Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1521-590/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-06Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
2A-1521-590/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18893-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Greita spauda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1521-590/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18893-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; (S) 2.6.1.5.; 2.6.2.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Greita spauda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilavoto B&B“ dėl skolos priteisimo.

Kolegijos teisėjai, išnagrinėję apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 17 526,66 Eur skolos, 4 706,78 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:

1.1. šalys 2016-01-29 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016-01/29-01 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovas suteikė atsakovui maketavimo, spaudos bei reklamos gamybos darbus. Ieškovas, įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras: Nr. GSP 112853, Nr. GSP 113292, Nr. GSP 113868, Nr. GSP 114009 bei Nr. GSP 114405. Atsakovas aptartas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo iš dalies, ką patvirtina 2017-04-28 skolų suderinimo aktas. Atsakovas darbus priėmė, pretenzijų dėl produkcijos kokybės per Sutartyje nustatytą terminą nereiškė. Nuo 2017-04-18 iki 2017-04-28 vykęs šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas skolingas apie 18 000 Eur;

1.2. atsakovas nepagrįstai susieja 2016-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSP 112853, kuri buvo išrašyta už 50 000 vnt. „ECO“ šokolado pakuočių, su atsakovo pateikiamu 2017-06-27 priėmimo–perdavimo aktu (toliau – Aktas), kuriuo buvo perduota 22 880 vnt. „La Naya“ šokolado pakuočių. Aktas pasirašytas po ieškovo ieškinio pateikimo. Ieškovas atsakovui 2017-06-27 perdavė sandėlyje likusias atsakovo prekes. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią ieškovui parengus atitinkamas prekes pagal atsakovo užsakymą, atsakovas prekes sandėliuodavo ieškovo sandėlyje ir jas atsiimdavo pagal poreikį. Atsakovui vengiant atsiskaityti pagal Sutartį, ieškovas nebuvo suinteresuotas tolimesniu šalių bendradarbiavimu, įskaitant ir sandėliavimo paslaugų suteikimą, todėl grąžino jame laikytą atsakovui priklausančią produkciją, t. y. 22 880 vnt. „La Naya“ šokolado pakuočių. „La Naya“ ir „ECO“ arba „EKO“ šokolado pakuotės yra viena ir ta pati prekė. Tarp šalių susiformavo praktika, jog šokolado „La Naya“ pakuotės tiek tarpusavio bendradarbiavime, tiek dokumentuose vadinamos tiesiog „ECO“ arba „EKO pakuotėmis“;

1.3. atsakovo pateikti įrodymai nesusiję su civiline byla. Sutartis buvo galiojanti ir šalių vykdoma ne vienerius metus, todėl tarp šalių jau buvo nusistovėjusi tam tikra praktika. Atsakovas nenurodė, jog prekių negavo. Iki ieškinio padavimo priėmimo–perdavimo aktai nebuvo sudaromi. Ieškovas rankiniu būdu atrinko pakuotes bei sumažino reikalavimus atitinkamai nekokybiškų pakuočių kiekiui, o kitas pakuotes atsakovas gali bet kada pasiimti. UAB „General technologies“ sąskaita pateikta todėl, jog atsakovas pasakė, kad ši įmonė sutinka perpirkti pakuotes. Toks sprendimas buvo ieškovui priimtinas tik šalims pasirašius trišalį susitarimą, tačiau atsakovas tokio trišalio susitarimo nepasirašė. Atsakovas nesinaudojo teise prašyti skirti pakuočių ekspertizę su tikslu nustatyti, ar jos yra kokybiškos.

Atsiliepimas

2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. neaišku už kokias prekes ir kokia tvarka buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos datos, prekių pavadinimai, vienetai ir galimai sumos neatitinka faktiškai ieškovo suteiktų prekių, pristatymų kiekių ir pavadinimų. Ieškovo PVM sąskaita faktūra išrašyta 2016-11-04, tačiau Aktas pasirašytas tik 2017-06-27, t. y. ieškovas pateikė PVM sąskaitas faktūras už dar nepristatytas prekes. Nesutampa ieškovo sąskaitoje nurodytas prekių kiekis (5 000 vnt.) ir priėmimo–perdavimo akte nurodytas prekių kiekis (22 800 vnt.). Nesutampa PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas pristatytų prekių pavadinimas („ECO“ šokolado pakuotės) ir priėmimo–perdavimo akte nurodytas prekių pavadinimas („La Naya“ šokolado pakuotės). Priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas ieškovo jau po ieškinio pateikimo, kas gali reikšti, jog ieškovas toliau tiekė prekes atsakovui net ir po ieškinio pateikimo;

2.2. dėl 6 534 Eur 2016-11-11 PVM sąskaitos faktūros Nr. 112853 atsakovas buvo pareiškęs pretenziją, kurioje nurodė, jog pristatytos 22 880 vnt. „La Naya“ šokolado pakuotės nekokybiškos. Atsakovas reikalavo ieškovą priimti atgal nekokybiškas pakuotes ir nurodė, kad stabdomas mokėjimas pagal atsakovo PVM sąskaitą faktūrą Nr. 112853. Vedant derybas šalys nurodė 18 000 Eur sumą, buvusią 2017-02-01. Po 2017-02-01 atsakovui buvo pateikta tik viena 182,71 Eur PVM sąskaita faktūra. Pagal ieškovo pateiktas penkias PVM sąskaitas faktūras neapmokėta suma galėtų būti tik 22 057,12 Eur;

2.3. ieškovo priskaičiuoti 0,2 proc. delspinigiai neprotingai dideli, kadangi sudaro 73 proc. per metus, todėl turėtų būti mažinami iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. 22 880 vnt. pakuotės buvo nekokybiškos, todėl ieškovas 2017-10-20 priėmė atgal atsakovo grąžinamus tuos pačius 22 880 vnt. pakuočių, kurias perdavė atsakovui 2017-06-27. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas priėmęs pakuotes jas parduoda tretiesiems asmenims su 50 proc. nuolaida. Atsakovo nuostoliai dėl ieškovo nekokybiškai pagamintų šokolado pakuočių yra 4 193,66 Eur. Ieškovas turėjo pareigą parengti priėmimo–perdavimo aktus. Pateiktos skrajutės ir pakuočių nuotraukos įrodo, kad jos buvo nekokybiškos. Atsakovas buvo suplanavęs pakuotes iš ieškovo nupirkti su 50 proc. nuolaida kitos įmonės vardu ir pats norėjo jas susiklijuoti, tačiau ieškovas nenori pripažinti aplinkybės, jog pakuotės yra brokuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 17 526, 66 Eur skolą, 2 353,39 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistų 19 880,05 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 596,40 Eur žyminį mokestį bei 1 996,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 184,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apylinkės teismas:

3.1. nustatė, kad šalys 2016-01-29 sudarė Sutartį. Sutarties pagrindu ieškovas suteikė atsakovui maketavimo, spaudos bei reklamos gamybos darbus. Ieškovas atsakovui pateikė apmokėjimui šias PVM sąskaitas faktūras: 2016-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSP 112853 už 50 000 vnt. „ECO“ šokolado pakuočių, kurių vertė 6 534 Eur; 2016-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSP 113292, sąskaitos suma – 1 229,54 Eur; 2016-12-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSP 113868, sąskaitos suma – 3 911,26 Eur; 2017-01-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSP 114009, sąskaitos suma – 10 199,61 Eur bei 2017-02-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GSP 114405, sąskaitos suma – 18 2,71 Eur. Atsakovas aptartas sąskaitas apmokėjo iš dalies, todėl liko skolingas 18 413,59 Eur. Pagal Sutarties 9.3 papunkčio nuostatas šalys susitarė, kad jeigu atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu, atsakovas moka ieškovui 0,2 proc. delspinigius nuo uždelstos apmokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti kalendorinę dieną. Ieškovas paskaičiavo 4 893,03 Eur delspinigių;

3.2. iš elektroninio susirašinėjimo tarp šalių nustatyta, jog ieškovas siuntė atsakovui skolų suderinimo aktą dėl 18 413,59 Eur bei nurodė, kad per 10 dienų negavus patvirtinto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, skolos likutis bus laikomas teisingu. Atsakovas neatsakė į ieškovo laišką. Atsakovas 2017-06-27 pareiškė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad pagal Aktą ieškovas perdavė atsakovui 22 880 vnt. „La Naya“ šokolado pakuočių, kurių didžioji dalis pagamintos netinkamai bei nurodė, jog šias pakuotes atsakovas nori grąžinti ieškovui. Pretenzija ieškovui buvo pareikšta tik po ieškinio priėmimo dienos. Atsakovas 2017-06-30 papildoma pretenzija informavo ieškovą apie tai, kad sustabdo 6 534 Eur mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 112853, pateiktą už 22 880 vnt. „La Naya“ šokolado pakuočių. Iš šalių susirašinėjimo, vykusio nuo 2017-04-18 iki 2017-04-28 (imtinai) nustatyta, kad atsakovas patvirtino aplinkybę, jog atsakovas skolingas ieškovui apie 18 000 Eur. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo bei PVM sąskaitų faktūrų nustatė, jog „La Naya“ ir „ECO“ („EKO“) šokolado pakuotės yra viena ir ta pati prekė. Taip pat nustatė, kad šalys, kaip numatyta Sutarties 4.4 papunktyje, prekių (pakuočių) priėmimą–perdavimą neįformino prekių perdavimo–priėmimo aktu. Šalys po 2017-10-19 įvykusio teismo posėdžio bandė sudaryti taikos sutartį, todėl ieškovo vairuotojas paėmė iš atsakovo 22 880 vnt. pakuočių tam, kad patikrintų jų kokybę. Ieškovas 2017-11-07 pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus nekokybiškų pakuočių kiekiui. Atsakovas pateikė 2017-10-20 priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog atsakovas perduoda 22 880 vnt. brokuotas „La Naya“ šokolado pakuotes ir ieškovas jas priima. Nustatė, jog 2017-11-28 ieškovas išrašė 1 051,51 Eur PVM sąskaitą faktūrą UAB „General technologies“, kurioje nurodyta, kad 16 093,00 vnt. pakuočių kiekiui taikyta 50 proc. nuolaida;

3.3. sprendė, kad įrodymų visetas patvirtina ieškovo argumentus dėl 17 526,66 Eur skolos. Atsakovas ieškovo darbus priėmė ir pretenzijų dėl produkcijos kokybės per Sutartyje nustatytą terminą nepareiškė. Nuo 2017-04-18 iki 2017-04-28 (imtinai) vykęs šalių susirašinėjimas įrodo, jog atsakovas pavirtino, kad yra skolingas apie 18 000 Eur. Ieškovas atsakovui Aktu perdavė ieškovo sandėlyje likusias atsakovo prekes. Daugiau priėmimo–perdavimo aktų, kurie patvirtintų kitokią tarp šalių susiklosčiusią praktiką, nei teigia ieškovas, nėra. Skolos faktą bei jos dydį patvirtina 2016-12-31 ir 2017-04-28 skolų suderinimo aktai, šalių elektroniniai laiškai. Atsakovo Aktas, kuriuo atsakovas grąžino ieškovui brokuotas pakuotes, nesusijęs su ieškovo reikalavimais bei su 2016-11-04 PVM sąskaita faktūra Nr. 112853 bei Aktu perduodamomis prekėmis;

3.4. sprendė, kad atsakovo 2017-12-01 pateikti rašytiniai įrodymai: fotonuotraukos, PVM sąskaitos faktūros, atsiskaitymo lapeliai ir kt., nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi neaišku, kada šios fotonuotraukos darytos, kokia tai produkcija, koks jos kiekis. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir atlyginimo lapeliai nesietini kaip rašytiniai įrodymai. Atsakovo pateiktas perdavimo–priėmimo aktas neįrodo visų prekių nekokybiškumo, o tik patvirtina aplinkybę, jog prekės buvo atsiimtos iš ieškovo su tikslu patikrinti, kiek jų yra nekokybiškų. Nei perduodanti šalis, nei priimanti šalis patikrinimo perdavimo metu neatliko. Sutiko, jog UAB „General technologies“ PVM sąskaita faktūra surašyta šalims derantis dėl taikos sutarties sąlygų, t. y. UAB „General technologies“ ketinant perpirkti prekes, tačiau sandoris nevyko, nes atsakovas nepasirašė trišalio susitarimo. Teismas ne kartą atsakovui išaiškino teisę, kad dėl prekių defektų ir trūkumų nustatymo galima prašyti skirti ekspertizę, tačiau atsakovas atsisakė ekspertizės. Aplinkybę, jog daiktai neatitinka Sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje specialių nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, t. y. atsakovas. Sprendė, jog parduotų prekių trūkumų faktas neįrodytas. Iš atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų bei skrajučių negalima padaryti išvados, kad visos pakuotės buvo nekokybiškos;

3.5. nustatė, kad Sutarties 9.3.1 papunkčio popunktyje numatyta, kad atsakovas įsipareigoja ieškovui mokėti sutartyje numatytus 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal Sutartį. Ieškovas neprivalo detalizuoti netesybų dydžio pagrįstumo, kadangi jie laikytini minimaliais sutartais nuostoliais, kurių dydžio atskirai įrodinėti nereikia. Netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, kai įvykdyta dalis prievolės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sutartis sudaryta tarp verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Atsakovas dalį skolos jau buvo sumokėjęs, netesybų suma sudaro 73 proc. per metus, todėl ieškovo prašomų delspinigių dydis mažinamas iki 0,1 proc. ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 2 353,39 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

4.1. ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui perdavė prekes pagal byloje esančias sąskaitas. Sutartyje numatyta ieškovo pareiga parengti priėmimo–perdavimo aktus perduodant prekes atsakovui. Atsakovo pripažinta skola buvo bendra už visas ieškovo suteiktas paslaugas atsakovui, o ne tik už penkias PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo direktorius patvirtino, jog atsakovo užsakymų, neskaitant užsakymų pagal ieškinyje nurodomas PVM sąskaitas faktūras, buvo ir daugiau, o priėmimo perdavimo aktai dėl Sutarties 4.4 papunktyje nustatytų ieškovo pareigų nevykdymo nebuvo pasirašomi. Ieškovas turėjo pareigą parengti priėmimo perdavimo aktus, todėl neįrodžius prekių pristatymo ieškovas turi prisiimti neigiamus padarinius. Neįrodyta, kad ieškovo darbus, pagal kuriuos išrašytos 5 sąskaitos faktūros, atsakovas priėmė. Nesant sąskaitose faktūrose nurodytų darbų priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų prielaidų darymas, kad atsakovas nereiškė pretenzijų po tariamo darbų priėmimo negalimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas užsakė būtent tokias prekes ir tokį kiekį, kurios įvardijamos ieškovo išrašytose sąskaitose. Ieškovas teikė paslaugas nesilaikydamas Sutarties nuostatų. Nėra rašytinio įrodymo, kad prekės būtent pagal penkias PVM sąskaitas faktūras buvo pristatytos atsakovui ir atsakovo skola susidarė būtent iš ieškovo pateiktų sąskaitų. Neaišku už kokias prekes ir kokia tvarka buvo išrašomos ieškovo pateiktos sąskaitos, kadangi sąskaitose nurodytos datos, vienetai ir galimai pačios sumos neatitinka faktiškai suteiktų prekių, pristatytų kiekių ir pristatymo datų. Pagal atsakovo pateiktą Aktą, ieškovas pristatė atsakovui 22 880 vnt. „La Naya“ šokoladų pakuočių. Aktas kelia abejonių, kadangi ieškovas pateikė 2016-11-11 sąskaitą Nr. 112853, kuri turėtų atitikti Akte nurodytus duomenis, tačiau: ieškovo sąskaita išrašyta 2016-11-04, o Aktas pasirašytas tik 2017-06-27, t. y. ieškovas pateikdavo sąskaitas atsakovui už dar nepristatytas prekes; nesutampa ieškovo sąskaitoje nurodytas prekių kiekis (5 000 vnt.) ir Akte nurodytas prekių kiekis (22 800 vnt.). Ieškovas teigė, jog iš savo sandėlio po ieškinio pareiškimo neva perdavė atsakovui priklausančias prekes, tačiau atsakovas neturėjo nuosavybės teisės į ieškovo sandėlyje esančias ieškovo prekes, nes pagal ieškovo plėtojamą poziciją atsakovas už prekes nebuvo sumokėjęs;

Atsiliepimas

4.2. atsakovas dėl 2016-11-11 sąskaitos Nr. 112853, kurioje nurodyta 6 534 Eur suma, buvo pareiškęs pretenziją nurodant, jog pristatytos 22 880 vnt. „La Naya“ šokolado pakuočių yra nekokybiškos, todėl reikalaujama priimti atgal nekokybiškų prekių siuntą. Atsakovas buvo nurodęs, jog sustabdo mokėjimą pagal sąskaitą Nr. 112853. Ieškovui bylos nagrinėjimo metu 2017-10-20 priėmimo–perdavimo aktu perėmus perskaičiuoti visą paskutinę siuntą prekių pagal 2016-11-11 sąskaitą Nr. 112853, atsakovui nebuvo grąžintos ieškovo nustatytos kokybiškos prekės. Atsakovui neturint prekių už kurias išrašyta sąskaita, atsakovui negalėjo kilti pareiga už jas susimokėti. Pagal paskutinę 2016-11-11 sąskaitą nurodyti 6 534 Eur iš atsakovo negalėjo būti priteisti, kadangi: ieškovas po prekių perėmimo iš atsakovo sandėlio 886,93 Eur sumažino savo ieškinio reikalavimus pripažindamas, kad šioje dalyje prekės nekokybiškos; ieškovas negrąžino likusių pakuočių, kurių vertė 5 647,07 Eur (6 534 Eur - 886,93 Eur). Ieškovas priėmęs aptariamas pakuotes savo žinion ir parduoda jas tretiesiems asmenis kaip brokuotas su 50 proc. nuolaida. Ieškovas su pakuotėmis elgiasi kaip su savo nuosavybe, kadangi brokuotos pakuotės atsakovo nepriimtos ir atsakovui nepriklauso. Atsakovo patirtų nuostolių dėl ieškovo nekokybiškai pagamintų šokolado pakuočių suma yra 4 193,66 Eur, t. y. beveik 5 kartus didesnė, nei ieškovas vienašališkai įvardino nekokybiškų pakuočių sumą. Nuostolių dydis buvo detalizuotas į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Atsakovas pateikė pakuočių pavydžius, t. y. defektų vizualizaciją, iš kurių matyti, jog defektų buvo daugiau: skyrėsi pakuočių atspalviai (pvz., vienos to paties gaminio tos pačios spalvos pakuotės pastebimai ryškesnės už kitas), skyrėsi ant pakuočių atspausdinto šrifto ryškumas, spalvos, atspausdintų logotipų tiesumas ir t.t. Ieškovas keitė poziciją. Atsakovas pateikė 2017-06-27 ir 2017-06-30 pretenzijas, kuriose nurodė, jog ieškovo pakuotės buvo pagamintos netinkamai. Ieškovas teigė, jog atsakovo pretenzijos dėl prekių defektų yra nepagrįstos visa apimtimi. Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2017-10-31, ieškovas pripažino, o paskui 2017-11-07 rašytiniu pareiškimu patvirtino, jog prekių defektų būta;

4.3. Atsakovas iš dalies atsiskaitęs pagal ieškovo bendrai suteiktas paslaugas, o ieškovas nepagrindė, jog dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patyrė realios žalos. Dėl šios priežasties netesybos neprotingai didelės ir turėtų būti mažinamos iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

5. Ieškovas atsiliepime prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

5.1. Sutarties 7.2 papunktis nustato, kad ieškovui atlikus darbus, ieškovas išrašo PVM sąskaitą faktūrą ir pateikia ją atsakovui elektroniniu paštu. Sąskaitos faktūros pagrindžia teisinių santykių tarp bylos šalių faktą, prekių pristatymo faktą ir atsakovo prievolę sumokėti už pristatytas prekes. Atsakovas pretenzijų dėl darbų per Sutartyje nustatytą terminą nepareiškė, todėl laikoma, vadovaujantis Sutarties 4.7. papunkčiu, kad atsakovas darbus pagal PVM sąskaitas faktūras gavo laiku bei priėmė kaip kokybiškus. Skolos faktą ir dydį patvirtina 2016-12-31 ir 2017-04-28 skolų suderinimo aktai bei elektroniniai laiškai. Sutikus su skolų suderinimo aktu atsakovas pripažino ne tik skolą, bet ir faktą, kad būtent pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės atsakovui ir buvo pristatytos. Atsakovas iš dalies atsiskaitė pagal PVM sąskaitas faktūras, kas rodo skolos pripažinimą. Teismo posėdžio metu, vykusio 2017-10-19, atsakovo direktorius patvirtino, jog gavo visas prekes pagal ginčo sąskaitas faktūras;

5.2. atsakovas nenuoseklus, nes keitė poziciją dėl ieškovo paimtų prekių siuntos kokybės patikrinimo. Atsakovas nurodė, jog tariamai grąžino ieškovui nekokybiškas prekes ir teigė, jog ieškovui priėmus šias prekes, atsakovas nebeturi už jas mokėti. Ieškovui priminus šalių susitarimą dėl prekių grąžinimo būtent tuo tikslu, jog būtų patikrinta ir įvertinta prekių kokybė, atsakovo direktorius paneigė anksčiau nurodytus teiginius ir patvirtino, kad prekės buvo grąžintos ieškovui išskirtinai tuo tikslu, jog būtų patikrinta prekių kokybė. Ieškovui atlikus prekių kokybės įvertinimą buvo sumažintas ieškinio reikalavimas. Dar derintis dėl taikos sutarties sąlygų, atsakovas pasiūlė parduoti ginčo pakuotes atsakovo nurodytam trečiajam asmeniui, tačiau atsakovas pakeitė poziciją ir šią aplinkybę bandė pateikti kaip ieškovų tariamą nesąžiningumą neva savavališkai parduodant atsakovui priklausančias prekes tretiesiems asmenims. Ieškovas padarė atsakovui daug nuolaidų, įskaitant ir skolos išdėstymą laike, taip pat dalies reikalavimo atsiėmimą. Šalys susitarė, jog ieškovas perims ir atsakovo prekes, perduotas pagal Aktą ir įvertins šių prekių kokybę, kadangi atsakovas negalėjo nurodyti kiek konkrečiai pakuočių yra netinkamos kokybės ir kokie yra tariami šių pakuočių trūkumai. Ieškovas atliko pakuočių patikrą ir, atsižvelgiant į nustatytų netinkamos kokybės prekių kiekį, ieškovas atsisakė 886,93 Eur ieškinio reikalavimo dalies. Teismo posėdžio metu, vykusio 2017-10-31, atsakovo direktorius patvirtino, kad 2017-10-20 perdavė 22 880 vnt. šokolado pakuočių ieškovui ne kaip netinkamos kokybės prekes, bet kaip prekes, kurias ieškovas turėjo peržiūrėti ir patikrinti jų kokybę. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės, o kitų įrodymų, pagrindžiančių netinkamą prekių kokybę, nėra;

5.3. nurodydamas, jog delspinigių dydis pažeidžia kasacinio teismo praktiką, atsakovas remiasi neaktualia teismų praktika. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šalys yra verslininkai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, taip pat ir patirties sudarant ir vykdant tokio pobūdžio sutartis. Sutarties šalys supranta prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

7. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas neįrodė prekių perdavimo atsakovui. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad byloje nesant prekių perdavimo aktų, negalima buvo konstatuoti, kad atsakovas prekes gavo. Pagrindinės įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklės yra išdėstytos CPK 185 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 18 413,59 EUR skolą pagal sąskaitas – faktūras, t. y. 2016-11-04 Nr. GSP 112853 už ECO šokolado pakuotes 50 000,00 vnt. – 6 534,00 EUR sumai ; 2016-11-30 Nr. GSP 113292 – 1 229,54 EUR sumai ; 2016-12-30 Nr. GSP 113868– 3 911,26 EUR sumai ; 2017-01-06 Nr. GSP Nr. 114009 – 10 199,61 EUR sumai bei 2017-02-07 Nr. GSP – 114405 – 182,71 EUR sumai. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad prekių perdavimo aktai nebuvo sudaromi, tačiau įvertinęs šalių paaiškinimus šalių susirašinėjimo dokumentus, skolų suderinimo aktus, dėl kurių atsakovas nepareiškė jokių pastabų, aplinkybę, kad atsakovas iš dalies apmokėjo pateiktas sąskaitas ir nereiškė pretenzijų dėl prekių kokybės, o tokias pretenzijas ėmė reikšti tik po ieškinio pareiškimo, pagrįstai sprendė, kad atsakovas gavo sąskaitose nurodytas prekes ir už jas nesumokėjo.

8. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pagal paskutinę 2016-11-04 sąskaitą Nr. 112853 nurodyti 6 534 Eur iš atsakovo negalėjo būti priteisti, kadangi: ieškovas po prekių perėmimo iš atsakovo sandėlio 886,93 Eur sumažino savo ieškinio reikalavimus pripažindamas, kad šioje dalyje prekės nekokybiškos; ieškovas negrąžino likusių pakuočių, kurių vertė 5 647,07 Eur (6 534 Eur - 886,93 Eur). Pažymėtina, kad 2016-11-04 sąskaita Nr. 112853, yra ne paskutinė, o pirma sąskaita, pagal kurią atsakovas gavo prekes. Prekių kokybę pagal šią sąskaitą, nors vėliau gavo prekes ir pagal kitas sąskaitas, atsakovas pradėjo ginčyti tik gavęs ieškinį. Šios sąskaitos atveju atsakovas įrodinėja, kad prekes gražino, todėl savo teiginiais patvirtina, kad pagal pirmą sąskaitą prekes gavo. Ši aplinkybė taip pat paneigia atsakovo ankstesnius argumentus, kad nėra gavęs prekių, pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Kolegija, nesutinka su apeliantu, kad pagal 2016-11-04 sąskaitą Nr. 112853 gautas prekes atsakovas yra grąžinęs ieškovui. Prekių grąžinimą ieškovas įrodinėjo 2017-06-27 aktu, vėliau 2017-10-20 aktu, tačiau nei vienas aktas nepatvirtina, kad yra grąžinamos 2016-11-04 sąskaitoje Nr. 112853, nurodytos prekės. Be to, pagal ieškovo patikslintame ieškinyje pateiktus duomenis atsakovas pagal 2016-11-04 sąskaitą Nr. 112853 yra iš dalies atsiskaitęs, sumokėjęs 561,89 Eur. Ieškovas šioje dalyje skolos neprašė priteisti ir teismas jos nepriteisė. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas 886,93 EUR sumažino savo reikalavimus dėl to, kad dalis pagal 2016-11-04 sąskaitą Nr. 112853 pateiktų prekių buvo nekokybiškos. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismui pateiktą ieškovo pareiškimą, ieškovas savo reikalavimus 886,39 EUR suma sumažino skolos dalyje pagal 2017-01-06 Nr. GSP Nr. 114009 - 10 199,61 EUR sumai išrašytą sąskaitą, bet ne pagal 2016-11-04 sąskaitą Nr. 112853. Atsakovas neįrodė, kad apmokėjo ar grąžino prekes gautas pagal 2016-11-04 sąskaitą Nr. 112853, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pagal šią sąskaitą nesumokėtą skolos dalį.

9. Atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl sutartyje numatytų 0,2 procentų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną delspinigių sumažinimo iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šį atsakovo prašymą ir jį iš dalies patenkino, delspinigius sumažino iki 0,1 proc. dydžio. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo prašymo dėl delspinigių sumažinimo aplinkybes, vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, aiškinimo ir taikymo. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, dėl kurių teismo sprendimą šioje dalyje galima būtų pripažinti nepagrįstu, o sutartyje numatytus delspinigius dar daugiau sumažinti.

10. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas patyrė 739,95 Eur išlaidų. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgus į Rekomendacijų nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, darbo ir laiko sąnaudas iš atsakovo UAB „Šilavoto B&B“ ieškovo UAB „Greita spauda“ naudai priteisiama 739,95 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šilavoto B&B“ ieškovo UAB „Greita spauda“ naudai 739,95 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė