Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-195-567/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
e2-195-567/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01870-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
M. E., uždarosios akcinės bendrovės La Naya, Š. N., Ž. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-195-567/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01870-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. E. ir uždarosios akcinės bendrovės La Naya, Š. N. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios kredito unijos „Baltija“ prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. E., Ž. D., Š. N., uždaroji akcinė bendrovė La Naya,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusi kredito unija (toliau – BKU) „Baltija“ pateikė teismui prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šilavoto B&B“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad egzistuoja tyčinio bankroto prezumpcija, nes buvę UAB „Šilavoto B&B“ valdymo organai 2018 m. kovo 8 d. įsteigė UAB La Naya, į kurią perkėlė UAB „Šilavoto B&B“ veiklą, neatlygintinai perdavė naudojimąsi prekės ženklu, verslo modelį, didmeninius partnerius, reikalavimo teises. 2018 m. kovo 13 d. atsakovės akcininkas Š. N. nurodė įmonės pardavimų atstovei užsienio partneriams sąskaitas išrašyti naujai įsteigtos bendrovės vardu. UAB La Naya įsteigimo metu UAB „Šilavoto B&B“ finansinė padėtis buvo kritinė, nes jos turtą sudarė 225 517,08 Eur, o skolas – 324 96,24 Eur. Abiejų bendrovių vadovu ir akcininku buvo M. E.

2. Buvęs UAB „Šilavoto B&B“ vadovas M. E. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nesiėmė veiksmų pagerinti įmonės finansinę būklę, įmonę perleido kitam asmeniui. Buvęs vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo 2018 m. rugsėjo 30 d. (tuo metu skola vien pareiškėjai sudarė daugiau nei 200 000 Eur). Kreditorės iniciatyva bankroto byla įmonei buvo iškelta tik 2019 m. sausio 30 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo padidėjo skola valstybės biudžetui.

3. Atsakovei būnant nemokiai, buvo sudaryti ir kiti jai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Buvęs atsakovės vadovas Ž. D. 2019 m. sausio 29 d. taikos sutartimi, t. y. likus vienai dienai iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, perleido M. E. įmonės žemės sklypą už 10 000 Eur, kaip skolos grąžinimą, nors žemės sklypo vertė sudarė 17 700 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi pripažino BUAB „Šilavoto B&B“ bankrotą tyčiniu, priteisė lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų M. E., Ž. D., Š. N. ir UAB La Naya po 782,88 Eur BUAB „Baltija“ naudai ir po 415,94 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „Šilavoto B&B“ naudai.

5. Teismas nustatė, kad UAB La Naya buvo įsteigta 2018 m. kovo 8 d., o įmonės vieninteliu akcininku ir vadovu nuo įsteigimo dienos buvo ir yra M. E., kuris taip pat buvo UAB „Šilavoto B&B” vadovu ir vieninteliu akcininku 2013 m. rugsėjo 23 d.–2019 m. sausio 2 d. laikotarpiu. 2018 m. kovo 31 d. tarp atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB La Naya buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti, kuriant produkciją, atsakovė įsipareigojo apie gaminių gamybos tiražus informuoti UAB La Naya, neatlygintinai perleido prekinį ženklą „La Naya chocolate“, įsipareigojo visą pagamintą produkciją perduoti UAB La Naya realizuoti.

6. Teismas pažymėjo, kad UAB La Naya buvo įsteigta tuo metu, kai atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ finansinė padėtis jau buvo kritinė, kadangi pagal 2018 m. balansą atsakovė turėjo turto už 225 517,08 Eur, o mokėtinas sumas ir įsipareigojimai sudarė 324 960,24 Eur, t. y. skolos ženkliai (99 443,16 Eur) viršijo turimo turto vertę. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įvertinęs atsakovės nemokumą 2018 m. rugsėjo 30 d., taip pat konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis yra blogesnė nei nurodė atsakovė.

7. Teismas nustatė, kad atsakovės ir UAB La Naya veikla yra identiška (identiško šokolado gaminių su tuo pačiu prekės ženklu gamyba, prekyba ir kt.), įmonių buveinių adresai tie patys, identiška interneto svetainė, tas pats finansininkas G. B. Tarp įmonių sudarytą bendradarbiavimo sutartį pasirašė tas pas asmuo M. E., kuris tuo metu buvo abiejų įmonių vadovu. 2018 m. kovo 13 d. atsakovės akcininkas Š. N. nurodė atsakovės pardavimų atstovei, kad atsakovės užsienio partneriams sąskaitos būtų išrašomos naujos įmonės vardu. 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarp UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB La Naya ir UAB „Palink“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią visos pardavėjos UAB „Šilavoto B&B“ teisės ir pareigos buvo perkeltos UAB La Naya. 2019 m. kovo 25 d. tarp UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB La Naya ir UAB „Alma littera sprendimai“ buvo sudarytas trišalis susitarimas, pagal kurį UAB La Naya perėmė 3 392,84 Eur reikalavimo teisę į UAB „Alma littera sprendimai“ ir tapo skolinga UAB „Šilavoto B&B“.

8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė realiai perleido naujai įsteigtai UAB La Naya visą veiklą, prekės ženklą ir veiklos modelį, nes atsakovė realiai tik gamino produkciją (patyrė sąnaudas), o UAB La Naya ją platino ir gavo visą pelną. Teismo vertinimu, tiek atsakovės vadovas M. E., tiek atsakovės akcininkas Š. N. galimai aktyviais veiksmais prisidėjo prie atsakovės tyčinio bankroto, perkeliant verslą į UAB La Naya.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB La Naya bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta, praėjus mažiau nei mėnesiui nuo UAB La Naya įsteigimo, todėl naujai įsteigta įmonė niekaip negalėjo būti sukaupusi žinių ir patirties šokolado gaminimo srityje, turėti patikimų partnerių, visi klientai realiai buvo atsakovės klientai, kuriems buvo išrašomos sąskaitos naujai įsteigtos bendrovės vardu. Bendradarbiavimo sutartimi buvo siekiama neatlygintinai į naujai įsteigtą bendrovę perkelti visą atsakovės veiklą, verslo modelį ir klientų bazę, mainais už bendrovės pasidalinimą patirtimi, kurios ji realiai negalėjo sukaupti. Tokiu būdu atsakovės veikla tik blogėjo, nes 2019 m. sausio 30 d. atsakovė galutinai buvo privesta prie bankroto. Suinteresuoti asmenys nepaneigė tyčinio bankroto prezumpcijos, neįrodė nei veiklos neperkėlimo, nei UAB La Naya įsteigimo ekonominio pagrįstumo, todėl liko neaišku, kodėl gamybos ir produkcijos realizavimo veiklų atskyrimas buvo naudingas atsakovei UAB „Šilavoto B&B“, ar UAB La Naya, ir kodėl po šio atskyrimo atsakovė, likusi su skolomis, bankrutavo, o UAB La Naya, perėmusi veiklą, ją tęsia toliau. Teismo vertinimu, atsakovė perleido savo didmenine prekyba užsiimančius partnerius, reikalavimo teises, naudojimąsi prekės ženklu, o pati liko tik su įsipareigojimais gaminti produkciją ne už rinkos kainą ir skolomis, kurios UAB La Naya įsteigimo dieną jau akivaizdžiai rodė atsakovės nemokumo faktą.

10. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje iškelti UAB „Šilavoto B&B“ bankroto bylą nebuvo konstatuotas konkretus įmonės nemokumo momentas. Teismo vertinimu, įmonė 2018 m. rugsėjo mėn. atitiko ir teisinį nemokumo statusą, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę faktinės įmonės turto vertės. Pagal 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „Šilavoto B&B“ preliminarų balansą įmonė turėjo turto už 250 091 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 318 822 Eur. 2018 m. rugsėjo 30 d. jau buvo susidaręs ženklus įsiskolinimas pareiškėjai – 120 000 Eur negrąžinto kredito pagal 2015 m. spalio 9 d. kredito sutartį ir papildomai mokėtinos palūkanos bei delspinigiai, buvo pradelsti sumokėti 83 501,65 Eur negrąžinto kredito pareiškėjai pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį ir papildomai mokėtinų palūkanų ir delspinigių. 2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovė turėjo 2 383,07 Eur socialinio draudimo skolą, o nuo 2018 m. spalio 6 d. turėjo 2 946,37 Eur socialinio draudimo skolą. 2018 m. teismuose buvo nagrinėjamas didžiulis kiekis bylų, kuriose buvo reiškiami reikalavimai atsakovei, dalyje buvo priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai priteisti iš atsakovės atitinkamo dydžio pinigines sumas. Tuo metu dėl išieškojimo iš atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ (kaip skolininkės) buvo vykdomos 11 vykdomųjų bylų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019, kuria palikta nepakeista nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, konstatavo, jog 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovė turėjo 3 490,46 Eur mokestinę nepriemoką, o 2019 m. sausio 8 d. duomenimis mokestinė nepriemoka jau buvo išaugusi iki 36 327,55 Eur, atsakovė neturėjo galimybių apmokėti net sąlyginai itin nedidelių įsiskolinimų, atsakovės finansinė padėtis buvo blogesnė nei nurodė pati atsakovė.

11. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla atsakovei buvo iškelta jau po to, kai atsakovės vadovas M. E. pasitraukė iš atsakovės veiklos, nusišalino nuo vadovo pareigų ir, perleidęs jam priklausančias atsakovės akcijas, kaip įmonės kreditorius, o ne kaip vadovas, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors atsakovė buvo nemoki jau 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. buvęs įmonės vadovas savalaikiai neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, atsakovės veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą UAB La Naya, kuriai neatlygintinai perleido naudojimąsi prekės ženklu, verslo modelį ir pagamintą bei būsimą produkciją, taip pat vieną didžiausių atsakovės didmeninės prekybos partnerių.

12. Teismo vertinimu, BUAB „Šilavoto B&B“ vadovas, įmonei 2018 m. susidūrus su finansiniais sunkumais, turėjo aiškiai suprasti, kad nėra galimybių išvengti įmonės likvidavimo dėl bankroto. Atsakovės vadovas nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, t. y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir aktualiu laikotarpiu sudarinėjo sandorius, tokiu būdu tik blogindamas atsakovės finansinę padėtį.

13. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi M. E. pardavė UAB „Šilavoto B&B“ žemės sklypą už 10 000 Eur. Nors nuosavybės teisė buvo perleista iš karto nuo sutarties pasirašymo momento, tačiau pardavimo kaina turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 20 d. Nustatytu terminu UAB „Šilavoto B&B“ neatsiskaitė su M. E., tačiau nei viena iš šalių nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo. UAB „Šilavoto B&B“ jau nuo 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo finansinių sunkumų (turto – 438 029 Eur, skolų – 324 090 Eur) ir per visus 2018 m. įmonės finansiniai rodikliai ženkliai pablogėjo, bendrovė negeneravo pelno, kreditorių skaičius didėjo, pradelsti įsiskolinimai nebuvo apmokami ir buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. gruodžio 31 d. M. E. nusišalino nuo įmonės vadovo pareigų, o 2019 m. sausio 15 d. pareiškė teisme ieškinį įmonei dėl skolos už parduotą žemės sklypą priteisimo. 2019 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 6141-868/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė patvirtinti M. E. ir įmonės 2019 m. vasario 4 d. pateiktą taikos sutartį, pagal kurią žemės sklypo nuosavybės teisė buvo perleista M. E. Vėliau teismai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-12025-905/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-922-910/2020), atmetė ieškinį buvusiam vadovui Ž. D. dėl žalos atlyginimo, sudarant taikos sutartį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32994-534/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-802-580/2021).

14. Teismas nurodė, kad taikos sutartis buvo sudaryta, likus vos vienai dienai iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tokiu būdu sumažinant atsakovės turto masę, bei buvo pripažintas ieškinys ir perleistas atsakovei priklausęs žemės sklypas už žemesnę nei rinkos kainą. M. E. ir atsakovės 2018 m. sausio 29 d. sudarytos taikos sutarties teisėtumo klausimas išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Visi atsakovės nemokumo administratorės reikalavimai dėl proceso atnaujinimo ar žalos iš Ž. D. priteisimo, sudarius taikos sutartį, teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad taikos sutarties sudarymas nesukėlė atsakovės tyčinio bankroto.

15. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 31 d.–2019 m. kovo 25 d. laikotarpiu įmonė pardavė prekes ir suteikė paslaugas UAB La Naya už 42 789,21 Eur sumą, taip pat 2019 m. kovo 25 d. tarp atsakovės, UAB La Naya ir UAB „Alma littera sprendimai“ buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl 3 392,84 Eur sumos įskaitymo, t. y. viso skola sudarė 46 182,06 Eur. UAB La Naya 2018 m. rugsėjo 30 d.–2019 m. kovo 28 d. laikotarpiu apmokėjo už atsakovę kitiems asmenims 37 398,35 Eur sumą. Skolos įskaitymas įvyko jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kadangi UAB La Naya paskutinį mokėjimą už atsakovę atliko 2019 m. kovo 28 d., o bankroto byla atsakovei iškelta 2019 m. sausio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-238-647/2021 atmetė ieškovės UAB „Šilavoto B&B“ ieškinį atsakovei UAB La Naya dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, todėl teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad įskaitymo sandoriai sukėlė atsakovės tyčinį bankrotą.

16. Teismas pripažino, kad 2018 m. kovo 31 d. atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB La Naya sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti, kuriant produkciją, buvo akivaizdžiai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga atsakovei. Sutartimi atsakovė įsipareigojo apie gaminių gamybos tiražus informuoti UAB La Naya, neatlygintinai perleido prekinio ženklo „La Naya chocolate“ visapusišką naudojimą ir įsipareigojo visą atsakovės pagamintą produkciją perduoti bendrovei realizuoti, prieš tai atsakovei suderinus kainą su naujai įsteigta bendrove, t. y. atsakovė įsipareigojo gaminti produkciją ir perleisti ją realizuoti naujai įsteigtai bendrovei, tokiu būdu prarasdama pelną ir didindama savo įsipareigojimus. Praėjus keliems mėnesiams, 2019 m. sausio 30 d. atsakovė tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla, o naujai įsteigta bendrovė, perėmusi visą atsakovės įrangą, verslo modelį bei klientus, toliau sėkmingai vykdė veiklą.

17. Teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 12 d. M. E. atsakovės ir UAB La Naya vardu pasirašė prekinio ženklo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė už 500 Eur perleido UAB La Naya prekės ženklą „La Naya chocolate“. Sutartis nebuvo įvykdyta dėl taikomo įkeitimo pareiškėjos naudai, todėl prekės ženklas „La Naya chocolate“ nebuvo perleistas, t. y. liko atsakovės nuosavybe. Prekės ženklas buvo parduotas atsakovės bankroto proceso metu, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad atsakovė sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį su naujai įsteigta bendrove.

18. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarp atsakovės, UAB La Naya ir UAB „Palink“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią visos atsakovės (pardavėjos) teisės ir pareigos pagal 2016 m. vasario 15 d. sudarytą didmeninio prekių pirkimo–pardavimo sutartį dėl prekių tiekimo UAB „Palink“ buvo perkeltos naujai pardavėjai UAB La Naya. Atsakovė naujai įsteigtai bendrovei neatlygintinai perleido didmeninį klientą. Atsakovės finansinė padėtis toliau blogėjo ir artėjo prie nemokumo būklės, todėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartis atsakovei buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga.

19. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, kadangi atsakovė sudarė sutartis, kurios jai buvo akivaizdžiai nuostolingos ar ekonomiški nenaudingos. Jei nebūtų buvę sąmoningų į atsakovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, atsakovė nebūtų tapusi nemoki ir nebūtų pažeisti atsakovės kreditorių interesai. Teismas nusprendė pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindais.

20. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą nustatyti už tyčinio bankroto sukėlimą atsakingus asmenis, nes reikalavimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas, nenumatančias teismui pareigos nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingo asmens.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21. Suinteresuoti asmenys M. E. ir UAB La Naya atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjos prašymą pripažinti UAB „Šilavoto B&B“ bankrotą tyčiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą UAB La Naya, kuri Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2018 m. kovo 8 d. Teismas nurodė, kad atsakovė nemoki tapo 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. naujos įmonės įsteigimo metu atsakovė buvo moki. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad po 2018 m. kovo 31 d. bendradarbiavimo sutarties sudarymo UAB La Naya kreipėsi į kredito unijas su prašymu paskolinti 130 000 Eur apyvartinėms lėšoms finansuoti. Kredito unijoms buvo pateikta informacija apie paskolos paskirtį, bendradarbiavimą su atsakove, jos turtinę padėtį. 2018 m. kovo 31 d. atsakovė neatitiko nemokios įmonės statuso, nes įmonės turto vertė buvo 388 863 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 116 961 Eur. UAB „Centro kubas–Nekilnojamas turtas“ vertinimo ataskaitos duomenimis 2017 m. birželio 12 d. atsakovės kilnojamojo turto rinkos vertė sudarė 460 200 Eur, t. y. ženkliai didesnė nei balanse apskaityto turto vertė.

21.2. Teismas neatsižvelgė, kad naujos įmonės įsteigimas nebuvo susijęs su tyčiniu atsakovės bankrotu, veiklos perkėlimu. Sprendimu atskirti atsakovės gamybos ir realizavimo veiklą, šiam tikslui įsteigiant naują bendrovę, buvo siekiama tik optimizuoti atsakovės veiklą, stabilizuoti gamybos aprūpinimą žaliavomis ir padidinti pardavimus. Bendradarbiavimo sutartimi UAB La Naya įsipareigojo pateikti atsakovei visas gamybai reikalingas žaliavas, mokėti už dalyvavimą projekte ir produkcijos pagaminimą, apmokėti komunalines sąnaudas. Veiklų atskyrimui neprieštaravo vienas didžiausių įmonės kreditorių Š. N. Įmonių veikla nebuvo identiška, atsakovės turtas nebuvo perkeltas, atsakovės darbuotojai neperėjo dirbti į naują įmonę (finansininkas G. B. buvo buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės darbuotojas). Naujai įmonei suteikta teisė naudotis žinomu atsakovės prekės ženklu, ta pačia interneto svetaine, siekiant padidini pardavimus atsakovės pagamintai produkcijai. Bendradarbiavimo sutartį M. E. pasirašė įmonių vardu, nes buvo abiejų įmonių vadovu. Tuo metu atsakovė buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, jai trūko apyvartinių lėšų, neturėjo galimybių gauti naujų paskolų apyvartinėms lėšoms finansuoti. Jei UAB La Naya būtų gavusi paskolą apyvartinėms lėšoms finansuoti, tai būtų galėjusi pateikti atsakovei didesnius užsakymus šokolado produkcijos gamybai, savo sąskaita aprūpindama atsakovę šokolado produkcijos gamybai reikiamomis žaliavomis, tokiu būdu padidinant atsakovės pajamas ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Nurodyti siekiai nebuvo įgyvendinti, nes UAB La Naya negavo paskolos apyvartinėms lėšoms finansuoti, o 2018 m. spalio 4 d. atsakovės kreditorė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

21.3. Š. N.atsakovės akcininku tapo tik 2018 m. gruodžio 31 d., todėl jo 2018 m. kovo 13 d. elektroninis laiškas atsakovės vadovui M. E. ir pardavimų atstovei J. S. nepatvirtina veiklos perkėlimo. Nurodytu elektroniniu laišku Š. N. tik patvirtino, kad jam žinoma apie UAB La Naya įsteigimą, kuri vykdys atsakovės pagamintos produkcijos pardavimą, todėl sąskaitos bus išrašomos naujos įmonės vardu.

21.4. 2018 m. rugpjūčio 24 d. trišaliu susitarimu naujai įmonei buvo perleistos ne tik teisės pagal 2016 m. vasario 15 d. atsakovės ir UAB „Palink“ sudarytą didmeninio prekių pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir visos atsakovės pareigos, įskaitant pareigą priimti dar iki susitarimo pasirašymo patiektas nekokybiškas prekes, prisiimti atsakomybę dėl prekių kokybės ir kitų sutarties reikalavimų pažeidimų, nes atsakovė nebūtų turėjusi finansinių galimybių tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų. Po trišalio susitarimo UAB La Naya užtikrino greitesnį prekių pristatymą ir pagamintos produkcijos monitoringą, apyvarta padidėjo 5 000 Eur.

21.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2019 m. kovo 25 d. atsakovės, UAB La Naya ir UAB „Alma littera sprendimai“ susitarimas įskaityti 3 392,84 Eur sumą patvirtina veiklos perkėlimą. Susitarimo pagrindu UAB La Naya grąžino atsakovei nurodytą sumą, apmokant atsakovės skolas darbuotojams ir tretiesiems asmenims. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-238-647/2021 atmetė ieškovės UAB „Šilavoto B&B“ ieškinį atsakovei UAB La Naya dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo, todėl nurodytas trišalis susitarimas nepatvirtina atsakovės veiklos perkėlimo.

21.6. Įmonė nemoki tapo 2018 m. rugsėjo 30 d., o jau 2018 m. spalio 4 d. įmonės kreditorė inicijavo bankroto bylos iškėlimą, todėl aplinkybė, kad bankroto bylos iškėlimą inicijavo ne įmonės vadovas, nepatvirtina tyčinio bankroto. Bendrovės vadovas bendravo su didžiausiais įmonės kreditoriais, prašė pareiškėjos pratęsti paskolų grąžinimo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Byloje neįrodyta, kad po 2018 m. rugsėjo 30 d. buvęs atsakovės vadovas blogino įmonės padėtį, ar kad išaugusios skolos yra susijusios su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

21.7. Atsakovės ir UAB La Naya sudaryta bendradarbiavimo sutartis buvo naudinga atsakovei, nes ja buvo siekiama stabilizuoti atsakovės vykdomos produkcijos gamybos aprūpinimą žaliavomis ir taip padidinti pajamas. Aplinkybė, kad bendradarbiavimo sutartimi atsakovė tik įsipareigojo UAB La Naya gaminti produkciją už sutartyje nustatytą kainą, pati nepatirdama jokių sąnaudų žaliavoms įsigyti, gamybinių patalpų komunalinėms sąnaudoms apmokėti, pagamintai produkcijai platinti ir reklamuoti, savaime nepagrindžia, jog atsakovė įsipareigojo UAB La Naya gaminti produkciją ne už rinkos kainą. UAB La Naya, negavusi paskolos apyvartinėms lėšoms, neturėjo objektyvios galimybės pateikti atsakovei didesnius užsakymus šokolado produkcijos gamybai, savo sąskaita aprūpindama atsakovę žaliavomis, todėl bendradarbiavimo sutarties sudarymas nepatvirtina tyčinio bankroto požymių.

21.8. 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarp atsakovės, UAB La Naya ir UAB „Palink“ sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perkėlimo naujai įmonei nepatvirtina tyčinio bankroto požymių. Atsakovės ir UAB „Palink“ apyvarta 2017 m. sudarė 13 000 Eur iš 250 000 Eur. Susitarimas buvo sudarytas iki bankroto bylos atsakovei inicijavimo, todėl susitarimo sudarymo faktas neturėjo reikšmingos įtakos atsakovės mokumui. Atsakovė, susidūrusi su finansiniais sunkumais, nebūtų turėjusi finansinių galimybių tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų UAB „Palink“.

Šalies argumentai

22. Suinteresuotas asmuo Š. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjos prašymą pripažinti UAB „Šilavoto B&B“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad atsakovės akcininku tapo tik 2019 m. sausio 2 d., todėl iki tol negalėjo priimti jokių sprendimų įmonės veiklos klausimais. 2018 m. kovo 13 d. elektroninis laiškas yra informacinio pobūdžio, nes juo Š. N. tik patvirtino, kad jam, kaip ketinančiam įsigyti atsakovės akcijas asmeniui, yra žinoma, jog yra įsteigta nauja prekybinė UAB La Naya, kuri vykdys atsakovės pagamintos produkcijos pardavimus, todėl sąskaitos bus išrašomos šiai įmonei. Š. N., kaip vienas didžiausių atsakovės kreditorių, buvo suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu, pajamų gavimu ir skolinių įsipareigojimų kreditoriams apmokėjimu, todėl iš pradžių vedė derybas su M. E. dėl naujai išleidžiamų atsakovės akcijų įsigijimo ir savo paskolos kapitalizavimo, o vėliau sutiko įsigyti iš M. E. atsakovės akcijas.

Atsiliepimas

23. Pareiškėja BKU „Baltija“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydama juos atmesti, bei prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Apeliantai pripažino, kad dalis atsakovės veiklos buvo atskirta, perkeliant ją į naujai įsteigtą įmonę, nes atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais. 2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje M. E. patvirtino, kad UAB La Naya valdo atsakovei priklausančią įrangą, veiklą vykdo tose pačiose patalpose. UAB La Naya buvo įsteigta tik 2021 m. kovo 8 d., todėl akivaizdu, kad bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta, siekiant pridengti atsakovės veiklos perkėlimą. Veiklos perkėlimą patvirtina ir kiti susitarimai, kuriais naujai įmonei buvo perleistos teisės ir pareigos pagal didmeninių prekių pirkimo–pardavimo sutartį, debitorinė skola į mokią įmonę, taip pat būsimo akcininko Š. N. elektroninis laiškas atsakovės pardavimų atstovei dėl sąskaitų išrašymo naujos įmonės vardu. UAB La Naya darbuotojais tapo M. E. ir dar du atsakovės darbuotojai. Finansininkas G. B. iš tiesų buvo buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas, tačiau aplinkybė, jog jis paslaugas teikė abiems įmonėms, patvirtina įmonių sąsajas.

23.2. Atsakovės nemokumas atsirado ženkliai anksčiau nei 2018 m. rugsėjo 30 d. M. E. puikiai suvokė atsakovės finansinę padėtį ir nemokumą, tačiau bankroto bylos iškėlimo neinicijavo, o sudarė atsakovei nenaudingą bendradarbiavimo sutartį su naujai įsteigta įmone.

23.3. Š. N. darė įtaką atsakovės veiklai dar iki jo tapimo atsakovės akcininku, jo pavedimu įmonės vadovu buvo paskirtas jo sūnėnas Ž. D., M. E. su Š. N. derino įmonės veiklos klausimus, įskaitant veiklos atskyrimą.

24. Atsakovė BUAB „Šilavoto B&B“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydama palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą, jei būtų nustatyti nutartyje nurodyti tyčinio bankroto požymiai, bei priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

24.1. Nustatant, ar yra ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai, turi būti vertinama, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir įmonės nemokumą nulėmė tyčiniai valdymo organų veiksmai. Sprendžiant dėl UAB „Šilavoto B&B“ ir UAB La Naya sąsajų, reikėtų atsižvelgti, kad galimai atsakovės pardavimai buvo perkelti kitai įmonei, siekiant, jog jau nauja įmonė UAB La Naya gautų pardavimo pajamas, iš kurių nebūtų dengiami UAB „Šilavoto B&B“ kreditoriniai įsipareigojimai.

24.2. Nustatant, ar yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis, turi būti vertinama, ar bankroto byla buvo neinicijuota sąmoningai, ar šiais veiksmais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir įmonės nemokumą nulėmė tyčiniai valdymo organų veiksmai. 2018 m. rugsėjo 30 d. jau buvo susidaręs ženklus įsiskolinimas pareiškėjai. 2018 m. atsakovė turėjo nuolatinę socialinio draudimo įmokų skolą, kuri 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė 2 383,07 Eur, o 2018 m. spalio 16 d. – 2 946,37 Eur skolą.

24.3. Nustatant, ar yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis, turi būti vertinama, ar šiais veiksmais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir įmonės nemokumą nulėmė tyčiniai valdymo organų veiksmai. 2018 m. kovo 31 d. tarp UAB La Naya ir atsakovės buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti, kuriant produkciją, atsakovė neatlygintinai perleido prekinio ženklo „La Naya chocolate“ visapusišką naudojimą ir įsipareigojo visą pagamintą produkciją perduoti UAB La Naya realizuoti, prieš tai su UAB La Naya suderinus kainą. Tuo tarpu UAB La Naya įsipareigojo tik konsultuoti atsakovę įvairiais gaminių kūrimo ir gamybos klausimais. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta sutartis tarp UAB „Šilavoto B&B“, UAB La Naya ir UAB „Palink“, pagal kurią visos pardavėjo UAB „Šilavoto B&B“ teisės ir pareigos buvo perkeltos naujam pardavėjui UAB La Naya.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) ĮBĮ Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad, sprendžiant klausimą dėl BUAB „Šilavoto B&B“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ nuostatos, nes bankroto byla įmonei iškelta iki JANĮ įsigaliojimo. Veiksmai, kuriuos pareiškėja laikė tyčinio bankroto požymiais, įrodinėjami aplinkybėmis, atsiradusiomis iki JANĮ įsigaliojimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė tapo nemoki 2018 m. rugsėjo 30 d.

28. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte (veiklos perkėlimas į kitą įmonę), 2 dalies 1 punkte (įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą iškelti bankroto bylą įmonei nevykdymas) ir 2 punkte (nuostolingų ir nenaudingų sandorių sudarymas) nustatytais pagrindais.

29. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – tai yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

30. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-545-407/2021). Paprastai turi būti nustatomos aplinkybės, susijusios su jau veikiančios ar naujai įsteigtos bendrovės sąsajumu su bankrutavusia bendrove; į jau veikiančią ar naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-640-585/2021).

33. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB „Šilavoto B&B“ veikla buvo perkelta į UAB La Naya, nurodydami, jog veikla nebuvo perkelta, o tik atskirtos įmonės gamybos ir produkcijos realizavimo veiklos, kai atsakovė dar buvo moki.

34. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Šilavoto B&B“ buvo įsteigta 2010 m. spalio 18 d., UAB La Naya – 2018 m. kovo 8 d. Abiejų įmonių buveinės registruotos tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Identiška produkcijos gamybos vieta – (duomenys neskelbtini). Abiejų įmonių interneto svetainės adresas tas pats – https://lanayachocolate.com. M. E. atsakovės vieninteliu akcininku buvo 2013 m. rugsėjo 23 d.–2019 m. sausio 2 d. laikotarpiu, vadovu – 2013 m. rugsėjo 18 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. M. E. UAB La Naya vieninteliu akcininku ir vadovu yra nuo įsteigimo 2018 m. kovo 8 d. iki šiol. Tiek atsakovės, tiek UAB La Naya buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios UAB „Verslo partnerių grupė“ darbuotojas G. B. Pas atsakovę V. V. dirbo 2015 m. kovo 16 d.–2019 m. balandžio 24 d. laikotarpiu, UAB La Naya – 2019 m. birželio 3 d.–2019 m. spalio 3 d. Pas atsakovę A. I. dirbo 2017 m. rugsėjo 11 d.–2019 m. balandžio 24 d. laikotarpiu, UAB La Naya – nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki šiol. Tik 2019 m. sausio 2 d. atsakovės vieninteliu akcininku tapęs Š. N. dar 2018 m. kovo 13 d. parašė atsakovės pardavimų partnerei J. S. elektroninį laišką, kuriame informavo, kad įsteigta nauja prekybinė UAB La Naya, kuri vykdys visus UAB „Šilavoto B&B“ šokolado pardavimus, ir prašė informuoti esamus partnerius apie pasikeitimus, t. y. kad sąskaitos bus išrašomos naujos įmonės vardu, taip pat pasiteiravo, ar užsakymas olandams gali būti išsiųstas naujos įmonės vardu. 2019 m. rugsėjo 3 d. gamybinės įrangos nuomos sutartimi BUAB „Šilavoto B&B“ už 2 011 Eur mėnesinį mokestį išnuomojo gamybines patalpas (duomenys neskelbtini) ir šokolado ir kitų produktų gamybai skirtą įrangą. 2020 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Šilavoto B&B“ už 1 500 Eur pardavė UAB La Naya autorines ir turtines teises į prekės ženklą „La Naya chocolate“.

35. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. kovo 31 d. UAB La Naya ir atsakovė sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią atsakovė gaminių kūrimo ir gamybos proceso metu įsipareigojo prisiimti atsakomybę už bendrą gaminių kūrimo ir gamybos proceso organizavimą; kurti gaminių receptūrą, jų įpakavimo ir apipavidalinimo projektus, nustatyta tvarka užregistruoti sukurtų gaminių vardus ir prekės ženklus; iš UAB La Naya nupirktų žaliavų pagaminti gaminius ir organizuoti galutinį gaminių sukomplektavimą, įpakavimą ir sandėliavimą; visą atsakovės pagamintą produkciją perduoti UAB La Naya realizacijai. UAB La Naya įsipareigojo konsultuoti atsakovę įvairiais gaminių kūrimo ir gamybos klausimais. Atsakovė perleido prekinio ženklo „La Naya chocolate“ visapusišką naudojimą UAB La Naya ir įsipareigojo nereikšti jokių apribojimų dėl šio prekinio ženklo naudojimo, administravimo, vystymo. UAB La Naya gaminių reklamos ir pardavimo tikslais įsipareigojo pateikti atsakovei visas gamybai reikalingas žaliavas ir pakuotes į specialiai žaliavoms įrengtus sandėlius gamybinėse patalpose; prisiimti atsakomybę už bendrąjį projekto reklamos ir pardavimų dalies valdymą ir įgyvendinimą bei projekto reklamos ir pardavimo dalių, nepriskirtų atsakovei, įvykdymą; vykdyti gaminių reklamą tiek įprastais reklamos kanalais, tiek kartu organizuojant ir rengiant tikslines rinkodaros ir pardavimų akcijas; organizuoti ir vykdyti gaminių pardavimą, išplatinant į prekybos vietas (prekybos tinklų parduotuves, knygynus) tiek per pasirinktas didmenines prekybos įmones, tiek betarpiškai pati; organizuoti ir vykdyti gaminių eksportą per savo distributorių ir užsienio prekybos agentų tinklą. Atsakovė įsipareigojo konsultuoti UAB La Naya gaminių reklamos ir pardavimų klausimais bei reklamuoti gaminius, dalyvaudama šalių bendrose iš anksto suderintose tikslinėse rinkodaros ir pardavimų akcijose. Sutarties šalys sutarė, kad projektas bus finansuojamas UAB La Naya lėšomis. Už dalyvavimą projekte ir už produkcijos pagaminimą su atsakovės įranga UAB La Naya įsipareigojo mokėti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka, pavyzdžiui, už atsakovės pagamintos ir supakuotos šokolado produkcijos 1 kg – 3,5 Eur, už atsakovės dalyvavimą projekte – pagal iš anksto aptartas ir suderintas kainas, visas gamybinių patalpų komunalines sąnaudas kiekvieną mėnesį – pagal faktiškai paskaičiuotą ir atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

36. 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė, UAB La Naya ir UAB „Palink“ (prekybos centrų IKI valdytoja) sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. perleido UAB La Naya teises ir pareigas pagal 2016 m. vasario 15 d. atsakovės ir UAB „Palink“ sudarytą tiekimo sutartį. UAB La Naya įsipareigojo priimti UAB „Palink“ grąžinamas nekokybiškas prekes, kurias atsakovė patiekė UAB „Palink“ iki susitarimo sudarymo, ar prisiimti visą atsakomybę dėl tokių atsakovės pateiktų prekių kokybės ir (ar) kitų padarytų tiekimo sutarties reikalavimų pažeidimų. UAB „Palink“ įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už jos iki 2018 m. rugsėjo 1 d. patiektas prekes. UAB La Naya įsipareigojo iki metų pabaigos panaudoti ir apmokėti UAB „Palink“ tiekimo sutartyje numatytą metinį reklamos biudžetą už 2018 m. 827 Eur sumai be pridėtinės vertės mokesčio.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina UAB „Šilavoto B&B“ veiklos perkėlimą naujai įsteigtai UAB La Naya. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad naujai įsteigtai įmonei buvo perduota tik atsakovės pagamintos produkcijos realizavimo veikla, nepaneigia ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos veiklos perkėlimo prezumpcijos. Apeliantų pozicija dėl būtinumo atskirti įmonės veiklos dalį yra prieštaringa, nes patys apeliantai nurodė, kad naujos įmonės įsteigimą ir atsakovės produkcijos realizavimo veiklos naujai įmonei perdavimą lėmė 2018 m. pradžioje atsiradę finansiniai sunkumai, tačiau tuo pačiu įrodinėja, jog įmonė pagal preliminarų 2018 m. kovo 31 d. balansą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį buvo moki (turto vertė 388 863 Eur, skolos 327 595 Eur, iš jų mokėtinos per vienerius metus – 116 961 Eur), o įmonės kilnojamojo turto rinkos vertė pagal 2017 m. birželio 12 d. UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitos duomenis buvo dar didesnė (460 200 Eur).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės mokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį nereiškia faktinio mokumo, nes bankroto byla įmonei gali būti iškelta ne tik dėl teisinio (formalaus) nemokumo, bet ir nustačius, kad įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai).

39. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės dideli finansiniai sunkumai atsirado dar iki apeliantų nurodomos įmonės veiklos dalies atskyrimo. 2018 m. pirmoje pusėje (iki kovo 31 d.) atsakovė susidūrė ne su trumpalaikiais ar nereikšmingais, o su tęstiniais dideliais finansiniais sunkumais, nes jau pagal 2018 m. kovo 31 d. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės nuostoliai sudarė net 34 061 Eur, pardavimo pajamos buvo tik 14 129 Eur, nors pagal atsakovės 2017 m. birželio mėn. parengtą verslo planą nuostoliai per visus 2018 m. turėjo būti tik 5 392 Eur, o pardavimo pajamos – 368 000 Eur, t. y. 92 000 Eur per tris mėnesius. Akivaizdu, kad 2018 m. pradžioje atsakovė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, kurie tuometiniam įmonės savininkui ir vadovui neabejotinai turėjo būti žinomi, todėl įmonės, susiduriančios su finansiniais sunkumais, bet neketinančios nutraukti veiklos ir siekiančios išvengti bankroto, vadovas sprendimus dėl tolimesnės įmonės veiklos tęsimo turėjo priimti itin atidžiai.

40. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jau 2018 m. spalio 4 d., t. y. po atsakovės produkcijos realizavimo veiklos perkėlimo į UAB La Naya, taip pat teisių ir pareigų pagal prekių–pirkimo pardavimo sutartį su vienu iš didžiausių atsakovės didmenininku perkėlimo UAB La Naya naudai, atsakovės kreditorė J. S. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nurodydama, jog atsakovė neapmokėjo 2018 m. sausio 18 d.–2018 m. gegužės 3 d. laikotarpiu išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų bendrai 4 411 Eur sumai ir 194,98 Eur delspinigių. Atsakovė, kuriai tuo metu vadovavo M. E., neigė nemokumą ir pateikė 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis parengtą UAB „Šilavoto B&B“ preliminarų balansą, pagal kurį įmonės turimo turto vertė sudarė 250 091 Eur, skolos – 318 822 Eur, nuostoliai – 164 060 Eur. Nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė panaikinti minėtą 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šilavoto B&B“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė atsakovės skolų augimą: 2018 m. spalio 31 d. skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 2 946,37 Eur, 2019 m. sausio 4 d. – 4 501,21 Eur; 2018 m. lapkričio 5 d. mokestinė nepriemoka sudarė 3 490,46 Eur, 2019 m. sausio 8 d. – 36 327,55 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad atsakovė neturi galimybių apmokėti sąlyginai itin nedidelių įsiskolinimų, kad atsakovės finansinė padėtis yra blogesnė nei nurodė pati atsakovė.

41. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis būtent 2018 m. pradžioje atsakovė nustojo atsiskaityti su kontrahentais, kurie dėl skolų priteisimo kreipėsi į teismą. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2457-892/2018 2018 m. sausio 31 d. preliminariu sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ 1 691,97 Eur skolos, 30,71 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 722,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 442,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „DS Smith Packaging Lithuania“ naudai. Skola atsirado už iki 2017 m. spalio 31 d. neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-9338-892/2018 2018 m. liepos 18 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ 360 Eur skolos, 7,48 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 367,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 18 d. iki teismo įsakymo įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „Dezinfa“ naudai. Skola atsirado iki 2017 m. lapkričio 14 d. neapmokėjus už suteiktas paslaugas. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-10356-723/2018 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ 140,20 Eur skolos, 5,71 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo kompensavimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 185,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „G4S Lietuva“ naudai. Skola priteista už 2018 m. vasario 6 d.–2018 m. birželio 7 d. neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-28358-950/2018 nutarė priteisti kreditorei UAB ,,Manjana“ iš atsakovės 134,61 Eur skolą, kuri pradelsta 2018 m. liepos 20 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

42. BUAB „Šilavoto B&B“ bankroto bylos Nr. eB2-127-794/2022 duomenimis kreditorių UAB „Dezinfa“, UAB ,,Manjana“, UAB „G4S Lietuva“ naudai teismų procesiniais sprendimais priteistos sumos iš UAB „Šilavoto B&B“ nebuvo apmokėtos, nes atsakovės bankroto byloje 2019 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, įskaitant nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus atitinkamai 387,32 Eur, 148,87 Eur, 200,91 Eur sumoms.

43. 2019 m. sausio 2 d., t. y. iki atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą išnagrinėjimo, M. E. pardavė atsakovės akcijas Š. N., o įmonės vadovu tapo Ž. D.

44. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą iš naujo, 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Šilavoto B&B“. Teismas nustatė, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams (teismuose buvo priimti 6 sprendimai dėl skolos priteisimo), nemoka mokesčių (skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo nuo 5 176,64 Eur iki 35 857,82 Eur), 2018 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške pripažino, jog negali grąžinti skolos kreditorei J. S. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-527-781/2019 nutarė atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų (bankroto bylos iškėlimo dienai aktualaus balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų, įmonės kreditorių ir debitorių sąrašų ir kt.), kurių pagrindu būtų galima nustatyti įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, t. y. nepasinaudojo savo procesine teise įrodyti, kad yra moki.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB La Naya buvo įsteigta ir bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta ne siekiant perimti atsakovės atliekamos veiklos dalį (produkcijos realizavimą) ir taip pat stabilizuoti atsakovės finansinę padėtį, o iš esmės pasinaudoti atsakovės įdirbiu (žiniomis, prekės ženklu, klientų baze ir pan.) šokolado gamybos srityje, gamybiniais pajėgumais (patalpomis, produkcijos gamybai skirta įranga ir pan.). Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad produkcijos realizavimo veiklos atskyrimas ir perdavimas vykdyti naujai įsteigtai ir to paties asmens valdomai įmonei buvo išskirtinai naudingas atsakovei, t. y. kad atsakovės finansinės būklės ir veiklos rodikliai (turto, skolų, pajamų, sąnaudų, pelno, nuostolių ir pan.), vykdant tiek produkcijos gamybą, tiek pagamintos produkcijos realizavimą savarankiškai, ženkliai skirtųsi nuo rodiklių po realizavimo veiklos atskyrimo ir šios veiklos perdavimo naujai įsteigtai įmonei.

46. Apeliantai teigė, jog dėl veiklos atskyrimo atsakovė patyrė tik gamybos sąnaudas, o nauja įmonė perėmė kitas atsakovės sąnaudas (žaliavų, komunalinių mokesčių), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių pokyčių naudą atsakovės turtinei padėčiai. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus dėl veiklos atskyrimo naudingumo atsakovei, nes pagal atsakovės 2018 m. kovo 31 d. balansą, t. y. bendradarbiavimo sutarties sudarymo metu atsakovės turto vertė buvo 388 863 Eur, skolos – 327 595 Eur, o 2018 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis atsakovės turto vertė sumažėjo iki 250 091 Eur, skolos nežymiai sumažėjo iki 318 822 Eur, tačiau nuostoliai padidėjo iki 164 060 Eur.

47. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad veiklos atskyrimas galėjo sudaryti sąlygas atsakovei gauti iš kredito įstaigų paskolą apyvartinėms lėšoms, jog tokių lėšų gavimas galėjo stabilizuoti atsakovės veiklą. Apeliantų pirmosios instancijos teismui pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad tuometinis atsakovės ir naujai įsteigtos įmonės vadovas ir savininkas 120 000 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms siekė gauti ne atsakovės, o naujai įsteigtos įmonės naudai, skolos grąžinimo užtikrinimui siūlydamas įkeisti apie 40 000 Eur vertės žemės sklypą, tačiau kreditas nebuvo suteiktas. Pagal 2018 m. kovo 31 d. balansą atsakovės per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai sudarė 116 961 Eur, todėl neaišku, kaip paskolos lėšų panašiai sumai gavimas kitos įmonės vardu galėjo stabilizuoti atsakovės veiklą. Akivaizdu, kad net tuo atveju, jei UAB La Naya būtų suteiktas kreditas apyvartinėms lėšoms, tai paskolintos lėšos būtų skirtos ne atsakovės veiklai stabilizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais, o pačios UAB La Naya veiklos sąnaudoms kompensuoti.

48. 2018 m. atsakovės kreditoriai aktyviai kreipėsi į teismus dėl mažų skolų, atsiradusių 2017 m. pabaigoje–2018 m. pradžioje, priteisimo, tuo metu atsakovės skola Š. N. sudarė 157 843 Eur, pareiškėjai –120 000 Eur. Atsakovės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai beveik 700 000 Eur sumai, t. y. kreditorių reikalavimai nuo 2018 m. kovo mėn. (veiklos atskyrimo) išaugo daugiau nei dvigubai. Vadinasi, apeliantų argumentai dėl tikrųjų atsakovės veiklos atskyrimo priežasčių yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad atsakovės veiklos atskyrimas vertintinas ne kaip verslo rizika, o kaip siekis išvengti neigiamų padarinių, susijusių su skolų kreditoriams negrąžinimu (turto arešto, bankroto bylos iškėlimo) ir tokie atsakovės valdymo organų veiksmai tik dar labiau pablogino atsakovės turtinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

49. Tai, kad UAB La Naya atliko mokėjimus už atsakovę jos darbuotojams, kontrahentams, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokie mokėjimai paneigia tyčinio bankroto prezumpciją. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą, konstatuota, jog už atsakovę buvo sumokėta nežymi, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, 10 581,18 Eur suma. Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-647/2021 pagal atsakovės nemokumo administratorės ieškinį UAB La Naya dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo UAB La Naya teigė, kad nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apmokėjo už atsakovę kitiems asmenims 43 272,18 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB La Naya nurodyta už atsakovę sumokėta suma nelaikytina žymia, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ženkliai padidėjusius kreditorinius reikalavimus, kurie iš esmės padidėjo dėl atsakovės veiklos perkėlimo ir veiklos vykdymo ne savo, o naujai įsteigtos įmonės interesais.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, realiai atsakovės veikla buvo perkelta iki bendradarbiavimo sutarties sudarymo 2018 m. kovo 31 d., nes jau 2018 m. kovo 13 d. Š. N. nurodė atsakovės produkcijos pardavimo skatinimo paslaugas teikiančiai J. S. išrašyti atsakovės partneriams sąskaitas naujai įsteigtos įmonės vardu. Nors apeliantai nurodė, kad Š. N. atsakovės akcininku tapo tik 2019 m. sausio 2 d., tačiau patys apeliantai pripažino, jog su Š. N., kaip vienu didžiausiu atsakovės kreditoriumi, jau 2017 m. buvo tartasi dėl skolos grąžinimo terminų, skolos kapitalizavimo, perleidžiant jam atsakovės akcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau iki atsakovės akcijų perleidimo Š. N. galėjo turėti įtaką tuometinio atsakovės savininko ir vadovo priimamiems sprendimams, nes Š. N. buvo suinteresuotas operatyvesniu skolos, kuri buvo priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. teismo įsakymu Nr. eL2-2656-860/2017, grąžinimu.

51. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės veikla realiai buvo perleista naujai įsteigtai įmonei. Aplinkybė, kad naujai įsteigtai įmonei nebuvo perleistas veiklai itin reikšmingas įmonės turtas (gamybinė įranga, patalpos, transporto priemonės), nereiškia, jog atsakovės veikla nebuvo perkelta, kadangi UAB La Naya produkcijos gamybai būtinu atsakovės turtu faktiškai naudojosi ir gavo iš to naudą bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Vertingas atsakovės turtas buvo įkeistas pareiškėjai, todėl pagrįstai tikėtina, kad turto nuosavybes teises net nebuvo bandoma perleisti, nes su tuo nesutiktų pareiškėja (kaip kreditorė). Po bankroto bylos iškėlimo atsakovei, UAB La Naya naudai siekta perleisti atsakovės prekės ženklą (sandoris neįvykdytas, nes teisės į ženklą įkeistos kreditorei), taip pat išnuomotos gamybinės patalpos ir įranga, todėl akivaizdu, jog naujai įsteigtos UAB La Naya ir patirties neturinčios įmonės veiklos vykdymas nebūtų įmanomas be atsakovės sukauptos patirties, turimo turto, klientų.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodė apeliantai, pirmosios instancijos teismas nesprendė, jog 2019 m. kovo 25 d. atsakovės, UAB La Naya ir UAB „Alma littera sprendimai“ sudarytas trišalis įskaitymo susitarimas turėjo įtakos pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl nurodyto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-238-647/2021. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetė ieškovės BUAB „Šilavoto B&B“ ieškinį, t. y. nepripažino įskaitymo negaliojančiu, todėl teismas nevertino nurodyto sandorio kaip sukėlusio atsakovės tyčinį bankrotą.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2018 m. kovo 31 d. bendradarbiavimo sutartis ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. teisių ir pareigų perleidimas buvo ekonomiškai nenaudingos atsakovei, neįrodė, jog bendradarbiavimo sutarties sąlygos ar vieno iš didžiausių iš atsakovės produkcijos pirkėjo perleidimas buvo ekonomiškai naudingas ir leido atsakovei bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

55. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėja nuosekliai laikėsi pozicijos, jog bendradarbiavimo sutartis atsakovei buvo visiškai nenaudinga. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės pagaminta produkcija, atsižvelgiant į UAB La Naya tiekiamą žaliavą, sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimą ir pan., buvo perkama sąžiningomis rinkos kainomis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendradarbiavimo sutartis atsakovei nebuvo naudinga ir faktiškai lėmė atsakovės nemokumą, įmonės veikla iš esmės buvo tęsiama naujai įsteigtos įmonės interesais, t. y. gauti atsakovės pagamintą produkciją ir ją realizuoti. Atsakovės valdymo organų veiksmai lėmė, kad atsakovė ne tik pradėjo gaminti naujai įsteigtai įmonei produkciją, bet ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. perleido UAB La Naya naudai UAB „Šilavoto B&B“ teises ir pareigas, susijusias su produkcijos tiekimu vienai iš didžiausių atsakovės gamintos produkcijos pirkėjų UAB „Palink“.

56. Tai, kad UAB „Palink“ parduodamos produkcijos dalis nebuvo didelė (13 procentų), nepateisina nei nurodytos pirkėjos perleidimo naujai įsteigtai įmonei sutarties būtinumo, nei bendradarbiavimo sutarties sudarymo ir šių sandorių naudingumo atsakovei, o priešingai – patvirtina sistemingą ir nuoseklų atsakovės privedimą prie bankroto, nes bankroto bylos iškėlimo metu (nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d.) atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai buvo dukart didesni nei 2018 m. kovo mėn., o turto vertė ženkliai sumažėjo. Akivaizdu, kad nei bendradarbiavimo sutartis, nei vieno iš didžiausių produkcijos pirkėjo perleidimo sutartis nebuvo naudingi atsakovei, kurios turtinė padėtis nuosekliai blogėjo, o buvo naudingi išimtinai atsakovės vadovo ir savininko naujai įsteigtai UAB La Naya. Nors nurodytų sandorių sudarymo metu atsakovė nebuvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, tačiau jų sudarymo metu įmonės valdymo organai turėjo suprasti, kad šie sandoriai yra ekonomiškai nenaudingi įmonei, nes jų vykdymas tik pablogino įmonės, negalinčios atsiskaityti net su nedidelius finansinius reikalavimus turinčiais kreditoriais, turtinę padėtį, pažeidė kreditorių interesus ir galutinai privedė įmonę prie bankroto.

57. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės valdymo organai nevykdė įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti atsakovei bankroto bylą, nors neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė nemoki tapo 2018 m. rugsėjo 30 d., o bankroto byla iškelta ne įmonės vadovo, o kreditorės iniciatyva.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

60. Byloje nustatyta, kad iki atsakovės tapimo nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės valdymo organai ne tik sudarė du akivaizdžiai nuostolingus ir įmonės bei jos kreditorių interesų neatitinkančius sandorius, bet ir faktiškai perkėlė įmonės veiklą į atsakovės vadovo ir savininko naujai įsiteigtą įmonę. Nors šiuo metu apeliantai neginčija, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo mėn. tapo nemoki, tačiau iki bankroto bylos įmonei iškėlimo tiek M. E., tiek vėlesnis įmonės vadovas Ž. D. nesutiko su įmonės kreditorės atsakovei inicijuota bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia prieštaringa pozicija iš esmės patvirtina, kad tuometinis atsakovės vadovas M. E. žinojo, jog jo vadovaujama įmonė faktiškai yra nemoki, todėl 2019 m. sausio mėn. sąmoningai ją perleido Š. N., kuris įmonės vadovu paskyrė Ž. D. Nors įmonės perleidimo metu atsakovė buvo nemoki, tačiau naujai paskirtas įmonės vadovas taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Laikytina, kad tuometiniai įmonės vadovai M. E. ir Ž. D., įmonei esant faktiškai nemokiai, netinkamai vykdė savo pareigas. Įmonės vadovams nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir tęsiant įmonės nuostolingą veiklą, kuri buvo išimtinai naudinga atsakovės vadovo ir savininko M. E. įsteigtai naujai bendrovei, įmonė toliau (po faktinio veiklos perkėlimo, sudarius nurodytus sandorius) sąmoningai tyčia buvo vedama prie bankroto, buvo padidinti kreditorių finansiniai įsipareigojimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu.

61. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantams nepateikus įrodymų, paneigiančių konstatuotas aplinkybes, susijusias su sąmoningu ir kryptingu atsakovės privedimu prie bankroto, taip pat nepagrindus būtinumo perkelti atsakovės veiklą į naujai įsteigtą įmonę, o remiantis tik prielaidomis apie planus gauti paskolą apyvartinėms lėšoms ir siekiu atskirti vykdomą veiklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte nustatytais pagrindais. Apeliantų argumentus dėl veiklos dalies atskyrimo ir sandorių atitikimo atsakovės ir jos kreditorių interesams ar UAB La Naya veikimo atsakovės interesams paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad iš esmės nuo 2018 m. pradžios įmonė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atsakovės valdymo organai kryptingai ir sąmoningai padidino, tyčia privesdami įmonę prie bankroto.

62. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

64. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

65. Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

67. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą pareiškėja patyrė 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 1 089 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ir atsakovės prašomos priteisti sumos už kiekvienos atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 p. nurodytą dydį. Atsiliepimai į atskiruosius skundus surašyti 2022 m. sausio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur, todėl teismas mažina tiek pareiškėjai, tiek ir atsakovei iš apeliantų priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 639,24 Eur.

68. Atmetus atskiruosius skundus, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jie įgijo pareigą lygiomis dalimis atlyginti pareiškėjai ir atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), uždarosios akcinės bendrovės La Naya (juridinio asmens kodas 304783130) ir Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 213,08 Eur (du šimtus trylika eurų ir aštuonis centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjos bankrutavusios kredito unijos „Baltija“ (juridinio asmens kodas 300007695) naudai.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), uždarosios akcinės bendrovės La Naya (juridinio asmens kodas 304783130) ir Š. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 213,08 Eur (du šimtus trylika eurų ir aštuonis centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ (juridinio asmens kodas 302555441) naudai.

Teisėja Neringa Švedienė