Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1019-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: e2A-1019-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14591-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“
Ieškovas: T. V.

Kategorijos

2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1019-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14591-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.10; 3.3.1.11

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „All Media Digital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „All Media Digital“ dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia garbę ir orumą, šios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovės valdomuose interneto portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ paskleisti teiginiai – „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovę savo sąskaita per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam straipsniui „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ vietoje, t. y. portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt, paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 4 d.“ UAB „ALL Media Digital“ valdomuose portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ paskleisti teiginiai – „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ – neatitinka tikrovės ir žemina T. V. garbę ir orumą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės valdomame interneto portale www.futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. buvo paskelbtas straipsnis „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“, kuriame paskleisti teiginiai „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Atsakovės valdomoje facebook paskyroje futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. buvo paskelbtas įrašas „Nepriimkit visko rimtai. Tiesiog istorija, kai juokiasi puodas, kad katilas juodas“ bei nuoroda į aukščiau nurodytą straipsnį neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas 2018 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją ir pareikalavo paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Informacija per dvi savaites nepaneigta, atsakymo į prašymą ieškovas negavo. Nurodyti straipsniai buvo skelbiami ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Ieškovo teigimu, tikrovės neatitinka informacija, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) dirba nekvalifikuotai ir dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) jį atleidžia iš užimamų pareigų. Iš straipsnio turinio ieškovui akivaizdu, kad tai – atsakovo asmeninė reakcija į ieškovo laidoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išdėstytą poziciją. Pasak ieškovo, jis nėra viešas asmuo, nes straipsnio paskelbimo metu dirbo (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nebūdamas viešu asmeniu, ieškovas neturėjo galimybės ginčo klausimu pasisakyti viešai per visuomenės informavimo priemonę ir paneigti paskelbtas žinias. Paskleista žinia, ieškovo nuomone, yra kategoriška ir vienareikšmiškai suprantama – kad ieškovas (duomenys neskelbtini) dirba nekvalifikuotai ir dėl šios priežasties yra atleidžiamas iš darbo. Atsakovės paskleisti teiginiai apie ieškovo nekvalifikuotą darbą (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusį atleidimą iš (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai neigiamai charakterizuoja ieškovą ir neatitinka tikrovės, nes ieškovas nėra gavęs jokio pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo iš (duomenys neskelbtini) dėl nekvalifikuotai vykdomų savo darbo funkcijų. Ieškovo ir (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d. šalių sutarimu. Darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ieškovui nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų. Ieškovas pažymėjo, kad jis daugelį metų yra žurnalistų sporto bendruomenės dalis, aktyviai dalyvauja šios bendruomenės veikloje, vertina savo dalykinę reputaciją, kurios praradimas turėtų neigiamą įtaką jo veiklai. Be to, ieškovas yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės paskleista žinia pakenkė ieškovo dalykinei reputacijai. Atsakovė šią žinią paskleidė visuomenės informavimo priemonėse, kurios turi 15 000 unikalių vartotojų per mėnesį ir renka virš 200 000 atvertimų, o atsakovės facebook paskyra futbolas.lt turi daugiau kaip 16 000 sekėjų, todėl paskleista žinia turi neigiamos įtakos ieškovo veiklai. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad asmens viešumą lemia jo vykdomos veiklos pobūdis, ir atkreipė dėmesį į ieškovo nurodytą darbo patirtį bei jo dabartines pareigas, taip pat į ieškovo atliekamas visuomenines pareigas – jis yra (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini). Ieškovas veda (duomenys neskelbtini) laidą (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė nurodė, kad nesutinkanti su ieškovo pozicija, kad jis nėra viešas asmuo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas, eidamas visuomenines pareigas arba jo vedamoje (duomenys neskelbtini) laidoje (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę ginčo klausimu pasisakyti viešai per visuomenės informavimo priemones ir paneigti paskelbtas žinias. Pasak atsakovės, ginčo straipsnis yra humoristinis, nevengiantis kritikos. Atsakovė pasitikėjo žurnalistu ir manė, kad skleidžiama informacija yra teisinga, nes žurnalistas A. B. ją sužinojo 2018 m. spalio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus, kuris nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vadovybė nepatenkinta ieškovo darbo kokybe ir artimiausiu metu ieškovui bus pranešta apie atleidimą. Gavęs šios informacijos patvirtinimą iš atsakingo už kadrų politiką (duomenys neskelbtini) asmens, žurnalistais paminėjo šią aplinkybę 2018 m. vasario 4 d. straipsnyje. Pasak atsakovės, ieškovo teiginiai, kad jam padaryta neturtinė žala, yra subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta įrodymais.

4. Dublike ieškovas nurodė, kad jis nėra viešas asmuo, nes neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 75 punkte pateiktos sąvokos. Pažymėjo, ginčo straipsnio paskleidimo metu jis nėjo pareigų, kurias einantys asmenys laikytini viešais, o dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje, tačiau nėra šios organizacijos vadovas. Ieškovas nesutinka su tuo, kad jo veikla yra aktuali visuomenei ir daro įtaką viešiesiems reikalams. Ieškovo teigimu, jis negalėjo ginčo klausimu pasisakyti viešai per visuomenės informavimo priemones ir paneigti paskelbtas žinias, nes nėra nei Žurnalistų sąjungos vadovas, nei Žurnalistų sąjungos interneto svetainės redaktorius, be to, ginčo straipsnis niekaip nesusijęs su Lietuvos žurnalistų sąjungos veikla. Pažymėjo, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas draudžia žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams naudoti visuomenės informavimo priemones savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, nurodžiusi, jog informacija buvo tikrinama, patvirtino, kad buvo paskleista žinia.

5. Triplike atsakovė pažymėjo, kad ieškovas viešojo asmens sąvoką interpretuoja savo naudai, nekomentuodamas atliekamo darbo įvairiuose organizacijose funkcijų. Ieškovas, cituodamas etikos kodeksą, nepaaiškino, kokie privatūs reikalai ir asmeninės sąskaitos buvo suvedinėjamos 2018 m. lapkričio 4 d. ginčo straipsnyje. Pasak atsakovės, gavęs informaciją, žurnalistas ją perteikė taip, kaip pats tai suprato. Atsakovei nebuvo žinoma, kaip ir kada tiksliai buvo įformintas darbo sutarties, sudarytos ieškovo su (duomenys neskelbtini), nutraukimas, tačiau buvo žinoma, jog pokalbis dėl darbo kokybės vyks.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino, kad atsakovės UAB „All Media Digital“ valdomuose interneto portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ paskleisti teiginiai – „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ – neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo T. V. garbę ir orumą; 2) įpareigojo atsakovę savo sąskaita per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ vietoje, t. y. portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 4 d. „UAB „All Media Digital“ valdomuose portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ paskleisti teiginiai „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ neatitinka tikrovės ir žemina T. V. garbę ir orumą.“; 3) priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 598 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 15,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas, remdamasis ieškovo pateiktais viešojo registro duomenimis, nustatė, kad domenas futbolas.lt priklauso atsakovei UAB „All Media Digital“. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė valdo ir facebook paskyrą futbolas.lt. Byloje esančio straipsnio „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ kopija patvirtina, kad šis straipsnis 2018 m. lapkričio 4 d. buvo paskelbtas atsakovo valdomame interneto portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis ieškovo 2018 m. lapkričio 4 d. reikalavimas paneigti tiesos neatitinkančią informaciją ir tos pačios dienos ieškovo elektroninis laiškas atsakovei patvirtina, jog ieškovas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio nuostata, kreipėsi į atsakovę – visuomenės informavimo priemonę, prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prašymas buvo įvykdytas, o byloje esantis antstolio Gintaro Puodžiuko 2019 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė aukščiau nurodytą straipsnį jos valdomame interneto portale www.futbolas.lt skelbė ir 2019 m. balandžio 19 d. Ieškovas nurodė, kad šis straipsnis skelbiamas ir bylos nagrinėjimo metu.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje apklaustas kaip liudytojas A. B. patvirtino, jog paskelbtą informaciją apie ieškovo atleidimą jis sužinojo iš (duomenys neskelbtini) narių iki 2018 metų lapkričio mėnesio, ją pasitikrino žinutėmis, kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) generalinį sekretorių E. S.. Patvirtino, kad straipsnį rašė reaguodamas į ieškovo laidą, transliuotą 2019 m. lapkričio 3 d.

Šalies argumentai

10. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti šalių abipusiu sutarimu, jie baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. Sprendimas dėl darbo santykių nutraukimo abipusiu šalių sutarimu buvo priimtas 2018 metų lapkričio viduryje. Byloje išklausytas liudytojas E. S. – (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius, šias pareigas einantis nuo 2018 m. spalio 16 d., nurodė, kad, keičiantis ir pasikeitus (duomenys neskelbtini) vadovybei, su ieškovu buvo kalbama apie tolesnes darbo (duomenys neskelbtini) galimybes; šių galimybių neradus, ieškovas ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą darbo santykius nutraukti abipusiu susitarimu. Liudytojas patvirtino, kad šiam sprendimui neturėjo įtakos ieškovo darbo kokybė. Liudytojas nurodė, kad ieškovo profesiniai gebėjimai yra aukšto lygio, todėl (duomenys neskelbtini) su ieškovu bendradarbiauja toliau kitais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esanti (duomenys neskelbtini) prezidento T. D. rekomendacija. Liudytojo A. B. parodymai ir jo teismo posėdyje pagarsintas susirašinėjimas su liudytoju E. S. patvirtina, kad A. B. buvo suteikta informacija, jog su ieškovu (duomenys neskelbtini) ketina darbo santykius nutraukti šalių abipusiu susitarimu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas vertino, kad aptarti įrodymai teikia pagrindą pripažinti pagrįstais ieškovo argumentus, jog atsakovės portale futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ esančiame sakinyje „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ nurodyta informacija apie ieškovo atleidimą neatitiko tikrovės.

12. Teismas nurodė, kad informacija apie ieškovo atleidimą atitinka teismų praktikoje suformuluotus žinios kriterijus, nes ši informacija yra kategoriška, ja nesiekiama atkreipti dėmesį į problemą ir tai nėra dvejonė ar klausimas. Informacija apie ieškovo atleidimą straipsnio kontekste yra perteklinė, ja siekiama sumenkinti atsakovą. Skaitytojui pateikta informacija suprantama kaip įvykęs faktas. Ši informacija gali būti patikrinta, todėl darytina išvada, kad galimai ironiškame straipsnyje, kaip jo autoriaus atsake į ieškovo 2018 m. lapkričio 3 d. laidą, be straipsnio autoriaus nuomonių, išdėstytų kitose straipsnio pastraipose, straipsnio devintoje pastraipoje išsakyta ne autoriaus nuomonė (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis), o paskleista žinia (VIĮ 2 straipsnio 89 dalis) apie ieškovo atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini).

13. Teismas pažymėjo, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 4 d. ieškovas su (duomenys neskelbtini) darbo santykių nebuvo nutraukę, šalių darbo santykiai nutrūko abipusiu sutarimu, susitarimas dėl darbo santykių pabaigos buvo priimtas 2018 m. lapkričio viduryje. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad straipsnyje paskelbta žinia „su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ neatitiko tikrovės, buvo melaginga, nes 2018 m. lapkričio 4 d. dar nebuvo priimtas ieškovo ir (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl darbo santykių nutraukimo, šią dieną šalių darbo santykiai nebuvo nutraukti. Be to, liudytojo pagarsintame susirašinėjime nebuvo pasakyta, kad darbo santykiai su ieškovu bus nutraukiami dėl jo darbo kokybės.

14. Teismas nurodė, kad VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą (19 straipsnio 2 dalis). Kadangi byloje nustatyta, jog straipsnyje paskleista ne nuomonė, o žinia, nagrinėjamu atveju nesvarbu, ieškovas yra viešas ar privatus asmuo, nes tiek apie viešą, tiek apie privatų asmenį skleidžiamos žinios turi atitikti tikrovę.

15. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti, jog atsakovės valdomuose interneto portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ paskleisti teiginiai „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

16. Teismas pažymėjo, kad, atsakovei apie ieškovą paskleidus tikrovės neatitinkančią žinią, ieškovas įgijo teisę reikalauti žinios paneigimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios paneigimo, tačiau žinia nebuvo paneigta, todėl, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 4 dalimi, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę savo sąskaita per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje.

17. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog neturėjo galimybės patikrinti jos valdomose informavimo priemonėse paskleistos informacijos tą pačią dieną, gavusi ieškovo reikalavimą dėl informacijos paneigimo. Atsakovės argumentai, kad ji pasitikėjo straipsnio autoriumi, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovei nebuvo ar neturėjo būti žinoma, jog paskleisti duomenys apie ieškovą neatitinka tikrovės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad straipsnio autorius nėra atsakovės darbuotojas. Ginčo straipsnio turinys rodo, kad jame sprendžiamas kelių asmenų privatus konfliktas, todėl šis straipsnis negali būti vertinamas kaip siekis supažindinti visuomenę su ieškovo kaip viešo asmens visuomenine veikla.

18. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog paskleista žinia prieinama nedidelei visuomenės daliai, būdama informacijos priemonių valdytoja, t. y. asmeniu, kuriam geriausiai žinomas vartotojų skaičius, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, kad portalas turi 15 000 unikalių vartotojų, renka daugiau kaip 200 000 atvertimų, o facebook paskyra turi daugiau kaip 16 000 sekėjų, taip pat kad tai – didelė besidominčių futbolu asmenų futbolo visuomenės dalis. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti pagrįstais ieškovo argumentus, jog atsakovės paskleista apie ieškovą melaginga žinia tikslinei visuomenei, kuri domisi futbolu, daliai, neigiamai paveikė ieškovo reputaciją ir sukėlė ieškovui neigiamus dvasinius išgyvenimus, padarė moralinę žalą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ypač svarbu tai, kad atsakovė tikrovės neatitinkančios informacijos ne tik nepaneigė, bet ir toliau viešino ir viešina, tokiu būdu toliau skleidžia tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovą bei jo kvalifikaciją.

19. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ir ieškovo reikalavimą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo, bei priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur šiai žalai atlyginti (CK 2.24 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovė UAB „All Media Digital“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Teismui nusprendus bylos nenutraukti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad laikėsi CK 2.24 straipsnyje numatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. kad kreipėsi į ginčo straipsnį paskelbusią visuomenės informavimo priemonę, reikalaudamas išspausdinti paneigimą. Atsakovė tokio ieškovo reikalavimo nėra gavusi. Teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, privalėjo bylą nutraukti.

20.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ginčo straipsnio teiginys „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitei nei (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ neatitinka tikrovės, padarė akivaizdžiai netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei nustatė teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 4 d. jau buvo žinoma apie ketinimą nutraukti darbo santykius su ieškovu: apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius E. S. 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis ištransliavo, jog ieškovas nebetęs darbo; teismui paklausus, kada E. S. ištransliavo tokią informaciją, jis atsakė, kad iš karto po jo išrinkimo į pareigas. E. S. į (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus pareigas buvo išrinktas 2018 m. spalio 16 d. Taigi akivaizdu, kad ginčo informacija jau buvo paskleista iki susitarimo su ieškovu dėl darbo santykių pasibaigimo sudarymo ir iki ginčo straipsnio publikavimo. Be to, ginčijamoje formuluotėje paskleista informacija ne apie tai, kad darbo santykiai su ieškovu nutraukti, o apie ketinimą pabaigti šalių darbo santykius. Tinkamai įvertinus įrodymus, darytina vienareikšmė išvada, kad tokia informacija atitiko tikrovę.

20.3. E. S. ir straipsnio autoriaus A. B. 2018 m. lapkričio 3 d. vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad dar iki 2018 m. lapkričio 3 d. ieškovui buvo žinoma, jog su juo darbo sutartis bus nutraukta. Šį susirašinėjimą pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė priimti, todėl jis teikiamas apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

20.4. Teismas netinkamai įvertino liudytojo E. S. parodymus – nepakankamai juos išanalizavo ir neįsigilino į juos. 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje šis liudytojas parodė, kad po kelių pokalbių su ieškovu abu (E. S. ir ieškovas) suprato, jog kartu dirbti negalės. Toks liudytojo teiginys patvirtina, kad jis tuo metu nebuvo patenkintas ieškovo darbu. Dėl to frazė „dėl nekvalifikuoto darbo“ atitiko tikrovę.

20.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ieškovas yra viešas ar privatus asmuo, nes tiek apie viešą, tiek apie privatų asmenį skleidžiamos žinios turi atitikti tikrovę. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Taigi viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas taikyti tam asmeniui atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, kt.). Dėl to nagrinėjamu atveju teismas turėjo pareigą nustatyti, ieškovas laikytinas viešu ar privačiu asmeniu, tačiau to nepadarė. Vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai.

20.6. Atsakovė pateikė daug argumentų, kurie patvirtina, kad ieškovas turi būti laikomas viešu asmeniu. Tokiu atveju ypač aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią žiniasklaida turi teisę pasikliauti turiniu kalbų ar pranešimų, išsakytų viešojo asmens, ir ji nėra įpareigota atlikti šios informacijos nepriklausomo tyrimo 9Rungainis v Latvia, Nr. 40597/08, 2018 m. rugsėjo 14 d., par. 61). Straipsnio autorius A. B., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad tokią informaciją sužinojo iš E. S., taip pat iš R. Ž., Ž. B. ir A. P., kurie, be kita ko, nebuvo apklausti kaip liudytojai.

20.7. Teismas, priteisdamas ieškovui net 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, visiškai nemotyvavo, kodėl ieškovo neva patirtą neturtinę žalą įvertino net 1000 Eur dydžio suma. Įvertinus naujausią Lietuvos teismų praktiką, matyti, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra gerokai per didelis, nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad atsakovo paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją yra laikytinas pakankama satisfakcija. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1612-661/2019). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas neturtinės žalos neįrodinėjo, deklaratyviai teigė, jog šie teiginiai pakenkė jo dalykinei reputacijai, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nerimą ir stresą. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas po ginčo straipsnio dirbo ir tebedirba (duomenys neskelbtini), eina direktoriaus pareigas, todėl ieškovo teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę skaudūs ar būtų pakenkę jo profesinei karjerai, be to, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, straipsnis publikuotas rajoninėje spaudoje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo reikalavimo dėl paneigimo tenkinimas yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ieškovui padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad pirmosios instancijos teismo apklausiamas kaip liudytojas E. S. patvirtino, jog šiuo metu ieškovas turi nemažai projektų ir darbo, jam sekasi. Taigi priešingai, nei nusprendė teismas, ieškovas nepatyrė tokio masto neturtinės žalos, kad jam turėtų būti atlyginama pinigine forma. Akivaizdu, kad pakankama satisfakcija būtų pripažinimas, jog atsakovės paskleista informacija neatitinka tikrovės.

20.8. Teismas netinkamai taikė CPK 178, 270 straipsnių nuostatas. Ieškovas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų apie tai, kada tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo (CPK 178 straipsnis). Teismas išsamiai neištyrė bylos medžiagos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto, todėl naikintino sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčo straipsnyje paskleista žinia atitiko tikrovę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovės paskleista apie ieškovą informacija atitinka tikrovę ir turi realų faktinį pagrindą. Atsakovės ginčo straipsnyje paskelbtais teiginiais sukurta ir viešai paskleista kategoriška ir vienareikšmiškai suprantama žinia apie tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) dirba nekvalifikuotai ir dėl šios priežasties yra atleidžiamas iš darbo. Tačiau ieškovas nėra gavęs jokio (duomenys neskelbtini) pranešimo dėl darbo sutarties nutraukimo dėl nekvalifikuotai vykdomų darbo funkcijų. Straipsnio paskelbimo metu ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ieškovui nebuvo skirta jokių drausminių nuobaudų. Ieškovo ir (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 31 d. šalių susitarimu. Ieškovas teismui yra pateikęs (duomenys neskelbtini) prezidento rekomendaciją, kurioje nurodyta, „Sutartis tarp T. V. ir (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta abipusiu sutarimu 2018 m. gruodžio 31 d. , iš posto pasitraukus (duomenys neskelbtini) E. J. ir visam trenerių bei rinktinės personalo štabui, kuriam priklausė ir T. V.. Eidamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas, T. V. pasižymėjo profesionalumu, kompetencija, naujovių įdiegimu ir tinkamai vadovavo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) komunikacijai, vyko sklandus darbas ir komunikacija tiek su Lietuvos, tiek ir su užsienio žiniasklaida. Įvertinus T. V. darbą, patvirtiname, kad T. V. yra vienas geriausių sporto srities viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistų Lietuvoje“. Apklaustas kaip liudytojas E. S. ((duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius) nurodė, kad darbi sutartis su ieškovu buvo nutraukta šalių sutarimu 2018 m. gruodžio 31 d.

21.2. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ginčo teiginiuose paskelbta informacija atitinka tikrovę ir turi realų faktinį pagrindą. Apeliaciniame skunde atsakovė savo poziciją grindžia išimtinai liudytojo E. S. parodymais, juos nepagrįstai interpretuodamas sau naudinga linkme. Ieškovo teigimu, liudytojas E. S., duodamas parodymus, nurodė, kad nėra suteikęs informacijos, jog ieškovas atleidžiamas dėl nekvalifikuoto darbo. Liudytojas nurodė, kad ieškovo ir (duomenys neskelbtini) darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu 2018 m. gruodžio 31 d. Teisės aktai įpareigoja viešosios informacijos rengėją (skleidėją) padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, tikslumą, pagrįstumą – užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, to nebuvo padaryta.

21.3. Atsakovės prašymas pridėti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą turi būti atmestas. Teismo posėdžio garso įrašas akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo priimti šį įrodymą.

21.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai konstatuota, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį. Teismas nurodė, kad ginčo straipsnio turinys rodo, jog jame sprendžiamas kelių asmenų privatus konfliktas, todėl šis straipsnis negali būti vertinamas kaip siekis supažindinti visuomenę su ieškovo kaip viešo asmens visuomenine veikla. Ieškovo nuomone, nebuvo jokio viešo intereso skleisti ginčo informaciją. Priešingai, iš straipsnio turinio akivaizdu, kad tai – tik atsakovo reakcija į ieškovo (duomenys neskelbtini) laidoje (duomenys neskelbtini) išdėstytą poziciją.

21.5. Teismas, priteisdamas ieškovui 1000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją, išdėstė tokio sprendimo motyvus.

Šalies argumentai

21.6. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, yra nepagrįsti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 4 d. nustatyta tvarka kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją ir pareikalavo paneigti tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją. Ieškovas prie ieškinio pridėjo tai patvirtinančius įrodymus: nurodytas kreipimasis buvo išsiųstas tiek futbolas.lt redakcijai jų interneto svetainėje nurodytu el. paštu info@futbolas.lt, tiek ir žurnalistui. Be to, atsakovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, kad nėra gavusi iš ieškovo paneigti ginčo informaciją, o savo atsisakymą paskelbti paneigimą grindė sąžiningu veikimu, t. y. pagrįstu manymu, jog skleidžia teisingą informaciją.

21.7. Apeliacinio skundo teiginiai dėl CPK 178, 270 straipsnių pažeidimo yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ir (duomenys neskelbtini) darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu 2018 m. gruodžio 31 d. Įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę, nepateikta, t. y. nepaneigta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Prie apeliacinio skundo atsakovė pateikė naujų įrodymų – ginčo straipsnio autoriaus susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi, kuriuos prašo priimti, remdamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė priimti.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Pažymėtina tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

Žemesnės instancijos teismas

27. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo proceso eigos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog prašymą priimti naujus įrodymus atsakovė pateikė pavėluotai: po ginčo šalių paaiškinimų, liudytojų apklausos ir rašytinių įrodymų tyrimo, baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:53:17). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsakovė nepagrindė, kodėl aptariamų rašytinių įrodymų negalėjo pateikti rengiantis bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti priimti pavėluotai teikiamus naujus rašytinius įrodymus (CPK 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis).

28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė (apeliantė) nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė prašymą priimti ginčo straipsnio autoriaus ir (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus susirašinėjimą. 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismas atsisakymą papildyti bylos medžiagą atsakovės norimu rašytiniu įrodymų argumentavo tuo, jog šio susirašinėjimo turinį pagarsino apklaustas kaip liudytojas ginčo straipsnio autorius, duodamas parodymus, jo duomenys užfiksuoti teismo posėdžio garso įraše, todėl teikti susirašinėjimą papildomai netikslinga.

29. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusio ginčo pobūdį, siekdama išvengti bet kokių abejonių dėl liudytojo pagarsinto susirašinėjimo turinio autentiškumo ir tikslumo, prideda prie bylos atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą susirašinėjimą. Ieškovas, rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo galimybę susipažinti su pridėtais naujais įrodymais ir pasisakyti dėl juose esančių duomenų įrodomosios reikšmės, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Dėl to naujų įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo. Tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, atsakovės (apeliantės) pateikti nauji įrodymai priimami ir apeliacinės instancijos teismo bus vertinami visų byloje esančių duomenų kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos

30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo nesikreipė į visuomenės informavimo priemonę – atsakovę (CK 2.24 straipsnio 2,4 dalys), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, privalėjo bylą nutraukti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog tuo atveju, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, įstatyme įtvirtinta vadinamoji replikos teisė ir nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka – asmuo, apie kurį šie duomenys paskleisti, dėl jų paneigimo pirmiausia turi kreiptis į tokius duomenis paskleidusią visuomenės informavimo priemonę ir pareikalauti, kad ši išspausdintų ar kitaip paskelbtų surašytą paneigimą. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos (CK 2.24 straipsnio 2 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnis). Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).

32. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė nekėlė klausimo dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos – nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nenurodė argumentų, jog ieškovas dėl ginčo straipsnyje paskelbtų duomenų paneigimo nesikreipė į juos paskelbusią visuomenės informavimo priemonę. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovas nesilaikė įstatyme imperatyviai įtvirtintos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl to šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teismui paduotame ieškinyje nurodė, jog 2018 m. lapkričio 4 d. nustatyta tvarka kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją ir pareikalavo paneigti tikrovės neatitinkančią bei jo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Prie ieškinio pridėtas ieškovo 2018 m. lapkričio 4 d. Reikalavimas paneigti tiesos neatitinkančią informaciją, kuris tos pačios dienos elektroniniu laišku išsiųstas futbolas.lt redakcijai (ieškinio priedas Nr. 3). Atsakovė, nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nesirėmė tuo, kad ji negavo ieškovo nurodyto reikalavimo, taip pat nepateikė įrodymų, jog ji atsakė į šį reikalavimą per įstatyme nustatytą dviejų savaičių terminą. Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi nepažeidęs tokio pobūdžio ginčui spręsti nustatytos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

34. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu ieškovas, kreipdamasis į teismą būtų nesilaikęs išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas, nustatęs šią aplinkybę po ieškinio priėmimo, turėtų ne nutraukti bylą, kaip teigia atsakovė (apeliantė) (CPK 293 straipsnio 2 punktas), bet ieškinį palikti nenagrinėtą, nes šia tvarka dar būtų galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 punktas).

Dėl asmens garbės ir orumo gynimo sąlygų

35. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) duomenų paskleidimą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, kt.).

Dėl duomenų paskleidimo ir fakto, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą

37. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „All Media Digital“ valdomuose interneto portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“, be kita ko, nurodyta – „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“. Dėl nurodytų duomenų paskleidimo ir fakto, kad nurodyti duomenys – apie ieškovą, byloje nėra ginčo.

Dėl apie ieškovą paskleistų duomenų kvalifikavimo žinia ar nuomone

38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

39. Taigi pagrindinis žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus – teiginių patikrinimas, įrodomumas. Kasacinio teismo pažymėta, kad, vertinant, paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

40. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad apie ieškovą paskleisti duomenys yra ne nuomonė, o žinia: iš sakinio formuluotės, vertinant ją viso straipsnio turinio kontekste, aiški informacija, jog ieškovas dirba nekvalifikuotai ir dėl šios priežasties yra atleidžiamas iš darbo (duomenys neskelbtini).

Dėl paskleistų duomenų atitikties tikrovei

41. Garbės ir orumo gynimo bylose galioja prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiga įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, t. y. atsakovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009, kt.).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog ginčo straipsnyje apie ieškovą paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės, padarė akivaizdžiai netinkamai įvertinęs įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pasak apeliantės, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 4 d. jau buvo žinoma apie ketinimą nutraukti darbo santykius su ieškovu – apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius E. S. 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad iš karto, kai jį išrinko į pareigas (2018 m. spalio 16 d.), jis ištransliavo, jog ieškovas nebetęs darbo, taigi akivaizdu, kad ginčo informacija jau buvo paskleista iki susitarimo su ieškovu dėl darbo santykių pasibaigimo sudarymo ir iki ginčo straipsnio publikavimo.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė be pagrindo akcentuoja aplinkybes, kada naujai išrinkta (duomenys neskelbtini) vadovybė išreiškė ketinimą užbaigti darbo santykius su ieškovu, kada šalys pasirašė susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas neatitinkančia tikrovės ir žeminančia jo garbę bei orumą informacija laiko ne šias aplinkybes, bet straipsnyje paskelbtą žinią, kad darbo santykius su juo ketinama nutraukti dėl nekvalifikuoto darbo. Apeliantė, turėdama įstatyminę pareigą pagrįsti jos valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskleistos žinios apie ieškovą atitiktį tikrovei ir taip paneigti žinių neatitikties tikrovei prezumpciją (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), teismo proceso metu nepateikė konkrečių įrodymų apie priekaištus ieškovo darbo kokybei.

44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į liudytojo E. S. parodymus, jog po kelių pokalbių su ieškovu abu (E. S. ir ieškovas) suprato, kad kartu dirbti negalės. Pasak apeliantės, toks liudytojo teiginys patvirtina, kad jis tuo metu nebuvo patenkintas ieškovo darbu, dėl to frazė „dėl nekvalifikuoto darbo“ atitiko tikrovę.

Žemesnės instancijos teismas

45. Teisėjų kolegija, išanalizavusi liudytojo E. S. parodymų, duotų 2019 m. gruodžio 3 d., turinį, pabrėžia, kad šis neįvardijo nė vieno konkretaus ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) komunikacijos vadovo, darbo trūkumo, priešingai – nurodė, jog ieškovas yra didelę patirtį ir vertingų žinių turintis sporto žurnalistas, pažymėjo, kad nėra daug tokių sporto žurnalistų, kurie taip išmano ir turi tokį santykį su futbolu kaip ieškovas. Liudytojas parodė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta abipusiu šalių susitarimu, po to, kai 2018 m. spalio 16 d. pasikeitė (duomenys neskelbtini) vadovybė. Teismo paklaustas, kodėl nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškovu, jeigu jis toks patyręs ir išmanantis futbolą, liudytojas pažymėjo, kad ne jis vienasmeniškai nusprendė, o abu kartu su ieškovu; susitarimą nutraukti darbo sutartį pasirašė 2018 m. lapkričio 15 d., sutarta darbo santykių pasibaigimo data – 2018 m. gruodžio 31 d. Pasak liudytojo, visiškai normalu, kad kiekviena nauja vadovybė renkasi sau tinkančius žmones. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas paneigė, jog žiniasklaidos atstovams pateikė informaciją, kad ieškovas bus atleistas iš (duomenys neskelbtini) dėl nekvalifikuoto darbo, teigė, jog kvalifikacijos, ką tik tapęs generaliniu sekretoriumi, negalėjo vertinti (2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:36:42).

46. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovės (apeliantės) prašymu priėmė jos su apeliaciniu skundu pateiktą ginčo straipsnio autoriaus A. B. ir naujojo (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus E. S. susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovo darbo santykius ketinama užbaigti šalių susitarimu.

47. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad aplinkybę, jog su ieškovu darbo santykiai užbaigti ne dėl jo nekvalifikuoto darbo, patvirtina to paties liudytojo E. S. parodymai, kad su ieškovu (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja toliau kitais pagrindais. Be to, apie ieškovo aukštus profesinius gebėjimus galima spręsti iš buvusio (duomenys neskelbtini) prezidento T. D. rekomendacijos, kurioje nurodyta, kad, eidamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas, ieškovas pasižymėjo profesionalumu, kompetencija, naujovių įdiegimu ir tinkamai vadovavo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), vyko sklandus darbas ir komunikacija tiek su Lietuvos, tiek ir su užsienio žiniasklaida.

48. Aptartų bylos įrodymų analizė teikia pagrindą pripažinti aiškiai nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojo E. S. parodymai pagrindžia ginčo publikacijos teiginio apie ieškovo atleidimą dėl nekvalifikuoto darbo atitiktį tikrovei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

49. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė (apeliantė) neįrodė, jog ginčo straipsnyje apie ieškovą paskleista informacija atitinka tikrovę (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje surinktų duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti priešingą išvadą – ieškovo darbo santykių (duomenys neskelbtini) pasibaigimą lėmė ne jo nekvalifikuotas darbas, bet (duomenys neskelbtini) vadovybės pasikeitimas ir su naujuoju (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi priimtas bendras sprendimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Taigi atsakovės valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskleista ginčo informacija apie ieškovo atleidimą neatitinka tikrovės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl fakto, kad atsakovo paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą

50. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, kt.).

51. Pareiga įrodyti, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina garbę ir orumą, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

52. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriais teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Teiginys vertinamas kaip žeminantis garbę ir orumą, kai turi neigiamos įtakos asmens reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje, pažemina asmenį visuomenės akyse arba sumažina paties savęs kaip asmenybės vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

53. Nagrinėjamu atveju atsakovės paskleista jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis nepagrįsta tikrovės neatitinkanti žinia, kad ieškovą iš darbo (duomenys neskelbtini) ketinama atleisti už nekvalifikuotą darbą, neabejotinai neigiamai charakterizuoja ieškovą, žemina jo profesinę reputaciją.

54. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos konstatuoti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl teisinės atsakomybės taikymo atsakovei, paskleidusiai apie ieškovą tikrovės neatitinkančią ir jo garbę bei orumą žeminančią informaciją (CK 2.24 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

55. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ieškovo prašomą jo pažeistų teisių gynimo būdą – nustatė atsakovei įpareigojimą paneigti jos paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovo kaip viešo asmens

56. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė), teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nereikšminga aplinkybe ir dėl to nenustatinėjo, ieškovas yra privatus ar viešas asmuo. Atsakovės teigimu, ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį.

57. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ir visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017).

59. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktą apibrėžtį viešasis asmuo tai – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

60. Ieškovas yra sportu besidominčiai visuomenės daliai gerai žinomas sporto žurnalistas. Pateiktais į bylą duomenimis, ieškovas nuo 2013 m. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), portale (duomenys neskelbtini) kuria (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas dėl ilgalaikės, aktyvios ir reikšmingos veiklos sporto srityje laikytinas viešuoju asmeniu.

61. Atsakovė (apeliantė), remdamasi kasacinio teismo praktika, teisingai pažymi, kad viešasis asmuo turi būti pakantesnis kritikai. Tačiau nurodytina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog, nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

62. Pareiga įrodyti, kad tikrovės neatitinkantys duomenys paskelbti sąžiningai, siekiant supažindinti visuomenę su viešu asmeniu ar jo veikla, tenka tokius duomenis paskelbusiam asmeniui, šiuo atveju – atsakovei (CPK 178 straipsnis).

63. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentų, kad ji veikė sąžiningai, t. y. pagrįstai manydama, jog skleidžia teisingą informaciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad informaciją apie būsimą ieškovo atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) ir darbo santykių nutraukimo priežastis ginčo straipsnio autorius gavo iš patikimo šaltinio – naujojo (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus E. S.. Tačiau šis asmuo, apklaustas teisme kaip liudytojas, pirmiausia pažymėjo, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu, taip pat nurodė, jog darbo santykiai pasibaigė ne dėl priekaištų ieškovo kvalifikacijai. Be to, iš pačios ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų – ginčo straipsnio autoriaus susirašinėjimo su E. S. – matyti, kad atsakovės įvardytas kaip informacijos šaltinis asmuo – naujasis (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius – neįvardijo jokių aplinkybių, susijusių su ieškovo nekvalifikuotu darbu, nurodė, kad ieškovo darbas (duomenys neskelbtini) baigiasi abipusiu šalių susitarimu.

64. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 4 punktas). Žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

65. Įvertinusi viso ginčo straipsnio turinį, jame nurodytų aplinkybių kontekstą, atsižvelgdama į tai, kad žinia apie būsimą ieškovo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) dėl nekvalifikuoto darbo paskelbta neturint jokių konkrečių duomenų apie priekaištus ieškovo kvalifikacijai ir darbo kokybei, taip pat įvertinusi liudytojų parodymus, be kita ko, ir apie tai, jog po darbų santykių (duomenys neskelbtini) pasibaigimo ieškovas toliau bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) kitais pagrindais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, neveikė sąžiningai, todėl neturi pagrindo prašyti atleisti ją nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos, paskleidus tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius duomenis

66. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas ieškovui net 1000 Eur piniginę kompensaciją, šio savo sprendimo nemotyvavo, taigi neaišku, dėl kokių aplinkybių ieškovo patirta neturtinė žala įvertinta net 1000 Eur. Atsakovės (apeliantės) teigimu, priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra gerokai per didelis, neatitinka aktualios teismų praktikos, kurioje už panašaus pobūdžio pažeidimus pakankama satisfakcija laikomas pažeidimo pripažinimas.

67. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad konstatavimas, jog atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią žinią, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl šios žinios paskleidimo ieškovas patyrė tokio pobūdžio ir intensyvumo išgyvenimus, kuriems kompensuoti jam turi būti priteista piniginė neturtinės žalos kompensacija.

68. Neturtinės žalos faktas ir dydis nėra preziumuojami, todėl ieškovas kiekvienu atveju turi pareigą įrodyti neturtinės žalos faktą bei nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai).

69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bendrųjų reikalavimų ir kriterijų neturtinės žalos faktui nustatyti, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Kasacinio teismo, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją yra pabrėžta, kad tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas rašinio (žr. A/S Diena, Ozolinš v. Latvia, no. 16657/03, 12 July 2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

70. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą priteisti jam 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti rėmėsi tuo, kad atsakovės valdomas portalas turi 15 000 unikalių vartotojų, renka daugiau kaip 200 000 atvertimų, o facebook paskyra turi daugiau kaip 16 000 sekėjų, taigi melaginga žinia apie jį paskleista didelei besidominčia futbolu visuomenės daliai, šios žinios paskleidimas padarė neigiamą poveikį jo reputacijai, sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Žemesnės instancijos teismas

71. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškovo argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovė tikrovės neatitinkančios informacijos ne tik nepaneigė, bet ir toliau viešino ir viešina, taip skleisdama tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovą bei jo kvalifikaciją, priteisė ieškovui jo prašyto dydžio neturtinės žalos kompensaciją – 1000 Eur.

72. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje 1000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija priteisiama už gerokai šiurkštesnius garbės ir orumo pažeidimus: pvz., asmeniui, apie kurį buvo paskleista neaiškios kilmės, jokiais įrodymais neparemta informacija dėl jo bendradarbiavimo su KGB, priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015); asmeniui, kuris apkaltintas stebėjęs daromus nusikaltimų požymių turinčius veiksmus ir taip pats daręs nusikaltimą, priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

73. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl ginčo straipsnyje paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovo darbo santykių (duomenys neskelbtini) pasibaigimo priežastį ieškovas neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Kartu pažymėtina tai, kad teismo proceso metu ieškovas neįvardijo konkrečių faktinių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti apie jo patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą, kurios galėtų pagrįsti dėl ginčo informacijos paskleidimo ieškovo patirtus tam tikrus nepatogumus, galimybių praradimus ir pan. Jau pasisakyta, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir nurodyti bei pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

74. Byloje nėra duomenų, kad po ginčo publikacijos paskelbimo ieškovas sulaukė neigiamos futbolu besidominčios visuomenės dalies reakcijos, patyrė neigiamų praradimų kitose savo vykdomose veiklose. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nenurodė jokių papildomų aplinkybių, neprašė priimti naujų įrodymų nesutikimui su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kvestionuojant priteistą neturtinę žalą ir jos dydį, pagrįsti.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad dėl ginčo publikacijoje paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios ieškovas patyrė tokio pobūdžio ir masto išgyvenimų, nepatogumų, praradimų, dėl kurių jo pažeistoms teisėms tinkamai apginti būtina priteisti piniginę neturtinės žalos kompensaciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teisių, atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių (duomenys neskelbtini) pasibaigimo priežastį, pažeidimo konstatavimas, įpareigojant atsakovę tokią informaciją paneigti adekvačiu paskelbimui būdu, yra pakankama satisfakcija ieškovo dėl nurodyto pažeidimo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams atlyginti.

Dėl procesinės bylos baigties

76. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, visuomenės informacijos priemonei paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, tačiau, spręsdamas dėl pagrindo priteisti ieškovui neturtinės žalos piniginę kompensaciją, neatsižvelgė į įstatyme įtvirtintus kriterijus, teismų praktikoje suformuluotas jų taikymo taisykles ir, byloje nesant pakankamai įrodymų, nepagrįstai priteisė ieškovui 1000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

77. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

78. Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą bei įpareigojimo tokias žinias paneigti, laikytina, kad byla išspręsta ieškovo naudai 67 proc. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam 67 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų ir turi pareigą atlyginti atsakovei 33 proc. šios patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

79. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 98 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad už atmestą turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 23 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovui iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 335 Eur už advokato teisinę pagalbą (500 Eur x 67 proc.), iš viso – 410 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

80. Įrodymai apie atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikti, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

81. Proceso pirmosios instancijos teisme metu valstybė patyrė 15,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 5 Eur, iš atsakovės – 10,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

82. Paduodama apeliacinį, atsakovė sumokėjo 98 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovei iš ieškovo priteistina 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už šį reikalavimą, išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Įrodymai apie atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas, nepateikti, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

83. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus 67 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovė priteistina 201 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

84. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų atlyginimo, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 178 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės UAB „All Media Digital“ (juridinio asmens kodas 304903117) valdomuose interneto portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt 2018 m. lapkričio 4 d. paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ paskleisti teiginiai „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovę UAB „All Media Digital“ (juridinio asmens kodas 304903117) savo sąskaita per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieškovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą žeminančius duomenis ir adekvačioje paskelbtam straipsniui „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ vietoje, t. y. portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt, paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 4 d. UAB „All Media Digital“ valdomuose portale www.futbolas.lt ir facebook paskyroje futbolas.lt paskelbtame straipsnyje „A. B.: Jei turit problemų, kreipkitės į mane. Aš visagalis“ paskleisti teiginiai „Dar ironiškiau su T. V., kuriam dėl nekvalifikuoto darbo šią savaitę (duomenys neskelbtini) pranešė apie atleidimą“ neatitinka tikrovės ir žemina T. V. garbę ir orumą“.

Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „All Media Digital“ (juridinio asmens kodas 304903117) ieškovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 410 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus), iš atsakovės UAB „All Media Digital“ (juridinio asmens kodas 304903117) – 10,14 Eur (dešimt eurų 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Priteisti iš atsakovės UAB „All Media Digital“ (juridinio asmens kodas 304903117) ieškovo T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 178 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė