- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-817-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02770-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., T. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Giedriaus Salicko pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. L., A. L. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir vykdomosios bylos perdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Giedrius Salickas (toliau – ir pareiškėjas, antstolis) teismo prašė išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir savo nuožiūra skirti skolininkui T. L. (toliau – ir skolininkas) baudą už teismo nutarties nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/22/01270 pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir, pasibaigus 3 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, nustatė skolininko laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L. (toliau – ir nepilnametis vaikas, vaikas) tvarką, pagal kurią skolininkas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių penktadienį 18.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 14.00 val., skolininkas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių ketvirtadienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. Vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 51 punktu, antstolis 2023 m. kovo 23 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-182-5315 kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši pateiktų informaciją dėl Nutarties vykdymo bei nuomonę dėl tinkamo Nutarties įvykdymo. Iš institucijos buvo gauta informacija, kad ji neturi duomenų apie antstolio vykdomos teismo nutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, apie išieškotojos A. L. (toliau – ir išieškotoja) ir skolininko tėvų valdžios įgyvendinimą priešingai nepilnamečio vaiko interesams ar nustatytus vaiko teisių pažeidimus, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Telefonu skyriaus specialistė informavo, kad tėvai visada gali kreiptis pagalbos dėl psichologų ar kitų specialistų dalyvavimo esant bendravimo tvarkos su vaiku problemoms, tačiau į instituciją nei vienas iš tėvų dėl tokios pagalbos nebuvo kreipęsis. Institucija taip pat pateikė rekomendaciją, kad įvertinus susidariusią situaciją bei siekiant apsaugoti vaiko interesus, spręstinas klausimas dėl psichologo dalyvavimo, o psichologas, įvertinęs esmines aplinkybes, išklausęs vaiką, turėtų spręsti klausimą dėl rekomendacijos, geriausiai atitinkančios vaiko interesus, pateikimo. Remiantis SVI 51 punktu, 2023 m. balandžio 6 d. antstolis taip pat priėmė Patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-182-6558, kuriuo, be kita ko, įpareigojo skolininką vykdyti Nutartį, o gavęs informaciją iš vaiko teisų apsaugos skyriaus, tiek 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-23-182-7454, tiek 2023 m. lapkričio 17 d. Patvarkymu dėl įpareigojimo Nr. S-23-182-23866 įpareigojo skolininką kreiptis į psichologą (savo lėšomis ir iniciatyva), kuris pateiktų nuomonę dėl Nutarties įgyvendinimo galimybių ir, įvertinęs esmines aplinkybes, išklausęs vaiką, pateiktų rekomendacijas, geriausiai atitinkančias vaiko interesus. Skolininkas į psichologą nesikreipė, tačiau 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė informaciją, kad nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, įvykdyti negali, nes vaikas atsisako bendrauti su tėvu teismo nustatyta tvarka ir kad negalėdamas įvykdyti teismo nutarties dėl objektyvių priežasčių, 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl tėvo ryšio su vaiku atkūrimo. Išieškotojos teigimu, tėvas (skolininkas) vengia bendrauti su sūnumi, kuris neatsisako bendrauti su tėvu, todėl prašo kreiptis į teismą dėl Nutarties nevykdymo, nes aplinkybė, kad skolininkas 2023 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nekeičia fakto, kad antstolio vykdoma Nutartis yra neįvykdyta. Kadangi antstolio vykdoma Nutartis yra neįvykdyta, antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 771) straipsnio 1 dalimi, 2023 m. gruodžio 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-182-26360.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) atsiliepime nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo pakeista teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nustatyta laikinoji tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Skolininkas rašė vaikui žinutes, skambino, atvykdavo pas vaiką, tačiau vaikas dažniausiai atsisakydavo vykti su tėvu arba ignoruodavo jo prašymus, telefoninius skambučius, užblokuodamas tėvo telefoną. Apie tai antstolis buvo informuotas raštu. Teismas 2023 m. kovo 8 d. vaiko tėvų prašymu paskyrė teisminę mediaciją, kurios metu ginčo šalys siekė taikiai išspręsti kilusį ginčą. Antstolis 2023 m. balandžio 20 d. raštu buvo informuotas, kad vaiko tėvai siekia atkurti vaiko su tėvu ryšį tarpusavio susitarimu, nesilaikant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teisminės mediacijos metu tėvams bendradarbiaujant skolininkas susitikdavo su sūnumi, vežiodavo jį į popamokinius užsiėmimus, tačiau kitu laiku vaikas bendrauti atsisakydavo. Prasidėjus vasaros atostogoms, skolininkas pasisiūlė vaiką nuvežti prie jūros, tačiau vaikas vykti su tėvu taip pat atsisakė, į telefono skambučius neatsakydavo. 2023 m. lapkričio 8 d. teisminė mediacija buvo baigta. Skolininkas 2023 m. balandžio 12 d. raštu informavo antstolį, kad vaikui kategoriškai atsisakius bendrauti su tėvu pagal SVI 25 punktą antstolis bendradarbiauja su VTAS ir priima sprendimą dėl vykdymo tvarkos. Skolininkas prašė antstolį nustatyti tokią vykdymo tvarką: įpareigoti vaiko motiną teismo nustatytu bendravimo laiku atvežti vaiką į tėvo gyvenamąją vietą ir palikti bendrauti teismo nustatytam laikui. Vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą parveža vaiko tėvas. Antstolis 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymu įpareigojo išieškotoją ir skolininką bendrai kreiptis į psichologą savo lėšomis ir iniciatyva, kuris pateiktų nuomonę dėl teismo nutarties įgyvendinimo galimybių ir išklausęs vaiką pateiktų rekomendacijas dėl Nutarties įvykdymo. Antstolis 2023 m. lapkričio 17 d. Patvarkyme pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 20 d. gautas prašymas nevykdyti teismo nutarties teisminės mediacijos laikotarpiu. 2023 m. lapkričio 4 d. nepasibaigus teisminei mediacijai, išieškotoja paprašė antstolį tęsti nutarties vykdymą nurodydama, kad skolininkas vaiko nepasiima. 2023 m. lapkričio 17 d. Patvarkymu antstolis įpareigojo išieškotoją ir skolininką vykdyti 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir iki 2023 m. lapkričio 30 d. apie tai informuoti antstolį. Skolininkas 2023 m. lapkričio 27 d. raštu informavo antstolį, kad dėl objektyvių priežasčių (vaiko nenoro) jis negali įvykdyti teismo nutarties ir antstolio Patvarkymo, kad jis 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti teismo nutarties. Kadangi vaikas visiškai ignoravo tėvą, nesutikdamas su juo nei pasikalbėti, nei susitikti, skolininkas neturėjo galimybės nei bendrauti su vaiku, nei nusivesti vaiko pas psichologą. Nepaisant skolininko dedamų pastangų bendrauti su vaiku, kas geriausiai atitiktų vaiko ir tėvo interesus, antstolis vienašališkai, be objektyvių priežasčių atleido išieškotoją nuo pareigos kreiptis į psichologą ir pateikti rekomendacijas dėl tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, kuri buvo nustatyta antstolio 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymu, palikdamas tokią pareigą tik vaiko tėvui. Skolininkas neturėjo jokių galimybių, nenaudojant prieš vaiką prievartos, nuvykti su vaiku pas psichologą, tačiau tokią galimybę turėjo vaiko motina, kuri nepagrįstai nevykdė antstolio įpareigojimo. Kauno apskrities VTAS specialistai, išklausę vaiką, 2023 m. gruodžio 6 d. Vaiko situacijos anketoje Nr. 4VSV-4643 nurodė, kad vaikas su tėte nenori bendrauti, buvo užblokavęs jo numerį, pažymėta, kad šeimai rekomenduojamos individualios ir bendros psichologo konsultacijos, pagalbos (duomenys neskelbtini) savivaldybės Socialinių paslaugų centro (toliau – ir SPC) teikimas. Skolininkas kreipėsi į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės - bendravimo tvarkos pakeitimo, nustatant pereinamąjį periodą ryšio su vaiku atkūrimui, pasitelkus VTAS ir SPC, kurie užtikrino, kad atkuriant su vaiku ryšį bus suteiktos patalpos tėvo susitikimams su vaiku, taip pat užtikrintas psichologo dalyvavimas tokiuose susitikimuose. Antstolio 2023 m. gruodžio 15 d. Akte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti skolininkui atsakomybę dėl Nutarties nevykdymo, pats antstolis pripažino, kad nutarties dėl objektyvių priežasčių - vaiko nenoro ir atsisakymo – skolininkas negali įvykdyti, dėl ko Patvarkymu antstolis įpareigojo gauti psichologo rekomendacijas. Psichologo rekomendacijų skolininkas negalėjo gauti dėl tos pačios priežasties - vaiko atsisakymo su tėvu išvykti iš savo namų. Tai reiškia, kad antstolio numatyti veiksmai dėl Nutarties vykdymo (gauti psichologo rekomendaciją) buvo neveiksmingi, nes skolininkas dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų vykdyti. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku nevyksta dėl vaiko nenoro bendrauti, teismas sprendė, kad būtina pereinamoji laikinoji tvarka, kuri leistų vaikui ir tėvui atkurti nutrūkusius ryšius ir stiprinti bendravimą, dėl to teismas nutarė pakeisti Nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nustatant laikiną bendravimo tvarką: 2024 m. sausio-birželio mėnesiais kiekvieną savaitės antradienį nuo 16 val. iki 17 val. SPC vyks skolininko susitikimai su nepilnamečiu sūnumi; išieškotoja įpareigojama atvežti vaiką į SPC į susitikimą su tėčiu. Susitikimai vyks dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir/ar atvejo vadybininkui. Esant būtinumui, į susitikimus gali būti kviečiami ir kiti specialistai. Šalys apie neatvykimą į susitikimą dėl svarbių priežasčių privalo informuoti vienas kitą ir SPC ne vėliau kaip prieš 24 val., o atsiradus objektyvioms priežastims - nedelsiant. Pirmas susitikimas tėvo su vaiku SPC įvyko 2023 m. gruodžio 27 d. Tikėtina, kad teismo pakeista laikinoji apsaugos priemonė padės atkurti tėvui ir vaikui tarpusavio ryšį.
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) teismo prašė tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkui baudą už Nutarties nevykdymą išieškotojos naudai. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 7 d. iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Byla dėl santuokos nutraukimo) pagal jos ieškinį skolininkui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo. Išieškotoja taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti skolininko laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nes skolininkas nuo 2021 m. birželio mėn. visiškai su vaikais nebendrauja nei gyvai, nei nuotolinio ryšio priemonėmis (šalys dar turi bendrą vaiką, kuris šiuos metu jau pilnametis). Teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi išieškotojos prašymą tenkino ir nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kadangi skolininkas teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties nevykdė, išieškotoja pateikė antstoliui šią nutartį vykdyti. Tik pradėjus vykdymo veiksmus, skolininkas byloje dėl santuokos nutraukimo pateikė 2022 m. lapkričio 4 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė 2022 m. spalio 10 d. nutartimi nustatytą laikiną skolininko bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir skolininko pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką, nustatytas 3 mėn. pereinamasis bendravimo laikotarpis, nes vaikas nori bendrauti su tėvu, tik be nakvynių. 2023 m. vasario 17 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką ne tik su nakvynėmis, bet ir darbo dieną - ką pats skolininkas siūlė savo prašyme dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tačiau skolininkas ir toliau nevykdė Nutarties nei pereinamuoju laikotarpiu, nei jam pasibaigus, joks bendravimas su vaiku nevyko. Išieškotoja vėl buvo priversta kreiptis į antstolį. Tik tada skolininkas pateikė 2023 m. kovo 2 d. paaiškinimus dėl negalėjimo įvykdyti Nutarties, neva vaikas nenori bendrauti, neatsako į skambučius, SMS žinutes ir t. t. Išieškotoja 2023 m. kovo 13 d. antstoliui pateikė visą susirašinėjimą su skolininku nuo 2022 m. lapkričio 17 d., iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio mėn. skolininkas išieškotojai rašė 1 kartą, gruodžio mėn. 3 kartus, 2023 m. sausio mėn. nei karto, vasario mėn. 1 kartą, 2023 m. nebuvo nei vienos skolininko SMS žinutės, kad jam nepavyksta susisiekti ar susitikti su vaiku bei pasiimti jo nustatytu laiku. Skolininkas nebuvo atvykęs pasiimti vaiko nei vieno savaitgalio, nei vienos darbo dienos, po 2023 m. vasario 8 d. daugiau nerašė. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkas iš tiesų vykdė Nutartį, tačiau jos negalėjo įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių. 2023 m. kovo 8 d. – 2023 m. lapkričio 8 d. šalys buvo perdavusios ginčą Byloje dėl santuokos nutraukimo spręsti teisminei mediacijai; šalys 2023 m. balandžio 19 d. susitarė dėl kitokios skolininko bendravimo su vaiku tvarkos mediacijos laikotarpiu ir 2023 m. balandžio 20 d. antstolis buvo apie tai skolininko informuotas. Atitinkamai nebuvo vykdomas 2023 m. balandžio 20 d. antstolio patvarkymas dėl kreipimosi į psichologą dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo. Išieškotoja siūlė skolininkui įvairius būdus, kaip galėtų būti skatinamas skolininko bendravimas su vaiku, tačiau mediacijos laikotarpiu skolininkas taip pat geranoriškai bendravimo tvarkos pilnai nevykdė, nors keli susitikimai su vaiku vyko (skolininkas 4-5 kartus pasiėmė vaiką po mokyklos, nuvežė į dainavimo būrelį ir parvežė namo, kartą suvalgė ledų ir nuo 2023 m. birželio mėn. nė karto pas vaiką neatvažiavo ir nebebendravo). Po 2023 m. lapkričio 8 d. mediacijos pabaigos skolininkas ir toliau nevykdė Nutarties, dėl ko išieškotoja pakartotinai informavo antstolį. Antstolis 2023 m. lapkričio 17 d. patvarkymu įpareigojo skolininką ir išieškotoją vykdyti 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau 2023 m. gruodžio 6 d. antstolis tenkino išieškotojos skundą ir įpareigojo tik skolininką kreiptis į psichologą dėl nutarties įgyvendinimo galimybių. Skolininkas šio įpareigojimo neįvykdė. Antstolis 2023 m. gruodžio 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo ir baudos už teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties nevykdymą skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui už privalomojo nurodymo nevykdymą, priteisė iš išieškotojos skolininko naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/22/01270 pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl skolininko laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, kurio metu: skolininkas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių šeštadienį 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; skolininkas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių sekmadienį 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; skolininkas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių antradienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., skolininkas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių ketvirtadienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Pasibaigus nustatytam pereinamajam laikotarpiui, nustatė skolininko laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią skolininkas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių penktadienį 18.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 14.00 val., skolininkas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių ketvirtadienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. Kitą skolininko prašymo dalį atmetė.
7. Nurodė, jog skolininkas pateikė antstoliui informaciją, kad negali vykdyti teismo nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nes vaikas atsisako su juo bendrauti. Iš į vykdomąją bylą pateikto skolininko sudaryto atvykimo pas vaiką kalendoriaus matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. vasario 23 d. skolininko bandymai bendrauti su sūnumi buvo nesėkmingi. Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina vykdomojoje byloje pateikti skolininko, jo nepilnamečio sūnaus ir išieškotojos susirašinėjimai laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d., iš kurių matyti, kad tėvas visą minėtą laikotarpį dėjo pastangas bendrauti su vaiku: skambino jam, nuolat klausė, kodėl vaikas neatsiliepia, siuntė SMS žinutes, kvietė susitikti, važiuoti į žvejybą, eiti pasivaikščioti, į kiną, siūlė pačiam vaikui pasirinkti ką jis norėtų veikti, tačiau vaikas dažnai tiesiog nieko tėvui neatrašė. Taip pat matyti, kad skolininkas ne kartą kreipėsi į vaiko motiną, klausdamas, kodėl vaikas neatsiliepia, neatrašo SMS žinučių bei prašė motinos pakalbėti su vaiku, paraginti jį bendrauti, tačiau išieškotoja yra atsakiusi, jog vaikai nepageidauja tėvo matyti, ji negali jų priversti matytis su tėvu, o pati neturi su juo apie ką kalbėti. Iš 2022 m. lapkričio 15 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas su tėvu labiausiai norėtų susitikti darbo dienomis be nakvynių, o savaitgaliais nori pailsėti su mama. Vaikas taip pat paaiškino, kad senelė iš motinos pusės skatina jį bendrauti su tėvu, o motina leidžia jam pačiam apsispręsti, bendrauti su tėvu ar ne. Antstolis 2023 m. kovo 23 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-182-5315 kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši pateiktų turimą informaciją dėl teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties vykdymo bei nuomonę dėl tinkamo minėtos nutarties įvykdymo. Vaiko teisių apsaugos institucija informavo, kad duomenų apie antstolio vykdomos teismo nutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą neturi bei pateikė rekomendaciją, kad įvertinus susidariusią situaciją bei siekiant apsaugoti vaiko interesus, spręstinas klausimas dėl psichologo dalyvavimo, o psichologas, įvertinęs esmines aplinkybes, išklausęs vaiką, turėtų spręsti klausimą dėl rekomendacijos, geriausiai atitinkančios vaiko interesus, pateikimo. Antstolis 2023 m. balandžio 6 d. priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-182-6558, kuriuo įpareigojo skolininką vykdyti teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį bei 2023 m. balandžio 20 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-23-182-7454 ir 2023 m. lapkričio 17 d. patvarkymu dėl įpareigojimo Nr. S-23-182-23866 įpareigojo skolininką savo lėšomis ir iniciatyva kreiptis į psichologą, kuris pateiktų nuomonę dėl teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties įgyvendinimo galimybių ir pateiktų rekomendacijas dėl teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties įvykdymo. Iš skolininko 2023 m. balandžio 20 d. pranešimo matyti, kad vaiko tėvai 2023 m. balandžio 19 d. susitarė laikinai nevykdyti teismo nutarties, nes jos vykdymas neatitinka vaiko interesų, susitarė iki 2023 m. birželio 8 d. vykdyti tarpusavio susitarimą, atkuriant vaiko ryšį su tėvu kita tvarka ir būdais nei numatyta teismo nutartyje. Iš į vykdomąją bylą pateiktų skolininko ir jo nepilnamečio sūnaus susirašinėjimų matyti, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. ir toliau dėjo pastangas bendrauti su sūnumi: skambino jam, siuntė SMS žinutes, kvietė susitikti, papramogauti, važiuoti į žvejybą, prie jūros, eiti pasivaikščioti, į kiną, parvežti ar nuvežti į būrelį, tačiau vaikas dažnai tiesiog nieko tėvui neatrašė bei neatsiliepė į skambučius. Išieškotoja 2023 m. lapkričio 4 d. pateikė antstoliui prašymą tęsti teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties vykdymą. Nurodė, kad skolininkas nuo vasaros su vaiku nėra matęsis, o savaitę prieš tai (neporinę) vaiko taip pat nepasiėmė. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad skolininkas, negalėdamas prievartine tvarka bendrauti su sūnumi, t. y. vykdyti teismo nutarties, ėmėsi veiksmų bendravimo tvarkai pakeisti: 2023 m. lapkričio 28 d. antrą kartą pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo teismo prašė atkuriant vaiko ryšį su tėvu pakeisti laikinąją apsaugos priemonę dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti laikinąją tėvo su vaiku bendravimo tvarką, įpareigojant skolininkę, atsižvelgiant į VTAS rekomendacijas, vieną kartą per savaitę teismo nustatytu laiku, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų užimtumą atvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) SPC valandos laiko trukmės susitikimams su skolininku, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir psichologui. Teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi skolininko prašymą tenkino iš dalies - pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl skolininko laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, ir laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią nustatė, jog 2024 metais sausio – birželio mėnesiais kiekvieną savaitės antradienį nuo 16:00 val. iki 17:00 val. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre vyks skolininko susitikimai su nepilnamečiu sūnumi. Skolininkas įpareigojamas atvykti į kiekvieną susitikimą su nepilnamečiu sūnumi. Išieškotoja įpareigojama atvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) SPC į kiekvieną susitikimą su tėčiu. Tėčio ir sūnaus susitikimai vyks dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir (ar) atvejo vadybininkui. Esant būtinumui į susitikimus gali būti kviečiami ir kiti būtini specialistai. Šalys apie neatvykimą į susitikimą dėl svarbių priežasčių, privalo informuoti viena kitą ir (duomenys neskelbtini) SPC ne vėliau kaip prieš 24 val., o atsiradus objektyvioms priežastims po šio termino - nedelsiant. Išieškotoja teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuo metu, kuomet ji yra įpareigota atvežti vaiką susitikimui su tėvu, bendravimo tvarka iš skolininko pusės, nors ir ne produktyviai, tačiau yra vykdoma.
8. Teismas padarė išvadą, tėvas teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad sūnus atsisakydavo bendrauti su tėvu. Teismas padarė prielaidą, kad skolininkas galėjo veikti aktyviau, tačiau, teismo vertinimu, skolininkas kaip tik elgėsi protingai bei apdairiai, atsižvelgdamas į sūnaus interesus ir nesiimdamas prievartinių veiksmų, kad sūnus su juo bendrautų, suprasdamas, jog tokiu būdu gali sutraumuoti vaiką. Teismo vertinimu, vaiko motina nepakankamai bendradarbiavo su tėvu vykdant teismo nutartį, nedėjo pastangų, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Iš išieškotojos parodymų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad ji bet kokiu atveju nusiteikusi kritikuoti skolininką. Nevykstant tėvo ir sūnaus bendravimui kreipiasi į antstolį, kuomet vyksta bendravimas, net ir padedant specialistams, išieškotoja vertina, kad bendravimas nekokybiškas. Kuomet skolininkas, veždamas sūnų namo ir norėdamas šiek tiek ilgiau pabendrauti, valandai laiko nusiveža sūnų papramogauti, išieškotoja tokius skolininko veiksmus taip pat vertina neigiamai, neva sūnus vežamas pramogauti prieš jo valią. Teismas padarė išvadą, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl skolininko kaltės, o dėl visumos aplinkybių, t. y. neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko valios, dėl to sprendė, kad nėra pagrindo skolininkui skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Teismas sprendė, jog priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų.
9. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus pareiškėjo prašymą skirti skolininkui baudą, iš išieškotojos teismas priteisė skolininko patirtas 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu išieškotoja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkui baudą už Alytaus apylinkės teismo (apeliantė padarė rašymo apsirikimą nurodydama teismo pavadinimą- Varėnos apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties nevykdymą išieškotojos naudai, baudos dydį parenkant teismo nuožiūra. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkas 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl vaiko nenoro bendrauti. Teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeisdamas 2022 m. spalio 10 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos ir nustatydamas kitą laikiną bendravimo tvarką, vertino skolininko argumentus dėl neva vaiko nenoro su juo bendrauti, išklausė vaiko nuomonę, kad jis nori su tėčiu bendrauti. Naujoje laikinoje bendravimo tvarkoje buvo nustatytas ir pereinamasis laikotarpis, ir bendravimas darbo dienomis, ir savaitgaliais, t. y. ko norėjo vaikas ir pats skolininkas. Tačiau net ir tokia pagal skolininko pageidavimą nustatyta tvarka nebuvo vykdoma ilgiau nei vienerius metus, t. y. iki 2023 m. gruodžio 27 d. laikina bendravimo tvarka teismo buvo pakeista. Jei iš tikrųjų būtų egzistavusios objektyvios Nutarties dėl bendravimo tvarkos neįvykdymo priežastys, skolininkas privalėjo iš karto tokioms objektyvioms aplinkybėms atsiradus kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, o ne sistemingai nevykdyti 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, laukti metus laiko ir kreiptis į teismą tik tada, kai išieškotoja 2023 m. lapkričio mėn. pakartotinai kreipėsi į antstolį dėl nevykdomos Nutarties.
1.2. Teismo Nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos keletą kartų skolininkui panorėjus buvo vykdoma. Jis keletą kartų su vaiku susitiko 2022 m. lapkričio mėn. ir gruodžio pradžioje, taip pat 2023 m. balandžio – gegužės mėn. (pasiėmė vaiką po mokyklos, nuvedė į būrelius, pasiėmė iš jų ir parvežė namo). Taigi net tie keli vykę susitikimai patvirtina, kad bendravimas galėjo vykti ir vyko, vaikas norėjo bendrauti su skolininku, todėl Nutartis galėjo būti vykdoma. Tai paneigia teismo išvadą, kad laikina bendravimo tvarka buvo nevykdoma dėl objektyvių priežasčių, kad skolininkas elgėsi protingai ir apdairiai priverstinai nevykdydamas Nutarties. Vaikui savo noru keliuose susitikimuose bendraujant su skolininku, jokių prievartos priemonių prieš vaiką nereikėjo imtis, tereikėjo tik skolininko noro bendrauti su vaiku. Teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi pakeitus laikiną bendravimo tvarką, vaikas noriai vyksta į susitikimus su skolininku, pats nuėjo į susitikimą.
1.3. Nors teismas nurodė, kad iš 2022 m. lapkričio 8 d. – 2023 m. vasario 23 d. skolininko susitikimų kalendoriaus ir pateiktų susirašinėjimų su vaiku ir išieškotoja nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d matyti, kad skolininkas dėjo pastangas bendrauti, teismas netinkamai vertino šiuos skolininko pateiktus įrodymus ir visiškai neįvertino, kiek skolininkas su vaiku turėjo bendrauti ir kiek kartų bei kaip su vaiku ir išieškotoja susisiekė/nesusisiekė.
1.4. Skolininko susitikimų kalendorius buvo parengtas paties skolininko, kartu nepateikiant jokių įrodymų (nei skambučių išklotinių, nei filmuotos medžiagos, nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar kt.), kad jis bandė susisiekti su išieškotoja ar vaiku, buvo atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą, ketino vykdyti teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį dėl bendravimo tvarkos, bet vaikas atsisakė su juo vykti. Skolininkas nebuvo atvykęs pasiimti vaiko į jo gyvenamąją vietą nė vieno savaitgalio, nei vienos darbo dienos ar kitu laiku.
1.5. Teismas vadovavosi skolininko ir išieškotojos susirašinėjimu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., nors dar nebuvo priimta teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos. Todėl susirašinėjimas minėtu laikotarpiu vėlesnės nutarties vykdymo klausimui neaktualus, teismas juo vadovavosi nepagrįstai. Teismas taip pat nurodė apie skolininko susirašinėjimą su vaiku nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d., tačiau tokio susirašinėjimo vykdomojoje byloje nėra.
1.6. Iš skolininko vykdomojoje byloje pateikto susirašinėjimo nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. ir skolininko vėlesnių žinučių matyti, kad skolininkas išieškotojai ir vaikui 2022 m. lapkričio mėn. rašė 6 kartus (19 d., 20 d., 21 d., 22 d., 24 d. informavo, kad pasiimti negali, 25 d. išieškotoja pasiteiravo, gal jau pasveiko ir gali pasiimti, 29 d.), nors bendravimas turėjo vykti lapkričio 26 d., 27 d., 29 d.; 2022 m. gruodžio mėn. rašė 12 kartų (1 d., 2 d., 3 d., 6 d., 8 d., 15 d., 17 d., 18 d., 20 d., 22 d., 25 d., 31 d.), nors bendravimas turėjo vykti 9 dienas - gruodžio 1 d., 10 d., 11 d., 13 d., 15 d., 24 d., 25 d., 27 d., 29 d.; 2023 m. sausio mėn. rašė 7 kartus (4 d., 8 d., 11 d., 14 d., 17 d., 27 d., 29 d.,), nors bendravimas turėjo vykti 8 dienas - sausio 7 d., 8 d., 10 d., 12 d., 21 d., 22 d., 24 d., 26 d.; 2023 m. vasario mėn. rašė 6 kartus (7 d., 8 d., 18 d., 21 d., 22 d., 25 d.), nors bendravimas turėjo vykti 8 dienas – vasario 4 d., 5 d., 7 d., 9 d., 17 d., 18 d., 19 d., 23 d.; 2023 m. kovo mėn. rašė 10 kartų (4 d., 12 d., 14 d., 18 d., 19 d., 23 d., 26 d., 27 d., 28 d., 30 d.), nors bendravimas turėjo vykti 9 dienas – kovo 3 d., 4 d., 5 d., 9 d., 17 d., 18 d., 19., 23 d., 31 d., 2023 m. balandžio mėn. rašė 10 kartų (1 d., 4 d., 7 d., 9 d., 13 d., 20 d., 24 d. 25 d., 26 d., 28 d.), bendravimas turėjo vykti 10 dienų – balandžio 1 d., 2 d., 6 d, 14 d., 15 d., 16 d., 20 d., 28 d., 29 d., 30 d. Skolininkas apie 4-5 kartus su vaiku buvo susitikęs.
1.7. Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi dėl bendravimo tvarkos 3 mėn. pereinamuoju laikotarpiu iki 2023 m. vasario 17 d. nustatytas bendravimas neporiniais šeštadieniais ir sekmadieniais bei poriniais antradieniais ir ketvirtadieniais, po pereinamojo laikotarpio nuo 2023 m. vasario 17 d. bendravimas neporiniais penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir poriniais ketvirtadieniais. 2023 m. gegužės mėn. rašė 12 kartų (1 d., 7 d., 12 d., 14 d., 21 d., 22 d., 23 d., 24 d., 27 d., 28 d., 29 d., 31 d.), bendravimas turėjo vykti 8 dienas – gegužės 4 d., 12 d., 13 d., 14 d., 18 d., 26 d., 27 d., 28 d.; 2023 m. birželio mėn. per Vaiko atostogas rašė 7 kartus (3 d., 4 d., 5 d., 15 d, 18 d., 22 d., 23 d.), nors bendravimas turėjo vykti 9 dienas – birželio 1 d., 9 d., 10 d., 11 d., 15 d., 23 d., 24 d., 25 d., 29 d.; 2023 m. liepos mėn. per Vaiko atostogas rašė 3 kartus (18 d., 27 d., 28 d.), nors bendravimas turėjo vykti 8 dienas – liepos 7 d., 8 d., 9 d., 13 d., 21 d., 22 d., 23 d., 27 d.; 2023 m. rugpjūčio mėn. per Vaiko atostogas rašė 1 kartą (16 d.), nors bendravimas turėjo vykti 8 dienas – rugpjūčio 4 d., 5 d., 6 d., 10 d., 18 d., 19 d., 20 d., 24 d.; 2023 m. rugsėjo mėn. rašė 1 kartą (1 d.), nors bendravimas turėjo vykti 10 dienų – rugsėjo 1 d., 2 d., 3 d., 7 d., 15 d., 16 d., 17 d., 21 d., 29 d., 30 d.; 2023 m. spalio mėn. rašė 4 kartus (3 d., 10 d., 16 d., 23 d.), nors bendravimas turėjo vykti 9 dienas – spalio 1 d., 5 d., 13 d., 14 d., 15 d., 19 d., 27 d., 28 d., 29 d.; 2023 m. lapkričio mėn. rašė 1 kartą (7 d.), bendravimas turėjo vykti 9 dienas – lapkričio 2 d., 10 d., 11 d., 12 d., 16 d., 24 d., 25 d., 26 d., 30 d.; 2023 m. gruodžio mėn. nerašė nė karto, nors bendravimas iki 2023-12-27 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turėjo vykti 7 dienas – gruodžio 8 d., 9 d., 10 d., 14 d., 22 d., 23 d., 24 d. Nors skolininkas nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d. turėjo su vaiku bendrauti viso 115 dienų, vaikui ir išieškotojai rašė 80 dienų (iš kurių kelis kartus tiesiog informavo, kad neatvyks), o iš viso bendravo su vaiku tik apie 7 kartus. Tačiau didžiausia dalis skolininko žinučių buvo vaikui, formaliai parašant vieną žinutę per dieną, pvz. „Sveikutis, kaip tu laikais?“, „Labas. Ką veiki?“, „Sveikutis, Ką veiki?“. Tokiomis žinutėmis skolininkas nerodė jokios iniciatyvos susitikti, nebandė kitomis priemonėmis ir būdais susisiekti su vaiku. Kitos skolininko žinutės, kur skolininkas parašo nereguliariai po vieną žinutę vaikui su kvietimu į žvejybą ar kiną, taip pat nėra pakankamas susitikimų inicijavimas. Vaikas visą laiką nesėdi prie telefono ir apskritai juo mažai naudojasi, yra nepilnametis. Skolininkui nereguliariai parašius SMS žinutę natūralu, kad vaikas į ją nesureaguoja.
1.8. Skolininkas nedėjo jokių pastangų bendravimo tvarką įgyvendinti per išieškotoją. 2022 m. lapkričio mėn. skolininkas išieškotojai rašė tik 1 kartą, gruodžio mėn. 3 kartus, 2023 m. sausio mėn. nė karto, vasario mėn. 1 kartą. Žinutės rašomos išieškotojos darbo laiku, kai vaikas mokykloje ir ji negali patikrinti, kodėl vaikas neatsako ar užtikrinti vaiko perdavimo. Dažnu atveju skolininko žinutės ir kvietimai susitikti yra net ne Nutartyje numatytu skolininko bendravimo laiku. Išieškotoja kasdien netikrina vaiko telefono ir negali žinoti, kada ir ką skolininkas parašė vaikui. Keli vykę skolininko ir vaiko susitikimai buvo suderinti per išieškotoją ir jie sėkmingai įvyko, tuo tarpu 2023 m. nebuvo nė vienos skolininko SMS žinutės išieškotojai, kad skolininkui nepavyksta susisiekti ar susitikti su vaiku bei pasiimti jo nustatytu laiku, kad jis ketina atvykti pasiimti vaiko. Skolininkas nei karto nebuvo atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku jo pasiimti. Jis su išieškotoja, o ne vaiku turėjo derinti vaiko pasiėmimą ir grąžinimą, o ne tik parašyti vaikui SMS žinutę ir negavus iš jo jokio atsakymo daugiau nieko nedaryti ir toliau nevykdyti Nutarties.
1.9. Antstolis 2023 m. balandžio 6 d. patvarkymu dėl sprendimų vykdymo tvarkos jau įvertino skolininko pateiktus susirašinėjimus ir konstatavo, kad skolininkas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad su vaiku jis nebendrauja dėl objektyvių priežasčių. Antstolis buvo įpareigojęs skolininką pateikti tokius įrodymus ir nurodyti, kokių objektyvių veiksmų jis ėmėsi, kad įvykdytų teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos. Skolininkas šio antstolio patvarkymo neskundė ir papildomų įrodymų nepateikė, taigi antstolio nustatytas aplinkybes pripažino, todėl teismas nepagrįstai sprendė priešingai.
1.10. Teismas nevertino aplinkybių, jog skolininkas nevykdė antstolio 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. Patvarkymų, įpareigojusių skolininką kreiptis į psichologą. Skolininkas šių patvarkymų neskundė. Teismo posėdžio metu pasiteiravus skolininko, ar jis bent domėjosi šiuo klausimu, ar ieškojo psichologo, ar kreipėsi į psichologą, ar susisiekė su išieškotoja dėl vykimo/vaiko atvežimo pas psichologą, skolininkas nurodė, kad jokių veiksmų neatliko. Taigi ir toks skolininko neveikimas sąlygojo Nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą.
1.11. Teismas nepagrįstai laikė, kad skolininkas dėjo pastangas bendrauti su vaiku, nes 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Jei iš tiesų skolininkas laikė, kad Nutartis nebuvo objektyviai įgyvendinama, kodėl tiek laiko nieko nedarė ir nesikreipė nei į VTAS dėl atvejo vadybos taikymo, nei į specialistus (pvz. psichologą) dėl pagalbos, nei į teismą dėl Nutarties pakeitimo.
1.12. Teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi pakeitė Nutartį ir nustatė kitokią laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią bus siekiama su specialistų pagalba atstatyti tėvo ryšį su vaiku. Skolininkui tiek laiko nebendravus su vaiku, natūralu, kad tėvo ryšys su vaiku dėl skolininko kaltės yra nutrūkęs, tačiau nutarties pakeitimas nepaneigia aplinkybės, kad nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d. skolininkas nevykdė Nutarties, o pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1.13. Teismas nepagrįstai nustatė, kad išieškotoja nepakankamai bendradarbiavo su skolininku vykdant Nutartį. Teismas rėmėsi 2022 m. vasario 22 d. išieškotojos žinute, kuri parašyta iki 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo ir nėra susijusi su Nutarties vykdymu ar išieškotojos bendradarbiavimo pareiga. Iš susirašinėjimo ginčui aktualiu laikotarpiu matyti, kad išieškotoja bendradarbiauja: iš karto po teismo Nutarties priėmimo 2022 m. lapkričio 19 d. parašo skolininkui, jog jis gali atvažiuoti sekmadienį 14 val., 2022 m. lapkričio 24 d. skolininkui parašius, jog susirgo ir vaiko nepasiims, 2022 m. lapkričio 25 d. išieškotoja pasiteirauja, ar jis nori tą dieną pasiimti vaiką, teiraujasi dėl sveikatos. 2022 m. lapkričio mėn. skolininkas išieškotojai rašė tik 1 kartą, gruodžio mėn. 3 kartus, 2023 m. sausio mėn. nei karto, vasario mėn. 1 kartą, 2023 m. nebuvo nei vienos skolininko SMS žinutės, kad skolininkui nepavyksta susisiekti ar susitikti su vaiku bei pasiimti jo nustatytu laiku. Išieškotoja viena rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, todėl jai neturi būti užkrauta pareiga dar ir pačiai kontroliuoti, kaip skolininkas vykdo Nutartį dėl bendravimo tvarkos ir kaskart jo teirautis, ar jis ketina atvykti. Išieškotoja nuolat skatino bendravimą, tiek derybose iki teismo, tiek ieškiniu prašė maksimalios tėvo bendravimo tvarkos. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, išieškotoja ragino skolininką bendrauti su vaiku, tačiau nevykstant jokiam bendravimui, kreipėsi į antstolį dėl Nutarties nevykdymo, todėl nėra suprantama, kodėl tokie išieškotojos veiksmai, kai ji teisėtai kreipiasi į antstolį dėl nutarties nevykdymo, išieškotojos atžvilgiu teismo įvertinami neigiamai. Tokiais argumentais teismas paneigia teismo nutarčių privalomumą ir vykdytinumą.
1.14. Antstoliui 2023 m. balandžio 20 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. priėmus Patvarkymus ir įpareigojus skolininką savo lėšomis ir iniciatyva kreiptis į psichologą, išieškotoja antstoliui nurodė, kad sutinka atvežti vaiką į susitikimus pas psichologą. Tik skolininkas niekada tokių antstolio patvarkymų nevykdė ir išieškotojos neinformavo apie planuojamą vizitą pas psichologą. Net ir 2023 m. gruodžio 27 d. pakeitus laikiną bendravimo tvarką, išieškotoja veža vaiką į susitikimus su skolininku pas specialistus. Taigi tiek bendradarbiavo anksčiau, tiek bendradarbiauja šiuo metu.
1.15. Išieškotoja 2023 m. balandžio mėn. skolininkui davė tiek mokytojos kontaktus, tiek vaiko būrelių grafikus, tačiau skolininkas iki šiol nebuvo prisijungęs prie vaiko TAMO dienyno, nesidomi jo mokymosi pasiekimais, papildomais užsiėmimais. Skolininkas neatėjo į vaiko užsiėmimus, nepasisiūlė nuvežti/parvežti, nedalyvavo vaiko šventėse ir kt. Išieškotoja taip pat siūlė skolininkui įvairius variantus, kaip galėtų vykti susitikimai su vaiku, kvietė į vaiko šventes, kvietė vykti į Palangą 2023 m. liepos mėn., kur vyko vaiko dainavimo šventė ir pan., tačiau atsakovas iniciatyvos nerodė ir niekur nedalyvavo. Išieškotoja taip pat visada ragino ir vaiką susitikti su skolininku, pasakodavo, ką jie veiks, kad vaiką sudomintų, sutiko, kad skolininkas bendrautų ir kitokiu suderintu grafiku, kad tik bent kažkoks bendravimas vyktų. Taigi išieškotoja dėjo pakankamas pastangas, kad skolininkas bendrautų su vaiku, tačiau ji negali paties skolininko priversti su vaiku bendrauti.
1.16. Nors 2024 m. vasario 14 d. vykusio teismo posėdžio metu išieškotoja išsakė savo kritiką dėl skolininko nebendravimo su vaiku, tai nesudaro pagrindo teismo išvadai dėl išieškotojos nebendradarbiavimo Nutarties vykdymo metu. Išieškotoja teismo posėdyje išsakė tik savo nusivylimą ir skolininko veiksmų vertinimą atsižvelgiant į tai, kad skolininkas metus laiko praktiškai nebendravo su vaiku, buvo pažadėjęs vykti su juo į Palangą vasarą, išieškotoja apie tai pranešė vaikui, tačiau kelionė neįvyko ir t.t. Išieškotoja taip pat pasisakė dėl skolininko bendravimo su vaiku jau vykdant kitą – 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos. Šios aplinkybės nesusijusios su Nutarties vykdymo laikotarpiu ir niekaip nesudaro pagrindo teismo padarytai išvadai, kad išieškotoja nebendradarbiauja.
Atsiliepimas
11. Skolininkas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo išieškotojos atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Išieškotojos reikalavimas paskirti baudą išieškotojos naudai negali būti tenkinamas, nes toks reikalavimas prieštarauja kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-199-248/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika) ir teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, net ir tuo atveju, kai skolininkui skiriama bauda, ji skiriama ne išieškotojo naudai, o išieškoma į valstybės biudžetą.
2.2. Antstolis 2023 m. lapkričio 17 d. Patvarkymu įpareigojo išieškotoją ir skolininką vykdyti 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (kreiptis su vaiku į psichologą ir pateikti išvadas) ir iki 2023 m. lapkričio 30 d. apie tai informuoti antstolį. Skolininkas 2023 m. lapkričio 27 d. raštu informavo antstolį, kad dėl objektyvių priežasčių (vaiko nenoro susitikti) jis negali įvykdyti teismo nutarties ir antstolio patvarkymo, taip pat informavo antstolį, kad 2023 m. lapkričio 27 d. skolininkas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nepaisant tėvo dedamų pastangų bendrauti su vaiku, antstolis vienašališkai nusprendė, kad antstolio 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymas, kuriuo abu tėvai buvo įpareigoti kreiptis į psichologą ir pateikti rekomendacijas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, turi būti pakeistas, atleido išieškotoją nuo minėtos prievolės, palikdamas neįvykdomą prievolę vienam vaiko tėvui. Antstolis sukūrė tokią situaciją, kad su vaiku susijusius klausimus paliko spręsti vienam tėvui, su kuriuo vaikas nebendrauja, nesusisiekia, jo vengia, nekomunikuoja nepaisant tėvo dedamų pastangų. Skolininkas negalėjo naudoti nei psichologinės, nei fizinės jėgos prieš vaiką jį pasiimant, todėl atsirado objektyvios kliūtys, kurioms esant antstolio patvarkymas dėl įpareigojimo kreiptis su vaiku pas psichologą negalėjo būti vykdomas.
2.3. Skolininkui nėra aišku, už kokius veiksmus antstolis Aktu siekė jo nubaudimo. Nors Akte antstolis prašo teismą skirti baudą skolininkui už teismo nutarties nevykdymą, tačiau tame pačiame akte aiškiai nurodė, kad nutartis negalėjo būti įvykdyta. Tai reiškia, kad antstolis, priimdamas Patvarkymą dėl vykdymo tvarkos, pats pripažino esant objektyvias aplinkybes dėl nutarties neįvykdomumo.
2.4. SVĮ 51 punkte nurodyta, kad antstolis privalėjo kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Vykdomojoje byloje informacija apie vaiką ir šeimą yra pateikta už neaktualų laikotarpį. Antstolis Akte klaidingai nurodė, kad šeimai nėra taikoma atvejo vadyba ir kad nėra teikiama socialinė pagalba šiuo klausimu, kadangi 2023 m. gruodžio 6 d., dar prieš Akto surašymą, VTAS atliko vaiko situacijos vertinimą. Anketos 13 punkte nurodyta, kad vaikas patvirtino skolininko pateiktus antstoliui duomenis, kad su tėte nenori bendrauti, kad yra užblokavęs jo numerį. Tai reiškia, kad skolininkas negalėjo su vaiku ne tik bendrauti, nusivesti vaiką pas psichologą, bet netgi su juo pasikalbėti.
2.5. Antstolis Aktu prašė teismą taikyti skolininkui atsakomybę pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, to paties prašo ir išieškotoja. Antstolio Aktas yra ydingas, nes laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas sukelia atsakomybę pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį.
2.6. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tėvo veiksmai buvo aktyvūs. Tėvas visada, kai tik vaikas sutikdavo, vykdė teismo nutartį, o teisminės mediacijos metu bendravo su vaiku vykdydamas abipusį susitarimą su vaiko motina. Vaikui nesutinkant bendrauti su tėvu, skolininkas neturėjo galimybių įvykdyti Nutartį.
Šalies argumentai
2.7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku nevyksta dėl vaiko nenoro bendrauti, sprendė, kad būtina pereinamoji, laikinoji tvarka, kuri leistų vaikui ir tėvui atkurti nutrūkusius ryšius ir stiprinti bendravimą. Teismas nutarė pakeisti Nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nustatant laikiną bendravimo tvarką: 2024 m. sausio-birželio mėnesiais kiekvieną savaitės antradienį nuo 16 iki 17 val. SPC vyks atsakovo (šioje byloje skolininko) susitikimai su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė (šioje byloje išieškotoja) pareigojama atvežti vaiką į SPC į susitikimą su tėčiu. Susitikimai vyks dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir/ar atvejo vadybininkui. Esant būtinumui į susitikimus gali būti kviečiami ir kiti specialistai. Šalys apie neatvykimą į susitikimą dėl svarbių priežasčių privalo informuoti vienas kitą ir SPC ne vėliau kaip prieš 24 val., o atsiradus objektyvioms priežastims - nedelsiant. Ši teismo nutartis akivaizdžiai įrodo objektyvią buvusios nutarties nevykdymo priežastį.
2.8. Pritartina išieškotojai, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir paskyrus vaiko susitikimus su tėvu SPC, ši nutartis yra vykdoma ir vaiko tėvas nė karto neatsisakė susitikti su vaiku, kadangi jam rūpi tarpusavio ryšys ir vaiko gerovė.
2.9. Išieškotoja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad skolininkas nedėjo pastangų vykdant Nutartį. Ne skolininkas, o išieškotoja stokojo pastangų, nes vaikui motinos įtaka yra stipresnė nei tėvo. Transliuodama nepagarbą savo sutuoktiniui ir nuolat jį kaltindama, išieškotoja negali tikėtis, kad vaikas neperims jos nuomonės ir nesivadovaus jos suformuotomis nuostatomis apie tėvą. Būtent ši aplinkybė - vaiko nuteikinėjimas prieš tėvą - sukėlė pasekmes vaikui, nenorinčiam bendrauti su tėvu. Šalys privalėjo kooperuotis, vykti pas psichologą kartu su vaiku, nes būtent vaikui, kaltinančiam tėvą dėl santykių su motina, labiausiai reikalinga psichologo pagalba. Skolininkė be objektyvių priežasčių nusišalino nuo pareigos vykti su vaiku pas psichologą ir/ar bendradarbiauti su vaiko tėvu, kad būtų vykstama kartu. Jos paaiškinimas antstoliui, kad negalės vykdyti patvarkymo dėl finansinių pajėgumų, yra neatitinkantis tiesos kriterijaus, dėl ko antstolis neturėjo teisinio pagrindo atleisti vieną iš tėvų nuo pareigos pagal jo priimtą patvarkymą vykdymo.
Atsiliepimas
12. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/22/01270 pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir, pasibaigus 3 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, nustatė skolininko laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią vaiko tėvas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių penktadienį 18.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 14.00 val., vaiko tėvas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių ketvirtadienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.
3.2. Antstolis 2023 m. kovo 23 d. Patvarkymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl informacijos apie Nutarties vykdymą ir nuomonės dėl tinkamo Nutarties įvykdymo pateikimo. Iš vaiko teisių apsaugos institucijos buvo gauta informacija, kad Tarnyba neturi duomenų apie antstolio vykdomos teismo nutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, taip pat neturi duomenų apie išieškotojos ir skolininko tėvų valdžios įgyvendinimą priešingai nepilnamečio vaiko interesams ar nustatytus vaiko teisių pažeidimus, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Telefonu Tarnybos specialistė taip pat informavo, kad tėvai visada gali kreiptis pagalbos dėl psichologų ar kitų specialistų dalyvavimo esant bendravimo tvarkos su vaiku problemoms, tačiau nei vienas iš tėvų nebuvo kreipęsis dėl tokios pagalbos. Tarnybos skyrius taip pat pateikė rekomendaciją, kad įvertinus susidariusią situaciją bei siekiant apsaugoti vaiko interesus spręstinas klausimas dėl psichologo dalyvavimo, o psichologas, įvertinęs esmines aplinkybes, išklausęs vaiką, turėtų spręsti klausimą dėl rekomendacijos, geriausiai atitinkančios vaiko interesus, pateikimo. Antstolis 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-182-6558, kuriuo, be kita ko, įpareigojo skolininką vykdyti Nutartį, o gavęs informaciją iš vaiko teisių apsaugos skyriaus, tiek 2023 m. balandžio 20 d. Patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. S-23-182-7454, tiek 2023 m. lapkričio 17 d. Patvarkymu dėl įpareigojimo Nr. S-23-182-23866 įpareigojo skolininką kreiptis į psichologą (savo lėšomis ir iniciatyva), kuris pateiktų nuomonę dėl Nutarties įgyvendinimo galimybių ir, įvertinęs esmines aplinkybes, išklausęs vaiką, pateiktų rekomendacijas dėl Nutarties įvykdymo, geriausiai atitinkančias vaiko interesus. Skolininkas į psichologą nesikreipė, tačiau 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė informaciją, kad nutarties skolininkas įvykdyti negali, nes vaikas atsisako bendrauti su tėvu teismo nustatyta tvarka ir kad 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl tėvo ryšio su vaiku atkūrimo.
3.3. Kadangi antstolio vykdoma Nutartis yra neįvykdyta, antstolis 2023 m. gruodžio 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-182-26360 ir prašė Alytaus apylinkės teismo išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir savo nuožiūra skirti skolininkui baudą už Nutarties nevykdymą.
3.4. Antstolis buvo aktyvus, ėmėsi visų reikiamų ir galimų teisės aktuose numatytų priemonių ir konstatavęs faktą, kad Nutartis nėra vykdoma (dėl to ginčo byloje nėra), pagrįstai surašė ir perdavė teismui Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Skolininko teiginiai, kad antstolis kažko neatliko arba atliko netinkamai, iš esmės yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo nutarties vykdymo ir antstolis neturi teisės bei reikiamos kompetencijos vertinti, ar vykdomosios bylos šalys elgiasi tinkamai ir ar tinkamai vykdoma Nutartis. Tai atlieka teismas bei vaiko teisių apsaugos institucijos, o antstolis, atlikęs teisės aktuose numatytus veiksmus, tik konstatuoja teismo sprendimo nevykdymo faktą ir, jeigu jis yra nevykdomas, perduoda jį teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Skolininkas su atsiliepimu į išieškotojos atskirąjį skundą teismui pateikė naujus įrodymus: skolininko 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą Alytaus apylinkės teismui išklausyti vaiką; 2022 m. lapkričio 15 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą; Tarnybos 2022 m. lapkričio 16 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; Luminor banko 2023 m. gruodžio 28 d. pažymą apie vaikų indėlius; Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį, prašo juos priimti į bylą.
17. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naudojasi LITEKO ir kitų viešųjų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), analizuoja ir vadovaujasi įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, susijusiais su nagrinėjamu ginču (CPK 18 straipsnis), todėl skolininko prašomus priimti naujus įrodymus - skolininko 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą Alytaus apylinkės teismui išklausyti vaiką; 2022 m. lapkričio 15 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą; Tarnybos 2022 m. lapkričio 16 d. išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį atsisako priimti, kadangi jie yra civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti skolininko pateiktą Luminor banko 2023 m. gruodžio 28 d. pažymą apie vaikų indėlius, kadangi tai nenusiję su apeliacijos dalyku.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių
20. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vykdomosios bylos Nr. 0182/22/01270 duomenų nustatyta, kad:
8.1. Alytaus apylinkės teisme 2022 m. spalio 10 d. iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės A. L. (apeliacine tvarka tikrinamoje byloje išieškotojos) ieškinį atsakovui T. L. (šioje byloje skolininko) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko J. L. gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo T. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas kas antrą sekmadienį (porinėmis savaitėmis) 10.00 val. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pirmadienį nuveža vaiką į ugdymo įstaigą ar kitą su ieškove suderintą vietą; atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiima vaiką po pamokų ar papildomų užsiėmimų iš ugdymo įstaigos ar papildomų užsiėmimų ir kitą dieną nuveža vaiką į ugdymo įstaigą ar kitą su ieškove suderintą vietą; atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad jo bendravimo su vaiku metu ugdymo laikotarpiu vaikas paruoš kitai dienai užduotus namų darbus, nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 227 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 d. į ieškovės banko sąskaitą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 7 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pavedė ieškovei nepilnamečiui vaikui skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
8.3. Antstolis 2022 m. spalio 24 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-182-14434 priėmė vykdyti išieškotojos A. L. pateiktą jam vykdyti dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).
8.4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, kurio metu: 1) atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių šeštadienį 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; 2) atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių sekmadienį 11.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; 3) atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių antradienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., 4) atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių ketvirtadienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 5) pasibaigus nustatytam pereinamajam laikotarpiui nustatyti atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal kurią atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos neporinių savaičių penktadienį 18.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 14.00 val., atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos porinių savaičių ketvirtadienį 16.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Antstolis 2022 m. kovo 23 d. Patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-182-5315 kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašydamas pateikti informaciją dėl teismo sprendimo vykdymo bei pateikti savo nuomonę dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo.
8.6. Tarnyba 2023 m. balandžio 3 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 4SD-2739 nurodė, kad Tarnyboje nėra duomenų apie 2022 m. lapkričio 17 d. teismo nutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tarnyboje nėra duomenų apie A. L. ir T. L. tėvų valdžios įgyvendinimą priešingai nepilnamečio vaiko interesams ar nustatytus vaiko teisių pažeidimus, šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnyba taip pat pateikė savo nuomonę, kad įvertinus susidariusią situaciją bei siekiant apsaugoti vaiko interesus, spręstinas klausimas dėl psichologo dalyvavimo vykdymo procese, kuris per antstolio nustatytą terminą pateiktų nuomonę dėl minėtos nutarties įgyvendinimo galimybės. Tarnybos nuomone, psichologas, įvertinęs esmines aplinkybes, išklausęs vaiką, turėtų spręsti klausimą dėl rekomendacijos, geriausiai atitinkančios vaiko interesus, pateikimo (kai yra būtina įvertinti vaiko nuomonę ir kitas svarbias aplinkybes, trukdančias vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką).
8.7. Antstolis 2023 m. balandžio 6 d. Patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos Nr. S-23-182-6558 įpareigojo skolininką pateikti duomenis, kurie pagrįstų jo teiginius apie išieškotojos trukdymą jam bendrauti su sūnumi; pateikti įrodymus, kokių aktyvių priemonių ir/ar kitų aktyvių veiksmų jis ėmėsi, kad tinkamai įvykdyti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį.
8.8. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutarė perduoti ieškovės ieškinį atsakovui spręsti teisminės mediacijos būdu. Teisminės mediacijos procesas civilinėje byloje baigtas 2023 m. lapkričio 8 d. Nėra ginčo, kad teisminės mediacijos laikotarpiu išieškotoja ir skolininkas buvo susitarę dėl kitokios skolininko bendravimo su vaiku tvarkos ir 2023 m. balandžio 20 d. antstolis buvo apie tai skolininko informuotas. Antstolis 2023 m. lapkričio 17 d. Patvarkyme pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 20 d. gautas prašymas nevykdyti teismo nutarties teisminės mediacijos laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
8.9. Alytaus apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 28 d. užregistruotas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybą atlikti nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą ir teismui pateikti išvadą dėl konkrečių priemonių tikslingumo, tame tarpe ir socialinių paslaugų šeimai skyrimo; įpareigoti ieškovę, atsižvelgiant į Tarnybos rekomendacijas, vieną kartą per savaitę teismo nustatytu laiku, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų užimtumą atvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) SPC valandos trukmės susitikimams su tėvu, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir psichologui; susitikimui skirtą vietą ir psichologo dalyvavimą įpareigoti užtikrinti (duomenys neskelbtini) SPC ir Tarnyba. Apie vaiko neatvykimą susitikimams su atsakovu ieškovė privalo informuoti vaiko tėvą ir (duomenys neskelbtini) SPC ne vėliau kaip prieš 24 valandas.
8.10. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustatė 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, ir laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią nustatė, jog 2024 metais sausio – birželio mėnesiais kiekvieną savaitės antradienį nuo 16:00 val. iki 17:00 val. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre vyks atsakovo susitikimai su nepilnamečiu sūnumi. Atsakovas įpareigojamas atvykti į kiekvieną susitikimą su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė įpareigojama atvežti vaiką į (duomenys neskelbtini) SPC į kiekvieną susitikimą su tėčiu. Tėčio ir sūnaus susitikimai vyks dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir (ar) atvejo vadybininkui. Esant būtinumui į susitikimus gali būti kviečiami ir kiti būtini specialistai. Šalys apie neatvykimą į susitikimą dėl svarbių priežasčių, privalo informuoti viena kitą ir (duomenys neskelbtini) SPC ne vėliau kaip prieš 24 val., o atsiradus objektyvioms priežastims po šio termino - nedelsiant. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad teismas, 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais bei vaiko nuomone. Po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo paaiškėjo, kad jų vykdymas apsunkintas, nes nepilnametis vaikas, kuris pagal savo amžių aiškiai geba išreikšti savo nuomonę, nenori bendrauti su tėvu, atsisako bet kur vykti, neatsiliepia į skambučius. Teismas nustatė, jog šiuo metu nevyksta tėvo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi, kadangi jų ryšiai yra nutrūkę ir juos būtina atkurti. Tai pažymi ir abi šalys, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Esant tokioms aplinkybėms būtina pereinamoji, laikinoji tvarka, kuri leistų nepilnamečiui vaikui ir jo tėvui atkurti nutrūkusius ryšius ir stiprinti jų bendravimą. Iš nustatytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų akivaizdu, jog pradžioje tėvo ir sūnaus bendravimas įmanomas tik tarpininkaujant specialistams. Įgyvendinus pereinamojo laikotarpio iškeltus tikslus ir pasiekus tėčio ir sūnaus santykių atkūrimo tikslus, teismas turėtų galimybę, nagrinėjant bylą iš esmės, kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus ir nuspręsti, kokia bus nustatyta nuolatinė skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka bei jos intensyvumas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
23. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
24. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
25. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais.
26. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).
28. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).
29. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nurodyta, kad vykdydamas kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
31. Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkas 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – vaiko nenoro bendrauti.
32. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas buvo ne kartą apklaustas Tarnybos specialistų:
20.1. Tarnyba 2022 m. lapkričio 16 d. išvadoje dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. vaiko gyvenamojoje vietoje betarpiškai bendravo su šalių nepilnamečiu vaiku, kuris noriai bendravo su Tarnybos specialistais, tačiau tik klausimais, nesusijusiais su tėte. Pokalbio apie tėtę metu vaikas teigė, kad tėtė kartu negyvena, jis gyvena kitur su kita moterimi. Vaikas paaiškino, kad nežino adreso, kur tėtė gyvena, bet ankščiau yra buvęs tėtės gyvenamojoje vietoje. Paskutinį kartą su tėte buvo susitikęs sekmadienį, važiavo kartu pas senelius, žvejojo. Vaikas paaiškino, kad jis labiausiai su tėte norėtų susitikti darbo dienomis, kadangi savaitgaliais nori paprastai pailsėti su mama. Pokalbio metu vaikas taip pat paaiškino, kad jam nepatinka važiuoti pas senelius (iš tėtės pusės), jis norėtų važiuoti kur nors kitur, kur – negalėjo įvardinti. Vaikas paaiškino, kad jis pyksta ant tėtės, nenori su tėte būti su nakvyne, nori tik dieną laiką su juo leisti ir vakare grįžti namo. Pokalbio metu (duomenys neskelbtini) teigė, kad tėtė turi jo telefono numerį, jie gali bet kada paskambinti vienas kitam; kad močiutė (iš mamos pusės) jam liepia važiuoti su tėte, skatina jį bendrauti, mama – leidžia pačiam apsispręsti.
20.2. Tarnyba 2023 m. gruodžio 8 d. išvadoje dėl nepilnamečio J. L. interesų dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių Nr. 4SD-9674 nurodė, kad 2023 m. gruodžio 5 d. Tarnybos patalpose pokalbio su nepilnamečiu vaiku metu, pastarasis pokalbį pradėjo kalbėdamas drąsiai, sakė, kad gyvena gerai, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko 4 klasę. Vaikas pasakojo, kad namuose gyvena su mama, broliu ir močiute. Sakė, kad su visais sutaria gerai, namuose juo rūpinasi mama, užtikrina visus reikiamus daiktus, mokyklos priemones, nuperka ,,visokių gerų dalykų, pavyzdžiui, čipsų“, jam nieko netrūksta. Kalbėdamas apie mamą vaikas daug šypsojosi, teigė, kad mama jam gera. Paklausus apie tėvą, vaiko veidas pasikeitė, vaikas atrodė liūdnas. Berniukas teigė, kad su tėte jis nelabai bendrauja, tėvas jam kartais rašo žinutes, rečiau skambina, tačiau vaikas neatrašo ir neatsiliepia. Sakė, kad su tėte nenori bendrauti, yra praeityje užblokavęs jo numerį. Paprašius paaiškinti, kodėl nenori bendrauti, atsakė, kad apie tai nenori kalbėti. Berniukas teigė, kad seniau tėtė atvažiuodavo prie namų, bet dabar nebeatvyksta. (duomenys neskelbtini) teigimu, mama jį skatina bendrauti su tėte, liepia ja paskambinti tėtei, pasikalbėti, niekada nieko blogo apie tėtę jam nesako. Pokalbio gale vaikas susigraudino, nuėjo pas mamą ir atsisėdo jai ant kelių, mama berniuką ramino.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos specialistams išsakytą nuomonę dėl bendravimo su savo tėčiu, byloje esantį skolininko, jo nepilnamečio sūnaus ir išieškotojos susirašinėjimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skolininkas dėjo pastangas bendrauti su vaiku: skambino jam, nuolat klausė, kodėl vaikas neatsiliepia, siuntė SMS žinutes, kvietė susitikti, važiuoti į žvejybą, eiti pasivaikščioti, į kiną, siūlė pačiam vaikui pasirinkti ką jis norėtų veikti, tačiau vaikas dažnai tiesiog nieko tėvui neatrašė, tėvo bendravimas su sūnumi nevyko dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu. Kaip matyti iš skolininko ir išieškotojo susirašinėjimo, skolininkas taip pat kreipėsi į vaiko motiną, klausdamas, kodėl vaikas neatsiliepia, neatrašo SMS žinučių bei prašė motinos pakalbėti su vaiku, paraginti jį bendrauti, tačiau skolininkė yra atsakiusi, jog vaikai nepageidauja tėvo matyti, ji negali jų priversti matytis su tėvu, o pati neturi su juo apie ką kalbėti. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tėvas teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl to, kad sūnus atsisakydavo bendrauti su tėvu. Nors tėvas galėjo veikti aktyviau, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks skolininko elgesys, atsižvelgiant į sūnaus interesus, atitinka protingumo bei apdairumo principus, kadangi ėmimasis prievartinių veiksmų, kad sūnus su juo bendrautų, galėtų sutraumuoti vaiką.
34. Aplinkybę, kad skolininkas siekė bendrauti su vaiku jo interesais, patvirtina ir tai, kad jis, negalėdamas teismo nustatyta tvarka bendrauti su savo vaiku, du kartus kreipėsi į teismą, prašymas pakeisti teismo nustatytą laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (2022 m. lapkričio 7 d. ir pasibaigus teisminei mediacijai 2023 m. lapkričio 28 d.). Be to, savo procesiniuose dokumentuose tiek išieškotoja, tiek skolininkas pripažino, kad teisminės mediacijos vykdymo laikotarpiu (nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d.) vaiko tėvų susitarimu buvo nesilaikoma teismo nustatytos laikinos skolininko bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Taigi, šie duomenys paneigia išieškotojos nurodytas aplinkybes, kad skolininkas nevykdė ir savo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos ilgiau nei vienerius metus, t. y. iki 2023 m. gruodžio 27 d., kuomet laikina bendravimo tvarka buvo pakeista. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas nebuvo pasyvus, siekdamas vykdyti labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką.
35. Tai, kad skolininko susitikimų kalendorių buvo parengtas jo paties, kartu nepateikiant jokių įrodymų (skambučių išklotinių, filmuotos medžiagos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ar kt.), taip pat nereiškia, kad toks įrodymas negalėjo būti vertintas visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Kaip minėta, ne tik šis kalendorius, bet ir skolininkų pateiktų žinučių turinys bei paties nepilnamečio vaiko parodymai patvirtina, kad vaikas nenorėjo bendrauti su tėvu pagal Nutartimi nustatytą tvarką, neatsakė į jo žinutes ar skambučius, savo telefone buvo užblokavęs tėvo telefono numerį.
36. Kritiškai vertintinas ir apeliantės argumentas, kad skolininkas nedėjo jokių pastangų bendravimo tvarką įgyvendinti per išieškotoją, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš skolininko ir išieškotojos žinučių turinio matyti, kad skolininkas yra kreipęsis ir į vaiko motiną, klausiant, kodėl vaikas neatsiliepia, neatrašo SMS žinučių bei prašė motinos pakalbėti su vaiku, paraginti jį bendrauti, tačiau pastaroji yra atsakiusi, jog vaikai nepageidauja tėvo matyti, ji negali jų priversti matytis su tėvu, o pati neturi su juo apie ką kalbėti. Apeliuodama dėl netinkamo skolininko elgesio nebendraujant su vaiku, nebendradarbiaujant su išieškotoja, nevykdant antstolio įpareigojimo dėl apsilankymo pas psichologą, ji pati nepateikė jokių įrodymų, išskyrus teiginius, nurodytus procesiniuose dokumentuose, kad ji pati inicijavo bendravimą su skolininku, ieškojo būdų, kad tokie susitikimai tėvo ir vaiko susitikimai įvyktų, su vaiku lankėsi pas psichologą ir pan.
37. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti priešingų išvadų, nei padarė antstolis 2023 m. balandžio 6 d. Patvarkyme dėl sprendimų vykdymo tvarkos, kurioje jis įvertino skolininko pateiktus susirašinėjimus ir konstatavo, jog skolininkas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad su vaiku jis nebendrauja dėl objektyvių priežasčių. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kaip minėta Nutarties 27 punkte, antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas.
38. Apeliacine tvarka tikrinant skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, reikšminga tai, kad Alytaus apylinkės teismui 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi pakeitus 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustačius 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, jog 2024 metais sausio – birželio mėnesiais kiekvieną savaitės antradienį nuo 16:00 val. iki 17:00 val. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre vyks atsakovo susitikimai su nepilnamečiu sūnumi, šalys patvirtino, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka vykdoma. Tarnyba 2024 m. kovo 18 d. Išvadoje dėl nepilnamečio vaiko J. L. interesų Nr. 4SD-2166 taip pat nurodė, kad SPC centras raštu Nr. 4GD-3408 informavo, jog visi atsakovo (šioje byloje skolininko) ir sūnaus suorganizuoti susitikimai įvyko, susitikimuose tarpininkavo socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, ir psichologė. Rašte pažymėta, jog vaikas, lydimas motinos, atvyksta nenoriai, tačiau susitikimo eigoje berniukas atsipalaiduoja ir bendrauja su tėvu. Bendraujant atsakovas siūlo sūnui susitikti kitu laiku, nedalyvaujant specialistams, tačiau berniukas kategoriškai atsisako. Specialistų pastebėjimu, tėvai negeba tarpusavyje bendrauti pagarbiai ir pozityviai, rodyti vaikui pavyzdį, kas galimai įtakoja vaiko nenorą atvykti į susitikimus su tėvu, tėvams vis dar nepavyksta susitarti dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nepilnametis vaikas tėvų skyrybų atveju galimai išgyvena lojalumo konfliktą ir tam labiausiai įtakos turi konfliktiniai tėvų santykiai. Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
40. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, įrodymų vertinimo taisykles, baudos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą skyrimo pagrindus ir tvarką, pagrįstai netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkui už privalomojo nurodymo nevykdymą CPK 771 straipsnio pagrindu. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
42. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą advokatui sumokėjo 300 Eur, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėta sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas, kurie patvirtina skolininko patirtas išlaidas. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytų dydžių, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui (skolininkui) priteistinos iš suinteresuoto asmens (apeliantės).
43. Apeliacinio teismo patirtų pašto išlaidų suma (6,05 Eur) yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš išieškotojos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolininko T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.