Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-527-781/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-03-28Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-2814-794/2021Nutartis · 2021-12-28Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-02-17Lietuvos apeliacinis teismas
  5. eB2-62-794/2023Sprendimas · 2023-09-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2-527-781/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01870-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-527-781/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01870-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilavoto B&B“ iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Šilavoto B&B“ bankroto bylą.

2. Nurodė, kad atsakovė ieškovei pagal 2016 m. birželio 16 d. paslaugų teikimo sutartį (2018 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą JS Nr. 20180118, 2018 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą JS Nr. 20180219, 2018 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą JS Nr. 20180403, 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą JS Nr. 20180503) skolinga 4 411 Eur bei 194,98 Eur delspinigių. Atsakovė į pretenzijas dėl skolos bei bankroto bylos iškėlimo nereagavo ir įsiskolinimo neapmokėjo. Nurodė, kad atsakovės atstovas 2018 m. gegužės 13 d. el. laiške nurodė, kad neturi galimybių apmokėti įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, atsakovė galimai yra nemoki; ji nevykdo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Šilavoto B&B“ bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

4. Teismas, spręsdamas atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą, įvertino: Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus; 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis parengtą UAB „Šilavoto B&B“ preliminarų balansą (sudarytas 2018 m. spalio 22 d.); viešai prieinamus duomenis, kuriuose nurodyta, kad įmonės įsiskolinimas VMI sudarė 35 857,82 Eur, skola VSDFV biudžetui – 5 176,64 Eur; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad atsakovės atžvilgiu yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai priteisti iš atsakovės atitinkamo dydžio pinigines sumas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-14715-723/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10356-723/2018, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. EL2-28358-950/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-9338-892/2018, 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, civilinėje byloje Nr.2A-1521-590/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2457-892/2018 ir kt.); antstolių informacinės sistemos duomenis, kad atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ atžvilgiu vykdoma 11 vykdomųjų bylų; viešųjų registrų duomenimis, kuriuose nurodyta, kad atsakovei priklauso tik 0,1500 ha žemės sklypas (Vilniaus mieste, Juliškių g. 46) ir kuriam taikomi areštai, nustatyta hipoteka; duomenis, kad atsakovė kito nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių, kuriems leidžiama dalyvauti viešajame eisme irgi neturi; lėšų banko sąskaitoje ar kasoje neturi; 2018 m. gegužės 13 d. el. laiško turinį, kuriame atsakovės vadovas paaiškina, kad negali sumokėti įsiskolinimo ieškovei J. S.; atsakovės 2019 m. sausio 30 d. naujai pateiktus įrodymus.

5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsakovė UAB „Šilavoto B&B“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė turi pakankamai turto, iš kurio gali vykdyti atsiskaitymus su įmonės kreditoriais. Atsakovės mokumas vertinamas vadovaujantis finansinės atskaitomybės dokumentais. 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse yra nurodoma, jog įmonė turi 250 091 Eur turto, o per vienerius metus kreditoriams mokėtinos sumos sudaro 108 188 Eur. Tuo atveju, jei visi mokėjimai būtų pradelsti, tai ši suma neviršytų pusės į UAB „Šilavoto B&B“ balansą įrašyto turto vertės.

6.2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog atsakovės 2019 m. sausio 30 d. naujai pateikti įrodymai (daliniai mokėjimai tiekėjams ir darbuotojams, kuriuos už atsakovę atliko kiti asmenys) nėra pagrįstas pagrindas teigti, kad atsakovė geba vykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams. Priešingai, šios aplinkybės pagrindžia, kad bendrovė atsiskaitinėja su pirmos eilės kreditoriais, vykdo atsiskaitymus įstatymų numatyta tvarka. Aplinkybė, kad atsiskaitymai vykdomi trečiojo asmens, nėra pagrindas teigti, kad pati bendrovė negali vykdyti atsiskaitymų. Trečiasis asmuo UAB „LA NAYA“ yra skolinga atsakovei, todėl atsiskaitymą su kreditoriumi daro tiesiogiai pervesdama atsakovės kreditoriams.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui išaugo iki 35 857,82 Eur. Šios teismo nustatytos aplinkybės paremtos išimtinai spėjimu ir prielaida, kadangi teismas nevertino realios skolos, t. y. fakto, jog ši skolos suma jau yra įtraukta į kreditorių sąrašą, kuris buvo pateiktas teismui bankroto byloje.

6.4. Nurodo, kad ieškovė J. S. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Šilavoto B&B“ neišnaudojusi visų pažeistų teisių gynimo būdų, kurie nedavė jokio teigiamo efekto ir iš esmės pažeidusi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi numatytas nuostatas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai:

7.1. Atsakovės teigimas, kad ji turi pakankamai turto, iš kurio gali vykdyti atsiskaitymus su įmonės kreditoriais, nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Atsakovė ir toliau vadovaujasi vien jos pateiktu balansu, tačiau šioje byloje Lietuvos apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi jau nurodė, kad vertinant vien balansą, finansinė padėtis vertinta pernelyg formaliai.

7.2. Atsakovė byloje nepateikė pagrįstų įrodymų apie į balansą įrašyto turto sudėtį, realią jo vertę, įrodymų, ar toks turtas iš tikrųjų egzistuoja. Be to, nepateikti ir hipoteką/turto įkeitimą patvirtinantys dokumentai, nepateikti ir išsamūs kreditorių ir debitorių sąrašai. Su atskiruoju skundu nepateikti jokie dokumentai apie realų įmonės turtą ir realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

7.3. Pažymėjo, kad atsakovė su paaiškinimais pateikė 2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, jog atsargos buvo perleistos kitam susijusiam asmeniui UAB „LA NAYA“, vietoje to, kad būtų panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.

7.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įsiskolinimas VSDFV biudžetui išaugo iki 5 176,64 Eur, o valstybės biudžetui iki 35 857,82 Eur, ir šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Be to, įsiskolinimas VSDFV biudžetui ir toliau auga ir šiuo metu jau siekia 6 396,55 Eur.

7.5. Atsakovės argumentas, kad įsiskolinimai valstybės biudžetui buvo įtraukti pakartotinai, nepagrįstas, nes įmonės balansas sudarytas 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, taigi po šios datos išaugę įsiskolinimai negalėjo būti įtraukti į balanso duomenis.

7.6. Skunde teigiama, kad UAB „LA NAYA“ sumokėjo atsakovės kreditoriams dalinius mokėjimus, nes yra skolinga atsakovei, tačiau atsakovės 2019 m. sausio 30 d. naujai pateikti įrodymai nėra pakankami, siekiant patvirtinti jos mokumą. Atlikti nežymūs mokėjimai kitiems asmenims, be to nėra pagrįsta kokį įsiskolinimą ir kokiu pagrindu UAB „LA NAYA“ turi atsakovei ir kokios galimybės jį atgauti, ir ar pakaktų šio įsiskolinimo visiems kreditorių įsipareigojimas apmokėti.

7.7. Atsakovė nėra apmokėjusi bent dalies skolos ieškovei, o tai tik parodo, kad atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų.

7.8. Atsakovės skundas iš esmės nėra grindžiamas jokiais naujais esminiais argumentais. Ieškovės teigimu, atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą, siekiant pasiruošti galimam bankrotui. Nurodo, kad buvo pakeisti atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ akcininkas ir direktorius, t. y. vietoje M. E. nuo 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės vieninteliu akcininku tapo Š. N., o vietoje M. E. bendrovės direktoriumi tapo Ž. D.. Ieškovės teigimu, tokia akcininkų ir direktorių rotacija atlikta ruošiantis galimai atsakovės bankroto procedūrai bei siekiant išvengti sąsajų su kita įsteigta bendrove UAB „LA NAYA“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Šilavoto B&B“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta bankroto bylos iškėlimo sąlyga, t. y. esant bendrovės nemokumui.

11. Pagal ĮBĮ normas, bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

12. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

13. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

14. Pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

15. Sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Šilavoto B&B“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų), nes tai patvirtino atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, turimi ir didėjantys įsipareigojimai kreditoriams, atsakovės nenaudai priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, jos atžvilgiu vykdomos antstolių vykdomosios bylos, areštuotas vienintelis turtas, aplinkybė, kad nedisponuoja lėšomis ir kt.

17. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad jos turimo turto vertė 250 091 Eur, o per vienerius metus kreditoriams mokėtinos sumos sudaro 108 188 Eur, t. y. neviršija pusės į UAB „Šilavoto B&B“ balansą įrašyto turto vertės (2018 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenys). Atsiskaitymą su atsakovės kreditoriais vykdo trečiasis asmuo UAB „LA NAYA“, kuri yra skolinga atsakovei, todėl savo skolą atsakovei grąžina sumokėdama jos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui išaugo iki 35 857,82 Eur, nes nevertino fakto, kad ši skola buvo įtraukta į kreditorių sąrašą, kuris buvo pateiktas teismui bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės pateiktais argumentais.

18. Atsakovė vadovaujasi 2018 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, teikdama, kad jos skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Tačiau šis teiginys nėra pagrįstas, nes pagal kartu su minėtu balansu pateiktą kreditorių sąrašą, atsakovės kreditorių reikalavimai sudaro 189 339,42 Eur sumą. Ši aplinkybė buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019, ir kurios atsakovė nepaneigė nei pirmosios instancijos teismui 2019 m. sausio 30 d. teiktuose paaiškinimuose, nei atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovę pateikti teismui visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus, taip pat kitus bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui reikalingus duomenis, kuriais būtų pašalintos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytos abejonės dėl jos mokumo. Tačiau atsakovė 2019 m. sausio 30 d. teismui pateikė paaiškinimus, pridėdama 2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija SILB Nr. 21521 ir banko mokėjimų nurodymus, kitų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (bankroto bylos iškėlimo dienai aktualaus balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų, įmonės kreditorių ir debitorių sąrašų ir kt.), kurių pagrindų būtų galima nustatyti įmonės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, kaip svarbiausią bendrovės mokumo įrodymą, nepateikė, todėl daroma išvada, kad atsakovė teismo įpareigojimų nevykdė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė, nevykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimų, t. y. nepateikusi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nepasinaudojo savo procesine teise įrodyti, kad yra moki.

19. Apeliacinės instancijos teismas skunde nurodomą aplinkybę, kad atsiskaitymus atsakovės kreditoriams vykdo UAB „LA NAYA“, kuri yra skolinga atsakovei, todėl savo skolą atsakovei grąžina sumokėdama jos kreditoriams, vertina kaip nepagrįstą. Pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą, jos įsiskolinimai sudaro 189 339,42 Eur sumą, o pagal 2019 m. sausio 30 d. pateiktus mokėjimus tiekėjams ir darbuotojams bendra atsakovės naudai UAB „LA NAYA“ sumokėtų skolų suma sudaro 10 581,18 Eur. Be to, pagal atsakovės pateiktą 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija SIBL Nr. 21521 atsakovė perleido UAB „LA NAYA“ atsargų už 31 543,71 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą pateikta ieškovės pozicija, kad tiekėjams ir darbuotojams atlikti daliniai mokėjimai yra nežymūs, taip pat atsakovė nepateikė duomenų apie UAB „LA NAYA“ turimą įsiskolinimą atsakovei ir ar šio įsiskolinimo apmokėjimo pakaktų visiems atsakovės kreditorių reikalavimams apmokėti. Pateikti daliniai mokėjimai nepatvirtina, kad atsakovė sugebės įvykdyti visus savo skolinius įsipareigojimus, atstatys savo mokumą ir išliks aktyvia rinkos dalyve.

20. Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos skolos valstybės biudžetui išaugo iki 35 857,82 Eur, nes skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta, kad ši skola buvo įtraukta į kreditorių sąrašą, kuris buvo pateiktas teismui bankroto byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktam argumentui, kad atsakovės balansas ir pirmosios instancijos teismui pateiktas kreditorių sąrašas buvo sudarytas 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, todėl po šios datos padidėję įsiskolinimai negalėjo būti įtraukti į balanso duomenis. Kito patikslinto balanso ar kreditorių sąrašo atsakovė byloje nėra pateikusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ skola valstybės biudžetui yra padidėjusi nuo 35 857,82 Eur iki 37 197,19 Eur (2019 m. kovo 21 d. duomenis), o skola VSDFV biudžetui padidėjo nuo 5 176,64 Eur iki 6 991,95 Eur (2019 m. kovo 21 d. duomenis). Šios aplinkybės parodo, kad atsakovė ir toliau nevykdo savo įsipareigojimų, jos skolos kreditoriams nuolatos didėja, kas kelia pagrįstas abejones dėl jos mokumo.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos nemokumo, kadangi nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

22. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti skundžiamoje nutartyje nurodytus teismo argumentus dėl įmonės nemokumo ir pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą egzistavimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Šilavoto B&B“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė