Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr. T-44-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09987-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.2.12; 2.5.11; 2.5.15.

2020 m. gegužės 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios V. J. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko prašymą dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu patvirtinimo ir laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu V. J. pripažinta kalta dėl 2015 m. sausio 30 d. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje (past. – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), paskiriant jai 80 MGL (3 012 Eur) dydžio baudą. V. J. taip pat pripažinta kalta dėl 2015 m. balandžio 27 d. nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje (past. – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), paskiriant jai 80 MGL (3 012 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. J. skirta galutinė subendrinta 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį V. J. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (dvi paros), šis sulaikymo laikas prilygintas 4 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė subendrinta 96 MGL (3 615 Eur) dydžio bauda. V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsniu, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. turtui (piniginėms lėšoms) 16 000 Eur bei 9 515 svarų sterlingų, paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

9. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai ar konfiskuotino turto vertei esant iš esmės panašiai kaip ir turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra adekvati bei proporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų pagal civilinius ieškinius sumų dydžiui.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės apribojimas V. J. turtui – pinigams 16 000 Eur bei 9 515 svarų sterlingų, Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas kelis kartus, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. J. turtui (piniginėms lėšoms), paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, patenkindamas R. P. įmonės „A“ civilinį ieškinį, priteisė iš nuteistųjų V. J., M. Ž., S. L. ir G. T. solidariai 30 550,47 Eur patirtai žalai atlyginti.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-30/2011, e3K-3-309-690/2016).

13. Pažymėtina ir tai, jog įstatymas nenumato jokių solidariosios atsakomybės taikymo išimčių, tais atvejais kuomet žala nukentėjusiajam yra padaroma bendrais kitų asmenų veiksmais, o tai reiškia, kad solidarioji prievolė negali būti daloma ir už visą priteistą žalą vienodai atsakingi visi nuteistieji. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad byloje pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo neužtikrins civilinio ieškovo interesų apsaugą į tinkamą žalos atlyginimą. Be to, pateiktas susitarimas nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinis ieškinys bus patenkintas, todėl nėra jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo tenkinti nuteistosios gynėjo prašymą.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnyje nurodyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas civiliniam ieškiniui užtikrinti ir panaikinamas, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Todėl vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi V. J. piniginės lėšos ar jų dalis gali būti grąžintos, kai byloje bus visiškai atlyginta solidariai priteista žala civiliniam ieškovui. Teismas pažymi, kad visa žala, kurios atlyginimas priteistas pagal patenkintą civilinį ieškinį R. P. įmonės „A“ naudai, iki šiol nėra atlyginta, o panaikinus nuosavybės teisės apribojimą iš esmės gali būti pažeista civilinio ieškovo teisė gauti žalos atlyginimą.

15. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog pagrindas atlyginti žalą pagal R. P. įmonės „A“ civilinį ieškinį nėra išnykęs, turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė ir priteisto žalos atlyginimo turto vertė yra proporcinga. Darytina išvada, kad pateiktame prašyme nurodytam turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pagrįstai, todėl šią procesinės prievartos priemonę naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. J. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko prašymą dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu patvirtinimo ir laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.