- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-2279-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10836-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Linas Zinkevičius, Urmila Valiukienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Trečiasis asmuo
- I. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- N. G.
- Kategorijos
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) N. G. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis asmuo I. G., pareiškianti savarankiškus reikalavimus, dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui N. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką, nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo N. G. patikslintą priešieškinį ieškovei A. G. dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, jo padalijimo bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. G. ieškinį ieškovei A. G. dėl be teisėto pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo (grąžinimo), tretieji asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui N. G., prašydama:
1.1. nutraukti ieškovės A. G. ir atsakovo N. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo N. G. kaltės.
1.2. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. gruodžio 20 d.
1.3. Padalinti santuokos metu įgytą turtą:
1.3.1. Ieškovei priteisti transporto priemonę – keleivinį automobilį, BMW 3 Series, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
1.3.2. Atsakovui priteisti transporto priemonę - keleivinį automobilį, Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) akcijų.
1.4. Prievolę kreditoriui AB Luminor bank AS pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės A. G. ir atsakovo N. G. prievole, nustatant, kad ją asmeniškai vykdo ieškovė A. G.;
1.5. Nustatyti nepilnamečio vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
1.6. Nustatyti atsakovo N. G. ir nepilnametės dukters L. G. bendravimo tvarką:
1.6.1. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį vaiką paimant iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip iki 18 valandos.
1.6.2. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja dukros vasaros atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, apie dukros pasiėmimą informuodamas ieškovę A. G. ne vėliau nei prieš 20 kalendorinių dienų.
1.6.3. Atsakovas turi teisę nežiūrint nustatytos bendravimo tvarkos, bendrauti su savo dukra per savo gimtadienį bei per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), bei Valstybinių švenčių dienomis, Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau nei 20 val.
1.6.4. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis dukrai priimtinu laiku, tinkamomis jos įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai A. G., kai dukra praleidžia laiką su tėvu N. G..
1.7. Priteisti iš atsakovo N. G. 300 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai L. G. periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir šią sumą pervedant į A. G. nurodytą banko sąskaitą;
1.8. Priteisti iš atsakovo N. G. 7 200 Eur dydžio L. G.išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
1.9. Paskirti ieškovę dukters L. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
1.10. Po santuokos nutraukimo A. G. palikti santuokinę G. pavardę, o atsakovui po santuokos nutraukimo palikti prigimtinę pavardę – G..
1.11. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis visas uždirbtas pajamas panaudodavo savo reikmėms, prie šeimos bendrų poreikių tenkinimo pinigais neprisidėjo; atsakovas rinkdavosi buvimą su draugais, o ne šeima, taip pat atsakovas vartodavo alkoholį, 2010 m. vasario mėnesį paaiškėjo, kad atsakovas padarė nusikaltimą, laikė ir platino narkotines medžiagas, už ką buvo nuteistas, paskirta laisvės atėmimo bausmė; šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2014 m. gruodžio 20 d. Šalių bendras gyvenimas nutrūko atsakovui pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę už sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį.
2.1. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie kartu su atsakovu faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 20 d. Nuo tada, kai atsakovas pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Nuo šios datos sprendimus šalys priimdavo atskirai ir nedarė įtakos vienas kito sprendimams. Ieškovė viena rūpinosi buitimi ir dukterimi.
2.2. Prašoma automobilį BMW 3 Series, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, priteisti ieškovei, o automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, – atsakovui. Ieškovė jokių reikalavimų padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui priklausančias akcijas nereiškė, kadangi ši bendrovė įsteigta jau po to, kai faktiškai šalys santuokoje negyveno, todėl šios akcijos priteistinos atsakovui. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), lieka jos asmeninė nuosavybė.
2.3. Santuokos metu ieškovė įgijo prievolę kreditoriui AB Luminor bank AS pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šis kreditas buvo paimtas asmeninėms vartojimo reikmėms už kurį įgytas automobilis BMW 3 Series, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors prievolė laikytina solidaria, tačiau ieškovė viena įsipareigoja grąžinti šį kreditą. Taip pat ieškovė turi asmeninę prievolę AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kreditas buvo skirtas buto įsigijimui.
2.4. Nepilnametės dukters L. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi duktė yra prisirišusi labiau prie ieškovės, kuri rūpinasi dukters poreikiais, o atsakovas su dukterimi bendrauja tik kartą per mėnesį. Atsakovas neprieštarauja, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kadangi atsakovas su nepilnamete dukterimi bendrauja tik epizodiškai, minimaliai ir pagal savo norus, neatsižvelgia į nepilnametės dukters norą daugiau laiko leisti su tėvu ir stiprinti jųdviejų ryšį, prašoma teismo nustatyti bendravimo tvarką, nurodytą nutarties 1.6.1 – 1.6.4 punktuose, su nepilnamečiu vaiku tam, jog ateityje išvengtų daugelio nesutarimų su atsakovu ir palaipsniui būtų atkurtas atsakovo ir dukros ryšys.
2.5. Dukters L. G., kuriai yra 13 metų, išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 680 Eur - 770 Eur. Kadangi 80,50 Eur kas mėnesį už dukrą gauna iš valstybės, likusią sumą – 600 Eur privalo skirti ji ir atsakovas lygiomis dalimis, t. y. po 300 Eur. Duktė lanko 7 klasę, taip pat užklasinę veiklą – gatvės šokius. Per mėnesį drabužiams ir avalynei reikia skirti 70 Eur; maistui – 150-200 Eur; dienpinigiams – 20 Eur; higienos priemonėms – 30 Eur; namų tekstilei – 20 Eur; pramogoms, laisvalaikiui, ekskursijoms – 10-50 Eur; kanceliarinėms prekėms, knygoms, žaislams – 60 Eur; vaistams, vitaminams – 30 Eur; kurui – 50 Eur; šokių būreliui ir su juo susijusioms išlaidoms – 53,33 Eur; vasaros stovyklai – 25 Eur; kirpyklai – 10 Eur; draugų gimtadieniams – 30 Eur, telefonui – 9 Eur, komunaliniams mokesčiams – 50-100 Eur.
2.6. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadybininke, pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini) moka apie 100 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) moka po 82,03 Eur per mėnesį. Atsakovas turi įsteigęs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra įmonės direktorius, jis yra sveikas ir darbingas vyras, turintis visas galimybes gauti pajamas dukrai išlaikyti, tačiau tinkamo išlaikymo dukteriai neteikia, tik padovanoja smulkias dovanas.
2.7. Atsakovas prie dukters L. G. išlaikymo neprisideda nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 2019 m. nepilnametei dukrai buvo 10 metų ir pagal ieškovės paskaičiavimus tuo metu nepilnametės dukros išlaikymui reikėjo skirti 400 Eur per mėnesį, todėl prašoma iš atsakovo priteisti 7 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo, jį skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį už tris metus.
3. Atsakovas N. G. teismui pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei A. G., kuriuo prašė: 1) pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja A. G. ir N. G. nuosavybe, pripažįstant N. G. nuosavybės teisę į ½ buto; 2) priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją 37 457,33 Eur; 4) jei teismas netenkintų reikalavimų, tuomet prašoma priteisti iš ieškovės atsakovui 14 360,39 Eur kompensaciją. Patikslintas priešieškinis grindžiamas šiais argumentais:
3.1. 2004 m. rugsėjo mėn. atsakovas ir ieškovė nusprendė gyventi kartu pas atsakovo tėvus (dviejų kambarių bute) (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sunku išsitekti, todėl nuspręsta pirkti butą (duomenys neskelbtini), paimant kreditą iš banko. Pradiniam įnašui davė atsakovo motina I. G., paėmusi 2005 m. spalio 21 d. iš AB SEB banko 15 000 Lt paskolą. Kreditas buvo imamas ieškovės vardu nes ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. 2005 m. spalio 27 d. ieškovės A. M. vardu buvo įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė sudarė būsto kredito sutartį dėl bendros kredito sumos 132 050 Lt suteikimo būsto įsigijimui. Įsigijus butą, šalys jame apsigyveno kartu, atsakovas atliko buto remontą, pakeitė langus, kambario duris, buto duris, santechninę dalį, atliko apdailos darbus. Pažymėjo, kad atsakovo motina pervesdavo ieškovei pinigus paskolos grąžinimui. Atsakovo motina iki 2019 metų rugpjūčio 4 d. pervedinėjo pinigines lėšas į A. G. sąskaitą bei papildomai prisidėjo prie anūkės išlaikymo duodama ieškovei pinigus grynais.
3.2. Kadangi šalys butą įsigijo gyvendamos kartu, bendrai tvarkydamos ūkį, prie buto įsigijimo prisidėjo atsakovo tėvai, šalys iš bendrų lėšų mokėjo paskolą, atsakovo motina paskolos grąžinimui nuolat pervesdavo pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą, vėliau paskola buvo grąžinama ir bendromis sutuoktinių lėšomis, yra pagrindas butą pripažinti šalių bendra nuosavybe. Šiai dienai buto vertė yra 101 000 Eur, negrąžintas paskolos likutis 26 085, 33 Eur, todėl iš buto rinkos kainos atėmus paskolos likutį, kurį grąžins ieškovė, atsakovui priteistina 37457,33 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu atsakovui buvo paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu sumažinta iki 7 metų 6 mėnesių. Atsakovas bausmę pradėjo atlikinėti 2014 m. gruodžio 20 d., o baigė (duomenys neskelbtini).
3.4. Pagrįsdamas alternatyvų reikalavimą atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 3 d. iki (duomenys neskelbtini) m. birželio 26 d. ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui pusę jos kredito dengimui sumokėto kredito ir palūkanų vadovaujantis CK 6.970 ir 6.971 straipsniu, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kai šalys susituokė, iki bylos iškėlimo dienos vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.98 straipsnio 3 dalimi. Ieškovė per laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. birželio 3 d. grąžino 19 175, 67 Lt, kas sudaro 5553, 66 Eur, ir 1068,19 Eur kredito, bei sumokėjo 50 939,79 Lt, kas sudaro 14 753,18 Eur, bei 506,37 Eur palūkanų, Per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 7 d. dienos ieškovė sumokėjo bankui 5 537,15 Eur kredito ir 1302,24 Eur palūkanų, viso buvo sumokėta 28 720,79 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 14 360,39 Eur kompensacija.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais I. G. ieškiniu prašė teismui nusprendus netenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja ieškovės ir atsakovo nuosavybe, priteisti iš ieškovės A. G. trečiojo asmens I. G. naudai 30 416,31 Eur nepagrįsto praturtėjimo; priteisti iš ieškovės A. G. trečiajam asmeniui I. G. 6 824,92 Eur palūkanų; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo trečiojo asmens I. G. ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Savarankiškas reikalavimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas kartu su savo tėvais neturėjo pakankamų santaupų, reikalingų banko pradiniam įnašui įmokėti norint įsigyti būstą, todėl I. G. savo vardu paėmė 15 000 Lt vartojimo kreditą 2005 m. spalio 21 d., kuris panaudotas ieškovės 2005 m. lapkričio 3 d. AB SAMPO banke sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu reikalingam pradiniam įnašui sumokėti. Tai, kad trečiojo asmens paimtas kreditas buvo skirtas ieškovės ir atsakovo buto pradiniam įnašui patvirtina tik trylikos dienų skirtumas tarp trečiojo asmens vartojimo kredito paskolos sudarymo ir ieškovės kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, taip pat trečiojo asmens sutikimas prie 2005 m. spalio 21 d. vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties.
4.2. Atsakovo motinai 2005 m. spalio 21 d. gavus 15 000 Lt vartojimo kreditą, ieškovė su atsakovu, atitinkamai, susitarė, jog banko kredito sutartis butui, adresu (duomenys neskelbtini), įgyti bus sudaroma ieškovės A. G. vardu, kadangi ieškovė tuo metu dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pajamos buvo pastovios. Šalys kartu apsigyveno ir gyvendamos kartu bendrai mokėjo būsto paskolą bei butą po truputį remontavo, iki kol (duomenys neskelbtini) metais šalims sudarius santuoką, būsto paskola buvo pradėta mokėti iš bendrų ieškovės ir atsakovo santuokinių lėšų, prie nurodytų mokėjimų tiek bankiniais pavedimais į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, tiek ir grynaisiais pinigais, reguliariai prisidedant ir atsakovo motinai I. G.. Per laikotarpį nuo 2005 m. spalio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. iš trečiojo asmens I. G. banko sąskaitų į ieškovės banko sąskaitą iš viso buvo pervesta 19 357,93 Eur suma, kurie turėjo būti skirti būtent būsto kredito dengimui. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas spręstų atsakovo N. G. priešieškinio reikalavimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja ieškovės A. G. ir atsakovo N. G. nuosavybe, netenkinti, trečiasis asmuo I. G. tokiu atveju reiškia savarankišką reikalavimą dėl be pagrindo ieškovei sumokėtų lėšų I. G. grąžinimo.
4.3. Ieškovė praturtėjo trečiojo asmens I. G. sąskaita, kadangi 2005 m. lapkričio 3 d. sudarant kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis įnašas būstui įsigyti buvo sumokėtas (įmokėtas) būtent trečiojo asmens I. G. lėšomis. Ieškovė praturėjo be jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovė neturi ir niekuomet neturėjo jokio pagrindo naudotis trečiajam asmeniui I. G. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, išskyrus tik tai, jog nurodytąsias lėšas trečiojo asmens prašymu ieškovė turėjo panaudoti buto įsigijimui bei periodiniams būsto paskolos mokėjimams ir palūkanoms dengti. Tarp trečiojo asmens ir ieškovės niekuomet nebuvo, o ir šiuo metu nėra jokių prievolinių teisinių santykių, dėl to I. G. savo pažeistų teisių negali apginti jokiais kitais būdais, išskyrus tik kaip pareikšdama ieškovei reikalavimą dėl be teisėto pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo I. G. patyrė nuostolius.
4.4. Šiai dienai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra lygi – 101 000 Eur, vertė yra išaugusi 2,54549 karto. Įvertinus tai, kad ginčo butas šiai dienai yra vertas 101 000,00 Eur, tai trečiojo asmens I. G. gautu 15 000 Lt vartojimo kreditu padengta buto įsigijimo dalis (0,109489 dalis buto) šiai dienai, atitinkamai yra verta – 11 058,38 Eur, todėl ji turi būti priteista trečiajam asmeniui. Taip pat priteistina 19 359,93 Eur suma, kurią sudaro reguliariai ieškovei pervestos trečiojo asmens lėšos nuo 2005 m. spalio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. bei 6824,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas N. G. atsiliepimuose į ieškovės A. G. ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka iš dalies, t. y. dėl turto padalinimo ir išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo, dėl to, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bei dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
5.1. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas gyvenant kartu, bendrai tvarkant ūkį, prie buto įsigijimo prisidėjo atsakovo tėvai, šalys iš bendrų lėšų mokėjo paskolą, atsakovo motina paskolos grąžinimui nuolat pervesdavo pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą, vėliau paskola buvo grąžinama ir bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl yra pagrindas butą pripažinti šalių bendra nuosavybe.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė neteisingai nurodo transporto priemonių vertes, kadangi BMW 3 series, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 5800 Eur, o Honda Accord, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 1500 Eur.
5.3. Pasisakydamas dėl nepilnametės dukters išlaikymo nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudaro 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Taigi ieškovė, nurodydama didesnius poreikius, turi pareigą juos pagrįsti. Iš 533,65 Eur atėmus ieškovės gaunamą išmoką vaikui sumoje 80,50 Eur, likusi 453,15 Eur suma turi būti dalinama per pusę, dėl ko teiktino išlaikymo suma negalėtų būti didesnė nei 227 Eur į mėnesį. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jis nuomojasi būstą, už kurį per mėnesį moka 500 Eur nuomos mokestį, taip pat turi įsipareigojimų valstybei (moka po 200 Eur per mėnesį).
Atsiliepimas
5.4. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl dukters išlaikymo įsiskolinimo, kadangi tiek atsakovas, tiek jo motina kiekvieną kartą, kai matydavosi su L., duodavo jai grynų pinigų, be to, I. G. yra apdrausi L. G.. Kadangi dukra L. yra taupi, ji pasakojo atsakovui, kad atsakovo ir senelės perduotus pinigus ji taupė, ir iš jų buvo perkami namų apyvokos reikmenys. Per tą laiką, kai atsakovas grįžo iš laisvės atėmimo vietos, jis nupirko dukrai keletą telefonų, nešiojamą kompiuterį, auksinius papuošalus, paltuką, šuniuką, elektrinį paspirtuką. Atsakovo ir jo motinos teikiamas išlaikymas grynais pinigais ir dovanomis visiškai padengė ieškovės reikalaujamą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumas, dėl ko šis reikalavimas atmestinas.
5.5. Antstolis M. Petrovskis vykdo 2013-15-17 Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr.1-40-290/2012 dėl 19172,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. G., kuri yra asmeninė atsakovo prievolė.
Šalies argumentai
5.6. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodė, kad ieškovė pirminiu ieškiniu nurodė priešingas aplinkybes nei patikslintame ieškinyje. Po to, kai jis pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, ieškovė nėra praleidusi nei vieno pasimatymo, kuris priklausė sutuoktiniams pagal bausmės vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Iki 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė nepraleido nei vieno pasimatymo. Ieškovė atsiliepimo į priešieškinį detaliai išvardino visus pavedimus, kuriuos padarė atsakovui jam būnant įkalinimo įstaigoje, bei pateikė kaip įrodymus savo sąskaitų išrašus, rodančius, kokias sumas ji skyrė atsakovui. Nors atsakovas ir neturėjo galimybių prisidėti prie bendro ūkio vedimo, tą už jį darė atsakovo motina, kuri iki 2019 metų pervesdavo ieškovei pinigines lėšas pakankamai ženkliomis sumomis, be to, padėdavo ir grynais pinigais, teikdama visokeriopą pagalbą kitais būdais. Atsakovo nuteisimas neturėjo įtakos santuokos nutrūkimui, kadangi šalys ir toliau palaikė santuokinius ryšius, vienas kitu rūpinosi, rėmė materialiai ir moraliai, t. y. šalys ir toliau vykdė visas jų, kaip sutuoktinių pareigas. Nuteisimo faktas gali charakterizuoti atsakovą, kaip asmenį, tačiau visiškai neparodo jo požiūrio į šeimą ir ieškovę, kuriai jis buvo lojalus ir ištikimas. Šalių santuoka faktiškai iširo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad ieškovė, kaip ji nurodė pati dėl ilgo laiko tarpo susirado kitą gyvenimo draugą. Ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
5.7. Šalys, nors nuo 2014 m. gruodžio 20 d. fiziškai ir gyveno atskirai, tačiau palaikė santuokinius ryšius bei vedė bendrą ūkį iki pat 2019 metų, dėl ko nėra galimybės taikyti CK 6.67 straipsnio 2 dalies nuostatas tokiu būdu, kaip to ieškinyje prašo ieškovė. Nepaisant atsakovo nuteisimo fakto, ieškovė lankė jį įkalinimo įstaigoje kartu su atsakovo artimais giminaičiais. Kaip minėta anksčiau, ieškovė rėmė atsakovą materialiai - tiek pirkdama jam tam tikrus drabužius, tiek mokėdama teisinės pagalbos išlaidas, tiek savo lėšomis, tiek ir atsakovo šeimos ar draugų lėšomis. Tokie veiksmai tik parodo, kad ieškovė vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, kad buvo vedamas bendras ūkis, atsižvelgiant į esamą situaciją.
Atsiliepimas
6. Ieškovė A. G. atsiliepimuose į atsakovo N. G. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad su atsakovu kartu pradėjo gyventi nuo 2005 m., ieškovei įsigijus butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatlygintinai gyvendamas bute pakeitė dvejus langus, pakeitė duris, nudažė sienas, tačiau šio buto priežiūra ir komunalinių mokesčių bei kredito įmokų mokėjimu rūpinosi ieškovė. Maždaug po metų gimus dukteriai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš atsakovą, apie metus laiko jis slapstėsi, o 2013 m. gegužės 3 d. jam paskirta 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Realiai santuokoje, kaip šeima, gyventa apie 4 metus, nes atsakovui atlikus bausmę, nuspręsta gyventi atskirai.
6.2. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovo motina pervesdavo pinigų ieškovei, tačiau šie pinigai buvo skirti išlaikyti atsakovo dukteriai ir įvairioms išlaidoms, susijusioms su atsakovo įkalinimu, apmokėti. Nuo būsto paskolos suteikimo pirmosios dienos kreditą ieškovė moka viena, taip pat buto komunalinius mokesčius, bute padaryti remonto darbai ieškovės ir ji viena išlaiko šį būstą, su atsakovu kartu ieškovė negyvena daugiau nei trylika metų, jis neprisidėjo prie šio buto išlaikymo. Nurodė, kad 2005 m. spalio 27 d. perkant butą, (duomenys neskelbtini), pagal pasirašytos sutarties sąlygas pinigų pradiniam įnašui nereikėjo, reikėjo tik 1 433,62 Eur avansinio mokėjimo. I. G. pagal 2005 m. spalio 21 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 15 000 Lt (4 344,30 Eur) kreditas, kurio paskirtis - būsto remontui. Ieškovė pripažįsta, kad 4 950 Lt (1 433,62 Eur) atsakovo motina davė grynaisiais pinigais, už kuriuos buvo sumokėtas avansinis mokėjimas buto pardavėjams, tačiau ieškovei nėra žinoma, kur buvo panaudoti likę pinigai. Pažymėjo, kad 2005 m. lapkričio 3 d. kreditas būstui (duomenys neskelbtini), įsigyti, buvo išduotas tik jai.
6.3. 2005 m. bute su atsakovu apsigyvenus kartu atsakovas padarė kosmetinius buto apdailos darbus – nudažė sienas, pakeitė duris ir pakeitė dvejus buto langus. Daugiau jokių kitų darbų atsakovas ieškovei įsigijus butą neatliko. 2017 m. ieškovė iš savo asmeninių lėšų pakeitė bute likusius senus langus, naujai padarė bute remontą, o atsakovas tuo metu atlikinėjo bausmę. Atsakovas kartu su priešieškiniu teismui nepateikė duomenų, įrodančių, jog prisidėjo prie šio buto komunalinių mokesčių apmokėjimo ar buto priežiūros, remonto darbų, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog prisidėjo prie buto priežiūros ir išlaikymo. Ieškovės pateikti įrodymai paneigia atsakovo argumentus, kad atsakovo motina prisidėjo prie kredito grąžinimo, kadangi ieškovės sąskaitų išrašai patvirtina, kad kreditas apmokėtas iš jos darbo užmokesčio.
6.4. I. G. pirmąjį pavedimą į ieškovės sąskaitą atliko tik (duomenys neskelbtini), iš karto po dukros L. G. gimimo. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pinigai buvo skirti dukros išlaikymui, tačiau tikrai ne buto kreditui padengti. Taip pat šios lėšos buvo skirtos būtent atsakovo poreikių tenkinimui, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad vien ketverių metų bendro gyvenimo kartu nepakanka pripažinti jungtine veikla sukuriant bendrą turtą – butą (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.
6.5. Atsakovas be savo paties paaiškinimų į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos – buto įgijimo. Net jeigu teismas ir laikytų, kad toks susitarimas buvo, šalių įnašai: piniginės lėšos, darbas ir kita, kuriomis jie galėjo prisidėti prie bendrosios jungtinės veiklos rezultato – buto įgijimo, vis tiek laikomos asmeniniu kiekvienos šalies turtu ir nuosavybe. Bendras šalių gyvenimas kartu iki sudarant santuoką savaime nereiškia, jog šalių turtui ir pajamoms galėtų būti taikoma santuokoje įgyto turto ir lėšų analogija.
6.6. Ieškovės manymu, atsakovas galėtų pretenduoti į kompensaciją dėl pusės jos santuokos metu sumokėto kredito už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. gruodžio 20 d., tačiau šiuo atveju sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo reiktų įvertinti paties atsakovo veiksmus ir iš jų kilusias pasekmes – santuokinio turto sumažėjimą. Atsakovo gynimas baudžiamajame procese daug kainavo, atsakovui esant įkalinimo įstaigoje ir vykstant baudžiamajam procesui 2013 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pasiskolino 3000 Lt, kad turėtų galimybę apmokėti atsakovo advokatui už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje paduodant kasacinį skundą bei atstovavimo išlaidas. Tam tikslui atsakovui reikėjo 10 000 litų. Dėl šios priežasties ieškovė nutraukė savo kaupiamąjį gyvybės draudimą ir susigrąžino 6 137 Lt (1 777,40 Eur). Taip pat atsakovui pervedinėjo lėšų esant įkalinimo įstaigoje, kadangi jis neturėjo jokių pajamų.
7. Ieškovė A. G. su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra alternatyvus atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimams, todėl trečiasis asmuo neturi teisės reikšti reikalavimų šioje byloje. Ieškovės nepagrįstą praturtėjimą I. G. laiko tik tuo atveju, jei nebūtų tenkinamas atsakovo reikalavimas dėl buto pripažinimo bendrąja nuosavybe. 15 000 litų kreditas I. G. buvo suteiktas būsto remontui, ieškovė pasiskolino tik 4 950 litų avansiniam mokėjimui perkant butą, tačiau I. G. yra praleidusi senaties terminą reikšti reikalavimams šioje dalyje, prašo taikyti senatį. Trečiojo asmens reikalavimas priteisti pervestas pinigines lėšas už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. yra klaidinantis, nes I. G. lėšas ieškovei pradėjo pervedinėti tik po šalių dukters L. gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėn. Visos gautos lėšos buvo panaudotos dukters poreikiams tenkinti bei atsakovo teisinėms išlaidoms dengti, nes atsakovas nusikalstamą veiką padarė praėjus vos metams po dukters gimimo, slapstėsi nuo teisėsaugos. Viso teisminio proceso metu atsakovo motina pervedinėjo ieškovei pinigines sumas tam, kad padengtų atsakovo gynybos teisines išlaidas. Tokiu būdu trečiasis asmuo vykdė už atsakovą išlaikymo teikimą dukrai L.i bei teisinėms išlaidoms padengti, todėl reikalavimą dėl sumokėtų sumų grąžinimo turi reikšti atsakovui. Be to, atsakovas prašo priteisti kompensaciją už prievolės bankui vykdymą grąžinant kreditą – 14 360,39 Eur, o trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovei 19 357,93 Eur pervedė būsto kreditui dengti, todėl neaišku, kodėl neprašoma šią sumą priteisti solidariai iš abiejų sutuoktinių. Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nepagrįstas, nes suma, nuo kurios trečiasis asmuo paskaičiavo palūkanas, nepagrįsta ir neįrodyta.
8. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimuose nurodoma, kad antstolio Mareko Petrovskio kontoroje vykdomas išieškojimas iš N. G. valstybės naudai, vykdomoji byla Nr. 0123/13/00623, išieškojimas ir turto konfiskavimas – 19 172,85 Eur. N. G. skoliniai įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles N. G. atsako savo asmeniniu turtu.
9. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepime nurodė, kad A. G. su banku 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė vartojimo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje išreiškia reikalavimą, kad prievolė pagal Kreditavimo sutartį liktų asmenine, bankas su tuo sutinka.
10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad apie A. G. šeimą Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius jokios informacijos neturi. Kadangi vaikas gyvena su motina, todėl jai neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymu ir jos kasdienių poreikių tenkinimu. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimo, jis teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą. Tačiau, pavyzdžiui, išskirtinėmis nebus pripažintos aplinkybės, jeigu vaiko tėvas nedirba savo pasirinkimu ir nededa pastangų susirasti darbą pagal turimus įgūdžius. Ieškinys pateiktas atsižvelgiant į vaiko interesus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus palaiko ieškovės reikalavimus pilna apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkino iš dalies:
11.1. Nutraukė ieškovės A. G. ir atsakovo N. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11.2. Po santuokos nutraukimo A. G. paliko santuokinę G. pavardę, o atsakovui po santuokos nutraukimo paliko prigimtinę pavardę – G..
11.3. Nustatė nepilnamečio vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. G..
11.4. Priteisė iš atsakovo N. G. 300,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai L. G. periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. G. išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, ją pervedant į A. G. nurodytą banko sąskaitą.
11.5. Priteisė iš atsakovo N. G. 7 200,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepilnametei dukrai L. G., ieškovę A. G. paskiriant dukros L. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
11.6. Nustatė tokią atsakovo N. G. ir nepilnametės dukros L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
11.6.1. N. G. su nepilnamete dukra L. G. bendrauja kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį vaiką paimant iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.
11.6.2. N. G. su nepilnamete dukra L. G. bendrauja dukros vasaros atostogų metu 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, apie dukros pasiėmimą informuodamas ieškovę A. G. ne vėliau nei prieš 20 kalendorinių dienų.
11.6.3. N. G. turi teisę, nežiūrint nustatytos bendravimo tvarkos, bendrauti su savo dukra per savo gimtadienį bei per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), Valstybinių švenčių dienomis, Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau nei 20.00 val.
11.6.4. N. G. turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis dukrai priimtinu laiku, tinkamomis jos įprastinės veiklos valandomis.
11.6.5. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai A. G., kai dukra praleidžia laiką su tėvu N. G..
11.7. Nustatė, kad santuokos nutraukimas A. G. ir atsakovo N. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. gruodžio 20 d.
11.8. Ieškovei A. G. priteisė transporto priemonę – keleivinį automobilį BMW 3 Series, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės.
11.9. Atsakovui N. G. priteisė transporto priemonę – keleivinį automobilį Honda Accord, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 1 825 Eur vertės ir 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.
11.10. Priteisė iš ieškovės A. G. atsakovui N. G. 587,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto (automobilio) vertę; 10 153,42 Eur kompensaciją už banko kredito įmokas ir 1 936,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11.11. Prievolę kreditoriui Luminor bank AS pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliko solidaria ieškovės A. G. ir atsakovo N. G. prievole, nustatant kad ją asmeniškai vykdo ieškovė A. G..
11.12. Priteisė iš ieškovės A. G. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais I. G. 1 433,62 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 433,62 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
11.13. Priteisė ieškovei iš atsakovo 4 608,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. G. 925,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytas aplinkybes, jų pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat įvertinęs liudytojų parodymus, sprendė, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovo nuteisimo faktas nedarė įtakos sutuoktinių tarpusavio santykiams ir nors ieškovė bei jos iniciatyva apklausti liudytojai teigė, jog šeimoje buvo nesutarimų, jų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas sprendė, jog santuokos iširimą sąlygojo skirtingi charakteriai, kitoks požiūris į gyvenimą, iškilusias problemas, šalių santykiai atšalo dėl ilgo gyvenimo skyrium, atsakovui esant įkalinimo įstaigoje, šalys nenorėjo ir nesistengė santuokos išsaugoti, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), t. y. dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą (CK 3.61 straipsnis).
12.1. Nagrinėjamu atveju, atsakovui pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, jog šalys nustojo vesti bendrą ūkį, o epizodiškas pasveikinimas švenčių proga, taip pat atsakovo mamos teiktos piniginės lėšos savo anūkei L.i, nekeičia bendro ūkio vedimo tarp ieškovės ir atsakovo sampratos ir įtakos šio reikalavimo tenkinimui nedaro. Be to, tai, kad šalys atsakovo įkalinimo laikotarpiu nevedė bendro ūkio, jų nesiejo jokie turtiniai tarpusavio santykiai, netiesiogiai patvirtina ir byloje pateiktas 2019 m. balandžio 18 d. straipsnis iš naujienų portalo lrytas.lt, kuriame nurodyta, kad atsakovui N. G. atlikinėjant bausmę jam pinigus pervedinėdavo jo motina. Atsakovo pateiktos jam ieškovės siųstos fotonuotraukos, laiškai, sveikinimai, ieškovės pagalba bendraujant su teisininkais taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl šalių bendro ūkio vedimo. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys su atsakovu faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 20 d.
12.2. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, jog tarp šalių nėra ginčo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, be to, atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ir būtų pažeidžiamos dukters teisės, darytina išvada, kad L. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. G. geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nesant tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, atsižvelgiant į šalių dukters L. amžių – keturiolikos metų, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas.
12.3. Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai L. yra 14 metų, ji yra moksleivė, baigusi 8 klases, lanko gatvės šokius, kuriems kartais reikalingos neapibrėžto dydžio išlaidos – dalyvauja treniruotėse, varžybose, už kurias reikia mokėti startinį mokestį, patiria kelionės išlaidas. Dėl to teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos, kurios per mėnesį sudaro apytiksliai 700 Eur, iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Be to, atsakovas ieškovės pateiktus skaičiavimus paneigiančių įrodymų nepateikė ir neįrodė, jog šalių nepilnametei dukrai būtų pakankama mažesnė išlaikymo suma.
12.4. Bylos duomenimis, ieškovė dirba, nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra apie 1000 Eur per mėnesį. Atsakovas teigė, jog jo turinė padėtis nėra gera, jis patiria išlaidas būsto nuomai, jo vadovaujama įmonė veikia nuostolingai. Teismas nurodo, kad šalys yra darbingo amžiaus asmenys, todėl turi galimybę lygiomis dalimis, t. y. po 300 Eur per mėnesį, prisidėti prie vaiko išlaikymo. Duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą (vienos iš šalių ženkliai geresnę turtinę padėtį, kitos šalies sveikatos problemas (turimą negalią, sunkią sveikatos būklę), kitus turimus išlaikytinius ar kt.) byloje nėra. Atsakovas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikomų asmenų neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteista po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos.
12.5. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas papildomai rūpinosi vaiko poreikiais, t. y. pirko dukrai reikalingus daiktus ir pan., atsakovas į bylą nepateikė. Atsakovas nurodė, jog jis pats ar jo mama pirko dukrai L. tam tikrus daiktus, visgi atsakovas nepagrindė, jog jo nurodyti daiktai gali būti laikomi vaiko būtinaisiais poreikiais, taip pat nepagrindė, kokio dydžio išlaikymą ginčo laikotarpiu jis dukrai suteikė nurodytais daiktais. Ieškovės prašoma priteisti kas mėnesį įsiskolinimo suma – po 200 Eur dukrai, kuriai aktualiu laikotarpiu buvo 10-13 metų, laikytina minimalia ir būtina bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Teismas pažymi, kad aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį buvo reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad aktualiu laikotarpiu, gyvendamas skyrium nuo nepilnametės dukters, teikė jai reguliarų ir pakankamą išlaikymą, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra tenkinamas, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai L. G. išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 7 200 Eur.
Atsiliepimas
12.6. Atsakovo teigimu, šiuo metu ieškovei prašomo palikti automobilio BMW3 vertė yra 5 800 Eur, t. y. didesnė vertė nei šio automobilio įsigijimo metu. Tačiau teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, vadovavosi ieškovės nurodyta transporto priemonės BMW 3 verte – 3 000 Eur. Teismas sprendė, jog transporto priemonės Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 825 Eur. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad automobilis BMW 3 paliktinas ieškovei, o automobilis Honda Accord – atsakovui, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš ieškovės atsakovui priteisiant 587,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto (automobilio) vertę. UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, po santuokos nutraukimo paliktina atsakovui, nepriteisiant kompensacijos ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
12.7. Teismas nustatė, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 20 d. Ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės A. M. vardu įgytas 2005 metų spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini), po buto įsigijimo šalys jame apsigyveno. Atsakovas bute gyveno iki laisvės atėmimo bausmės pradžios – 2014 m. gruodžio 20 d. Nors atsakovas teigė, jog jų bendra valia su ieškove buvo įgyti butą, visgi butas įgytas iki santuokos sudarymo tik ieškovės vardu, o atsakovas nebuvo ir banko suteikto kredito šalimi, nurodo, jog jo pajamos buvo nepastovios, keitė darbus. Nors byloje teismas nustatė, jog atsakovas bute atliko tam tikrus remonto darbus, atsakovo teigimu – pakeitė langus, kambario duris, buto duris, santechninę dalį, atliko apdailos darbus, tačiau tai negali būti pripažįstama esminiu turto pagerinimu, t. y. nėra byloje duomenų, jog buvo atliktas buto kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas. Nors tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovo mama I. G. po šalių dukters L. gimimo į ieškovės banko sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas, taip teikdama paramą sūnaus šeimai, prisidedant prie mažametės dukters išlaikymo, tačiau atsakovo motinos piniginių sumų pervedimas į ieškovės sąskaitą nesudaro įstatyminio pagrindo pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, atmestas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja nuosavybe. Atmetus šį reikalavimą, atmesti ir išvestiniai reikalavimai dėl buto natūra priteisimo ieškovei ir kompensacijos priteisimo atsakovui.
12.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Padaryta išvada, jog šalys bendrą ūkį pradėjo vesti ieškovei įsigijus butą ir jame apsigyvenus. Vadovaujantis CK 6.970 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, o pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lėšos, kurios gautos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Remiantis 2022 m. spalio 25 d. Danske banko pažyma Nr. 13829, A. G. per laikotarpį nuo 2005 metų lapkričio 3 d. iki 2016 metų birželio 3 d. grąžino 19 175, 67 Lt, kas sudaro 5 553, 66 Eur ir 1 068,19 Eur kredito bei sumokėjo 50 939,79 Lt, kas sudaro 14 753,18 Eur bei 506,37 Eur palūkanų. Per laikotarpį nuo 2016 m birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 7 d. ieškovė sumokėjo bankui 5 537,15 Eur kredito ir 1 302,24 Eur palūkanų. Viso buvo sumokėta 28 720,79 Eur, būtent pusę šios sumos prašo priteisti atsakovas. Visgi, teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 20 d. 2024 m. sausio 31 d. banko rašte Nr. SR-TS-24-234 nurodyta, jog pagal Sutartį iki 2014 m. gruodžio 20 d. bankui grąžinta 5 553,65 Eur paskolos ir 14 753,18 Eur palūkanų, viso – 20 306,83 Eur, negrąžintas kredito likutis – 32 690,67 Eur. Atmetus atsakovo reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja nuosavybe, atsižvelgiant į laikotarpiu nuo paskolos suteikimo iki 2014 m. gruodžio 20 d. (šalių bendro ūkio vedimo pabaiga) sumokėtą kredito ir palūkanų sumą, iš ieškovės atsakovui priteistina pusė ieškovės sumokėtų kredito bankui sumų, t. y. 10 153,42 Eur.
12.9. Nustatyta, jog Luminor bank AS pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė ieškovei A. G. 3 900 Eur vartojimo kreditą, kurio paskirtis: asmeninėms vartojimo reikmėms. Ieškovė prašo šį kreditą po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovės A. G. ir atsakovo N. G. prievole, nustatant kad ją asmeniškai vykdo ieškovė A. G.. Atsakovas bei trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškovės reikalavimams neprieštaravo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas. Be to, nustatyta, kad antstolis M. Petrovskis vykdo 2013 m. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-40-290/2012 dėl 19 172,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. G. išieškotojos valstybės naudai, vykdomosios bylos Nr. 0123/13/00623. Valstybė yra atsakovo N. G. kreditorius, o prievolė pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr.1-40-290/2012 yra asmeninė atsakovo prievolė, todėl ir po santuokos nutraukimo paliktina asmenine atsakovo prievole.
12.10. Teismas iš 2005 m. spalio 27 d. notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, kad ieškovė butą įsigijo už 137 000 Lt, iš kurių 4 950 Lt ji buvo sumokėjusi pardavėjams iš anksto, o likusią 132 050 Lt sumą pervedė UAB Sampo bankas. Iš byloje esančios 2005 m. lapkričio 3 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies matyti, jog ieškovei buvo suteiktas 132 050 Lt dydžio kreditas, t. y. už butą banko pervedama suma sutampa su ieškovės gauto kredito dydžiu. Šie duomenys teismui neleido daryti išvados, jog I. G. visą šio kredito sumą – 15 000 litų perdavė ieškovei. Vien tai, kad lėšos buvo nuimtos nuo banko kortelės, o ieškovė nurodė, jog tokių aplinkybių neprisimena, nepagrindžia trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais dėstomos pozicijos. Ieškovė nurodė, kad ji pasiskolino iš I. G. 4 950 Lt (1 433, 62 Eur) sumą tam, jog sumokėtų avansą pardavėjams už perkamą butą. Būtent ši suma ir atsispindi 2005 m. spalio 27 d. notarinėje Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje nurodoma, jog iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pirkėja A. M. (G.) yra sumokėjusi pardavėjams 4 950 Lt sumą už perkamą butą. I. G. taip pat nurodo, jog aplinkybę dėl 15 000 litų perdavimo ieškovei patvirtina jos sutikimas prie 2005 m. spalio 21 d. vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties, tačiau teismo vertinimu, šis I. G. sutikimas niekaip nepagrindžia visos kredito sumos perdavimo ieškovei. Teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi 13 (trylikos) dienų skirtumas tarp I. G. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarp ieškovės A. G. 2005 m. lapkričio 3 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Jokie bylos duomenys nėra pakankami spręsti, kad ieškovei pradiniam įnašui buvo reikalinga didesnė pinigų suma, kad ieškovei buvo perduota visa 15 000 litų suma, ar kad pati ieškovė išgrynino ir pasiliko sau, ar perdavė kaip pradinį įnašą buto pardavėjams I. G. nurodomas lėšas, nes tokių atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimų nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys. Trečiajam asmeniui I. G. kyla pareiga įrodyti ne tik paskolos dydį, bet ir paskolos perdavimo faktą, tačiau ji to neįrodė.
Šalies argumentai
12.11. I. G. nurodo, kad ieškovė A. G. nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, tačiau jos pateikiami paaiškinimai ir nurodomos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo I. G. paskolino ieškovei A. G. pinigų tam, jog A. G. galėtų sumokėti buto pardavėjams 4 950 Lt dydžio avansą už perkamą butą. Trečiasis asmuo I. G. su ieškove nevykdė jungtinės veiklos, nebuvo susitarimo įsigyti bendrą turtą, todėl ieškovei paskolintų lėšų nėra jokio pagrindo skaičiuoti pagal dabartinę buto rinkos vertę.
Žemesnės instancijos teismas
12.12. Teismas sprendė, jog nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog tarp ieškovės A. G. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. G. buvo susiklostę teisiniai paskolos santykiai dėl 4 950 Lt (1 433,62 Eur) sumos, kurią ieškovė panaudojo sumokėdama kaip avansą buto pardavėjams, todėl trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais I. G. iš ieškovės A. G. priteista 1 433,62 Eur skolos. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais iš ieškovės A. G. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12.13. I. G. iki šalims pradėjus skyrybų procesą skolos, suteiktos savo sūnaus sutuoktinei, nelaikė savo teisių pažeidimu, skolą pareikalavo grąžinti tik prasidėjus šalių skyrybų procesui, todėl teismas sprendė, jog I. G. nėra praleidusi senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
13. Atsakovas N. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-222-962/2024 dalyje, kuria buvo atmestas priešieškinis dėl buto pripažinimo bendra nuosavybe ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja A. G. ir N. G. nuosavybe, pripažįstant N. G. nuosavybės teisę į ½ buto; padalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir natūra jį priteisti A. G.. Priteisti iš A. G. N. G. 35 978,74 Eur kompensaciją; 2) pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas A. G. ir atsakovo N. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. gruodžio 20 d., nustatant, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pažymėjo, kad nors 2014 metų gruodžio 20 d. fiziškai ir gyveno atskirai, tačiau gyveno santuokinį gyvenimą bei vedė bendrą ūkį iki pat 2019 metų. Teismas neatsižvelgė į ieškovės prieštaringą poziciją. Ieškovė 2023 m. balandžio 12 d. posėdžio metu patvirtino, kad nusprendė nutraukti santuoką 2018 metais dėl to, kad jos pradėjo nebetenkinti esama situacija. Ieškovė nurodė, kad ji suprato, kad nenori vesti bendro gyvenimo su atsakovu ir maždaug nuo 2018 metų ėmė nesilankyti įkalinimo įstaigoje. Ieškovė pirminiame ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo atšalus jausmams, atsakovui būnant įkalinimo įstaigoje. Vėlesniuose procesiniuose dokumentuose ieškovė ėmė keisti savo poziciją ir pradėjo teigti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dar iki jo įkalinimo.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovas nurodė, kad po to, kai jis pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, ieškovė nebuvo praleidusi nei vieno pasimatymo iki 2018 rugpjūčio, kuris priklausė sutuoktiniams pagal bausmės vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas neįvertino liudytojų parodymų, t. y. D. M. nurodė, kad jis ne kartą rėmė ieškovę pinigais, N. G. prašymu pirko A. televizorių bendromis draugų lėšomis, padėdavo A. G. buityje. Liudytoja R. D. posėdžio metu nurodė, kad ieškovė važinėjo į pasimatymus, rūpinosi atsakovu ir iš pradžių nebuvo jokio kalbos apie santykių nutraukimą. Liudytoja A. B. 2023 m. gruodžio 4 d. posėdyje nurodė, kad ji pati matė, kaip I. G. duoda ieškovei pinigus grynais pinigais, nuolat nešdavo ieškovei maistą. Pačios I. G. parodymai apie tai, kad ji su A. G. dalinosi viskuo - tiek maistu, tiek pinigais. N. G. būnant įkalinimo įstaigoje, trečiojo asmens I. G. ir ieškovės lėšomis buvo įstiklintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkonas. 2018 m. rugpjūčio 19 d. buvo parduotas atsakovo motinai priklausęs automobilis ir lėšas, gautas už šio automobilio pardavimą, ieškovė panaudojo naujo automobilio pirkimui. Galima būtų daryti tik išvadą, kad ieškovę atsakovo motina rėmė atsakovo pinigais, kas vėlgi tik patvirtintų šalių bendro ūkio vedimą. Šalys, nepaisant atsakovo įkalinimo, ir toliau iki pat 2019 metų gyveno santuokinį gyvenimą, bei pagal situaciją vedė bendrą ūkį. Pažymėta, kad ieškovė rėmė atsakovą materialiai - tiek pirkdama jam tam tikrus drabužius, tiek mokėdama teisinės pagalbos išlaidas (šios aplinkybės yra nurodytos ieškovės procesiniuose dokumentuose), tiek savo lėšomis, tiek ir atsakovo šeimos ar draugų lėšomis. Tokie veiksmai tik parodo, kad ieškovė vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, kad buvo vedamas bendras ūkis, atsižvelgiant į esamą situaciją. Teismui nepagrįstai nustačius momentą, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms, buvo neteisingai paskaičiuotina atsakovui priteistina kompensacija.
13.3. Atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų D. M., R. D., A. B. ir netgi pačios ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų G. D. ir A. J. parodymai leidžia daryti išvadą, kad šalių bendras gyvenimas prasidėjo dar iki buto pirkimo, t. y. nuo 2004 metų rudens šalims apsigyvenus kartu pas atsakovo tėvus. Šalys gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį nusprendė įsigyti nuosavą gyvenamą būstą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), prie kurio įsigijimo prisidėjo atsakovo motina, paėmusi vartojimo kreditą. Iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad šalys siekė ir susitarė kurti bendrą nuosavybę - įsigyti butą, kuriame galėtų gyventi, kuriame ir gyveno bei susilaukė dukters, o vėliau susituokė. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo pinigų sumokėti pardavėjams kainos dalies, šių pinigų neturėjo ir atsakovo motina, dėl ko turėjo imti kreditą.
13.4. Teismo išvada, kad neva tarp ieškovės ir I. G. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai dėl 4 950 Lt sumos, yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas išvadą padarė remiantis tik ieškovės atstovės paaiškinimu, nors pati ieškovė, apklausiama posėdžiuose neteigė, kad I. G. jai skolino pinigus, o teigė, kad I. G. prisidėjo prie buto pirkimo. Iš šiame ieškovės atsiliepimo į priešieškinį nurodytų frazių „mes“ ir „mums“ akivaizdu, kad pinigai buvo duoti bendrai ieškovei ir atsakovui ir jie bendrai iš tų pinigų atsiskaitė už buto pirkimą. Atsakovas pažymi, kad jis kartu su ieškove tiek derėjosi su pirkėjais dėl buto pardavimo, tiek dalyvavo perduodant pinigus, tiek ir vyko į notarinę kontorą sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo veiksmai – būsto remontas tik parodo, kad atsakovas vertino būstą kaip dalinę nuosavybę, jame už jo gaunamas lėšas ir jo darbu atlikdamas remontą, prie šeimos poreikių prisidėdamas gaunamomis pajamomis, pirkdamas ieškovei transporto priemones.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Teismas nurodė, kad neva N. G. motinos skirtos lėšos buvo dukters išlaikymui ir jo teisinėms išlaidoms apmokėti. Teismas nurodė, kad ieškovė davė tokius parodymus. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2023 m. balandžio 12 d. posėdžio metu ieškovė pripažino, kad pajamų mums neužteko, todėl anyta prisidėdavo prie mūsų pragyvenimo. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi išimtinai ieškovės ar jos atstovės paaiškinimais, kai tiek atsakovas, trečiasis asmuo I. G. bei liudytojai nurodė, kad I. G. prisidėjo prie paskolos mokėjimo. Jeigu ieškovė tik iš savo lėšų būtų mokėjusi paskolą ir mokesčius už būstą, jai visiškai neliktų lėšų nei pačiai pragyventi, nei vykdyti jos kaip motinos pareigą išlaikyti dukrą.
13.6. (duomenys neskelbtini) metais minimali mėnesi alga sudarė 800 Lt. Tuo tarpu atsakovo motinos pervedimai sudarydavo 2010 metų sausio mėnesį 500 Lt, vasario mėnesį 900 Lt, kovo mėnesį 700 Lt ir t.t. Akivaizdu, kad ką tik gimusiai mergaitei tokios sumos, atsižvelgiant į minimalią algą, nebuvo reikalingos, dėl ko ieškovės paaiškinimai, kad trečiasis asmuo išlaikė šalių dukrą yra neįtikinami. Teismo išvados, kad I. G. vedė lėšas atsakovo teisinių paslaugų dengimui taip pat yra nepagrįstos. N. G. pripažįsta, kad ieškovė prisidėjo prie jo advokato paslaugų apmokėjimo 2013 metais. Tačiau tą ji darė kaip sutuoktinė. Pati ieškovė atsiliepime nurodė, kad už teisines paslaugas ji apmokėjo iš savo draudimo, o ne iš I. G. lėšų. Taigi, iš I. G. ieškovei pervestų 19 357,93 Eur buvo išleista 120 Eur atsakovo teisinėms išlaidoms padengti, kas rodo, kad teismas itin šališkai vertino įrodymus byloje.
13.7. Nuo (duomenys neskelbtini) metų atsakovui nebuvo jokio poreikio slapstytis, jam nebuvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, Kauno apygardos teismas jam netgi nebuvo paskyręs realios laisvės atėmimo bausmės. Atsakovas iki pat įkalinimo bausmės atlikimo dirbo. Atsakovas pažymi, kad grįžus iš įkalinimo įstaigos, ieškovė jo į butą neįleido, nors buvo išdavusi notarinį sutikimą, kad atsakovas apsigyventų bute, grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Šias aplinkybes ieškovė pripažino 2023 m. balandžio 12 d. posėdyje. Nors pati ieškovė bute negyveno ir negyvena, jį yra išnuomojusi kitiems asmenims.
13.8. Šalių bendro gyvenimo pradžia ir ūkio vedimas dar prieš įsigyjant butą, atsakovo motinos vartojimo kredito paėmimas prieš šešias dienas iki buto pirkimo, šalių apsigyvenimas bute, atsakovo lėšomis padarytas buto remontas, atsakovo motinos nuolatinė piniginė parama, jos prisidėjimas prie buto balkono įstiklinimo, baldų pirkimo (visos nurodytos aplinkybės grindžiamos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojų parodymais) leidžia daryti tikėtiną įrodymais grindžiamą išvadą, kad butas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė.
13.9. Pripažinus butą bendra daline nuosavybe, atsakovui turėtų būti išmokama kompensacija. Buto vertė yra 101 000 Eur. Ši vertė nustatyta remiantis Ober Haus turto vertinimo ataskaita, kuri buvo pateikta teismui kartu su atsakovo priešieškiniu. Atsakovas sutinka, kad iš šios buto vertės būtų atimtas negrąžintos paskolos likutis 2019 m. rugpjūčio 6 d., nuo kada atsakovo motina nustojo materialiai remti ieškovę ir nuo kada ji viena mokėjo paskolą. Šis kredito likutis yra 29 042, 53 Eur. Todėl iš buto vertės atėmus kredito likutį susidaro 71 957,47 Eur suma, kuri padalinus per pusę sudaro 35 978,74 Eur.
Šalies argumentai
14. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais I. G. pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
14.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi kartu nuo 2004 m. rugsėjo mėn. ir gyveno pas ją. Buvo nuspręsti pirkti butą, tačiau pradinio įnašo ieškovė ir atsakovas neturėjo, todėl trečiasis asmuo paėmė 15 000 Lt kreditą, kuris buvo panaudotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradiniam įnašui. Teigia, kad šalys jai tvirtino, kad 10 000 Lt buvo duota pardavėjams grynaisiais, kurie neįtraukti į sutartį, o likusi suma jau buvo įrašyta į sutartį. Atsakovas savo lėšomis bute darė remontą, prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėdavo ir trečiasis asmuo. Trečiojo asmens pervesta 19 357,93 Eur suma buvo skirta būsto kredito dengimui. Teismo išvados, kad I. G. mokėjo išlaikymą šalių dukteriai neatitinka tikrovės, nes ji neturėjo pareigos išlaikyti šalių dukterį. Tiek atsakovas, tiek ieškovė buvo dirbantys žmonės. Trečiojo asmens nuomone, lėšos ieškovei buvo duotos kaip atsakovo motinos, siekiant padėti sūnaus šeimai, todėl teisinga būtu pripažinti butą bendra ieškovės ir atsakovo nuosavybe.
15. Ieškovė A. G. atsiliepime į atsakovo N. G. apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiga gerbti sutuoktinį, būti jam lojaliu nėra suderinama su atsakovo elgesiu – jo padaryta nusikalstama veika, už kurios padarymą jis buvo nuteistas ir dėl kurios turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl šalys negalėjo gyventi kaip šeima. Atsakovo padaryta nusikalstama veika tik prisidėjo prie papildomų išlaidų – atsakovo gynimas baudžiamajame procese daug kainavo 10 000 Lt, kuriuos surinkto ieškovė. Jau nuo tada, kol atsakovas laukė kasacinio teismo procesinio sprendimo dėl savo skundo, šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Ieškovė neneigė ir neneigia, jog atsakovui pervedinėjo lėšų jam esant įkalinimo įstaigoje, kadangi jis pats neturėjo jokių pajamų. Ieškovės gaunamos pajamos – darbo užmokestis, buvo naudojamos pragyvenimui sau ir šalių dukrai, asmeniniam kreditui dengti, mokesčiams mokėti, atsakovas ne tik kad neprisidėjo finansiškai prie šeimos ūkio ir buities, bet ir pats asmeniškai negalėjo teikti išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, dėl ko vėliau už atsakovą dukros išlaikymui pervedinėdavo jo mama I. G., kuri taipogi pervesdavo ar duodavo lėšų, kurios buvo skirtos perduoti atsakovui ar nupirkti jam kokių daiktų. Iš atsakovo motinos gauti pinigai keliavo būtent atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti.
15.2. Sutuoktinių gyvenimo skirtinguose būstuose negalima lyginti su situacija, kai vienas iš sutuoktinių yra nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ir atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovas neturėjo galimybių tinkamai dalyvauti santuokiniame ir šeiminiame gyvenime, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, dalyvauti dukros L. auklėjime, ugdyme. Iš esmės jis dėl savo paties veiksmų apribojo savo galimybes gyventi santuokoje ir gyventi šeimoje, o dabar iškreipdamas faktus, pasitelkdamas liudytojų, kurie aplinkybes apie mūsų santuoką žino iš paties atsakovo ir jo motinos pasakojimų, paaiškinimais, siekia sužlugdyti ieškovę finansiškai.
15.3. Ieškovė siekė, kad santuoka būtų nutraukta kuo greičiau, nenorėjo, kad būtų nagrinėjamos tikrosios santuokos iširimo priežastys, tačiau ieškovei suteikta teisė tikslinti ieškinį ir nurodyti tikrąsias santuokos iširimo priežastis.
15.4. Liudytojas D. M. per A. G. perduodavo grynųjų pinigų pačiam atsakovui, kuris naudodavo savo asmeniniams poreikiams įkalinimo įstaigoje tenkinti. Taipogi pažymėta, jog televizoriaus pirkimas buvo visiškai nesuderintas su ieškove, atsakovas paprašė savo draugo D. M. jį nupirkti atsakovei kaip dovaną jos gimimo dienos proga ir jokiu būdu tai nereiškia, kad atsakovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir bendro ūkio vedimo. Liudytojos D. parodymai, kuri nurodė, jog ieškovė važinėjo į pasimatymus, rūpinosi atsakovu, vertintini kritiškai, kadangi faktiškai šios aplinkybės tiesiogiai ir betarpiškai liudytojai pačiai nebuvo žinomos, o ji apie šeimyninį šalių gyvenimą nurodė pasiremdama tuo, kas jai buvo pasakojama atsakovo ir jo motinos. Liudytoja B. nurodė, kad ji pati mačiusi kaip atsakovo motina nešdavo maistą ieškovei ir kaip duodavo jai grynus pinigus, tačiau ši liudytoja nei žino, nei matė, jog tiek pinigai, tiek maistas buvo skirti I. G. sūnui.
15.5. Be paties atsakovo ir jo motinos I. G. paaiškinimų byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo motina prisidėjo prie ginčo buto balkono įstiklinimo. Ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis apie tai, jog iš savo asmeninių lėšų atliko buto remonto darbus, pirko baldus. Ieškovė transporto priemonę įsigijo paėmusi vartojimo kreditą, kurio sutartis yra civilinėje byloje, todėl atsakovo argumentai, kad atsakovo motina pardavė jai priklausiusią transporto priemonę ir lėšas, gautas už jos pardavimą ieškovė panaudojo naujo automobilio pirkimui yra nepagrįsti, atsakovas nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų.
15.6. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma ir tai, jog ieškovė pripažino, kad šalių santuoka ir bendro ūkio vedimas nutrūko nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., kai atsakovo motina nustojo daryti ieškovei pinigines perlaidas. Trečiasis asmuo iš pradžių pervedinėjo ir perdavinėjo ieškovei pinigus, kurie buvo skirti atsakovo poreikiams tenkinti esant įkalinimo įstaigoje, o vėliau jie buvo skirti anūkės išlaikymui. Faktiškai trečiasis asmuo neturėjo jokios pareigos ar įsipareigojimų pervedinėti ieškovei pinigų už atsakovą.
15.7. Atsakovas be savo paties paaiškinimų ir jo motinos, trečiojo asmens I. G., paaiškinimų, į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos – buto įgijimo. Bendras šalių gyvenimas kartu iki sudarant santuoką savaime nereiškia, jog šalių turtui ir pajamoms galėtų būti taikoma santuokoje įgyto turto ir lėšų analogija, kadangi jungtinės veiklos teisiniai santykiai tokių teisinių pasekmių susitarimo šalims nesukuria.
15.8. Pažymėjo, kad kartu su atsakovu jo tėvų bute negyveno, o tik retkarčiais pasilikdavo nakvoti. Sprendimą pirkti butą priėmė pati, turėjo tam pajamų būsto kreditui gauti bei pasiskolino iš atsakovo motinos 4 950 Lt (1 433,62 Eur) pradinį įnašą pardavėjams sumokėti. Nors iki buto šalys draugavo, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas ir ieškovė buvo susitarę dėl jungtinės veiklos vykdymo ir buto įsigijimo. Nors pats atsakovas ir aiškina, kad dėl to, jog jo pajamos buvo per mažos jis negalėjo gauti kredito ir tik dėl to kreditą ėmė viena ieškovė, ši jo nurodyta aplinkybė nepaaiškina, kodėl jis vėliau teigia, esą iš jo asmeninių lėšų tik nusipirkus butą buvo atliktas jo remontas. Paskolai gauti atsakovas pajamų neturėjo, bet remontui jų iš kažkur atsiradę. Tai tik patvirtina, jog tarp šalių nebuvę jokių susitarimų dėl bendrosios jungtinės veiklos vykdymo ir buto įsigijimo.
15.9. Trečiasis asmuo aiškiai nurodo, kad Sutikimas yra priedas prie 2005 m. spalio 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ji pasirašė su AB SEB Vilniaus banku. Pačiame sutikime nėra jokios AB SEB Vilniaus banko vizos ar kito prierašo, jog šis dokumentas būtų apskritai pateiktas bankui, o juo labiau, kad šis dokumentas būtų priedas prie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog trečiojo asmens Sutikimas paneigia paties vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtį, kuri kaip aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta vartojimo kredito sutartyje yra būsto remontui. Akivaizdu, jog šis dokumentas atsirado tik teisme pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą dėl šalių santuokos nutraukimo. Iš byloje esančios 2005 m. lapkričio 3 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies matyti, jog ieškovei be jokių įnašų buvo suteiktas 132 050 Lt dydžio kreditas, t. y. už butą banko pervedama suma sutampa su ieškovės gauto kredito dydžiu. Būtent šie dokumentai visiškai paneigia trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, jog I. G. paėmė 15 000 Lt dydžio kreditą ir visą šio kredito sumą perdavė ieškovei A. G. kaip įnašą už perkamą butą. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, jog jis savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo tiek prie buto įsigijimo, tiek prie jo remonto, kadangi tokie duomenys neegzistuoja, kaip neegzistuoja ir susitarimas dėl jungtinės veiklos.
16. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo dalis, kuria atsakovo patikslintas priešieškinis tenkintas iš dalies ir ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu N. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepripažintas bendrąja daline nuosavybe ir su tuo susijusiais išvestiniais reikalavimais, taip pat su sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. gruodžio 20 d.
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento
20. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Procesinės sutuoktinių pareigos, nustatytos prezumpcijoje dėl sutuoktinių turto režimo įrodinėjimo taisyklių, nepriskirtinos sutuoktinių turtinėms teisėms. Dalis sutuoktinių turtinių teisių yra susijusios su sutuoktinių turto teisiniu režimu. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
21. Kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
22. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad būtent nuo to momento sutuoktiniai nustoja kartu gyventi. Faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Vien gyvenimas bendroje ar vienam iš sutuoktinių priklausančioje vienoje patalpoje nepatvirtina sutuoktinių gyvenimo kartu aplinkybės. Ji suprantama kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013)
23. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
24. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).
25. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų – tiek rašytinių, tiek liudytojų parodymų, visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog ieškovė su atsakovu faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį nuo 2014 m. gruodžio 20 d., ir nuo šios dienos santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms.
27. Pirmiausia pažymėtina, kad apelianto argumentai, kad jo motina I. G. pervesdavo ar duodavo pinigų ieškovei ar ieškovės ir atsakovo dukteriai, kad buvo parduotas I. G. automobilis ir pinigai buvo duoti ieškovei, taip pat argumentai, kad jo motina padėjo įrengti balkoną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, kad ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį ir po atsakovo įkalinimo, t. y. po 2014 m. gruodžio 20 d. Nustatant, kad buvo vedamas bendras ūkis, vertinami būtent šalių veiksmai, t. y. ieškovės ir atsakovo, kaip jie prisidėjo prie bendro ūkio vedimo, o ne trečiųjų asmenų veiksmai, kaip šiuo atveju, atsakovo motinos. Šioje byloje nėra vertinamas ieškovės ir atsakovo motinos, šalių dukters senelės, santykis. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. G. savarankiško apeliacinio skundo neteikė, tik prisidėjo prie atsakovo teikto skundo, taigi ji nekvestionavo teismo sprendimo dalies, dėl jos pervestos paramos ieškovės šeimai tikslo, kurį nustatė teismas, t. y. parama šeimai, išlaikymas vaikui už atsakovą, kadangi atsakovo pajamos buvo nepastovios, be to, pinigai naudoti dengiant atsakovo teisinės gynybos išlaidas.
28. Taip pat atsakovas nurodo, kad liudytojų D. M., R. D.s ir A. B.s parodymai patvirtina bendrą ūkio vedimą, tačiau šie liudytojai taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, kad I. G. duodavo ieškovei pinigų, nešdavo maisto, didžioji dalis paaiškinimų gauti būtent iš I. G., liudytojai R. D. ir A. B. tą patvirtino. Liudytojo D. M. paaiškinimas, kad atsakovo prašymu nupirko televizorių dovanų ieškovei, ką ieškovė pripažįsta, nepatvirtina sistemingo bendro ūkio vedimo, tai buvo dovana, o ne sprendžiami kažkokie bendro ūkio klausimai. Paminėtina, kad liudytojas D. M. teismo posėdyje nurodė, kad buvo tiesiogiai paprašytas ieškovės pakeisti padangą automobiliui ar padėti kitur, taigi apeliacinio skundo argumentai, kad to prašė atsakovas, kad atliktų liudytojas, nėra pagrįsti, o tik bandoma priderinti argumentus prie susiklosčiusios situacijos.
29. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. gruodžio 20 d. pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis, būdamas įkalinimo įstaigoje, prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, pavyzdžiui rūpinosi buto išlaikymu, remontu, akivaizdu, kad šalys bendrai nesimaitino, nepirko bendrų daiktų, atsakovas asmeniškai neteikdavo išlaikymo šalių dukteriai, tą už jį iš dalies atlikdavo jo motina I. G., nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sprendęs kažkokius klausimus, susijusius su vaiku, o epizodinis ieškovės apsilankymas įkalinimo įstaigoje nepatvirtina bendro ūkio vedimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, kas atitinka kasacinio teismo praktiką, tačiau, šiuo atveju, būtent nebuvimas rūpinimosi bendra buitimi, bendrais šalių interesais ir lemia, kad sutuoktinių gyvenimas atskirai, pradėjus atsakovui atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, lėmė bendro ūkio vedimo neegzistavimą, jų nesiejo jokie turtiniai santykiai, kiekviena šalis rūpinosi savo interesais ir buitimi, tačiau ne bendra.
30. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovė atsakovą rėmė materialiai – pirkdama drabužius, mokėdama už teisines paslaugas, tiek savo, tiek atsakovo šeimos ar draugų lėšomis. Visgi byloje nustatyta, kad didžiąja dalimi atsakovą įkalinimo įstaigoje rėmė būtent atsakovo motina, ką patvirtino liudytoja A. B., taip pat netiesiogiai patvirtina ir byloje pateiktas 2019 m. balandžio 18 d. straipsnis iš naujienų portalo lrytas.lt, kuriame nurodyta, kad atsakovui N. G. atlikinėjant bausmę jam pinigus pervedinėdavo jo motina. O vienkartiniai ieškovės veiksmai, perkant drabužius iš savo asmeninių lėšų, ar pervedant piniginių lėšų, ką ji pripažįsta, nepatvirtina, kad buvo vedamas bendras ūkis. Be to, ieškovė už teisines paslaugas mokėjo tik iki 2014 m. gruodžio 20 d., t. y. apeliantui paduodant kasacinį skundą baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas, kas taip pat neįrodo bendro ūkio vedimo po 2014 m. gruodžio 20 d.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės siųstos atsakovui fotonuotraukos, laiškai, sveikinimai, ieškovės pagalba bendraujant su teisininkais taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl šalių bendro ūkio vedimo. Fotonuotraukose fiksuota šalių duktė su ieškove, kas niekaip nepagrindžia bendro ūkio vedimo, o tik patvirtina faktą, kad ieškovė informuodavo apeliantą apie dukterį, tačiau nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su dukterimi. Laiškuose nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų sprendžiami kažkokie bendri šalių reikalai. O tai, kad atsakovė siekė pagelbėti ieškovui tarpininkaujant su teisininkais dėl jo lygtinio paleidimo, nepatvirtina, kad buvo vedamas bendras ūkis.
32. Paminėtina, kad įstatymas nedraudžia ieškovei tikslinti ieškinio (CPK 141 straipsnis), pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė buvo nesąžininga nurodydama faktines aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti. Iš tiesų ieškovė 2023 m. balandžio 12 d. teikdama paaiškinimus nurodė, kad jos esama situacija nebetenkino 2018 m., tačiau ieškovė taip pat ir nenurodė, kad iki 2018 metų vedė bendrą ūkį su atsakovu, apeliantas tik pateikia paaiškinimų interpretaciją.
33. Nurodytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebevedė nuo 2014 m. gruodžio 20 d. ir nuo šios dienos santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento, nėra pagrindo perskaičiuoti atsakovui priteistos kompensacijos dydį.
Dėl buto pripažinimo bendrąja nuosavybe
34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog butas nėra bendroji ieškovės ir atsakovo nuosavybė. Apeliantas nurodo, kad įrodymų visuma - šalių bendro gyvenimo pradžia ir ūkio vedimas dar prieš įsigyjant butą, atsakovo motinos vartojimo kredito paėmimas prieš šešias dienas iki buto pirkimo, šalių apsigyvenimas bute, atsakovo lėšomis padarytas buto remontas, atsakovo motinos nuolatinė piniginė parama, jos prisidėjimas prie buto balkono įstiklinimo, baldų pirkimo leidžia daryti tikėtiną įrodymais grindžiamą išvadą, kad butas yra bendroji dalinė šalių nuosavybė.
35. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3,90 straipsnio 2 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir šalys bendrą ūkį vedė iki 2014 m. gruodžio 20 d. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo butas buvo pagerintas iš esmės šiuo laikotarpiu (CPK 178 straipsnis), ką turėjo pagrįsti atsakovas. Atsakovas nurodė, kad atliko remonto darbus – pakeitė langus, kambario duris, buto duris, santechninę dalį, atliko apdailos darbus, tačiau tai negali būti pripažįstama esminiu turto pagerinimu, šie atsakovo veiksmai buvo atlikti iki santuokos sudarymo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau šioje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo motinos I. G. pervestos piniginės lėšos ieškovei nesudaro pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi tai nėra atsakovo piniginės lėšos, I. G. teikė paramą atsakovo (sūnaus) šeimai, anūkei. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovė bendromis sutuoktinių lėšomis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. gruodžio 20 d. iš esmės būtų pagerinusi butą. Esant nurodytų įrodymų visumai, negalima pripažinti ginčo buto bendrąja jungtine nuosavybe.
38. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino buto įsigijimo aplinkybių, kad butas buvo įsigytas jungtinės veiklos pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepaisant to, kad jis buvo registruotas tik ieškovės vardu. Pirmosios instancijos teismas šį teisinį santykį įvertino tik taikydamas sutuoktinių teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus.
39. Vertinant apelianto argumentus dėl ginčo buto įsigijimo dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu, paminėtina, kad galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
40. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
41. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
42. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).
43. Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
44. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį. Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas. Nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti Tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (pvz., lovos, kėdžių) įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys bendrą ūkį, nesudarę santuokos, pradėjo vesti nuo buto įsigijimo ir apsigyvenimo jame. Visgi apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šalys vesti bendrą ūkį ir gyventi kartu pradėjo anksčiau, t. y. nuo 2004 m. rudens. Byloje liudytoja E. J. paaiškino, kad ieškovė nuolatos negyveno pas atsakovo tėvus iki įsigyjant butą, tačiau pas juos būdavo, liudytoja R. D. paaiškino, kad ieškovė gyveno pas atsakovo tėvus gal kokius metus, liudytoja A. B. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu pas atsakovo tėvus nuo 2004 m. rudens, liudytojas D. M. paaiškino, kad pas šalys pas atsakovo tėvus kokius metus laiko gyveno, tą patį nurodė trečiasis asmuo I. G., pareiškianti savarankiškus reikalavimus. Taigi liudytojų parodymai leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad visgi šalys vedė bendrą ūkį anksčiau nei buvo sudaryta ginčo buto pirkimo pardavimo sutartis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tokios faktinės aplinkybės nustatymas nereiškia, kad ginčo butas buvo įgytas vedant bendrą ūkį reiškė ir faktą, kad jį buvo siekiama įgyti bendrąja daline nuosavybe.
46. Kaip nurodyta šios nutarties 44 punkte, butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas. Taigi kasacinio teismo praktikoje nustatyti du atvejai, kai butą galima pripažinti bendrąją nuosavybe. Pirmuoju atveju turi būti išpildytos dvi sąlygos: 1) butas turi būti įgytas kelių asmenų lėšomis; 2) nustatytas tikslas sukurti bendrąją nuosavybę; antruoju atveju – nustatomas esminis buto pagerinimas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ginčo objekto specifiškumą, negalima daryti išvados, kad jis buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi atsakovas asmeninėmis piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie buto pirkimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo motina paskolino ieškovei 4 950 Lt, kad būtų sumokėta buto pardavėjams, ir ši suma buvo priteista iš ieškovės trečiajam asmeniui I. G.. Šios dalies trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, atsakovo motina, kuri būtent turėjo reikalavimo teisę į minėtų pinigų priteisimą, neginčijo, todėl teismas laiko įrodyta, kad buvo paskolinta ieškovei 4 950 Lt (1 433,62 Eur), kad sumokėti buto pirkėjams, likusi trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalis liko neįrodyta. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad I. G. perdavė tuo pačiu metu (2005 metais) ieškovei ir dar 10 000 Lt, kurie buvo panaudoti buto pradiniam įnašui sumokėti, tik deklaratyvūs atsakovo ir I. G. teiginiai bei liudytojų paaiškinimai, kurie pateikti iš aplinkybių, sužinotų iš atsakovo ir I. G.. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad I. G. pradėjo pervedinėti pinigus ieškovės ir atsakovo šeimai tik po anūkės gimimo, todėl toks faktas nepatvirtina egzistavus ieškovės, atsakovo ir I. G. kažkokiam susitarimui, kad ji prisidės prie buto pirkimo, kad ieškovė ir atsakovas bendrai įgytų ginčo butą, be to, pervedant pinigus, pervedimo paskirtyje nebuvo nurodoma, kad pinigai skirti ieškovės paimto kredito dengimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias lėšas laikė parama atsakovo šeimai. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas būtų davęs pinigų ginčo butui įgyti, jis nebuvo kredito sutarties šalimi. Matyti, kad ieškovė buto pirkimui sudarė su AB SAMPO banku 2005 m. lapkričio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei suteiktas 132 050 Lt kreditas likusiai buto kainai sumokėti (visa buto kaina buvo 137 000 Lt), kreditą ieškovė iki šiol dengia iš savo darbo užmokesčio (šiuo metu kreditas mokamas „Swedbank“, AB). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktiškai vedant bendrą ūkį kredito grąžinimui buvo panaudotos tuo metu asmenų nesudariusių santuokos, vėliau sutuoktinių bendros lėšos, todėl atsakovui priteisė dalį ieškovės sumokėtų kredito įmokų bankui, t. y. kompensavo bendrosios dalinės bei vėliau bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, sumokant kredito įmokas už ieškovės asmenine nuosavybe įsigyjamą butą.
47. Paminėtina, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo bute buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pertvarkymas (CPK 178 straipsnis). Iki santuokos sudarymo atsakovo atlikti darbai (keitimas langų, kambario durų, buto durų, santechninės dalies, apdailos darbų atlikimas) nelaikytini tokiais remonto darbais, kuriais esmingai pagerintas ginčo butas. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad iki santuokos sudarymo ginčo butas buvo esmingai pagerintas, todėl nėra pagrindo pripažinti šio turto daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe.
48. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja ieškovės ir atsakovo nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylos baigties
49. Atsižvelgdamas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
52. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo turėtų būti priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodoma, kad ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurių patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui šių įrodymų nepateikė, todėl nepateikus įrodymų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
54. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovui N. G. atidėtas 825 Eur žyminio mokesčio su mokėjimas už apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas iš ieškovo priteistinas 825 Eur žyminis mokestis valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 825,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant mokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.