Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3438-675/2019 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui G. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3438-675/2019 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui G. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino ieškovės R. G. ir atsakovo G. Č. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

2.1. Nepilnamečių vaikų M. Č., D. Č., D. Č., M. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina ieškove R. G.

2.2. Atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas sumas sumokant vaikų motinai R. G. iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

2.3. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečiams vaikams skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta ieškovė, nepilnamečių vaikų motina ir atstovė pagal įstatymą.

2.4. Ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d., iki 2019 m. gegužės 31 d. priteisimo iš atsakovo. Ieškovė sutinka, kad atsakovas mokėtų 80 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui.

3. 2024 m. birželio 27 d. atsakovas teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje (Nr. 2-3438-675/2019) – panaikinti 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atsisakyti tvirtinti 2019 m. birželio 25 d. taikos sutartį. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad jis nėra nepilnamečio M. Č. tėvas ar įtėvis, todėl neturėtų šiam vaikui mokėti išlaikymo, todėl toks išlaikymas iš atsakovo negalėjo būti nei priteistas, nei išieškomas. Atsakovas nurodė, kad dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. e2-9623-759/2024).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5.1. Nurodė, kad atsakovas prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kuri jam nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, buvo ta, kad į bylą buvo pateiktas prašymas patvirtinti taikos sutartį bei pati taikos sutartis, kuriuose yra ne atsakovo parašai. Pažymėjo, kad šią prašyme nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta, todėl minėta aplinkybė teismo atmesta kaip nepagrįsta. Todėl teismas byloje nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

5.2. Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui patikimų rašytinių įrodymų, kad jo ir M. Č. nesieja kraujo ryšys, todėl minėtas atsakovo argumentas atmetamas kaip deklaratyvus. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis ir byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui buvo nutraukta. Mano, jog tai reiškia, kad teismas bylos iš esmės nenagrinėjo, taip pat nevertino ir to, ar atsakovą bei nepilnametį M. Č. sieja kraujo ryšys. Atsakovas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad dėl to, jog jis nėra M. Č. tėvas, teismas negalėjo priteisti iš jo šiam vaikui išlaikymo. Pažymėjo, kad 2019 m. liepos 2 d. nutartimi teismas nepriteisė išlaikymo nei M. Č., nei kitiems vaikams. Teismas šia nutartimi, kaip minėta, patvirtino taikos sutartį. Dėl taikos sutarties sudarymo teisinių pasekmių kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar patvirtinta teismo, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Padarė išvadą, kad atsakovo argumentai, susiję su tuo, jog išlaikymo M. Č. išieškojimas negalėjo būti vykdomas, yra nepagrįsti, nes šalys taikos sutartimi dėl jo susitarė ir teismas tokį šalių susitarimą patvirtino.

5.3. Nurodė, kad CK 3.167 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad ieškovei 2008 m. liepos 15 d. gimusiam sūnui pavardės suteikimo ar nesuteikimo klausimai nebuvo keliami civiliniame ginče pagal ieškovės ieškinį atsakovui. Be to, akcentavo, jog byla buvo nutraukta patvirtinus šalių taikos sutartį, todėl minėta teisės norma nebuvo ir negalėjo būti taikoma. Atsakovo argumentai, susiję su tuo, jog teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartyje padarė aiškią šios normos taikymo klaidą, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismo procesinį dokumentą, kuriuo buvo atmestas atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo ir prašymas dėl šios bylos nagrinėjimo sustabdymo.

7.1. Nurodė, kad atsakovas atskiru 2024 m. liepos 5 d. prašymu prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau neskundžiama 2024 m. liepos 10 d. rezoliucija teismas jį atmetė, be jokių motyvų nurodydamas frazę: „Netenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo.“ Teigia, jog nors trumpas teismo motyvas dėl bylos nesustabdymo ir buvo nurodomas vėliau – po 10 dienų atmetant atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau mano, kad tokia teismo rezoliucija, veiksmai bei motyvas nėra pagrįsti ir teisėti. Akcentuoja, kad atsakovas neprašė teismo padaryti prielaidos, jog pagrindas atsiras ateityje: priešingai, atsakovas nurodė konkrečią jau išnagrinėtos bylos medžiagą – ieškinį, atsiliepimą į ieškinį, taip pat teismo posėdžio garso įrašą, kuriame vienu balsu ieškovė, atsakovas ir net jų advokatės teismui tvirtai tvirtina, kad atsakovas nėra vaiko tėvas, kad jis tik suteikė vaikui pavardę, jo neįsivaikindamas (kas sukeltų negrįžtamas pasekmes net ir ne biologiniam vaiko tėvui). Pažymi, kad pavardės vaikui suteikimo procedūros teisės aktai nenumato, nes gali būti tik biologinio tėvo (neapsimestinis, t. y. neprieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, o ne ab initio negaliojantis, kurio negaliojimą teismas pagal CK 1-osios knygos normas privalėtų konstatuoti ex officio) pareiškimas apie tėvystės pripažinimą arba ne biologinio tėvo aktyvūs teisiniai veiksmai, kurių rezultatas – įsivaikinimas. Atsakovas neatitinka nė vieno iš šių variantų, nes nėra biologinis tėvas, t. y. negalėjo pripažinti tėvystės (tai teismui tapo žinoma šios bylos nagrinėjimo pirmąjį kartą metu, ypač tai paaiškėjo teismo 2024 m. birželio 19 d. posėdyje ir užfiksuota jo garso įraše, kaip jau nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo.

7.2. Nurodė, kad akivaizdu, jog teismas, jau vos tik gavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo ir turėdamas tiek visą išnagrinėtos bylos medžiagą bei jos garso įrašą, tiek ir duomenis apie kitos civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo tame pačiame teisme (teismo rūmuose) iškėlimą 2024 m. liepos 5 d., nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, nes pasinaudodamas tik tokia teisinės gynybos priemone atsakovas ir turi galimybę teismui įrodyti, kad jis ne tik nėra ieškovės vaiko tėvas (tą pripažįsta ir pati ieškovė), bet ir jo gimimo įrašas yra nuginčytas, dėl to buvo ir yra pagrindas tiek atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, tiek ir kitaip išspręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog CPK 334 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kadangi teismo veiksmai, atsisakant sustabdyti klausimo dėl proceso byloje atnaujinimo nagrinėjimą, yra nepagrįsti ir neteisėti, teismo procesinis dokumentas turi būti panaikintas ir klausimas išspręstas iš esmės – bylos nagrinėjimas sustabdytas.

7.3. Teigia, jog vertindamas ne atsakovo pasirašymo aplinkybę (prašymas patvirtinti taikos sutartį bei pati taikos sutartis, kuriuose yra ne atsakovo parašai) teismas nurodė, kad tai neįrodyta, duomenų apie tai nepateikta. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šios aplinkybės bus nagrinėjamos ir nustatomos kitoje civilinėje byloje. Šioje byloje skirti ekspertizės nėra tikslinga, tai bus daroma kitoje byloje. O be to, šioje byloje yra ieškovo parašas, paimtas iš jo teismo posėdžio metu, iš kurio matyti, kad atsakovo parašai ant taikos sutarties ir prašymo ją patvirtinti taip pat nėra panašūs, jie visiškai skirtingi.

7.4. Pažymėjo, jog atsakovas niekada neteigė, kad jis tik dabar sužinojo, kad jis nėra vaiko tėvas. Priešingai, šią aplinkybę žinojo abi bylos šalys, jų atstovės, institucija, taip pat ir teismas dar 2019 metais, taigi, ši aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi, bet yra aiškios teisės taikymo klaidos padarymo ir egzistavimo viena iš aplinkybių, nes, kaip jau nurodė pradiniame prašyme, teismas ją žinodamas privalėjo netvirtinti taikos sutarties ir nepriteisti jokio išlaikymo iš ne vaiko tėvu esančio, apsimestinai tėvystę pripažinusio atsakovo, kadangi net ir taikiai susitarti dėl vaiko išlaikymo gali tik jo abu tėvai, o ne mama su vėliau jos sutiktu sugyventiniu, kuris vaiko nėra įsivaikinęs, o tėvystės pripažinimo aplinkybė, kaip privalėjo konstatuoti teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi ex officio, yra pripažinta apsimestinai, toks pripažinimas ab initio negalioja. Mano, kad teisinis faktas, jog teisme yra iškelta ir civiline tvarka jau nagrinėjama kita byla, tiesiogiai susijusi su tėvystės pripažinimo nuginčijimu (o nesama tėvyste atsakovas ir grindžia savo prašymą, nurodydamas aiškias teisės normų taikymo klaidas), imperatyviai suponavo, kad negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl tėvystės nuginčijimo civilinėje byloje Nr. e2-9623-759/2024, 2024 m. liepos 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, 2024 m. liepos 8 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą, 2024 m. liepos 16 d. „Sodros“ duomenų bazės išrašą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl naujai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes patvirtina jo naujai pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turėjo galimybę minėtus įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nesant nurodytų argumentų, kokias atsakovo įrodinėjamas aplinkybes naujai pateikti įrodymai patvirtina, konstatuoja, jog atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai prie bylos nepridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtinta ieškovės R. G. (dabar R. P.) ir atsakovo G. Č. sudaryta taikos sutartis, kuria: 1) nepilnamečių vaikų M. Č., D. Č., D. Č., M. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina ieškove; 2) atskirai gyvenantis vaikų tėvas G. Č. su nepilnamečiais vaikais bendrauja maksimaliai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą, interesus, į vaikų užimtumą bei dienotvarkę; 3) atsakovas įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: M. Č., D. Č., D. Č., M. Č., po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas sumas sumokant vaikų motinai R. G. iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; 4) atsakovas sutinka, kad nepilnamečiams vaikams M. Č., D. Č., D. Č., M. Č. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta ieškovė, nepilnamečių vaikų motina ir atstovė pagal įstatymą; 5) ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 28 d., iki 2019 m. gegužės 31 d. priteisimo iš atsakovo. Ieškovė sutinka, kad atsakovas mokėtų 80 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiam vaikui; 6) šalys patvirtina, kad yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

14. 2024 m. birželio 28 d. teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje (Nr. 2-3438-675/2019) – panaikinti 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atsisakyti tvirtinti 2019 m. birželio 25 d. taikos sutartį. Prašymą atnaujinti procesą atsakovas motyvavo dviem savarankiškais pagrindais: 1) paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) priimant 2019 m. liepos 2 d. nutartį buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Analogiškus prašomos atnaujinti bylos pagrindus atsakovas nurodo ir atskiruoju skundu.

15. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bet kuris atsakovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar atsakovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, jo atnaujinimo pagrindu įvardijo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai atsakovas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) atsakovui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktas).

17. Tiek prašymu atnaujinti procesą, tiek atskiruoju skundu atsakovas iš esmės teigia, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3438-675/2019 priėmimo, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, kilo abejonių, ar minėta taikos sutartis buvo pasirašyta atsakovo. Atskiruoju skundu teigiama, jog iš byloje esančių dokumentų, kuriuos pasirašė atsakovas, matyti, kad taikos sutartyje ir prašyme ją patvirtinti pateikti atsakovo parašai visiškai nėra panašūs, o tai sudaro pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

18. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis buvo pasirašyta ne atsakovo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl dokumento suklastojimo ar pradėjęs kitokio pobūdžio teisinius veiksmus, siekdamas panaikinti minimą taikos sutartį. Antra, pažymėtina ir tai, kad 2019 m. birželio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pats atsakovas, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašė patvirtinti byloje taikos sutartį, todėl, nesant byloje taikos sutarties klastojimo įrodymų, nėra pagrindo ir išvadai, jog byloje paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Jokių kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių atsakovas nenurodė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu

19. Atskiruoju skundu iš esmės teigiama, kad nuo pat civilinės bylos Nr. 2-3438-675/2019 nagrinėjimo pradžios nebuvo ginčo dėl to, kad M. Č. nėra atsakovo palikuonis, susijęs su juo kraujo ryšiu. Pažymi, jog teismui tai galutinai buvo atskleista 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu. Mano, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad yra aiškios teisės taikymo klaidos padarymo ir egzistavimo viena iš aplinkybių, nes, kaip jau nurodė pradiniame prašyme, teismas, ją žinodamas, privalėjo netvirtinti taikos sutarties ir nepriteisti jokio išlaikymo iš ne vaiko tėvu esančio, apsimestinai tėvystę pripažinusio atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

20. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Akcentuotina, jog atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑3438-675/2019, kurioje buvo sprendžiami išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. CK nuostatos taip pat numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas.

23. Iš į bylą pateikto M. Č. gimimo liudijimo matyti, kad atsakovas jame užfiksuotas kaip vaiko tėvas. Tai reiškia, jog vaiko kilmė šiuo atveju yra patvirtinta CK 3.138 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas nuosekliai teigia, kad M. Č. nėra jo biologinis sūnus, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2‑3438-675/2019 ir šioje byloje pateikti įrodymai paneigia tokius atsakovo teiginius, kadangi atsakovo tėvystė nustatyta objektyviais oficialiais rašytiniais įrodymais. Aplinkybė, jog atsakovas yra pareiškęs reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi, Vilniaus regiono apylinkės teismui 2019 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, jokių ginčų dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo. Priešingai, 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog mano, kad yra netikslinga kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

24. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad asmuo, pripažįstantis tėvystę, turi laikyti save vaiko tėvu. Jei atsakovas, pripažindamas tėvystę, savęs vaiko tėvu nelaikė (nors įstatymas įtvirtina tokią tėvystės pripažinimo sąlygą), tačiau tokį pripažinimą atliko, kaip pats nurodo, apsimestinai, tai dėl tokio savo nesąžiningo elgesio turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes. Nepaisant to, yra atsakovas biologinis M. Č. tėvas ar ne, jo kilmė yra patvirtinta gimimo įrašu. Taigi, būtent atsakovas šiuo metu turi visas M. Č. tėvo teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 2, 3 dalys), taip pat ir pareigą išlaikyti šį vaiką. Tokia pareiga kyla pirmiausiai iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat ir iš įstatymo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), todėl net ir panaikinus teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, atsakovas tokią pareigą (išlaikyti M. Č.) ir toliau turėtų tol, kol tėvystė nebus nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktiškai susiklosčiusias aplinkybes, konstatuoja, kad, Vilniaus regiono apylinkės teismui 2019 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑3438-675/2019 patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, nebuvo pažeistos jokios teisės normų taikymo ir aiškinimo taisyklės, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

25. Nors atskiruoju skundu labai plačiai pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkinti atsakovo prašymo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9623-759/2024, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Akcentuotina, kad civilinė byla Nr. 2‑3438-675/2019 išnagrinėta patvirtinus ieškovės ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį, kas reiškia, jog atsakovas sutiko su aplinkybėmis, jog privalo teikti materialinį išlaikymą M. Č. Tėvystės faktą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog mano, kad yra netikslinga kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl laikytina, kad minėtos bylos išnagrinėjimo metu atsakovas sutiko su savo pareiga išlaikyti M. Č. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad, net ir nuginčijus tėvystės faktą, tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodyti pagrindai nebūtų pakankami atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, todėl ir atskirojo skundo teiginiai dėl bylos (ne)sustabdymo atmestini kaip nepagrįsti.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su proceso civilinėje byloje atnaujinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.