Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“, kuriai atstovauja bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Nemokumo sprendimai“, ir biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilavoto B&B“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino ieškovo M. E. ir atsakovo UAB „Šilavoto B&B“ taikos sutartį, kuria atsakovas perleido ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas BUAB „Šilavoto B&B“, kuriai atstovauja bankroto administratorius UAB „Nemokumo sprendimai“ pateikė prašymą atnaujinti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, jeigu teismas manytų, kad šis terminas praleistas; atnaujinti procesą byloje ir panaikinti nurodytą nutartį bei atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo įmonė sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo teisme metu buvo nemoki ir sutartimi neteisėtai suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių – įmonės vadovui ir akcininkui M. E.. Žinodamas šią aplinkybę, teismas būtų galėjęs patikrinti, ar taikos sutarties tvirtinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Taip pat teismas neįtraukė į bylą kitų asmenų (kreditorių), kuriems buvo priverstine hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį taikos sutartimi atsakovas perleido ieškovui. Be to, tvirtindamas taikos sutartį teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Pareiškėjas nurodė, kad bankroto administratorius apie visas taikos sutarties sudarymo aplinkybes sužinojo tik išsamiai susipažinęs su įmonės sandoriais ir dokumentais. Anot pareiškėjo, bankroto administratorius tik 2019 m. gruodžio 16 d. gavo iš Sodros el. laišką, iš kurio sužinojo apie Sodrai įkeistą žemės sklypą ir tik gavus šią informaciją buvo pradėtos tikrinti žemės sklypo perleidimo aplinkybės. Apie visas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, pareiškėjas sužinojo 2020 m. sausio 31 d., kai buvo parengta ir pateikta ataskaita kreditorių susirinkimui.

Pareiškėjas BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu teismas manytų, kad šis terminas praleistas; atnaujinti procesą byloje; panaikinti teismo nutartį ir atsisakyti tvirtinti sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo UAB „Šilavoto B&B“ bankroto byloje teismas patvirtino pareikėjo kreditorinį reikalavimą už 7838,62 Eur sumą, kuris užtikrintas priverstine hipoteka, kurios objektas – taikos sutartimi perleistas žemės sklypas. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo žinoma apie šio žemės sklypo perleidimą. Anot pareiškėjo, taikos sutartį tvirtinęs teismas turėjo įvertinti viešuose registruose įregistruotus žemės sklypo areštą bei hipoteką, o atsakovo įmonės kreditorių neįtraukus į bylą, jie neteko galimybės pateikti argumentus bei prieštaravimus dėl sudaromos taikos sutarties. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, pareiškėjas neteko savo reikalavimų atsakovo įmonei užtikrinimo.

Suinteresuotas asmuo (ieškovas) M. E. prašė atmesti prašymą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas BUAB „Šilavoto B&B“ apie pagrindus atnaujinti procesą sužinojo dar 2019 m. balandžio 5 d., kai bankroto administratoriui el. paštu buvo pateikta taikos sutartis, ją patvirtinusi teismo nutartis ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame buvo nurodyti juridiniai faktai – sklypui pritaikyta hipoteka ir areštas. Iš teismo nutarčių, kuriomis iškelta UAB „Šilavoto B&B“ bankroto byla, bankroto administratoriui buvo žinoma ir tai, kad taikos sutarties sudarymo metu įmonė buvo nemoki. Taigi, anot suinteresuoto asmens, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas daugiau negu pusę metų praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ir, be to, pareiškėjas prašyme nenurodė jokių svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Suinteresuoto asmens teigimu, neegzistuoja ir pareiškėjo nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų, nes taikos sutartį tvirtinusiam teismui buvo atskleistos visos aplinkybės, susijusios su sunkia įmonės finansine būkle, su kitais įmonės kreditoriais ir skolomis, su žemės sklypui pritaikytais areštais ir hipoteka, o teismas šias aplinkybes žinojo ir jas vertino.

Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad „skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).

Šiuo aspektu suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Šilavoto B&B“ bankroto administratorius (jo vardu-interesais veikę asmenys) 2019 m. balandžio 4 d. el. laišku kreipėsi dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo. Šiuo aspektu bankroto administratoriaus 2019 m. balandžio 4 d. el. laiške nurodoma, kad jam reikalinga, be kita ko, teismo sprendimas (nutartis) bei susiję dokumentai dėl žemės sklypo (priklausiusio įmonei) perleidimo. Atsakant į šį bankroto administratoriaus el. laišką, jam 2019 m. balandžio 5 d. el. laišku buvo pateikti dokumentai, susiję su žemės sklypo perleidimu, įskaitant, sudarytą taikos sutartį, 2019 m. vasario 5 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir atitinkamą Nekilnojamojo turto išrašą. Iš el. laiško turinio ir prie jų prisegtų priedų, teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad jau 2019 m. balandžio 5 d. bankroto administratoriui buvo žinoma apie tiek apie šioje byloje ginčijamą taikos sutartį, tiek apie šios sutarties tvirtinimo teismine tvarka egzistavusią žemės sklypo hipoteką bei areštą. Kadangi nagrinėjamas prašymas pateiktas tik 2020 m. kovo 6 d., tai teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad toks prašymas pateiktas gerokai praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą.

Nors pareiškėjas BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius savo procesiniame dokumente ir nenurodė, kada būtent jam tapo žinomos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą (kaip to reikalauja CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau iš bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų (bankroto administratoriaus ir Sodros 2019 m. gruodžio 16 d. el. laiškų) matyti, kad apie ginčijamą žemės sklypo perleidimą BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius galėjo ir turėjo žinoti vėliausiai 2019 m. gruodžio 16 d. Kadangi BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atitinkamą procesinį dokumentą šioje byloje pareiškė tik 2020 m. balandžio 3 d., tai darytina išvada, kad ir šiuo atveju praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas tokiam prašymui pateikti.

Nagrinėdamas pareiškėjų prašymus atnaujinti praleistą terminą, teismas iš esmės sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjai taip ir nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių terminas praleistas. Šiuo aspektu vien tik abiejų pareiškėjų nurodomas jų neva nežinojimas apie proceso atnaujinimo pagrindus yra paneigiamas jau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai rodo, kad apie ginčijamą žemės sklypo perleidimą ir su juo susijusias aplinkybes įmonės bankroto administratoriui tapo (galėjo ir turėjo būti) žinoma vėliausiai 2019 m. balandžio 5 d., o Sodrai – vėliausiai 2019 m. gruodžio 16 d. Be to, bankroto administratoriaus nurodomos aplinkybės, susijusios su ataskaitos parengimu ir pateikimu įmonės kreditorių susirinkimui, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, nes bankroto administratoriaus kreipimasis į teismą nėra saistomas šiomis bankroto administratoriaus nurodomomis aplinkybėmis, t. y. ataskaitos parengimu ir jos pateikimu kreditorių susirikimui. Pagrindo atnaujinti praleistą terminą nesudaro ir pareiškėjų nurodomas viešasis interesas, nes, jau nurodyta, pareiškėjai taip ir neįvardijo jokių aplinkybių, kurios trukdė jiems savo teises ir teisėtus interesus ginti nepraleidžiant įstatyme įtvirtinto termino. Juolab šiame kontekste negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas BUAB „Šilavoto B&B“ savo procesinį prašymą grindė nesąžiningais, tikrovės neatitinkančiais argumentais, iš esmės klaidindamas-meluodamas, kad apie proceso atnaujinimo pagrindus sudarančias aplinkybes jam tapo žinoma neva tik 2020 m. sausio 31 d. Šiuo aspektu tik suinteresuoto asmens pateikti įrodymai atskleidė, kad apie nagrinėjamas aplinkybes pareiškėjui buvo žinoma ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 5 d. Remdamasis šiais motyvais, teismas neįžvelgia galimybės konstatuoti, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių (ne nuo pareiškėjų priklausančių subjektyvaus pobūdžio) priežasčių.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, teismas sprendžia, kad pateikti prašymai atnaujinti procesą paduoti gerokai praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, todėl atnaujinti procesą atsisakoma (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Nors suinteresuotas asmuo ir prašė jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie šių išlaidų dydį ir jų realumą. Atsižvelgiant į tai, šis suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas.

Prašymus dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.