- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-17
- Bylos Nr.
- T-37-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09987-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Nuteistasis
- V. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios V. J. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-315/2019 paskirtos 96 MGL (3 615 Eur) dydžio baudos sumokėjimo per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2022 m. sausio 31 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-315/2019 V. J. buvo pripažinta kalta:
1.2. padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija (2015 m. sausio 30 d. epizodas)) ir jai paskirta 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda;
1.3. padariusi nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija (2015 m. balandžio 27 d. epizodas)) ir jai paskirta 80 MGL (3 012 Eur) dydžio bauda;
1.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
1.5. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas V. J. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., t. y. dvi paros, kurios prilygintos 4 MGL dydžio baudai, ir nustatė galutinę mokėtiną 96 MGL (3 615 Eur) dydžio baudą.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu V. J. apeliacinis skundas buvo atmestas.
3. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. kovo 30 d. gautas nuteistosios V. J. prašymas leisti sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-315/2019 paskirtą 96 MGL (3 615 Eur) dydžio baudą per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2022 m. sausio 31 d. Nuteistoji nurodo esanti garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metai), jos pajamos yra itin mažos - šiuo metu dirba rūbininke VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro tik 438 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Be to, turi problemų su sveikata, nuolat lankosi pas gydytojus. Dėl amžiaus ir silpnos sveikatos yra itin sunku rasti geriau apmokamą darbą, gauti papildomas pajamas. Be to, pažymi, kad teismas nuosprendžiu paliko galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jos turtą iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo. Taigi, nuteistosios teigimu, dėl šių objektyvių priežasčių ji neturi jokių galimybių sumokėti jai paskirtą baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistosios V. J. prašymą prokurorė M. Orlova išreiškė poziciją nuteistosios prašymo netenkinti. Prokurorė atkreipė dėmesį, kad nuteistoji, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, skundė jį apeliacine tvarka, tačiau neprašė, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas patvirtins pirmosios instancijos teismo teisėtumą, būtų nustatytas ilgesnis terminas baudai sumokėti. Be to, mano, kad nuteistosios prie prašymo pridėti dokumentai nepatvirtina turtinės padėties, dėl kurios V. J. neturi galimybės savanoriškai įvykdyti bausmę. Prokurorės įsitikinimu, nuteistoji turi sumokėti jai skirtą bausmę iki teismo nustatyto termino pabaigos. To nepadarius bus konstatuota, kad bausmė savanoriškai neįvykdyta ir tokiu atveju baudos vykdymas turės būti perduotas priverstiniam vykdymui. Įstatymas nenumato teismui galimybės atidėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimą ar ją išdėstyti dalimis, todėl šiuo atveju nustatytas 2 mėnesių terminas negali būti keičiamas, taip pat baudos mokėjimas negali būti išdėstytas dalimis ar atidėtas jos vykdymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnis nustato su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog teismas gali išspręsti ne baudos sumokėjimo tvarkos ar termino, o tik baudos pakeitimo kita bausme klausimus. BPK 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teismas sprendžia dar ir klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio kodekso 361 straipsnį, t. y. teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju nekyla abejonių ir neaiškumų dėl nuosprendžiu skirtos baudos ar jos savanoriško sumokėjimo terminų nustatymo, todėl baudos savanoriško sumokėjimo termino pakeitimas pakeistų paties nuosprendžio esmę, o baudos vykdymo atidėjimas iš viso negalimas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, prokurorė daro išvadą, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, o vykdymo metu nustačius, kad nuteistoji tikrai neturi lėšų baudai sumokėti, bauda galės būti keičiama kita bausme, kaip tai numatyta BK 47 straipsnyje, BPK 352, 362 straipsniuose ir BVK 22, 25 straipsnių tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
7. Nors prokurorė atsiliepime akcentuoja, kad įstatymas (nei BK, nei BPK ar BVK) nenumato teismui galimybės atidėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimą ar ją išdėstyti dalimis, tačiau šioje vietoje apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).
8. Taigi tokios aukštesniojo teismo praktikos kontekste nėra pagrindo nespręsti nuteistosios prašymo dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo). Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pažymėtina, jog V. J. praeityje neteista, nėra duomenų apie tai, kad ji praeityje būtų vengusi vykdyti mokestinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš pažymos apie gautas pajamas, jos darbo užmokestis yra nedidelis, todėl 3 615 Eur dydžio baudos sumokėjimas per 2 mėnesius būtų sudėtingai įgyvendinamas, juo labiau, kad dėl vyresnio amžiaus ir turimų sveikatos bėdų (jos aprašytos kartu su prašymu pateiktame medicininiame pažymėjime) kito (geriau apmokamo) ar bent jau papildomo darbo šaltinio susiradimas yra apsunkintas. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad nuteistoji, baigiantis dviejų mėnesių terminui paskirtai baudai sumokėti, pati savanoriškai kreipėsi į teismą, o tai taip pat rodo jos siekį įvykdyti teismo paskirtą bausmę savanoriškai.
9. Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistoji nevengia sumokėti baudos, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manytina, kad nuteistajai V. J. pratęsus baudos sumokėjimo terminą 10 mėnesių laikotarpiui, ji turėtų realią galimybę savanoriškai sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, tuo pačiu išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Toks teismo sprendimas nepakeis priimto nuosprendžio esmės ir nepakeis nei nuteistajai paskirtos bausmės rūšies, nei dydžio. Kita vertus, pratęsus baudos sumokėjimo terminą tokiam laikotarpiui, kaip pageidauja nuteistoji, teismo įsitikinimu, būtų neįgyvendinamas vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės, paskirtos už du sunkius tyčinius nusikaltimus, padarytus veikiant organizuotoje grupėje, tikslų, o būtent tinkamai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, skirta bausmė, jos vykdymas neturi atitikti kaltininko norų. Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra objektyviai įmanomas sumokėti per 5 kartus ilgesnį nei įstatyme numatytą įprastinį baudos sumokėjimo terminą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, dėl ko nėra galimybės pilnai spręsti apie pastarosios finansinę padėtį.
10. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis valstybės ir nuteistojo interesų pusiausvyros principu, nuteistosios prašymas tenkintinas iš dalies, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtai 96 MGL (3 615 Eur) dydžio baudai savanoriškai sumokėti. Tuo pačiu nuteistajai išaiškintina, kad teismas nustato bendrą anksčiau nurodytos trukmės baudos sumokėjimo terminą, nenustatydamas konkrečių mėnesio įmokų. Nuteistoji pati savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu. Esminė aplinkybė - bauda privalo būti sumokėta per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistosios V. J. prašymą tenkinti iš dalies.
Pratęsti V. J. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-315/2019 paskirtos 96 MGL (3 615 Eur) dydžio baudos mokėjimo terminą iki 10 (dešimties) mėnesių laikotarpio, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.