokėtų ieškovei;

21.4. 2017 m. kovo 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad nesutinka su jai pateiktoje pretenzijoje nurodytu reikalavimu sumokėti 20 000 Eur, o taip pat nurodė, kad atsakovė yra pasiruošusi visapusiškai bendradarbiauti su ieškove ir pakartotinai paprašė pateikti atsakovei 2017 m. sausio 31 d. rašte nurodytą informaciją. Taip pat šiame atsakyme atsakovė priminė ieškovei, kad dar 2017 m. vasario 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama informuoti apie medvežės sudegimo priežasčių nustatymo tyrimo eigą, sudaryti galimybę atsakovei pateikti paaiškinimus ir pateikti medvežės sudegimo priežasčių nustatymo ekspertizės išvadas, tačiau ieškovė ne tik neinformavo apie ekspertizės išvadą, tačiau net ir neatsakė į atsakovės prašymą. Atsakovė pažymėjo, kad pateiktoje pretenzijoje taip pat nėra pagrįsta medvežės sudegimo priežastis, nepateikiama jokia ekspertizės išvada, apie kurią buvo nurodyta 2017 m. sausio 31 d. rašte, o tik formaliai konstatuojama, kad kilusio gaisro priežastis yra medvežės trūkumai, kurie neva buvo iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“, tačiau net nenurodoma, kokie tie trūkumai, kodėl vertinama, kad jie buvo iki medvežės perdavimo UAB „Platelių šilas“ ir pan.;

21.5. Atsakovei tik po žodinio bendravimo su UAB „Platelių šilas“ pavyko išsiaiškinti medvežės buvimo vietą ir tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“, analizuoja gaisro medvežėje kilimo priežastis, todėl 2017 m. kovo 27 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovę ir paprašė sudaryti galimybę apžiūrėti medvežę, o 2017 m. kovo 31 d. paprašė ieškovės pateikti atsakovei visą informaciją/dokumentus, gautus iš UAB „Gaisriniai tyrimai“, įskaitant, tačiau neapsiribojant, medvežės fotonuotraukas, medvežės apžiūros protokolą ir išvadą apie medvežės gaisro kilimo priežasties nustatymą, o taip pat nurodė, kad tikisi ieškovės bendradarbiavimo su atsakove šiuo klausimu, siekiant išspręsti ginčą.

21.6. 2017 m. kovo 28 d. atsakovė ir medvežės gamintojo atstovai apžiūrėjo medvežę, tačiau ji jau buvo iškomplektuota, nuimtas autonominis šildytuvas, jo jungtys ir kt., iki medvežės apžiūros UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada nebuvo pateikta, nors remiantis išvada matyti, kad tyrimas buvo atliekamas 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. vasario 22 d. laikotarpiu, taigi ieškovei jau buvo žinomos išvados, o 2017 m. kovo 28 d. ieškovei buvo pateikta parengta UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada.

21.7. Tik 2018 m. liepos 9 d. su pretenzija sumokėti ieškovei 149 458,61 Eur sumą, kaip žalos atlyginimą, atsakovei buvo pateiktas UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktas.

21.8. 2018 m. rugsėjo 17 d. atsakovė pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad ieškovės pretenzijoje pateiktas reikalavimas atsakovei yra visiškai nepagrįstas, taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ neištyrė visų galimų gaisro kilimo versijų, tyrimą atliko nedalyvaujant atsakovei, todėl pasiūlė kreiptis į nepriklausomą nuo nei vienos iš šalių subjektą visoms medvežės gaisro kilimo versijoms išanalizuoti, įvertinant visus atsakovės nurodytus argumentus dėl galimos gaisro kilimo priežasties. Taip pat atsakovė dar kartą pabrėžė, kad tiriant visas galimas medvežės gaisro kilimo priežastis atsakovė yra pasiruošusi visapusiškai bendradarbiauti su ieškove ir pateikti visą tam reikalingą informaciją.

21.9. Po ieškinio gavimo atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovę, užduodama klausimus dėl medvežėje kilusio gaisro ir pareikštų reikalavimų, be kita ko, prašydama pateikti informaciją, kada ieškovė apžiūrėjo medvežę po gaisro, kokių veiksmų ėmėsi siekiant užfiksuoti medvežės būklę gaisro vietoje (jeigu buvo darytos nuotraukos ar atlikta kita fiksacija, buvo prašoma pateikti), kokie ieškovės nurodymai buvo pateikti dėl medvežės išsaugojimo gaisro vietoje iki specialistų (UAB „Gaisriniai tyrimai“ ar kt.) apžiūros, dėl kokių priežasčių UAB „Gaisriniai tyrimai“ apžiūrėjo medvežę ne gaisro vietoje ir pan.), tačiau ieškovė pateikė formalų atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovė medvežės apžiūrą atliko tik 2017 m. sausio 11 d., bei, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ medvežę apžiūrėjo ne gaisro vietoje, nes apžiūros dieną buvo pervežta į UAB „Platelių šilas“ teritoriją. Kai tuo tarpu, UAB „Platelių šilas“ paaiškino, kad ieškovė apžiūrėjo medvežę gaisro kilimo vietoje, todėl nesuprantama, kodėl nebuvo užtikrinta jos apžiūra gaisro vietoje su gaisro saugos specialistais, kai ieškovei, kaip savo srities profesionalei, buvo žinoma apie būtinybę apžiūrėti objektą būtent gaisro vietoje.

25. Dėl teisinio ieškinio pagrindo atsakovė nurodo, jog ieškovė turi įrodyti, kad patyrė žalą bei visas sąlygas, patvirtinančias, kad ji įgijo subrogacinio reikalavimo teisę pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovė nepateikė duomenų apie faktiškai išmokėtą draudimo išmoką, kad draudžiamasis įvykis apskritai įvyko ir kad draudimo išmokos dydis atitinka patirtus nuostolius ir galiausiai vertinant draudimo sutarties sąlygas ir Mobilių mašinų ir aparatų kasko draudimo taisykles Nr. 16, galiojančias nuo 2014 m. lapkričio 1 d. bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, 92 straipsnį, medvežės sudegimas nėra draudžiamasis įvykis.

26. Atsakovės vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju įrodinėja atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymi, jog nors ieškinyje buvo paminėtos ir deliktinės atsakomybės normos, tačiau jos, atsakovės vertinimu, negali būti taikomos, nes atsakovę ir banką/UAB „Platelių šilas“ siejo sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovės nuomone, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodo nei vienos civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų.

27. Atsakovė pabrėžia, jog medvežės sudegimo metu pardavėjo sutartinė garantija jau negaliojo, todėl pažymi, jog ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, kuri taikoma tik tuo atveju, kai daikto trūkumas nustatomas garantijos laikotarpiu.

28. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti, kad medvežės trūkumai nustatyti nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos (pagal CK 6.338 straipsnio 5 dalį), nagrinėjamu atveju iki 2017 m. vasario 27 d., kai tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad medvežės trūkumai ieškovės nustatyti tik 2018 m. liepos 9 d., nes tuomet atsakovė buvo apie juos informuota, pateikiant UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą. Taip pat akcentuoja, kad būtent ieškovė byloje turi įrodyti, kad ieškinyje nurodyti medvežės trūkumai atsirado iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“, t. y. iki 2015 m. vasario 27 d. Taip pat, pažymi, jog kadangi ieškovė prašomus priteisti nuostolius grindžia tuo, kad medvežė sudegė dėl nustatytų trūkumų, tai ieškovė turi įrodyti, kad būtent jie nulėmė medvežės gaisro kilimą ir medvežės sudegimą, atitinkamai, pagrindžiant visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir dėl medvežės sudegimo patirtų nuostolių dydį, ko atsakovės nuomone, ieškovė neįrodo.

29. Be to, atsakovė vadovaujasi ir CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, jog pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nagrinėjamu atveju, atsakovės vertinimu, ieškovė akivaizdžiai pažeidė šią pareigą, taigi atitinkamai neturi teisės remtis medvežės trūkumu, net jeigu toks ir būtų įrodytas. Pažymi, kad medvežė sudegė 2017 m. sausio 8 d., tačiau tik 2018 m. liepos 9 d. ieškovė informavo atsakovę apie neva nustatytus medvežės trūkumus, juos įvardino ir pateikė UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą, kai pačios ieškovės pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą ieškovė gavo dar 2017 m. kovo 28 d.

30. Papildomai pastebi, kad ši informavimo aplinkybė reikšminga šios bylos aplinkybių kontekste dar ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju ypatingai buvo svarbu įvertinti medvežės trūkumus kuo skubiau, nes medvežė sudegė ir jos būklė dėl transportavimo ir kitų išorinių veiksnių įtakos labai keitėsi. Atsakovės vertinimu, turi būti vertinama ir tai, kad ieškovė yra profesionalė, susidurianti su tokiais atvejais ir žinanti, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė rodė daugkartinę iniciatyvą bendradarbiauti, prašė nurodyti medvežės sudegimo priežastis, tačiau ieškovė į tai nereagavo, kas atsakovės vertinimu, patvirtina ieškovės nesąžiningumą ir sąmoningą siekį kuo vėliau pateikti informaciją atsakovei apie ieškovės nustatytus medvežės trūkumus.

31. Taip pat atsakovė pažymi, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ yra privatus juridinis asmuo, kurį su ieškove sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai, todėl UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada yra tikėtinai šališka ir neobjektyvi, be to, atlikta nedalyvaujant nei atsakovei, nei gamintojui.

32. Nurodo, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ negalėjo vertinti medvežės gamyklinių trūkumų, nes šią išvadą rengę asmenys yra tik gaisrinės saugos specialistai, o ne transporto priemonės techninės ekspertizės specialistai.

33. Teigia, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ tyrė tik tris galimas gaisro kilimo medvežėje versijas: elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, autonominio šildytuvo sistemos nesandarumas ir atviro pašalinio ugnies šaltinio poveikis. Tačiau UAB „Gaisriniai tyrimai“ visiškai netyrė kitų galimų gaisro kilimo versijų, tokių kaip:

33.1. gaisro kilimas dėl savaiminio šiukšlių užsidegimo; atsakovė pastebi, kad medvežės operatoriaus instrukcijoje, kuri buvo perduota UAB „Platelių šilas“ kartu su medveže, nurodoma, jog medvežei būtina atlikti kasdienę priežiūrą, o medvežės autonominio šildytuvo priežiūrą būtina atlikti kas 250 motovalandų, taip pat akcentuojama, kad dirbant su medveže miške, neįmanoma išvengti degių nuolaužų kaupimosi tolimuose mašinos kampuose, o nuolaužos gali užsidegti savaime, joms susimaišius su degalais, alyva ar tepalais, bei nurodoma, jog norint sumažinti gaisro pavojų reikia laikytis šių nurodymų: tikrinti, kad mašina visada būtų švari, tikrinti ir išvalyti uždarus skyrius, taip pat variklio sekciją, apatinius gaubtus ir pan., nušluostyti dulkes ir nuolaužas, ypač susikaupusias ties išmetamuoju vamzdžiu ir variklio šildytuvu ir t.t. Atsakovės įsitikinimu, kadangi jokie priežiūros darbai medvežei nebuvo atliekami, kaip numatyta medvežės operatoriaus instrukcijoje, todėl ir galėjo kilti gaisras. Pastebi, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad labai dažna gaisrų priežastis technikos priemonėse yra technikos priemonių nepriežiūra, šią gaisro kilimo priežastį medvežėje nurodė ir gamintojas;

33.2. gaisro kilimas dėl autonominio šildytuvo išorinio pažeidimo; šildytuvas, kaip nurodo gamintojas, atitinka visus reikalavimus ir buvo instaliuotas tinkamai, ką patvirtina ir šildytuvo gamintojo – Eberspächer AB išduotas patvirtinimas dėl šildytuvo įrengimo kokybės. Pažymi, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje nurodoma, kad neva nustatytas šildytuvo nesandarumas yra sunkiai pasiekiamoje vietoje, nors šildytuvas pasiekiamas atidengiant vieną išorinį dangtį, taigi jo pažeidimai galėjo atsirasti UAB „Platelių šilas“ pačiam atliekant papildomų funkcijų paskirstytojo remonto darbus, žarnų keitimo ir panašius darbus, nes šie mazgai yra gretimi arba tuos pažeidimus atlikus bet kuriai trečiajai šaliai, nes pasiekti šildytuvą galima nuėmus metalinį dangtį (pritvirtinta tik varžtais) arba atidarius šonines galinio rėmo dureles;

33.3. gaisro kilimas dėl medvežės trūkumų, atsiradusių dėl intensyvios ar netinkamos jos eksploatacijos ir pan.; nurodo, jog kadangi medvežė buvo eksploatuojama intensyviai ir paskutinis atsakovei žinomas jos motovalandų rodiklis buvo 4943 motovalandų, t. y., daugiau nei dvigubai viršijo suteikiamą pagal garantiją, tai akivaizdu, kad per tokį laikotarpį kažkokie galimi medvežės trūkumai, jeigu jie būtų buvę iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“, turėjo atsiskleisti žymiai anksčiau. Taip pat pažymi, kad medvežė dirbo lauko sąlygomis, žiemos laikotarpiu miške, kur visiškai tikėtinas išorinių jėgų poveikis, pavyzdžiui smūgis į kelmą, akmenį, kitą kliūtį, dėl ko galėjo būti paveiktas koks nors medvežės agregatas ar konstrukcija;

33.4. gaisro kilimas dėl kitų priežasčių; pastebi, kad 2017 m. sausio 9 d., t. y., kitą dieną po gaisro kilimo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos inspektorius atliko neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą, kurio metu nustatė, kad gaisro židinio zona – traktorius, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – traktoriaus elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Galiausiai pastebi, kad nėra aišku, ar medvežei buvo atliekami privalomi techniniai aptarnavimai, kaip jie buvo atliekami, nes atsakovė jų po medvežės 2342 motovalandų rodiklio neatliko.

34. Nurodo, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada yra prieštaringa, neišsami, nes UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje nurodomas autonominio šildytuvo jungties su išmetamųjų dujų žarna nesandarumas yra visiškai nepagrįstas ir tai, atsakovės įsitikinimu, patvirtina šie argumentai:

34.1. UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje pateiktos viena kitai prieštaraujančios išvados, į ką atkreiptas dėmesys ir UAB „Gaisriniai projektai“ išvadoje. UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvados 8 puslapyje nurodyta, kad „<...> apžiūros metu išmetamųjų dujų žarnos korpuse nesandarumų nenustatyta <...>“, o tos pačios išvados 11 puslapyje nurodyta, kad „Dėl didelio autonominio šildytuvo liekanų trapumo įvertinti išmetimo kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna montavimo darbų kokybės nėra galimybės“, todėl nėra aišku pagal kokius požymius UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatė autonominio šildytuvo sistemos (kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna) nesandarumą (išsihermetizavimą), o juo labiau kaip nustatė, kad tai lėmė gamyklinis trūkumas;

34.2. UAB „Gaisriniai tyrimai“ visiškai neanalizavo, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje minima šildytuvo išsihermetizavimo vieta (išmetamųjų dujų žarnos jungties vieta su kolektoriumi), kuri UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje nurodoma kaip kiaurymė (nesandarumas), galėjo atsirasti gaisro gesinimo metu dėl didelio temperatūrų ir slėgio (gesinimo putų ir/ar vandens) ar jau po jo. Nors UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje yra paminėta, kad medvežė apžiūrėta ne gaisro vietoje, o taip pat nurodyta, kad autonominio šildytuvo liekanos dėl didelio gaisro poveikio yra trapios, tačiau šios aplinkybės visiškai nebuvo vertinamos. Kaip patvirtino gamintojas, medvežės apžiūros metu, gamintojas nenustatė jokių gamybos trūkumų, taip pat pastebėjo, kad didžioji dalis svarbių medžiagų ir sudedamųjų dalių buvo pašalintos arba dingo gesinant gaisrą;

34.3. UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje paminėta, kad ant autonominio šildytuvo laikiklio pritvirtinta neva laisva tvirtinimo auselė, tačiau ji nuotraukose nėra matoma (tas nurodyta ir UAB „Gaisriniai projektai“ išvadoje), o vertinant autonominio šildytuvo brėžinius ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvados 10 puslapio 2 paveikslą, tai ši auselė skirta šildytuvo oro paėmimo žarnai tvirtinti, kai tuo tarpu žarna buvo guminė, todėl ji sudegė ir nebuvo rasta;

34.4. autonominio šildytuvo konstrukcija yra tokia, kokia ir privalėjo būti pagal jos gamintojo reikalavimus. Kaip pastebėjo gamintojas, UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje pateikta 30 nuotrauka patvirtina, kad mova apžiūros metu jau buvo nuimta, o plieninis išmetamasis vamzdis po gaisro buvo viso ilgio ir nesugadintas, t. y. jame nebuvo jokių skylių ar kitų matomų pažeidimų;

34.5. neaišku, kuo remiantis UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje nustatyta, kad Medvežės apdailos, komplektuojančios detalės, dažai yra degios medžiagos, kai, priešingai, naudoti metalo dažai yra nedegūs, o visos dalys, esančios zonose aplink šildytuvą ir išmetamąjį vamzdį, yra apsaugotos nuo karščio gaisrine mova;

34.6. medvežės autonominio šildytuvo funkcionavimas pagrįstas tuo, kad bet koks anomalus nukrypimas nuo temperatūrinio ar užduoto laiko trukmės režimo iškart stabdo jo veikimą, kas eliminuoja gaisro kilimo riziką;

34.7. UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje daromos išvados dėl nustatytos gaisro kilimo priežasties grindžiamos tik prielaidomis.

35. Pažymi tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadas paneigia UAB „Gaisriniai projektai“ atlikta ekspertinė išvada, taigi, nurodo, jog ieškovė ieškinyje nepagrindžia gamyklinių medvežės trūkumų.

36. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė prašomo priteisti nuostolio dydžio niekaip nepagrindžia, nepateikia jokių įrodymų dėl medvežės vertės jos sudegimo dieną, o nuostolių dydį tik formaliai grindžia išmokėtos draudimo išmokos suma.

38. Atsakovės vertinimu, ieškinio senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 6 d., nes būtent tuomet ieškovė turėjo suprasti, kad jos teisės pažeistos, nes atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, jog nesutinka su tuo, kad medvežė turėjo trūkumų.

41. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje paminėta, kad ant autonominio šildytuvo laikiklio pritvirtinta, neva, laisva tvirtinimo auselė, tačiau ji nuotraukose net nėra matoma (tas nurodyta ir UAB „Gaisriniai projektai“ išvadoje). Nurodo, jog UAB „Impulsana“ išvadoje paaiškinta, kad pateikta analizei medžiaga patvirtina, kad tvirtinimo auselė (sąvaržos varžtas), su kuria fiksuojama išmetamųjų dujų žarna ant šildytuvo korpuso atvamzdžio (kolektoriaus), yra tam numatytoje vietoje ant išmetamųjų dujų vamzdžio, t. y. sąvarža yra niekur nedingusi. Taip pat nurodo, jog UAB „Impulsana“ išvadoje papildomai pakomentuota, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje pateiktose nuotraukose matyti, kad šildytuvo liekanos yra trapios (dėl didelio gaisro poveikio), o techniniu požiūriu sudegus bei sutrupėjus šildytuvo korpusui ir jo kolektoriui (atvamzdžiui), ant kurio buvo užmauta išmetamųjų dujų žarna, šios žarnos ir šildytuvo junginys tapo nefunkcionalus – konstruktyviai numatyta sąvarža negalėjo fiksuoti išmetamųjų dujų žarnos ant šildytuvo korpuso kolektoriaus (nes jis sutrupėjo ir ant jo jau negalėjo fiksuotis konstruktyviai numatyta sąvarža) ir vien dėl to išmetamų dujų žarna galėjo atsiskirti nuo sudegusio šildytuvo korpuso kolektoriaus.

42. Be to, pažymi, jog minėtoje išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad techniniu požiūriu gaisro gesinimo metu vandens čiurkšlė galėjo paveikti autonominio šildytuvo liekanas bei išmetamųjų dujų žarną, dėl ko jų sujungime taipogi galėjo atsirasti tarpas (nesandarumas), bei, kad toks tarpas/nesandarumas galėjo susidaryti medvežės transportavimo metu ir/arba kitų po gaisro atliktų darbų/veiksmų įtakoje, nes iškart po gaisro sudegęs autonominis šildytuvas atrodė kitaip, nei vėlesnių apžiūrų metu, ką patvirtina byloje pateiktos medvežės nuotraukos.

47. Atsakovės prašymu apklaustas liudytojas Mantas Libonas, UAB „Gaisriniai projektai“ direktorius, 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje paliudijo, kad teigti, jog gali būti nustatytas gamyklinis trūkumas neturi kompetencijos. Pateikta medžiaga nebuvo tiksli ar informatyvi, kad galėtų teigti, jog yra atsiradęs nesandarumas. Geriau yra atlikti tokį tyrimą iš karto po gaisro, kai niekas nejudinta, neperkelta, o ne iš nuotraukų, kai kuriose neaišku, kas matosi. Nurodė, kad nesiimtų daryti kategoriškos išvados.

48. Nurodė, kad jam nebuvo suformuota užduotis ištirti gaisro priežastį, turėjo tik atsakyti į advokatės pateiktus klausimus. Nurodė, kad negalima teigti, jog gaisro priežastis yra toje vietoje, kur yra autonominis šildytuvas, taip pat negalima teigti, kad buvo gamyklinis trūkumas. Pažymėjo, kad nematė vietos, medvežės, iš pateiktos medžiagos sprendžia, kad negalima padaryti tokių išvadų, kokias padarė UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertai. Pripažino, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ turėjo platesnį duomenų spektrą.

49. Atsakovės prašymu apklaustas liudytojas Vytas Kaziliūnas, teismo ekspertas, 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje paliudijo, kad pagal išdegimą ta jungtis, mova, kuri jungiama, jeigu būtų iš normalaus metalo, tai nebūtų tokio išdegimo, jau rizika yra gamintojo, kai jungtis tarp kolektoriaus ir žarnos yra nevientisa, o toje vietoje vyksta degimas. Nurodė, kad gamintojas geriausiai galėtų atsakyti iš ko pagaminta jungtis, ekspertas neteigtų, kad jungtis pagaminta iš aliuminio. Nurodė, kad pritaria liudytojo Evaldo Palubinsko išvadoms. Pažymėjo, kad čia negamyklinis trūkumas, nes priežasčių gali būti įvairiausių, nors iš tiesų, tai gamintojo garbės reikalas, galbūt nekokybiška detalė įdėta, bet šiuo atveju, gali būti, kad buvo nekokybiška jungtis.

50. Nurodė, kad aptarnavimas nebuvo atliekamas, instrukcijos nežiūrėjo, nurodė, kad yra įsitikinęs, jog ta jungtis yra gaisro priežastis, o kaip ji atsirado – galbūt vibracija, nekokybiška jungtis, neišvalymas, nebuvo gerai priveržta, išsihermetinimas, priežasčių gali susidaryti keletas. Nurodė, kad kiti neatlikti aptarnavimo darbai neturėtų būti susiję, nes gaisro židinio vieta yra kita. Dėl netinkamo remonto visada gali būti gaisro galimybė, tačiau šiuo konkrečiu atveju, neteigia šios išvados.

51. Atsakovės prašymu apklaustas liudytojas Valentinas Mitunevičius, UAB „Impulsana“ direktorius ir ekspertas, 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje paliudijo, kad aptariama žarna (jungtis) buvo pritvirtinta sąvaržomis, pagal vaizdą, kuris yra 8, 9 paveikslėliuose, tarp išmetimo žarnos ir korpuso ertmė, nesandarumas, bet tai sieja su tuo, kad įvykus gaisrui pats šildytuvas buvo tiek pasikeitęs, suardytas, kad išsilydė jo korpusas, ir toje vietoje atsirado skylė. Nemato įrodymų, kad ta skylė buvo iki gaisro. Ta pati nuotrauka 7 paveikslėlyje, viduje yra baltas metalas šildytuvo korpuso išsilydžiusi dalelė yra viduje, taigi, ta detalė subyrėjo, o įrodymų, kad nesandarumas buvo iki gaisro nėra. Jeigu toje vietoje būtų nesandarumas, tai būtų padidėjęs triukšmas.

52. Nurodė, kad gaisro priežasčių vertinimas yra ne jo kompetencija, savo versijos ekspertas neturi. Nurodė, kad toks sujungimas, koks yra, gofruota metalinė žarna, užmauta ant šildytuvo korpuso ir sutvirtinta sąvarža yra tinkamas tokioje vietoje, toks jungimas turėtų dirbti patikimai, ir neturėtų būti gaisro kilimo priežastimi. Jeigu atsirastų nesandarumas, pavyzdžiui, trūktų varžtas, tada būtų aiškiai girdimas triukšmas, dėl kurio kas nors imtųsi veiksmų per 2 metus, taip pat jeigu būtų nesandarumas, karštos dujos veržtųsi į išorę, būtų patamsėję, apdegę dažai.

53. Pažymėjo, jog ekspertas įvertino techniniu požiūriu, o medžiagų atsparumo neturėjo kompetencijos įvertinti. Nurodė, kad 6, 7 ir 8 paveiksluose yra varžtas savo vietoje. Nurodė, kad jeigu būtų susikaupusios dulkės, pjuvenos, nuo aukštų temperatūrų, jeigu prasidėtų degimo procesas, tai būtų požymiai – kvapas, dūmai. Kadangi aukštos temperatūros šiame įrenginyje, tai pagal technikos darbo pobūdį, šiukšlių išvalymas yra būtinas, tai prie 300 laipsnių temperatūros sausos medienos dalelės gali užsidegti.

54. Nurodė, kad kabinos šildymo vožtuvas nebuvo remontuojamas, nors toks gedimas buvo nustatytas. Iš pateiktos medžiagos ekspertas pažymėjo, kad kabinos šildymas ateina iš tos pačios šildymo sistemos, buvo padaryta invazija į variklio šildymo sistemą, kurioje yra ir autonominis šildytuvas. Negali pasisakyti, ar keičiant vožtuvą patiems UAB „Platelių šilas“ galėjo būti pažeistas autonominis šildytuvas, bet techniškai buvo invazija, buvo įsiterpta į variklio šildymo sistemą, kuriai priklauso ir autonominis šildytuvas.

55. Ekspertas pasitaisė, jog suklydo terminuose, turėjo omenyje variklio aušinimo sistemą. Nurodė, kad autonominis šildytuvas yra skirtas pašildyti šalto variklio aušinimo sistemą, bei lygiai taip pat salono šildymas veikia nuo tos pačios sistemos. Kabinos šildymo vožtuvas ir autonominis šildytuvas yra skirtingi įrenginiai, bet abu jie yra pajungti į vieną variklio aušinimo sistemą. Jeigu variklis karštas ir aušinimo sistemos nereikia šildyti, tai aušinimo skystis gali patekti ir į kabinos šildymo sistemą.

56. Teigė, jog to vožtuvo gedimas gali padaryti taip, kad nepateks skystis į kabinos šildymo sistemą. Vėliau patikino, kad nežino, ar kabina būtent šildoma skysčiu ar oru, nes neturi detalesnės medžiagos. Nurodė, kad paprastai salono šildymo sistema, vadinamas pečiukas yra integruotas, prijungtas prie variklio aušinimo sistemos, kur teka varikliui dirbant šiltas skystis. Nurodė, jog tai, kad išsilydė autonominio šildytuvo antvamzdis gaisro metu yra normalu, nes darbinė temperatūra gali siekti iki 500 laipsnių, o gaisro atveju net iki 1500 laipsnių, o prie tokios temperatūros gali ir plienas lydytis. Nurodė, jog transportuojant medvežę, kai ji yra sudegusi ir trapios būklės, galėjo nuo vibracijos tam tikros dalys nukristi, pasikeisti ir pan.

57. Atsakovės prašymu apklaustas liudytojas J. H. K., medvežės gamintojo John Deere Forestry Oy, atstovas, 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu paliudijo, kad tuo metu, kai apžiūrėjo medvežę, kai kurios medvežės dalys buvo nuimtos, todėl dėl trūkstamų dalių visiško ištyrimo atlikti negalėjo. Apžiūros metu pastebėjo, kad mašinos kairė pusė yra labiau nukentėjusi nei dešinė, tai taip pat konstatuota ir ekspertizės akte, kuris jam buvo pateiktas vėliau. Jis apžiūrėjo pačią mašiną, tuomet ėjo į kabinetą, jam buvo pasakyta, kad medvežė jau yra ištirta, jam buvo parodytos nuotraukos (liudijime aptariamos 7, 8, 9, 10 nuotraukos, 30-31 nuotraukos).

58. Apie 30 nuotrauką iš UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės paminėjo, jog nuotraukoje matosi šildytuvas, jo surinkimas ir išmetamųjų dujų vamzdis. Nurodė, jog ši nuotrauka padaryta tada, kai mašina jau buvo pervežta iš miško (gaisro vietos) į apžiūros vietą. L formos metalinė detalė yra sulinkusi, to priežastis yra neaiški. Išrinkimas nėra priežastis to sulinkimo, bet ji galėjo būti pažeista anksčiau, arba dėl šiluminio plėtimosi gaisro metu. Kadangi buvo gaisras ir tas šildytuvas ištirpo, ta dalis susitraukė ir išsijudino transportavimo metu.

59. Nurodė, kad neturi duomenų kokia ta detalė buvo prieš gaisrą, trūksta įsiurbimo žarnos nuotraukoje, todėl, kad ta žarna yra guminė ir ji yra sudegusi. Sandarinimo jungtis, kuri sujungė tą žarną su šildytuvu taip pat yra ištirpusi. Negalima pasakyti ar prieš gaisrą ar po gaisro, nes nieko iš jos nebeliko. Transportavimo metu ji galėjo taip pat nutrupėti. Nurodė, kad iš tų dviejų nuotraukų, kurias apžiūri, priėjo prie išvados, kad gaisro priežastis negali būti tų dviejų aptartų detalių nesandarumas, todėl, kad ta žarna kaip rankovė užsimauna. Nurodė, jog 30 nuotraukoje galima laikyti, kad ta išmetamoji žarna yra savo vietoje. Jo nuomone, pagrindinės gaisro priežasties negali nustatyti, nes tam trūksta medžiagos. Bet pradėtų gaisro priežasties ieškoti kairėje mašinos pusėje, nes gaisras ten prasidėjo, dėl to, kad ši pusė labiau apdegusi. Pažiūrėjus į 2, 3 nuotraukas UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte, dešinė mašinos pusė yra žalia, o kairė apdegusi labiau. Nurodė, kad abi pusės skirtingai pažeistos, remiantis minėtomis nuotraukomis.

60. Nurodė, jog 31 nuotrauka skiriasi nuo 30 tuo, kad joje nėra metalinės plokštės, kuri 31 nuotraukoje yra nuardyta. Nurodė, kad 31 nuotraukoje matyti, kad trūksta daug dalių, nėra izoliacinės medžiagos. 18 nuotraukoje matosi likučiai nuo šildytuvo, aliuminio detalės, išmetimo vamzdis yra antroji, ji yra ištirpusi viduje. Remdamasis ekspertizės aktu teigia, kad ta dalis yra iš aliuminio. Galima pasižiūrėti 1 nuotraukoje, ta pati nuotrauka iš arti, kaip 30 nuotraukoje iš toli.

61. Pažymėjo, jog pirmoje nuotraukoje dar niekas nėra nuimta, tik transportavimo metu supurtyta. Apibrėžtame apskritime matosi nerūdijančio plieno vamzdžio, tada yra izoliacinės dalies, sandarinimo medžiaga po izoliacine medžiaga, ji yra užspaudžiama, suveržiama. Tai, kad ši detalė yra vietoje, nurodė, kad gali teigti, jog su šia dalimi viskas yra gerai. 32 nuotraukoje taip pat galima matyti sandarinimo žiedą, ir tai, kad jis yra savo vietoje.

62. Nurodė, kad keliose vietose yra instruktavę mašinos vairuotojus, kaip medvežę reikia valyti, eksploatacinės priežiūros instrukcija susideda iš daug punktų, vienas iš jų – šildymo dalies priežiūra, būtent tos šildymo dalies inspekcija turi būti atliekama kas 250 motovalandų – nuvalyti dulkes, šiukšles, patikrinti alyvą, patį šildytuvą, visus išmetimo vamzdžius. Nurodė, kad priėjimas prie šildytuvo užtrunka apie 30 min, o ekspertų paaiškinimai, kad prieiti prie šildytuvo užtruko 2 val. yra nepagrįsti, tai galėjo įvykti dėl gaisro, nes sugedo medvežės kabinos hidraulinis pakėlimas. Alyva prie šildytuvo gali patekti, jeigu yra pratekėjimas, jeigu keičiamos žarnos ir pan. galima tiesiog pritaškyti alyvos. Taigi kaip gaisro kilimo priežastis galėtų būti šiukšlės, pritaškyta alyva ir dėl to įvykęs užsidegimas, nes alyvos užsidegimo temperatūra yra žema. Nurodė, jog kiekvieną kartą keičiant medvežės dalį neoriginalia detale yra rizika.

63. Atsakovės prašymu apklaustas liudytojas R. K., UAB „Platelių šilas“ medvežės operatorius, kuris dirbo su sudegusia medveže, 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje paliudijo, kad kas maksimaliai 400 motovalandų pakeldavo medvežės kabiną ir atlikdavo išvalymą, tame tarpe, ir autonominio šildytuvo.

64. Vėlesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovė UAB „Intrac Lietuva“ papildomai nurodo, jog medvežės autonominio šildytuvo konstrukcija yra pagrįsta tuo, kad šildytuve yra degimo kamera, kurioje patiekus į ją kurą ir vyksta degimas, tokiu būdu pašildomas aplink visą degimo kamerą esantis vanduo, kuris cirkuliuoja į kabiną ir variklį, nurodo, jog šis medvežės autonominio šildytuvo veikimas aprašytas ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje, bei buvo pakomentuotas ir liudytojo J. H. K.. Taigi pažymi, jog jokios atviros liepsnos, dėl kurios galėtų išsilydyti detalės, autonominiame šildytuve nėra, degimas vyksta degimo kameroje, o aplink visą degimo kamerą yra vanduo.

65. Taip pat nurodo, jog svarbu pažymėti, kad degimo kamera po gaisro buvo visiškai nepažeista, nes jokių jos pažeidimų neužfiksavo nei vienas specialistas, apžiūrėjęs tiek medvežę, tiek analizavęs nuotraukas po gaisro. Teigia, jog kaip pastebėjo medvežės gamintojas, UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje pateiktos 30 ir 31 nuotraukos patvirtina, kad plieninis išmetamasis vamzdis po gaisro buvo viso ilgio ir nesugadintas, t. y. jame nebuvo jokių skylių ar kitų matomų pažeidimų, be to, pačioje UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje užfiksuota, kad medvežės apžiūros metu išmetamųjų dujų žarnos korpuse nesandarumų nenustatyta. Taigi prieina prie išvados, jog nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad degimo kamera buvo nesandari ar kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie autonominio šildytuvo defektus.

66. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad medvežei reikėjo atlikti privalomus priežiūros ir techninių aptarnavimų darbus - kas 250, 500, 1000 ir 2000 motovalandų bei buvo būtina atlikti tam tikrus remonto darbus - reikėjo keisti sėdynės laidą (jį pasikeitė UAB „Platelių šilas“) ir pečiuko reguliavimo vožtuvą. Nurodo, jog medvežei paskutinis techninis aptarnavimas UAB „Intrac Lietuva“ buvo atliktas prie 2342 motovalandų, o ji sudegė prie beveik 5000 motovalandų, taigi visiškai neaišku, kas atliko medvežei privalomus techninius aptarnavimus tarp 2342 ir 5000 motovalandų, o gal ji apskritai buvo neprižiūrima ir tai tapo gaisro priežastimi.

67. Teigia, jog byloje liudytoju apklaustas UAB „Platelių šilas“ operatorius R. K. patvirtino, kad pasibaigus suteiktai garantijai (o šiuo atveju medvežei suteikta garantija jau buvo pasibaigusi prieš 1 metus iki įvykusio gaisro) UAB „Platelių šilas“ atliko remontus, nes jie turi tam skirtas dirbtuves. Nurodo, jog tai, kad pasibaigus garantijai, medvežė buvo remontuojama patvirtina ir tai, kad 2016 m. gruodžio 30 d., t. y. likus savaitei iki gaisro, atsakovė buvo iškviesta apžiūrėti medvežę dėl kabinos šildymo problemos, dėl ko UAB „Platelių šilas“ buvo informuota, kad stringa medvežės kabinos šildymo vožtuvas bei pasiūlyta keisti vožtuvą, tačiau šių darbų Atsakovė neatliko, o prieš gaisrą, kaip patvirtino liudytojas R. K., kabinoje buvo šilta, viskas funkcionavo, kas patvirtina, kad medvežei prieš gaisrą buvo atliekami remonto darbai, o šių aplinkybių gaisro priežastis analizavę specialistai nevertino, nors, kaip pakomentavo liudytojas J. H. K., tai taip pat galėjo įtakoti gaisro kilimą.

86. Vertindamas byloje nustatytus duomenis, teismas prieina prie išvados, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog ginčo medvežė sudegė 2017 m. sausio 8 d. įvykusio gaisro metu, bei byloje nėra ginčo dėl to, jog minėta medvežė sudegė be tiesioginio trečiųjų asmenų įsikišimo, t. y. byloje nėra ginčo, jog padegimas kaip gaisro kilimo priežastis yra atmestinas. Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo atgręžtinio reikalavimo teisę į pardavėją (atsakovę) savo reikalavimus grindžia vadovaudamasi CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tvirtinančiomis jog pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą nuosavybės teisei pereinant pirkėjui, net jeigu tai paaiškėja vėliau, taip pat vadovaudamasi CK 6.333 straipsnio 1-2 dalimis, CK 6.335 straipsnio 5 dalimi ir nurodydama, jog medvežė turėjo paslėptų trūkumų, kurie buvo iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“ dienos, ir tai buvo gaisro kilimo priežastis.

87. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.

88. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. C. v. UAB Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016).

89. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

90. Taip pat, pažymėta, kad nėra reikalaujama, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas, – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 23 punktas).

91. Aptartose civilinio kodekso nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamas sutartinės garantijos institutas, šiuo atveju, už daikto trūkumus pardavėjas atsako bet kuriuo atveju, garantijos laikotarpiu, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog sutartinė garantija buvo įtvirtinta 2015 m. vasario 19 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 201502F-16180-P tarp UAB „Intrac Lietuva“ ir akcinės bendrovės „DNB lizingas“, kuria buvo įsigyta medvežė (II t., b. l. 16-17). Minėtos sutarties 6.1 punkte įtvirtinta, jog pardavėjas suteikia visam turtui ir jo sudėtinėms dalims 12 mėnesių arba 2000 moto valandų (priklausomai, kas bus pasiekta pirmiau) garantiją nuo jo perdavimo pagal priėmimo-perdavimo aktą dienos. Taigi, konstatuotina, jog sutartinė pardavėjo garantija gaisro įvykimo metu jau buvo pasibaigusi (2016 m. vasario 28 d. arba kai buvo pasiekta 2000 medvežės darbo moto valandų, pavyzdžiui, bylos duomenimis, 2342 m/h buvo užfiksuota 2016 m. sausio 20 d. užsakyme – sutartyje serviso paslaugoms suteikti Nr. 2000020255 (II t., b. l. 484).

92. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.

93. CK 6.338 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.

95. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

96. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

97. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus; šie terminai taikomi, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.338 straipsnio 1 dalis). Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti; tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

98. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad garantijos laikotarpis yra pasibaigęs, o pirkėjas (ieškovė subrogacijos pagrindu) apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2017 m. kovo 6 d., gavęs atsakovės UAB „Intrac Lietuva“ atsakymą dėl 2017-02-23 Ergo Insurance SE Lietuvos filialo rašto „Dėl žalos Nr. 41264-0411_2-001 atlyginimo regreso tvarka“ (II t., b. l. 480-483), o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. sausio 9 d. Taigi, sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas yra praleistas.

99. Nustatyta, jog 2017 m. sausio 23 d. – 2017 m. vasario 22 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ užsakovo ieškovės užsakymu vykdė gaisro, kilusio 2017 m. sausio 8 d., medvežėje „John Deere 810E“ valst. Nr. B 050 M ekspertizę, ir surašė ekspertizės aktą, kuriame konstatavo, jog „<...> gaisras kilo medvežės hidraulinės sistemos skyriaus priekinėje dalyje, dešinėje pusėje. Tyrimo metu nustatyta, kad gaisro priežastis yra autonominio šildytuvo sistemos (kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna) nesandarumas (išsihermetizavimas) (I t., b. l. 5-40). Pažymėtina, jog ieškovė savo teigiamus medvežės trūkumus, atsiradusius iki medvežės perdavimo dienos būtent ir grindžia šiuo UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktu.

100. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės teiginius dėl medvežės trūkumo, atsiradusio iki jos perdavimo momento (gamyklinio trūkumo) į bylą pateikė šiuos įrodymus:

100.3. Oy „John Deere Forestry“ (gamintojo) raštą dėl pranešimo apie gynybos pateikimą, 2019-01-21 Nr. e2-2488-866/2019, kuriuo nurodoma, jog: „atlikę nuodugnų vidinį pranešime aprašyto defekto tyrimą, pranešame, kad Oy „John Deere Forestry“ negali patvirtinti, kad minimos mašinos gamyboje pasitaikė klaida. Todėl Oy „John Deere Forestry“ turi atmesti pretenzijas dėl argumentų ir sumos. <...> Oy „John Deere Forestry“ inspektoriai nerado jokių gamybos trūkumų ar kitokių esminių gaisro priežasčių, nes didžioji dalis svarbių medžiagų ir sudedamųjų dalių buvo pašalinta trečiųjų asmenų inspektorių arba sugadinta ir dingo gesinant gaisrą ir (arba) gabenant iš incidento vietos. <...>. Oy „John Deere Forestry“ komentarai yra pagrįsti UAB „Gaisriniai tyrimai“ ataskaita GE-17.237, įskaitant prie jos pridedamas nuotraukas, ir mūsų pačių atlikta apžiūra. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ataskaitoje GE-17.237 nurodyta, kad dešinėje pusėje gaisras buvo stipresnis. Remiantis mūsų pačių pastebėjimais ir turimomis nuotraukomis, kairioji mašinos pusė yra apgadinta smarkiau, net variklio skyriaus skydas pakeitė spalvą (3-6 nuotraukos).

100.4. Tyrėjas UAB „Gaisriniai tyrimai“ ataskaitos GE-17.237 8 puslapyje nurodo, kad: „Autonominį šildytuvą paveikė aukšta temperatūra gaisro metu, aliumininiai elementai išsilydė, išmetamųjų dujų žarnos liekanos yra matomos šalia autonominio šildytuvo“. Toliau ataskaitoje nurodyta, kad „apžiūros metu ant išmetamųjų dujų žarnos korpuse neaptikta nuotėkių“ (31 nuotrauka ataskaitoje). Daroma išvada, kad kai plieninis išmetamasis vamzdis ir gaisrinė izoliacinė mova tebėra savo vietoje ir nėra nuotėkių, gamybos defektų nėra ir jie nesukėlė gaisro. Kaip parodyta 31 nuotraukoje, šildytuvas šiek tiek nusmuko (daugiausiai išsilydė) nuo laikiklio, metalinis rėmas (L formos) yra šiek tiek sulinkęs. Taip galėjo nutikti dėl gaisro šiluminio poveikio arba išorinio pažeidimo, padaryto mašinai veikiant. Sulinkus laikikliui, išmetamasis vamzdis ir jo gaisrinė izoliacinė mova įstrigo tarp hidraulinės žarnos ir metalinio rėmo, tačiau vis tiek atrodė, kad jie yra vientisi. Ant hidraulinės žarnos ir išmetamojo vamzdžio turėtų būti apsibraižymo žymių, jei sulinkęs laikiklis būtų sumontuotas gamybos metu 2015 m. Inspektorius 8 p. taip pat nurodė, kad: „hidraulinės žarnos nesugadintos, apžiūros metu neaptikta nuotėkių ir mechaninių pažeidimų“. Ataskaitos 30 nuotraukoje parodyta, kad mova apžiūros metu jau buvo nuimta, tačiau plieninis išmetamasis vamzdis yra viso ilgio ir nesugadintas“ (II t., b. l. 355-363).