- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- AN2-94-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00171-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- „(duomenys neskelbtini)“, "Zujų paukštynas"
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerija
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. D. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 3 d. nutarties administracinėn atsakomybėn traukiamos Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji tyrėja D. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nutraukė. Nutarime konstatuota, kad S. D. pareiškimo tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių ir neginčitinų duomenų, kad kelią skersai S. D. sklypo suformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi S. D. skundo netenkino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nutarė, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia padaryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, tai yra savavaldžiavimo požymių, todėl administracinė teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu negalima.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu S. D. prašo panaikinti šią 2022 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-37-598/2022 ir spręsti klausimą iš esmės - jos skundą tenkinti.
3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai išanalizavo visus pateiktus dokumentus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad kelias jos miško plote apskritai buvo. Jos teigimu, jai priklausančiame žemės sklype esančios priešgaisrinės juostos, skirtos miško apsaugai, nepagrįstai, be jokio teisinio ir faktinio pagrindo buto įvardintos keliu. Priešgaisrinės juostos negali būti įrengiamos kaip kelias, t. y. keičiant reljefą, pilant atvežtinį grundą, statybines medžiagas, tokiu būdu suardant miško dirvožemio sluoksnį ir pan. Skunde teigiama, kad teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog jos žemės sklype kelias vis dėlto yra, nepagrįstai neanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių plėtojimo, priežiūros, naudojimosi jais teisinių pagrindų, nevertino jos pateiktų valstybinių institucijų išvadų dėl ginčo kelio statuso ir būklės; nepagrįstai nevertino pačių žemėlapių, projektų schemų turinio sprendinių, kurie paneigia teismo išvadas dėl egzistuojančio kelio.
3.2. Skunde taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu vis dėlto būtų laikoma, jog tame sklype yra kelias, tokiu atveju svarbu nustatyti tokio kelio statusą. Kadangi jai visas žemės sklypas priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai kelias einantis per jos sklypą neabejotinai nuosavybės teise priklausys taip pat jai. Pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatas, fiziniams asmenims priklausantys keliai gali turėti tik vidaus kelio statusą. Taigi, kadangi žemės sklype galimai esančio kelio savininkė yra ji, pagal Kelių įstatymo nuostatas tik ji turi teisę tiesti kelią, pagerinti kelio būklę ir pan. (Kelių įstatymo 5 str. 4 p.). Be kelio savininko sutikimo jokie asmenys savo iniciatyva neturi teisės atlikti jokių kelio taisymo ar gerinimo darbų. Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus jai 2019 m. pateiktas pasiūlymas dėl servituto nustatymo patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo ir suprato, jog jų veiksmai jos atžvilgiu yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes vertino ir savo išvadoms pagrįsti rėmėsi išimtinai tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentai, ir remdamasis tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, nevertino visų ir pareiškėjos pateiktų dokumentų, jų turinio, ignoravo teisinį reglamentavimą. Apeliantė teigia, kad tiek NŽT, tiek STT paaiškinimai patvirtina, jog tuo atveju, jeigu ir laikytume, jog žemės sklype yra kelias, tai šis kelias nėra bendro naudojimo ir jis yra jos nuosavybė, todėl visus su kelio tvarkymu ir priežiūra susijusius klausimus turi teisę spręsti išimtinai tik ji. Apeliantė įsitikinusi, jog ji pagrįstai mano, kad teismas šiuo atveju turėjo ne tik vizualiai įvertinti byloje esančius žemėlapius ar brėžinius, bet ir vertinti, kas vis dėlto šiuose brėžiniuose ar žemėlapiuose atvaizduota, t. y. ar priešgaisrinės juostos, ar jai nuosavybės teise priklausantis vidaus kelias, ar viešųjų kelio tinklų dalis - bendro naudojimo kelias.
Šalies argumentai
3.4. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu administracinė nuobauda nebegali būti skirta, nes tai nėra trunkamojo pobūdžio pažeidimas ir praėjo daugiau nei 2 metai nuo pažeidimo fiksavimo dienos. Skunde nurodoma, kad administracinių nusižengimų byloje nebuvo fiksuoti jos parodymai, jog inicijavus tyrimą dėl neteisėtų veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau atliko neteisėtus veiksmus, tai yra siekdamas išvengti atsakomybės jos žemės sklype ant akmenų, kur savo iniciatyva formavo kelią, supylė smėlį. Skundo autorės vertinimu, tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai neabejotinai rodo trunkamojo pobūdžio pažeidimus.
Atsiliepimas
4. Institucija ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė atsiliepimais į S. D. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. S. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. S. D. viso administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigoje nuosekliai teigė, kad pagal į bylą pateiktus dokumentus jai priklausančiame žemės sklype nebuvo jokio kelio, nei bendro naudojimo – viešo, nei servitutinio kelio, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ supildamas jos miške žvyrą ir akmens skaldą, atliko neteisėtus veiksmus ir todėl turi būti nubaustas. Šie argumentai nurodyti ir jos apeliaciniame skunde. Taip pat S. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes vertino ir savo išvadoms pagrįsti rėmėsi išimtinai tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentai.
8. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apeliantės skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, apygardos teismas su tokia pareiškėjos pozicija sutikti negali, nes, kaip matyti tiek iš Institucijos nutarimo, tiek ir iš apylinkės teismo nutarties, išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo, buvo padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Visi surinkti duomenys buvo nuosekliai ir išsamiai išanalizuoti ir dėl jų motyvuotai pasisakyta.
9. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė kelią S. D. priklausančiame žemės sklype. Tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. M. 2021 m. balandžio 22 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypus šalia apeliantės sklypo įsigijo 2015 m. ir jau tuo metu planuose buvo numatyta gretimybė - 4 m pločio kelias, vedantis link apeliantės sklypo. Faktą, kad kelias per apeliantės sklypą eina gerokai seniau nei buvo įsigytas patvirtina ir ortofoto medžiaga, daryta dar nuo 1995 metų t. y. gerokai anksčiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo gretimus sklypus. Tyrimo metu paaiškinimą teikusi L. N., nurodė, kad kelias, einantis per apeliantės sklypą visada buvo savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintuose vietinės reikšmės kelių sąrašuose. L. N. nurodė, kad tai, jog kelias tikrai buvo, ji žinojo ne tik pagal dokumentus, bet ir realiai pati yra juo važiavusi. Dokumentacijoje kelias nurodytas numeriu UP34 „(duomenys neskelbtini)“, yra 1,82 km ilgio. Netikėti šių asmenų paaiškinimais nebuvo pagrindo, nes juos patvirtino rašytiniai bylos duomenys.
10. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 46/12448) duomenis, Pareiškėja nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties 21,4500 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šio sklypo plane M 1:10000, sudarytame 1998 m. kovo 30 d., punktyrinėmis linijomis pažymėti trys 4 (keturių) metrų pločio keliai. Žemės tvarkymo archyvinėje byloje saugomuose dokumentuose - 1998 m. sausio 7 d. grąžinamos natūra žemės sklypo (ų) ribų paženklinimo-parodymo akte, 1998 m. kovo 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 27-2, šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje M 1:10000, kontūrų plotų skaičiavimo žinialapyje, nėra įrašų, patvirtinančių, kad žemės sklypo plane pažymėti keliai (ar kelias) yra bendro naudojimo ir yra neįskaičiuoti į sklypo plotą. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kaip ir sklypo 1998 m. kovo 30 d. plane, taip pat yra nurodyti trys 4 metrų keliai, kertantys Pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt esančio ortografinio žemėlapio taip pat matyti, kad 4 m ploto kelias, išilgai kertantis Pareiškėjos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pažymėtas dar nuo 1995 m. ir jis jungia valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1502 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
11. Nepagrįstas S. D. skundo teiginys, kad kadangi Žemės sklype galimai esančio kelio savininkė yra ji, todėl pagal Kelių įstatymo nuostatas tik ji ir turi teisę tiesti kelią, pagerinti kelio būkle ir pan. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys.
12. Kaip patvirtina bylos duomenys, Jonavos rajono savivaldybė įtraukė Pareiškėjos žemės sklypą pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos r. sav. tarybos sprendimu Nr. 1TS-370. Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje, tačiau jis kaip inžinerinis statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, kelias kertantis Pareiškėjos nuosavybės teise valdomą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau 1995 m. buvo pažymėtas Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) esančiame ortografiniame žemėlapyje, 1998 m. kovo 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. 27-2, šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje M 1:10000, 1999 m. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, bei nuo 2009 m. įtrauktas į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą.
13. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad minėtas kelias, kertantis S. D. nuosavybės teise valdomą sklypą ėjo jau 1995-1999 m. t. y. dar tada, kada apeliantė neturėjo nuosavybės teisių šiame sklype, tai patvirtina www.geoportal.lt esantys žemėlapiai, vėlesniuose: 2005-2006m„ 2009-2010m,, 2012-2013m., 2015-2017, 2018-2020m, ir aktualiame žemėlapiuose kelias taip pat matomas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, kuris ribojasi su jos nuosavybės teise valdomu sklypu, įsigijo tik 2016 m. gegužės 20 d. Šie neginčijamai faktai rodo, kad aptariamas kelias per apeliantės privatų sklypą buvo įrengtas iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įsigijimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 294 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, ir todėl pareiškėjos skundą atmetė.
14. Skunde aukštesniajam teismui, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos nutarimo, S. D. nesutinka su išvada, jog nuo tariamo nusižengimo padarymo yra suėję ANK 39 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nes, jos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai 2018 metais jos nuosavybės teise priklausančiame miške įrengtą kelią formavo dar ir vėliau, vežė ir pylė ten smėlio, todėl pažeidimas yra trunkamasis, o senaties terminai nesuėję. Aukštesnysis teismas su šiuo skundo teiginiu nesutinka ir pažymi, kad, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tyrimo metu ne tik kad nebuvo įrodyta, jog kelią tiesė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagal nustatytus bylos duomenis, jau suėjo ANK 39 straipsnyje reglamentuoti (Administracinių nuobaudų skyrimo terminai) administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Skunde aukštesniajam teismui S. D. pirmą kartą nurodė aplinkybę apie vėliau keičiamą įrengto kelio būklę, t.y. ant kelio pilamą smėlį. Ši aplinkybė anksčiau niekur nebuvo paminėta, ji nepatvirtinta jokiais kitais duomenimis, todėl atmetama kaip nepagrįsta. Viso bylos tyrimo metu pareiškėja nuosekliai teigė, jog supiltą kelią savo sklype ji pastebėjo 2018 m., ir vėliau jokių pasikeitimų nebuvo, todėl šiuo atveju veikos kaip trunkamojo nusižengimo laikyti nėra pagrindo.
15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį S. D. apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 202 m. vasario 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.