- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2-163-835/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „A.“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „C.“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „F.“, uždaroji akcinė bendrovė „V.“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „C.“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „F.“ ir uždaroji akcinė bendrovė „V.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A.“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės UAB „C.“ įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš atsakovės ieškovei 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalys 2019 m. sausio 10 d. sudarė Vienkartinę krovinių pervežimo sutartį Nr. E11812 (A12083) (toliau – ir sutartis). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo 2019 m. sausio 11 d. pasikrauti krovinį (duomens neskelbtini), o 2019 m. sausio 15 d. krovinį išsikrauti (duomens neskelbtini). Dėl šio krovinio pervežimo ieškovė 2019 m. sausio 11 d. pasirašė Krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. LE1901-177 su UAB „V.“. Ieškovė už pagal sutartį suteiktas krovinio pervežimo paslaugas išrašė bei atsakovei apmokėjimui pateikė 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARFILT-23151 – 701,80 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 28 d.). 2019 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, kuria pareikalavo sumokėti UAB „F.“, su kuria atsakovė UAB „C.“ sudarė 2019 m. sausio 9 d. Vežimo sutartį Nr. 19-01-09-03, 700,00 Eur sumą, nes ieškovė viena diena pavėlavo pristatyti krovinį. Ieškovė 2019 m. sausio 29 d. atsakymu į pretenziją su atsakovės reikalavimu nesutiko, jį atmetė dėl nepagrįstumo, dėl įrodymų trūkumo ir dėl to, kad sutartyje numatyta, jog už vėlavimą vežėjas moka užsakovui po 100 Eur už dieną. Atsakovė atliko įskaitymą ir 2019 m. balandžio 10 d. sumokėjo ieškovei tik 1,80 Eur, likusios 700,00 Eur sumos neapmokėjo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovės įskaitymas kildinamas iš galimai atsiradusios žalos, kurios ji neįrodė ir su kuria ieškovė nesutiko. Todėl prašo pripažinti atsakovės įskaitymą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės ieškovei 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. tarp atsakovės ir UAB „F.” buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo gautą krovinį nuvežti į (duomens neskelbtini). Kitą dieną dėl to paties krovinio pervežimo atsakovė sudarė sutartį su ieškove. Sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad gautą krovinį privaloma pristatyti iki 2019 m. sausio 15 d. 8.00 val., akcentuojant, kad negalima vėluoti su pristatymu, tačiau krovinys gavėjui pristatytas tik 2019 m. sausio 16 d. 8.00 val. Kadangi krovinys buvo gautas pavėluotai, krovinio gavėjas 2019 m. sausio 24 d. pateikė pretenziją krovinio siuntėjui UAB „F.”, nurodydamas, kad krovinio gavėjas patyrė 700,00 Eur nuostolius už krautuvo nuomą ir keturių darbuotojų prastovą. Atsakovė 2019 m. sausio 29 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl nuostolių padengimo, tačiau ieškovė atsisakė tenkinti pretenziją. 2019 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku iš krovinio siuntėjo gauta pretenzija, kuri persiųsta ieškovei. Ieškovės atstovas elektroniniu laišku atsisakė ją tenkinti, oficialus atsakymas į pretenziją pateiktas 2019 m. kovo 7 d. Krovinio gavėjas savo 2019 m. vasario 4 d. pretenzijoje atsisakė apmokėti 700,00 Eur ir atsakovei pravedė likusią 74,40 Eur sumą. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą Nr. 19002 700,00 Eur sumai, o likutį – 1,80 Eur pravedė 2019 m. balandžio 10 d. Kadangi Krovinio pervežimo sutarties 7 punkte nustatytas baudos dydis nepadengė nuostolių dydžio, atsakovė nereikalavo baudos, tačiau tinkamai ir laiku pareikalavo padengti nuostolius. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato galimybę sudengti vienarūšius reikalavimus. Atsakovė, gavusi įrodymus, jog UAB „F.“ padengė krovinio gavėjo nuostolius, ir pasinaudojusi sudengimo teise, įgijo teisę regreso tvarka pasidengti nuostolius iš pervežėjo. Tuo pagrindu ieškovei buvo pateikta sąskaita pretenzija ir vienašališkai sudengti vienarūšiai reikalavimai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „F.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priteisti 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „A.“. Pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad ieškinio reikalavimo dėl atsakovės padaryto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu patenkinimas arba atmetimas nedaro jokios įtakos trečiojo asmens UAB „F.“ teisėms ar pareigoms, nes tai yra ieškovės ir atsakovės tarpusavio priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo klausimas.
Trečiojo asmens UAB „V.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skolos priteisimo
Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. šalys sudarė Vienkartinę krovinių pervežimo sutartį Nr. E11812 (A12083), kuria ieškovė įsipareigojo 2019 m. sausio 11 d. pasikrauti krovinį adresu UAB „F.“, (duomens neskelbtini), o 2019 m. sausio 15 d. krovinį išsikrauti adresu (duomens neskelbtini)du (duomens neskelbtini)J. S., (duomens neskelbtini), L-6755, (duomens neskelbtini). Už vežimą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 701,80 Eur mokestį (580,00 Eur + 21 procentas PVM) pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą per 45 kalendorines dienas nuo CMR ir PVM sąskaitos-faktūros gavimo. Vykdytam vežimui galioja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). Sutartyje nurodytas transporto priemonės pateikimo laikas 2019 m. sausio 11 d. 8.00 – 15.30 val., krovinio pristatymo laikas – 2019 m. sausio 15 d. 8.00 val. Atsakovės užsakymu ieškovė pervežė krovinį nurodytu adresu ir 2019 m. sausio 29 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARFILT-23151 bei tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (duomenys neskelbtini) Atsakovė pagal pateiktą sąskaitą 2019 m. balandžio 10 d. ieškovei sumokėjo 1,80 Eur, todėl įsipareigojimo laiku atsiskaityti neįvykdė ir yra skolinga 700,00 Eur ieškovei.
Dėl įskaitymo teisėtumo
Atsakovė 700,00 Eur pagal 2019 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ARFILT-23151 už transporto paslaugas ieškovei nesumokėjo, motyvuodama tuo, kad ji pasinaudojo įskaitymo teise ir 700,00 Eur skolą ieškovei už atliktas pervežimo paslaugas įskaitė į krovinio gavėjo patirtų nuostolių už pavėluotą krovinio pristatymą atlyginimą. Ieškovė sutinka, kad krovinys pristatytas pavėlavus vieną dieną, tačiau nesutinka su įskaitymu, kadangi atsakovės įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų.
Sprendžiant atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, vienašališkai negalima įskaityti ir reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Šiuo aiškinimu pabrėžiama būtinybė kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį.
Atsakovė, 2019 m. sausio 24 d. gavusi užsakovo prašymą padengti gavėjo patirtus 700,00 Eur nuostolius už krautuvo nuomą bei krovėjų prastovą laukiant pavėluotai pristatyto krovinio, ieškovei pateikė 2019 m. sausio 29 d. pretenziją dėl nuostolių padengimo ir 2019 m. sausio 31 d. pretenziją sąskaitą Nr. 19002. Ieškovė 2019 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku ir 2019 m. kovo 7 d. atsakymu į pretenziją atmetė atsakovės pateiktą pretenziją ir jos sąskaitą dėl dokumentų ir jų kilmės atsiradimo trūkumų. Nurodė, kad reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atsakovės pateikti dokumentai nepagrindžia ir sąskaitoje nurodyta 700,00 Eur suma nepagrįsta jokiais skaičiavimais ir įrodymais.
Nuostolius atsakovė įrodinėjo UAB „F.“ 2019 m. vasario 4 d. pretenzija dėl kompensacijos už pavėluotą krovinio pristatymą pagal tarptautinio krovinio pervežimo sutartį Nr. 1-01-09-03 atsakovei, UAB „F.“ 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu pervesti 699,50 Eur įmonei (duomens neskelbtini)pagal sąskaitą Nr. 19000081, 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. vasario 8 d. elektroniniu susirašinėjimu atsakovės su UAB „F.“, įmonės (duomens neskelbtini)2018 m. liepos 31 d. sąskaita-faktūra Nr. R2000062207 įmonei(duomens neskelbtini) ir įmonės (duomens neskelbtini)2019 m. sausio 23 d. sąskaita-faktūra Nr. 19000063 UAB „F.“. Tačiau šie dokumentai nevisiškai paneigia ieškovės išdėstytus argumentus dėl patirtų nuostolių nepatvirtinimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytais nuostoliais, todėl buvo didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė įskaitė nuostolius, dėl kurių šalys nebuvo sutarę, dėl jų buvo kilęs ginčas ir kurių atsakovė patikimai nebuvo pagrindusi. Tai sudaro pagrindą pripažinti įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 1.78 straipsnio 5 dalis).
Dėl atsakomybės už vėlavimą pagal sutartį
Ieškovė nurodė, kad atsakovė galėtų reikalauti 100,00 Eur už pavėlavimą, pagal sutarties 7 punktą, kuriame nurodyta, kad už transporto priemonės vėlavimą, vežėjas moka po 100,00 Eur už dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, jog ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, CMR konvencijoje sutarties šalims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei nustatyta konvencijoje. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja. Ginčus dėl to, ar vežimui vykstant pagal CMR konvenciją šalys laisvos susitarti dėl baudinių netesybų už pavėluotą krovinio pristatymą, nagrinėję aukštesnių instancijų teismai, yra konstatavę, kad tokie susitarimai negalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213-431/2013, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-392/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2093-436/2017).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 700,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteistina 700,00 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200-6.201 straipsniai, 6.808 straipsnis, 6.813 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės atstovė prašė priteisti 938,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 847,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas ir 91,00 Eur žyminis mokestis. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,31 Eur. Ieškovės atstovės nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinos 938,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei 10,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas, 96 straipsnis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Trečiojo asmens UAB „F.“ atstovas prašė priteisti 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „A.“. Ieškinį tenkinus pilnai trečiojo asmens UAB „F.“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą ieškovės atžvilgiu negaliojančiu.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „C.“ 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 938,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „C.“ 10,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.