Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.9.2; 2.3.6.4.1; 2.1.8 (S)

2021 m. balandžio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „F“ (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent jis, 2019 m. spalio 30 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Lentvario gatvėje, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,90 promilės etilo alkoholio) ir važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo Mūrinės Vokės pusės Bališkių kryptimi, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, važiavo didesniu negu 97 km/h greičiu, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi prie Lentvario gatvės pastato Nr. 86 buvusį kelio vingį į kairę, ties minėtu kelio vingiu, būdamas akinamas priešinga kryptimi važiavusio automobilio žibintų šviesų, nekeisdamas važiavimo krypties, nesulėtino greičio, o tęsė važiavimą kelio vingiu, dėl viršyto maksimalaus leistino greičio prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir atsitrenkė į ties kelio dešiniuoju kraštu augantį medį. Šio eismo įvykio metu automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) keleivis A. M. (A. M.) patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių tą pačią dieną mirė Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Tokiu būdu M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 127, 129, 96 punktų reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

2. Kaltinamasis M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykis buvo 2019 m. spalio 30 d., apie 20 val. Tą dieną su A. M. buvo draugo šermenyse Lentvaryje, įprastai alkoholio nevartoja, tačiau tada ten išgėrė 4-5 stikliukus, A. M. taip pat gėrė. Po to juos paėmė jo dėdė ir nuvežė pas jį (M. M.) į (duomenys neskelbtini), ten jis išgėrė kavos, o A. M. kelis stikliukus alkoholio. Po to paskambino draugui ir jis pasakė atvažiuoti, kadangi jautėsi gerai ir nemanė, kad pripūs, sėdo į automobilį ir važiavo pas draugą, jis buvo nelabai toli, nežino, kiek tuo metu buvo praėję laiko nuo tada, kai jis vartojo alkoholį. Važiavo galbūt 90-100 km/h greičiu, galėjo būti ir 97 km/h greitis, nors ten leistinas 50 km/h greitis. Tuo keliu važiuoja dažnai būna 3-4 kartus per dieną, įprastai tokiu greičiu nevažiuoja, tačiau tą dieną po šermenų jautėsi kaip nesavas, kad jaunas draugas pasikorė. Toje vietoje, kur buvo įvykis, auga medžiai, toliau iš vienos pusės laukai, o iš kitos namai, šiuo metu ten pastatyti kelio atitvarai, tuo metu jų nebuvo. Bevažiuojant jam į akis pradėjo spigintis kitos mašinos šviesa, tą automobilį pastebėjo arčiau posūkio, jo anksčiau pastebėti negalėjo, nes toje vietoje yra kelio vingis. Kai jam į akis pradėjo spiginti kito automobilio šviesa, jis pradėjo trauktis į dešinę pusę, kadangi ten labai siauras kelias, jį sumėtė link kelkraščio ir buvo smūgis. Negali pasakyti, ar važiuodamas leistinu greičiu galėtų suvaldyti automobilį toje situacijoje. Atsibudo kažkur po 40 sekundžių ir pamatė, kad iš mašinos nieko neliko, ji buvo sudraskyta į gabalus, perlaužta, pirmą kartą matė, kad taip būtų sudraskytas automobilis, nors vairavo daug automobilių ir daug avarijų matė. Tuomet jis atsisegė diržą ir išlipo, pamatė, kad šalia nėra A. M., nors jis buvo prisisegęs diržu. Po to matė, jog sagtis buvo diržo šovinyje, mašina buvo pati nupjovusi diržą. Pradėjo ieškoti A. M., jį rado kelkraštyje, nepamena, kurioje automobilio vietoje, A. M. kažką kalbėjo, kad šalta. Nei jis, nei liudytojai A. M. nejudino, nes jis buvo labai sužalotas. Liudytojų paprašė, iškviesti greitąją pagalbą. Po to atvyko pareigūnai. Pamena, jog atsigavo ligoninėje, jam (kaltinamajam) buvo susiūta ranka ir galva, tuomet sužinojo, kad A. M. mirė. Jis (kaltinamasis) su A. M. buvo pažįstamas 9-10 metų, buvo kaimynas, geras draugas, jį įdarbino pas save darbe, taip pat gerai bendravo ir su jo artimaisiais. Automobilį, su kuriuo buvo įvykis, buvo įsigijęs prieš 3 mėnesius iki avarijos, techninė apžiūra jam jau buvo atlikta, tačiau su šiuo automobiliu dar lankėsi autoservise, nes buvo sugedę keli „sailendblokai“. Vieną kartą automobilį vežė patikrinti, o kitą kartą tvarkyti. Buvo nustatytos problemos važiuoklės ir dėžės. Taip pat tikrinant buvo nustatyta, kad ant durų, kur laikomas stogas, didesni dažų sluoksniai nei leistina, mechanikas sakė, kad automobilis buvo „brauktas“. Eksploatuojant automobilį pastebėjo, kad kažkas negerai su automobilio pakaba ir dėže, nes nuolat išmesdavo klaidas, jungdavo aliarmą ir neleisdavo važiuoti, klaidas reikėdavo trinti kas 2-3 dienas, dėžė buvo pakeista, bet vis tiek kažkas buvo negerai. Mano, kad automobilis prieš tai buvo muštas į priekį ir buvo keisti slenksčiai, anksčiau tokius automobilius klijuodavo ir kniedydavo. Galvoja, kad ir su jo įsigytu automobiliu taip buvo daryta. Jeigu tai nebūtų daryta, A. M. nebūtų patyręs tokių sužalojimų, be to, toje vietoje, kur sėdėjo A. M., lubose neišsiskleidė šoninė oro pagalvė, nors ji buvo virš galvos, ta viršutinė dalis buvo išrauta. Nepamena, ar išsiskleidė priekinė oro pagalvė iš daiktadėžės. Jo pusėje oro pagalvė išsiskleidė ir vaire ir lubose. Po įvykio atsiprašė visų nukentėjusiojo artimųjų, kuriuos pažinojo, tik neatsiprašė G. (A. M. krikšto motinos), ieškojo jos kontaktų, pasakė jai, kad norėtų atsiprašyti susitikus, o ji pasakė, kad neverta (kaltinamasis atsiprašė posėdžio metu). Taip pat sumokėjo už jo laidotuves, rūpinasi jo dukra, iki 18 metų visada jai padės, ji jam kaip dukra, dažnai ją mato, vyksta į svečius, kad su ja pabūti. Sutinka su nustatytu girtumu.

3. Nukentėjusioji G. Š., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai paskambino A. M. draugas ir pranešė apie įvykį, važiavo į ligoninę, kur reikėjo jį atpažinti kūną. Tik pamačiusi jo kūną suprato, kad tai tiesa. Kaltinamojo po įvykio nematė. Apskritai jo niekada nematė. Pirmą kartą jį pamatė per posėdį ir gal prieš mėnesį jis parašė jai atsiprašymą per „Messenger“ programą. Laidotuves rengė ir už jas mokėjo ji pati. Kaltinamojo motina prieš laidotuves padavė A. M. močiutei kažkokią pinigų sumą, pasirašė dokumentą, jai (G. Š.) davė dalį pinigų, nepamena sumos. Kiek žino, jis kažką perveda mergaitei ir E.. Mano, kad jis turi vaiką išlaikyti iki pilnametystės. Kaltinamajam jokių reikalavimų neturi, nes žmogaus nėra ir jo nesugrąžins. Ji ir E. yra surašiusios pretenzijas draudime. Kaltinamajam neatleido, nes jis nesugrąžins jos krikšto sūnaus A. M., kuris su ja augo.

4. Nukentėjusioji ir nukentėjusiosios M. M. įstatyminė atstovė E. L., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Su kaltinamuoju bendrauja, jis padeda jos vaikui, perka maistą, daiktus, pinigais nepadeda, periodinių įmokų nemoka. Paklausia ko reikia ir nuperka arba nuperka savo nuožiūra. Anksčiau padėdavo dažniau, dabar rečiau. Anksčiau jai buvo sunkiau, todėl paprašydavo kaltinamojo padėti, kad jis vaikui ką nors nupirktų, o dabar jos finansinė situacija geresnė, todėl pati gali nusipirkti, nebuvo, kad jis atsisakytų padėti, nuperka ir padeda tuo, ko reikia vaikui. Jis dažnai nori atvažiuoti, bet būna, kad jos nėra namuose arba būna ne tokia nuotaika, kad priimti svečius. Kartais su kaltinamuoju susimato, kartais į mėnesį kartą. Paskutinį kartą jis buvo atvažiavęs gal prieš savaitę, tada jie važiavo į parduotuvę, o po to jis parvežė ją į namus ir pabuvo su vaiku. Ji su juo bendrauja, kai pas ją (E. L.) atvažiuoja, nejaučia jam pykčio, tiesiog su juo bendrauja. Po įvykio galbūt kažkada įvykį ir aptarė, tačiau šia tema nelabai su juo bendrauja, nemalonu apie tai kalbėti. Tiksliai viską sužinojo iš teismo posėdžių. Nežino, ką kaltinamasis apie tai galvoja, gal jam bloga ant „dūšios“. Iki įvykio kaltinamąjį pažinojo iš A. M. pusės, bet su juo nebendravo. A. M. su kaltinamuoju pradėjo daugiau bendrauti, kai jis įsidarbino pas kaltinamąjį, tai buvo gal mėnuo iki įvykio, jie važiuodavo kartu iš darbo, nes A. M. į darbą eidavo pėsčiomis.

5. Nukentėjusysis V. M. (V. M.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra A. M. tėvas. Apie sūnaus mirtį sužinojo 2019 m. spalio 30 d. vakarą, tai jam telefonu pranešė jo buvusios žmonos pusseserė ir sūnaus krikšto mama G. Š.. Šiuo metu jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau su sūnumi palaikė pastovų ryšį. A. M. laidotuvėmis rūpinosi G. Š., jis jai padėjo materialiai (1 t., b. l. 62-64).

6. Liudytoju apklaustas UAB „K“ atstovas, teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba UAB „K“ (duomenys neskelbtini), turi universitetinį inžinieriaus išsilavinimą. Atsakant į kaltinamojo gynėjo klausimus parodė, kad automobilio „BMV 530“ modelio kompiuteris paprastai kažkokiu periodu fiksuoja automobilio gedimus, tas kas yra automobilyje. Galima matyti tam tikrą klaidą, prie kokios ridos, kokiu laiku įvyko klaida. Kompiuteris yra pagrindinis daiktas, kuris valdo visas elektronines automobilio sistemas, o klaidos fiksuojamos dažniausia tik tos, kurios tuo metu yra automobilyje. Ta klaida gali būti pasikartojanti, momentinė, jeigu atmintis nepratrinta ar neperrašyta programa, galima matyti istoriją. Jeigu kompiuterio atmintis buvo pratrinta, tada matysis aktualios tuo periodu ištrynimo klaidos. Dėl neišsiskleidusių oro pagalvių, kompiuteris galimai galėtų parodyti, ar tuo periodu sistema turėjo gedimų ar neturėjo, ar oro pagalvė išsiskleidė, ar neišsiskleidė, tačiau dėl kokių priežasčių, šio automobilio kompiuteris nerodo. Dėl pagalvių išsiskleidimo yra labai daug aplinkybių, kada ji gali šauti, kada negali – turėtų būti tam tikras pagreitis, tam tikro pobūdžio smūgis, kad suveiktų davikliai. Jeigu slystamas smūgis šoninis, dažniausia priekinė pagalvė neišsiskleidžia, nes ji turi turėti kietą, buką smūgį į priekinę dalį, kad būtų tam tikras pagreitis. Šio modelio automobilio kompiuterinius duomenis būtų galima nustatyti testavimo aparatu, tačiau jeigu automobilis nepataisomai sumaitotas, įmonė UAB „K“ to padaryti negali, kadangi reikia, jog būtų sujungtos visos grandinės ir būtų galima įjungti automobilio degimą. Įdėjus kompiuterį ir pajungus prie automobilio maitinimo sistemos bloko, duomenų taip pat nebūtų galima nuskaityti, bent jau oficialia įranga. Šio modelio automobiliai buvo kviečiami patikrai pagal UAB „K“ raštą (2 t., b. l. 140) dėl patikros pliusinio laido, kuris yra bagažinėje. Gamykla pripažino, kad su šiuo laidu galėjo būti problema ir toks pranešimas buvo siunčiamas keliasdešimčiai tūkstančių tokio modelio savininkams Lietuvoje. Šis laidas neturėjo jokios įtakos saugumo sistemoms ar oro pagalvių gedimui, kadangi jos „užmaitintos“ visai kitu pliusiniu laidu. Jeigu nepataisomai sugestų šis laidas, kurį reikėjo tikrinti, automobilis visai neužsivestų, tai vienintelis gedimas. Be to, suveikiant oro pagalvėms, šio laido „klemos“ (akumuliatoriaus gnybtai) yra nušaunamos, kad automobilis neužsidegtų ir neužtrumpintų sistemos. Automobilio rodomos klaidos, susijusios su automatine greičių dėže, visiškai nesusijusios su minėtu gamykliniu atšaukimu. Dėl šio automobilio modelio kėbulo, visos „nešančios detalės“ (automobilio rėmas) tikrai ne iš aliuminio. Servise neturėjo atvejų, kad šio modelio automobiliais važinėjant blogais keliais, sutrūkinėtų kėbulo tvirtinimas ir tai turėtų įtakos saugumui. Gamykliniame atšaukime tokio dalyko nėra, todėl gali teigti, kad šio modelio automobiliai tokios problemos neturi, o automobiliai Lietuvos keliais važiuoja įvairūs, būna sulipinti iš kelių dalių, todėl nesistebi, jog autoįvykių metu jie perlūžta per pusę.

7. Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 30 d. 20.15 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, nuo Mūrinės Vokės pavažiavus apie 1 km link Lentvario, nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavo lengvasis automobilis (1 t., b. l. 3).

8. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. K. 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. spalio 30 d. apie 20.15 val., patruliuojant kartu su A. S. (A. S.) ir S. L. (S. L.), iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, Lentvario g. 86. Atvykus į nurodytą vietą pamatė automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo apgadintas po eismo įvykio. Vairuotojas M. M. buvo sužeistas, su alkoholio matuokliu pirmu pūtimu 20.33 val. jam buvo nustatytas 0,92 promilių, o antru pūtimu 20.46 val. – 0,96 promilių girtumas. Dėl patirtų sužalojimų M. M. ir automobilyje keleivio vietoje važiavęs ir sunkius sužalojimus patyręs A. M. buvo nuvežti į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 5).

9. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. G. (G. G.) 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. spalio 30 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., apie 20.30 val., buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad Vilniuje, Lentvario g. 86, nuo Mūrinės Vokės pavažiavus apie 1 km link Lentvario, nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavo lengvasis automobilis. Nuvykus į Lazdynų ligoninę nustatyti asmenų tapatybių paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas M. M., keleivis A. M.. Keleivis eismo įvykio metui buvo sunkiai sužalotas ir vykstant į ligoninę automobilyje mirė, atvykę artimieji ligoninėje atpažino mirusiojo kūną (1 t., b. l. 6).

10. Iš 2019 m. spalio 30 d. – 2019 m. spalio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais bei fotolentelės Nr. 1 matyti, jog tamsiu paros metu, apšviečiant dirbtiniu apšvietimu, buvo apžiūrėtas sausas kelias, kurio danga asfaltas, Vilniuje, Lentvario gatvėje, ties pastatu Nr. 86 esančiame kelio vingyje į kairę, žiūrint nustatyta M. M. važiavimo kryptimi nuo Mūrinės Vokės link Bališkių, kur kilo eismo įvykis. Žiūrint minėta kryptimi, pastatas Nr. 86 yra apie 50 metrų atstumu už kelio vingio. Asfaltuotą kelio važiuojamąją dalį šioje atkarpoje sudaro dvi apie 3,1 m pločio eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Maksimalus leistinas greitis šiame kelio ruože 50 km/h. Kelio ilgio atžvilgiu, ties kelio vingiu, buvo rastos dvi, tikėtina, M. M. vairuoto automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ratų paliktos viena kitai lygiagrečios slydimo žymės, apie 1,8 m atstumu viena nuo kitos. Dešinės pusės slydimo žymė prasidėjo už kelio važiuojamosios dalies ribų esančiame kelkraštyje, iškart už jos dešiniojo krašto važiavimo kryptimi nuo Mūrinės Vokės link Bališkių, ir apie 18,75 m atstumu tęsėsi, iš pradžių lygiagrečiai kelio ašinei linijai, iki apie 2,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kelio ilgio atžvilgiu – ties kelio vingio pabaiga stovinčiu medžiu, esančiu apie 50 m atstumu prieš pastatą Nr. 86, ant kurio kamieno buvo dideli pažeidimai. Daug trumpesnė kairės pusės slydimo žymė prasidėjo vėliau nei dešinioji, taip pat ties kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu, važiavimo kryptimi nuo Mūrinės Vokės link Bališkių, apie 4,4 m atstumu tęsėsi link medžio ir baigėsi beveik toje pačioje vietoje kaip ir dešinioji žymė. Ties minėtu medžiu, ant žemės, buvo rasta didelė pailga automobilio plastikinės detalės nuolauža. Taip pat ties medžiu gulėjo daug smulkesnių sugadintų automobilio detalių nuolaužų ir stiklo šukių. Žiūrint aptariama eismo kryptimi toliau, apie 12,5 m atstumu už medžio ir apie 33 m atstumu prieš pastatu Nr. 86, už kelio važiuojamosios dalies ribų, prie pat jos dešiniojo krašto, skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas link kelio, priekiniu dešinės pusės kampu išlindęs į važiuojamąją dalį, stovėjo sugadintas eismo įvykio metu M. M. vairuotas automobilis, ties jo dešiniu šonu ir galine dalimi, gausiai išsibarsčiusios automobilio dalių ir stiklo šukės (1 t., b. l. 7-19).

11. Iš 2019 m. spalio 30 d transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, transporto priemonės 2019 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų, Techninės apžiūros informacinės sistemos įrašo ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos įrašo peržiūros duomenų, bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu M. M. vairuoto automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytoju ir savininku nuo 2019 m. liepos 15 d. buvo M. M.. Automobilis 2019 m. liepos 15 d. draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „L“, 2019 m. liepos 11 d. automobiliui atlikta techninė apžiūra, įvykio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Pagrindiniai apgadinimai/deformacijos lokalizavosi automobilio dešinio šono priekinėje dalyje, t. y. be stogo buvo „nuplėštas“ priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas ir priekinės dešinės pusės durys su statramsčiais ir slenksčiais, išlaužiant iš pagrindo priekinę keleivio vietą. Eismo įvykio metu dėl smūgio į medį pažeidus automobilio kėbulo vientisumą, automobilio galinė dalis ties galinėmis dešinės pusės durelėmis buvo atlenkta į kairę, dėl ko kėbulas įgavo netaisyklingos raidės „L“ formą (1 t., b. l. 20-27, 35, 75).

12. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 17 d. specialisto L. Andrijausko išvados Nr. 11-2487(19) matyti, jog šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „BMW 530“ vairuotojas važiavo nuo Mūrinės Vokės link Bališkių, tikėtina, didesniu negu 97 km/h greičiu. Kelio posūkyje į kairę transporto priemonė prarado važiavimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, sukdamasi prieš laikrodžio rodyklę, išslydo už kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę ir automobilio dešiniojo šono priekine dalimi ties priekiniu ratu kontaktavo su dešinėje kelio pusėje augančiu medžiu. Automobiliui tęsiant judėjimą, medis gilėjo kryptimi nuo priekio link galo ir iš dešinės į kairę, deformuojant dešinio šono dalis, kol buvo pažeistas kėbulo vientisumas ir galinė automobilio dalis, už galinių dešinės pusės durelių buvo atlenkta į kairę ir automobilis toliau sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę tęsė judėjimą, kol sustojo 12,5 m atstumu nuo medžio, pasuktas priekine dalimi link kelio važiuojamosios dalies ir link Mūrinės Vokės pusės. Vairuotojas, važiuodamas mažesniu nei šiame kelio ruože techniniu požiūriu priimtinu 97 km/h važiavimo greičiu, tuo pačiu ir maksimaliu leistinu – 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio. Automobilio „BMW 530“ vairuotojo M. M. veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio, buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, kad automobilio „BMW 530“ techninė būklė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 88-92).

13. Vyriausiasis ekspertas Linas Andrijauskas, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tyrimas ir specialisto išvada (1 t., b. l. 88-92) buvo atlikta ir surašyta iš nuotraukų, automobilio gyvai nematė. Atliekant tyrimą nebuvo užduota klausimų apie automobilio dažymą, buvo klausiama tik dėl nuvažiavimo nuo kelio, automobilio „špakliavimas“ neturėjo įtakos pačiam važiavimui. Kai automobilis lūžta, tikėtina, kad jis anksčiau yra turėjęs eismo įvykių, dažniausia kėbulas deformuojasi, sulinksta, bet nelūžta, jis yra plastiškas, kėbulo skilimas per puse būna kaip išimtis, skilimo pradžia prasideda nuo dešinės pusės. Šiuo atveju automobilio kėbulas sulūžo per pusę, o kitos dalys liko sveikos, nes tie „žiūronai“ laiko priekinę buferio sieną, kadangi procentaliai dažniausiai kontaktas vyksta priekinėmis dalimis, ta dalis būna labiau sutvirtinta. Šiuo atveju, važiuojant 100 km/h greičiu ir trenkiantis į medį, susilenkė kėbulas, nekyla papildomų klausimų, kad į medį buvo atsitrenkta dešine puse. Negali atsakyti ar atlikti tokių tyrimų, ar automobilis buvo surinktas, suklijuotas iš detalių po avarijos, taip pat negali atsakyti, ar jis buvo sutvarkytas laikantis visų remonto reikalavimų. Šiuo atveju, jei šonas buvo remontuotas, galbūt šoninės oro pagalvės buvo senos, neveikiančios, todėl neišsiskleidė. Oro pagalvės jutikliai sudėlioti skirtingose kėbulo dalyse. Jei spaudimas staigesnis, tai pagalvė iš karto šauna, teoriškai jos turėjo iššauti dar prieš atsitrenkiant, bet praktiškai būna įvairiai. Gali būti, kad neliko jutiklių, dėl kurių neiššovė oro pagalvė. Jei yra kompiuteris ir jis nepažeistas, dažniausiai įrašinėjama kelios sekundės iki oro pagalvių išsiskleidimo, koks buvo greitis, ar buvo prisegti saugumo diržai, tačiau jie (specialistai) negali šio modelio nuskaityti, kadangi jų įranga tokio modelio neskaito. Negali pasakyti, kokie galėtų būti automobilio apgadinimai, jeigu jis būtų važiavęs 50 km/h greičiu. Nežino, dėl ko gamintojas numato šio modelio automobilio atšaukimą, tačiau dėl automobilio svarbu, kad būtų tvarkinga važiuoklė, o kaip dirbs papildomi „agregatai“ nėra pagrindinė esmė. Specialisto išvadoje nurodytas mažiausias apskaičiuotas greitis, kuris yra automobilio ESP (electronic stability program). Skaičiuojant pagal formulę, skaičiuojamas minimalus greitis važiuojant su paprastais automobiliais, važiuojant su automobiliu su sistemomis, kaip buvo šiuo atveju, automobilis galėjo važiuoti tik didesniu greičiu. Negali atsakyti, ar šiuo atveju suveikė automobilio šoninio stabilumo sistema, kadangi to vertinti nereikėjo. Slydimo sistema duoda galimybę vairuoti, jei automobilis slysta į šoną, tuomet neprarandamas automobilio valdomumas, ji padeda suvaldyti slydimą šone. Tačiau ši sistema tik pagalbininkė, pagrindinis vairuotojas, kuris vairuoja. Negali atsakyti, ar veikė elektronika, nes nebuvo daroma diagnostika, tačiau jei būtų nustatyta, kad tokia sistema nesuveikė, vis tiek mano, kad šį įvykį nulėmė vairavimo veiksmai. Nebuvo duomenų, kad prieš automobiliui važiuojant sistema veikė formaliai ar buvo pažeista važiuoklė. Eismo įvykio mechanizmas yra toks, kad važiavo vingiu, nesuvaldė automobilio, nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

14. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. Bytautaitės išvados Nr. M 1178/2019 (01) matyti, jog buvo atliktas eismo įvykio metu žuvusio A. M. kūno tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad A. M. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio sekančiais jo kūne nustatytais sužalojimais: daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos (daugiausiai dešiniajame kūno paviršiuje), daugybinės pjautinės žaizdelės dešinėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, dešinės pusės VI-X šonkaulių lūžiai, kraujosruva dešinio plaučio apatinėje skiltyje, skeveldrinis dešinio šlaunikaulio kūno lūžis, kairio klubakaulio lūžis per kryžkaulio sąnarį, masyvus diafragmos plyšimas, širdiplėvės, plaučių ir blužnies vartų srities plyšimai, daugybiniai kepenų plyšimai, dešinio inksto plyšimas, kraujosruva šlapimo pūslės priekinėje sienoje, kraujosruvos didžiojoje smegenų jungtyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais pakaušinių skilčių sferiniame paviršiuje. Pjautinės žaizdelės, tikėtina, padarytos stiklo šukėmis ar kitais aštriais objektais, visi kiti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Kaktos ir juosmens dešinėje pusėje bei dešinėje blauzdoje esantys odos nubrozdinimai, tikėtina, padaryti neriboto paviršiaus objektais. Pagal sužalojimų makroskopinį vaizdą, visi sužalojimai atitinka panašų laikotarpį ir, tikėtina, buvo padaryti nurodyto autoįvykio metu. A. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 40-47).

15. Ekspertė Jana Bytautaitė, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo išvadą (1 t., b. l. 40-47) palaiko bei ją patikslino. Nurodė, kad išoriniai sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Šiuo atveju kalbama apie vidaus organų plyšimą, galvos smegenų pažeidimą kraujosruvos didžiųjų smegenų jungtyje. Kiekvienas iš specialisto išvadoje nurodytų vidaus organų sužalojimų kartu prisidėjo ir stiprino vienas kitą, tačiau galvos smegenų sužalojimai pirmauja, nes jei sužalotos smegenys, po kurio laiko sustoja ir kitų organų veikla. Šiuo atveju iš smegenų vingių matyti, kad yra smegenų pabrinkimas, jie suplokštėję, paprastai smegenų reljefas banguotas, o brinkstant smegenims tie vingiai išsilygina. Labai nedidelis kraujo kiekis buvo išsilaistęs po minkštaisiais smegenų dangalais, tai gali rodyti, kad buvo trauminis poveikis į pakaušinę galvos dalį. Galėjo būti arba išorinis smūgis į pakaušį arba pačios smegenys judėdamos galėjo susižaloti. Mano, jog didžiausi sužalojimai buvo patirti pirminio smūgio metu, kai buvo atsitrenkta į medį ir dešine kūno puse buvo kontaktuota su automobilio šonu, o iškritus iš automobilio galėjo atsirasti antriniai sužalojimai, tačiau konkrečiai pasakyti, kokiu momentu kurio organo plyšimas įvyko, negali. Mano, jog pirminis smūgis buvo pagrindinis faktorius, dėl kurio atsirado daugelis sužalojimų, jie greičiausiai buvo padaryti vienu metu. Iššovus oro pagalvei, nuo jos sužalojimai būna nesunkūs ar nežymus– kaulų lūžiai, nubrozdinimai, mėlynės. Negali atsakyti, ar šiuo atveju, jeigu būtų iššovusi oro pagalvė, sužalojimai būti didesni ar mažesni, tai apskritai buvo didelis kūno sukrėtimas, tą rodo vidaus organai, plyšimai. Oro pagalvės buvo kuriamos su apsauginiu tikslu apsaugoti galvą nuo sunkių sužalojimų, bet ta apsauga turi savo ribas iki tam tikro greičio ir paprastai siekia 50-60 km/h, viršijus šį greitį apsauginės galimybės mažėja ir neužtikrina, kad bus išvengta sunkių sužalojimų. Oro pagalvė įsivaizduojama kaip minkštas daiktas, bet kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smūgis, ji gali pavirsti į kietą daiktą. Šiuo atveju turėjo kontaktą galva, mano, jog ji turėjo atsitrenkti į šoninį stiklą ar rėmą, o galbūt į priekinį stiklą, vien smūgis jau turėtų turėti pakankamą poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar oro pagalvė būtų iššovus ar ne. Iš esmės difuzinis saksoninis smegenų sužalojimas atsiranda dėl stipraus ir staigaus galvos posūkio į kažkurią pusę ir smegenys kaukolės viduje iš paskos juda į tą smūgio pusę ir tuo metu plyšta neuronų jungtis. Tokiam pažeidimui gali būti du mechanizmai – gali būti ir dėl kontakto ir nesant kontaktui, o tiesiog iš inercijos, pajudinant dideliu greičiu į kažkurią kryptį. Kalbant apskritai apie mirtis autoįvykiuose, tai jos yra skirstomos į tris rūšis – staigios, ankstyvos ir atokios mirtys. Šiuo atveju A. M. mirtis įvyko mažiau nei po valandos po autoįvykio. Tokią jo mirtį galima priskirti prie staigių mirčių, kurioms yra būdingi galvos smegenų sužeidimai, kažkokie masyvūs kraujo apytakos sistemos sužalojimai. Autopsijos metu rasta stipraus kūno sukrėtimo požymių – vidaus organų raiščių plyšimai, kas yra būdinga didelės energijos traumoms. Chirurgai turi rodiklį, pagal kurį apskaičiuoja pacientų išgyvenamumo tikimybė pagal vidaus kūno sužalojimus, šiuo atveju sudėjus trijų didžiausių sužalojimų rodiklius – diafragmos plyšimas, kepenų plyšimas ir plaučių raiščių plyšimas, gaunamas 27 procentų išgyvenamumas, tai yra mažo laipsnio išgyvenamumas. Taip pat išvadoje nenurodyta apie nukraujavimo dydį – autopsijos metu pilve ir krūtinės ertmėje iš viso buvo rasta apie 2 litrus kraujo, kas sudaro 40 procentų viso kraujo tūrio esančio pas žmogų, mediciniškai toks kraujo netekimas yra nesuderinama su gyvybe. Atstatyti jo kiekį klinikinėje praktikoje mažai tikėtina. Ir šiuo atveju, medicininė pagalba buvo suteikta pakankamai greitai, praktiškai po 11 minučių, iš karto buvo pastatyta infuzinė sistema, lašinami skysčiai, kad atstatyti kraujo tūrį, tačiau tas nesuveikė, nes kai yra dideli kraujagyslių pažeidimai, tai skysčių lašinimai beprasmiški, kadangi viskas iš kraujagyslės išbėga ir atstatyti kraujo tūrį, kai yra didelis pažeidimas, sudėtinga. Kad sustabdyti kraujavimą, reikia operuoti ir žiūrėti, iš kur kraujuoja, tačiau šiuo atveju atvykus į ligoninę A. M. sustojo širdis, buvo pradėtas taikyti gaivinimas. Atgaivinti nepavyko, todėl tolesni veiksmai nebeįmanomi, žmogaus, kurio širdis sustojusi ar kraujotaka nestabili, operuoti negalima, nes jis ir pačios operacijos neatlaikytų. Reziumuojant, be galvos sužalojimų buvo kitų galimai mirtinų sužalojimų – kraujagyslių sužalojimai, iš kurių vyko kraujavimas. Žuvusiojo kraujyje buvo rastas nemažas alkoholio kiekis, tačiau šiuo atveju alkoholio įtakos su mirtimi nesietų. Kai yra labai sunkūs sužalojimai, alkoholio įtaka nevertinama, nes neužilgo ir ištiko mirtis. Statistiškai daugiausiai mirčių įvyksta tada, kai automobilio greitis 100 km/h ar daugiau. Susidūrimo riziką dvigubai didina alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,5 promilių, be to, šoniniai susidūrimai susiję su rizika sukelti didesnio masto sužalojimus.

16. Iš kaltinamojo pateikto antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. gruodžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0068/19/51F matyti, jog 2019 m. gruodžio 16 d. apžiūrėjus automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo matyti, jog automobilis yra po avarijos, automobilio spidometro strėlė sustojusi ties skaičiumi 100, automobilio greičių dėžė yra automatinė, įjungtas bėgis „D“, šalia vairuoto keleivio sėdynė yra pasisukusi į dešinę, visos padangos demisezoninės, automobilio lūžis yra už vairuotojo ir keleivio sėdynių. Apžiūrėjus automobilio galinę dalį matyti daug visokiausių siūlių ir jų uždažymo darbų (1 t., b. l. 140-163).

17. Iš kaltinamojo pateikto UAB „K“ 2021 m. sausio 14 d. rašto matyti, jog jam, kaip automobilio „BMW“, savininkui buvo siųstas pranešimas dėl automobilio atšaukimo, kuriame nurodyta, jog „BMW AG“ bendrovė, atlikdama automobilių kokybės patikrinimą, nustatė tikėtiną problemą, susijusią su galimu automobilio sutrikimu, todėl jis turi atvykti į BMW aptarnavimo centrą bei atlikti neeilinę automobilio techninę apžiūrą (2 t., b. l. 140). UAB „K“ atstovas G. K. apklaustas teisme (žr. 6 punktas).

18. Iš alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1141486 duomenų matyti, kad M. M. 2019 m. spalio 30 d. 20.33 val. buvo nustatytas 0,92 promilių girtumas, o 2019 m. spalio 30 d. 20.46 val., nustatytas 0,96 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (1 t., b. l. 82-83).

19. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7254/2019 (01) matyti, jog 2019 m. spalio 30 d. 21 val. paimtame M. M. kraujyje nustatyta mažiausia 0,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 81).

20. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

21. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus); priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018). Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-204-697/2017, 2K-7-1-693/2018, 2K-379-697/2018).

22. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės. M. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,90 promilės etilo alkoholio), važiuodamas didesniu nei 97 km/h greičiu viršijo leistiną 50 km/h greitį, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi prie Lentvario gatvės pastato Nr. 86 buvusį kelio vingį į kairę, ties minėtu kelio vingiu, būdamas akinamas priešinga kryptimi važiavusio automobilio žibintų šviesų, nekeisdamas važiavimo krypties, nesulėtino greičio, o tęsė važiavimą kelio vingiu, dėl viršyto maksimalaus leistino greičio prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir atsitrenkė į ties kelio dešiniuoju kraštu augantį medį. Šio eismo įvykio metu automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) keleivis A. M. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių tą pačią dieną mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

23. Pats kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, sutiko, jog automobilį vairavo neblaivus, paaiškino, jog įvykio dieną iš tiesų vartojo alkoholį, tačiau teigė, jog iki vairavimo kurį laiko jo nevartojo, o sėsdamas vairuoti automobilį jautėsi gerai, nemanė, kad pripūs. Taip pat sutiko, jog padarė kaltinime nurodytus KET pažeidimus, nurodė, jog prieš įvykstant autoįvykiui važiavo nuo Mūrinės Vokės 90-100 km/h greičiu, gali būti, kad 97 km/h. Bevažiuojant jam į akis pradėjo spiginti kito automobilio, kurį pastebėjo arčiau kelio vingio, šviesa, tuomet jis pradėjo trauktis į dešinę pusę, o kadangi ten labai siauras kelias, jį sumėtė link kelkraščio ir buvo smūgis. Tačiau M. M. nuomone, įvykio metu A. M. galėjo žūti ne dėl jo padarytų KET pažeidimų, o dėl transporto priemonės techninių pakeitimų, apie kuriuos jis iš anksto nežinojo. Taigi teismo vertinimu M. M. kaltę pripažįsta iš dalies.

24. Kaip matyti, kaltinamasis neginčija, jog vairavo automobilį neblaivus ir pažeidė kaltinime nurodytus KET reikalavimus. Byloje nustatyta, jog M. M. pažeidė:

24.1. KET 14 punktą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims;

24.2. KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas;

24.3. KET 129 punkto reikalavimą, numatantį, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu;

24.4. KET 96 punkto reikalavimą, numatantį, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, o prireikus – ir sustoti.

25. Iš bylos duomenų matyti, jog pranešimas apie įvykį buvo gautas 2019 m. spalio 30 d. 20.15 val. (1 t., b. l. 3), o kaltinamajam girtumas alkotesteriu buvo tikrintas 2019 m. spalio 30 d. 20.33 val., t. y. praėjus apie 15 min po įvykio. Pirmu pūtimu M. M. buvo nustatytas 0,92 promilių girtumas, o praėjus 13 min, antru pūtimu, buvo nustatytas 0,96 promilių girtumas (1 t., b. l. 5, 82-83). Tai, kad M. M. iš tiesų buvo apsvaigęs nuo alkoholio taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog kaltinamojo kraujyje, kuris buvo paimtas įvykio dieną apie 21 val., t. y. praėjus apie 45 min. nuo įvykio, kraujyje buvo nustatyta mažiausia 0,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 81). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog M. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 0,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.

26. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog M. M. iš tiesų prieš įvykstant autoįvykiui važiavo beveik dvigubu nei yra leistinas nurodytoje vietoje (50 km/h) greičiu, t. y. didesniu nei 97 km/h greičiu. Šią faktinę aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, jog M. M., vairuodamas automobilį „BMW 530“ važiavo, tikėtina, didesniu negu 97 km/h greičiu (1 t., b. l. 88-92). Teisme apklaustas išvadą pateikęs ekspertas L. Andrijauskas, paaiškino, jog specialisto išvadoje yra nurodytas mažiausias apskaičiuotas greitis, kadangi skaičiuojant greitį pagal formulę, skaičiuojamas minimalus greitis važiuojant su paprastais automobiliais, važiuojant su automobiliu su sistemomis, kaip buvo šiuo atveju, automobilis galėjo važiuoti tik didesniu greičiu. Iš kaltinamojo pateikto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su prie jo pridedamomis fotonuotraukomis taip pat matyti, jog kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio spidometro strėlė sustojusi ties 100 km/h (1 t., b. l. 140-141, 143). M. M. šios išvados neginčijo, sutiko, kad galėjo važiuoti ir didesniu nei 97 km/h greičiu. Esant visiems šiems duomenimis teismas daro išvadą, jog eismo įvykio kilimo metu kaltinamasis važiavo didesniu nei 97 km/h greičiu.

27. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog M. M., vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, o būtent į jo važiavimo kryptimi esantį kelio vingį į kairę, be to, jis, būdamas akinamas priešinga kryptimi važiavusio automobilio žibintų šviesų, nekeisdamas važiavimo krypties, nesulėtino greičio, o tęsė važiavimą kelio vingiu beveik dvigubai viršydamas leistiną greitį ir būtent dėl to prarado stabilumą ir automobilio valdymo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į ties kelio dešiniuoju kraštu augantį medį. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau nurodyti kaltinamojo parodymai, jog jam bevažiuojant jį pradėjo akinti automobilio šviesos, kurių anksčiau negalėjo pastebėti, nes ten buvo kelio vingis; apie šį kelio vingį jis žinojo, nes pakankamai dažnai važiuodavo šiuo keliu. Taip pat minėtas aplinkybes patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis ir eismo įvykio vietos planu, iš kurių matyti, jog nurodytame kelyje buvo vingis, ties kuriuo buvo rastos dvi M. M. vairuoto automobilio ratų paliktos viena kitai lygiagrečios slydimo žymės, apie 1,8 m atstumu viena nuo kitos, kurios tęsėsi iki ties kelio vingio pabaiga stovinčiu medžiu, ant kurio kamieno buvo dideli pažeidimai (1 t., b. l. 7-19). Atlikus tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje pateiktas konkretus šio autoįvykio mechanizmo aprašymas: automobilio vairuotojui važiuojant nuo Mūrinės Vokės link Bališkių, tikėtina, didesniu negu 97 km/h greičiu, kelio posūkyje į kairę transporto priemonė prarado važiavimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, sukdamasi prieš laikrodžio rodyklę, išslydo už kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę ir automobilio dešiniojo šono priekine dalimi ties priekiniu ratu kontaktavo su dešinėje kelio pusėje augančiu medžiu (1 t., b. l. 7-19, 92). Ekspertas L. Andrijauskas, nors ir negalėjo atsakyti, ar šiuo atveju suveikė automobilio šoninio stabilumo sistema (slydimo sistema), kuri duoda galimybę vairuoti, jei automobilis slysta į šoną, tuomet neprarandamas automobilio valdomumas, ji padeda suvaldyti slydimą šone, tačiau nurodė, jog ši sistema tik pagalbininkė, pagrindinis vairuotojas, kuris vairuoja. Pažymėjo, jog jei nors ir būtų nustatyta, kad tokia sistema nesuveikė, mano, kad šį įvykį nulėmė vairavimo veiksmai. Nebuvo duomenų, kad prieš automobiliui važiuojant sistema veikė formaliai ar buvo pažeista važiuoklė. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, jog automobilio „BMW 530“ vairuotojas, važiuodamas mažesniu nei 97 km/h greičiu, tuo pačiu ir maksimaliu tame kelio ruože leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio (1 t., b. l. 92). Taigi, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus KET pažeidimus ir būtent jo veiksmai ir jo padaryti kaltinime nurodyti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Važiuodamas leistinu greičiu, kaltininkas turėjo techninę galimybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio.

28. Šio eismo įvykio metu žuvo automobilyje kartu su vairuotoju – kaltinamuoju M. M. priekinėje keleivio vietoje važiavęs A. M.. Kaip matyti iš bylos duomenų, žuvusysis mirė po autoįvykio vežamas į ligoninę, nuo autoįvykio nepraėjus nė valandai dėl autoįvykio metu patirtų daugybinių kūno sužalojimų. Tačiau, kaip minėta, kaltinamasis mano, jog A. M. galėjo žūti ne dėl jo neteisėtų veiksmų, o dėl jo įsitikinimu techniškai netvarkingo automobilio, kadangi jo vertinimu, automobilis buvo „klijuotas“ iš dviejų dalių, jei nebūtų buvęs klijuotas – nebūtų lūžęs pusiau, o A. M. nebūtų patyręs tokių specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų. Be to, jo manymu, A. M. taip pat nebūtų patyręs mirtinų sužalojimų, jeigu toje vietoje, kur jis (žuvusysis) sėdėjo, lubose būtų iššovusi šoninė oro pagalvė, nes jo (kaltinamojo) pusėje abi oro pagalvės išsiskleidė ir jis liko gyvas.

29. Teismas atmeta tokią kaltinamojo versiją, nes ją paneigia byloje ištirti įrodymai. Pirmiausia, iš ekspertės J. Bytautės parodymų matyti, kad sunkiausi, pirminiai sužalojimai A. M. buvo padaryti M. M. vairuojamo automobilio kontakto šonu su medžiu metu; sužalojimų sunkumui didžiulės įtakos turėjo ir automobilio važiavimo didelis greitis, didesniu nei 97 km/h ir tai, kad kontaktas buvo šonu. Antra, smūgis buvo ne į vairuotojo, o į keleivio pusę ir būtent todėl kaltinamasis išvengė sunkių sužalojimų. Trečia, atlikus eismo įvykio metu žuvusio A. M. kūno tyrimą buvo nustatyta, kad A. M. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio jo kūne nustatytais sužalojimais: daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos (daugiausiai dešiniajame kūno paviršiuje), daugybinės pjautinės žaizdelės dešinėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, dešinės pusės VI-X šonkaulių lūžiai, kraujosruva dešinio plaučio apatinėje skiltyje, skeveldrinis dešinio šlaunikaulio kūno lūžis, kairio klubakaulio lūžis per kryžkaulio sąnarį, masyvus diafragmos plyšimas, širdiplėvės, plaučių ir blužnies vartų srities plyšimai, daugybiniai kepenų plyšimai, dešinio inksto plyšimas, kraujosruva šlapimo pūslės priekinėje sienoje, kraujosruvos didžiojoje smegenų jungtyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais pakaušinių skilčių sferiniame paviršiuje; pagal sužalojimų makroskopinį vaizdą, visi sužalojimai, tikėtina, buvo padaryti autoįvykio metu, nuo kurių jis mirė (1 t., b. l. 40-47). Teisme apklausta specialisto išvadą pateikusi ekspertė J. Bytautaitė patvirtino savo išvadą ir ją patikslino. Nurodė, jog autopsijos metu rasta stipraus kūno sukrėtimo požymių – vidaus organų raiščių plyšimai, kas yra būdinga didelės energijos traumoms. A. M. didžiausi sužalojimai buvo patirti vienu, pirminio kontakto metu, t. y. automobiliui, važiavusiam apie 100 km/h greičiu, atsitrenkus į medį ir žuvusiajam dešine kūno puse kontaktuojant su automobilio šonu, o iškritus iš automobilio galėjo atsirasti antriniai sužalojimai. Iš pradžių manė, jog smegenų sužalojimai vertinant mirties priežastį pirmauja, tačiau patikslino, kad galvos trauma galėjo būti lengva, nes iš kaltinamojo parodymų matyti, jog žuvusysis po eismo įvykio buvo atgavęs sąmonę. Įvertinus A. M. patirtus tris didžiausius vidinius sužalojimus – diafragmos plyšimą, kepenų kraujagyslių plyšimą ir plaučių raiščių plyšimą, neatsižvelgiant į galvos traumą (smegenų sužalojimus), išgyvenamumas, skaičiuojant pagal skalę, lygus 27 procentams, kas laikytina mažo laipsnio išgyvenamu. Taip pat nurodė, jog autopsijos metu A. M. pilve ir krūtinės ertmėje iš viso buvo rasta apie 2 litrus kraujo, kas sudaro 40 procentų viso žmogaus kraujo tūrio ir mediciniškai toks kraujo netekimas yra nesuderinamas su gyvybe. Tokiu atveju atstatyti kraują mediciniškai panaudojus gydimą intravenines infuzijas, lašinant skysčius ar kraują yra klinikinėje praktikoje mažai tikėtina. Nagrinėjamu atveju žuvusįjį ištiko staigi mirtis, nors pagalba suteikta greitai (per 11 min.). Apibendrindama nurodė, jog be galvos sužalojimų buvo kraujagyslių sužalojimai, iš kurių vyko nukraujavimas. Iš karto buvo pastatyta infuzinė sistema – lašinami skysčiai tam, atstatyti kraujo tūrį ir tas nesuveikė, kai yra didelis kraujagyslių pažeidimai, tai skysčių lašinimai beprasmiški, nes viskas iš kraujagyslės išbėga ir atstatyti, kai yra didelis pažeidimas kraujo tūrio yra sudėtinga. Nurodė, kad sprendžiant dėl operacijos, reikia nustatyti iš kur vyksta kraujavimas. Tačiau šiuo atveju, A. M. atvežus į ligoninę, jam sustojo širdis ir pradėtas taikyti gaivinimas. Atgaivinti nepavyko, tai tolesni veiksmai jau nebeįmanomi. O žmogaus, kurio širdis sustojusi ar kraujotaka nestabili operuoti negalima, nes žmogus ir pačios operacijos neatlaikytų. Šios nustatytos aplinkybės paneigia kaltininko versiją, jog A. M. patirtų sužalojimų, dėl kurių jis mirė, lemiamas veiksnys buvo neišsiskleidusi šoninė keleivio oro pagalvė ir automobilio galima techninė būklė („sulipdymas“), apie kurią jis galimai nežinojo.

30. Kartu pažymėtina, jog iš UAB „K“ atstovo G. K. paaiškinimų matyti, jog tai, kad neišsiskleidė oro pagalvė, savaime nereiškia, jog buvo kažkoks gedimas. G. K. paaiškino, kad yra daug aplinkybių, nuo kurių priklauso, ar pagalvė išsiskleis, ar ne; turi būti tam tikras pagreitis, tam tikro pobūdžio smūgis, kad suveiktų davikliai; jeigu slystamas smūgis šoninis, dažniausia priekinė pagalvė neišsiskleidžia, nes ji turi turėti kietą, buką smūgį į priekinę dalį, kad būtų tam tikras pagreitis, ko šiuo atveju nebuvo. Ekspertas L. Andrijauskas paaiškino, kad šiuo atveju, jei šonas buvo remontuotas, galbūt šoninės oro pagalvės buvo senos, neveikiančios, todėl neišsiskleidė; oro pagalvės jutikliai sudėlioti skirtingose kėbulo dalyse, jei spaudimas staigesnis, tai pagalvė iš karto šauna, teoriškai jos turėjo iššauti dar prieš atsitrenkiant, bet praktiškai būna įvairiai. Antra, net jeigu autoįvykio metu minėta oro pagalvė būtų iššovusi, savaime nereiškia, jog ji būtų apsaugojusi A. M. nuo sunkių sužalojimų. Apklausta ekspertė J. Bytautaitė paaiškino, jog oro pagalvės apsaugo iki tam tikro greičio ir paprastai jis siekia 50-60 km/h, o kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smūgis, oro pagalvė apsauginės funkcijos nebeteikia ir neužtikrina, kad bus išvengta sunkių sužalojimų; oro pagalvė įsivaizduojama kaip minkštas daiktas, bet kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smūgis, ji gali pavirsti į kietą daiktą; statistiškai didžioji dalis mirčių vyksta, kai yra didelis automobilio greitis – 100 km/h ir daugiau, o šoniniai susidūrimai susiję su rizika sukelti didesnio masto sužalojimus.

31. Taigi, iš ištirtų įrodymų matyti, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiskleidus šoninei oro pagalvei, būtų išvengta A. M. mirties. Pasak ekspertės A. M. didžiausius sužalojimus patyrė pirminio smūgio metu, kai buvo atsitrenkta į medį ir dešine kūno puse buvo kontaktuota su automobilio šonu, šio kontakto metu patyrė jis patyrė ne tik galvos, bet daugybinius viso kūno sužalojimus, didžiausi iš jų — diafragmos plyšimas, kepenų kraujagyslių plyšimai ir plaučių raiščių plyšimas; dėl stipraus vidinio kraujavimo A. M. neteko 40 procentų kraujo, kas mediciniškai nėra suderinamas su gyvybe ir kurio atstatymas mediciniškai, panaudojus gydimą intravenines infuzijas, lašinant skysčius ar kraują yra klinikinėje praktikoje mažai tikėtinas, nes pilami skysčiai išbėga kaip per rėtį. Kraujo netekimas, kartu su kitais sunkiais vidiniais, pasak ekspertės, lėmė jo mirtį. Taip pat, kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, jog automobilio „BMW 530“ vairuotojas, važiuodamas mažesniu nei 97 km/h greičiu, tuo pačiu ir maksimaliu tame kelio ruože leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio (1 t., b. l. 92).

32. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, jog A. M. mirė ne dėl techniškai netvarkingo automobilio, o dėl M. M. aukščiau aptartų neteisėtų veiksmų vairuojant automobilį, kurie lėmė automobilio, važiavusio dideliu greičiu, nuvažiavimą nuo kelio ir kontaktą keleivio puse į medį. Teismo įsitikinimu aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog būtent dėl M. M. veikos sukeltas eismo įvykis buvo priežastis, sukėlusi kaltinime nurodytas pasekmes – kartu važiavusio A. M. mirtį.

33. Minėta, kad oro pagalvės nesuveikimą ir automobilį lūžį kaltinamasis sieja su tuo, jog automobilis galimai nebuvo tvarkingas, galimai „klijuotas“, o jis apie tai nežinojo. Visų pirma, byloje yra duomenys, kad automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra ir eismo įvykio metu ji galiojo. Be to, kaltinamasis po įsigijimo pats kelis kartus vežė automobilį į autoservisą taisyti gedimų, tačiau nenurodė, jog jam meistrai griežtai sakė nebenaudoti dėl kokių nors priežasčių, gedimų. Antra, šiame kontekste teismas pažymi, jog tokia apelianto prielaida savaime nepaneigtų jo kaip vairuotojo atsakomybės. Nors kaltinamasis automobilį pirko prieš 3 mėnesius iki įvykio, šio automobilio pirma registracijos data buvo 2004 m. gegužės 27 d. (1 t., b. l. 21), vadinasi iki tol, kol kaltinamasis jį nupirko, automobilis jau buvo eksploatuojamas daugiau nei 16 metų, taigi M. M. galėjo ir turėjo suprasti, jog jo įsigytas automobilis nėra naujas ir per tą laiką galėjo turėtų gedimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors automobilis autoįvykio metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kuri buvo atlikta 2019 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 23), tačiau iš pačio kaltinamojo parodymų matyti, jog jis galimai turėjo gedimų, kadangi, kaip teigė pats kaltinamasis, automobilyje esantis kompiuteris nuolat išmesdavo klaidas, neleisdavo važiuoti, todėl jas kas 2-3 dienas ištrindavo. Be to, nupirkęs automobilį, jį 2 kartus varė į autoservisą tvarkyti, kur jam pasakė, kad ant automobilio durų, kur laikomas stogas, didesni dažų sluoksniai nei leistina. Taigi matyti, jog kaltinamasis dar iki autoįvykio pats turėjo duomenų, jog jo įsigytas automobilis galimai nėra visiškai tvarkingas ir galimai yra tvarkytas po autoįvykio, tačiau automobilio metamas klaidas ištrindavo ir, po patikrinimų autoservise, jį toliau eksploatavo. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas turi pareigą nuolat stebėti visų automobilio mechanizmų darbą (KET 15 punktas) ir neeksploatuoti transporto priemonės galimai techniškai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų. Šių reikalavimų, kaip ir Kelių eismo taisyklių, laikymasis taip pat yra labai svarbus, nes gali lemti labai skaudžių padarinių atsiradimą, už kuriuos gali atsakyti asmuo, naudojantis techniškai netvarkingą automobilį.

34. Kaltinamojo gynėjas taip pat kelia versiją, jog automobilis galimai turėjo esminį gedimą, galėjusį įtakoti jo saugumo sistemas, nes kaltinamasis iš UAB „K“ gavo raštą, dėl jo autoįvykyje dalyvavusio automobilio atšaukimo (2 t., b. l. 140), tačiau teisme apklaustas UAB „K“ atstovas paaiškino, jog šis pranešimas buvo siunčiamas visiems šio automobilio modelio savininkams, kadangi automobilio gamykla nustatė, jog šio modelio automobiliai galėjo turėti problemą dėl pliusinio laido, kuris yra bagažinėje; gamykla pripažino, kad su šiuo laidu galėjo būti problema ir toks pranešimas buvo siunčiamas keliasdešimčiai tūkstančių tokio modelio savininkams Lietuvoje; šis laidas neturėjo jokios įtakos saugumo sistemoms ar oro pagalvių gedimui, kadangi jos „užmaitintos“ visai kitu pliusiniu laidu; jeigu nepataisomai sugestų šis laidas, kurį reikėjo tikrinti, automobilis visai neužsivestų, tai vienintelis gedimas. Taigi, UAB „K“ atstovas paneigė, jog minėto laido gedimas galėjo turėti įtakos saugumo sistemoms, ar oro pagalvių gedimui. Patikino, jog šio automobiliai problemų dėl kėbulo tvirtumo tikrai neturi, o jei žmonės perka senus, sulipdytus automobilius, tai jau ne gamintojo kaltė.

35. Atsižvelgdamas į visa kas pasakyta, teismas mano, jog iš ištirtų įrodymų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis M. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavimo metu taip pat pažeidė KET 127, 129 ir 96 punktų reikalavimus. Šiuo atveju, kaltinamojo veika buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, sukėlusi kaltinime nurodytas pasekmes: eismo įvykį ir keleivio žūtį. Todėl M. M. pripažįstamas kaltu, dėl neatsargumo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Dėl M. M. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

36. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

37. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013 ir kt.).

38. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų.

39. Teismas nenustatė kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, tačiau BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė teismas pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, padeda žuvusiojo draugei ir prisideda prie žuvusiojo mažametės dukros išlaikymo, perka maistą ir reikalingus daiktus (2 t., b. l. 110-139), taip pat iš karto po įvykio žuvusiojo A. M. močiutei J. K. draugo laidotuvėms davė 2 000 Eur (1 t., b. l. 76) (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

40. Nors kaltinamojo gynėjas posėdžio metu prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, teismas mano, jog šis prašymas yra nepagrįstas.

41. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-334-699/2018, 2K-48-628/2019 ir kt.). Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

42. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis M. M. nors ir nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau iš jo duodamų parodymų matyti, jog jis nepripažino, kad A. M. sužalojimai, dėl kurių jis mirė, atsirado dėl jo padarytų KET pažeidimų, dėl kurių jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo iš kelio ir atsitrenkė į medį. Jis laiko, jog sužalojimų sunkumas turėtų būti siejamas ne su minėtais pažeidimais, o su jo automobilio technine būkle, apie kurią jis iš anksto neturėjo duomenų. Vis tik, kaip buvo nustatyta, teismui nekyla abejonių, jog tarp M. M. veiksmų ir kilusių padarinių – A. M. mirties, yra priežastinis ryšys, todėl teismo įsitikinimu, nors M. M. ir gailisi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius, tačiau kaltę pripažįsta iš dalies. Nesant byloje visiško kaltės pripažinimo, teismas negali laikyti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

43. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog M. M. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Jis automobilį vairavo neblaivus, kas rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog veikos, kurių metu neblaivus asmuo pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnės už veikas, kai analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. M. M. nurodė, jog alkoholį vartojo dieną, o prieš sėsdamas vairuoti jautėsi gerai ir nemanė, kad pripūs, tačiau teismas pažymi, jog jo kraujyje buvo nustatytas ne mažesnė negu 0,90 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuriai ženkliai viršija 0,40 promilių ribą, iki kurios vairuoti automobilius nėra draudžiama, todėl būdamas vairuotoju jis turėjo pareigą įvertinti savo suvartoto alkoholio kiekį ir apsvaigimo būseną, įvertinti, jog vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, jis gali nesuvaldyti automobilio ir numatyti dėl tokio paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nevedęs, nuo 2017 m. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuodamas teigiamai (2 t., b. l. 139), per paskutinius penkis metus nei karto nėra baustas administracine tvarka, taip pat neteistas (1 t., b. l. 100-101). M. M. per paskutinių 5 metų laikotarpį į Respublikinio priklausomybės lig centro Vilniaus filialą nesikreipė, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 102-103), gydytas VšĮ Centro poliklinikos Psichiatrijos dienos stacionare nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. (1 t., b. l. 110) ir po eismo įvykio, dėl (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. (1 t., b. l. 115). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. vasario 4 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-29/2020 duomenimis M. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 115).

44. Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis M. M. yra charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, jog jis būtų linkęs nusikalsti, jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra susiformavęs ar sistemingas, priešingai, jog elgesys vertintinas kaip asmens, kuris laikosi įstatymų ir nedaro pažeidimų. Taip pat matyti, kad jis nuoširdžiai išgyvena dėl įvykio, dėl įvykio buvo pašlijusi psichinė sveikata; padeda pagal poreikį žuvusiojo dukrai. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. M. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

45. Prokuroras prašė skirti kaltinamajam realų laisvės atėmimą, atsižvelgiant į teismų praktiką tapataus pobūdžio bylose. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atidėti bausmės vykdymą. Nukentėjusiosios taip pat nurodė, kad jų nuomone, įkalinimas šioje situacijoje jau nieko nepakeis, o kaltininkas, būdamas laisvėje, gali labiau prisidėti prie neigiamų pasekmių švelninimo (pagalba žuvusiojo šeimai).

46. Kaip minėta, bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, būna pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Paskyrus švelnesnę bausmę nei šešeri metai laisvės atėmimo, remiantis BK 55 straipsniu bei BK 75 straipsnio nuostatomis, įstatymas įtvirtina taisyklę, jog įprastiniais atvejais skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, o nusprendus skirti laisvės atėmimo bausmę, būtina tokį sprendimą motyvuoti.

47. BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymą gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

48. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-268-693/2019 ir kt.). Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2007, 2K-437/2010 ir kt.). Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-189-1073/2019).

49. Teismas sutinka su prokuroru, kad nuteistasis turi būti nubaustas už savo veiksmus, tačiau neteisinga nubaudimą sieti tik su padariniais. Tokia bausmių skyrimo praktika formuojama ir kitose kasacinėse bylose, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, net ir tais atvejais kai padaryti grubūs kelių eismo taisyklių pažeidimai (kasacinės bylos Nr. 2K-465/2008, 2K-29/2009, 2K-299/2010, 2K-579/20100).

50. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta M. M. nusikalstama veika, kilusiomis itin skaudžiomis ir negrįžtamomis pasekmėmis, tiek su kaltininko asmenybe (žr. 41 punktą), nukentėjusiųjų pozicija šiuo klausimu, sprendžia, kad yra pagrindas M. M. bausmės vykdymą atidėti, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti neatėmus kaltininkui laisvės. Pažymėtina jog kaltinamasis M. M. po įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų, pakartotinai jų atsiprašė teisiamojo posėdžio metu, dėl šio įvykio nuoširdžiai išgyvena, dėl ko gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, jo nusikalstamas elgesys nėra dėsningas, o atsitiktinio pobūdžio, galimai nulemtas tos dienos įvykių – dėl dalyvavimo jauno draugo, atėmusio sau gyvybę, laidotuvėse, jis yra teisiamas pirmą kartą, todėl teismas turi pagrindą manyti, jog jis įvertins savo elgesį ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat svarbu įvertinti, jog M. M. yra jauno darbingo amžiaus, turi nuolatinį darbą, gyvena su motina ir turi tvirtus socialinius ryšius, stengiasi prisidėti prie žuvusio mažametės dukros išlaikymo, bendrauja su ja, nors ir neteikia periodinių išmokų vaiko išlaikymui, tačiau rodo pastangas. Nukentėjusiosios teisme taip pat nurodė, kad nesiekia kaltininko įkalinimo. Nukentėjusioji G. Š. nurodė, jog nors kaltinamajam ir neatleidžia, tačiau mano, jog kalėjimas geros įtakos jam neturės, be to būdamas laisvėje jis galės rūpintis žuvusiojo vaiku. Nukentėjusioji E. L. taip pat nurodė, jog jos manymu kalėjimas nebūtų gerai. Taigi, teismas, atsižvelgęs į nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai ir veiksminga M. M. resocializacija gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam terminui – 3 metams, nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

51. Kadangi M. M. nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu būtent toks terminas bus pakankamas bausmės paskirčiai ir prevenciniams tikslams įgyvendinti, taip pat proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, atsižvelgiant į ja sukeltus padarinius ir kaltininko asmenybei.

52. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97-98), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl kitų klausimų

53. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su nuotraukomis iš įvykio vietos (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kompaktinį diską su nuotraukomis iš įvykio vietos palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.