Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-89-387/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-31
Bylos Nr.: 1A-89-387/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09987-2015-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: G. T., M. Ž., V. J., S. L.
Civilinis ieškovas: R. P., R. Paulausko įmonė „Autolera“
Advokatai: Natalija Boikas, Renaldas Baliūtis, Ramūnas Mikulskas, Jurijus Kovalenka, Anatolijus Svila

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-89-387/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09987-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.5; 1.2.17.3; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.1.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,nuteistojo G. T. gynėjai advokatei Natalijai Boiko,nuteistojo M. Ž. gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui,nuteistosios V. J. gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,nuteistajam S. L. ir jo gynėjui advokatui Jurijui Kovalenkai,civiliniam ieškovui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Ž., S. L., V. J. ir nuteistojo G. T. bei jo gynėjos advokatės Natalijos Boiko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-727 redakcija) dėl 2015-01-30 epizodo 150 MGL (5650 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl 2015-04-27 epizodo 150 MGL (5650 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (7530 Eur) dydžio bauda.

M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. L. kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl 2015-01-30 epizodo 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl 2015-04-27 epizodo 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 120 MGL (4520 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį S. L. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-23 iki 2016-11-25 (dvi paros), šis sulaikyme išbūtas laikas prilygintas 4 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė subendrinta 116 MGL (4370 Eur) dydžio bauda.

S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – ir BPK) 151 straipsniu, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. L. nuosavybės teise priklausantį turtą ‑ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

V. J. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl 2015-01-30 epizodo 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl 2015-04-27 epizodo 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį V. J. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-23 iki 2016-11-25 (dvi paros), šis sulaikymo laikas prilygintas 4 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė subendrinta 96 MGL (3615 Eur) dydžio bauda.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. turtui (piniginėms lėšoms) 16 000 eurų bei 9 515 svarų sterlingų, paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

G. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl 2015-01-30 epizodo 120 MGL (4520 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl 2015-04-27 epizodo120 MGL (4520 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1880 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1880 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 20 MGL (750 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir paskirta galutinė 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį G. T. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2015-08-11 iki 2015-08-13 (dvi paros), šis sulaikymo laikas prilygintas 4 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė subendrinta 156 MGL (5875 Eur) dydžio bauda.

G. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. T. turtui (piniginėms lėšoms) 2400 Eur, 80 svarų sterlingų bei nekilnojamam turtui ‑ 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su pastatu (gyvenamuoju namu) unikalus (duomenys neskelbtini), (nuosavybės teise priklauso G. T. ir D. T.), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendžiu nustatyta, kad paskirtas baudas M. Ž., S. L., G. T., V. J. privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Tai patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei.

Iš M. Ž., S. L., V. J. ir G. T. solidariai priteista 30 550,47 Eur ieškovo R. P. įmonės „A3“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) civiliniam ieškiniui atlyginti.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, D. T., padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos V. T. laidavimą, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra apskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Ž., S. L., V. J. ir G. T. pripažinti kaltais už tai, kad veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestintomis prekėmis, o būtent:

M. Ž., S. L., V. J. ir G. T., pažeisdami nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, tai yra, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr.4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr.4-31, 2012-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija, 2013-08-31 įsakymo Nr. 4-759), 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2014 m. pabaigoje, būdami M. Ž. vadovaujamos organizuotos grupės, sudedančios iš M. Ž., S. L., G. T. ir V. J., nariais, M. Ž. parengus nusikalstamų veikų planus ir schemas, jam vadovavus ir koordinavus bendrininkų veiklą, paskirsčius jiems vaidmenis, sunkiam nusikaltimui daryti ‑ neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniuje, M. Ž. pasiūlius G. T. dalyvauti nusikalstamoje veikoje neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgyti, gabenti, laikyti ir siųsti Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, bei organizuoti cigarečių gabenimą į Didžiąją Britaniją. Pastarajam sutikus su M. Ž. pasiūlymu dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje, siekiant įgyvendinti šį nusikalstamą planą M. Ž. pavedė G. T. įgyti cigaretes iš S. L., jas nugabenti V. J. kartu su sulčių pakeliais, vėliau minėtas cigaretes, paslėptas sulčių pakeliuose, atsiimti iš V. J. ir organizuoti jų siuntimą M. Ž. į Didžiąją Britaniją. S. L., vykdydamas M. Ž. jam paskirtą vaidmenį ir nurodymus, tai yra parduoti cigaretes G. T., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti, pažeisdamas numatytą tvarką įgijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos nustatytais ženklais, tai yra cigaretes: 2 500 pakelių cigarečių „Winston“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 5 715 eurų ir 4 000 pakelių cigarečių „Minsk Slims“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 9 819 eurus, tai yra viso 6 500 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 15 534 eurus. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. L. cigaretes laikė jam nuosavybės teise priklausančiame mikroautobuse „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2015 metų sausio mėnesio antroje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015-01-26, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šeimyniškių g. 30A, Vilniuje, cigaretes realizavo atlygintinai perduodamas G. T., kuris tą pačią dieną įgytas cigaretes, automobiliu „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur minėtas cigaretes kartu su sulčių pakeliais perdavė V. J., kuri po kelių dienų tuos pačius 6 500 pakelių cigarečių, paslėptus sulčių pakeliuose, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, grąžino G. T.. Tą pačią dieną V. J. perdavus paslėptas cigaretes, paslėptus 6 500 pakelių cigarečių, nepaženklintus Lietuvos Respublikos nustatytais akcizų ženklais, G. T. supakavo į dvi paletes su maisto produktais, išnuomotu automobiliu „MersedesBenzSprinter“, valstybinis Nr. nenustatytas, gabeno į UAB „A” sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš kur minėtos cigaretės R. P. įmonės „A3“ krovininiu vilkiku „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su išnuomota UAB „K“ puspriekabe valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-01-28 buvo išsiųstos į Didžiąją Britaniją, kol 2015-01-30 cigarečių krovinys buvo sulaikytas Didžiosios Britanijos muitinės pareigūnų.

2. Taip pat M. Ž., S. L., V. J. ir G. T. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:

M. Ž., S. L., V. J. ir G. T. pažeisdami nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, tai yra, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr.4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr.4-31, 2012-06-11 įsakymo Nr.4-443 redakcija, 2013-08-31 Nr. 4-759), 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2014 m. pabaigoje, būdami M. Ž. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš M. Ž., G. T. ir V. J., nariais, M. Ž. parengus nusikalstamų veikų planus ir schemas, vadovavus ir koordinavus bendrininkų veiklą, paskirsčius jiems vaidmenis, sunkiam nusikaltimui daryti ‑ neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniuje, M. Ž. pasiūlius G. T. dalyvauti nusikalstamoje veikoje neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgyti, gabenti, laikyti ir siųsti Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, bei organizuoti cigarečių gabenimą į Didžiąją Britaniją. Pastarajam sutikus su M. Ž. pasiūlymu dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje, siekiant įgyvendinti šį nusikalstamą planą M. Ž. pavedė G. T. įgyti cigaretes iš S. L., jas nugabenti V. J. kartu su sulčių pakeliais, vėliau minėtas cigaretes ‑ paslėptas sulčių pakeliuose atsiimti iš V. J. ir organizuoti jų siuntimą M. Ž. į Didžiąją Britaniją. S. L., vykdydamas M. Ž. jam paskirtą vaidmenį ir nurodymus, tai yra parduoti cigaretes G. T., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti, pažeisdamas numatytą tvarką įgijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos nustatytais ženklais, tai yra cigaretes: 3000 pakelių cigarečių „MinskCapital“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 7 853 eurus, ir 1 485 pakelių cigarečių „Winston“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 3 601,55 eurus, tai yra viso 4 485 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 11 454,55 eurus. Tęsdamas nusikalstamą veiką cigaretes laikė jam nuosavybės teise priklausančiame mikroautobuse „WolkswagenSharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015-04-02, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šeimyniškių g.30A, Vilniuje, cigaretes realizavo atlygintinai perduodamas G. T., kuris tą pačią dieną įgytas cigaretes, automobiliu MersedesBenzSprinter, valstybinis Nr. nenustatytas, gabeno prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur minėtas cigaretes kartu su sulčių pakeliais perdavė V. J., kuri 2015-04-03 tuos pačius 4 485 pakelių cigarečių, paslėptus sulčių pakeliuose, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, grąžino G. T.. Tą pačią dieną, V. J. perdavus paslėptus 4 485 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatytais akcizų ženklais, G. T. supakavo į dvi paletes su maisto produktais, išnuomotu MersedesBenzSprinter automobiliu, valstybinis Nr. nenustatytas, gabeno į UAB „A“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). G. T. vykdydamas M. Ž. jam paskirtą vaidmenį ir nurodymus, 2015 metų kovo pabaigoje iš J. M. atlygintinai gavęs jo asmens duomenis, 2015-04-01 J. M. vardu, pasitelkęs D. T., išėmė individualios veiklos vykdymo pažymą bei prisistatydamas neegzistuojančios UAB „M“ darbuotoju J. M., 2015-04-20 sudarė krovinio pervežimo užsakymą ‑ sutartį su UAB „B“, kurios pagrindu, D. B. individualios įmonės vilkiku „MersedesBenzActros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ‑ šaldytuvu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėtos cigaretės 2015-04-21 buvo išsiųstos į Didžiąją Britaniją, kol 2015-04-27 Hetmanska g.84, Poznanėje, Lenkijoje, teisėsaugos institucijų pareigūnai sulaikė krovinį.

3. Be to, G. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Jis, 2015 metų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015-04-04, Biržuose, Kęstučio gatvėje, neteisėtai už atlygį įgijo J. M. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „DNB“ banko kortelę bei J. M. priklausančius šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ‑ internetinės bankininkystės prisijungimo ID, slaptažodžius ir kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei laikė juos adresu (duomenys neskelbtini).

4. Taip pat G. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. T., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko finansines operacijas. Jis, 2015-04-04 12.31 val. įdėdamas į AB „DNB“ banko bankomatą, esantį Kęstučio g. 10, Biržuose, J. M. vardu išduotą AB ,,DNB“ banko mokėjimo kortelę, surinkęs kortelės PIN kodą, įnešė į kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, 10 eurų, 2015-04-23 10.16 val. įdėdamas į AB „DNB“ banko bankomatą, esantį Kęstučio g. 10, Biržuose, J. M. vardu išduotą AB ,,DNB“ banko mokėjimo kortelę, surinkęs kortelės PIN kodą, įnešė į kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, 370 eurų, po ko veikdamas kartu su D. T., 2015-04-23 neteisėtai panaudojo J. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – internetinės bankininkystės prisijungimo ID, slaptažodžius ir kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra laikotarpiu nuo 12.41 val. iki 12.48 val. būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuteriu, kurio IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudojo žinomai svetimais banko kliento J. M. vardu išduotais elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenimis, neteisėtai prisijungė prie J. M. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu inicijavo finansines operacijas piniginių lėšų ‑ 363 eurų pervedimą į UAB „B“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su D. T., 2015-04-26 neteisėtai panaudojo J. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – internetinės bankininkystės prisijungimo ID, slaptažodžius ir kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra laikotarpiu nuo 18.36 val. iki 18.40 val. būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuteriu, kurio IP (duomenys neskelbtini), jis neteisėtai pasinaudojo žinomai svetimais banko kliento J. M. vardu išduotais elektroninės bankininkystės identifikavimo duomenimis, neteisėtai prisijungė prie J. M. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu inicijavo finansines operacijas piniginių lėšų ‑ 12,10 eurų pervedimą į UAB „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.

5. Be to, G. T. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. T., neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Jis, veikdamas kartu su D. T., būdamas (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuteriu, kurio IP (duomenys neskelbtini), interneto prieigos pagalba, AB „DNB“ banke internetinėje svetainėje, neteisėtai 2 kartus, o būtent 2015-04-23 12.41 val. ir 2015-04-26 18.36 val., pažeisdamas, tai yra suklaidindamas AB „DNB“ banke informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo J. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ‑ elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, neteisėtai ‑ neturėdamas elektroninės bankininkystės sutartimi su AB „DNB“ banke suteiktos teisės prisijungti prie elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo J. M. paskyros, nes prisijungimo teisė buvo suteikta tik J. M., autentifikuojamam sistemoje pagal banko jam išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, prisijungė prie AB „DNB“ banke informacinės sistemos.

6. Taip pat G. T. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: jis, siekdamas sudaryti sutartį dėl krovinio pervežimo, 2015-04-20, adresu (duomenys neskelbtini), iš elektroninio pašto duomenysneskelbtini@info.lt į UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), elektroninį paštą duomenysneskelbtini@gmail.com atsiuntė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad krovinio pervežimo užsakovas yra neegzistuojančios UAB „M“ darbuotojas J. M., kuriuo pagrindu UAB „B“ vadybininkas V. M. 2015-04-20 sudarė krovinio pervežimo užsakymą – sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2015-04-21 jis, imituodamas J. M. parašą, pasirašė ties eilute „M“, J. M.“ ir atsiuntė į UAB „B“ elektroninį paštą duomenysneskelbtini@gmail.com sutarties vykdymui.

II. Apeliacinių skundų argumentai

7. Nuteistasis G. T. ir jo gynėja advokatė Natalija Boiko apeliaciniame skunde prašo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai paskyrė bausmę ir pagrįstai patenkino civilinį ieškinį. Taip pat apeliantai prašo paskirti G. T. švelnesnę bausmę.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad M. Ž. atliko organizatoriaus vaidmenį, jo ir kitų vykdytojų nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o G. T. nusikalstamas veikas netinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, taip pažeisdamas nuteistojo teisėtus lūkesčius į teisingumo principo įgyvendinimą, skiriant bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje pažeistos ir įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BK 20 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), niekaip nemotyvuodamas, visiems bendrininkams paskyrė skirtingas bausmes.

8.1. Apeliantai nesutinka ir su civilinio ieškinio išsprendimu, nurodydami, kad šis ieškinys yra nepagrįstas, nes neįrodytas ieškinio dydis. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016, nurodoma, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra teisinis priežastinis ryšys. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nuteistieji nieko nežinojo apie civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2015-09-04 priimtas sprendimas už akių bei 2016-01-20 sudaryta taikos sutartis. Apeliantai paaiškina, kad šioje civilinėje byloje kaip atsakovas dalyvavo R. P. įmonė „A“, ieškovas – UAB „K“, patyręs turtinės 9525,47 Eur dydžio žalos. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2015-01-30 R. P. buvo informuotas, jog jo vilkikas ir iš UAB „K“ išnuomota puspriekabė sulaikyti Anglijos Doverio muitinėje, vairuotojai J. T. ir V. I. perdavė ieškovui įspėjimą dėl transporto priemonės konfiskavimo bei kitus dokumentus, o šią aplinkybę teisme patvirtino ir R. P. (t. 1, b. l. 90–101). Minėtoje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškinys iš dalies patenkintas, priteisiant iš atsakovo R. P. 21688,41 Eur. Pasak apeliantų, minėtas sprendimas patvirtina, kad R. P. ir kiti atsakovai, nedalyvaudami procese, nesiėmė veiksmų, kad būtų apgintos jų teisės civiliniame procese. Be to, R. P. įmonės savininkas nepranešė ieškovui apie tai, kad puspriekabė yra sulaikyta Anglijoje, nenutraukė nuomos sutarties, ir ieškovas toliau skaičiavo nuomos mokestį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir R. P., tačiau jis negalėjo tiksliai pasakyti, kada buvo nutraukta nuomos sutartis. Apeliantai, cituodami pirmosios instancijos teisme duotus liudytojo D. M. parodymus, nurodo, kad puspriekabės priėmimo perdavimo aktas pasirašytas ir nuomos sutartis nutraukta 2015-09-09 (t. 3, b. l. 45). Nuteistasis ir jo gynėja pažymi, kad tarp R. P. veiksmų (ar neveikimo) ir UAB „K“ padarytos žalos yra priežastinis ryšys, ir šią žalą turi atlyginti civilinis ieškovas.

8.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje pateiktas civilinis ieškinys, kuris turėtų būti nagrinėjamas pagal BK 109, 113 straipsnius bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.248 straipsnius, yra su trūkumais, klaidomis, prie jo nepateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kokio dydžio žalą turi atlyginti nuteistieji, todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai patenkino visą prašomos turtinės žalos atlyginimą UAB „K“ – 9525,47 Eur.

8.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. P. įmonei „A“ iš nuteistųjų M. Ž., S. L., V. J. ir G. T. solidaria priteista 21025 Eur žalos atlyginimas už konfiskuotą vilkiką DAF (t. 1, b. l. 167). Apeliantai nurodo, kad R. P. įmonės savininkas pirmą įspėjimą dėl transporto priemonės konfiskavimo gavo 2015-01-30 (t. 1, b. l. 90–101, 114), pakartotinius tokio pobūdžio dokumentus, nurodant, jog už transporto priemonės grąžinimą turi būti sumokėti 9450 svarų - 2018-03-03 (t 1, b. l. 114). Nuteistasis ir jo gynėja atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog R. P. vykdė Anglijos muitinės reikalavimus; pirmosios instancijos teisme R. P. parodė neturėjęs lėšų sumokėti Danverio muitinei 9450 Eur sumos, todėl konfiskuotas vilkikas buvo sunaikintas.

2. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį ir priimti dėl jos išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jos asmeninį turtą ( 16000 Eur ir 9515 svarų pinigines lėšas); atmesti jos atžvilgiu pareikštą civilinio ieškovo R. P. civilinį ieškinį.

9.1. Apeliantė, vadovaudamasi LAT praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013 dėl įrodymų vertinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl jos apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo vadovautis nuteistojo G. T. parodymais, kurie yra epizodiški, nenuoseklūs ir melagingi, duoti siekiant sušvelninti savo paties baudžiamąją atsakomybę ar jos išvengti. Apeliantė cituoja nuteistojo G. T. parodymus apie cigarečių paslėpimą sulčių pakeliuose ir teigia, kad pastarasis negalėjo paaiškinti jokių esminių faktinių aplinkybių, t. y., kokius sulčių pakelius jis pirko, kas buvo maišuose, kuriuos jis tariamai pristatė jai (V. J.), nes maišų turinio nematė ir netikrino, taip pat jis negalėjo parodyti cigarečių kiekio ir pavadinimo bei iš kokio asmens šios cigaretės buvo įsigytos. Nuteistoji pažymi, kad iš G. T. parodymų negalima daryti išvados, kad jai buvo perduodamos ir iš jos pasiimtos būtent cigaretės, nes cigaretės siuntinyje galėjo būti pakrautos bet kur ir bet kada. Apeliantės teigimu, nuteistasis G. T. 2017-12-15 paaiškino, kad visus inkriminuojamus veiksmus jis padarė vienas, parodė, jog susipažinus su J. M., šis užsiminė, kad norėtų dirbti kartu. Tačiau jau kitose apklausose G. T. parodė, kad J. M. nėra niekaip susijęs su cigarečių gabenimu. Nuteistoji teigia mananti, kad tokie G. T. parodymai negali būti pripažinti nuosekliais.

9.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis G. T. turėjo aiškų motyvą apkalbėti kitus nuteistuosius dėl nusikaltimo padarymo. Nuteistoji cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LAT praktiką dėl liudytojų parodymų, duodamų mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas bei bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų vertinimo (EŽTT sprendimai: 2015-06-02 sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07; Didžiosios kolegijos 2000-04-06 sprendimas byloje Libita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2004-05-25 sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2008-07-24 sprendimas byloje VladimirRomanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, 2010-01-14 sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03; LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-276-976/2015; LAT Senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40). Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad G. T. parodymai nėra patikimi, jam ne kartą buvo taikyta atsakomybė dėl cigarečių gabenimo (2008-11-17 ir 2012-11-17 Vokietijoje baustas už neteisėtą cigarečių gabenimą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nutartimi baustas už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą, realizavimą), kas patvirtina, jog tokia veikla jis vertėsi ankščiau ir vienas, todėl jo parodymai apie tai, jog buvo įtrauktas daryti nusikalstamą veiką yra nepagrįsti ir nelogiški. Be to, apeliantė pažymi, kad G. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, jo parodymai, jog V. J. slėpė cigaretes sulčių pakeliuose, yra išgalvoti ir neatitinkantys tikrovės

9.3. Apeliantės teigimu, byloje esantys duomenys paneigia, kad ji (V. J.) padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o jos parodymus nuosekliai patvirtina kita bylos medžiaga. Nuteistoji cituoja G. T. parodymus, duotus 2015-09-02 atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jo 2015-09-02 parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą ir teigia, kad G. T. pažinojo V. J. seniau, taip pat jis žinojo, kur yra jos garažas, kur ji kelis kartus perdavė jam siuntinius, kad šie būtų pristatyti Didžiojoje Britanijoje gyvenančiai anūkei. Apeliantės teigimu, šią aplinkybę patvirtina nuteistojo M. Ž. ir paties G. T. parodymai, kad jis prie garažo kelis kartus yra paėmęs iš V. J. mažus siuntinukus, skirtus šeimai. Apeliantė pažymi, kad būtent dėl siuntinių perdavimo, o ne dėl cigarečių gabenimo G. T. tapo žinomi duomenys apie ją ir jos turimus garažus. Be to, nuteistoji nurodo, kad apžiūrint jos telefoną bei jame esančius duomenis, nustatyta, jog G. T. jos telefone yra įvardintas kaip „fūristas G.“, ir ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog G. T. jai žinomas kaip nuolat į Didžiąją Britaniją vykstantis asmuo, per kurį galima perduoti siuntinius. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš 2015-08-10 užfiksuotų pokalbių 09:37:27 ir 19:17:37 taip pat negalima daryti išvados, jog buvo kalbamasi apie daromą nusikalstamą veiką, cigarečių paėmimą ar perdavimą; šių pokalbių metu V. J. tarėsi su G. T. dėl susitikimo laiko ir vietos, pasakė, kad dirbs su gėlėmis.

9.4. Apeliantė nurodo, kad jos gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rasti ir paimti pinigai (16000 Eur ir 9515 svarų) niekaip nesusiję su nusikalstam veika. Nuteistosios teigimu, rastų pinigų kilmę ji pagrindė įrodymais ir dokumentais: nuo 2002 m. V. J. kartu su motina dirbo pagal patentą, o nuo 2005 m. ji savarankiškai vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, užsiima prekyba gėlėmis. Pasak apeliantės, visos pajamos deklaruotos: jos motina J. V. 2007 m. deklaravo 28 600 Lt pajamų, 2008 ‑ 48 560 Lt pajamų, 2009 m. ‑ 5 680 Lt pajamų, 2010 m. – 30 953 Lt pajamų, 2013 m. – 4 778 Lt pajamų, 2014 m. - 29 870 Lt pajamų; iš viso nuo 2007 m. iki 2014 m. J. V. deklaravo 48 783 Eur pajamų, gautų vykdant veiklą pagal verslo liudijimą, o V. J. nuo 2008 m. iki 2014 m. deklaravo 12 438 Eur pajamų, gautų taip pat vykdant veiklą pagal verslo liudijimą. Be to, apeliantė nurodo, kad ji ir jos motina gaudavo ir kitų teisėtų pajamų: 2011 m. ji (V. J.) dirbo Anglijoje, atlyginimą gavo svarais, kuriuos laikė namuose. Nuteistoji paaiškina, kad 2011-03-18 jai buvo sumokėta 234,57 svarai, 2011-03-25 ‑ 234,64 svarai, 2007-11-08 mokėjimo nurodymu jai motina J. V. pervedė 4217,45 Eur sumą. Be to, apeliantė pažymi, kad J. V. buvo sudariusi terminuotą indėlio sutartį, turėjo indėlį banke, o 2006-06-16 pranešimu J. V. buvo informuota, kad jai priklauso 5950 Lt atkurtų santaupų. Nuteistoji nurodo ir tai, kad jos namuose buvo rasta pinigų svarais, nes ji skolino savo dukrai J. J. pinigų (2010-11-24 ji pervedė dukrai 8300 Lt, 2010-10-19 - 7700 Eur, 2013-04-02 - 4362,68 Eur), ir skolą ši grąžino grynaisiais pinigais svarais, nes gyvena ir dirba Anglijoje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šias išdėstytas aplinkybes patvirtina ir nuteistojo M. Ž. parodymai. Nuteistoji pažymi, kad visi jos namuose rasti grynieji pinigai priklauso jai ir jos motinai, šių pinigų kilmė yra teisėta.

9.5. Apeliantė, cituodama EŽTT ir LAT praktiką dėl abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai bei vadovaudamasi nekaltumo prezumpcijos principu, nurodo, kad byloje esančios abejonės ir nepatikimi duomenys turėjo būti aiškinami jos naudai ir priimtas išteisinamasis nuosprendis. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytus reikalavimus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatliko visapusiško įrodymų tyrimo, išvadų nepagrindė bylos įrodymų visuma, nepatikrino įrodymų patikimumo, pakankamumo, liečiamumo ir tarpusavio ryšio.

9.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su civilinio ieškinio išsprendimu. Nuteistoji nurodo, kad nenustačius jos veikose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš jos solidariai negali būti priteistas ir žalos atlyginimas. Be to, apeliantės teigimu, R. P. įmonės „A3“ civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Nuteistoji pažymi, kad teismo posėdyje R. P. pripažino, jog tuo atveju, jei muitinei jis būtų sumokėjęs 9 450 svarų, vilkikas būtų grąžintas, tačiau nesumokėjus nurodytos sumos, šis vilkikas buvo konfiskuotas, nurodant, kad priteistina suma yra 21 000 Eur. Apeliantė teigia mananti, kad R. P. tyčia nesikreipė į mutinę dėl vilkiko grąžinimo, neatliko jokių veiksmų, kad vilkikas būtų grąžintas, nors tokia galimybė buvo. Nuteistoji nesutinka, kad ji yra atsakinga ir už nuostolių atlyginimą, juolab, kad teismo posėdžiu metu R. P. parodė, kad E. K. dėl įvykio metu kilusių padarinių yra skolingas apie 13 000 Eur.

3. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. Ž. kaltės pagrįsta tik netiksliais G. T. parodymais ir jo pozicija, nes kitų M. Ž. kaltės įrodymų baudžiamojoje byloje nėra, kiti nuteistieji neparodė buvus kokį nors susitarimą veikti bendrai neteisėtai ir nusikalstamai, G. T. parodymai bei byloje esantys užfiksuoti pokalbiai taip pat nepatvirtina, kad jis (M. Ž.) atliko BK 199¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus alternatyvius jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

10.2. Apeliantas, cituodamas EŽTT ir LAT praktiką dėl abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, nurodo, kad byloje esančios abejonės ir nepatikimi duomenys turėjo būti aiškinami jo naudai ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

10.3. Nuteistasis, cituodamas G. T. ir R. P. skundžiamame nuosprendyje išdėstytus parodymus, teigia, kad šie parodymai ne tik, kad nepatvirtina jo kaltės padarius pirmą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir leidžia daryti išvadą, kad pats G. T. organizavo neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir šiame nusikaltime atliko pagrindinį vaidmenį, tuo tarpu jis (M. Ž.) nepadarė jokių BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, t. y. neįgijo, nelaikė, negabeno, nesiuntė, nenaudojo, nerealizavo akcizais apmokestinamų prekių. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš R. P. parodymų galima daryti išvadą, kad krovinį su paslėptomis cigaretėmis galėjo išsiųsti E. K.. Nuteistasis pažymi, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis niekada nenurodė į kasos pajamų orderį, kaip gavėją, įrašyti T. B. vardą ir pavardę.

10.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys iš D. T. kompiuterio, kurie aptarti skundžiamo nuosprendžio 22 lape, taip pat patvirtina, kad visi pokalbiai ir bendravimas vyko tik dėl maisto produktų, o M. Ž. ir G. T., priešingai nei nurodė pastarasis, 2014 m. pabaigoje nebuvo susitikę. Nuteistasis taip pat teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad G. T. keitė eurus į svarus ir pirko sultis „Zlotypotok“. Kita vertus, pasak apelianto, nuosprendžio 22 lape minimi valiutos keitimo kvitai niekaip nepatvirtina, kad pinigai priklausė ar buvo perduoti M. Ž. ar kad M. Ž. kaip nors susijęs su pinigų keitimo kvitais.

10.5. Nuteistasis pažymi, kad taip pat nepadarė ir antros jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliantas, cituodamas G. T. parodymus bei nuosprendyje padarytą telefoninių pokalbių suvestinės (t. 5, b. l. 5–6) analizę, teigia, kad telefoniniuose pokalbiuose adresas buvo nurodomas tik dėl vežamų maisto produktų. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teisme M. Ž. dar kartą nuosekliai paaiškino užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, kuris, be kita ko, nėra užmaskuotas.

10.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs ir nebuvo vienodi, nes ikiteisminio tyrimo metu ji parodė nepamenantis, jog G. T. jam būtų vežęs maisto produktus, parodė, kad šis jam atveždavo statybinių medžiagų. Tačiau nuteistojo teigimu, G. T. 2017-01-23 vykusios akistatos metus taip pat parodė, kad M. Ž. yra vežęs asmeninius siuntinius (baldus, siuntinius iš giminių).

10.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vertinant S. L. 2016-11-23 ir 2017-02-09 duotus parodymus, V. J. parodymus (t. 10, b. l. 41–43), taip pat 2017-04-27 akistatos tarp G. T. ir V. J. rezultatus (t. 10, b. l. 46–48), darytina išvada, kad tik G. T. parodymai yra dviprasmiški, melagingi ir skiriasi nuo kitų asmenų parodymų. Nuteistasis nurodo, kad S. L. neigė pažinojęs G. T. ir M. Ž., o V. J. nuosekliai ir neprieštaringai parodė, kad su G. T. bendravo tik dėl siuntos pristatymo anūkei.

10.8. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su J. M., individualios veiklos kūrimu ir UAB „M“, išimtinai vadovavosi vien tik prieštaringais G. T. parodymais, kurių nepatvirtina jokie dokumentai ir įrodymai. Apeliantas nurodo, kad G. T., teigdamas, jog individualios veiklos idėja kilo M. Ž., apklausose, vykusiose 2015-08-12 ir 2017-04-06 negalėjo paaiškinti, kokia turėjo būti įmonės forma, neprisiminė ir kitų svarbių aplinkybių. Nuteistasis pažymi, kad iš 2015-08-12, 2017-04-06 ir 2018-03-20 G. T. parodymų akivaizdu, kad jis pats atliko veiksmus steigiant ir vykdant individualią veiklą, tuo tarpu jis (M. Ž.) nieko, kas susiję su įmonės steigimu, neprašė ir tuo nebuvo suinteresuotas. Apeliantas nurodo ir tai, kad G. T. kartu su J. M. planavo vykdyti ūkinę veiklą, ir tai patvirtina, kad būtent G. T. buvo reikalinga įmonė pervežti didesnius kiekius krovinių.

10.9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ir ankščiau G. T. disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl nagrinėjamu atveju, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo M. Ž., kuris su disponavimu cigaretėmis niekada nebuvo susijęs ir tuo nesivertė. Nuteistasis, vadovaudamasis LAT Senato nutarimo Nr. 40 3.1.5 punktu bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1S-169/2003, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jo (M. Ž.) kaltės grįsti vien tik kito nuteistojo G. T. parodymais.

10.10. Apeliantas cituoja D. T. 2017-12-14 paaiškinimus ir teigia, kad D. T. parodymai yra nenuoseklūs, neobjektyvūs, duoti ne laisva valia, o dėl pareigūnų panaudoto psichologinio spaudimo.

10.11. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra visiškai nenustatytos aplinkybės, susijusios su svarų sterlingų perdavimu G. T., nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku G. T. perdavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

10.12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsakingiau vertinti kito nuteistojo toje pačioje byloje G. T. parodymus, nes jo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo suinteresuotumą perkelti atsakomybę kitam asmeniui. Be to, nuteistojo teigimu, G. T., duodamas parodymus neprisiekęs, galėjo meluoti ar turėti dėl jo (M. Ž.) kokių nors asmeniškumų ir nuoskaudų. Apeliaciniame skunde cituojami 2017-04-06 G. T. parodymai ir teigiama, kad šie parodymai yra klaidinantys ir nepagrįsti, nes G. T. negalėjo nurodyti tikslios susitikimo vietos („kažkokiam bare“), be to, niekaip neįrodė, kad toks susitikimas apskritai įvyko. M. Ž. teigimu, jis su G. T. 2014 m. pabaigoje susitikęs nebuvo, nes tuo metu net nebuvo grįžęs į Lietuvą. Apeliantas nurodo, kad ši abejonė turėjo būti aiškinama jo naudai.

10.13. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl organizuotos grupės ir M. Ž., kaip organizatoriaus, vaidmens. Nuteistasis nurodo, kad jis nepažinojo S. L., nerengė nusikalstamų veikų plano ir schemos, niekam nevadovavo ir nieko nekoordinavo, neskirstė vaidmenų, taip pat neatliko jokių BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytų veiksmų, ir tokių aplinkybių, išskyrus G. T., kuris ir organizavo cigarečių siuntimą, negalėjo patvirtinti nei vienas byloje apklaustas asmuo. Be to, nuteistojo teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kuo pasireiškė jo, kaip organizatoriaus, aktyvumas paruošiant nusikalstamą veiką.

10.14. Nuteistasis nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo solidariai priteistas turtinės žalos atlyginimas R. P. įmonei „A“. Visų pirma, pasak apelianto, civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, nes jo veiksmuose neįrodyta nusikalstamos veikos sudėtis. Be to, M. Ž. nurodo, kad jis vilkiku ir puspriekabe nesinaudojo, jais nedisponavo ir su jais nebuvo susijęs. Apeliantas pažymi ir tai, kad R. P. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog jeigu būtų sumokėjęs muitinei reikalautą 9000 svarų sumą, vilkikas būtų buvęs grąžintas, todėl jo prašymas priteisti nuostolius, pasak apelianto, apskritai nėra pagrįstas. Nuteistojo aiškinimu, jeigu R. P. būtų sumokėjęs 9000 svarų, jis nebūtų patyręs 21025 Eur nuostolių už konfiskuotą vilkiką, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti netinkamą, nerūpestingą paties civilinio ieškovo elgesį.

4. Nuteistasis S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

11.1. Apeliantas, cituodamas EŽTT praktiką, Lietuvos Respublikos Konstituciją, BPK 302 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas, išklausius 2019-05-23 paskutinius nuteistųjų žodžius, buvo paskelbtas tik po 5 mėnesių, t. y. 2019-10-16, ir toks sprendimo paskelbimo terminas jokiais procesiniais veiksmais nebuvo atidėtas ar pratęstas, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir teisingumo principo įgyvendinimą, dėl ko jis (S. L.) ilgai jautė netikrumą dėl jam pareikštų kaltinimų. Nuteistasis nurodo, kad šis pažeidimas nagrinėjamu atveju gali būti ištaisytas panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl S. L. nuteisimo.

11.2. Apeliantas nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje pagal Europos tyrimo orderį nebuvo gauta jokių duomenų apie akcizais apmokestinamas prekes iš užsienio valstybių, 2015-05-06 Lenkijos rajono prokuratūra atsiuntė tik nutarimo kopiją dėl daiktų sulaikymo patvirtinimo. Nuteistojo teigimu, 2015–2017 metais, vykdant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos paklausimus ikiteisminiame tyrime, šiai įstaigai buvo pateikti atsakymai iš Europolo Lenkijos nacionalinio biuro bei Didžiosios Britanijos, kuriuose nurodytos Europolo nuorodos dėl teikiamos informacijos naudojimo: „šią informaciją galima naudoti tik siekiant užkirsti kelią nusikaltimui ir kovoti su juo pagal Tarybos sprendimą dėl Europolo įsteigimo ar kitus galiojančius įstatymus“ bei „atskleisti teisminiame procese be teikėjo sutikimo negalima“. Papildomame atsakyme buvo pažymėta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba savo rašte informavo apie tai, kad, siekiant panaudoti minėtą informaciją teisminiame procese, yra būtinas atskiras prokuratūros prašymas. Todėl buvo surašytas raštas leisti panaudoti turimą informaciją teisme. 2018-06-25 gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikta informacija neturėtų būti naudojama teisminiame procese. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis minėtais duomenimis, kuriais naudotis procese nebuvo leista, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir pagrįstas skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis.

11.3. Be to, pasak apelianto, byloje nėra jokių duomenų apie Lenkijos ir (ar) Jungtinės Karalystės teritorijose rastas, paimtas, konfiskuotas, sulaikytas akcizais apmokestinamas prekes, jų kiekį, gamintoją ir panašiai, dėl to vykstančius procesus ar priimtus sprendimus juose. Nuteistasis teigia manantis, kad tokio pobūdžio byloje turi būti teisėtai surinkti ir tikslūs duomenys apie akcizais apmokestinamas prekes, tačiau tokios prekės nebuvo sulaikytos, saugomos, apžiūrėtos, suskaičiuotos ir Lietuvoje. Apeliantas nurodo ir tai, kad Muitinės departamento nurodytos bendro cigarečių muitinės vertės yra niekuo nepagrįstos, nes byloje nėra duomenų apie cigarečių kiekį, rūšį, pavadinimą, kilmę, gamintoją. Apeliantui nesuprantama, kuo vadovaujantis buvo padaryta išvada, kad S. L. realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

11.4. Apeliantas nurodo, kad nei vienas iš byloje apklaustų asmenų neparodė matęs cigaretes, taip pat ir G. T., teigęs, kad stovėjimo aikštelėje jam buvo perduoti juodi maišai, kurių turinio jis netikrino ir nežiūrėjo, tik padarė prielaidą, kad juose yra cigaretės. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu G. T. negalėjo patvirtinti, kad būtent salėje sėdinti asmuo (S. L.) jam perdavė minėtus juodus maišus. Be to, S. L. teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad juoduose maišuose perduotas turinys buvo sulaikytas Lenkijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

11.5. Nuteistasis cituoja jo gynėjo advokato prašymą dėl papildomos informacijos, kuri būtų galėjusi patvirtinti, ar S. L. buvo Lietuvoje 2014-07-01 – 2015-12-31 laikotarpiu, ir nurodo, kad šis prašymas buvo atmestas neskundžiamu prokurorės sprendimu.

11.6. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad byloje yra užfiksuoti telefoniniais pokalbiai tarp jo ir G. T., tačiau jam (S. L.) nesuprantama, kodėl tokiu atveju nebuvo nustatyta jo buvimo vieta telefoninių pokalbių metu ir kodėl G. T., kalbėjęs su juo telefonu, negalėjo jo atpažinti teismo posėdžių salėje. Nuteistasis teigia manantis, kad į šią baudžiamąją bylą buvo pateikti tik kaltinimui naudingi duomenys, o jį teisinantys ar keliantys abejonių duomenys buvo eliminuoti.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, civilinis ieškovas prašė patenkinti civilinį ieškinį, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. T. ir jo gynėjos advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, M. Ž., S. L. ir V. J. apeliaciniai skundai atmetami.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir, jais remdamasis, padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius, o ne vien tik kaltinimui palankius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 301–307 straipsniuose išdėstytus nuosprendžio formai, turiniui, surašymo tvarkai keliamus reikalavimus, tačiau jis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės G. T..

Dėl BK 199² straipsnio 1 dalies taikymo

8. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu apeliantai V. J., M. Ž. ir S. L. pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos; 2015 m. sausio 30 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. epizodai). Nesutikdami su šia nuosprendžio dalimi ir prašydami dėl kiekvieno iš jų priimti išteisinamąjį nuosprendį, apeliantai, visų pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis kito nuteistojo, taip pat pripažinto kaltu ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, G. T. parodymais, kuris šioje byloje yra bendrakaltinamasis, o jo parodymai ‑ nenuoseklūs, melagingi, duoti siekiant sušvelninti (ar išvengti) savo paties baudžiamąją atsakomybę, be to, jo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Su šiais apeliacinių skundų argumentai teisėjų kolegija nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje, kurioje pateikiama taip pat ir apeliaciniuose skunduose cituojamų EŽTT sprendimų analizė, yra išaiškinta, kad nėra nurodomos imperatyvios parodymų, duotų su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančių arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančių asmenų, panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgiant į, be kita ko, galinčius kilti pavojus (tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto) ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

15.2. Nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos nuteistasis G. T. išsamiai ir iš esmės parodė apie M. Ž. pasiūlymą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis ir šio pasiūlymo realizavimą. Duodamas parodymus apie 2015 m. sausio 30 d. nusikalstamą veiką G. T. parodė, kad susitikęs su M. Ž. 2014 m. pabaigoje Vilniuje, bare, gavo iš M. Ž. pasiūlymą gabenti paslėptas sulčių pakeliuose cigaretes į Jungtinę Karalystę. Šio sumanymo realizavimui susitikimo metu gavo iš M. Ž. svarų sterlingų, kuriuos išsikeitęs į eurus M. Ž. nurodymu įsigijo iš S. L. banderolėmis nepaženklintų cigarečių, taip pat sulčių ir maisto produktų, nugabeno sulčių pakelius ir įgytas cigaretes iki V. J. garažo, kur pastaroji jas (cigaretes) supakavo į tuščius sulčių pakelius. Po to, nuteistojo G. T. teigimu, atsiėmė iš V. J. supakuotas cigaretes, supakavo jas į dvi paletes kartu su maisto produktais, nuvežė ir laikė jas UAB „A“ sandėlyje, iš kur jos po kelių savaičių buvo išgabentos į Jungtinę Karalystę. Duodamas parodymus apie 2015 m. balandžio 27 d. nusikalstamą veiką, G. T. parodė, kad kitu atveju su M. Ž., susitikę Londone aptarė, kad šiuo atveju cigaretes į Jungtinę Karalystę gabens per kito asmens vardu įsteigtą įmonę. Nuteistasis teigė, kad atlikęs būtinus veiksmus ir įsteigęs bendrovę „M“, 2015 m. kovo pabaigoje jis vėl įsigijo banderolėmis nepaženklintų cigarečių iš S. L., nugabeno jas iki V. J. garažo, iš kur po kelių dienų atsiėmė šias cigaretes paslėptas (supakuotas) tuščiuose sulčių pakeliuose, nugabeno jas iki UAB „A1“ sandėlio saugojimui (laikymui), iš kur po kelių savaičių minėtas krovinys, sudarius sutartį tarp UAB „M“ ir UAB „B“ buvo išgabentas į Jungtinę Karalystę (t. 6, b. l. 191–195, 196–201). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą LAT ir EŽTT praktiką, atkreiptinas dėmesys, kad G. T. buvo apklaustas ir dvejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kur visi proceso dalyviai galėjo užduoti jam klausimus ir ginčyti jo parodymus; šia teise teisiamajame posėdyje užduodami klausimus nuteistajam G. T. pasinaudojo ir nuteistųjų M. Ž. ir V. J. gynėjai advokatai R. Baliūtis ir R. Mikulskas. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, susijusius su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, ir teigė, kad susitikimo su M. metu, pastarasis pasiūlė vežti cigaretes, kurias jo uošvienė V. J. paslėps sulčių pakeliuose. Pagal susitarimą cigaretes jis (G. T.) turėjo įgyti iš S. ir kartu su sulčių pakeliais nuvežti V. J. į garažą. Nuteistasis parodė, kad cigaretės V. J. buvo supakuotos, jam grąžintos ir sukrautos su maisto produktais į paletes ir, vienu atveju, nuvežtos į UAB „A“ sandėlį, iš kur buvo išgabentos į Jungtinę Karalystę, kitu atveju ‑ krovinys su šaldytais produktais ir sulčių pakeliuose paslėptomis cigaretėmis buvo nugabentas į UAB „A1“ sandėlį, iš kur vilkiku buvo išgabentos į Jungtinę Karalystę. Pirmosios instancijos teisme G. T. parodė, kad iš S. L. abiem atvejais jis įgijo cigaretes, kurios buvo sudėtos į 4–5 juodus maišus (t. 13, b. l. 145–153).

15.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nuteistojo G. T. parodymais vien todėl, kad jis davė kitiems nuteistiesiems nepalankius parodymus. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus nuteistųjų V. J. ir M. Ž. apeliacinių skundų argumentus, kad nuteistuosius kaltinančius parodymus G. T. davė (juos apkalbėjo), siekdamas išvengti ar palengvinti savo paties baudžiamąją atsakomybę. Visų pirma nepagrįsta, kad asmuo, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, duotų ne tik kitus, bet ir patį save kaltinančius parodymus. Kita vertus, įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę pasirinkti, kokius parodymus duoti (pripažinti savo kaltę, papasakoti apie visas jam žinomas su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes) ir pagrįstai tikėtis, kad į tai baudžiamajame procese bus atsižvelgta. Tačiau pasirinktas gynybos būdas, duodant byloje teisingus parodymus, kaip nustatyta G. T. atveju, negali būti vertinamas kaip asmens noras gauti baudžiamojoje byloje nepagrįstų privilegijų. Svarbu yra tai, kad aptartus G. T. parodymus apie jo ir kitų nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, patvirtina ir kiti byloje esantys parodymai. Išvados, kad G. T. apkalbėjo nuteistuosius, negalima padaryti ir dėl G. T. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kad jis užsienio valstybėse buvo baustas dėl su cigaretėmis susijusių pažeidimų, ar, kad jis baustas Lietuvoje administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimą, kuris, be kita ko, galėtų būti vertinamas kaip šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų trečias epizodas.

15.4. Nuteistoji D. T. pirmoje ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugpjūčio 13 d. vykusioje apklausoje parodė, kad yra girdėjusi, kaip jos vyras G. T. telefonu kažką „derindavo“ su M. Ž., jis su pastaruoju taip pat susitikdavo ir būdamas Anglijoje, be to, yra du kartus mačiusi, kad jos vyras, grįžęs iš Anglijos, parsivežė nemažas pinigų sumas svarais sterlingais, kuriuos vėliau keitė į eurus; taip pat yra girdėjusi telefoninius pokalbius, vykusius tarp G. T. ir M. Ž., apie cigaretes, sulčių pirkimą, išpylimą ir cigarečių paslėpimą sulčių pakeliuose. D. T. teigė mananti, kad sulčių pakeliuose paslėptas cigaretes G. T. ir M. Ž. vežė kelis kartus, tačiau ji nežinojo, kad paslėptos cigaretės buvo vežamos ir pasinaudojus „Maisto gojus“. D. T. parodė supratusi, kad jos vyras dalyvauja paslėptų cigarečių gabenimu į Angliją, tačiau ji manė, kad cigaretės buvo slepiamos dėl per didelio jų kiekio (t. 8, b. l. 17–19). Tik praėjus daugiau nei dvejiems metams po minėtos apklausos, G. T. asmeniškai surašytuose parodymuose nurodė, kad jos parodymai, duoti 2015 m. rugpjūčio 13 d., buvo gauti prieš ją panaudojus psichologinį smurtą, t. y. pagrasinus, kad, jeigu ji nesutiks su inkriminuojama nusikalstama veika ir neduos tyrimui reikalingų parodymų, ji ir sutuoktinis bus sulaikyti keliems mėnesiams. Nuteistoji taip pat teigė, kad ją ir G. T. sulaikius, jų nepilnamečiai vaikai buvo prižiūrimi G. T. giminaitės, todėl ji (D. T.), įsivaizduodama, kokį stresą ir išgyvenimus patiria jos vaikai, sutiko duoti bet kokius parodymus, kurie atitiktų tyrėjos norus, be to, buvo priversta duoti parodymus prieš savo sutuoktinį (t. 8, b. l. 41–42). BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Šia BPK nuostata baudžiamajame procese yra realizuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, reiškiantis, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pareigūnai galėtų reikalauti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, o tokio reikalavimo nevykdant – taikyti poveikio priemones. LAT nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-689/2018 yra išaiškinęs, kad nors įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narių ir artimųjų giminaičių teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus yra įtvirtinta BPK skyriuje „Liudytojai, ekspertai ir specialistai“, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos 31straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, darytina išvada, kad šią teisę turi ne tik liudytojai, bet ir kiti baudžiamajame procese apklausiami asmenys, nepaisant jų procesinio statuso (nukentėjusieji, įtariamieji, kaltinamieji). Tuo atveju, jeigu asmuo baudžiamajame procese turi būti apklausiamas apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, jam turi būti išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nepaisant to, ar tokia pareiga nurodyta BPK straipsnyje, reglamentuojančiame apklausą tam tikroje baudžiamojo proceso stadijoje, ar nenurodyta. Nagrinėjamu atveju, D. T. savo parašu patvirtino, kad prieš pirmą ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą, dalyvaujant jos gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, jai buvo išaiškintos jos, kaip įtariamosios, teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, tarp kurių ir teisė (bet ne pareiga) duoti parodymus bei teisė tylėti, taip pat jai buvo įteiktas ir teisių išaiškinimo protokolo priedas (t. 8, b. l.10). Ir nors D. T., ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusi kaip įtariamoji, pagal aukščiau aptartą įstatyminį reglamentavimą bei LAT praktiką, turėjo teisę neduoti parodymų prieš G. T., tačiau jai, kaip įtariamajai išaiškinus teisę apskritai neduoti parodymų, nelaikytina, kad ji buvo verčiama ar iš jos buvo reikalaujama duoti parodymus prieš šeimos narį – sutuoktinį G. T..

15.5. Nėra pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje duotais D. T. parodymais, atsižvelgiant ir į jos surašytų parodymų teiginius, susijusius su patirtu psichologiniu spaudimu, kuris, pasak nuteistosios, pasireiškė grasinimu, kad nesutikus su inkriminuojama nusikalstama veika bei atsisakius duoti tyrimui reikalingus parodymus, jai ir G. T. bus taikomas suėmimas. Teisėjų kolegija sutinka, kad sulaikyta ir žinodama, jog jos nepilnamečiai vaikai yra likę su giminaite, D. T. galėjo patirti neigiamus išgyvenimus ir norėjo, kad jai nebūtų taikomas suėmimas, kuris, pagal bylos aplinkybes, galėjo būti taikomas. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė darė neleistiną poveikį, dėl kurio nuteistoji davė iš esmė neteisingus parodymus ar parodė ne apie jai žinomas bylos aplinkybes, o tai, ką nurodė papasakoti tyrėja. Visų pirma, vėlesnėje ikiteisminio tyrimo apklausoje D. T., duodama parodymus jau po asmeniškai surašytų parodymų, kuriuose išdėstė apie iš tyrėjos patirtą psichologinį spaudimą bei apie vertimą duoti parodymus prieš savo šeimos narį, ji ne taip išsamiai pasakojo apie G. T. atliktus veiksmus, susijusius su cigarečių gabenimu į Jungtinę Karalystę, tačiau parodė, kad G. T., būdamas Jungtinėje Karalystėje, susitikdavo su M. Ž., šie asmenys bendravo telefonu ir G. T. būnant Lietuvoje, be to, yra girdėjusi ir jų pokalbius apie cigaretes (t. 8, b. l. 46–47). Šiuos parodymus D. T. patvirtino ir 2018 m. kovo 21 d. vykusioje apklausoje (t. 8, b. l. 85) bei pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad šiuose parodymuose ji pasakė viską, kaip buvo ir, ką ji žinojo (t. 13, b. l. 154). Pažymėtina ir tai, kad iš pirmosios instancijos teismo protokolo turinio taip pat matyti, kad D. T., iš pradžių parodydama apie ikiteisminio tyrimo metu jai darytą psichologinį spaudimą prieš pirmą apklausą dėl visų aplinkybių, kurios nurodytos pirmos apklausos protokole, paklausta konkrečiau, negalėjo įvardinti, ką tiksliai neteisingo, įtakota tyrėjos, ji parodė pirmos apklausos metu, teigdama, kad tik mano, jog jos parodymai apie G. T. dalyvavimą paslėptų cigarečių gabenime į Jungtinę Karalystę yra neteisingi; abstrakčiai parodydama, kad „pirmutiniai parodymai gal truputį neteisingai užrašyti“, labiausiai atkreipdama dėmesį į tai, kad pirmos apklausos protokole neteisingai nurodyta juridinio asmens „Maisto gojus“ forma (nurodyta UAB, o turėjo būti „individuali veikla pagal pažymą“) (t. 13, b. l. 153–154). Be to, su D. T. susijusiuose procesiniuose dokumentuose nenurodyta pastabų dėl šių dokumentų ydingumo, taip pat niekas iš proceso dalyvių nepasinaudojo procesine teise apskųsti tariamai neteisėtus pareigūnų veiksmus. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina D. T. teiginių, susijusių su procesinių teisių pažeidimais ikiteisminio tyrimo metu, deklaratyvumą.

15.6. Atkreiptinas dėmesys, kad G. T., praėjus daugiau nei dvejiems metams po jo sulaikymo ir pirmos apklausos, taip pat parašė panašaus turinio paaiškinimą kaip ir nuteistoji D. T., nurodydamas, jog jo sulaikymą ir patalpinimą į areštinę jis vertina kaip psichologinį smurtą; tyrėja jam grasino, kad nedavus tyrimui reikalingų parodymų jam ir sutuoktinei bus taikomas ilgalaikis suėmimas, be to, jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš sutuoktinę, todėl jie vienas kitą apkalbėjo. Priešingai nei nurodyta V. J. apeliaciniame skunde, šiame surašytame paaiškinime G. T. neigė savo sutuoktinės dalyvavimą neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, bet ne kitų nuteistųjų veiksmus (t. 7, b. l. 36), apie ką nuosekliai parodė viso proceso metu. Tačiau kaip ir D. T. atveju, G. T. pirmoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje dalyvavo ir jo gynėjas advokatas A. P.; prieš šią apklausą G. T. taip pat buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo teisės, tarp kurių ir teisė tylėti, todėl, vadovaujantis aukščiau aptartais motyvais, nelaikytina, kad jis minėtoje apklausoje, kurios protokolo turinio teisingumą, be kita ko, patvirtino savo parašu, taip pat buvo verčiama ar iš jo buvo reikalaujama duoti parodymus prieš šeimos narį – sutuoktinę D. T.. Pažymėtina ir tai, kad kitose ikiteisminio tyrimo apklausose ir pirmosios instancijos teisme G. T. papasakojo iš esmės tokias pat aplinkybes kaip ir pirmoje apklausoje, tik neigė, kad G. T. prisidėjo prie neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir žinojo apie cigarečių gabenimą į Jungtinę Karalystę. Tačiau pirmosios instancijos teisme G. T. vis dėlto pripažino, kad žmona galėjo ką nors „jausti“ dėl cigarečių gabenimo, teigė, kad pastabų apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusiai tyrėjai jis neturėjo, o pirmos apklausos neteisingumą jis motyvavo nuovargiu dėl sulaikymo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme G. T., kaip ir D. T., kalbėdamas apie pirmos apklausos parodymų neteisingumą, labiausiai akcentavo neteisingai apklausos protokole nurodytą juridinio asmens „Maisto gojus“ formą bei kai kurias neesmines, netiksliai jo paties papasakotas aplinkybes, kurias jis patikslino kitose apklausose (t. 13, b. l. 145–153).

9. Kad G. T. viso proceso metu davė teisingus parodymus, visų pirma, apie tai, kad būtent M. Ž. organizavo neteisėtą cigarečių gabenimą į Jungtinę Karalystė, patvirtina ir paties M. Ž. proceso metu duotų parodymų analizė. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. neigė, jog G. T. jam būtų vežęs didesnius kiekius maisto produktų, nurodydamas, kad to neprisimena, kad šis į Jungtinę Karalystę jam buvo vežęs tik uošvienės ir mamos perduotus siuntinius, o parodydamas apie jo žmonai priklausančią maisto prekių parduotuvę, teigė, kad lietuviškų prekių tiesiogiai iš Lietuvos nesisiuntė, maisto prekės buvo perkamos bazėje „Lituanica“, esančioje Londone (t. 11, b. l. 32–33). Ikiteisminio tyrimo metu surašytame paaiškinime be šių aplinkybių M. Ž. taip pat nurodė, kad G. T. jam atveždavo statybinių medžiagų, o šeimos narių perduotose siuntose buvo ir maisto prekių, taip pat dovanų jo dukrai (t. 11, b. l. 35). Tik pirmosios instancijos teisme M. Ž. parodė, kad G. T. buvo prašęs atvežti maisto prekių, o 2014 m. pabaigoje jie kalbėjosi dėl didesnio maisto prekių kiekio vežimą į Jungtinę Karalystę, parodė ir apie tokio krovinio su maisto prekėmis kainas bei tai, kad kelis kartus jis prašė atvežti daugiau maisto prekių, todėl G. T. ieškojo transporto, kad galėtų gabenti vieną ar dvi paletes (t. 13, b. l. 164–167), kas iš esmės patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme M. Ž. pripažino, jog 2015 m. sausio mėnesį sulaikytame krovinyje buvusios dvi paletės su maisto produktais (o taip pat ir su paslėptomis banderolėmis nepaženklintomis cigaretėmis) buvo skirtos jam. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis neprisimena apie G. T. jam siųstus maisto produktus, yra tik jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir noras nebūti susietam su jam skirtame krovinyje rastomis banderolėmis nepaženklintomis cigaretėmis. Nepagrįsta, kad asmuo, kurio prašymu buvo išsiųstos dvi paletės su maisto produktais, duodamas parodymus pagal jam įteiktą ir su tuo susijusį pranešimą apie įtarimą, apie tokį jam skirtą krovinį pamirštų. Be to, kad krovinys su palėptomis banderolėmis nepaženklintomis cigaretėmis buvo skirtas M. Ž. patvirtina ir tai, kad iš D. T. elektroninio pašto M. Ž. buvo siunčiami laiškai su atšviestais prekių pirkimo čekiais, tarp kurių ir 2015 m. sausio 13 d. pirkimo čekis su maisto prekių, pirktų „Promocash&carry” parduotuvėje, sąrašu (t. 8, b. l. 88–93), o iš G. T. parodymų yra žinoma, kad būtent šioje parduotuvėje M. Ž. prašymu jis pirko maisto produktus, kuriuos kartu su sultyse paslėptomis cigaretėmis išsiuntė į Jungtinę Karalystę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad 2015 m. sausio mėnesį M. Ž. iš G. T. būtų gavęs kokį nors kitą krovinį su maisto produktais. Be to, pats M. Ž., pirmosios instancijos teisme parodydamas, kad „buvau prašęs atvežti man maisto, o kad kažką jis buvo įdėjęs ar neįdėjęs tarp to maisto, nežinau, negaliu pakomentuoti“ (t. 13, b. l. 165), iš esmės dar kartą pripažino, kad G. T. išsiųsti kroviniai buvo skirti jam.

16.1. M. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad jo kaltę, neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis 2015 m. sausio 30 d., paneigia aplinkybė, jog 2014 m. pabaigoje jis Vilniuje nebuvo, todėl su G. T. susitikti ir aptarti nusikalstamos veikos padarymo bei perduoti pinigų, kaip tai parodė G. T., Vilniuje, bare, jis negalėjo. Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių šį M. Ž. apeliacinio skundo teiginį patvirtinančių duomenų t. y., kad jis G. T. nurodytu laikotarpiu negalėjo būti Lietuvoje. Be to, pirmosios instancijos teisme M. Ž., neigdamas susitarimą gabenti cigaretes, patvirtino, kad su G. T. 2014 m. pabaigoje (nedetalizuojant kur) jie aptarė galimybę vežti prekes į Jungtinę Karalystę; parodė, kad 2014 m. – 2015 m. G. T. dažnai atvykdavo į Jungtinę Karalystę ir jie susitikdavo; be to, parodė tik manantis, kad 2014 m. žiemą jis Lietuvoje nebuvo, nes į Lietuvą grįždavo tik vasaros metu (t. 13, b. l. 164–167), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, atliekant akistatą su G. T., jis (M. Ž.) parodė, kad 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje, po žiemos švenčių (kas pagal bylos duomenis galėjo būti prieš banderolėmis nepaženklintų cigarečių įgijimą) jis buvo grįžęs į Lietuvą (t. 11, b. l. 36–39; t. 13, b. l. 172), ir šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu ne tik neduoda pagrindo abejoti G. T. parodymais apie susitarimo ir pinigų perdavimo aplinkybes bei vietą, bet ir dar kartą patvirtina G. T. parodymų teisingumą ir M. Ž. parodymų nenuoseklumą. Papildomai pažymėtina, kad, įvertinus aptartus G. T. ir M. Ž. parodymus, galima daryti išvadą, kad šie asmenys, prieš pat, ar artimu kontrabandinių cigarečių įgijimo laiku, galėjo susitikti ir tokio susitikimo metu galėjo būti aptartas nusikalstamos veikos padarymas bei perduoti kontrabandinių cigarečių įgijimui skirti pinigai; nustačius kitus būtinus požymius, veikos kvalifikavimui pagal BK 199² straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, ar šie pinigai buvo perduoti Vilniuje, Vilniuje esančiame bare ar Jungtinėje Karalystėje ir pan.

16.2. Byloje esantys G. T. namuose atliktos kratos metu rasti ir paimti valiutos keitimo kvitai, kurių datos yra 2015 m. sausio 24 d., 26 d. ir 27 d. (t. 6, b. l. 31–36), kaip nurodoma ir nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde, patys savaime negali patvirtinti, jog į eurus iškeisti svarai sterlingai priklausė M. Ž.. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi G. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotus parodymus, kad cigarečių įgijimui iš M. Ž. gautus svarus sterlingus jis iškeitė į eurus (t. 6, b. l. 191–195), po atliktos kratos jo duotus paaiškinimus, susijusius su šios kratos metu rastais valiutos keitimo kvitais, kad jis keitėsi iš M. Ž. cigarečių įgijimui gautus pinigus (t. 6, b. l. 196–201), pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad „pirmame epizode pinigus man davė M., svarai buvo iškeisti į eurus, ir aš juos padaviau už cigaretes, už tuos maišus“ (t. 13, b. l. 148), taip pat ir D. T. parodymus, kad jos vyras nemažas pinigų sumas svarais sterlingais keitė į eurus (t. 8, b. l. 18), daro išvadą, kad šie tarpusavyje pagal esmines aplinkybes sutampantys ir vieni kitus papildantys nuteistųjų G. T. ir D. T. parodymai leidžia daryti išvadą, kad kratos metu rasti pinigų keitimo kvitai patvirtina G. T. parodymus, kad jis gavo iš M. Ž. svarų sterlingų, kurie buvo skirti kontrabandinėms cigaretėms įsigyti. Priešingai nei nurodoma M. Ž. apeliaciniame skunde, minėtos kratos metu rastas vienas iš prekių pirkimo čekis, kurio data yra 2015 m. sausio 26 d., patvirtina ir G. T. parodymus, kad jis parduotuvėje „Promo cash and carry“ pirko bent dalį sulčių „Zloty potok“ (t. 6, b. l. 37), kurias išpylus, pakuotėse buvo paslėptos banderolėmis nepaženklintos cigaretės. Tuo pačiu pažymėtina, kad šiame sprendime nebandoma paneigti, kad G. T. galėjo bendrauti su M. Ž. ir dėl teisėto daiktų, prekių atgabenimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, kas žinoma iš G. T., M. Ž., V. J. parodymų. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad G. T. bendravimas su M. Ž. vyko ir dėl banderolėmis nepaženklintų cigarečių gabenimo į Jungtinę Karalystę, šias cigaretes paslepiant sulčių pakeliuose ir kartu su maisto produktais supakuojant dvejose paletėse.

16.3. Nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad liudytojo R. P. parodymai patvirtina, kad krovinį su paslėptomis kontrabandinėmis cigaretėmis galėjo išsiųsti E. K.. Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų parodė, kad visą krovinį, kuriame buvo ir paletės su sulčių pakeliuose paslėptomis cigaretėmis, į Jungtinę Karalystę jo įmonė vežė E. K. užsakymu (t. 13, b. l. 11–15). Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. P. parodymų yra žinoma ir tai, kad E. K. jam sakė, kad už šį krovinį buvo atsakingas jo bendrovės vadybininkas B. N.. Ir nors šis asmuo ikiteisminio tyrimo metu telefonu tyrėją informavo, kad nėra susijęs su krovinio su rastomis cigaretėmis užsakymu (t. 2, b. l. 134), tačiau liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam B. N. paaiškino derinęs užsakymą dėl 2 palečių su sultimis pristatymo su asmeniu, kuris naudojosi telefonu su anglišku numeriu (t. 1, b. l. 69–70). Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. P. taip pat parodė, kad po to, kai buvo sulaikytas krovinys su sulčių pakeliuose paslėptomis cigaretėmis, jis bendravo su B. N., klausė jo, kas turėjo gauti tas paletes, ir B. N. jam atsiuntė gavėjo telefono numerį, kuris buvo angliškas, tačiau paskambinus gautu telefonu, jis jau buvo išjungtas (t. 13, b. l. 14). Iš G. T. parodymų yra žinoma, kad, darant pirmą nusikalstamą veiką, pagal susitarimą su M. Ž., jis sulčių pakeliuose paslėptas cigaretes turėjo atvežti į UAB „Adictus“ sandėlį, o tolimesniu šio krovinio išgabenimu į Jungtinę Karalystę turėjo pasirūpinti M. Ž.. Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. M., dirbęs UAB „Adictus“ patvirtino, kad G. T. atvežė dvi paletes į UAB „Adictus“, šios paletės buvo išgabentos į Jungtinę Karalystę. Liudytojas G. M. parodė ir tai, kad G. T. prašymu PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta B. vardu (t. 13, b. l. 27–28). Iš G. T. parodymų yra žinoma, kad šią pavardė dokumentuose jis nurodė įrašyti M. Ž. prašymu, ir ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nagrinėjamas aplinkybes gali būti paaiškinama M. Ž. siekiu nebūti identifikuotam krovinio, kuriame buvo gabenamas ir draudžiamos prekės, gavėju. Juolab, kad padarant antrą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis 2015 m. balandžio 27 d., M. Ž. taip pat paprašė kaip krovinio gavėją įrašyti ne jį, o kitą asmenį – T. J., ir tai patvirtina ne tik G. T. parodymai, bet ir telefoninių pokalbių, vykusių tarp M. Ž. ir G. T. turinys (t. 5, b. l. 6).

10. Kad M. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, susijusią su kontrabandinių cigarečių gabenimu į Jungtinę Karalystę 2015 m. balandžio 27 d., be aptartų įrodymų patvirtina ir byloje esantys tarp jo ir G. T. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (t. 5, b. l. 4–11). Ir nors šiose suvestinėse yra minėtų asmenų pokalbių apie maisto produktus, tačiau pokalbių turinys patvirtina, kad buvo tariamasi ne apie įprastą maisto prekių, skirtų pardavimui, atgabenimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, o buvo derinamas maisto produktų, skirtų paslėpti cigaretes, sąrašas; pokalbio metu apie maisto produktus kalbama kaip apie priemonę paslėpti cigaretes, bet ne kaip apie konkrečias norimas gauti prekes: G. T. pasako: „nu supratau, viskas aišku, bet tada ant viršaus, ką ant viršaus, ką čia sugalvojam gudriau, dešras, majonezą, pieną, dar kažką, nu kad šaldytuvas, nu kažkaip atrodytų“. Be to šio pokalbio metu M. Ž. išreiškė ir pasipiktinimą dėl atpigusios cigarečių kainos, į ką G. T. sureagavo pasiūlydamas palaukti, tačiau abu priėmė sprendimą nelaukti ir „bandyt kažką kažkaip judėt po biškį“. Šio pokalbio metu taip pat buvo kalbama apie įmonės sukūrimą, kaip galima spręsti iš pokalbio, taip palengvinant krovinio su kontrabandinėmis cigaretėmis gabenimą. Tačiau priešingai nei nurodyta M. Ž. apeliaciniame skunde, pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad apie tokios įmonės kūrimą jau buvo kalbėta ir ankščiau, o šio užfiksuoto pokalbio metu G. T. tik priminė jau apsvarstytą variantą: į M. Ž. klausimą „o tai kur ten tas nuplaukė?“, G. T. atsakė: „Tas nuplaukė? Reik bandyt daryt kažką kitaip tada. Ar tą individualią kažkaip paprastai bandyt daryt tada. Nu tiesiog ne LTD, bet nu paprastą įmonę. Padaryt štampą, viską ir viskas, nu. Ten ant jo vardo ir vsio“ (t. 5, b. l. 4). Toks pokalbio turinys niekaip nepaneigia G. T. parodymų, kad idėja kurti įmonę, prieš vežant kontrabandines cigaretes, susitikus Londone, kilo būtent M. Ž. ir kad „Maisto gojus“ buvo įsteigta su M. Ž. vežti cigaretes, o ne užsiimti teisėta veikla, kurioje dalyvautų ir J. M., kaip tai nurodoma M. Ž. apeliaciniame skunde. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje G. T. parodė nelabai suprantantis apie juridinių asmenų formas, nežinantis, kodėl „Maisto gojus“ nurodytas kaip UAB, priešingai nei nurodoma M. Ž. apeliaciniame skunde, gali tik patvirtinti, kad „Maisto gojus“ buvo įkurtas ne užsiimti nuolatine teisėta veikla, o dėl dar vieno būdo gabenti cigaretes į Jungtinę Karalystę. Iš karto po minėto pokalbio G. T. telefonu tarėsi ir dėl dviejų palečių gabenimo vilkiku su šaldymo kamera (t. 5, b. l. 5), o po dviejų dienų jis informavo M. Ž. apie įmonės sukūrimą, kad važiuos viską nupirkti bei paprašė, kad šis jam atsiųstų telefono numerį. M. Ž. po šio pokalbio atsiuntė trumpąją žinutę su nuoroda (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 5–6). Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo D. B., kurio individuali įmonė teikė krovinio pervežimo paslaugas, parodymų yra žinoma, kad M. Ž. G. T. nurodytu adresu ir turėjo būti pristatytas krovinys Jungtinėje Karalystėje, tačiau šis krovinys buvo iškrautas Poznanėje, policijos pareigūnams informavus, kad jame yra kontrabandinės cigaretės (t. 3, b. l. 97–99; t. 13, b. l. 82–83). Šį krovinį vežęs vilkiko vairuotojas liudytojas S. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš D. B. sužinojęs, kad vežamame krovinyje yra kontrabandinių cigarečių. Patikrinęs krovinį jis sulčių pakeliuose vietoj sulčių rado cigaretes, kurios buvo iškrautos Poznanėje esančiuose sandėliuose (t. 13, b. l. 100). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė ir tai, kad krovinyje su cigaretėmis ant viršaus buvo sudėti maisto produktai (t. 3, b. l. 103–105; t. 13 b. l. 100), kaip tai telefonu ir buvo aptarę G. T. ir M. Ž. (t. 5, b. l. 5–6). Iš kitų telefoninių pokalbių, vykusių iki krovinio išgabenimo, taip pat galima daryti išvadą, kad G. T. su M. Ž. kalbasi ir apie aplinkybes, susijusias su kontrabanda, apie ką proceso metu parodė G. T. – apie krovinio supakavimą, apmokėjimą už krovinį, krovinio gabenimą vilkiku su šaldytuvu bei vežamo krovinio maršrutą (t. 5, b. l. 7–11). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme M. Ž. paaiškino kai kurių byloje esančių telefoninių pokalbių turinį (t. 13, b. l. 164–167). Parodydamas apie 2015 m. liepos 13 d. S. L. ir G. T. pokalbį, jis teigė, kad jie kalbėjosi apie kitą M., kuris yra susijęs su šia baudžiamąją byla. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos yra žinoma, kad G. T. M. tik paminėjo, paaiškindamas aplinkybes, kokiomis jis susisiekė su J. M., kurio vardu buvo įsteigtas „Maisto gojus“ („per pažįstamo M., kurios daugiau duomenų neturiu, žmoną L., susiradau J. M.“). Paaiškindamas apie kitus pokalbius, susijusius su įmonės įsteigimu, adreso nurodymu, pokalbiuose paminėtais žodžiais „zebras“, „mėlynas“, cigarečių kainomis, maisto produktais, kuriuos reikia vežti šaldytuve, M. Ž. juos interpretavo savaip, bandydamas savo paaiškinimus pritaikyti prie keliamos versijos, kad su G. T. bendravo tik dėl maisto prekių atvežimo. Tačiau vertinant šiuos pokalbius ne atskirai, o jų visumą, taip pat sugretinus jų turinį ir su kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad byloje esantys pokalbiai patvirtina G. T. nurodytas aplinkybes bei tuo pačiu ir M. Ž. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

11. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina ir kitą nuteistojo G. T. parodymų dalį, kad cigaretes M. Ž. nurodymu jis įgijo iš S. L., kuris, pagal skundžiamą nuosprendį, cigaretes realizavo, atlygintinai jas perduodamas G. T..

18.1. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. nesutiko duoti pavyzdžių lyginamajam tyrimui (t. 9, b. l. 64–66), kad būtų nustatyta, ar jis bendravo telefonu su G. T., todėl buvo priimtas nutarimas šiuos jo pavyzdžius iš jo paimti (t. 9, b. l. 68–69). Specialisto išvadoje Nr. 140-(2070)-ISI-770 nustatyta, kad pateiktuose pokalbiuose su G. T. kalba arba tikėtina, kad kalba būtent S. L. (t. 9, b. l. 85–88), kas visiškai paneigia S. L. teiginius, kad jis G. T. nepažįsta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme S. L. iškėlė versiją, kad su G. T. jis telefonu galėjo kalbėti todėl, kad internetiniuose skelbimų portaluose bei socialiniame tinkle buvo įdėjęs skelbimus apie parduodamą žvejybai skirtą įrangą (t. 13, b. l. 155–156), tačiau G. T. tame pačiame teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad S. L. telefono numerį jam davė M. Ž. dėl cigarečių įgijimo, o meškerėmis ir kita žvejybos įranga jis nesidomi, nes nėra žvejys (t. 13, b. l. 155–156). Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių nevienkartinių G. T. ir S. L. pokalbių matyti, kad jie kalba kaip pažįstami asmenys, o jų pokalbio turinys visiškai nesusijęs su žvejybos įranga ir skelbimais ją parduoti ar pirkti (t. 5, b. l. 31–37, 40). Be to, pirmosios instancijos teisme S. L. negalėjo paaiškinti, iš kur G. T. gali žinoti kokios markės automobiliu jis važinėja, jeigu jie nėra pažįstami, teigdamas „iš kur G. T. gali žinoti, kad aš turiu automobilį „Sharan“, nežinau“ (t. 13, b. l. 155) (jau ikiteisminio tyrimo metu G. T. parodė, kad S. L. parduoti jam cigaretes atvyko tamsios spalvos automobiliu „Volkswagen Sharan“). Be to, byloje nustatyta, kad G. T. gyvenamoji vieta yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 64–66), t. y., šalia automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Vilniuje, Šeimyniškių g. 30A, kurioje, kaip parodė G. T., S. L. sprendimu įvyko susitikimas, kurio metu jis įgijo iš S. L. kontrabandines cigaretes (t. 7, b. l. 2–4). Ši aplinkybė, įvertinus ją visų nustatytų aplinkybių bei S. L. pasirinktos gynybinės versijos kontekste, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi G. T. parodymais ir nustatė, jog jis kontrabandines cigaretes įgijo iš S. L.

18.2. Šios išvados nepaneigia ir S. L. apeliacinio skundo argumentas, kad 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu jis nebuvo Lietuvoje, todėl G. T. perduoti cigarečių negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. taip pat parodė, kad laikotarpiu, kai jis tariamai perdavė G. T. kontrabandines cigaretes, tikriausiai buvo Didžiojoje Britanijoje, žadėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus (t. 9, b.l. 42–43), tačiau tokių dokumentų nerado ir nepateikė (t. 9, b. l. 45). Byloje vėliau buvo pateiktas tik elektroninis laiškas dėl S. L. skrydžio į Londoną 2015 m. rugpjūčio 11 d.–2015 m. rugjūčio 12 (t. 11, b. l. 110), tačiau šis dokumentas niekaip nepatvirtina, kad S. L. nebuvo Lietuvoje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje S. L., iškeldamas versiją, kad nusikaltimų padarymo metu nebuvo Lietuvoje, parodė ir tai, kad būdamas Didžiojoje Britanijoje, apsistodavo pas pažįstamus arba viešbučiuose, lėktuvo bilietus, kiek pamena, užsakydavo internetu ir elektroniniai bilietai būdavo atsiunčiami į jo elektroninį paštą, kurio neatsimena, arba į žmonos elektroninį paštą; laikotarpiu, kai buvo padarytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, buvo apsistojęs viešbučiuose maždaug 2–3 savaitėm, tačiau neprisiminė kokiuose, taip pat negalėjo prisiminti, ar už viešbutį atsiskaitė grynaisiais pinigais ar bankine kortele (t. 9, b. l. 42–43). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti S. L. versiją apie jo nebuvimą Lietuvoje nusikalstamų veikų padarymo metu.

18.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, kad S. L. gynėjas ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, ar S. L. buvo Lietuvoje 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, tačiau šis prašymas buvo išspręstas neskundžiamu prokurorės nutarimu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2018 m. kovo 29 d. pirmiausiai buvo pateiktas advokato padėjėjo J Kovalenkos prašymas išreikalauti duomenis apie S. L. įsigytus skrydžio bilietus 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu iš skrydžius organizuojančių ir (ar) skrydžių bilietais prekiaujančių asmenų (t. 11, b. l. 101). Šis prašymas buvo atmestas 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu, nurodant, kad sprendimas per 7 d. nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 11, b. l. 103–104). Nepasinaudodamas šia teise, advokato padėjėjas J. Kovalenka 2018 m. balandžio 11 d. pateikė prokurorei patikslintą prašymą išreikalauti duomenis apie S. L. skrydžius jau minėtu laikotarpiu iš Vilniaus ir Kauno į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (t. 11, b. l. 108–109). Šis advokato padėjėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, nurodant, kad jis nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo papildymu (t. 11, b. l. 112–113). Papildomai pažymėtina, kad minėtame 2018 m. balandžio 4 d. nutarime, nurodyta ir tai, kad buvo išsiųsti prašymai pateikti informaciją Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto bei Kauno oro uosto užkardoms apie S. L. išvykimą ir atvykimą iš Lietuvos. Iš Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos buvo pateikta informacija, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenų bazėje užfiksuoti 2 sienos kirtimai 2015 m. sausio 17 d. (išvykimas), 2015 m. liepos 7 d. (išvykimas), taip pat ir 2015 m. rugsėjo 2 d. (išvykimas); atvykimų užfiksuota nebuvo. Gautame atsakyme iš Kauno oro uosto pasienio užkardos nurodyta, kad S. L. per šį pasienio kontrolės punktą nurodytu laikotarpiu nevyko (t. 11, b. l. 103–104). Teisėjų kolegija sutinka, kad pateiktas S. L. išvykimo iš Lietuvos 2015 m. sausio 17 d. laikas yra artimas nuosprendyje nurodytam cigarečių realizavo atlygintinai perduodant G. T. laikui 2015 m. sausio mėnesio antroje pusėje, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. sausio 26 d. Tačiau pateikta informacija apie S. L. išvykimą nepatvirtina viso laikotarpio nuo kada ir kurį tiksliai laiką S. L. nebuvo Lietuvoje. Juolab, kad parvykti ir išvykti į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos galima be sienos kontrolės ir ne tik lėktuvu, pateiktoje informacijoje iš Vilniaus oro uosto užkardos taip pat nurodyta, kad jei asmuo atvyko vidiniu reisu (Šengeno valstybės), jis nebus tikrinamas per pasienio kontrolę (t. 11, b. l. 103).

18.4. Kaip nurodyta ir nuteistojo S. L. apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, G. T. iš jam pateiktų nuotraukų neatpažino S. L., kaip asmens, apie kurį davė parodymus (t. 11, b. l. 41–42). Pirmosios instancijos teisme G. T., parodydamas į S. L., teigė, kad šis žmogus yra panašus į S. (t. 13, b. l. 145); kitu atveju, apklausiant S. L., taip pat negalėjo patvirtinti, kad būtent iš šio žmogaus (S. L.) jis įgijo cigaretes, teigdamas, kad šis asmuo yra panašus į S. L. (t. 13, b. l. 155). Tačiau įvertinus tai, kad iš G. T. parodymų yra žinoma, kad su S. L. jis buvo susitikęs tik 2 kartus, todėl trumpų susitikimų metu, kai buvo tik perduodami maišai su cigaretėmis, G. T. galėjo ir neįsidėmėti S. L., tačiau vien ši aplinkybė, įvertinus aukščiau aptartų įrodymų, ypač tarp šių asmenų užfiksuotų pokalbių, kontekste, neleidžia daryti išvados, kad G. T. iš S. L. negalėjo įgyti kontrabandinių cigarečių. Priešingos išvados negalima padaryti ir atsižvelgiant į S. L. apeliacinio skundo argumentą, kad G. T. nematė ir netikrino, kas jam buvo perduota juoduose maišuose. Visų pirma, nepagrįsta, kad asmuo, žinodamas, jog įgyja kontrabandines cigaretes, būdamas viešoje vietoje, tikrintų, kas yra maišų viduje. Kita vertus, aptaręs su M. Ž. nusikalstamos veikos planą ir gavęs užduotį įgyti iš S. L. cigaretes už M. Ž. jam perduotus pinigus, G. T. suprato, kad maišuose yra kontrabandinės cigaretės, kurios vėliau ir buvo pasienio pareigūnų rastos paslėptos sulčių pakeliuose. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojas J. T., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patikrinus krovinį, paletėse su lenkiškomis sultimis buvo rasta 130 000 cigarečių pakelių „Minsk“ ir „Winston“ cigarečių (t. 2, b. l. 32–34); pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad cigarečių kiekis buvo nemažas, apie 2 paletes, o dėl tikslaus kiekio paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė teisingą cigarečių kiekį, nes muitinėje skaičiavo rastas cigaretes (t. 13, b. l. 144–145). Pažymėtina, kad šiuos liudytojo J. T. parodymus patikslina byloje esantys raštai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bei tarnybinis pranešimas dėl informacijos iš Didžiosios Britanijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta apie gautą pagalbos prašymą dėl informacijos pateikimo, siekiant nustatyti, kas atsakingas už akcizo mokesčio sumokėjimą dėl 2015 m. sausio 30 d. Doveryje sulaikytų 130 000 cigarečių, rastų transporto priemonėje, kurią vairavo J. T. (t. 2, b. l. 171). Tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas pagal išsiųstą prašymą pateikti informaciją, susijusią su 2015 m. sausio 30 d. Jungtinėje Karalystėje sulaikytu vilkiku, nurodyta, kad buvo konfiskuota 50 000 vienetų cigarečių (kas sudaro 2500 pakelių) „Winston“ ir 80 000 vienetų cigarečių (kas sudaro 4 000 pakelių) „Minsk slim“ (t. 2, b. l. 198), kurių muitinė vertė, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, buvo paskaičiuota pagal Muitinės departamento pateiktą metodiką 2015 m. sausio mėnesiui. Taigi šiuose raštuose nurodytas tikslus Jungtinėje Karalystėje, Doveryje muitinės pareigūnų rastų cigarečių kiekis vienetais, ir tai ne tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, susijusias su 2015 m. sausio 30 d. rastų cigarečių kiekiu (2 500 pakelių cigarečių „Winston“ ir 4000 pakelių cigarečių „Minsk Slim“), bet ir leidžia daryti išvadą, kad liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas rastų cigarečių kiekis (130 000) pakeliais, o ne vienetais, yra jo apsirikimas. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kokios rūšies ir koks kiekis kontrabandinių cigarečių buvo gabenamas padarant antrą nusikalstamą veiką 2015 m. balandžio 27 d. Liudytojas S. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vežtame krovinyje buvo baltarusiškos cigaretės, jų rūšis buvo „Minsk“ (t. 13, b. l. 100). Byloje esančiuose dokumentuose nurodyta, kad 2015 m. balandžio 27 d. Lenkijoje sulaikytame krovinyje buvo 3000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 1485 pakeliai cigarečių „Winston brand“ (t. 4, b. l. 90–99), kurių muitinė vertė, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, buvo paskaičiuota pagal Muitinės departamento pateiktą metodiką 2015 m. balandžio mėnesiui. Pažymėtina tai, kad šiuose aptartuose raštuose ir dokumentuose, buvo naudojamasi ir informacija, kurios, kaip nurodoma, atskleisti teisminiame procese be tiekėjo sutikimo negalima. Tačiau byloje esančiame Vilniaus apygardos prokuratūros rašte nurodyta, kad buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu į Didžiąją Britaniją, taip pat su Europos tyrimo orderiu į Lenkijos teisėsaugos institucijas, tačiau minėti prašymai nebuvo tinkamai vykdomi, nebuvo atsakyta į užduodamus klausimus, buvo patekta bendro pobūdžio informacija arba buvo nukreipiama į dar kitas tarnybas, dėl ko užsitęsė tyrimas (t. 12, b. l. 169). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje esantys raštai iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kurių pagrindu buvo pateikiama ir informacija apie rastas cigaretes, neturi jokios prejudicinės galios prieš kitus byloje esančius įrodymus, kurie buvo gauti teisėtais būdais. Byloje esantys įrodymai yra vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o ne atsietai (selektyviai) nuo visos bylos medžiagos.

12. Byloje esantys įrodymais pripažinti duomenys taip pat patvirtina ir kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad iš S. L. įgytas cigaretes, kurios buvo sudėtos į juodos spalvos maišus, G. T., padarant abi nusikalstamas veikas, nugabeno automobiliu į V. J. priklausantį garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur šios cigaretės V. J. buvo supakuotos (paslėptos) tuščiuose sulčių pakeliuose.

19.1. Nesutikdama su šia nuosprendžio dalimi, V. J. apeliaciniame skunde cituoja G. T. parodymus, duotus 2015 m. rugsėjo 2 d., atliekant parodymų patikrinimą vietoje, ir jo 2015 m. rugsėjo 2 d. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą, nurodydama, kad G. T. ją pažinojo ir ankščiau, todėl žinojo, kur yra jos garažas (duomenys neskelbtini), prie kurio jie buvo susitikę dėl siuntinių perdavimo Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai anūkei. Visų pirma, jau buvo minėta, kad šiame teismo sprendime nebandoma paneigti, kad G. T. su M. Ž., o taip pat ir su V. J. bendravo ir dėl smulkių siuntų pervežimo iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, bei, kad šias siuntas jam perdavė V. J. ar kiti M. Ž. šeimos nariai. Tačiau priešingai nei nurodoma V. J. apeliaciniame skunde, iš G. T. 2015 m. rugsėjo 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 7, b. l. 5–7), o taip pat apklausų metu jo duotų parodymų matyti, kad G. T. apie V. J. garažą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tapo žinoma ne dėl smulkių siuntų paėmimo, o po to, kai 2015 m. sausio mėnesį jis į šį garažą jai atvežė sulčių pakelius ir iš S. L. įgytas kontrabandines cigaretes, kad šios cigaretės būtų paslėptos tuščiuose sulčių pakeliuose. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 196–201) bei pirmosios instancijos teisme G. T. patvirtino, kad ankstesnius kartus, kai buvo perduodami smulkūs siuntiniai, jis su V. J. susitikdavo prie jo darbo UAB „T“ bei prie kito garažo, esančio Ukmergės g., bet ne prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini); prie dar vieno garažo (iš byloje esančių duomenų žinoma, kad (duomenys neskelbtini)) jis su V. J. buvo susitikę taip pat dėl cigarečių perdavimo, tačiau tą kartą su cigaretėmis, nespėjus jų perduoti, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda (t. 13, b. l. 147). Ikiteisminio tyrimo metu V. J. tvirtino, kad su G. ji buvo susitikusi vieną vienintelį kartą prie jos garažo, esančio Viršuliškėse, o prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), jie tikrai nebuvo susitikę. Kad šios apklausos metu V. J. kalbėjo būtent apie G. T., patvirtina tai, kad ji parodė, kad tą kartą, kai G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį garažą, netrukus po to prisistatė ir policijos pareigūnai, kurie ir sulaikė G. T. (t. 10, b. l. 41–43). Pirmosios instancijos teisme V. J. jau kitaip pasakojo apie susitikimų su G. T. skaičių ir vietą, teigdama, jog susitikimų dėl smulkių siuntų nugabenimo į Jungtinę Karalystę, galėjo būti 2 ar 3; gal tokias siuntas perdavė ir kitur, ir prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo, gal ir prie namų; gal ir pati G. T. yra pasakiusi, kiek garažų turi (t. 13, b. l. 162–163). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistųjų V. J. ir G. T. parodymus, daro išvadą, kad G. T. viso proceso metu iš esmės nuosekliai parodė, jog į V. J. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), jis vyko tik todėl, kad turėjo perduoti, o vėliau pasiimti sulčių pakeliuose paslėptas cigaretes. Tuo tarpu V. J., ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai patvirtinusi, jog su G. T. prie šio garažo nebuvo susitikusi, taip siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o pirmosios instancijos teisme pakeitusi parodymus ir teigusi, kad ir prie (duomenys neskelbtini) garažo perdavė siuntas užsienyje gyvenantiems šeimos nariams, bandė priderinti savo pateiktą versiją prie byloje surinktų įrodymų, tame tarpe ir prie G. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, patvirtinančio, dėl kokių aplinkybių jam tapo žinoma apie V. J. garažą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad gali būti situacijų, jog asmuo neprisimintų, kiek tiksliai kartų buvo susitikęs su kitu žmogumi. Tačiau nepagrįsta, kad 2 ar 3 kartus matytą asmenį, kaip tai nurodė V. J. pirmosios instancijos teisme, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įvardintų kaip matytą vieną vienintelį kartą, kai jis buvo sulaikytas. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių, kurie tarp V. J. ir G. T. buvo užfiksuoti ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 11 d., t. y. prieš pastarojo sulaikymą, taip pat galima daryti išvadą, kad šie asmenys, kaip nuosekliai parodė ir G. T., bendravo ir ankščiau, ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. vykęs susitikimas tikrai nebuvo pirmas. Be to, telefoniniai pokalbiai, vykę 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 11 d., patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d., kai G. T. buvo sulaikytas, V. J. prašymu jie susitiko kitame garaže nei ankstesnius kartus, ir šis garažas iki tol G. T. nebuvo žinomas, kas patvirtina G. T. parodymus, kad ankstesnius kartus jie susitikdavo (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, apie kurį ir parodė apklausų metu (2015 m. rugpjūčio 10 d. 9:37 val. vykęs telefoninis pokalbis; t. 5, b. l. 33; 2015 m. rugpjūčio 11 d. 17:11 val. vykęs telefoninis pokalbis; t. 5, b. l. 37). Be to, šių telefoninių pokalbių turinys, priešingai nei nurodoma V. J. apeliaciniame skunde, niekaip nepatvirtina, kad su G. T. ji tarėsi dėl smulkios siuntos perdavimo. 2015 m. rugpjūčio 10 d. 9:37 pokalbyje užfiksuota, kad pats G. T. teiraujasi V. J., ar šis galintis užvažiuoti, ir tai visiškai paneigia V. J. versiją, kad ir šio susitikimo metu ji norėjo perduoti tik smulkią siuntą Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems šeimos nariams. Pirmosios instancijos teisme V. J. pati pripažino, kad logiška būtų, jog dėl jai reikalingo susitikimo (siuntos perdavimo) ji G. T. skambintų pirma (t. 13, b. l. 163). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nuteistojo G. T. parodymais ir apie tai, kad, padarant nusikalstamas veikas, M. Ž. nurodymu kontrabandines cigaretes į jo (G. T.) pristatytus sulčių pakelius, prieš tai išpylus jų turinį, paslėpė būtent V. J.. Šios išvados, priešingai nei nurodyta V. J. apeliaciniame skunde, niekaip nepaneigia V. J. telefone kaip „fūristas G.“ įvestas G. T. kontaktas, nes iš bylos duomenų yra žinoma, kad G. T. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir yra nuvežęs M. Ž. smulkias siuntas į Jungtinę Karalystę, perduotas ir V. J..

19.2. V. J. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad cigaretės kroviniuose galėjo būti įkrautos bet kur ir bet kada. Liudytojas J. T. ir kitas krovininio automobilio vairuotojas liudytojas V. I., kurie gabeno krovinį su 2015 m. sausio 30 d. rastomis kontrabandinėmis cigaretėmis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gabendami krovinį, nuo maršruto nukrypę nebuvo, krovinio turinio nekeitė ir be priežiūros jo palikę nebuvo (t. 2, b. l. 9–10, 20–21; 32–34, 45–46). Šiuos parodymus liudytojai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (t. 13, b. l. 9–10, 144–145). Liudytojas E. S., kuris paėmė krovinį iš UAB „A“ sandėlio ir pristatė į UAB „A3“ taip pat parodė, kad gabendamas krovinį, jo atidaręs nebuvo, turinio nekeitė ir be priežiūros jo palikęs nebuvo (t. 2, b. l. 87–89; t. 13, b. l. 26–27). Liudytojas S. J., kuris gabeno antrą krovinį su kontrbandinėmis cigaretėmis, taip pat parodė, kad priimant šį krovinį, jo pakuotė nebuvo pažeista, vykdamas į Jungtinę Karalystę jis iki gautos informacijos apie kontrabandines cigaretes, nebuvo atidaręs gabenamo krovinio ir jo turinio nekeitė, krovinio be priežiūros palikęs nebuvo (t. 3, b. l. 103–105; t. 13, b. l. 100). Byloje nesant jokių kitų duomenų, kad G. T. supakuoto krovinio su iš S. L. įgytomis ir V. J. paslėptomis cigaretėmis turinys buvo keičiamas ar gabenimo metu pažeistas, liudytojų J. T., V. I., E. S., S. J. parodymai paneigia V. J. apeliacinio skundo teiginius apie galimybę, kad į krovinį kontrabandines cigaretes įdėjo kas nors kitomis aplinkybėmis nei parodė G. T. ir tai buvo nustatyta skundžiamame nuosprendyje.

13. Nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad liudytojo R. P. parodymai patvirtina, kad krovinį su paslėptomis kontrabandinėmis cigaretėmis 2015 m. sausio mėnesį galėjo išsiųsti E. K.. Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų parodė, kad visą krovinį, kuriame buvo ir paletės su sulčių pakeliuose paslėptomis cigaretėmis, į Jungtinę Karalystę jo įmonė vežė E. K. užsakymu (t. 13, b. l. 11–15). Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. P. parodymų yra žinoma ir tai, kad E. K., kurio bendrovė vertėsi krovinių iš Lietuvos surinkimu ir nugabenimu į Jungtinę Karalystę, jam sakė, kad už šį krovinį buvo atsakingas jo bendrovės vadybininkas B. N., kuris derino užsakymą dėl 2 palečių su sultimis pristatymo su asmeniu, kuris naudojasi telefonu su anglišku numeriu (t. 1, b. l. 69–70). Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. P. taip pat parodė, kad po to, kai buvo sulaikytas krovinys su sulčių pakeliuose paslėptomis cigaretėmis, jis bendravo su B. N., klausė jo, kas turėjo gauti tas paletes, ir B. N. jam atsiuntė gavėjo telefono numerį, kuris buvo angliškas, tačiau paskambinus, jis jau buvo išjungtas (t. 13, b. l. 14). Iš G. T. parodymų yra žinoma, kad, darant pirmą nusikalstamą veiką, pagal susitarimą su M. Ž., jis sulčių pakeliuose paslėptas cigaretes turėjo atvežti į UAB „Adictus“ sandėlį, o tolimesniu šio krovinio išgabenimu į Jungtinę Karalystę turėjo pasirūpinti M. Ž.. Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. M., dirbės UAB „Adictus“ patvirtino, kad G. T. atvežė dvi paletes į UAB „Adictus“, šios paletės buvo išgabentos į Jungtinę Karalystę. Liudytojas G. M. parodė ir tai, kad G. T. prašymu PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta B. vardu (t. 13, b. l. 27–28). Kad krovinys su palėptomis kontrabandinėmis cigaretėmis buvo skirtas M. Ž. patvirtina ir tai, kad iš D. T. elektroninio pašto M. Ž. buvo siunčiami laiškai su atšviestais prekių pirkimo čekiais, su maisto prekėmis, pirktomis „Promocash&carry” parduotuvėje, tarp kurių ir daugiau nei 150 pakelių sulčių „Zloty potok“ (t. 8, b. l. 88–93), o iš G. T. parodymų yra žinoma, kad būtent šioje parduotuvėje M. Ž. prašymu jis pirko maisto produktus, kuriuos kartu su „Zloty potok“ sulčių pakeliuose paslėptomis cigaretėmis išsiuntė į Jungtinę Karalystę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad 2015 m. sausio ar balandžio mėnesį M. Ž. iš G. T. būtų gavęs kokius nors kitus krovinius su maisto produktais. Be to, pats M. Ž. pirmosios instancijos teisme parodydamas, kad „buvau prašęs atvežti man maisto, o kad kažką jis buvo įdėjęs ar neįdėjęs tarp to maisto, nežinau, negaliu pakomentuoti“ (t. 13, b. l. 165), iš esmės pripažino, kad G. T. abu išsiųsti kroviniai buvo skirti jam ir jis negalėjo nežinoti, kad šiuose kroviniuose bus atgabenamos ir cigaretės. Priešingu atveju būtų visiškai nepagrįsta, kad asmeniui, jam nežinant, į kitą valstybę siunčiamame krovinyje, kurį jis priims, didžiąją dalį krovinio sudarytų ne jo prašomos tik maisto prekės, bet ir cigaretės. Be to, tuo atveju, jei M. Ž. būtų žinojęs tik apie legalaus krovinio gavimą, būtų nepagrįstas ir nereikalingas jo prašymas kaip gavėją nurodyti ne jo, o kito asmens pavardę (M. Ž. prašymu buvo įrašytos B. ir J. pavardės).

14. Pagal nusikalstamo veikos padarymo metu galiojusią BK 25 straipsnio 3 dalies redakciją organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Kartu pažymėtina ir tai, kad organizuotą grupę be susitarimo ir tyčios požymių išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant buvus susitarimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą vieningą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius (susitarimą ir bendrą tyčią) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

15. Byloje, visų pirma iš G. T. parodymų nustatyta, kad M. Ž. subūrė organizuotą grupę, kurios sudėtyje buvo jis, kaip organizatorius, ir vykdytojai G. T., S. L. ir V. J.. M. Ž. veiksmai, suburiant organizuotą grupę pasireiškė tuo, kad jis, pasiūlęs G. T. daryti nusikalstamą veiką, davė jam ir kitų nuteistųjų kontaktus, kurių jis (G. T. iki tol nepažinojo arba žinojo tik epizodiškai (V. J.). M. Ž. taip pat parengė ir nusikalstamos veikos planą, iš ko bus įgytos, kaip paslėptos ir kur bus gabenamos cigaretės, nepaženklintos banderolėmis, būten į Jungtinę Karalystę, kur jis pats gyveno. M. Ž. taip pat paskirstė G. T., S. L. ir V. J. vaidmenis ir atskiras užduotis, pats aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje (perdavė pinigus, skirtus kontrabandinių cigarečių įgijimui, ieškojo būdų, kaip paslėptas cigaretes gabenti, nurodydamas, kad jos turi būti paslėptos sulčių pakeliuose, supakuotos kartu su maisto produktais, taip pat ir šaldytuve, aktyviai domėjosi krovinio su kontrabandinėmis cigaretėmis atgabenimu į Jungtinę Karalystę). G. T. vaidmuo šioje organizuotoje grupėje buvo kontrabandinių cigarečų M. Ž. nurodymu ir iš jo perduotų pinigų įgijimas iš S. L., reikalingų priemonių joms paslėpti pagal M. Ž. nurodymą nupirkimas, visų šių įgytų priemonių perdavimas V. J. ir iš jo cigarečių, paslėptų sulčių pakeliuose, atsiėmimas bei tolimesnių veiksmų, susijusių su cigarečių išgabenimu į Jungtinę Karalystę parūpinimas (sandėliavimo patalpų, krovininių vilkikų suradimas, įmonės, per kurią gabentos cigaretės, M. Ž. nurodymu sukūrimas ir panašiai); S. L. vaidmuo buvo kontrabandinių cigarečių atlygintinas perdavimas G. T.; V. J. vaidmuo buvo kontrabandinių cigarečių paslėpimas sulčių pakeliuose ir perdavimas G. T., kad šio paslėptos cigaretės būtų išgabentos. Šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad visi nusikalstamos veikos nariai suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą vieningą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius (susitarimą ir bendrą tyčią).

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasi byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie sudaro vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje M. Ž., S. L., V. J. (taip pat ir G. T.) pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos 2015 m. sausio 30 d. ir 2015 m. balandžio 27 d.) ir šias nusikalstamas veikas M. Ž., S. L., V. J. ir G. T. padarė veikdami organizuota grupe, kurios organizatorius buvo M. Ž., o S. L., V. J. ir G. T. veikė kaip vykdytojai.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. L. nepagrįstai nurodo, kad dėl jo turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą ir išklausius nuteistųjų paskutinius žodžius, buvo nutarta, kad sprendimas šioje byloje bus skelbiamas 2019 m. gegužės 23 d., tačiau sprendimas šioje byloje buvo paskelbtas tik po 5 mėnesių, t. y. 2019 m. spalio 16 d. Kaip nurodyta ir nuteistojo S. L. apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo paskelbtas iš anksto numatytą dieną, be to, nėra ir duomenų, kad proceso dalyviai buvo informuoti apie teismo sprendimo paskelbimo perkėlimą vėlesniam laikui, ir ši situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra toleruotina. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad numatyto sprendimo paskelbimo dieną 2019 m. gegužės 23 d. buvo padarytas įrašas, patvirtinantis, kad nuosprendžio paskelbimas buvo atidėtas be datos dėl teisėjo ilgalaikio nedarbingumo. Tai laikytina objektyvia kliūtimi paskelbti procesinį sprendimą byloje per įstatyme numatytą terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio procesinės kliūtys gali būti šalinamos pakeičiant bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, tačiau tai atliekant privaloma įvertinti tiek proceso stadiją, kurioje išaiškėja tokio pobūdžio objektyvios priežastys, tiek į numatomą objektyvių priežasčių išnykimo laiką. Įvertinus šioje byloje susiklosčiusią situaciją, laikytina, jog šiuo atveju proceso operatyvumas buvo užtikrintas laukiant kol išnyks objektyvios priežastys, sukliudžiusios priimti ir paskelbti procesinį sprendimą per įstatyme numatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvios priežastys, kliudančios priimti ir paskelbti procesinį sprendimą nustatytu terminu paaiškėjo teismui jau išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, racionalu buvo laukti kol jos išnyks, o ne keisti teismo sudėtį. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, nepažeidė ir apelianto teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis). Byloje esantis 2019 m. spalio 2 d. pranešimas dėl nuosprendžio paskelbimo patvirtina, kad proceso dalyviai apie sprendimo paskelbimą 2019 m. spalio 16 d. 14 val. buvo informuoti (t. 14, b. l. 35). Papildomai pažymėtina tai, kad minėtas pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos S. L. teisės, taip pat ir teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuria S. L. pasinaudojo, ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

18. Skundžiamu nuosprendžiu G. T. taip pat pripažintas kaltu ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 198¹ straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo G. T. ir jo gynėjos advokatės N. Boiko apeliaciniame skunde neneigiama, kad G. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo kaltės proceso metu neneigė ir nuteistasis. Tačiau apeliantė nurodo kad, nustačius, jog M. Ž. atliko organizatoriaus vaidmenį, jo ir kitų vykdytojų veiksmai taip pat turėjo būti kvalifikuoti pagal minėtus BK straipsnius. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 255 straipsnis numato, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismui dėl M. Ž., V. J. ir S. L. buvo perduota nagrinėti dėl kaltinimų padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurias padarę skundžiamu nuosprendžiu jie ir buvo pripažinti kaltais. Pažymėtina ir tai, kad BPK 257 straipsnis numato galimybę, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta.

Dėl nuteistiesiems G. T., M. Ž., S. L. ir V. J. paskirtų bausmių

19. Byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 199² straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

20. Vilniaus apygardos teismas M. Ž. už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas dvi nusikalstamas veikas paskyrė po 150 MGL dydžio baudas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė, kad jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, įvertino jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuota grupe bei atsižvelgė, kad jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, M. Ž. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir pagrįstai nustatyta galutinė subendrinta 200 MGL (7 530 eurų) dydžio bauda.

21. V. J. skundžiamu nuosprendžiu už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas dvi nusikalstamas veikas paskirtos 80 MGL dydžio baudos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė, kad ji padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, charakterizuojama tik teigiamai, nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas ji padarė veikdama organizuota grupe. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, V. J. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir pagrįstai nustatyta galutinė subendrinta 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę pagrįstai įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2 sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir pagrįstai nustatyta galutinė subendrinta 96 MGL (3 615 eurų) dydžio bauda.

22. S. L. skundžiamu nuosprendžiu už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas dvi nusikalstamas veikas paskirtos 100 MGL dydžio baudos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė, kad jis padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, įvertino neigiamai ir teigiamai, kurių daugiau, jį apibūdinančius duomenis, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė veikdama organizuota grupe. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, S. L. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir pagrįstai nustatyta galutinė subendrinta 120 MGL (4 520 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę pagrįstai įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2 sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir pagrįstai nustatyta galutinė subendrinta 116 MGL (4 370 eurų) dydžio bauda.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems M. Ž., V. J., S. L. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jų švelninti.

24. Vilniaus apygardos teismas G. T. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, paskyrė baudą ‑ po 120 MGL už kiekvieną veiką, už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ‑ 50 MGL dydžio baudą, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ‑ 50 MGL dydžio baudą, už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 20 MGL dydžio baudą, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 20 MGL dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad G. T. padarė 2 sunkius, 2 apysunkius ir 2 nesunkius nusikaltimus, įvertino jį charakterizuojančius duomenis, iš kurių teigiamų yra gerokai daugiau nei neigiamų, taip pat į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo atskleisti savo ir kitų narių vaidmenis, padarant nusikaltimus) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe), įvertino jo elgesį, siekiant padėti tyrimui. Skundžiamame nuosprendyje, paskiriant G. T. bausmes už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nurodyta ir tai, kad jau po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, kai ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, G. T. 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo sulaikytas, o jo vairuojamame automobilyje buvo rastos cigaretės „Winston Blue“, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Už šį administracinį nusižengimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimu G. T. nubaustas bauda, kurią sumokėjo. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertino nurodydamas, jog G. T. net vykstant baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui išvadų dėl savo elgesio nedaro ir neatsisako siekio pasipelnyti iš nusikalstamos veikos. Įvertinęs tiek šią, tiek kitas aptartas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė G. T. didesnio dydžio baudą nei V. J. ir S. L., bet mažesnę nei nusikalstamų veikų organizatoriui M. Ž.. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija nesutinka. Paminėtina, kad G. T. su cigaretėmis už kurias jam 2016 02 29 buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo sulaikytas 2015 08 11. Apie tai, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 ² str.1d. G. T. sužinojo tik kitą dieną ‑2015 m. rugpjūčio 12 d. jam įteikus pranešimą apie įtarimą. Kitokių duomenų byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, nulėmusi griežtesnės nei kitiems bendrininkams bausmės paskyrimą, kad G. T. net vykstant baudžiamajam procesui neatsisako neteisėto elgesio, nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jis padėjo atskleisti savo ir kitų nuteistųjų atliktus veiksmus, tačiau šios aplinkybės reikšmė buvo nepagrįstai sumenkinta. Teisėjų kolegijos vertinimu G. T. parodymai buvo itin svarbūs nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Todėl toks G. T. pastangų neįvertinimas, paskiriant jam griežtesnes bausmes nei kitiems vykdytojams (S. L. ir V. J.), yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis bendriesiems bausmės paskyrimo pagrindams bei baudžiamojo proceso principams ir atgrasantis nuo pasirinkimo duoti byloje teisingus parodymus ir padėti atskleisti nusikalstamą veiką bei joje dalyvaujančius asmenis. Esant šioms aplinkybėms, G. T. už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos kito dydžio bausmės, šį dydį nustatant mažesnį nei kitiems šių nusikalstamų veikų vykdytojams V. J. ir S. L. paskirtų bausmių dydžiai. Tai padarytina pakeičiant Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio1, 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu G. T. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtiną bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d., 2 sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

25. Už kitas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas G. T. paskyrė teisingas, BK 41 ir 61 straipsnio reikalavimus atitinkančias bausme, kurių dydis yra gerokai mažesnis nei sankcijos vidurkis, todėl dar labiau jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

26. Vilniaus apygardos teismas, patenkindamas R. P. įmonės „A3“, pripažintos civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 185–186), civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 149–153), priteisė iš nuteistųjų M. Ž., S. L., V. J. ir G. T. solidariai 30 550,47 Eur patirtai žalai atlyginti. Iš byloje esančio civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų šį ieškinį pagrindžiančių dokumentų matyti, kad pagal Vilniaus mieto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2016 m. sausio 22 d. vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 175), kuriuo UAB „K“ naudai nuspręsta išieškoti iš D. P. ir R. P. 3 273,38 eurus skolos, 64,59 eurus delspinigių ir lygiomis dalimis iš kiekvieno po 162,67 eurus žyminio mokesčio, iš kiekvieno po 321,38 eurus bylinėjimosi išlaidų. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-30866-600/2016 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo UAB „K“ 460 eurų nuostolių, o dėl likusios nuostolių sumos susitarė mokėti dalimis (t. 1, b. l. 177–178). Pagal pateiktus duomenis, iš viso UAB „K“ priteista 9 525,47 Eur. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, kad R. P. įmonei „A3“ nuosavybės teise priklausantis vilkikas DAF, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Anglijos muitinės pareigūnų buvo konfiskuotas, jo vertė remiantis UAB „Emprekis“ duomenimis 2015 metų sausio mėnesio vertinimu sudarė 21 025 Eur be PVM (t.1, b. l. 167). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su civiliniame ieškinyje nurodytomis prašomomis priteisti sumomis, kurias patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Šių sumų apeliaciniuose skunduose neginčija ir nuteistieji, iš esmės nurodydami tik tai, kad R. P. nebuvo pakankamai rūpestingas, kad patirtos žalos išvengtų. Tačiau iš pirmosios instancijos teisme duotų liudytojo R. P. parodymų matyti, kad kai nuomotojui (UAB „K“) pasakė, kad Jungtinėje Karalystėje konfiskavo priekabą, jie kreipėsi į teismą ir teismas areštavo jo (R. P.) ir jo sutuoktinės sąskaitas. Liudytojas paaiškino, kad kai vilkikas ir priekaba buvo areštuoti, jis kreipėsi į Raseinių policiją, ikiteisminio tyrimo tyrėją, Raseinių rajono prokuratūrą, kur taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl konfiskuoto vilkiko jis paaiškino, kad bandė jį atsiimti, tačiau nepavyko susitarti. Jis bandė skambinti, tartis sumokėti dalimis, nes neturėjo lėšų dėl areštuotų sąskaitų, buvo labai blogoje finansinėje situacijoje. Liudytojas parodė ir tai, kad bandė susigrąžinti vilkiką, pasiimdamas iš banko paskolą, tačiau jam paskola nebuvo suteikta. Liudytojas parodė, kad nedidino savo veiksmais nuostolių, nes jam nuostoliai, neturint vilkiko buvo dar didesni. Jis taip pat pažymėjo, kad už vilkiko atsiėmimą jam reikėjo sumokėti 9 000 svarų, tačiau jis tokių pinigų neturėjo, buvo areštuotos tiek jo šeimos asmeninės, tiek įmonės lėšos (t. 13, b. l. 11–15). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos liudytojo R. P. parodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad jis pats yra atsakingas už UAB „K“ patirtą žalą ar kad jis tyčia nesikreipė, kad vilkikas būtų grąžintas. Priešingai, R. P. parodymai patvirtina, kad jis pagal savo galimybes buvo kiek įmanoma aktyvus, dėjo pastangas, kad areštuotos transporto priemonės būtų grąžintos, todėl jo veiksmų negalima vertinti kaip nerūpestingų, kaip tai nurodoma nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu patenkinti R. P. civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš M. Ž., V. J., S. L. ir G. T. 30 550,47 Eur. Byloje nustatyta, kad padarydami pirmąją nusikalstamą veiką, susijusią su cigarečių gabenimu 2015 m. sausio 30 d., nuteistieji kaip priemone pasinaudojo UAB „K“ ir R. P. įmonės transporto priemonėmis, kurios dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų buvo prarastos arba laikinai prarastos ir dėl to R. P. patyrė žalos. Tai leidžia daryti išvadą, kad tarp nuteistųjų veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, ir šią patirtą žalą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė solidariai iš M. Ž., S. L., V. J. ir G. T.. Nepatenkinus apeliacinių skundų prašymo dėl civilinio ieškinio atmetimo, nėra pagrindo tenkinti ir V. J. apeliacinio skundo prašymo panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jos asmeninėms lėšoms. Pažymėtina tai, kad skundžiamu nuosprendžiu palikus galioti BPK 151 straipsnio tvarka paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, tokiu sprendimu nedaroma išvada, kad kratos metu rastos ir paimtos V. J. piniginės lėšos yra susijusios su nusikalstamomis veikomis. Šios lėšos (jų dalis) jai gali būti grąžintos, kai byloje bus visiškai atlyginta solidariai priteista žala civiliniam ieškovui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokatės Natalijos Boiko apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. M. Ž., S. L., V. J. skundus atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti.

G. T. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (2015 m. sausio 30 d. nusikalstama veika), paskirti 70 MGL (2 636 eurų) dydžio baudą.

G. T. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (2015 m. balandžio 27 d. nusikalstama veika), paskirti 70 MGL (2 636 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (2015 m. sausio 30 d nusikalstama veika ir 2015 m. balandžio 27 d. nusikalstama veika) ir bausmes, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir nustatyti subendrintą 90 MGL (3 389 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d., 2 sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę 86 MGL (3 239 eurų) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai: Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėAlgimantas Valantinas