- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- II-37-598/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00171-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Banga Bartkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pažeidėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, "Zujų paukštynas"
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas
institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui P. D.,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. Lapkričio 18 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572, kuriuo prašo atnaujinti tyrimą bei atnaujinus tyrimą nubausti kaltininką dėl savivaldžiavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja D. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572, administracinio nusižengimo teisena nutraukė. Nutarime nurodyta, kad pareiškimo tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių ir neginčitinų duomenų, kad kelią skersai S. D. sklypo suformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik pagerino jau buvusio kelio būklę, todėl konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkais veiksmais įrengė kelią pareiškėjai priklausančiame sklype tuo padarydami S. D. 7785,00 Eur žalą, nėra pagrindo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu S. D. pateikė teismui skundą, kuriame prašė įvertinti 2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572 ir atnaujinti tyrimą bei atnaujinus tyrimą nubausti kaltininką dėl savavaldžiavimo. Skunde nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatytas neteisėtus veiksmus atlikęs pažeidėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tyrėja atlikusi tyrimą nutarė, kad „UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ be jos sutikimo į jos mišką veždamas „n“ kiekį sunkvežimių akmenų ir iš jų iki savo sklypo, priešgaisrinėje miško juostoje suformavo apie 8 m. kelią. Tyrėja ne tik kad neįžvelgė savavaldžiavimo požymių. Taip pat tyrėja savo tyrime paneigė NŽT bei STT išvadas ir konstatuoja apie jos sklype egzistavusį 8 metrų kelią, tačiau nepateikė nuorodos, kokiais įrodymais rėmėsi darydama tokias išvadas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į S. D. skundą kuriame nurodo, kad S. D. 2020 m. gegužės 22 d. pareiškimu kreipėsi, dėl jai nuosavybės teise priklausančiame sklype UAB „(duomenys neskelbtini)“ privežtų akmenų ir tokiu būdu nutiesto kelio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius sklypus. Pareiškime nurodoma, kad apeliantė į šią bendrovę su raginimu kreipėsi 2019 m. balandžio 29 d., ir prie pareiškimo pridedama tai patvirtinanti dokumento kopija. Taip pat prie pareiškimo pridedami kiti dokumentai, o būtent: 2019 m. balandžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) atsakymo į apeliantės 2019 m. kovo 14 d., skundą kopija, 2019 m. birželio 11 d., UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. A. pasirašyto pasiūlymo dėl 4 m. pločio kelio servituto nustatymo sandorio tvarka, žemės sklypo plano kopija, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) 2020 m. kovo mėn. nežinomą dieną parengto atsakymo į 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. vasario 25 d., apeliantės pranešimus kopija, foto nuotraukos darytos 2018 m. lapkričio 17 d., Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauka 2018 m. lapkričio 20 d., Nr. 90523 (kopija), 2018 m. birželio 27 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsakymą į 2018 m. birželio 14 d., apeliantės prašymą, nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją. Atliekant S. D. pareiškimo tyrimo veiksmus buvo pildyti eilė apeliantės ir jos atstovo prašymų ir atlikus tyrimo veiksmus priimti procesiniai sprendimai, o būtent: 2021 m. rugsėjo 8 d., priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2021 m. lapkričio 18 d. priimtas skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde apeliantė nurodo, kad tyrimo metu nustatytas neteisėtus veiksmus atlikęs pažeidėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau jokiame procesiniame dokumente nėra užfiksuota ir konstatuota, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė kelią per apeliantės privatų sklypą. Dokumentuose minima, kad nenustatyta, kas įrengė kelią (STT atsakymas į apeliantės pranešimą), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. M. 2021 m. balandžio 22 d. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypus greta apeliantės sklypo įsigijo 2015 m. ir jau tuo metu planuose buvo numatyta gretimybė - 4 m pločio kelias vedantis link apeliantės sklypo, taip pat apie tai, kad per apeliantės sklypą eina kelias patvirtina ir ortofoto medžiaga daryta nuo 1995 m. t. y. gerokai anksčiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo gretimus sklypus. Tyrimo metu paaiškinimą teikusi L. N., nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., dirba (duomenys neskelbtini) seniūne, o pradėjusi darbą susipažino su seniūnija ir joje esančiais keliais. Seniūnės teigimu kelias einantis per apeliantės sklypą visada buvo Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintuose vietinės reikšmės kelių sąrašuose. Kad toks kelias yra L. N. nurodė, kad įsitikinusi ne tik pagal dokumentus, bet ir realiai yra juo važiavusi. Keliu teigia važiavusi 2018 m., kai buvo sprendžiamas klausimas dėl paukštyno. Seniūnė teigia žinojusi, kad kelias buvo jau prieš jai pradedant eiti seniūnės pareigas, tačiau kada jame supilti akmenys tokiu būdu pagerinant jo būklę teigia nežinanti. Dokumentacijoje kelias nurodytas numeriu UP34 „Makštava - Baltromiškės“, yra 1,82 km ilgio. Tyrimo metu paaiškinimą teikusi M. G. V. nurodė, kad matė prieš 3-4 metus į mišką važiuojančias „dideles” mašinas pakrautas akmenimis ir „srutomis“, M. G. V. teigimu „ten toliau norėjo statyti vištidę“ tačiau nei kas norėjo statyti, nei kam priklauso miškas per kurį važiavo „didelės mašinos“, nei kam priklauso pačios mašinos nurodyti negalėjo. Tyrimo metu, buvo gauti duomenys, kad kelias per apeliantės privatų sklypą ėjo jau 1995-1999 m. t. y. dar tada kada apeliantė neturėjo nuosavybės teisių šiame sklype, tai patvirtina www.geoportal.lt esantys žemėlapiai, vėlesniuose: 2005-2006m„ 2009-2010m,, 2012-2013m., 2015-2017, 2018-2020m, ir aktualiame žemėlapiuose kelias taip pat matomas. Apeliantė skunde prašo įvertinti tyrėjos sprendimą dėl tyrimo nutraukimo bei atnaujinus tyrimą nubausti kaltininką dėl savavaldžiavimo jos miško sklype. Reaguodami į tokį apeliantės prašymą nori paminėti, kad tyrimo metu ne tik, kad nebuvo įrodyta, kad kelią tiesė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo to laiko kai apeliantė pastebėjo (2018 m.), kad pasikeitė kelio būklė jos privačiame sklype suėjo ANK 39 str. (Administracinių nuobaudų skyrimo terminai) administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Šiuo atveju veikos kaip trunkamojo nusižengimo laikyti negalima, kadangi tyrimo metu negauta duomenų, kad nuo 2018 m. privačiame sklype be savininko sutikimo, buvo keičiama kelio būklė, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima ne tik nesant administracinio nusižengimo požymių, tačiau ir praėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Atsižvelgiant į tai prašo teismo skundo reikalavimų netenkinti ir priimto nutarimo nenaikinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius pateikė atsiliepimą į S. D. skundą kuriame nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, Pareiškėja nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties 21,4500 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone“ ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. D.“, Pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į įsako Lygumo ir Zislio Zisilio Kauno apskrities Jonavos rajono Makštavos kaime valdytą 31,95 ha žemę, grąžinant natūra 21,45 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 27-2, šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Jonavos r. sav., Upninkų sen., Makštavos k.. 1998 m. lapkričio 2 d. žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šio sklypo plane M 1:10000, sudarytame 1998 m. kovo 30 d., punktyrinėmis linijomis pažymėti trys 4 m. pločio keliai. Tačiau žemės tvarkymo archyvinėje byloje saugomuose dokumentuose - 1998 m. sausio 7 d. grąžinamos natūra žemės sklypo (ų) ribų paženklinimo-parodymo akte, 1998 m. kovo 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje M 1:10000, kontūrų plotų skaičiavimo žinialapyje, nėra įrašų, patvirtinančių, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėti keliai (ar kelias) yra bendro naudojimo ir yra neįskaičiuoti į sklypo plotą. Kauno apskrities Jonavos rajono Upninkų seniūnijos Upninkėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Jonavos r.)“ (toliau - Projektas), buvo įbraižytos nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Projekte kaip ir sklypo 1998 m. kovo 30 d. plane M 1:10000 yra nurodyti trys 4 m. keliai, kertantys Pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.ltl esančiame ortografmiame žemėlapyje, 4 m ploto kelias, išilgai kertantis Pareiškėjos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pažymėtas dar nuo 1995 m. ir jis jungia valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo pažymėtos Projekte, tik 1999 m., darytina išvada, kad šis sklypas privatizavimo metu nebuvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir jo dokumentuose, dėl Nacionalinei žemės tarnybai nežinomų priežasčių, keliai/ar vienas iš kelių nebuvo pažymėti/tas kaip bendrojo naudojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Pažymėtina, kad Jonavos rajono savivaldybė atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius ir įvertinus vietinės reikšmės kelių tinklo poreikį, įtraukė Pareiškėjos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusiau dalijantį kelią į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos r. sav. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas kelias yra pažymėtas ir kadastro žemėlapyje, tačiau jis kaip inžinerinis statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kaip minėta, kelias kertantis Pareiškėjos nuosavybės teise valdomą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau 1995 m. buvo pažymėtas Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt) esančiame ortografmiame žemėlapyje, 1998 m. kovo 30 d. žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje M 1:10000, 1999 m. Kauno apskrities Jonavos rajono Upninkų seniūnijos Upninkėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, bei nuo 2009 m. įtrauktas į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su Pareiškėjos nuosavybės teise valdomu sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsigijusi, tik 2016 m. gegužės 20 d., todėl manytina, kad minėtas kelias įrengtas galėjo būti dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savavališkai įrengusi kelią, kertantį Pareiškėjos nuosavybės teise valdomą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) mano, kad Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą.
Teismo posėdžio metu apklausta pareiškėja S. D. nurodė, kad 2018 m. NŽT pažymėjo, kad nėra kelio, STT nustatė, kad nėra bendro naudojimo kelio. Savivaldybėje jai atsakė, kad nėra nei viešo, nei servitutinio kelio. 2021 m. rugpjūčio 21 d., buvo ji buvo iškviesta į policijos komisariatą apklausai ir sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnės parodymai yra melagingi, nes ji tik pradėjo dirbti. Pareigūnė D. M. Neobjektyvi teigdama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagerino sąlygas padidindama kelią. Todėl prašo atnaujinti tyrimą administracinio nusižengimo byloje, nes tyrimas atliktas vienašališkai nekokybiškai.
Teismo posėdžio metu apklausta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė G. K. nurodė, kad buvo gauti du pranešimai, dėl kelio įrengimo. Pareiškėja nurodė, kad kelias įrengtas savavališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad nustatyta, jog kelias atsirado iki S. D. atstatant sklypo nuosavybes teises. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji savo teises gali ginti civilinės teisės ir administracinės teisės tvarka. Dėl darbuotojų nekompetencijos sprendžia darbdavys, o ne STT. Šiuo atveju STT viską įvertino ir neturėjo pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, pareiškėja atsakymo neskundė ir ką pareiškėja darė toliau jie nežino.
Teismo posėdžio metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas P. D. nurodė, kad viską išdėstė atsiliepime. Kelias matomas nuo 1995 m., kurie yra matomi ir internete. Pažymi, kad administracinės atsakomybės terminas praėjęs todėl prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų fotonuotraukų matyti – pravažinėtas miško kelias, kelias padengtas žvyru – akmenimis, aplink kelią miškai ir laukai (administracinė byla b. l. 23 – 26).
2021 m. balandžio 22 d. S. M. paaiškinimu nustatyta, kad ji pagal įgaliojimą atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, Įmonė žemės sklypus registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kurie ribojasi su pareiškėjos S. D. sklypu. Visuose žemės dokumentuose ir ortofoto medžiagoje matyti, kad pažymėtas 4 m. pločio kelias vedantis į įmonei priklausančius žemės sklypus. Įmonės žemės sklypai suformuoti 2015 m., kuriuose yra numatyta gretimybė 4 m. pločio kelias vedantis link pareiškėjos sklypo. Įsigijus sklypus 2016 m. gegužės 20 d. jie pradėjo valdyti savo nuosavybę pagal numatytus dokumentuose ir planuose kelius. Minėto kelio jie neįrenginėjo, kad kelias buvo prieš jiems įsigyjant sklypus įrodo ortofoto medžiaga daryta iki 1995 m. (administracinė byla b. l. 28 - 29).
Iš pateiktų žemės sklypo planų ir žemėlapio fotonuotraukų matyti, kad kelias yra pažymėtas visuose dokumentuose. Pažymėtina, kad Žemės sklypo planas dėl grąžinamos natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame yra pažymėtas kelias punktyrine linija yra suderintas su S. D. 1998 m. gegužės 20 d. (administracinė byla b. l. 33 – 37, 42 – 48).
2021 m. liepos 29 d. M. G. V. paaiškinimu nurodyta, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena apie 20 m.. Prie jos namo yra miškas, prieš kokius 3-4 m., matė dideles mašinas pakrautas akmenimis ir srutomis, kiek sužinojo kažkas norėjo statyti vištidę. Kas norėjo statyti ir kam priklauso ji nežino (administracinė byla b. l. 50 – 51).
2021 m. rugpjūčio 23 d. L. N. paaiškinimu nustatyta, kad ji nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūne. Pradėjus dirbti ji susipažino su seniūnija, joje esančiais keliais. Pagal pateiktą dokumentaciją kelias einantis per S. D. mišką visada buvo Jonavos r. savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintas. Nurodo, kad nežino kada kelias nupiltas akmenimis, tačiau pagal dokumentaciją kelias nurodytas numeriu UP 34 „Makštava – Baltromiškės (per aerodromą)“ 1.82 km ilgio. Minėtas kelias patvirtintas tarybos sprendimu (administracinė byla b. l. 52-53).
2021 m. gegužės 10 d. Antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad S. D. nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype įrengtas kelias. Viso kelio plotas yra 2595 m². Beveik visa kelio danga yra stambaus ir smulkaus žvyro mišinio (administracinė byla b. l. 62 – 70).
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutarime nurodyta, kad pareiškimo tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių ir neginčitinų duomenų, kad kelią skersai S. D. sklypo suformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik pagerino jau buvusio kelio būklę, todėl konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkais veiksmais įrengė kelią pareiškėjai priklausančiame sklype tuo padarydami S. D. 7785,00 Eur žalą, nėra pagrindo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalimi administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypus įsigijo ir pradėjo valdyti tik 2016 m. gegužės 20 d., ginčo kelias kertantis S. D. nuosavybės teise valdomą sklypą jau 1995 m. buvo pažymėtas Lietuvos erdvinės informacijos portale esančiame ortografiniame žemėlapyje. Taip pat 1998 m. kovo 30 d., žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje, 1999 m. Kauno apskrities Jonavos rajono Upninkų seniūnijos Upninkėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, bei nuo 2009 m. įtrauktas į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypus įsigijo žymiai vėliau, nei buvo pažymėtas ir įtrauktas kelias kertantis S. D. mišką. Darytina išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572 kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai įrengė kelią S. D. nuosavybės teise priklausančiame miške.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, S. D. teigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai kelią kertantį jai jos nuosavybės teise priklausantį mišką įrengė 2018 m., t. y. prieš tris metus. Taip pat trunkamojo nusižengimo laikyti negalima, kadangi tyrimo metu negauta duomenų, kad nuo 2018 m. privačiame sklype be savininko sutikimo, buvo keičiama kelio būklė.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, t. y. savavaldžiavimo, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu negalima.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 518 straipsniu ir 29 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos S. D. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 20115848572, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.