- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-492-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00877-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- S. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija, NŽT
- Ieškovas
- UAB „Zujų paukštynas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Zujų paukštynas“ patikslintą ieškinį atsakovei S. D. dėl įpareigojimo leisti nevaržomai naudotis bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Jonavos rajono savivaldybės administracija, ir pagal atsakovės S. D. priešieškinį ieškovei UAB „Zujų paukštynas“ dėl 7 785 Eur žalos atlyginimo, įpareigojimo UAB „Zujų paukštynas“ pašalinti kelią, tretieji asmenys NŽT, Jonavos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Zujų paukštynas“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. gegužės 27 d. negatoriniu ieškiniu (CBP-11237), patikslintu 2022 m. gegužės 11 d. (DOK-62620) prašė pareigoti atsakovę leisti ieškovei naudotis vietinės reikšmės keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-370 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“; įpareigoti atsakovę atlikti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus per 3 mėnesius ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, o atsakovei neatlikus Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų leisti ieškovei užsakyti juos atlikti, apmokėti ir pateikti registruoti viešame registre; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina vietinės reikšmės kelias, kuriuo atsakovė trukdo ieškovei naudotis. Bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plane nurodytas nuo 1998 m. ir žemėtvarkos žemės reformos projektuose ir ortofotografiniuose planuose, kurie yra laisvai prieinami visiems, o www.izeoportalas.lt matomas faktinis kelio Nr. (duomenys neskelbtini) buvimas nuo 1995 m. Žemės sklypo plane (kuris sudarytas dar KS63 koordinačių sistemoje) specialiu žymėjimu pažymėtas 4 m pločio kelias. Kelias buvo ir yra bendro naudojimo kelias, jungiantis rajoninį kelią Nr. 1502 su (duomenys neskelbtini) asfaltuotu vietinės reikšmės keliu. Vietinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neįskaičiuotas į atsakovės žemės sklypo plotą. Kito patekimo nėra į ieškovei priklausančius žemės sklypus.
Atsiliepimas
3. Ieškovė 2021 m. liepos 5 d. atsiliepimu į priešieškinį (DOK-86840) prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2021 m. birželio 25 d. priešieškiniu (DOK-82656) prašė: atlyginti atsakovei 7 785 Eur žalą; įpareigoti ieškovę pašalinti apie 2 595 kv. m ploto kelią pagal UAB „Geomatininkų grupė“ matininko A. P. 2021 m. balandžio 21 d. parengtą kelio išpildomąją nuotrauką per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovei to nepadarius gera valia, praėjus nustatytam terminui, leisti atsakovei pašalinti įrengtą kelią priverstine tvarka, patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pripažino, jog ji įrengė kelią atsakovės žemės sklype. Nesant savininko sutikimo, ieškovė įrengė smulkaus ir stambaus žvyro kelio dangą privačiame atsakovės žemės sklype, tokiu būdų sunaikindama 2 595 kv. m miško paklotės ir sukeldama atsakovei žalą ir neteisėtai naudojosi atsakovės žemės sklypu.
6. Atsakovė 2022 m. birželio 6 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-75812) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija 2021 m. birželio 23 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-82427) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
8. Trečiasis asmuo NŽT 2021 m. birželio 23 d. atsiliepime į ieškinį (DOK-82051) nurodė, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti kadastrinius matavimus ar nustatyti tai padaryti pačiai ieškovei turėtų būti atmestas; dėl kitų ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu patikslinto ieškinio ir priešieškinio netenkino.
10. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio, reglamentuojančio kelių suskirstymą pagal nuosavybės formas, 3 dalies nuostatas, pagal kurias vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-370 patvirtino Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, kurioje ginčo kelias yra įtrauktas ir pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono savivaldybė atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinusi vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį, įtraukė atsakovės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-370. Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje. Atsakovė nėra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, atsakovė šio kelio nesuformavo ir neįrengė.
11. Iš ieškovės reiškiamų reikalavimų teismas sprendė, kad ieškovė siekia, kad jai būtų užtikrinta galimybė patekti prie jai priklausančių žemės sklypų, būtent einančiu keliu per atsakovės žemės sklypą. Tačiau nėra įrodyta, kokiais tyčiniais veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.245-6.249 straipsniuose, todėl teismas ieškinį atmetė.
12. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, nes atsakovė nėra kelio savininkė.
13. Teismas vertino, kad ieškovė negalėjo sunaikinti „miško pakloto“ atsakovės žemės sklype įrengdama kelią, nes kelias, kertantis atsakovės žemės sklypą buvo nuo 1995 m., kai atsakovė dar nebuvo žemės sklypo savininke. Bendro naudojimo kelias Žemės sklypo plane nurodytas nuo 1998 m. ir žemėtvarkos žemės reformos projektuose ir ortofotografiniuose planuose, kurie yra laisvai prieinami visiems. Ieškovas nuosavybės teise įgijo besiribojančius žemės sklypus 2016 m., tą patvirtina byloje pateikti NTR išrašai, o atsakovė žemės sklypą apsodino mišku, parengusi miškotvarkos projektą ir pakeitė žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, tačiau žemės sklypo matavimai nėra tikslūs, tą patvirtina NTR išrašas, pateiktas su ieškiniu. NTR išraše 2.1 p. nurodytas matavimų tipas „žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“.
14. Nesant įrodytam žalos faktui, nesant įregistruotų tikslių kadastrinių matavimų, teismas atmetė kaip neįrodytą priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) 2023 m. sausio 6 d. apeliaciniu skundu (DOK-2805) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1 Pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas, kad dalis atsakovės žemės sklypo jai nepriklauso, pažeidė pagrindines nuosavybės teisę ginančias teisės normas. Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1TS-370 prilygino nuosavybę keičiančiam teisės aktui, t. y. įstatymui ar teismo sprendimui. Minėtas tarybos sprendimas jokia forma neįtakoja atsakovės nuosavybės apimties. Minėtame sprendime yra tiesiogiai nurodoma, kad „Schemos sprendiniai neįpareigoja planavimo organizatoriaus atlikti tolesnius veiksmus, su sprendinių detalizavimu ar įgyvendinimu. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnį vietiniai viešo naudojimo keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, yra nustatyta, kad žemės sklypas turi sudaryti uždarą kontūrą, o vietoje buvusių „įsiterpusių“ kelių gali būti tik servitutiniai keliai arba turi būti koreguojamos žemės sklypo ribos vykdant kadastrinius matavimus“. Tai rodo, jog priimant minėtą administracinį aktą nebuvo siekiama pakeisti privačios nuosavybės apimties.
15.2 Yra pagrindas peržiūrėti pirmos instancijos teismo sprendimą, nes ieškinys turėtų būti atmestas ne dėl to, kad atsakovės žemės sklype būtų kokia nors atsakovei nepriklausanti turto dalis (viešojo naudojimo kelias), bet dėl to, kad reikalavimai neturi teisinio pagrindo: minėtas Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimas nekeičia atsakovės nuosavybės apimties ir nesukuria jokių teisių naudotis atsakovės nuosavybe nei ieškovei nei jokiam kitam asmeniui; kadastrinių matavimų atlikimas nesukurtų viešosios nuosavybės (viešojo kelio) atsakovės sklypo ribose. Kad tokia nuosavybė atsirastų, atsakovės sklypas turėtų būti padalinamas į du sklypus, išskiriant jų tarpe keliui reikalingą viešosios nuosavybės žemės ruožą, tačiau tokie rezultatai gali būti sukuriami tik atliekant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnis). Be to, toks reikalavimas tiesiogiai prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui ir galėtų būti įgyvendinamas ne ieškinine tvarka, bet vadovaujantis Žemės įstatymo VIII skyriuje nustatytomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, įskaitant teisingą atlyginimą atsakovei.
15.3 Ieškovės neteisėta veika pasireiškė miško paklotės sugadinimu atsakovės žemės sklype. Ieškovės kaltė pasireiškia tyčia, t. y. ieškovė sąmoningai siekė sugadinti atsakovės turtą, pritaikant jį ieškovės poreikiams. Atsakovės patirta žala dėl miško paklotės sugadinimo įvertinta remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Metodikos taikymą privataus miško atžvilgiu leidžia CK 1.8 straipsnio 1 dalis, numatanti įstatymo analogijos taikymą. Minėtos metodikos pagrindu, žalos dydis apskaičiuotas po 3 Eur už 1 kv. m sunaikintos miško paklotės. Iš UAB „Geomatininkų grupė“ parengto plano su ieškovo įrengto kelio atsakovės Žemės sklype koordinuotais taškais matyti, kad įrengto kelio plotis sudaro 2 595 kv. m. Skaičiuojant po 3 Eur už 1 kv. m, žalos suma sudaro 7 785 Eur. Atsakovės patirta žala yra tiesioginė ieškovės neteisėtų veiksmų pasekmė.
15.4 Iš UAB „Geomatininkų grupė“ parengto plano matyti, kad koordinuoto ieškovės įrengto kelio atsakovės žemės sklype plotis 2595 kv. m. Iš atsakovės žemės sklypo plane pateikto žymėjimo punktyrinėse linijose „4“ yra matyti, kad sklype yra trys 4 metrų pločio proskynos, tarnaujančios kaip priešgaisrinės linijos. Kaip atrodo tos punktyrinės linijos, kuriose ieškovė neatliko kelio įrengimo veiksmų, matyti iš antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukų 11-14. Šiose nuotraukose aiškiai matyti, kad proskynose yra miško paklotė. Tame pačiame antstolės protokole aprašyta, kad ieškovės atliktais veiksmais kelias įrengtas iš smulkaus ir stambaus žvyro mišinio (nuotraukos 5-10). Jeigu padaugintume 491,83 kv. m koordinuoto ieškovės įrengto kelio ilgį iš 4 m, gautume 1967,32 kv. m plotį. Ieškovės įrengtas kelias užima 2595 kv. m, t. y. 628,68 kv. m daugiau, nei kitų proskynų plotis.
Atsiliepimas
16. Ieškovė 2023 m. sausio 19 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-8052) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
16.1 Teismas teisingai išanalizavo visumą rašytinių dokumentų bei administracinių aktų, teritorijos planavimo dokumentų, kurie vienas kitam neprieštarauja, o priešingai patvirtina, kad kelias, esantis apeliantės žemės, sklype buvo iki atsakovei įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą. Teigti, kad ieškovė kelią įrengė savavališkai, yra melaginga.
16.2 Žemės sklype ginčo kelias yra suprojektuotas ir laikomas vietinės reikšmės jungiamuoju keliu Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-370 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ ginčo kelio Nr. (duomenys neskelbtini). Šis viešas administracinis teisės aktas nėra panaikintas, pakeistas, todėl sukeliantis teisines pasekmes visuomenei dieną po jo paskelbimo momento.
16.3 UAB „Geodezininkai“ parengta apeliantės žemės sklypo situacijos schema, kuri atlikta gavus teismo leidimą rinkti įrodymus, patvirtina, kad apeliantės žemės sklypo idealinė dalis nesumažėja, bei patvirtinti, kad kelio plotas, kuris patenka į Žemės sklypą neįskaičiuotas į apeliantei tenkantį Žemės sklypo plotą, t.y. ginčo kelias sudaro 0,1997 ha ploto Žemės sklype, o apeliantės registruota idealine dalis (nuosavybė) nekilnojamojo turto registre – 21,4500 ha. Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, įvertinant gretimų žemės sklypų koordinates, atlikus tikslius matavimus, apeliantės turto dalis Žemės sklype sudaro 21,4807 ha, t.y. 0,00287 ha daugiau nei šiuo metu yra įregistruotas Žemės sklypo plotas be kelio ploto (0,1997 ha). Kelias, kuris sudaro 0,1997 ha neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, todėl apeliantės nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos.
16.4 Remiantis teisės aktų nuostatomis ir užfiksuotu faktu UAB „Geodezininkai“ atliktais tiksliais matavimais tiek kelio, tiek viso Žemės sklypo, daryta pagrįsta išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįsti, nes kelias, einantis Žemės sklypu, nėra įskaitytas į jos nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo plotą. Apeliantė atsisakė atlikti Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, ko pasekoje būtų išspręstas teisinis ginčas motyvuojant tuo, kad nėra teisės aktų įpareigojančių savininką atlikti žemės sklypo matavimų tikslinimą pasikeitus matavimo priemonėms.
16.5 Pagal Kauno apskrities Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Jonavos r.)“ priėmimo metu galiojusias Metodikos nuostatas Žemės sklypas galėjo būti projektuojamas jo neskaidant į atskirus žemės sklypus, kai juos skiria vietinės reikšmės keliai. Atkreiptinas dėmesys, kad Apeliantė sutiko su Žemės sklypo planu, taip pat byloje nėra duomenų, kad teikė pastabas Kauno apskrities Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Jonavos r.)“ patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui, kuris buvo viešinamas įstatymo nustatyta tvarka, taip pat neskundė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2009-12-23 sprendimo Nr. 1TS-370 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ kuriuo buvo patvirtintas vietinės reikšmės kelių tinklas ir ginčo keliui suteiktas kelio numeris.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai: atlyginti atsakovei 7 785 Eur žalą; įpareigoti ieškovę pašalinti apie 2 595 kv. m ploto kelią pagal UAB „Geomatininkų grupė“ matininko A. P. 2021 m. balandžio 21 d. parengtą kelio išpildomąją nuotrauką per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovei to nepadarius gera valia, praėjus nustatytam terminui, leisti atsakovei pašalinti įrengtą kelią priverstine tvarka, patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
19. Apeliantei nuosavybės teise priklauso 21.4500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ginčo žemės sklypas apeliantei nuosavybės teise priklauso 1998 m. rugpjūčio 10 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 03-4852 pagrindu (CBP-11237 priedas).
20. Suprojektuotas atsakovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su žemės sklypo preliminariais matavimais ir Žemės sklypo planu atsakovė sutiko, tai patvirtina jos parašas (CBP-11237 priedas).
21. Ieškovė nuosavybės teise valdo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurie įregistruoti kadastrinių matavimų pagrindu nuo 2015 m. ir žemės sklypo planuose einantis bendro naudojimo kelias nurodomas kaip gretimybė ieškovės žemės sklypams (CBP-11237 priedai).
22. Ištraukoje iš vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, kuri patvirtinta 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-370, pažymėtas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) kaip vietinės reikšmės kelias (DOK-82427, DOK-82051, DOK-24974 priedai). Ginčo kelio plotis yra 4 m (DOK-125588).
23. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo 2009 m. gruodžio 7 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Kelių įstatymo 4 straipsnį vietiniai viešo naudojimo keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Savivaldybė patvirtinusi vietinių kelių sąrašą ir grafinius schemos sprendinius, turės atlikti kelių įteisinimo procedūras: 1. Nustatyti viešo naudojimo kelio savininką; 2. Nustatyti savivaldybės vidaus kelius; 3. Inventorizuoti savivaldybės viešo naudojimo ir savivaldybės vidaus kelius; 4. Atlikti kadastrinius matavimus ir registruoti nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinį statinį (DOK-15255, DOK-24974 priedas).
24. Vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos aiškinamajame rašte nurodoma, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui yra nurodyta, kad žemės sklypas turi sudaryti uždarą kontūrą, o vietoj buvusių „įsiterpusių“ kelių gali būti tik servitutiniai keliai arba turi būti koreguojamos žemės sklypo ribos vykdant kadastrinius matavimus (DOK-15255, DOK-24974 priedas).
25. Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ir yra vietinės reikšmės viešasis kelias, jungiantis rajoninį kelią Nr. 1502 su (duomenys neskelbtini) asfaltuotu vietinės reikšmės keliu.
26. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi išdavė teismo leidimą ieškovei rinkti rašytinius įrodymus – atlikti atsakovės S. D. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, parengiant žemės sklypo schemą, kurioje bus pažymėtos žemės sklypo ir kelio koordinatės, nurodyti plotai ir atstumų ilgiai tarp taškų.
27. UAB „Geodezininkai“ 2021 m. gruodžio 17 d. parengė atsakovės žemės sklypo situacijos schemą pagal koordinačių sistemą, iš kurios matyti, kad per atsakovės žemės sklypą einančio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) plotas neįskaičiuotas į atsakovės žemės sklypo plotą. Atlikti matavimai patvirtina, kad žemės sklypo Nr. 1 plotas yra 10,0031 ha, o žemės sklypo Nr. 2 plotas 11,4776 ha, gautas bendras plotas – 21,4807 ha (DOK-162487 priedai).
28. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
29. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl apeliantės nuosavybės teisės
30. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas, kad dalis atsakovės žemės sklypo jai nepriklauso, pažeidė pagrindines nuosavybės teisę ginančias teisės normas, nes teismas 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1TS-370 prilygino nuosavybę keičiančiam teisės aktui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
31. Nagrinėjamu atveju apeliantei nuosavybės teise priklauso 21.4500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Suprojektuotas atsakovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su žemės sklypo preliminariais matavimais ir Žemės sklypo planu atsakovė sutiko, tą patvirtina jos parašas (CBP-11237 priedas). Šio sklypo plane M 1:10000, sudarytame 1998 m. kovo 30 d., punktyrinėmis linijomis pažymėti trys 4 (keturių) metrų pločio keliai.
32. 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-370 tekstinėje dalyje nurodomas kelio numeris (duomenys neskelbtini), kelio danga – G (gruntas), kelio būklė – B (bloga), kelio plotis – 4 m, kelio plotas – 0,4 ha, kelio ilgis – 990,36 m.
33. Apeliantei dar NŽT Jonavos skyriaus 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. 5SD-1386-(14.5.104) (DOK-142431 priedas) buvo nurodyta, kad kelias nėra įskaičiuotas į apeliantės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendrą plotą. Taip pat nurodoma, kad apeliantei manant, kad ji naudoja mažesnį žemės plotą, siūloma atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
34. NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. rašte Nr. 5SS-1-(14.5.45.) (DOK-142431 priedas) nurodoma, kad tuo metu pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra buvo vadovaujamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika (sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliktas 1998-01-07). Minėtoje metodikoje bei kituose teisės aktuose nebuvo reglamentuota (jei kelias yra žemėje, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai), kokiu atveju žemės sklypą kertantis kelias įmatuojamas į žemės sklypą ir jam nustatomas kelio servitutas, o kokiu atveju neįmatuojamas, t. y. paliekamas bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje, todėl sklypai buvo formuojami uždaro kontūro, jame esančius bendro naudojimo kelius neįskaičiuojant į bendrą sklypo plotą. Taip pat nurodoma, kad manant, jog pareiškėja naudoja mažesnį žemės plotą, nei tą, į kurį yra atkurtos nuosavybės teisės, siūloma atlikti minėto miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
35. Kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai“ (toliau – Kadastro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Kadastro nuostatų 22 punkte nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
36. Ieškovės iniciatyva UAB „Geodezininkai“ 2021 m. gruodžio 17 d. parengė atsakovės žemės sklypo situacijos schemą pagal koordinačių sistemą, iš kurios matyti, kad per atsakovės žemės sklypą einančio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) plotas neįskaičiuotas į atsakovės žemės sklypo plotą. Atlikti matavimai patvirtina, kad žemės sklypo Nr.1 plotas yra 10,0031 ha, o žemės sklypo Nr. 2 plotas 11,4776 ha, gautas bendras plotas – 21,4807 ha (DOK-162487 priedai), kai tuo tarpu apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas yra 21.4500 ha., t.y. 0,00287 ha daugiau, negu šiuo metu yra įregistruotas Žemės sklypo plotas be kelio ploto (0,1997 ha). Kelias, kuris sudaro 0,1997 ha neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, todėl apeliantės nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos.
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimas nekeičia atsakovės nuosavybės apimties ir nesukuria jokių teisių naudotis atsakovės nuosavybe nei ieškovei nei jokiam kitam asmeniui.
38. Jonavos rajono savivaldybė įtraukė apeliantės žemės sklypą dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos r. sav. tarybos sprendimu Nr. 1TS-370. Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje, tačiau jis kaip inžinerinis statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kelias kertantis apeliantės nuosavybės teise valdomą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau 1995 m. buvo pažymėtas Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) esančiame ortofotografiniame žemėlapyje, 1998 m. kovo 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 27-2, šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje M 1:10000, 1999 m. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nuo 2009 m. įtrauktas į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą.
39. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl Jonavos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo 2009 m. gruodžio 7 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Kelių įstatymo 4 straipsnį vietiniai viešo naudojimo keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Savivaldybė patvirtinusi vietinių kelių sąrašą ir grafinius schemos sprendinius, turės atlikti kelių įteisinimo procedūras: 1. Nustatyti viešo naudojimo kelio savininką; 2. Nustatyti savivaldybės vidaus kelius; 3. Inventorizuoti savivaldybės viešo naudojimo ir savivaldybės vidaus kelius; 4. Atlikti kadastrinius matavimus ir registruoti nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinį statinį (DOK-15255, DOK-24974 priedas).
40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys.
41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė nėra kelio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, atsakovė šio kelio nesuformavo ir neįrengė, be to, kelias nėra įskaičiuotas į apeliantės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendrą plotą.
Dėl žalos padarymo fakto
42. Apeliantė teigia, kad ieškovės neteisėta veika pasireiškė miško paklotės sugadinimu atsakovės žemės sklype. Apeliantės patirta 7 785 Eur žala dėl miško paklotės sugadinimo įvertinta, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika.
43. NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. sausio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte (DOK-142431 priedas) nurodoma, kad miško želdiniai sklype yra pasodinti eilėmis už 3-4 metrų į abi puses nuo važiuojamosios dalies, želdinių naikinimo ar niokojimo požymių nenustatyta. Trukdymo požymių pareiškėjai naudoti žemę pagal nustatytą paskirtį nenustatyta.
44. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate 2020 m. gegužės 22 d. gautas ir registruotas (reg. ROIK 0120000264969) S. D. pranešimas dėl neteisėtų UAB „Zujų paukštynas“ veiksmų jos žemėje. Pranešėja nurodė, kad skersai per jos sklypą buvo savavališkai suformuotas kelias, privežant akmenų. Nutarime nurodoma, kad pareiškimo tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad kelią skersai S. D. sklypo suformavo UAB „Zujų paukštynas“. Nustatyta, kad UAB „Zujų paukštynas“ tik pagerino jau buvusio kelio būklę, todėl konstatuoti, kad UAB „Zujų paukštynas“ savavališkais veiksmais įrengė kelią pareiškėjai priklausančiame sklype tuo padarydami S. D. 7 785 Eur žalą, nėra pagrindo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto (aplinkybės dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima) administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (DOK-162487 Priedas).
45. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teisme Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-37-598/2022 išnagrinėtas pareiškėjos S. D. skundas dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572. Skundu buvo prašoma atnaujinti tyrimą ir nubausti kaltininką dėl savivaldžiavimo. Teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nustatė, kad UAB „Zujų paukštynas“ sklypus įsigijo ir pradėjo valdyti tik 2016 m. gegužės 20 d., ginčo kelias kertantis S. D. nuosavybės teise valdomą sklypą jau 1995 m. buvo pažymėtas Lietuvos erdvinės informacijos portale esančiame ortofotografiniame žemėlapyje. Ginčo kelias taip pat pažymėtas 1998 m. kovo 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 27-2, šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje, 1999 m. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bei nuo 2009 m. įtrauktas į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Zujų paukštynas“ sklypus įsigijo žymiai vėliau, nei buvo pažymėtas ir įtrauktas kelias kertantis S. D. mišką, teismas darė išvadą, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra įrodymų, kad UAB „Zujų paukštynas“ savavališkai įrengė kelią S. D. nuosavybės teise priklausančiame miške.
46. Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-290/2022 išnagrinėjęs S. D. apeliacinį skundą 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje ir minėtose administracinėse bylose nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, atsakovei neįrodžius žalos padarymo fakto, nesant įregistruotų tikslių kadastrinių matavimų, nesant galimybės nustatyti žalos faktą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
51. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
52. Duomenų apie ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nenustatyta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.