Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-28 · Civilinė byla Nr. eB2-2814-794/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-03-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-2814-794/2021Nutartis · 2021-12-28Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-02-17Lietuvos apeliacinis teismas
  5. eB2-62-794/2023Sprendimas · 2023-09-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-28
Bylos Nr.
eB2-2814-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01870-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Suinteresuotas asmuo
Ž. D., Š. N., M. E., uždarosios akcinės bendrovės „La Naya“
Advokatai
Antanas Jonikaitis, Eglė Beržinskaitė, Jurgita Naujulytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2814-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01870-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11; 3.1.7.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ atstovei advokatei Jurgitai Naujulytei, atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui, suinteresuotiems asmenims Ž. D., Š. N., M. E., suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „La Naya“ ir M. E. atstovei advokatei Eglei Beržinskaitei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šilavoto B&B“ kreditorės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės Šilavoto B&B“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje suinteresuoti asmenys M. E., Ž. D., Š. N., UAB „La Naya“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Šilavoto B&B“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Nemokumo sprendimai“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d.

2. 2021 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ prašymas dėl UAB „Šilavoto B&B“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; pagal 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą - buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; pagal 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą - turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai; pagal 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą - įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, be to pagal 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą – veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę.

3. Pareiškime nurodyta, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija, kadangi UAB „La Naya“ buvo įsteigta 2018 m. kovo 8 d. Bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu nuo įsteigimo dienos buvo ir yra M. E., kuris yra ir buvęs atsakovės BUAB „Šilavoto B&B” vadovas ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. sausio 2 d. Bendrovė buvo įsteigta tuo metu, kai atsakovės finansinė padėtis jau buvo kritinė, kadangi, vadovaujantis 2018 m. atsakovės apskaitos duomenimis (balansu), atsakovė turėjo turto, kurio balansinė vertė buvo 225 517,08 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 324 960,24 Eur. Taigi, jau 2018 m. atsakovės balansas buvo neigiamas - skolos ženkliai (net 99 443,16 Eur suma) viršijo turimo turto vertę. Todėl darytina pagrįsta išvada, jog tokiais veiksmais vienintelis akcininkas ir vadovas M. E. siekė perkelti atsakovės veiklą į UAB „La Naya“.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su atsakovės valdymu, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant. Sunkią atsakovės finansinę būklę, dėl kurios priimti sprendimus ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vėliausiai iki 2018 m. rugsėjo 30 d. vadovaujantis ĮBĮ, privalėjo atsakovės vadovas, įrodo žemiau chronologine tvarka pateikiamos aplinkybės (nors bankroto byla atsakovei buvo iškelta tik 2021 m. sausio 30 d. į teismą pasikreipus ne vadovui, o atsakovės kreditoriui). Vadovaujantis 2018 m. atsakovės apskaitos duomenimis (balansu), atsakovė turėjo turto, kurio balansinė vertė buvo 225 517,08 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 324 960,24 Eur. Taigi, jau 2018 m. atsakovės balansas buvo neigiamas - skolos ženkliai (net 99 443,16 Eur suma) viršijo turimo turto vertę; 2018 m. rugsėjo 30 d. jau buvo susidaręs ženklus įsiskolinimas pareiškėjai - 120 000,00 Eur negrąžinto kredito pagal 2015 m. spalio 9 d. kredito sutartį bei papildomai mokėtinos palūkanos bei delspinigiai. 2018 m. rugsėjo 30 dienai taip pat buvo pradelsta ir 83 501,65 Eur negrąžinto kredito pareiškėjai pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį bei papildomai mokėtinos palūkanos ir delspinigiai; 2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovė turėjo 2 383,07 Eur socialinio draudimo skolą, o nuo 2018 m. spalio 16 d. turėjo 2 946,37 Eur socialinio draudimo skolą; Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019, kuria palikta nepakeista nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, konstatavo, jog 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovė turėjo 3 490,46 Eur mokestinę nepriemoką, o 2019 m. sausio 8 d. duomenimis mokestinė nepriemoka jau buvo išaugusi iki 36 327,55 Eur; Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019, taip pat konstatavo, jog LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi galimybių padengti net sąlyginai itin nedidelių įsiskolinimų. Nurodyti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis yra prastesnė, nei nurodo pati atsakovė. Be to, atsakovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovės finansinė būklė būtų pagerinta. Bankroto byla atsakovei buvo iškelta jau po to, kai atsakovės vadovas M. E. pasitraukė iš atsakovės veiklos, nusišalino save nuo vadovo pareigu ir perleidęs jam priklausančias atsakovės akcijas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kaip jos kreditorius, tačiau ne kaip vadovas.

5. Pareiškėja nurodo, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi atsakovei sandoriai. Atsakovė sudarė sutartis, kurios buvo akivaizdžiai nuostolingos ar ekonomiški nenaudingos – neatlygintinai perdavė naudojimąsi prekės ženklu, verslo modelį, didmeninius partnerius bei reikalavimo teises naujai įsteigtai bendrovei, perdavė turtą už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą susijusiam asmeniui M. E. bei neteisėtai atlikdama įskaitymą suteikė vienam kreditoriui pirmumą prieš kitus, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 bei 4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai.

6. Pareiškėja, be kita ko, nurodo, jog būtent buvusio atsakovės vadovo M. E. veikimas ir neveikimas, vadovo Ž. D. veikimas bei akcininko Š. N. veikimas sukėlė atsakovės tyčinį bankrotą. M. E., būdamas atsakovės vadovu ir žinodamas arba privalėdamas žinoti apie atsakovės prastą finansinę padėtį, sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų šiai padėčiai ištaisyti - jau 2018 m. atsakovės balansas buvo neigiamas - skolos ženkliai (net 99 443,16 Eur suma) viršijo turimo turto vertę. M. E., būdamas atsakovės vadovu, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovės finansinė būklė būtų pagerinta. Priešingai, atsakovės vadovas aktyviais veiksmais siekė bloginti atsakovės padėtį - sudarinėjo atsakovės turto, didmeninių partnerių, reikalavimo teisių bei prekės ženklo perleidimo sutartis su naujai įsteigta bendrove. M. E., būdamas atsakovės vadovu, sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų gerinti atsakovės finansinę būklę. Priešingai, visą atsakovės veiklą perkėlė į naujai įsteigtą bendrovę UAB „La Naya“, kurios vadovu ir akcininku yra tas pas M. E.. Tai pagrindžia M. E. sudarytos bei abiejų sutarties šalių vardu pasirašytos sutartys: 2018 m. kovo 31 d. tarp atsakovės ir bendrovės sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią neatlygintinai perleido prekinio ženklo „La Naya Chocolate“ visapusišką naudojimą bendrovei ir įsipareigojo visą atsakovės pagamintą produkciją perduoti bendrovei realizuoti, prieš tai suderinus kainą su naujai įsteigta bendrove. Vadinasi, M. E. realiai perleido naujai įsteigtai bendrovei visą veiklą, naudojimąsi prekės ženklu bei veiklos modelį neatlygintinai; 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė sutartį, pagal kurią visos pardavėjos atsakovės teisės ir pareigos pagal 2016 m. vasario 15 d. sudarytą didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartį dėl prekių tiekimo UAB „Palink“ neatlygintinai buvo perkeltos naujajai pardavėjai - bendrovei UAB „La Naya“. Vadinasi, M. E. aktyviais veiksmais perkėlė atsakovės verslą į naujai įsteigtą bendrovę, perkeldamas klientų bazę ir teises ir pareigas, kylančias iš tiekimo sutarčių, sudarytų su atsakovės klientais; 2019 m. kovo 25 d. trišalis susitarimas tarp atsakovės, bendrovės ir UAB „Alma littera sprendimai“ pagal kurį bendrovė perėmė 3 392,84 Eur reikalavimo teisę į UAB „Alma littera sprendimai“ ir tapo skolinga atsakovei 3 392,84 Eur. Vadinasi, M. E., siekdamas atsakovės veiklą perkelti į bendrovę, aktyviais veiksmais perkėlinėjo ir visus atsakovei priklausančius reikalavimus, taip tik dar labiau blogindamas atsakovės finansinę padėtį - dėl ko atsakovė buvo privesta prie nemokumo ir bankrutavo; galiausiai, 2018 m. balandžio 12 d. M. E. tiek atsakovės tiek bendrovės vardu pasirašė Prekinio ženklo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria vos už 500,00 Eur atsakovė bendrovei UAB „La Naya“ pardavė prekės ženklą „La Naya chocolate“. Taigi, buvo perleistas visas atsakovės turtas, reikalavimo teisės, prekės ženklas, o atsakovei liko vien skolos ir nebeliko jokių pajamų, iš kurių būtų galima toliau tęsti veiklą. Atsakovės vadovas Ž. D. pasirašė 2019 m. sausio 29 d. taikos sutartį, kuria M. E. buvo perleistas žemės sklypas už 10 000,00 Eur skolą, nors žemės sklypo vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre yra 17 700,00 Eur - tokiu būdu buvo sumažinta atsakovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais, suteikiant pirmumą vienam kreditoriui, specialiai sudarant taikos sutartį likus vos 1 dienai iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo. 2018 m. kovo 13 d. atsakovės atstovas (akcininkas) Š. N. parašė el. laišką atsakovės pardavimų atstovei, kad buvo įsteigta nauja įmonė bei nurodė, kad atsakovės užsienio partneriams sąskaitos būtų išrašytos nuo šios naujai įsteigtos bendrovės. Vadinasi, atsakovės akcininkas Š. N. sąmoningai perkėlė veiklą į naujai įsteigtą bendrovę, nurodydami klientams pavedimus už iš atsakovės įsigytas prekes atlikti naujai įsteigtai bendrovei. Tokiu būdu atsakovės gautinos pajamos buvo perkeltos naujai įmonei – bendrovei. Nurodyta aukščiau patvirtina, jog M. E., Ž. D. bei Š. N. siekė atsakovės bankroto ir tiek veikimu (sudaryti sandoriai dėl atsakovės verslo, reikalavimo teisių bei klientų bazės perkėlimo, turto perleidimo sandoris už mažesnę nei rinkos kainą) tiek ir neveikimu (nevykdytos atsakovės vadovui imperatyviai nustatytos pareigos ir nesikreipta dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo) privedė atsakovę prie bankroto.

7. Papildomai nurodė, jog nors ĮBĮ tiesiogiai neįtvirtinta, jog pripažinus bankrotą tyčiniu nustatomi bankrotą sukėlę asmenys, tačiau šis klausimas yra tiesiogiai susijęs ir, vadovaujantis CPK įtvirtintais proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais, šioje byloje turėtų būti pripažinti ir už tyčinį bankrotą atsakingi asmenys, t. y. pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį šioje byloje turėtų būti nustatyti ir už tyčinio bankroto sukėlimą atsakingi asmenys – M. E., Š. N. bei Ž. D.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į kreditorės kredito unija „Baltija“ pareiškimą suinteresuoti asmenys M. E. ir UAB „La Naya“ nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo netenkinti pareiškėjos prašymo pripažinti BUAB „Šilavoto B&B” bankrotą pripažinti tyčiniu ir priteisti suinteresuotiems asmenims patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais pareiškėja įrodinėja atsakovės tyčinį bankrotą, buvo atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo atlikimo momentu, t. y. taikytinos ĮBĮ nuostatos. Tokiu būdu, pareiškėjos reikalavimas pripažinti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad atsakovės tyčinis bankrotas kilo dėl suinteresuotų asmenų M. E., Š. N. ir Ž. D. veiksmų (neveikimo) tuo atveju, jei teismas visgi pripažins atsakovės bankrotą tyčiniu, nagrinėjamu atveju yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismas nutartimi, kuria bus išspręstas pareiškėjos pareiškimas, neturi nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato. Suinteresuotų asmenų teigimu, jų veiksmuose nėra ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Aplinkybė, kad UAB „La Naya“ akcininku ir vadovu yra buvęs atsakovės vadovas M. E., o atsakovės ir UAB „La Naya“ buveinių adresai yra identiški – M. E. gyvenamosios vietos adresas, savaime dar nesuteikia jokio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės veikla buvo perkelta į UAB „La Naya“. Pareiškėjos nurodyta neva kritinė atsakovės finansinė padėtis atsakovės nemokumo administratoriaus ataskaitoje yra konstatuota 2018 m. rugsėjo 30 d., o UAB „La Naya“ buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota gerokai anksčiau, t. y. 2018 m. kovo 8 d. UAB „La Naya“ įsteigimo metu atsakovė nebuvo nemoki ir jos finansinė padėtis nebuvo kritinė, kaip teigia pareiškėja. Taip pat UAB „La Naya“ buvo įsteigta kaip prekybinė įmonė ir jokios šokolado gaminių gamybos Bendradarbiavimo sutarties pagrindu nevykdė. Tai, jog UAB „La Naya“ vykdė tik atsakovės pagamintos produkcijos realizavimo veiklą, t. y. nevykdė šokolado gaminių gamybos, iš esmės patvirtina ir tai, kad UAB „La Naya“ pagrindinė įregistruota veikla buvo maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Bendradarbiavimo sutarties tikslams pasiekti, atsakovė ir UAB „La Naya“ naudojo tą pačią internetinę svetainę https://lanayachocolate.com ir ši aplinkybė savaime dar nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės veikla buvo perkelta į UAB „La Naya“. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovė ir toliau vykdė šokolado produkcijos gamybą, kurią realizavo UAB „La Naya“. Bendradarbiavimo sutartimi nustatytų tikslų pasiekimui atsakovė perleido prekinio ženklo „La Naya chocolate“ visapusišką naudojimą, administravimą ir vystymą (o ne nuosavybės teises į prekės ženklą) UAB „La Naya“. Be to šalys susitarė, kad projektas bus finansuojamas UAB „La Naya“ lėšomis, kuri įsipareigojo pateikti atsakovei visas gamybai reikalingas žaliavas, už dalyvavimą projekte ir už produkcijos pagaminimą su atsakovės įranga mokėti atsakovei šios sutarties 7.3. punkte nustatytus mokėjimus, taip pat apmokėti ir visas gamybinių patalpų komunalines sąnaudas kiekvieną mėnesį. UAB „La Naya“ savo įsipareigojimus atsakovei pagal Bendradarbiavimo sutartį vykdė tinkamai. Pareiškėjos argumentai, kad naujai įsteigta UAB „La Naya“ gavo visą pelną, kai tuo tarpu atsakovės padėtis tik blogėjo, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Taip pat pareiškėjos argumentai, jog dėl su UAB „La Naya“ sudarytos Bendradarbiavimo sutarties atsakovė po kelių mėnesių tapo nemoki, taip pat yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, UAB „La Naya“ dar 2020 metų rugsėjo mėnesį nutraukė pareiškime nurodytą sutartį su UAB „Palink“, o jokių kitų sutarčių UAB „La Naya“ su atsakovės klientais ir nebuvo sudariusi, todėl visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs yra pareiškėjos teiginiai, jog UAB „La Naya“ perėmė atsakovės verslo modelį ir visus klientus, su kuriais UAB „La Naya“ neva dirba iki šiol.

9. Suinteresuotų asmenų teigimu, M. E. negalėjo objektyviai pažeisti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas kadangi neužilgo, vos po vieno mėnesio nuo šios datos (2018 m. rugsėjo 30 d.), atsakovės kreditorė J. S. pati inicijavo (2018 m. spalio 4 d.) atsakovės nemokumo procedūras. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir teiginiai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nagrinėjamu atveju yra deklaratyvūs ir nepagrindžia tai, jog M. E., kaip atsakovės vadovas, neva netinkamai vykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas pareigas ir savalaikiai nepateikė teismui pareiškimo dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo. Taip pat M. E. ir atsakovės 2018 m. sausio 29 d. sudarytos taikos sutarties, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019, galimo neteisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, tačiau visi atsakovės nemokumo administratoriaus reikalavimai dėl proceso atnaujinimo ar žalos iš Ž. D. priteisimo, sudarius minėtą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Suinteresuoto asmens M. E. įsitikinimu, pareiškėja prašydama atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir dėl minėtos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019, kaip neva ekonomiškai nenaudingo ir atsakovei nuostolingo, atsakovės kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio, sudarymo iš esmės neteisėtai siekia revizuoti įsiteisėjusius procesinius sprendimus. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė ir M. E. neteisėtai sudarė minėtą taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019, ko pasėkoje nėra jokio pagrindo daryti ir išvadai, kad šis sandoris (taikos sutartis) sukėlė atsakovės tyčinį bankrotą. Pareiškėja klaidingai teigia, kad tarp atsakovės ir UAB „La Naya“ atliktų įskaitymų pagrindu atsakovė prarado 46 182,05 Eur reikalavimo teises į UAB „La Naya“. Šias aplinkybes pagrindžia kartu su šiuo atsiliepimu teikiama atsakovės ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-238-647/2021 kopija, iš kurios matyti, jog atsakovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio) UAB „La Naya“ ir atsakovės įskaitymus bendrai 37 398,35 Eur sumai, o ne 46 182,05 Eur sumai. Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai apie atsakovės veiklos perkėlimą į UAB La Naya ir sudarytos Bendradarbiavimo sutarties įtaka atsakovės nemokumui iš esmės yra deklaratyvus ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, kad 2018 m. balandžio 12 d. Prekinio ženklo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė neva pardavė UAB „La Naya“ prekės ženklą „La Naya chocolate“, šis sandoris yra akivaizdžiai nuostolingas atsakovei, taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Taigi, pareiškėja į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų neabejotinai spręsti, jog atsakovės veikla buvo perkelta į UAB „La Naya“, atsakovei faktiškai esant nemokiai, suinteresuoti asmenys, įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, būtų sąmoningai bloginę atsakovės finansinę padėtį, sudarę įmonei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmę atsakovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais taip pat nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

10. Atsiliepime į kreditorės kredito unija „Baltija“ pareiškimą suinteresuotas asmuo Š. N. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo netenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti BUAB „Šilavoto B&B” bankrotą pripažinti tyčiniu bei netenkinti pareiškėjos reikalavimo pripažinti, jog už tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu yra ir Š. N., tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovo BUAB „Šilavoto B&B“ bankrotas yra tyčinis. Nurodė, kad Š. N. atsakovės akcininku tapo tik nuo 2019 m. sausio 2 d., iki šios datos atsakovės veikloje nedalyvavo ir jokių sprendimų veiklos klausimais nepriėmė, pareiškime nurodytų sandorių sudaryme taip pat nedalyvavo, o pareiškėja Š. N. veiksmus, neva sukėlusius atsakovės bankrotą, sieja tik su elektroninio laiško išsiuntimu atsakovės pardavimų atstovei J. S.. Suinteresuoto asmens Š. N. nuomone, kiti pareiškimo argumentai dėl suinteresuotų asmenų M. E. ir Ž. D. atliktų veiksmų, neva sukėlusių atsakovo tyčinį bankrotą, taip pat yra nepagrįsti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais ir/ar pateiktu atsakovės veiklos ir valdymo organų priimtų sprendimų teisingu vertinimu. 2018 m. kovo 13 d. parašydamas informacinį elektroninį laišką atsakovės pardavimų atstovei J. S. ir jai patvirtindamas, kad Š. N., kaip asmeniui, kuris ketina įsigyti atsakovės akcijas, yra žinoma, jog yra įsteigta nauja prekybinė įmonė UAB „La Naya“, kuri ir vykdys atsakovės pagamintos produkcijos pardavimus, todėl sąskaitos bus išrašomos nuo šios įmonės, Š. N. niekaip negalėjo prisidėti prie tariamo atsakovės veiklos „perkėlimo“ į naujai įsteigtą UAB „La Naya“ ir niekaip negalėjo prisidėti bei neprisidėjo prie atsakovės bankroto, todėl pareiškėjo subjektyvūs samprotavimai, kad atsakovės bankrotą, be kita ko, sukėlė ir Š. N. veiksmai, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, jog prašymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, todėl teismas nutartimi, kuria bus išspręstas šis prašymas, neturi nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato.

11. Atsiliepime į kreditorės kredito unija „Baltija“ pareiškimą suinteresuotas asmuo Ž. D. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo netenkinti pareiškėjos prašymo pripažinti BUAB „Šilavoto B&B” bankrotą pripažinti tyčiniu bei netenkinti pareiškėjos reikalavimo pripažinti, jog už tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu yra ir Ž. D., tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovo BUAB „Šilavoto B&B“ bankrotas yra tyčinis. Nurodė, kad Ž. D. atsakovės vadovu buvo paskirtas tik 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. jau po to, kai atsakovės kreditorė J. S. 2018 m. spalio 4 d. pareiškimu, pateiktu Vilniaus apygardos teismui, buvo inicijavusi civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovės bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-286-794/2019, kuri įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d. Taigi, Ž. D. atsakovės vadovu buvo labai trumpą laiko tarpą – vos kelis mėnesius, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo (2019 m. kovo 28 d.). Ž. D., kaip atsakovės vadovas, su M. E. 2019 m. sausio 29 d. sudarydamas taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019, nepažeidė jokių atsakovės ir jo kreditorių teisių ir interesų, tokią taikos sutartį sudarė teisėtai, ji buvo patvirtinta teismo, o vėliau atsakovės nemokumo administratoriaus pateiktas ieškinys Ž. D. dėl žalos atlyginimo sudarius šią taikos sutartį buvo atmestas kaip nepagrįstas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Ž. D., teisėtai sudarydamas šią taikos sutartį, neva sukėlė tyčinį atsakovės bankrotą.

12. Atsiliepimu į pareiškimą BUAB „Šilavoto B&B” nemokumo administratorius UAB „Nemokumo administratoriai“ prašo vadovautis tyčinį bankrotą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis ir jeigu būtų nustatyti tyčinio bankroto požymiai, prašo pripažinti BUAB „Šilavoto B&B” bankrotą tyčiniu.

13. Atsiliepimu į pareiškimą kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atstovė prašė pareiškimą tenkinti, suinteresuoti asmenys ir jų atstovas prašė pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2010 m. spalio 18 d. Atsakovės direktoriumi nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2012 m. spalio 5 d. buvo K. K., o nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. – O. Z.. Suinteresuotas asmuo M. E. atsakovės vadovo pareigas ėjo nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo atsakovės vadovo pareigas ėjo Ž. D.. Atsakovės vieninteliu akcininku nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo M. E., o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki šiol – Š. N.

16. Atsakovės pagrindinė įregistruota veikla buvo: duonos, bandelių, konditerijos gaminių ir cukraus saldumynų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, klasifikatoriaus kategorija – 4724; (duonos gamyba, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba, klasifikatoriaus kategorija – 1071; džiūvėsių ir sausainių gamyba, ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba, klasifikatoriaus kategorija – 1072. Įsigijusi reikiamą įrangą gamybai vykdyti, atsakovė iš esmės vykdė šokolado ir produkcijos iš šokolado gamybą. Iš atsakovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2017 metus matyti, kad 2016 metais atsakovė gavo 176 540,00 Eur pajamų, tačiau pardavimo savikainą sudarė 219 235,00 Eur, be to atsakovės bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 85 142,00 Eur, ko pasėkoje atsakovė 2016 metais patyrė 140 134,00 Eur nuostolių.

17. Atsakovei laiku negrąžinus skolos, atsakovės kreditorius Š. N. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kuris 2017 m. balandžio 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2656-860/2017 nutarė išieškoti iš atsakovės kreditoriui Š. N. 157 843,00 Eur skolos, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 513,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. 2018 metų pradžioje atsakovės vadovas M. E. priėmė sprendimą atskirti įmonės gamybos ir produkcijos realizavimo veiklas, tuo tikslu įsteigiant naują prekybinę įmonę, kuri vykdys atsakovės pagamintų šokolado gaminių realizavimą Lietuvoje ir užsienyje, teiks užsakymus gamybai, o atsakovė su turima įranga užsiims tik savo ir kitų užsakovų produkcijos gamyba bei kūryba. Apie šiuos atsakovės gamybos ir produkcijos realizavimo veiklų atskyrimo planus M. E. pateikė informaciją ir atsakovės kreditoriui Š. N., kuriam dar kartą pasiūlė, įsteigus naują prekybinę įmonę ir baigiantis einamiesiems ataskaitiniams finansiniams 2018 metams, iš M. E. įsigyti jo turimas atsakovės akcijas. Atsakovės kreditorius Š. N. su šiuo M. E. pasiūlymu sutiko ir įmonės gamybos bei produkcijos realizavimo veiklų atskyrimui neprieštaravo.

19. 2018 m. vasario 28 d. buvo įsteigta nauja prekybinė įmonė UAB ,,La Naya“, kuri JAR buvo įregistruota 2018 m. kovo 8 d. Suinteresuotas asmuo M. E. UAB „La Naya“ vadovo pareigas eina nuo 2018 m. kovo 5 d. iki šiol, kuris yra ir vienintelis UAB „La Naya“ akcininkas. Informaciją apie naujai įsteigtą prekybinę įmonę atsakovės vadovas M. E. perdavė ir atsakovės kreditoriui Š. N.. Atsakovės kreditorius Š. N. 2018 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku, adresuotu atsakovės vadovui M. E. ir pardavimų atstovei J. S. (toliau – Elektroninis laiškas), patvirtino, kad Š. N. yra žinoma, jog yra įsteigta nauja prekybinė įmonė UAB „La Naya“, kuri ir vykdys atsakovės pagamintos produkcijos pardavimus, todėl sąskaitos bus išrašomos nuo šios įmonės.

20. UAB „La Naya“ ir atsakovė 2018 m. kovo 31 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/03/31 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), kurios pagrindu šalys susitarė bendradarbiauti gaminių kūrimo ir gamybos, gaminių reklamos ir pardavimo, projekto finansavimo klausimais:

20.1. gaminių kūrimo ir gamybos proceso metu atsakovė, be kita ko, įsipareigojo prisiimti atsakomybę už bendrą gaminių kūrimo ir gamybos proceso organizavimą (Bendradarbiavimo sutarties 4.1.1. punktas); kurti gaminių receptūrą, jų įpakavimo ir apipavidalinimo projektus, nustatyta tvarka užregistruoti sukurtų gaminių vardus ir prekės ženklus (Bendradarbiavimo sutarties 4.1.2. punktas); iš UAB „La Naya“ nupirktų žaliavų pagaminti gaminius bei organizuoti galutinį gaminių sukomplektavimą, įpakavimą ir sandėliavimą (Bendradarbiavimo sutarties 4.1.3. punktas); visą atsakovės pagamintą produkciją perduoti UAB „La Naya“ realizacijai (Bendradarbiavimo sutarties 4.4. punktas). UAB „La Naya“ įsipareigojo konsultuoti atsakovę įvairiais gaminių kūrimo ir gamybos klausimais (Bendradarbiavimo sutarties 4.6.1. punktas). Be to, atsakovė perleido prekinio ženklo „La Naya chocolate“ visapusišką naudojimą UAB „La Naya“ ir įsipareigojo nereikšti jokių apribojimų dėl šio prekinio ženklo naudojimo, administravimo, vystymo (Bendradarbiavimo sutarties 4.3. punktas);

20.2. gaminių reklamos ir pardavimo tikslais UAB „La Naya“, be kita ko, įsipareigojo pateikti atsakovei visas gamybai reikalingas žaliavas ir pakuotes į specialiai žaliavoms įrengtus sandėlius gamybinėse patalpose (Bendradarbiavimo sutarties 5.1.1. punktas); prisiimti atsakomybę už bendrąjį projekto reklamos ir pardavimų dalies valdymą ir įgyvendinimą bei projekto reklamos ir pardavimo dalių, nepriskirtų atsakovei, įvykdymą (Bendradarbiavimo sutarties 5.1.2. punktas); vykdyti gaminių reklamą tiek įprastais reklamos kanalais, tiek kartu organizuojant ir rengiant tikslines rinkodaros ir pardavimų akcijas (Bendradarbiavimo sutarties 5.1.3. punktas); organizuoti ir vykdyti gaminių pardavimą, išplatinant į prekybos vietas (prekybos tinklų parduotuves, knygynus) tiek per pasirinktas didmenines prekybos įmones, tiek betarpiškai pati (Bendradarbiavimo sutarties 5.1.4. punktas); organizuoti ir vykdyti gaminių eksportą per savo distributorių ir užsienio prekybos agentų tinklą (Bendradarbiavimo sutarties 5.1.5. punktas); atsakovė įsipareigojo konsultuoti UAB „La Naya“ gaminių reklamos ir pardavimų klausimais bei reklamuoti gaminius dalyvaudama šalių bendrose iš anksto suderintose tikslinėse rinkodaros ir pardavimų akcijose (Bendradarbiavimo sutarties 5.3. punktas);

20.3. šalys susitarė, kad projektas bus finansuojamas UAB „La Naya“ lėšomis (Bendradarbiavimo sutarties 7.1. punktas); už dalyvavimą projekte ir už produkcijos pagaminimą su atsakovės įranga, UAB „La Naya“ įsipareigojo mokėti atsakovei šios sutarties 7.3. punkte nustatyta tvarka, be kita ko – už atsakovės pagamintos ir supakuotos šokolado produkcijos 1 kg – 3,5 Eur mokestį; už atsakovės dalyvavimą projekte pagal iš anksto aptartas ir suderintas kainas; visas gamybinių patalpų komunalines sąnaudas kiekvieną mėnesį pagal faktiškai paskaičiuotą ir atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

21. Praėjus 4 mėnesiams po Bendradarbiavimo sutarties sudarymo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės kreditorė J. S. pateikė atsakovei pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo, o 2018 m. spalio 4 d. J. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

22. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB „La Naya“ ir UAB „Palink“ (įmonės valdanti prekybos centrus IKI) pagal kurį visos pardavėjo UAB „Šilavoto B&B“ teisės ir pareigos buvo perkeltos naujam pardavėjui UAB „La Naya“.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4924-577/2018 atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019 panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-286-794/2019, kuri įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d., buvo iškelta bankroto byla atsakovei.

24. Pažymėtina, jog M. E. 2019 m. sausio 15 d. t. y. po to, kai atsakovės kreditorė J. S. Vilniaus apygardos teisme inicijavo civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės vadovo pareigas einant Ž. D., su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nutraukti tarp atsakovės ir M. E. 2015 m. rugsėjo 2 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir, kaip nutraukimo padarinį, taikyti restituciją, grąžinant M. E. nuosavybėn sklypą. M. E. ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad per šioje sutartyje nustatytą laiką atsakovė nesumokėjo M. E. sklypo kainos, t. y. 10 000,00 Eur, o pagal šios sutarties nuostatas, nutraukus sutartį dėl esminio jos pažeidimo, t. y. pirkėjui nesumokėjus visos žemės sklypo kainos nei per pagrindinį žemės sklypo kainos sumokėjimui skirtą terminą, nei per papildomą terminą, šalys privalo grąžinti viena kitai viską, kas buvo perduota iki šios sutarties nutraukimo.

25. Ž. D., kaip atsakovės vadovas, 2019 m. sausio 29 d. sudarė taikos sutartį, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019 ir buvo patvirtinta. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-32994-534/2020 pagal atsakovės nemokumo administratoriaus ieškinį Ž. D. dėl žalos atlyginimo sudarant minėtą 2019 m. sausio 29 d. taikos sutartį, 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad Ž. D., kaip atsakovės vadovas, sudarydamas 2019 m. sausio 29 d. taikos sutartį neatliko atsakovės įrodinėjamų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo Ž. D. taikyti civilinę atsakomybę, o ieškinys, pareikštas įsiteisėjusių teismų nutarčių ir jose konstatuotas aplinkybes ginčijančių argumentų pagrindu, laikytinas neteisėtu siekiu revizuoti įsiteisėjusius procesinius sprendimus išnagrinėtose civilinėse bylose. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-802-580/2021 atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą už akių paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas tik vadovo veiksmais sudarant ir pateikiant teismui patvirtinti taikos sutartį, todėl teismui nenustačius neteisėtų Ž. D. veiksmų fakto, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti.

26. 2019 m. kovo 25 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas tarp UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB „La Naya“ ir UAB „Alma littera sprendimai“ pagal kurį UAB „La Naya“ perėmė reikalavimo teisę į UAB „Alma littera sprendimai“ ir tapo skolinga UAB „Šilavoto B&B“. Šis sandoris galimai taip pat įrodo, kad buvo perkeliamos teisės ir pareigos pagal sutartis su pirkėjais į įmonę UAB „La Naya“.

27. Taip pat per atsakovė laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. kovo 25 d. pardavė prekių ir nuomos paslaugas UAB „La Naya“. Iš viso buvo parduota prekių / paslaugų UAB „La Naya“ už 42 789,21 Eur, o įvertinus 2019 m. kovo 25 d. trišalį susitarimą bendra skolos suma buvo 46 182,05 Eur. UAB „La Naya“ per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. kovo 28 d. apmokėjo už atsakovę BUAB „Šilavoto B&B“ kitiems asmenims 37 398,35 Eur sumą ir taip tapo atsakovės kreditoriumi. Skola pagal atliktas pardavimo operacijas apskaitos programoje buvo padengta įskaitant ją su atsakovės skola UAB „La Naya“. Tokiu būdu atsiskaitant su UAB „La Naya“ galimai buvo suteiktas pirmumas vienam kreditoriui ir pažeistos kitų kreditorių teisės. Šios aplinkybės buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-238-647/2021 (Vilniaus regiono apylinkės teisme) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. BUAB „Šilavoto B&B“ buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio) ieškovės BUAB „Šilavoto B&B“ ir atsakovės UAB „La Naya“ įskaitymus iš viso 37 398,35 Eur sumai ir taikyti restituciją; priteisti ieškovei BUAB „Šilavoto B&B“ iš atsakovės UAB „La Naya“ 37 398,35 Eur skolą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas minėtoje byloje 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės BUAB „Šilavoto B&B“ ieškinį atsakovei UAB La Naya dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, atmetė. Minėtas sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.

28. 2018 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Prekinio ženklo pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovė susitarė perleisti UAB „La Naya“ prekės ženklą „La Naya chocolate“. Pažymėtina, kad sutartis nors ir buvo sudaryta, tačiau nebuvo įvykdyta dėl taikomos hipotekos kreditoriaus (pareiškėjos) naudai, todėl prekės ženklas „La Naya chocolate“ nebuvo perleistas liko atsakovės nuosavybe. Prekių ženklas buvo parduotas bankroto proceso metu. Prekių ženklo savininko teisės nemokumo administratorius gynė civilinėje byloje Nr. e2-3433-864/2020 Vilniaus apygardos teisme, kurioje prašė teismo uždrausti UAB „La Naya“ naudoti BUAB „Šilavoto B&B“ priklausantį prekių ženklą „La Naya chocolate“, prašė įpareigoti atsakovę UAB „La Naya“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atšaukti ir (ar) išimti iš apyvartos visas prekes, jų reklaminę medžiagą, kurios atsakovės neteisėtai yra pažymėtos prekių ženklo „La Naya chocolate“ žymeniu, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Perleidus prekių ženklą ir atsakovei nebeturint intereso į prekių ženklą, nemokumo administratorius reikalavimų šioje byloje atsisakė.

29. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija, nes atsakovės veikla buvo perkelta į kitą bendrovę. Taip pat egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, nes atsakovės valdymo organas nevykdė arba tinkamai nevykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su atsakovės valdymu; egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai, kadangi atsakovė sudarė sutartis, kurios neva buvo akivaizdžiai nuostolingos ar ekonomiškai nenaudingos – neatlygintinai perdavė naudojimąsi prekės ženklu, verslo modelį, didmeninius partnerius bei reikalavimo teises naujai įsteigtai UAB „La Naya“, perdavė turtą už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą susijusiam asmeniui M. E. bei neteisėtai atlikdama įskaitymą suteikė vienam kreditoriui pirmumą prieš kitus.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

30. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

31. Nagrinėjamu atveju BUAB „Šilavoto B&B” bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Todėl ginčo klausimas turi būti sprendžiamas pagal pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Toks reglamentavimas išaiškintas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020; 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-450/2020 ir kt.).

32. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

33. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018 ir kt.).

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

35. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Baltija“ prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindžiamas tyčinio bankroto požymiais, įtvirtintais ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose bei ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas turi pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Pažymėtina, kad jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 237-259).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo

38. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-340- 553/2020).

39. Nagrinėjamu atveju matyti, kad UAB „La Naya“ buvo įsteigta 2018 m. kovo 8 d. (pareiškimo priedas Nr. 1). UAB ,,La Naya” vieninteliu akcininku ir vadovu nuo įsteigimo dienos buvo ir yra M. E., kuris taip pat buvo atsakovės BUAB „Šilavoto B&B” vadovas ir vienintelis akcininkas, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. sausio 2 d. (pareiškimo priedas Nr. 2). 2018 m. kovo 31 d. tarp atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB „La Naya“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti kuriant produkciją. Pastarąja sutartimi atsakovė, be kita ko, įsipareigojo apie gaminių gamybos tiražus informuoti UAB ,,La Naya”, neatlygintinai perleido prekinio ženklo „La Naya Chocolate“ visapusišką naudojimą UAB ,,La Naya” ir įsipareigojo visą atsakovės pagamintą produkciją perduoti bendrovei UAB ,,La Naya” realizuoti, prieš tai atsakovei suderinus kainą su naujai įsteigta bendrove UAB ,,La Naya”. Pažymėtina, jog UAB „La Naya“ buvo įsteigta tuo metu, kai atsakovės UAB „Šilavoto B&B” finansinė padėtis jau buvo kritinė, kadangi, vadovaujantis 2018 m. atsakovės apskaitos duomenimis (balansu), atsakovė turėjo turto, kurio balansinė vertė buvo 225 517,08 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 324 960,24 Eur (pareiškimo priedas Nr. 3). Taigi, jau 2018 m. atsakovės balansas buvo neigiamas – skolos ženkliai (99 443,16 Eur suma) viršijo turimo turto vertę. 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, jog pagal pateiktus duomenis atsakovė BUAB „Šilavoto B&B” tapo nemoki vėliausiai 2018 m. rugsėjo 30 d. (2021 m. lapkričio 17 m. teismo posėdžio garso įrašas 25 min. 30 s.). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi įvertinęs atsakovės nemokumą laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 30 d., nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis yra prastesnė, nei nurodo pati atsakovė.

40. Vertinant atsakovės ir UAB „La Naya“ sąsajas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad UAB La Naya veikla yra identiška UAB „Šilavoto B&B“ veiklai (identiško šokolado gaminių su tuo pačiu prekės ženklu gamyba, prekyba ir kt.). Abiejų įmonių buveinės adresai identiški – (duomenys neskelbtini); naudojama interneto svetainė taip pat identiška – (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedai Nr. 1, 2, 4). Be to, tiek atsakovės, tiek UAB „La Naya“ finansininkas buvo tas pats – G. B.. Taip pat minėta bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta M. E. paties su savimi – sutartį jis pasirašė iš abiejų pusių tiek kaip atsakovės vadovas, tiek kaip ir naujai įsteigtos UAB ,,La Naya” vadovas. 2018 m. kovo 13 d. atsakovės atstovas (akcininkas) Š. N. parašė el. laišką atsakovės pardavimų atstovei, kad buvo įsteigta nauja įmonė bei nurodė, kad atsakovės užsienio partneriams sąskaitos būtų išrašytos nuo šios naujai įsteigtos UAB ,,La Naya” (pareiškimo priedas Nr. 3). Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB „La Naya“ ir UAB „Palink“ (įmonės valdanti prekybos centrus IKI) pagal kurį visos pardavėjo UAB „Šilavoto B&B“ teisės ir pareigos buvo perkeltos naujam pardavėjui UAB „La Naya“. 2019 m. kovo 25 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas tarp UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB „La Naya“ ir UAB „Alma littera sprendimai“ pagal kurį UAB „La Naya“ perėmė reikalavimo teisę į UAB „Alma littera sprendimai“ ir tapo skolinga UAB „Šilavoto B&B“. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad atsakovė realiai perleido naujai įsteigtai bendrovei UAB ,,La Naya” visą veiklą, prekės ženklą bei veiklos modelį – atsakovė realiai tik gamino produkciją (patyrė sąnaudas), o naujai įsteigta minėta bendrovė ją platino ir gavo visą pelną, tuo tarpu atsakovės padėtis tik blogėjo. Teismo vertinimu, tiek atsakovės vadovas M. E., tiek atsakovės akcininkas Š. N., kuris išsiuntė el. laišką susijusį su nurodymu atsakovės darbuotojai užsienio partneriams išrašyti sąskaitas nuo naujai įsteigtos UAB „La Naya“, galimai aktyviais veiksmais prisidėjo prie atsakovės tyčinio bankroto, perkeliant verslą į bendrovę UAB „La Naya“.

41. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose teigia, jog atsakovės veikla nebuvo perkelta į naujai įsteigtą bendrovę UAB „La Naya“– ji buvo specialiai įsteigta, su tikslu finansuoti Atsakovės veiklą ir atskirti gamybos bei produkcijos realizavimo veiklas, kadangi UAB „La Naya“ turėjo didelę sukauptą patirtį produkcijos realizavimo srityje.

42. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2018 m. kovo 31 d. bendradarbiavimo sutarties B ir C punktuose buvo numatyta, jog sutartis yra sudaroma, nes UAB „La Naya“ turi gilias žinias ir patirtį prekinių ženklų kūrimo ir įvedimo rinką srityje bei, jog UAB „La Naya“ turi patikimus partnerius bei patirtį šokolado žaliavų įsigijimo bei šokolado gaminių pardavimo srityje. Pažymėtina, jog UAB „La Naya“ buvo įsteigta tik 2018 m. kovo 8 d., o bendradarbiavimo sutartis sudaryta 2018 m. kovo 31 d. - praėjus ne pilnai mėnesiui nuo UAB „La Naya“ įsteigimo. Teismo vertinimu, UAB „La Naya“ niekaip negalėjo būti sukaupusi „gilių žinių ir patirties“ šokolado gaminimo srityje, juo labiau negalėjo turėti „patikimų partnerių“, kadangi, visi UAB „La Naya“ klientai realiai buvo atsakovės klientai, perkelti į naujai įsteigtą UAB „La Naya“, kuriems buvo pradėtos išrašinėti sąskaitos nuo naujai įsteigtos bendrovės UAB „La Naya“, o bendrovė buvo įsteigta vos porą savaičių iki bendradarbiavimo sutarties sudarymo. Taigi sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog 2018 m. kovo 31 d. bendradarbiavimo sutartimi buvo siekiama tik neatlygintinai į naujai įsteigtą bendrovę perkelti visą atsakovės veiklą, verslo modelį ir klientų bazę, mainais už bendrovės pasidalinimą „gilia patirtimi“, kurios ji realiai negalėjo būti sukaupusi, kadangi buvo įsteigta vos pora savaičių prieš sudarant bendradarbiavimo sutartį, tokiu būdu atsakovės veiklai tik blogėjant, kas 2019 m. sausio 30 d. atsakovę galutinai privedė prie bankroto. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių naujos bendrovės UAB „La Naya“ įsteigimo ekonominį pagrįstumą – lieka neaišku, kodėl gamybos bei produkcijos realizavimo veiklų atskyrimas buvo naudingas atsakovei ar UAB „La Naya“ ir kodėl šio atskyrimo pasėkoje atsakovė, likusi su skolomis, bankrutavo, o UAB „La Naya“, perėmusi veiklą, ją tęsia toliau (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovė perleido savo didmenine prekyba užsiimančius partnerius, reikalavimo teises, naudojimąsi prekės ženklu, o pati liko tik su įsipareigojimais gaminti produkciją už, pagrįsta vertinti, netgi ne rinkos kainą, ir skolomis, kurios UAB „La Naya“ įsteigimo dieną jau akivaizdžiai rodė atsakovės nemokumo faktą. Taigi, aukščiau nurodyti suinteresuotų asmenų argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

43. Teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys šiuo atveju turėjo įrodinėti, kad prezumpcija neturėtų būti taikoma – įrodinėjimo našta tenka asmenims, siekiantiems prezumpciją nuginčyti. Nors suinteresuoti asmenys nurodė, jog atsakovės veikla į bendrovę UAB „La Naya“ perkelta nebuvo, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl vien deklaratyvūs teiginiai negali sudaryti pagrindo tyčinio bankroto prezumpcijos netaikymui.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

44. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pareiškėja tokiu požymiu nurodo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymą.

45. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (bendrovės vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

46. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis neturi būti aiškinamas taip, kad bet koks įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali patvirtinti tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Įmonės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti išvadą, jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys.

47. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonės nemokumas nustatomas vertinant pradelstus įsipareigojimus, išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

48. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Kasacinio teismo yra išskiriamos dvi – faktinio ir teisinio – nemokumo sampratos, ir faktinis įmonės nemokumas aiškinamas plačiau, nei ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normoje, bei yra siejamas su įmonės įsipareigojimų kreditoriams (ne) tinkamu vykdymu bei įmonės galimybėmis tinkamai vykdyti finansines prievoles kreditoriams. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustatant faktinį įmonės nemokumą, turi būti įvertinta ne tik į balansą įrašyto turto vertė, bet turto realumas, galimybės tą turtą realizuoti bei gauti iš jo pajamas, įvertinti realias debitorinių reikalavimų (skolų) įmonei išieškojimo galimybes, ir tik tuomet spręsti koks yra faktinis, realiai tikėtinas įmonės turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Žemesnės instancijos teismas

49. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-276-794/2021, kuria iškelta bankroto byla UAB „Šilavoto B&B“ nėra konstatuotas konkretus įmonės nemokumo momentas. Teismas tik konstatavo, jog byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad įmonė įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų dėl to yra nemoki, todėl yra pagrindas UAB „Šilavoto B&B“ iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

50. Bylos duomenys dėl pradelstų įsipareigojimų patvirtina, kad už 2017 metus, UAB „Šilavoto B&B“ 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo 438 029,00 Eur turto (iš jų – 267 530,00 Eur ilgalaikio turto (238 659 Eur – materialaus), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė – 324 090,00 Eur (iš jų – po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 210 634,00 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 113 456,00 Eur). Pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis parengtą UAB „Šilavoto B&B“ preliminarų balansą (sudarytas 2018 m. spalio 22 d.), pagal kurį įmonė turi turto už 250 091,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 318 822,00 Eur. Taip pat 2018 m. rugsėjo 30 dienai jau buvo susidaręs ženklus įsiskolinimas pareiškėjai –120 000,00 Eur negrąžinto kredito pagal 2015 m. spalio 9 d. kredito sutartį bei papildomai mokėtinos palūkanos bei delspinigiai; buvo pradelsta ir 83 501,65 Eur negrąžinto kredito pareiškėjai pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį bei papildomai mokėtinos palūkanos ir delspinigiai. 2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovė turėjo 2 383,07 Eur socialinio draudimo skolą, o nuo 2018 m. spalio 6 d. turėjo 2 946,37 Eur socialinio draudimo skolą. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. teismuose buvo nagrinėjamas didžiulis kiekis bylų, kuriose reiškiami reikalavimai atsakovei (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kai kuriose iš jų, jau buvo priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai priteisti iš atsakovės atitinkamo dydžio pinigines sumas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-14715-723/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10356-723/2018, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-28358-950/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-9338-892/2018, 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, civilinėje byloje Nr.2A-1521-590/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2457-892/2018 ir kt.), antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ atžvilgiu jau buvo vykdoma 11 vykdomųjų bylų. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019, kuria palikta nepakeista nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, konstatavo, jog 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovė turėjo 3 490,46 Eur mokestinę nepriemoką, o 2019 m. sausio 8 d. duomenimis mokestinė nepriemoka jau buvo išaugusi iki 36 327,55 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi taip pat konstatavo, jog LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi galimybių padengti net sąlyginai itin nedidelių įsiskolinimų ir tai, kad atsakovės finansinė padėtis yra prastesnė, nei nurodo pati atsakovė.

51. Teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančius kitokias bylos aplinkybes. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog 2018 metų rugsėjo mėnesį įmonė atitiko ir teisinį (formalųjį) nemokumo statusą. Įmonė atsidūrė teisinėje nemokumo būsenoje, t. y. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamoje situacijoje, kuomet pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę faktinės įmonės turto vertės. Taigi, atsižvelgiant į aptartus įrodymus ir taikant galiojusio ĮBĮ nuostatas, teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį UAB „Šilavoto B&B“ buvo nemoki.

52. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

53. Pažymėtina, jog bankroto byla atsakovei buvo iškelta jau po to, kai atsakovės vadovas M. E. pasitraukė iš atsakovės veiklos, nusišalino save nuo vadovo pareigų ir perleidęs jam priklausančias atsakovės akcijas kreipėsi į teismą atsakovei kaip jos kreditorius, tačiau ne kaip vadovas.

54. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, jog nors iš 2018 m. rugsėjo mėnesį atsakovės finansinių duomenų (balanso) buvo matyti, jog atsakovės skolos ženkliai viršijo turimo turto vertę, tačiau atsakovės vadovas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo teisme. Priešingai, atsakovės veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą bendrovę UAB „La Naya“ – 2018 m. kovo 31 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį su naujai įsteigta bendrove, pagal kurią neatlygintinai perleido naudojimąsi prekės ženklu, verslo modelį ir pagamintą bei būsimą produkciją. Taip pat 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarė sutartį, kuria neatlygintinai perleido vieną didžiausių atsakovės didmeninės prekybos partnerių atsakovei UAB „Palink“ (kuri valdo prekybos centrus „IKI“). Teismo vertinimu, BUAB „Šilavoto B&B“ vadovas įmonei 2018 metais susidūrus su finansiniais sunkumais turėjo aiškiai suprasti, jog nėra galimybių išvengti įmonės likvidavimo dėl bankroto. Kadangi atsakovės vadovas nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu – nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir aktualiu laikotarpiu sudarinėjo sandorius, tokiu būdu tik blogindamas atsakovės finansinę padėtį, teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti BUAB „Šilavoto B&B“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 – 4 punktų taikymo

55. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

Žemesnės instancijos teismas

56. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

57. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

58. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 301- 219/2019).

59. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkėjas UAB „Šilavoto B&B“ ir pardavėjas M. E. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Sandoris sudarytas tarp įmonės ir jos direktoriaus, daugiamečio administracijos vadovo. Įmonė už 10 000,00 Eur įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sąlygas nuosavybės teisė buvo perleista iš karto nuo sutarties pasirašymo momento (sutarties 5.2. punktas), tačiau pardavimo kaina turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 20 d. (sutarties 4.1. punktas). Nustatytu terminu UAB „Šilavoto B&B“ neatsiskaitė su M. E., prievole pradelsta. Nei viena iš šalių nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo. Kaip matyti, UAB „Šilavoto B&B“ jau nuo 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo finansinių sunkumų ir per visus 2018 metus įmonės finansiniai rodikliai ženkliai pablogėjo, bendrovė negeneravo pelno, kreditorių skaičius didėjo, pradelsti įsiskolinimai nebuvo padengiami, galiausiai buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. gruodžio 31 d. M. E. sprendimu jis nušalino pats save nuo vadovo pareigų. 2019 m. sausio 15 d. M. E. pareiškė teisme ieškinį savo vadovaujamai bendrovei dėl skolos už parduotą žemės sklypą priteisimo.. 2019 m. vasario 4 d. gautas proceso šalių pareiškimas dėl 2019 m. sausio 29 d. taikos sutarties patvirtinimo, kuria atsakovė ieškinį pripažino visa apimtimi, o nuosavybės teisę į sklypą perleido M. E.. 2019 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2- 6141-868/2019 patvirtinta taikos sutartis, kuria M. E. perleistas žemės sklypas už 10 000,00 Eur skolą.

60. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-12025-905/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-922-910/2020). Taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinį buvusiam vadovui Ž. D. dėl žalos atlyginimo sudarant šią taikos sutartį (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32994-534/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2A-802- 580/2021). Teismai nenustatė vadovo civilinės atsakomybės, nurodė, kad įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, reiškia, jog teismas tinkamai įgyvendino CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas (CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui). Taip pat nurodė, kad sutartyje patvirtintoje teismo nutartimi nurodyta, kad šalių sudarytosios taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

61. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nors taikos sutartis buvo sudaryta likus vos vienai dienai iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, galimai tokiu būdu sumažinant atsakovės turto masę, kadangi buvo pripažintas ieškinys ir parleistas atsakovei priklausęs žemės sklypas už žemesnę nei rinkos kainą (10 000,00 Eur, kai tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre nurodyta masinio vertinimo metu nustatyta sklypo vertė siekė 17 700,00 Eur), tačiau M. E. ir atsakovės 2018 m. sausio 29 d. sudarytos taikos sutarties, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019, galimo neteisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Visi atsakovės nemokumo administratoriaus reikalavimai dėl proceso atnaujinimo ar žalos iš Ž. D. priteisimo, sudarius minėtą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ir M. E. neteisėtai sudarė minėtą taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis sandoris (taikos sutartis) sukėlė atsakovės tyčinį bankrotą.

62. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. kovo 25 d. pardavė prekių ir nuomos paslaugas UAB „La Naya“: 2018 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra Nr. SLLB 21458, kurios suma 1 694,00 Eur; 2018 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra Nr. SILR 21464, kurios suma 1 512,50 Eur; 2018 m. birželio 28 d. sąskaita faktūra Nr. SJLB 21484, kurios suma 4 840,00 Eur; 2018 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra Nr. SILB 21513, kurios suma 1 210,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra Nr. SILB 21520, kurios suma 1 089,00 Eur; 2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaita faktūra Nr. SILB 2352I, kurios suma 31 543,71 Eur; 2019 m. kovo 25 d. sąskaita faktūra Nr. 201903-25, kurios suma 900,00 Eur; 2019 m. kovo 25 d. trišalis susitarimas, kuriuo suma 3 392,84 Eur. Iš viso buvo parduota prekių ir/ar paslaugų UAB „La Naya“ už 42 789,21 Eur, o įvertinus 2019 m. kovo 25 d. trišalį susitarimą bendra UAB „La Naya“ skolos suma buvo 46 182,05 Eur. Vadovaujantis į Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-238-647/2021 dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu bendrovės pateiktais duomenimis, bendrovė UAB „La Naya“ per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. kovo 28 d. neva apmokėjo už atsakovę kitiems asmenims 37 398,35 Eur sumą ir taip tapo atsakovės kreditoriumi. Skolos įskaitymas įvyko jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi UAB „La Naya“ paskutinį mokėjimą už atsakovę atliko 2019 m. kovo 28 d., o bankroto byla atsakovei iškelta 2019 m. sausio 30 d.

63. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu atsiskaitant su UAB „La Naya“, bendrovė siekė neteisėtai įskaityti skolą ir suteikti pirmumą vienam kreditoriui ir pažeisti kitų kreditorių teises. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad dėl šio neteisėto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-238-647/2021 pagal atsakovės nemokumo administratoriaus ieškinį UAB ,,La Naya”. Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismas minėtoje byloje 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės BUAB „Šilavoto B&B“ ieškinį atsakovei UAB La Naya dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, atmetė ir minėtas sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, teismo vertinimu nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie sandoriai sukėlė atsakovės tyčinį bankrotą.

64. 2018 m. kovo 3 d. tarp atsakovės ir UAB „La Naya“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti kuriant produkciją. Sutartimi atsakovė, be kita ko, įsipareigojo apie gaminių gamybos tiražus informuoti bendrovę, neatlygintinai perleido prekinio ženklo „La Naya Chocolate“ visapusišką naudojimą bendrovei ir įsipareigojo visą atsakovės pagamintą produkciją perduoti bendrovei realizuoti, prieš tai atsakovei suderinus kainą su naujai įsteigta bendrove. Taigi, atsakovė, sudariusi 2018 m. kovo 31 d. bendradarbiavimo sutartį su naujai įsteigta bendrove, įsipareigojo bendrovei gaminti produkciją ir perleisti ją realizuoti naujai įsteigtai bendrovei - tokiu būdu prarasdama pelną ir didindama savo įsipareigojimus. Atitinkamai, praėjus keliems mėnesiams (2019 m. sausio 30 d.) atsakovė tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla, o naujai įsteigta bendrovė, perėmusi visą atsakovės įrangą, verslo modelį bei klientus, toliau sėkmingai vykdė veiklą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad bendradarbiavimo sutartis buvo akivaizdžiai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga atsakove (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

65. 2018 m. balandžio 12 d. M. E. tiek atsakovės tiek bendrovės vardu pasirašė Prekinio ženklo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria už 500,00 Eur atsakovė bendrovei UAB „La Naya“ pardavė prekės ženklą „La Naya chocolate“. Pareiškėja nurodo, jog ši sutartis atsakovei buvo akivaizdžiai nuostolinga, kadangi prekės ženklas buvo perleistas vos už 500,00 Eur, tuo tarpu prekės ženklu žymimi šokolado gaminiai buvo plačiai žinomi ir pardavinėjami tiek užsienio rinkoje tiek ir Lietuvoje. Teismas pažymi, kad minėta 2018 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta Prekinio ženklo pirkimo - pardavimo sutartis nors ir buvo sudaryta, tačiau nebuvo įvykdyta dėl taikomos hipotekos kreditoriaus (pareiškėjos) naudai, todėl prekės ženklas „La Naya chocolate“ nebuvo perleistas liko atsakovės nuosavybe. Šis prekių ženklas buvo parduotas bankroto proceso metu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį su naujai įsteigta bendrove.

66. 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarp atsakovės, bendrovės ir UAB „Palink“ (įmonės, kuri valdo prekybos centrus „IKI“) buvo sudaryta sutartis, pagal kurią visos atsakovės (pardavėjos) teisės ir pareigos pagal 2016 m. vasario 15 d. sudarytą didmeninio prekių pirkimo - pardavimo sutartį dėl prekių tiekimo UAB „Palink“ buvo perkeltos naujajai pardavėjai - bendrovei UAB „La Naya“. Kadangi šį didmeninį klientą atsakovė naujai įsteigtai bendrovei perleido neatlygintinai, atsakovės finansinė padėtis toliau blogėjo ir vedė prie nemokumo, todėl teismo vertinimu, 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartis taip pat buvo atsakovei ekonomiškai nenaudinga bei nuostolinga (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

67. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai, kadangi atsakovė sudarė sutartis, kurios buvo akivaizdžiai nuostolingos ar ekonomiški nenaudingos – perdavė verslo modelį, didmeninius partnerius bei reikalavimo teises naujai įsteigtai bendrovei UAB „La Naya“. Atitinkamai, jei nebūtų buvę sąmoningų į atsakovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, atsakovė nebūtų tapusi nemoki ir nebūtų pažeisti atsakovės kreditorių interesai.

68. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas BUAB „Šilavoto B&B“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindais.

69. Nors pareiškėja nurodė, jog šioje byloje turėtų būti nustatyti ir už tyčinio bankroto sukėlimą atsakingi asmenys, tačiau teismas pažymi, kad šis prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, todėl skirtingai nei JANĮ 70 straipsnio 3 dalimi, teismas neturi nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog patyrė 3 131,51 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Taip pat atsakovė pateikė įrodymus jog patyrė 1663,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Minėtas išlaidas tiek pareiškėja, tiek atsakovė prašė priteisti iš suinteresuotų asmenų M. E., Ž. D., Š. N. ir UAB „La Naya“, t. y. iš asmenų kurie nesutiko su pareiškimu. Pareiškėjos ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), todėl pareiškimą tenkinus šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš suinteresuotų asmenų, t. y. pareiškėjai lygiomis dalimis priteistinos 3 131,51 Eur bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų, po 782,88 Eur iš kiekvieno, o atsakovei lygiomis dalimis priteistinos 1 663,75 Eur bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų, po 415,94 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pripažinti BUAB „Šilavoto B&B“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų M. E., Ž. D., Š. N. ir UAB „La Naya“, 3 131,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 782,88 Eur iš kiekvieno pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Baltija“.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų M. E., Ž. D., Š. N. ir UAB „La Naya“, 1 663,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 415,94 Eur iš kiekvieno atsakovei BUAB „Šilavoto B&B“.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas