Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-350-467/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-06Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
2S-350-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18893-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
UAB “Šilavoto B&B“
Ieškovas
UAB “Greita spauda”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-350-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18893-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Šilavoto B&B“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Greita spauda” ieškinį atsakovui UAB “Šilavoto B&B“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Greita spauda“ 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB “Šilavoto B&B“ ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 23 306,59 EUR skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą ieškinio sumai. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas visai nebendradarbiauja su ieškovu, tikėtina, kad atsakovas gali vengti sprendimo įvykdymo, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo UAB „Greita spauda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui UAB “Šilavoto B&B“ nuosavybės teise priklausantį 23 306,59 EUR vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o, nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsikaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu UAB “Greita spauda” bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Be to atsakovas su ieškovu nebendradarbiauja, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose atsakovo atžvilgiu yra užvesta keletas civilinių bylų dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Šilavoto B&B“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Greita spauda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Šilavoto B&B“ atžvilgiu taikymo. Apeliantas nurodo, kad, įvertinus atsakovo finansinę padėtį, ieškinio suma yra pakankamai maža, tad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai pažeidžia atsakovo interesus. Apeliantas pateikė įrodymus, kad jo turimo turto vertė 2017-06-12 yra 460 200 EUR (atskirai išskirta transporto priemonių vertė yra 28 700 EUR), ilgalaikio turto likutis 2016-12-31 dienai yra 773 557,11 EUR. Be to, apelianto vertinimu, ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškinio suma galėtų siekti tik 22 057,12 EUR pagal pateiktas sąskaitas faktūras; ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo priteisti 823,94 EUR palūkanas. Be to atsakovas dėl skolos vedė derybas su ieškovu, siūlė įvairius skolos mokėjimo variantus, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Apeliantui yra nesuprantama, kodėl teismas laiko, jog atsakovo atžvilgiu yra užvesta keletas civilinių bylų, kadangi be nagrinėjamos bylos yra priimtas tik teismo įsakymas 240,51 EUR sumai, kuris yra jau įvykdytas. Apeliantas laikosi pozicijos, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, jog, neesant duomenų, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, ieškinio suma neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio pateikimas atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Ieškovas UAB „Greita spauda“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas pilnai ir visapusiškai pagrindė savo reikalavimus, taip pat nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų ir abipusių sandorių sąlygas, vengia skolą grąžinti, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad, net ir patenkinus ieškinį, jo įvykdymas taps negalimas ar pasunkės. Pažymi, kad atsakovo turimas turtas yra įkeistas kitų asmenų naudai, o atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Atsakovas tik pateikia informaciją apie turimą turtą, tačiau nepateikia jokių duomenų apie realią finansinę būklę. Atsakovas negali laiku atsiskaityti su ieškovu, kas suponuoja išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra prasta. Pateikta atsakovo turto vertinimo ataskaita yra parengta įkeitimo tikslu. Ieškovas neneigia, kad su atsakovu bendravo ir derino skolos apmokėjimo sąlygas, tačiau atsakovo veiksmus vertina kaip bandymą „tempti laiką“ ir taip vengti prievolių įvykdymo, kadangi susitarimo dėl skolos padengimo sudaryti nepavyko. Be to atsakovas elektroniniuose laiškuose nurodė, kad jo finansinė padėtis yra prasta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas UAB “Šilavoto B&B” kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – turto vertinimo ataskaitos kopiją, ilgalaikio turto likučius 2016-12-31 dienai, elektroninių laiškų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su atskiruoju skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino ieškovas bei pasinaudojo galimybe teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, bet yra nustatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) iš esmės neginčija ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinys yra tenkintas iš dalies. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo UAB „Greita spauda“ ieškinio reikalavimas atsakovui UAB „Šilavoto B&B“ yra prima facie pagrįstas.Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo galimą mokumą.Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).Apeliantas (atsakovas), siekdamas pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus - kad laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai, su atskiruoju skundu pateikė Turto vertinimo ataskaitos santrauką Nr. KTA-17-06-12-P50 2017 m. birželio 12 dienai ir ilgalaikio turto likutį 2016-12-31 dienai. Tačiau pateikti įrodymai neatitinka realios atsakovo turtinės padėties, nes iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykio. Be to pateiktas turto vertinimas yra atliktas įkeitimo tikslu, kas leidžia spręsti, jog atsakovas ketina didinti savo finansinius įsipareigojimas, kas iš esmės blogina atsakovo finansinę padėtį.Kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovo įmonės finansinė padėtis yra gera, teismui nepateikta (CPK 12, 179 str.). Be to, jeigu atsakovas laiko, kad jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra gera ir prašoma priteisti suma jam nėra reikšminga, tai jis gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir taip apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė