Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2220-722/2024 pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo V. M., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

19. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacinio proceso metu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą naują įrodymą (t. y. 2024 m. sausio 8 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. GPNS2024/01). Tačiau kartu pažymi tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl pateikto naujo įrodymo pasisakys tik tuo atveju ir tik tiek, kiek jis objektyviai yra reikšmingas ir turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

21. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė V. K. ir atsakovas J. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. M. (žr. Gimimo liudijimas Nr. 054753), o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros D. M. (žr. Gimimo įrašas Nr. 203).

22. Nepilnametė E. M. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, lanko pradinio ugdymo įstaigą. Nepilnametė D. M. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, lanko ikimokyklinę (duomenys neskelbtini) ugdymo grupę. Duomenų apie tai, kad ginčo šalių nepilnametės dukros ugdo ar lavina kokius nors savo individualius gabumus ar lanko papildomus užsiėmimus, byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir jokių duomenų, kurie liudytų, kad E. M. ar D. M. turėtų kokių nors sveikatos problemų, specialių ar kitokių (didesnių materialinių išlaidų reikalaujančių) poreikių.

23. Ieškovė V. K. nuo 2023 m. lapkričio 14 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 1 931,89 Eur per mėnesį (bruto) (žr. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės informacija). Nekilnojamojo turto objektų ieškovė neturi, jos vardu yra registruoti du automobiliai – „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „MAZDA 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Anksčiau V. K. su nepilnametėmis dukromis E. M. ir D. M. gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Kitų išlaikytinių (be nepilnamečių dukrų E. M. ir D. M.) ieškovė neturi.

24. Atsakovas J. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 800 Eur per mėnesį (neto) (žr. Pažyma apie darbo užmokestį Nr. 20230913-1, taip pat 2023 m. lapkričio 17 d. banko sąskaitos išrašas). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu yra registruotas automobilis „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

25. Atsakovas, be nepilnamečių dukrų E. M. ir D. M., turi kitų išlaikytinių – jis augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą P. M. (žr. Gimimo liudijimas Nr. 054817), kurios motina V. B. yra mirusi (žr. Medicininis mirties liudijimas Nr. 18-25533157), taip pat augina ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. M. (žr. Gimimo įrašas Nr. 44). Atsakovas gyvena kartu su dukros A. M. motina V. M., kuri niekur nedirba, nuo 2023 m. liepos 13 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje. V. M. vaikai (M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimęs (duomenys neskelbtini)) taip pat gyvena kartu su atsakovu ir jo dviem (anksčiau minėtomis) dukromis. Atsakovas kartu su V. M. bei keturiais nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), mokėdamas 275 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį (Žr. Nuomos sutartis Nr. 2023/05/02). Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2018 m. balandžio 13 d. kredito sutartį Nr. 03A1818211518-Z5, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 11 250 Eur dydžio kreditas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo

26. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

27. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

28. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pažymint tai, kad šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Plėtodamas anksčiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečių dukros poreikių, nes, kaip nustatyta šioje byloje, ji pati pripažino, jog E. M. ir D. M. būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikia skirti ne didesnę sumą nei viena minimali mėnesinė alga (709 Eur), o iš atsakovo prašė priteisti netgi mažesnę sumą nei pusė minimalios mėnesinės algos, t. y. 275 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai civilinėje byloje buvo nustatyti tinkamai, be kita ko, dėl jų byloje tarp ieškovės ir atsakovo ginčo net nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu taip pat neginčija aplinkybės, jog nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti yra reikalinga būtent ieškovės patikslintame ieškinyje nurodoma suma, t. y. suma, neviršijanti vienos minimalios mėnesinės algos. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo iš jo priteisto išlaikymo nepilnametėms dukros dydžiu apeliantas grindžia išimtinai antruoju CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kriterijumi, t. y. savo turtine padėtimi, kuri, jo vertinimu, neleidžia jam mokėti skundžiamu sprendimu priteisto 220 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas laiko, kad jo gaunamos pajamos, turimas turtas bei turimų išlaikytinių skaičius sudaro sąlygas mokėti nepilnamečių dukrų išlaikymui tik po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

33. Kaip teisingai nurodo apeliantas savo apeliaciniame skunde, kitas kriterijus (po vaiko (-ų) poreikių), kurį privalo įvertinti teismas nustatydamas tėvų vaikui (-ams) teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

34. Kartu pripažįstama, kad nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

35. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti pakankamai nedidelio (t. y. 220 Eur) dydžio išlaikymą ginčo šalių nepilnametėms dukroms, nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos tokios pobūdžio bylose, atsižvelgdamas ir į CK 3.198 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti kitus du savo nepilnamečius vaikus, taip pat išlaiko paskutinio savo vaiko motiną (trečiąjį asmenį V. M.) bei du jos vaikus, moka kredito įmokas kredito įstaigai, nesudaro pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią.

36. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovas privalo išlaikyti ir išlaiko dar du savo nepilnamečius vaikus (dukrą P. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini)) nesudaro pagrindo spręsti, jog jo finansinė padėtis neleidžia jam mokėti 220 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nepilnametėms E. M. ir D. M.. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti visais savo vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Didesnio skaičiaus išlaikytinių turėjimas pas savaime neeliminuoja pareigos teikti pakankamą išlaikymą visiems nepilnamečiams vaikams, nes vertinant atsakovo turtinę padėtį atsižvelgtina į faktinių aplinkybių visumą, t. y. į tai, kad: 1) atsakovas dirba ir gauna pakankamai didelio dydžio darbo užmokestį (1 800 Eur (neto)), kuris kelis kartus viršiją minimalią mėnesinę algą; 2) atsakovas nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą su statiniais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2020 m. spalio 15 d., be kita ko, nenaudodamas tam kredito ar kitų skolintų piniginių lėšų; 3) ieškovei su nepilnamečiais vaikais išsikėlus iš buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), jame galės gyventi pats atsakovas su savo dabartine šeima, dėl ko jis nepatirs papildomų išlaidų gyvenamosios patalpos nuomai; 4) atsakovas neturi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, nes įmoka pagal su AB SEB banku 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 03A1818211518-Z5 sudaro vos 51,23 Eur per mėnesį.

37. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai (pagal AB SEB banko 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 03A1818211518-Z5) taip pat nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų (laikinų) išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, jis gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Iš to seka, kad galėdamas mokėti kredito įmokas pagal sudarytą kredito sutartį, atsakovas negali nemokėti adekvataus išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, jų būtinųjų poreikių užtikrinimui.

38. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad visoms keturioms jo dukroms jis privalo skirti vienodo dydžio išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti mokamas (priteisiamas) vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių, amžiaus ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, kad ieškovė viena rūpinasi šalių nepilnamečių dukrų būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), taip pat jų laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad iš atsakovo priteistinas šalių nepilnametėms dukroms po 220 Eur kiekvieną mėnesį atitinka išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad šalių nepilnametėms dukroms iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kitų atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų (P. M. ir A. M.) interesus. Tas faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti kitus savo vaikus, nepaneigia jo turtinės padėties ir nustatyto 220 Eur per mėnesį šalių nepilnametės dukters išlaikymo dydžio proporcingumo. Pažymėtina, kad atsakovui gaunant 1 800 Eur siekiantį darbo užmokestį per mėnesį (neto), jo dabartinės šeimos poreikiams tenkinti lieka 1 360 Eur sumą (1 800 Eur – 220 Eur – 220 Eur = 1 360 Eur), taip pat atsakovas kitų savo vaikų (P. M. ir A. M.) išlaikymui gauna ir 96,25 Eur dydžio išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje netinkamai įvertinta aplinkybė, jog sprendimo šioje byloje priėmimo metu atsakovas, be šalių nepilnamečių dukrų, išlaiko dar du kitus savo vaikus.

39. Apeliantas, nesutikdamas su iš jo nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu, apeliaciniame skunde, kaip vieną iš argumentų nurodo ir tai, kad jauniausios dukros A. M. motina (trečiasis asmuo V. M.) nedirba, atsakovas išlaiko ją ir dar du jos vaikus (M. R. ir R. R.), ką pirmosios instancijos teismas žinojo, tačiau į šias faktines aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą, tariamai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir pažymi, kad aplinkybė, jog V. M. nedirba ir atsakovas galimai vienas papildomai išlaiko ją ir du jos vaikus šiuo atveju yra atsakovo ir trečiojo asmens subjektyvus pasirinkimas, nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir nepaneigia atsakovo pareigų pirmiausia savo biologiniams vaikams. Trečiojo asmens nepilnamečiai vaikai (M. R. ir R. R.) turi abu savo biologinius tėvus (t. y. motiną V. M. ir tėvą Ž. R.), kuriems ir tenka įstatyminė pareiga patenkinti nurodytų vaikų poreikius. Pažymėtina, kad byloje esantys Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3047-1144/2022, bei Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-42-894/2024, liudija, jog iš Ž. R. yra priteistas išlaikymas abiem jo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, t. y. M. R. – po 202,50 Eur kiekvieną mėnesį, o R. R. – po 206 Eur kiekvieną mėnesį. Tai reiškia, kad atsakovas neturi pareigos materialiai remti trečiojo asmens nepilnamečių vaikų, kadangi pastarieji išlaikymą gauna (privalo gauti) iš savo biologinio tėvo. Pažymėtina, kad anksčiau nurodytų nepilnamečių vaikų motina (trečiasis asmuo V. M.) yra jauno ir darbingo ((duomenys neskelbtini) m.) amžiaus, neturinti jokių sveikatos problemų (trukdančių dirbti), o poreikis auginti ir namuose prižiūrėti nepilnamečius vaikus jau yra išnykęs, nes jauniausias atsakovo ir trečiojo asmens vaikas (dukra A. M.) šiuo metu yra sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir gali be jokių kliūčių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos nepilnamečių vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

40. Įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis yra pajėgus mokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą savo nepilnametėms dukroms E. M. ir D. M., t. y. po 220 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį iki dukrų pilnametystės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai (nagrinėjamu atveju – ieškovei V. K.), neišvengimai ir taip tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis jais, jų einamųjų poreikių tenkinimas (kurių paprastai nekompensuoja iš kito tėvo priteistas materialinis išlaikymas), taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo

41. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Todėl išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

42. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas jis vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

43. Be to, kaip vėlgi yra nurodęs kasacinės instancijos teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.

44. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 880 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą abiem dukroms už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. (kuomet teismo tvarka buvo priteistas laikinas išlaikymas), laikant, kad atsakovas privalėjo teikti bent po 170 Eur per mėnesį siekiantį išlaikymą abiem nepilnamečiams vaikams (170 Eur x 2 vaikai x 32 mėn.). Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad nustojus gyventi kartu su ieškove, jis leido pastarajai su nepilnamečiais vaikais toliau gyventi jam priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), apmokėjo visus minėto buto komunalinius mokesčius, taip pat apmokėjo abiejų nepilnamečių dukrų darželio mokesčius. Tokiu būdu jis išlaikė savo nepilnametes dukras, o ieškovę tai tenkino, ji nepatyrė išlaidų gyvenamosios patalpos nuomai ir komunalinių mokesčių apmokėjimui, kurios būtų buvusios tikrai nemažo dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, joks išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs.

45. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad išlaikymo įsiskolinimo dviem nepilnamečiams vaikams suma, už ieškovės nurodomą laikotarpį (32 mėn.), būtų 13 640 Eur (220 Eur x 2 vaikai x 32 mėn.). Susumavęs atsakovo sumokėtas sumas už buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, atsakovo sumokėtus mokesčius už nepilnamečių dukrų darželį, taip pat atsakovo ieškovei grąžintas „vaiko pinigų“ sumas bei papildomai pervestas pinigines lėšas, pirmosios instancijos teismas laikė, kad J. M. patikslintame ieškinyje nurodytu laikotarpiu, už kurį V. K. prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą (už 32 mėn.), nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo skyręs bendrą 2 626,06 Eur sumą. Minėtą sumą minusavęs iš apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos (13 640 Eur – 2 626,06 Eur) teismas laikė, kad atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo suma sudaro 11 013,94 Eur. Ieškovei patikslintu ieškiniu prašant iš atsakovo priteisti mažesnę išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo sumą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš J. M. priteisė ieškiniu prašytą 10 880 Eur sumą.

46. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo iš jo priteisimo, apeliaciniame skunde iš esmės atkartodamas tuos pačius motyvus bei argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, t. y. kad materialiai rėmė nepilnametes dukras, leisdamas joms kartu su ieškove gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), mokėdamas už minėto buto komunalinius mokesčius, taip pat sumokėtus mokesčius už nepilnamečių dukrų darželį. Jokio kitokio materialinio išlaikymo ieškovė iš jo nereikalavo, anksčiau nurodytą forma jo teikto išlaikymo nepilnametėms dukroms pakako, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas susidaryti negalėjo.

47. Pažymėtina, jog byloje tarp ieškovės ir atsakovo nekilo ginčas dėl to, kad J. M., pradėjęs gyventi atskirai nuo V. K., leido jai ir nepilnametėms dukroms toliau gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat, atsakovas mokėjo už anksčiau nurodyto buto komunalinius mokesčius, mokėjo mokesčius ir už nepilnamečių dukrų darželį. Pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, kurių atsakovas apeliaciniu skundu neginčija, jo materialinė parama savo nepilnametėms dukros (apmokant komunalinius mokesčius, sumokant mokesčius už nepilnamečių dukrų darželį, taip pat papildomai pervedant pinigų ieškovei), laikotarpiu už kurį V. K. prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą (t. y. už 32 mėn.), sudarė 2 626,06 Eur sumą. Remiantis tuo, negalima teigti, kad atsakovas jokia forma neprisidėjo prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tačiau kartu konstatuotina, jog ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai neapsiriboja vien tik interesu turėti tinkamą gyvenamąją patalpą, dėl ko abu tėvai (o ne tik tas iš tėvų, su kuriuo kartu gyvena nepilnamečiai vaikai) privalo užtikrinti ir visus kitus jų būtinuosius poreikius (maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai, ugdymui, laisvalaikiui ir t.t.). Iš to seka, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę, laikotarpiu už kurį ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. (kuomet teismo tvarka buvo priteistas laikinas išlaikymas), vykdė tik dalinai (epizodiškai) – suteikdamas galimybę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, taip pat apmokėdamas buto komunalinius mokesčius ir mokesčius už nepilnamečių dukrų darželį. Akivaizdu, kad toks dalinis (epizodiškas) atsakovo prisidėjimas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo nebuvo pakankamas ir didžiausia būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo našta teko išimtinai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat pagrįstai ieškovo sumokėtą 2 626,06 Eur sumą išskaičiavo (išminusavo) iš bendros išlaikymo įsiskolinimo sumos.

48. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, jog visgi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrą išlaikymo įsiskolinimo sumą (13 640 Eur), ją skaičiuodamas po 220 Eur per mėnesį (220 Eur x 2 vaikai x 32 mėn.). Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė iš atsakovo prašė priteisti bendrą 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą abiem nepilnametėms dukroms, ją skaičiuojant po 170 Eur per mėnesį (170 Eur x 2 vaikai x 32 mėn.). Todėl byloje esant nustatytai faktinei aplinkybei, jog atsakovas ne tik leido ieškovei su nepilnamečiais vaikais neatlygintinai naudotis jam priklausančiu butu (dėl ko pati ieškovė patikslintame ieškinyje prašė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti tik po 170 Eur per mėnesį), tačiau dalinai (epizodiškai) prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir materialiai (piniginėmis lėšomis), nurodyta dalimi (t. y. 2 626,06 Eur suma) turėjo būti sumažinta būtent ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo suma – 10 880 Eur. Remiantis tuo, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 8 253,94 Eur (10 880 Eur – 2 626,06 Eur = 8 253,94 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 26–48 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį bei ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikius, dėl ko pagrįstai iš atsakovo priteisė 220 Eur siekiantį mėnesį išlaikymą abiem nepilnametėms dukros, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pagrįstai konstatavęs aplinkybę, kad atsakovas dalinai teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams laikotarpiu, už kurį ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą (už 32 mėn.), pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinant iki 8 253,94 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios skundžiamas sprendimas keistinas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, yra teisinis ir faktinis pagrindas iš naujo paskirstyti ir dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė byloje patyrė bendras 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato Lauryno Adomo Matuliausko teisinei pagalbai apmokėti (2023 m. balandžio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas (100 Eur); 2023 m. gegužės 18 d. sąskaita už teisines paslaugas (150 Eur); 2023 m. rugsėjo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas (250 Eur); 2023 m. gruodžio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas (200 Eur)). Byloje nėra duomenų, kurie liudytų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

53. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad priteisus išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 220 Eur per mėnesį (vietoje prašytų 275 Eur), taip pat priteisus 8 253,94 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (vietoje prašyto 10 880 Eur išlaikymo įsiskolinimo), ieškovės patikslintas ieškinys yra tenkinamas 75 proc. apimtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 525 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

54. Kadangi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo nėra keičiama, todėl nėra pagrindo keisti valstybei iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio dydį bei priteistų teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

55. Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas J. M. jį apmokėjo 83 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies (200 Eur) sumokėjimas atsakovas buvo atleistas Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi. Duomenų apie ieškovės V. K. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

56. Atsakovo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 15 proc. apimtimi (atmestas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo; neženkliai sumažinta išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams suma). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina proporcinga apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 12,45 Eur.

57. Apeliacinės instancijos teismas byloje patyrė 10,16 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Nurodytos išlaidos valstybei nėra priteistinos, nes lygiomis dalimis paskirsčius ginčo šalims (po 5,08 Eur) jos tampa mažesnėmis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. gegužės 23 d., priteisimo iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažinant iki 8 253,94 (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 94 ct.) Eur.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme ir priteisti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 525 (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 12,45 (dvylika eurų ir 45 ct.) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.