Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-14-777/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-09
Bylos Nr.: e2S-14-777/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02228-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“, A. M., J. S., N. R., D. M., G. B.
Ieškovas: H. K.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pieno konservai“

Kategorijos

3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai

Civilinė byla Nr. e2S-14-777/2025Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02228-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės pieno konservai“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Karpis“, A. M., J. S., N. R., D. M. ir G. B. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ 2024 m. liepos 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti negaliojančiais 2024 m. liepos 29 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2024 m. liepos 29 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrinktų UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdybos narių įgaliojimus, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; uždrausti valstybės įmonei Registrų centrui registruoti 2024 m. liepos 29 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Šalies argumentai

3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

3.1. 2024 m. liepos 29 d. visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – VAS) buvo sušauktas ir jo metu sprendimai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normas bei bendrovės įstatus. Sprendimą dėl VAS šaukimo, taip pat sprendimą priėmė reikiamų įgaliojimų ir teisės neturintis asmuo, VAS sušauktas pažeidžiant bendrovės įstatuose ir ABĮ įtvirtintą tvarką, apie VAS šaukimą tinkamai neinformuotas nei kitas bendrovės akcininkas, nei bendrovės ir jos vadovas.

3.2. Sprendimu išrinktų bendrovės valdybos narių įgaliojimų sustabdymas bylos nagrinėjimo laikotarpiui leis užtikrinti, kad galbūt neteisėtai išrinkta bendrovės valdyba nepriimtų neteisėtų sprendimų, kuriuos vėliau bendrovė ar bendrovės vadovas būtų priverstas ginčyti. Taip pat leis užtikrinti status quo bendrovės valdyme. Sprendimas priimtas 2024 m. liepos 29 d., tačiau bendrovė apie sprendimo priėmimą neinformuota net ir šio ieškinio teikimo metu. Nėra žinoma, kas yra bendrovės valdybos nariai ar jie priėmė kokius sprendimus. Bendrovės valdybos nariais išrinkti asmenys, kurie nebuvo bendrovės valdybos nariais, neina bendrovėje jokių pareigų, dar net nėra realiai pradėję vykdyti veiklos ir eiti pareigų, todėl jų įgaliojimų sustabdymas nei bendrovei, nei kitiems asmenims jokių neigiamų padarinių nesukurs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė 2024 m. liepos 29 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrinktų UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdybos narių įgaliojimus, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; uždraudė valstybės įmonei Registrų centrui registruoti 2024 m. liepos 29 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nurodė, jog visose iki šiol buvusiose bylose su UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir priimtose nutartyse, susijusiose su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu / keitimu, teismas akcentavo poreikį išsaugoti bendrovės status quo iki ginčo išsprendimo. Pažymėjo, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir yra išsaugoti UAB „Marijampolės pieno konservai“ stabilią padėtį iki ginčo šioje byloje išsprendimo. Teigia, kad iki šios nutarties priėmimo dienos byla neišnagrinėta, sprendimas nepriimtas, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, atsižvelgiant į byloje ieškovo reiškiamo ieškinio pobūdį, išlieka nepakitęs.

5.2. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius 2024 m. liepos 29 d. visuotinio UAB „Marijampolės pieno konservai“ akcininkų susirinkimo metu išrinktų valdybos narių įgaliojimų, nebus užtikrinta tiek įmonės veiklos status quo, taip pat jos finansinė padėtis, kadangi, išrinkus naujus valdybos narius, bankas gali pradėti daugiau kaip 14 milijonų eurų skolos išieškojimą, dėl ko kiltų neproporcingai neigiami padariniai, ko ir siekiama išvengti status quo išsaugojimą lemiančiomis laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais, teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Karpis“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad šiuo atveju status quo išlaikymas per laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reiškia, kad toliau sudaromos sąlygos leisti dirbti nuostolingai veikiančios bendrovės valdymo organams ir galutinai užbaigti bendrovės egzistavimą privedant ją prie nemokumo būsenos arba Šiaulių banko sprendimo pabaigti sutartinius kreditavimo santykius dėl daugelį metų iš eilės netinkamai vykdomų bendrovės sutartinių įsipareigojimų, kas vėlgi iš esmės reikštų bendrovės egzistavimo pabaigą. Teigia, jog ieškovo ir jo interesais veikiančių asmenų pastangomis, būdama 90 proc. daugumos akcininke, UAB „Karpis“ ne tik negali susipažinti su bendrovės veiklos informacija ir dokumentais, bet ir toliau yra paneigiamos UAB „Karpis“ iniciatyvos pakeisti bendrovės valdybos narius, sudarant galimybes imtis pokyčių bendrovės valdyme, kai tokią teisę UAB „Karpis“ suteikia įstatymas.

7.2. Apeliantės įsitikinimu, teismas buvo suklaidintas dėl esminės aplinkybės, kuria ieškovas grindžia savo ieškinį, – tariamu apeliantės vadovės A. D. įgaliojimų neturėjimu, dėl ko, ieškovo teigimu, 2024 m. liepos 29 d. bendrovės VAS sprendimai neva buvo priimti neteisėtai. Mano, kad jeigu teismui ieškovas būtų pateikęs visą informaciją, tikėtina, teismas nebūtų konstatavęs pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo. Akcentavo, kad, aktualiais Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Karpis“ vadovė yra A. D., todėl vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-936-934/2023; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2395-640/2015), padarė išvadą, kad A. D. yra UAB „Karpis“ vadovo įgaliojimus turintis asmuo, atitinkamai turintis teisę UAB „Karpis“ vardu įgyvendinti neturtines teises, suteikiamas UAB „Karpis“ valdomų bendrovės akcijų, įskaitant ir balsuoti VAS dėl bendrovės valdymo organų (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Pažymėjo, kad 2024 m. gegužės 29 d. UAB „Karpis“, atstovaujama A. D., buvo informuota apie bendrovės valdybos 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą sušaukti eilinį bendrovės VAS, kuris turėjo vykti 2024 m. birželio 20 d. ir kuriame turėjo būti svarstomi klausimai dėl bendrovės metinio pranešimo apie 2023 m., bendrovės 2023 m. audito išvados, bendrovės finansinės atskaitomybės už 2023 m. patvirtinimo, bendrovės 2023 m. pelno (nuostolių) paskirstymo ir dėl audito įmonės už 2024 m. patvirtinimo. Mano, kad įvertinus šią aplinkybę ir ieškovo bei jo vadovaujamos bendrovės poziciją, jeigu ieškovas ir jo vadovaujama bendrovė nelaikytų A. D. įgaliojimų neturinčiu asmeniu, A. D. nebūtų informuojama apie šaukiamus bendrovės VAS kaip UAB „Karpis“ atstovė ir į juos nebūtų kviečiama.

7.4. Teigia, kad niekada iki 2024 m. birželio 10 d. bendrovė A. D. įgaliojimų nekvestionavo – priešingai, UAB „Karpis“ teikiami įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek pati bendrovė, teismai ir netgi bendrovės kreditorius Šiaulių bankas ne kartą pripažino, kad bendrovei teisėtai vadovauja A. D., o savo poziciją ieškovas ir bendrovė pradėjo keisti tik tada, kai UAB „Karpis“ pradėjo inicijuoti bendrovės valdybos keitimo klausimą. Padarė išvadą, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, todėl nutartis panaikintina, o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

7.5. Nurodė, kad, įvertinus ieškinio reikalavimus, siekis užtikrinti teismo sprendimo vykdymą pagal ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais bendrovės 2024 m. liepos 29 d. VAS priimtus sprendimus neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Pažymi, kad net jeigu bendrovės 2024 m. liepos 29 d. VAS priimti sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais, tokiam teismo sprendimui netaikomas joks priverstinis vykdymas. Mano, kad nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti teismo sprendimo, kuris nebus priverstinai vykdomas, vykdymą, yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

7.6. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties išaiškinimai, kurie yra privalomi žemesnės instancijos teismui (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), leidžia daryti išvadą, kad (i) UAB „Karpis“ iniciatyva pakeisti bendrovės valdybos sudėtį nepažeidžia bendrovės interesų; (ii) suvaržymai, kuriais apribojama UAB „Karpis“ teisė priimti sprendimus dėl bendrovės valdybos keitimo, atitinkamai ir tokie suvaržymai, kuriais neleidžiama UAB „Karpis“ išrinktai valdybai įgyvendinti savo įgaliojimų, sutrikdys bendrovės veiklą ir sukels žalos bendrovei, jos akcininkei UAB „Karpis“ ir bendrovės akcijų paveldėtojams, tarp jų – į dalies bendrovės akcijų nuosavybės teisę pretenduojančiam ieškovui.

7.7. Teigia, kad iki 2024 m. liepos 29 d. VAS dirbusi bendrovės valdyba buvo suformuota 2021 m. (valdybos nariai išrinkti 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d.), UAB „Karpis“ visiškai teisėtai ir pagrįstai abejoja šios valdybos kompetencija ir yra praradusi savo pasitikėjimą valdybos nariais (J. S., A. M., N. R., D. M., G. B.), kurie, kaip bendrovės darbuotojai, yra pavaldūs ieškovui, kaip bendrovės vadovui, ir jokios realios ieškovo veiklos priežiūros užtikrinti negali. Akcentavo, kad būdama suinteresuota pelninga bendrovės veikla ir savo investicijų apsauga, taip pat būdama 90 proc. daugumos akcininkė, UAB „Karpis“ turi įstatymo nustatytą teisę formuoti bendrovės valdybos organus, kurie veikia fiduciariniais (pasitikėjimo) pagrindais (Bendrovės įstatų 4.7.3 punktas, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), tačiau šios teisės negali įgyvendinti dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Mano, kad nutartyje deklaruojamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – išsaugoti status quo padėtį bendrovėje – yra deklaratyvus ir tikrai neužtikrina bendrovės veiklos tęstinumo.

7.8. Nurodė, kad aplinkybės, kuri neva suponuoja poreikį sustabdyti bendrovės 2024 m. liepos 29 d. VAS išrinktų valdybos narių įgaliojimus, nepatvirtina jokie ieškovo į bylą pateikti įrodymai. Teigia, kad iš 2024 m. birželio 20 d. rašto matyti, kad Šiaulių bankas nurodė, kad susitikimo metu buvo aptarta bendrovės teisinė ir finansinė situacija, užtikrinimo priemonių realizavimo ir bendrovės skolos dengimo galimybės, pažymėjo, kad 2024 m. gegužės 24 d. susitarimo sąlygos tapo nebeaktualios dėl daugybės aplinkybių (uždėtas areštas UAB „Lukšių pieninė“ turtui ir t. t.), o potencialūs ginčai dėl bendrovės valdymo yra tik viena iš daugelio aplinkybių, kuri yra aktuali Šiaulių bankui. Kita vertus, turėtina omenyje, kad ginčus dėl bendrovės valdymo inicijuoja ne UAB „Karpis“, o bendrovė, ieškovas ir su jais susiję asmenys, kurie bet kokiomis sąlygomis siekia kuo ilgiau išlikti bendrovės valdyme, nors bendrovė ilgą laiką dirba nuostolingai ir yra vedama nemokumo link.

7.9. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje UAB „Karpis“ nesąžiningumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas apskritai nevertino ir nenustatė, kas yra savarankiškas nutarties panaikinimo pagrindas. Kita vertus, ieškovas neįrodė, kad UAB „Karpis“ yra nesąžininga.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti atskirąjį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarti palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus bei argumentus, ieškovas pasirinko teisėtą ir leistiną teisių gynybos būdą, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštus reikalavimus ir jų esmę. Mano, kad šių aplinkybių UAB „Karpis“ neginčija, todėl šiuo atveju neegzistuoja pagrindai ar prielaidos, kuriems esant ieškinys galėtų būti vertinamas kitaip nei kad prima facie pagrįstas.

9.2. Mano, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl A. D. galimybės ir pagrindo priimti sprendimus bendrovės ir jos valdymo organų atžvilgiu pamatinės reikšmės turi tai, jog dar 2024 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutarti civilinėje byloje Nr. e2-1345-1019/2024 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kuria neatšaukiamai patvirtinta. kad 2023 m. birželio 19 d. UAB „Karpis“ valdybos sprendimas atšaukti A. D. iš UAB „Karpis“ vadovo pareigų buvo ir yra galiojantis. Teigia, kad A. D. nuo 2024 m. gegužės 17 d. yra žinoma ir suprantama. kad ji yra atšaukta iš UAB „Karpis“ vadovo pareigų, todėl mano, kad ji negali UAB „Karpis“ vardu priimti sprendimų, turinčių esminės reikšmės bendrovei ir jos veiklai, arba turi nuo tokių sprendimų susilaikyti, juolab kad atskirasis skundas dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties paskirtas nagrinėti 2024 m. rugpjūčio 29 d. (po savaitės nuo šio atsiliepimo teikimo).

9.3. Nurodė, kad byloje pareikštų reikalavimų bei nurodytos Lietuvos teismų praktikos kontekste teismas pagrįstai įvertino ir nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas sutikti su ieškovo pozicija, kad, siekiant užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina išlaikyti bendrovėje susiklosčiusią situaciją (status quo) ir užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Teigia, jog tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje.

9.4. Teigia, kad tarp banko ir bendrovės sudarytų kreditavimo sutarčių galiojimo terminai pasibaigė dar 2024 m. kovo 15 d. Dėl UAB „Karpis“ ketinimų, susijusių su bendrovės vadovybės keitimu, bankas kartą jau atsisakė sudaryti susitarimą dėl šių kredito sutarčių galiojimo pratęsimo, o nesant tokio susitarimo bankas bet kuriuo metu gali inicijuoti priverstinį itin didelės bendrovei sumos – 14 497 361,05 Eur, neįskaitant delspinigių ir palūkanų, išieškojimą, kas gali lemti esminį bendrovės veiklos sutrikdymą, ribotas bendrovės galimybes atsiskaityti su savo darbuotojais, laiku vykdyti mokestines prievoles valstybei bei įsipareigojimus tiekėjams, be to, ir bendrovės nemokumą bei veiklos nutraukimą apskritai.

9.5. Nurodo, kad nors VAS sprendimai buvo priimti dar 2024 m. liepos 29 d., bendrovei VAS sprendimai pateikti tik 2024 m. rugpjūčio 4 d. (sekmadienį, po savaitės nuo 2024 m. liepos 29 d. VAS) ir tik dėl to, kad bendrovė kreipėsi į UAB „Karpis“ su prašymu dėl informacijos apie spaudoje sklandančią informaciją apie bendrovės valdymo organų narių pakeitimą pateikimo. Teigia, kad bendrovei nėra suprantama, kodėl UAB „Karpis“ neinformavo bendrovės apie šaukiamą VAS, prisiėmė bendrovei tenkančią kompetenciją ir net neinformavo apie VAS sprendimus. Mano, kad šie pačios UAB „Karpis“ atlikti ir atliekami veiksmai patvirtina, jog UAB „Karpis“ nagrinėjamu atveju elgėsi ir elgiasi nesąžiningai.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo netenkinti atskirojo skundo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Šalies argumentai

11.1. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje išsamiai ir motyvuotai išdėstė argumentus ir nurodė priežastis, lemiančias 2024 m. liepos 29 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų (įskaitant 2024 m. liepos 29 d. sprendimą dėl bendrovės valdybos pakeitimo) pripažinimą negaliojančiais. Mano, kad būtent tokiu aspektu turėtų būti atliekamas ieškinio preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo vertinimas vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika.

11.2. Nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones realiai užtikrinama, kad būsimo Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje vykdymas turėtų prasmę ir būtų tikslingas: UAB „Karpis“ neatsakinga, jokio ekonomiškai racionalaus pagrindo neturinti ir neteisėtas sprendimas pakeisti bendrovės valdybą (kolegialų valdymo organą) daugiau nei realiai gali lemti tai, kad bankas pradės daugiau nei 15 mln. Eur dydžio bendrovės skolos išieškojimą, kas savo ruožtu sukels negrįžtamą ir neatitaisomą žalą ar netgi bendrovės nemokumą.

11.3. Teigia, kad sprendimo pagrindu naujai išrinkta bendrovės valdyba jau tą pačią dieną, kai buvo išrinkta, t. y. 2024 m. liepos 29 d., priėmė sprendimus atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų ir paskirti naują vadovą. Kita vertus, 2024 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės valdyba priėmė sprendimą atšaukti anksčiau savo priimtų 2024 m. liepos 29 d. sprendimų galiojimą. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog bendrovės valdyba priima skubotus sprendimus, nesigilindama į realius bendrovės poreikius ir interesus, o tokie skubotai priimami sprendimai gali esmingai sąlygoti bendrovės valdymo nepastovumą nestabilumą, savaime galintį sukelti didelės žalos bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis (pvz., banku, tiekėjais ir kt.) ir pakirsti jų pasitikėjimą bendrovės veiklos perspektyvomis.

11.4. Nurodė, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2A-117-924/2024, ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2-5 91-1146/2023. Pabrėžia, kad UAB „Karpis“ nurodytos teismų nutartys buvo priimtos skirtingoje byloje ir skirtingomis aplinkybėmis: (i) skiriasi civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2A-117-924/2024 aplinkybės; (ii) skiriasi šiose civilinėse bylose dalyvaujantys asmenys ir šalys; (iii) skiriasi šių civilinių bylų nagrinėjimo dalykas; (iv) ieškovas net nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2A-117-924/2024. Mano, kad ši civilinė byla ir civilinė byla Nr. e2A-117-924/2024 (ir civilinė byla Nr. e2‑591‑1146/2023) yra skirtingos, kas savo ruožtu lemia tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartyje esantys išaiškinimai nėra tinkami ir neturėtų būti vertinami sprendžiant teisinį konfliktą šioje civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2024 m. spalio 28 d. teisme gauti apeliantės atstovo rašytiniai paaiškinimai, apeliantė prašė juos priimti.

13. Pagrindiniai rašytinių paaiškinimų argumentai:

13.1. Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-7791-374/2024 CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teismui konstatavus, kad ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti bendrovės organų priimtus sprendimus.

13.2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi nusprendė: 1) pasinaikinti 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria netenkintas UAB „Karpis“ prašymas panaikinti 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2) panaikinti 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; 3) 2024 m. spalio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

13.3. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis motyvuojama tuo, kad nutraukus civilinę bylą Nr. e2-7791-374/2024 nebeliko ieškovo ieškinio prima facie pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis), o tai sudaro pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Akcentavo, kad nepriklausomai nuo to, jog dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir 2024 m. spalio 3 d. nutarčių buvo paduoti atskirieji skundai, vien tik šių dviejų nutarčių priėmimas leidžia konstatuoti, kad pats Marijampolės apylinkės teismas ieškovo ieškinio nebelaiko prima facie pagrįstu dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo. Ši aplinkybė, be kita ko, patvirtina, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo ir nebegali būti taikomos.

13.4. Atkreipė dėmesį į tai, jog, Marijampolės apylinkės teismui 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutraukus civilinę bylą Nr. e2-7791-374/2024, Marijampolės apylinkės teisme 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas bendrovės valdybos pirmininkės A. M. (de facto veikiančios ieškovo pavedimu) ieškinys dėl bendrovės 2024 m. liepos 29 d. VAS priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-8869-1146/2024) su prašymu taikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones dėl bendrovės 2024 m. liepos 29 d. VAS priimtų sprendimų, kokios buvo taikytos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ir šioje byloje. Teigia, jog, skirtingai negu šioje byloje, A. M. ieškinio pagrindu pradėtoje civilinėje byloje UAB „Karpis“ buvo leista atsiliepti į A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad Marijampolės apylinkės teismas, susipažinęs su UAB „Karpis“ argumentais esant identiškoms faktinėms aplinkybėms, kaip šioje byloje, 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino ieškovės A. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad A. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas remiantis argumentais, kuriais UAB „Karpis“ rėmėsi ginčydamas šioje byloje priimtą 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. 2025 m. sausio 9 d. teisme gauti atsakovės atstovų rašytiniai paaiškinimai, kuriuos atsakovė prašė priimti.

15. Pagrindiniai rašytinių paaiškinimų argumentai:

15.1. Teigia, kad priešingai nei nurodo UAB „Karpis“, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje, kaip ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje yra panaikintos. Pažymėjo, kad teismas sprendė, jog civilinė byla nutraukta nepagrįstai, o ieškovas yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus dėl VAS sprendimų. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dėl VAS sprendimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-182-1146/2025. Taip pat akcentavo, kad UAB „Karpis“ neįrodė pagrindo civilinėje byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonės panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens prašymą patenkino nepagrįstai.

15.2. Nurodė, kad aplinkybė, jog kitoje byloje pagal kito ieškovo A. M. ieškinį pradėtoje byloje teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti nutartyje darytomis išvadomis. Taip pat mano, kad šios aplinkybės nepaneigia ir neįrodo, jog nutarties priėmimo metu neegzistavo ir neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

15.3. Mano, kad nagrinėjamu atveju ir toliau egzistuoja poreikis ir pagrindas išlaikyti status quo iki bus išnagrinėta byla dėl VAS sprendimų. Teigia, kad tuo atveju, jeigu nutartis būtų panaikinta ir laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, egzistuotų rizika bendrovės ir AB „Šiaulių bankas“ tolimesniam bendradarbiavimui, dėl ko AB „Šiaulių bankas“ neišvengiamai pradėtų priverstinį daugiau nei 15 mln. Eur dydžio bendrovės skolos išieškojimą. Pažymėjo, jog priešingai nei nurodo UAB „Karpis“ pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį pagrįstai sprendė ir konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių AB „Šiaulių bankas“ galėtų pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

16. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

19. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. UAB „Karpis“ Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašą; 2023 m. spalio 31 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su priedais; UAB „Marijampolės pieno konservai“ Juridinių asmenų registro duomenis; 2024 m. gegužės 29 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ el. laišką; 2024 m. gegužės 29 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ pranešimą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo; UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 2023 m. liepos 21 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ raštą dėl dokumentų pateikimo; 2023 m. spalio 30 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-980-555/2023; 2023 m. spalio 23 d. konfidencialumo susitarimą; 2024 m. kovo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20-459/2024; 2024 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-308-370/2024; 2024 m. birželio 6 d. UAB „Karpis“ el. laišką; 2024 m. birželio 6 d. UAB „Karpis“ prašymą dėl 2024 m. birželio 10 d. šaukiamo UAB „Marijampolės pieno konservai“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo; 2024 m. birželio 10 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdybos sprendimą Nr. 2024/06-10; 2024 m. birželio 13 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ pranešimą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo atšaukimo; 2024 m. birželio 13 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ el. laišką; 2024 m. kovo 31 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ preliminarų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2024 m. liepos 29 d. antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-24-3565; 2024 m. liepos 11 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ raštą dėl 2024 m. liepos 29 d. šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešus nei atsakovei, nei kitiems suinteresuotiems bylos dalyviams, todėl darytina išvada, kad apeliantė atskiruoju skundu prašomų pridėti naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ir kiti suinteresuoti bylos dalyviai yra susipažinę su į bylą pateiktu atskiruoju skundu, be kita ko, turėjo galimybę susipažinti ir su naujai pateiktais įrodymais, turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl naujai pateikiamų įrodymų pridėjimo prie bylos, tačiau šia savo teise nei ieškovas, nei atsakovė nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, apeliantė jais remiasi savo atskirajame skunde, atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad yra pagrindas minėtus apeliantės naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

22. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą į bylą pateikė naują įrodymą, t. y. atsakovės ir apeliantės susirašinėjimą el. paštu, vykusį laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešus nei atsakovei, nei kitiems suinteresuotiems bylos dalyviams, todėl darytina išvada, kad apeliantė atskiruoju skundu prašomų pridėti naujų įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs tai, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovė jais remiasi savo atskirajame skunde, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas minėtą atsakovės naujai pateiktą įrodymą prie bylos pridėti.

23. 2025 m. sausio 9 d. teisme gauti atsakovės atstovų rašytiniai paaiškinimai bei kartu su rašytiniais paaiškinimais į bylą buvo pateikti nauji įrodymai – 2024 m. rugpjūčio 1 d. el. laiškas; 2024 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškas; 2024 m. rugsėjo 20 d. el. laiškas; 2024 m. spalio 22 d. UAB „Karpis“ atsiliepimas į atskirąjį skundą. Spręsdamas atsakovės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, teismas nustatė, kad 2025 m. sausio 9 d. į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais atsakovė iš esmės atsikerta į apeliantės 2024 m. spalio 28 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas dėl apeliantės pateikto atskirojo skundo paskirtas nagrinėti 2025 m. sausio 9 d.. Nors kaip minėta šios nutarties 21 punkte, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešus nei atsakovei, nei kitiems suinteresuotiems bylos dalyviams, todėl atsakovė neturėjo galimybės į bylą pateikti naujus įrodymus, tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovės rašytiniai paaiškinimai bei kartu pridėti nauji įrodymai į bylą pateikti pernelyg vėlai, o jų pridėjimas prie bylos neabejotinai užvilkins šios civilinės bylos nagrinėjimą. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepti į apeliantės 2024 m. spalio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus atsakovė turėjo daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpį. Taip pat nustatyta, jog atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose dėstomos aplinkybės grindžiamos dokumentais, atsakovės dispozicijoje buvusiais laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. spalio 22 d.. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės 2025 m. sausio 9 d. į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų bei kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų įrodymų pridėjimas prie bylos užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl minėti atsakovės pateikti dokumentai prie bylos nepridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

24. Atskiruoju skundu nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, apeliantė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė visas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinas sąlygas. Apeliantės nuomone, ieškinys nėra prima facie pagrįstas, taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių grėsmę galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

26. Atlikdamas ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, teismas turi pareigą tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs šios sąlygos nustatymo principus ir išaiškinęs, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti bei jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-411-464/2021; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).

27. Kaip jau ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1734-464/2020; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus ir preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovas pasirinko teisėtą ir leistiną teisių gynybos būdą, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštus reikalavimus ir jų esmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

29. Nors apeliantė teigia, kad kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikti dokumentai ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovo teismui pateiktas ieškinys nėra prima facie pagrįstas, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikyti pirmosios instancijos teismas negalėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo teiginiais. Pažymėtina, jog vienas iš ieškinio argumentų, ieškovo nuomone, sudarančiu pagrindą pripažinti negaliojančiais atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, yra tai, kad sprendimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, taip pat ir sprendimus priėmė įgaliojimų ir tokios teisės neturintis asmuo – apeliantės vadovė A. D. Tai reiškia, jog aplinkybės, ar A. D. turėjo įgaliojimus sušaukti visuotinį akcininkų susirikinimą ir priimti jame atitinkamus sprendimus, ar tokios teisės ji neturėjo, yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Akcentuotina, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybes, ar visuotinis akcininkų susirinkimas sušauktas ir sprendimai jame buvo priimti tam teisę turinčių asmenų, įvertins pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimus, o šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl ieškinio pagrįstumo / nepagrįstumo nėra galimybės.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog tai, kad ieškovas bei atsakovė siųsdami pranešimus A. D. pripažino ją apeliantės vadove, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, jog ieškinys neatitinka prima facie kriterijų. Kaip minėta, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi pagrindo išsamiai įvertinti ir pasisakyti dėl byloje esančių įrodymų turinio bei reikšmės vertinant byloje nustatinėjamas aplinkybes, juolab kad aplinkybės, susijusios su A. D. įgaliojimais ir jų mastu, yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs apeliantės į bylą pateiktus duomenis, neturi pagrindo išvadai, kad byloje pateikti duomenys vienareikšmiškai ir akivaizdžiai paneigia ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybės, todėl nėra pagrindo sutikti, jog ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas.

31. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Vertinant tai, ar ieškinio reikalavimams užtikrinti yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės prašo išlaikyti stabilią (nepakitusią) atsakovės padėtį, siekiant apsaugoti atsakovės interesus bei jos veiklos tęstinumą. Susipažinęs su ieškinio turiniu bei ieškiniu reiškiamais reikalavimais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek pritaikius, tiek atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė neliktų be vieno iš savo valdymo organų (valdybos), tačiau jeigu būtų priimtas ieškovui teigiamas teismo sprendimas, įmonės valdymą kontroliuotų naujai išrinkta valdyba. Tokia situacija galėtų lemti ne tik naujus teisminius ginčus dėl naujai paskirtos valdybos priimtų sprendimų, tačiau ir naujai priimti sprendimai pakenktų bendrovės veiklai. Šiuo atveju akcentuotina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atlieka tiek konservacinę paskirtį (užtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą), tiek prevencinę paskirtį (užkerta kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, perteklinės ar akivaizdžiai pažeidžiančios bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

33. Išsaugojus esamą padėtį, bendrovei vadovautų šiuo metu esama valdyba, todėl darytina išvada, kad atsakovės veiklos tęstinumas bus užtikrintas. Nors apeliantė teigia, kad šiuo metu veikianti valdyba netinkamai atlieka savo pareigas, tačiau šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija. Iš į bylą pateiktų duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, kad šiuo metu veikianti atsakovės valdyba siekia užtikrinti bendrovės veiklą, aktyviai derasi su bendrovės kreditoriais, kas sudaro pagrindą spręsti, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuo metu veikiančios valdybos veikimą priešingai atsakovės interesams.

34. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi prieštaraujama Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-117-924/2024, išaiškinimams. Susipažinus su Kauno apygardos teismo nutarties turiniu nustatyta, kad minėta nutartimi buvo išspręsti UAB „Karpis“ (apeliantė šioje byloje) teisės inicijuoti ir šaukti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą bei priimti sprendimus dėl atsakovės valdybos ar įstatų pakeitimo klausimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas neneigia apeliantės, kaip atsakovės akcininkės, teisių rengti visuotinį akcininkų susirinkimą ir priimti būtinus sprendimus, tačiau šiuo atveju vertintina aplinkybė, jog ieškiniu yra ginčijama ne apeliantės teisė šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, bet yra ginčijamos tokios teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y. ieškovas šioje byloje sieks įrodyti, kad apeliantė organizuodama visuotinį akcininkų susirinkimą pažeidė tiek įstatymų nuostatas, tiek atsakovės įstatuose įtvirtintą visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarką ir atliko kitus pažeidimus, dėl ko apeliantės sprendimas pakeisti atsakovės valdybą yra neteisėtas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai nėra susiję su skundžiamoje nutartyje pritaikytais ribojimais, todėl atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi prieštaraujama Kauno apygardos teismo nutarties išaiškinimams, laikytini nepagrįstais.

35. Vertinant aplinkybes, ar skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo apeliantės kaip akcininkės neturtines teises, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų suvaržymų, nepatogumų. Šiuo atveju yra apribotos apeliantės kaip akcininkės neturtinės teisės, užtikrinančios teisę rengti visuotinį akcininkų susirinkimą, paskirti naują bendrovės valdybą ir atlikti kitus su atsakovės valdymu susijusius veiksmus. Visgi apeliantės teisių ribojimas šiuo atveju yra pateisinamas siekiamu tikslu išsaugoti esamą padėtį, užkirsti kelią neigiamiems padariniams atsirasti.

36. Atskiruoju skundu, be kita ko, kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Šiaulių bankas gali imtis priverstinio skolos išieškojimo. Vertindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas. Kaip matyti iš į bylą pateikto tarp atsakovės bei atsakovės kreditorės Šiaulių banko 2024 m. liepos 24 d. parengto susitarimo dėl terminuoto sąlyginio išieškojimo veiksmų nepradėjimo projekto 7.4 punkto: „Susitarimas netenka galios ir laikomas pasibaigusiu nuo Banko vienašališko rašytinio pranešimo išsiuntimo Klientui Susitarime nurodytu el. paštu dienos, įvykus bent vienam iš žemiau nurodytų įvykių ar paaiškėjus bent vienai iš žemiau nurodytų aplinkybių <...> Įvyksta Bankui nepriimtini pasikeitimai Kliento akcininkų struktūroje, Kliento akcininkų (įmonių) valdymo organų sudėtyje ar Kliento valdymo organų sudėtyje, kurie, Banko nuomone, leidžia manyti, kad Skola Bankui gali būti negrąžinta sutartais su Banku terminais.“ Pažymėtina, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti, ar apeliantės inicijuoto 2024 m. liepos 29 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai dėl atsakovės valdybos pasikeitimų atsakovės kreditorės būtų įvertinti kaip nepriimtini pasikeitimai, tačiau jei valdybos pasikeitimus atsakovės kreditorė įvertintų neigiamai, toks pasikeitimas neabejotinai turėtų neigiamų pasekmių atsakovei. Šiuo konkrečiu atveju, vadovaudamasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančiomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės kreditorius gali imtis vykdymo veiksmų atsakovės atžvilgiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog status quo padėties išlaikymas labiausiai atitiktų bylos šalių interesus.

37. Rašytiniais paaiškinimais apeliantė, be kita ko, nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-7791-374/2024 CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu ir 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pats pasinaikino Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas). Apeliantės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Akcentuotina, jog dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. bei 2024 m. spalio 3 d. nutarčių buvo pateikti atskirieji skundai. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2545-981/2024 panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį (kuria civilinė byla Nr. e2-7791-374/2024 buvo nutraukta) ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2821-640/2024 panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria patenkintas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išsprendė iš esmės – trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Tai reiškia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas) liko galioti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismui panaikinus Marijampolės apylinkės teismo nutartis, kuriomis tiek buvo nutraukta civilinė byla, tiek ir panaikintos laikinosios apsaugos, apeliantės nurodomi argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo prima facie atmestini kaip neįrodyti.

38. Nepaisant to, jog šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės įvertinti atsakovės kreditorės veiksmų tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir jų netaikant, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog kiti šioje nutartyje aptarti preliminariai įvertinti bylos duomenys suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Taigi, įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė