Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui V. G., atsakovės atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl dalies sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – notaras M. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. S., dalį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras M. S. patvirtino Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad ja pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha Žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypo kaina (duomenys neskelbtini) Eur. Sutarties 2.3. punkte nurodoma, kad už Turtą visus pinigus ieškovė iš atsakovės gavo. Patikrinus ieškovės nemokumo administratorės turimą dokumentaciją, joje nerasta duomenų, kurie patvirtintų atsakovės atsiskaitymą su ieškove pagal Sutartį. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pagal Sutartį sumokėjo ieškovei (duomenys neskelbtini) Eur. Sutartimi atsakovei faktiškai perleista nuosavybės teisė ne tik į Sutartyje nurodomą žemės sklypo dalį, bet ir jame esantį nebaigtą statyti dvibučio namo dalį (toliau – Kotedžas), neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje nėra jokios informacijos apie tai, kad parduotame Žemės sklype yra nebaigtas statyti Kotedžas ir Kotedžo vertė nėra įtraukta į Žemės sklypo kainą. Ginčo Sutartimi buvo pažeistos ieškovės teisės. Sutartimi parduotas tik Žemės sklypas, neįtraukiant Žemės sklype esančio nebaigto statyti Kotedžo. Žemės sklypas parduotas už ženkliai mažesnę nei jo reali vertė. Žemės sklypo kaina nebuvo sumokėta. Kadangi nebaigto statyti Kotedžo vertė nebuvo įtraukta į Sutartyje numatytą Žemės sklypo, kainą, laikytina, kad Žemės sklypas parduotas akivaizdžiai per pigiai. Jeigu Žemės sklypas būtų parduodamas kartu su nebaigtu statyti Kotedžu, parduodamo turto vertė turėjo būti mažiausiai 3 kartus didesnė. Atsakovės nesąžiningumas yra akivaizdus, nes į Sutartį kaip parduodamas objektas nebuvo įtrauktas nebaigtas statyti Kotedžas ir jo vertė neįtraukta į turto kainą. Atsakovė žinojo, kad Žemės sklype yra nebaigtas statyti Kotedžas. Atsakovė vykdo susijusią su nekilnojamojo turto vystymu veiklą. Sutarties 2.3 punkte įtrauktas tikrovės neatitinkantis patvirtinimas, kad buvo sumokėta Žemės sklypo kaina, nors už Žemės sklypą mokėjimas nebuvo atliktas. Yra pagrindas manyti, kad Žemės sklype tyčia nebuvo registruojamas nebaigtas statyti Kotedžas. Pateikti duomenys pagrindžia ieškovės poziciją, kad ginčijama Sutarties dalis turi būti pripažintina niekiniu ir negaliojančiu sandoriu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio pagrindu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ji nekilnojamąjį turtą įsigijo už kelis kartus mažesnę nei rinkos kaina, atsakovė turėjo suprasti ir neabejotinai suprato kainos neadekvatumą. Pripažinus ginčijamą Sutarties dalį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija natūra – ieškovei turi būti grąžinta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha Žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė nebuvo sumokėjusi ieškovei Sutartyje numatytos turto kainos, atsakovei iš ieškovės jokios lėšos nepriteistinos.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl su juo nesutinka. Ieškovė teigia, kad ieškinį teikia „gindamas ieškovo ir kreditorių pažeistas teises“, tačiau prie reiškiamo ieškinio neprideda jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų kreditorių, kurių „pažeistas teises“ gina ieškovę atstovaujanti nemokumo administratorė, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai apie bankroto byloje teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dydį, atsiradimo laiką. Nesant duomenų apie kreditoriams padarytą žalą, negalima nustatyti ir bendro įmonės skolų dydžio, o nenustačius kreditoriams padarytos žalos dydžio, nėra aišku, ar jų interesai galėjo būti pažeisti ginčijamu sandoriu. Ieškovė, pateikusi nurodytus dokumentus, privalėtų tiksliai įvardinti laikotarpį dėl įmonės nemokumo stadijos atsiradimo ir tuo pačiu pagrįstų teisę reikšti ieškinį ginant pažeistus kreditorių interesus. Sutarties 1.1. punkte informacija apie objektus, esančius Žemės sklype, šalims atskleista. Ieškovės minimo „Kotedžo“ Sutarties sudarymo metu Žemės sklype nebuvo, todėl nesamo objekto įtraukimas į Sutartį būtų klaidinanti informacija. Sutarties 2.3. punktu pardavėjas patvirtino, kad Sutarties 2.2.1.– 2.2.2. punktuose nurodytus visus pinigus gavo. 2018-05-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kreditorė) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujoji kreditorė) pasirašė kreditorinių reikalavimų (skolos) perleidimo sutartį, remiantis kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido naujajai kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą – 9989,59 Eur. Apmokėjimas už perleistą reikalavimo teisę į 9989,59 Eur buvo įtrauktas į šalių tarpusavio skolų suderinimo aktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinis įsiskolinimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 18 974,93 Eur. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktą, pripažino, kad šiuo skolų užskaitymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą – 18 974,93 Eur, apmokėjo visą kainą už (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo metu statomo objekto, kurį mini ieškovė, baigtumas buvo minimalus ir net nevertintinas, nes Žemės sklypo pardavimo dienai ((duomenys neskelbtini)) objekte buvo tik pradėti vykdyti mūro darbai (pamatų klojimas). (duomenys neskelbtini), t. y. jau praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Pirkimo – pardavimo Sutarties sudarymo ir Žemės sklypo pardavimo, statomo pastato pamatai, remiantis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, buvo perduoti užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu, visiškai apmokėjo už Žemės sklypą, todėl Sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas sukeltų tiesiogines ženklias neigiamas pasekmes atsakovės kaip šalies, sąžiningai vykdžiusios Sutartį, teisėtiems interesams bei nepagrįstai pablogins jos padėtį. Sutarties sudarymo metu statybos Žemės sklype buvo tik pradėtos, o ieškinio pateikimo metu nuo Sutarties sudarymo jau yra praėję ketveri metai ir per tą laiką statomo objekto baigtumas ir vertė yra esmingai pakitusi.

Trečiasis asmuo notaras M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškinio esmę, trečiasis asmuo neturi pozicijos dėl ginčo esmės, galimai paaiškėjusių aplinkybių šalių nesąžiningumo aspektu ir prašo teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

2022 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad palaiko procesinių dokumentų argumentus. Sandorio ginčijimo pagrindai – CK 1.81, 1.82, 6.66 straipsniai. Esminė aplinkybė sudarant ginčo sandorį yra ta, kad formaliai parduotas žemės sklypas, bet realiai ir pastatas – buvo išduotas leidimas, didele apimtimi atlikti darbai; to neatspindi sutarties kaina. Kaina neprotingai maža – tikslas buvo nuslėpti aplinkybes, kokiomis tikrosiomis sąlygomis sandoris vyko. Specialiai neregistruotas statinys, iki šiol neįregistruotas. Esminė aplinkybė – kokio baigtumo buvo statinys ginčo pirkimo – pardavimo metu. Jei didelis, akivaizdu, kad pažeidžia ieškovės interesus. Ieškovės atstovo teigimu, statinio baigtumas: įrengė pamatus, sienas, perdangą, stogą, komunikacijos tokios pat, kaip dabar. Atsakovė po to jokių darbų neatliko. (duomenys neskelbtini) – vertinimas ataskaitos (38 psl.) patvirtina, kad greta esamų statinių vertė didelė. Atsakovės pozicija nebeaiški, bylos eigoje kito – procesiniuose dokumentuose teigė, kad tariamai (duomenys neskelbtini) baigti vykdyti pamatų klojimo darbai (psl. 5); teikė „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartį – galimai suklastotą, nes PVM sąskaitos – faktūros neregistruotos, neišrašė sąskaitų-faktūrų; dabar teikia (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą neva už stogo įrengimą. Baigtumas buvo labai didelis, todėl turto vertė buvo didesnė. CK 6.66 straipsnis: ginčija pirkimo – pardavimo dalį, atsiskaitymo dokumentai neginčijami. Kreditoriaus teisių pažeidimas nurodytas dubliko 19-26 psl. Tuo metu egzistavo įsiskolinimas V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – liko ir dabar. Įmonė buvo sudariusi daug hipotekos sandorių – laidavo už kitų asmenų prievoles. Šie įsipareigojimai nebuvo atspindėti finansiniuose dokumentuose. Turtas nebuvo įtrauktas į apskaitą. Įmonė patyrė išlaidas, pirkdama statybines medžiagas. Prieš parduodant turėjo būti įrengtas. Jei viskas būtų sąžininga.

2022 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad buvo ieškovės (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad liudytojas vedė derybas, derino detales su atsakove. Sutarta parduoti žemės sklypą su tam tikromis sąlygomis – atsakovė finansuos pastatų pabaigimą ir įrengimą iki tam tikro lygio (apie 85 proc.), šis susitarimas buvo žodinis. Sutarta kaina apie 100 000 Eur. Kai pardavė žemės sklypą, jau buvo išduotas leidimas, buvo inžineriniai tinklai, pamatai (neįregistravo dėl skubos), išmūrytos sienos ir sumontuotos perdengimo plokštės. Po pirkimo – pardavimo sutarties tęsė darbus, samdė rangovus – atliko dalinį stogo įrengimą (gegnės, skarda, įrengta monolitinė siena su gruntavimu, tvora, gerbūvis, įrengti pagrindai trinkelėms). Darbus baigė, nes ieškovė bankrutavo. Liko be langų, durų. Dėl kainos atsižvelgė į būsimą pastato vertę. Balanse buvo medžiagos, nebuvo įrengti pastatai. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu medžiagos pirktos objektui, atsispindėjo kaip medžiagos. Pamatai buvo nuo (duomenys neskelbtini) m., įšaldytos statybos. Kaip matyti iš 2018-04-10 nuotraukos, ruošiamasi stogo darbams. Keturi pastatai statomi kartu. 2018-02-22 buvo sienos ir perdengimo plokštė; (duomenys neskelbtini) išmūrytas 1-as aukštas ir perdengimo plokštės. Stogą montavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo turbūt ieškovė. Ieškovė statė pastatus ir tarėsi, kad atliks statybos darbus. Darbų nepadarė, nes bankrutavo. Žemės sklypą pardavė, nes buvo sunki įmonės finansinė padėtis, negaudavo kredito iš bankų, būtų patys statę. Kaina sutarta derybų keliu su atsakovės direktoriumi. Atsakovė turėjo sumokėti 98 000 Eur, turėjo mokėti dalimis; sumos, kurios atėjo, buvo labai mažos, dėl to darbai sustojo. Statinio neįregistravo, nes neapsimokėjo, reikėtų tikslinti baigtumą. Praktika buvo tokia, kad ieškovė statydavo, kai yra klientas, susitaria dėl avanso, baigtumas 80-85 proc., klientas banke gauna paskolą, sutartis su klientu. Šiuo atveju neturėjo finansavimo, susitarė, kad atsakovė atsiskaitys už darbus, tačiau neatsiskaitė. Dėl sutarties kainos paaiškino, jog susitarė, kad žemės sklypas tuščias. Nurodė, kad su atsakovės direktoriumi apžiūrėjo vietą, puikiai žinojo objektą, nes tiekė medžiagas. Atsakovė žinojo, kas sklype – „katės maiše niekas neperka“. Daug metų dirbo kartu, buvo pasitikėjimo klausimas. Kaina pirkimo – pardavimo sutartyje – tik žemės sklypo. Dėl atsiskaitymo pagal sutartį paaiškino, kad su atsakove susitarė dėl įskaitymo kitos įmonės skolos. Dėl ginčo objekto baigtumo negalėjo nurodyti, paaiškino, kad analogiškai šalia buvo vieno aukšto pastatas su pamatais – 24 proc. baigtumas; du aukštai – gal apie 30-40 proc. Įsiskolinimai pagal Skolų suderinimo aktą buvo nuo 2016 m., nes įmonėje buvo daug skolų kitoms įmonėms, prasta finansinė padėtis, skola „vilkosi“. Atsakovė žinojo apie prastą finansinę padėtį, pratęsdavo atsiskaitymo laiką. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte nedirbo, neatliko mūro darbų. Iki pirkimo – pardavimo sutarties darbus darė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Medžiagų dalį pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį – iš atsakovės. Po pirkimo – pardavimo sutarties buvo stogo įrengimas, kiek pamena, medžiagas užsakė gal ieškovė, gal UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki pirkimo – pardavimo buvo statoma tik ieškovės lėšomis. Dėl ieškovės finansinės padėties (duomenys neskelbtini) m. paaiškino, kad norint turėti apyvartinių lėšų, buvo imamos paskolos, perkamas turtas. Kredito įmonė UAB „Soskreditai“ už dideles palūkanas skolino. Nurodė, kad dalis žemės sklypo parduota V. V., kuris atsiskaitė pavedimu į įmonės sąskaitą. Ieškovė taip pat įsipareigojo pastatyti iki 85 proc. baigtumo. Pagal leidimą turėjo būti statomas dvibutis namas, todėl mūras, perdengimo plokštės, stogas daromi kartu. Po pirkimo – pardavimo pervedė atsakovė už stogo įrengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ginčo objekte ieškovė dirbo maždaug iki (duomenys neskelbtini) m. Pabaigė darbus, kai įrengė stogą. 98 000 Eur kaina be sklypo, tik statybų kaina, tai ne tik daikto vertė, bet ir pelno dalis. 80-85 proc. baigtumo statinius pardavinėjo už 110 000-115 000 Eur. Ieškovė perėmė kitų įmonių skolas iš atsakovės. Pirkimo sandorio metu nebuvo pinigų, o buvo įskaitymas už skolas. Sutarta, kad už statybos darbus bus apie 98 000 Eur. Pirkimo-pardavimo metu namo be stogo vertė ne 18 000 Eur, nes brangiau kainavo įsigyti žemės sklypą, inžinerinių tinklų įrengimas. Vertė buvo apie 40 000-50 000 Eur. Pardavė su sąlyga pabaigti statybas, kad gautų pelną. Ieškovė iki pirkimo – pardavimo sutarties buvo padariusi darbus iki tam tikro lygio, sutarta buvo, kad atsakovė finansuos tolimesnę statybą, bet nefinansavo.

2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. pradžioje buvo sutartis su atsakove. Buvo daromi paruošiamieji darbai (prieš kitų rangovų darbus) – betonavimo, valymo darbai. Nebuvo sutarties priedo. Išorinės nešančios sienos jau buvo. Atsakovės ir liudytojo įmonės susijusios –UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra V. G. ir liudytojas. Byloje esančios sutarties ir priedo „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas nematęs, patvirtino, kad priede – liudytojo parašas. Nežino, kad būtų atlikti mūro darbai. Byloje esantis Baigiamasis atliktų darbų aktas buvo baigiamasis aktas. Iš bylos nesimato parašo. Turi kopiją. Nurodė, kad objekte nebuvo atlikti mūro vidiniai darbai. Jie turėjo būti atlikti sekančiais etapais. Pagal (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą nerado sąskaitos – faktūros, matyt, įvyko klaida su apskaita.

2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. I. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad turėjo sutartinius santykius su ieškove ir su atsakove. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė ir pagal tai turėjo atlikti mūro darbus, su atsakove – stogo įrengimas. Atliko mūro darbus. Ieškovė liko skolinga. Po kažkiek laiko atsakovė prašė įrengti stogą, stogo dangą uždėjo. Pabaigė darbus antrame aukšte. Nežino, ar pabaigė perdangą. Kai dirbo, tuomet tik jie dirbo. Nežino, ar per tarpą iki stogo įrengimo kažkas kiti dirbo. Dėl stogo įrengimo buvo ir sąskaita su atsakove, sąskaitas – faktūras apmokėjo. Apie 3000 Eur už darbus. Nors liudytojas V. S. teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už stogą, taip nebuvo. Dėl stogo darbų greičiausiai tarėsi su atsakovės vadovu. Ieškovė turėjo finansinių sunkumų. Vadovas sakė, kad tartųsi su atsakovės vadovu, tieks medžiagas. Medžiagas tiekė atsakovė.

2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje ieškovės advokatas nurodė, kad palaiko ieškinį. Svarbu nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) parduota tik žemės sklypo dalis, ar visgi žemės sklypo dalis su nebaigtu statiniu. Liudytojas V. S., atsakovės (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad sutartyje nurodyta tik žemės sklypo dalies kaina. Įrodymų visuma (kito turto vertinimas, liudytojo V. S. pateiktos nuotraukos, parodymai, liudytojo R. I. parodymai) rodo, kad kai sudaryta sutartis, ginčo sklype pagal leidimą buvo didelio baigtumo pastatytas statinys. Klausimas, ar buvo įrengtas stogas. Bet buvo antras aukštas, mūro sienos, perdanga, komunikacijos. Ginčas nebent, kas pabaigė. Įvertinus faktinį baigtumą, vertė buvo didelė (ne medžiagų kratinys). Liudytojas V. S. nurodė, kad būtų pardavinėjęs maždaug už 50 000 Eur sumą. Buvo neteisingai siekiama sudaryti vaizdą, kad parduodamas tik žemės sklypas, neįregistravus statinio. Tai neatitinka juridinių asmenų tikslo – siekti pelno. Neatitinka viešosios tvarkos, geros moralės principų. Byloje atsakovės pozicija nenuosekli, prieštaringa, direktoriaus paaiškinimai nelogiški, kad nežino, ką perka (apdairus pirkėjas turi žinoti), tą paneigia liudytojas V. S., R. I. (nurodė, kad derino medžiagų tiekimo aplinkybes). Atsiliepimo į ieškinį versija, kad objekte buvo tik pradėti mūro darbai, kuriuos tariamai atliko ne ieškovė, o kita įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) m. sutartį, (duomenys neskelbtini) baigiamąjį aktą, turi būti vertinama kritiškai – įmonės susijusios, direktoriai yra abiejų (duomenys neskelbtini); nėra dokumentų originalų; baigimo aktas neįskaitomas. Atlikus darbus, turėjo atsiskaityti, sąskaita – faktūra turėjo būti taip pat, jokių sąskaitų – faktūrų neišrašė, tokių sąskaitų – faktūrų nėra ir iSAF registre. Pagal liudijimą pateiktame sąskaitų –faktūrų registro (duomenys neskelbtini) pozicijoje vienintelė sąskaita-faktūra atsakovei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 628,65 Eur be PVM – nesimato, už ką (contra spoliatorem taisyklė). Atsakovė teigia, kad tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė mūro darbus, bet liudytojas V. K. nurodė, kad atliko paruošiamuosius darbus, neįvardino konkrečiai. Nėra įrodymų, ką darė. Liudytojas R. I. patvirtino, kad nežino, ar dirbo kiti rangovai (tik susiję su inžinerinių tinklų įvedimu). Akivaizdu, kad atsakovės versija, jog pirko tik su pamatais, kuriuos įrengė savo lėšomis, prieštarauja kitiems įrodymams. Visame kontekste stogo įrengimo aplinkybė nėra teisiškai reikšminga. Nekeičia esmės. Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimus, svarbu, kad dirba iki šiol su atsakove. Nėra įrodymų, kad yra sutartis, apmokėjimas. Liudytojas V. S. nurodė, kad apmokėjo ieškovė. V. S. parodė, kad buvo sutarta 100 000 Eur. Sutartis sudaryta nesąžiningai. Jei nėra pagrindo pripažinti CK 1.82, 1.81 straipsnių pagrindu, yra pagrindas pagal CK 6.66 straipsnį actio Pauliana. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad atsakovė žinodama, kad buvo ne tik žemės sklypas, sudarė tokią sutartį. Atsakovė žinojo apie ieškovės finansines problemas, ieškovė nebuvo apmokėjusi sąskaitų nuo 2016-11-23. Neabejotinai žinojo apie nemokumo problemą. Ginčas kyla dėl atsakovės ieškovei nesumokėtų sumų – prašo pripažinti teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Buvo užskaitos, sumos buvo suderintos, kitos įmonės buvo bankrutavusios – kelia abejonių, ar atsakovė turi teisę reikalauti sumų iš ieškovės. Turi būti atskiras civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo perduota bankroto administratorei.

2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Turi būti atsižvelgiama, kokiomis sąlygomis sudarė sutartį, į derybas. Atsakovė siekė atsiimti skolą, o ieškovė – įvykdyti prievolę. Liudytojas V. S. sakė, kad toks tikslas ir buvo. Atsakovės pozicijos nėra, kad nebuvo pastato, buvo siekiama įrodyti, kad pastatas buvo, tą pripažįsta. Po sutarties sudarymo atsakovė ieškovei sumokėjo 6000 Eur pavedimais, nors ieškovė buvo už medžiagas skolinga. Vėliau atsakovė samdo rangovą, atlieka darbus ir kaimyninei pastato daliai – tiekia medžiagas, dengia stogą (apie 20 000 Eur suma). UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiaip sau svetimo pastato daliai neatliktų darbų. Buvo susitarimas, kad atsakovė apmokės dalį kainos ir tokiu būdu padengs dalį kainos. Iš nuotraukų matosi, kaip atlikti darbai. Ieškovės pozicija, kad nesąžiningas šalių elgesys – jei būtų bandoma nuslėpti sandorį, liudytojo V. S. parodymai būtų kitokie. Įmonės apskaita turi ypatumų – gauna medžiagas, iš jų stato pastatą; nėra įrodymų, kad pastatas buvo įtrauktas į apskaitą, būtų galėję parduoti. Todėl ir buvo susitarimas atsiskaityti, atliekant darbus, tiekiant medžiagas ir kitai pastato daliai. Liudytojo R. I. parodymai sutapo su nuotraukomis, kitais įrodymais. Įvertinus vadovų elgesį, akivaizdu, kad nuslėpti atsakovė neturėjo galimybių. Actio Pauliana pagrindo nėra – nesąžiningumo nėra. Jei nustatytų teismas actio Pauliana, įskaitymas tarp ieškovės ir atsakovės negalėjo būti atliktas (pažeidė kitų kreditorių interesus), įskaitymas turi būti panaikintas, suma turi būti priteista atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėta nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas, Turtas). Sutartyje nurodyta, kad Turto kaina 18 975,93 Eur, kurią atsakovė sumokėjo ieškovei prieš pasirašant ir patvirtinant Sutartį. Atsakovės teigimu, už Turtą atsiskaityta ieškovės skolų užskaitymu. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kreditorius) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (naujasis kreditorius) pasirašė kreditorinių reikalavimų (skolos) perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido naujajam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini)“ skolą – 9989,59 Eur. Apmokėjimas už perleistą reikalavimo teisę į 9989,59 Eur buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) šalių Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 18 974,93 Eur, ir šalys susitarė atlikti tarpusavio skolų užskaitymą, tai yra, pripažino, kad šiuo skolų užskaitymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą – 18 974,93 Eur, apmokėjo visą kainą už (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovės teigimu, Sutartimi atsakovei faktiškai perleista nuosavybės teisė ne tik į Sutartyje nurodomą žemės sklypo dalį, bet ir jame esantį nebaigtą statyti dvibučio namo dalį, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, tačiau Sutartyje kaina nurodyta tik už žemės sklypo dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį ginčija tuo pagrindu, kad jis prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), nes Turtas parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei būtų parduodamas su nebaigtu statyti Kotedžu; viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes, ieškovės vertinimu, už žemės sklypą mokėjimas nebuvo atliktas, žemės sklype tyčia nebuvo registruojamas nebaigtas statyti Kotedžas; be to, ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos Sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Nemokumo administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui.

Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas).

Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013). Tačiau tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017).

Ieškovės teigimu, sandoris ieškovei buvo akivaizdžiai nenaudingas, nes nebaigto statyti Kotedžo vertė nebuvo įtraukta į Sutartyje numatytą Žemės sklypo kainą, todėl Žemės sklypas parduotas akivaizdžiai per pigiai. Atsakovė laikėsi priešingos pozicijos, kad sandorio sudarymo metu statomo objekto baigtumas buvo minimalus ir net nevertintinas. Byloje nekilo ginčas, kad Žemės sklype sandorio sudarymo metu buvo nebaigtas statyti statinys (toliau – ir Kotedžas), tačiau ginčas kilo dėl jo baigtumo ir vertės.

Sprendžiant dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik šio sandorio sudarymo aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus, tačiau ir tai, ar (duomenys neskelbtini) parduota tik Žemės sklypo dalis, ar Žemės sklypo dalis su nebaigtu statiniu. Ginčo Sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad ieškovė parduoda atsakovei Žemės sklypo dalį, šia sutartimi taip pat perleidžia visus priklausančius objektus (pastatus, statinius, sodinius, želdinius), esančius Žemės sklype, įskaitant bet kokias ieškovės turimas teises į statybos leidimus, projektus ir kitus dokumentus. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad į parduodamo Turto kainą įeina kartu su Turtu perleidžiamų teisių, nurodytų Sutarties 1.1 punkte, kaina bei bet kokie ieškovės mokėtini mokesčiai. Sudarant ginčo sandorį, tariantis dėl esminių Sutarties sąlygų, dalyvavo ieškovės buvęs (duomenys neskelbtini) – liudytojas V. S., ir atsakovės (duomenys neskelbtini) V. G. Remiantis liudytojo V. S. parodymais, atsakovės (duomenys neskelbtini) V. G. paaiškinimais nustatyta, kad Sutartyje buvo nurodyta tik Žemės sklypo dalies kaina. Šalys tarėsi, kad, atsakovei įsigijus Žemės sklypo dalį, ieškovė pabaigs statyti Kotedžą. Liudytojo V. S. teigimu, buvo ketinama Kotedžą (85 proc. baigtumo) parduoti už maždaug 98 000 Eur. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sandorio sudarymo metu buvo tik pradėti vykdyti mūro darbai (pamatų klojimas), statomo pastato pamatai atsakovei buvo perduoti praėjus daugiau nei mėnesiui – (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad mūro darbų pabaigimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes grindė pateikta (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Baigiamuoju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Liudytojo V. S. teigimu, iki ginčo sandorio sudarymo buvo statoma ieškovės lėšomis, sudarant ginčo sandorį buvo inžineriniai tinklai, pamatai, išmūrytos sienos ir sumontuotos perdengimo plokštės, iki Sutarties darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

Teismas pažymi, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl statinio baigtumo sandorio sudarymo metu ir finansavimo šaltinio, išskyrus jos nenuoseklius paaiškinimus, nėra pagrįstos jokiais kitais patikimais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės paaiškinimai dėl šių faktinių aplinkybių yra prieštaringi, nenuoseklūs. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sandorio sudarymo metu ginčo Žemės sklype buvo tik pradėti vykdyti mūro darbai (pamatų klojimas), statomo pastato pamatai atsakovei buvo perduoti (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu, tiriant rašytinius įrodymus, nuotraukas (2017-09-29 Nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) vertinimo ataskaitos 38 puslapyje pateiktas nuotraukas) (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini); dubliko priedas Nr. 2), atsakovės (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad nuotraukose, kuriose matosi sublokuoti gyvenamieji namai, šalia (duomenys neskelbtini) namo (dviejų aukštų namas) yra nebaigtas statyti vieno aukšto namas ginčo Žemės sklype. Taigi bylos iš esmės nagrinėjimo metu nustatyta ir atsakovė neneigė faktinės aplinkybės, kad jau (duomenys neskelbtini) ginčo Žemės sklype buvo vieno aukšto statinys.

Atsakovė aplinkybę, kad Kotedžo pamatų klojimo darbus, kurie kainavo 5808 Eur, užsakė atsakovė, grindė atsakovės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Baigiamuoju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Teismas, vertindamas pateiktų įrodymų patikimumą, pažymi, kad, nors minėtos rangos sutarties priede, baigiamajame atliktų darbų akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko mūro darbus, liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. K. nurodė, kad buvo daromi paruošiamieji darbai (betonavimo, valymo darbai), nežino, kad būtų atlikti mūro darbai. Be to, šis liudytojas nurodė, kad objekte jau buvo pastatytos nešančios sienos. Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo situaciją, svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, jog pagal pateiktą rangos sutartį (kurios priedo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė nematęs) atsakovė būtų atsiskaičiusi su rangove – atsakovė tokių duomenų į bylą neteikė (CPK 178 straipsnis), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtino, kad tokių mokėjimo dokumentų įmonėje nerado, be to, aplinkybę, kad pagal minėtą rangos sutartį atsakovei nebuvo pateikta PMV sąskaita-faktūra, patvirtina ir iš VMI pateiktas 2018-03/06 mėnesio atsakovės iSAF sistemoje užpildytas gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registras (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl statinio Žemės sklype baigtumo, t. y. kad buvo tik pradėti kloti pamatai, kurių rangos darbus užsakė atsakovė, pripažįsta neįrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovės teigimu, už statybos darbus ji mokėjo ieškovei, pateikė mokėjimo nurodymus, atliktus 2018-05-11, 2018-05-17, 2018-05-21, 2018-05-25, 2018-08-10, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal sutartį“ (DOK-(duomenys neskelbtini)), tačiau iš pateiktų mokėjimų nėra aišku, kokiu pagrindu minėti mokėjimai atlikti (CPK 178 straipsnis).

Byloje, remiantis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis apie šalia ginčo sklypo esančių Kotedžų baigtumą, jose esančiomis nuotraukomis, V. S. pateiktomis nuotraukomis (DOK-(duomenys neskelbtini)), liudytojų V. S., V. K., R. I. parodymais nustatyta, kad ginčo Sutarties sudarymo metu ginčo sklype pagal leidimą buvo pastatytas didelio baigtumo statinys, t. y. buvo inžineriniai tinklai, pamatai, išmūrytos sienos (2 aukštai) ir sumontuotos perdengimo plokštės. Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad Sutartyje nurodyta kaina neatitiko realios Žemės sklypo su nebaigtu statyti statiniu (t. y. inžineriniais tinklais, pamatais, sienomis, perdangomis) kainos.

Nagrinėjamos bylos proceso metu teismas siūlė skirti teismo ekspertizę ginčo Turto vertei Sutarties sudarymo dieną nustatyti, tačiau šalys teismo ekspertizės skirti neprašė. Ieškovė ginčo Žemės sklypo su nebaigtu statyti statiniu vertę grindė šalia ginčo Žemės sklypo esančio Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, liudytojo V. S. parodymais, kad Žemės sklypą su jame esančiu nebaigtu statyti statiniu būtų pardavinėjęs už 50 000 Eur. Byloje nustatyta, kad šalia ginčo Žemės sklypo esančių kotedžų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitų, parengtų (duomenys neskelbtini), duomenimis, kotedžų baigtumas VĮ Registrų centre įregistruotas 70 procentų – nustatyta, kad įrengti pamatai (sudaro 7 proc. konstruktyvo įrengimo), sienos (sudaro 24 proc. konstruktyvo įrengimo), perdangos (sudaro 10 proc. konstruktyvo įrengimo) atlikta iš dalies išorės apdaila (sudaro 3,5 proc. konstruktyvo įrengimo), sumontuoti langai (sudaro 5,0 proc. konstruktyvo įrengimo), įrengtos pertvaros (sudaro 3,0 proc. konstruktyvo įrengimo), įrengtas vandentiekis (sudaro 2,0 proc. konstruktyvo įrengimo), įrengtas nuotekų šalinimas (sudaro 2,0 proc. konstruktyvo įrengimo), atlikti daliniai elektros įrengimo darbai (sudaro 2,0 proc. konstruktyvo įrengimo) (iš viso 58,50 proc. konstruktyvų įrengimas) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kotedžų vertinimo ataskaitų 19 psl. pateiktose lentelėse Nr.1 pateikti duomenys dėl konstruktyvo baigtumo apskaičiavimo procentais). Kotedžas (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv. m.) įvertintas 83 200 Eur (su žemės sklypo dalimi – 95 300 Eur), kotedžas (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv. m) įvertintas po 77 700 Eur (su žemėms sklypo dalimi – 90 200 Eur) (Dubliko priedas Nr. 2). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kotedžai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo vertinti 2017-09-29 kainų lygiu, o (duomenys neskelbtini) kainų lygis buvo didesnis (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi, įvertinus faktinį ginčo statinio baigtumą (pamatai, sienos, perdangos, inžineriniai tinklai), akivaizdu, kad vertė buvo ženkliai didesnė (bent 2 kartus didesnė) nei Sutartyje nurodyta tik Žemės sklypo kaina – 18 974,93 Eur. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad ginčo Sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ne tik Žemės sklypo dalį, bet ir nebaigtą statyti statinį, o Sutartyje nustatyta kaina neatitiko realios rinkos kainos (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Remiantis visuma nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad Sutartis ieškovei akivaizdžiai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga. Šias išvadas pagrindžia ne tik nustatytos aplinkybės dėl per mažos Sutarties kainos, tačiau ir duomenys apie ieškovės finansinę padėtį Sutarties sudarymo metu. Remiantis Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo (nutarties 16 punktu), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) finansinius metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė turėdama 33 086 Eur nuostolį (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Aplinkybes dėl blogos ieškovės finansinės padėties patvirtino ir liudytojai V. S., R. I.

Minėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra būtinas sandorio šalies nesąžiningumas ir akivaizdus sandorio žalingumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2013; kt.). Taigi turi būti įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai), nes CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

Atsakovės (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš ginčo sandorį nebuvo objekte, ginčo Žemės sklype buvo prieš 3-4 mėn. iki sandorio, kur tuo metu buvo statybų aikštelė, nebuvo aišku, kuri sklypo dalis galėtų atitekti po sandorio. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovės įmonė tiekė medžiagas ieškovės statomuose objektuose ((duomenys neskelbtini)), liudytojo V. S. parodymus, kad jis su atsakovės direktoriumi apžiūrėjo vietą, jis puikiai žinojo objektą, nes tiekė medžiagas, liudytojo R. I. parodymus, kad su atsakove derino medžiagų tiekimą ginčo objekto statybai, atsakovės vadovo paaiškinimus pripažįsta nepagrįstais ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad atsakovės vadovas, sudarydamas nekilnojamo turto sandorį, nežinojo, kokį objektą įsigyja (CPK 185 straipsnis). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, žinodama, koks nekilnojamojo turto objektas įsigyjamas (t. y. žemės sklypo dalis su nebaigtos statybos statiniu), į Sutartį kaip parduodamą objektą neįtraukiant nebaigto statyti Kotedžo, taip pat į Sutarties kainą įtraukiant tik Žemės sklypo dalies vertę, elgėsi nesąžiningai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje pateiktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovei įrodžius, jog ginčo Turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, kad Sutartis buvo akivaizdžiai nenaudinga, žalinga bendrovei (ieškovei), įrodžius, kad ginčijama Sutartis prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nustačius priešingos sandorio šalies nesąžiningumą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip prieštaraujantį juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis).

Dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovės buvusio vadovo – liudytojo V. S., parodymus ir atsakovės vadovo paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl sandorio sudarymo atitinka CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorių negaliojimo pagrindą sudarančias aplinkybes.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, siekdama apginti visų BAUB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių bei pačios įmonės interesus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taigi, įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga.

1. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Pagal pirmąją actio Pauliana taikymo sąlygą, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

Ieškovės teigimu, Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patvirtintas bendras kreditorių (duomenys neskelbtini) Eur finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 201,38 Eur finansinis reikalavimas ir V. V. 147 316,49 Eur finansinis reikalavimas. Pastarieji finansiniai reikalavimai (jų dalis) buvo susidarę iki byloje ginčijamo sandorio sudarymo ir liko nepadengti iki ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis, ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo neįvykdytų prievolių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 39 172,91 Eur (Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos faktinės aplinkybės), taip pat ieškovė buvo skolinga kreditoriui V. V. pagal 2016-05-04 - 2017-09-05 laikotarpiu sudarytas paskolos sutartis (71 000 Eur) (Dubliko priedas Nr. 3-5).

Taigi nagrinėjamos bylos ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę, t. y. turi teisę reikalauti įvykdyti jiems savo turtines prievoles.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.). Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-384-916/2015). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Taigi visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Šiems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Taigi sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, kad bankroto bylos išlėkimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškomų skolų vykdomosiose bylose suma viršija (duomenys neskelbtini) turėto turto vertę. Nutartyje konstatuota, kad negalėjimas apmokėti įsiskolinimus nėra laikinas ir dėl to įmonė laikytina nemokia.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijama Sutartimi atsakovei už nepagrįstai mažą kainą perleidus Žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu buvo pažeistos ieškovės ir jos kreditorių teisės, nes sumažėjo turto masė, iš kurios galėtų būti tenkinami ieškovės kreditorių reikalavimai. Tuo buvo sumažinta ieškovės, kaip skolininkės, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir su jais nebuvo atsiskaityta.

Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčijamas sandoris privalėjo būti sudarytas dėl atsiradusių imperatyvų, pagal įstatymus, teismų sprendimus, preliminarias ar kitas sutartis.

CK 6.66 straipsnio taikymo požiūriu ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018). Žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas actio Pauliana taikymo požiūriu, neturi būti nustatyta, jog šis asmuo savo veiksmais sąmoningai siekė patenkinti savo reikalavimus kitų skolininko kreditorių sąskaita. Sandorį su skolininku sudaręs asmuo gali būti pripažįstamas nesąžiningu taip pat ir tuo atveju, kai jis nebuvo pakankamai apdairus ir nesidomėjo savo kontrahento finansine padėtimi, nesiekė gauti duomenų, reikalingų, kad šalių sudarytas sandoris nepažeistų įstatymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-798/2020).

Byloje nustatyta, kad ginčo sandoriu turtas perleistas už nepagrįstai žemą kainą, kas atsakovei neabejotinai turėjo būti žinoma. Atsakovė yra patyręs verslo subjektas (viešo registro duomenimis, atsakovė yra įsteigta (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), vykdoma veikla – prekyba, gamyba, statyba, paslaugų teikimas. Teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių (nustatytų sprendžiant ir dėl sandorio ginčijimo CK 1.82 straipsnio pagrindu) pakanka atsakovės nesąžiningumui sudarant ginčo sandorį konstatuoti (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

5. Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

Nagrinėjamoje byloje ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, įgyvendindamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, o jam pavestas funkcijas ir vykdydamas bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesų apsaugą, pareiškė nemokumo administratorius. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį nėra praleistas, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), įmonės valdymo organai turėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, o ieškinys teisme yra pareikštas 2022 m. vasario 22 d.

CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tai reiškia, kad actio Pauliana pagrindu skolininko sudarytas sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu didesne apimtimi, nei yra būtina kreditoriaus nepatenkintai reikalavimo daliai patenkinti.

Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai (duomenys neskelbtini) Eur sumai. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, atitinkamai padidėja turto masė ir ieškovės kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iš bankrutuojančios įmonės turto.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. S., dalį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.66 straipsnis, CK 1.82 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus ginčijamą Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija (CK 1.82 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis). Ieškovė prašo taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, jei teismas nuspręstų, kad atsakovė įrodė, jog sumokėjo ieškovei Sutartyje numatytą turto kainą - 18 974,93 Eur, taikant restituciją, atsakovei turi būti pripažinta teisė pareikšti 18 974,93 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl restitucijos yra suformuota ir aiški. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status quo ante (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; kt.). Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006).

Teisminėje praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad įmonei iškelta bankroto byla, teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu (JANĮ 94, 95 straipsniai), reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1505-480/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad už turtą pagal Sutartį atsiskaityta įskaitymo būdu. Šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartis, kuria atsakovė perleido ieškovei 9989,59 Eur reikalavimo teisę į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriuo tarp ieškovės ir atsakovės atliktas įskaitymas 18 974,93 Eur sumai, taip pat atsakovės vadovo paaiškinimai, liudytojo V. S. parodymai.

Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad, esant pagrindui Sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, šalių atliktas įskaitymas turi būti panaikintas ir įskaitymo suma turi būti priteista atsakovei. Teismas pažymi, kad toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir nagrinėtas, todėl teismas plačiau dėl šio prašymo nepasisako.

Taigi, pripažinus Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija ir ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintina nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintina reikalavimo teisė į ieškovę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 974,93 Eur sumai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, 427 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Šalys neteikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 44,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso iš atsakovės priteistina 471,64 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. S., dalį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją – grąžinti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti reikalavimo teisę į ieškovę BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18 974,93 Eur sumai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 471,64 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.