- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-1959-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00877-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“ negatorinį ieškinį atsakovei S. D. dėl nuosavybės teisių užtikrinimo nevaržomai naudotis bendro naudojimo keliu, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija, ir atsakovės S. D. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zujų paukštynas“ negatorinį ieškinį atsakovei S. D. dėl nuosavybės teisių užtikrinimo nevaržomai naudotis bendro naudojimo keliu, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Grosela“, uždaroji akcinė bendrovė „Lygnum“, T. V., ir atsakovės S. D. priešieškinį.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydama teismo išduoti teismo leidimą rinkti įrodymus atliekant atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kontrolinius kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje, parengiant žemės sklypo schemą, kurioje būtų nustatytas ir apmatuotas faktinis kelias bei pažymėtas vietinės reikšmės kelio Nr. UP-034 koordinatės pagal 2009 m. gruodžio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-370 patvirtintą žemėtvarkos schemą. Teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 7 dienų terminą proceso dalyviams pareikšti nuomonę dėl prašymo.
3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 5 d. nuomone nurodė, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus prieštaringus dokumentus yra tikslinga atlikti atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, parengiant žemės sklypo schemą, kurioje bus pažymėtos žemės sklypo ir kelio koordinatės, nurodyti plotai ir atstumų ilgiai tarp taškų.
4. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 5 d. nuomone nurodė, kad yra tikslinga rinkti įrodymus atliekant atsakovės žemės sklypo matavimus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė 2021 m. spalio 6 d. nuomone prašė ieškovės prašymo dėl teismo leidimo išdavimo rinkti įrodymus netenkinti. Atsakovės nuomone, ieškovės prašomas reikalavimas sutampa su ieškinio dalyku ir reikštų ieškinio tenkinimą dalyje dar bylos neišnagrinėjus ir nepriėmus galutinio sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės UAB „Zujų paukštynas“ prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rinkti įrodymus tenkino iš dalies – išdavė teismo leidimą ieškovei UAB „Zujų paukštynas“ rinkti rašytinius įrodymus – atlikti atsakovės S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, parengiant žemės sklypo schemą, kurioje bus pažymėtos žemės sklypo ir kelio koordinatės, nurodyti plotai ir atstumų ilgiai tarp taškų. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
7. Teismas, susipažinęs su proceso dalyvių išsakytomis pozicijomis sutiko su suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, kad civilinėje byloje yra pateikti prieštaringi rašytiniai įrodymai ir civilinės bylos tinkamam išnagrinėjimui yra reikalinga atlikti žemės sklypo matavimus, tačiau tuo pačiu teismas atsižvelgė ir į atsakovės išsakytas pastabas, kad ieškovės prašymo tenkinimas iš esmės reikštų ieškinio tenkinimą pilnai neišnagrinėjus civilinės bylos. Todėl teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir išdavė teismo leidimą ieškovei rinkti rašytinius įrodymus – atlikti atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, parengiant žemės sklypo schemą, kurioje bus pažymėtos žemės sklypo ir kelio koordinatės, nurodyti plotai ir atstumų ilgiai tarp taškų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė S. D. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15279-490/2021 ir spręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Zujų paukštynas“ prašymo leisti rinkti rašytinius įrodymus netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi teismas, priimdamas nutartį pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias rašytinių įrodymų išreikalavimą, t. y. tenkino ieškovės prašymą dėl leidimo išdavimo rinkti įrodymus, nors ieškovė nenurodė aplinkybių, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, kaip tai numato CPK 199 straipsnio 3 dalis. Ieškovė prašyme nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl ir dėl kokių priežasčių atsakovės žemės sklypo schemoje yra būtina pažymėti „faktinį kelią“ bei „vietinės reikšmės kelią“ ir kokias aplinkybes byloje ieškovė sieks įrodyti. Pažymi, kad ieškovė teismui pateikė negatorinį ieškinį, kuriuo siekia pripažinti, kad atsakovės žemės sklypą kertantis kelias yra bendro naudojimo kelias. Tuo tarpu prašyme dėl leidimo rinkti įrodymus ieškovė nurodo, jog rašytiniu įrodymu sieks teismui ir bylos šalims pateikti vietinės reikšmės kelio plotį, plotą ir „ieškovės Žemės sklypo nuosavybės teisių suvaržymo teisėtumą“. Tačiau iš tokių ieškovės argumentų nėra aišku, ką surinktais rašytiniais įrodymais ieškovė ketina įrodyti, o teismas dėl šių argumentų nutartyje nepasisakė.
8.2. Teismas pažeidė procesinę pareigą motyvuoti teismo procesinį sprendimą, kadangi ginčijama nutartis yra be motyvų. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė jokių ieškovės argumentų dėl šių rašytinių įrodymų būtinumo ir sąsajumo su byla. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pasakė išankstinę savo nuomonę nagrinėjamos bylos klausimu.
8.3. Nutarties rezoliucinė dalis nėra aiški, todėl kyla grėsmės, jog nutartis bus vykdoma netinkamai. Teismas nutartimi netenkino ieškovės prašymo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau nutarė leisti ieškovei atlikti atsakovės žemės sklypo matavimus, parengiant žemės sklypo schemą, kurioje bus pažymėtos žemės sklypo ir kelio koordinatės, nurodyti plotai ir atstumų ilgiai tarp taškų. Todėl vertinant ieškovo prašyme nurodytų ir siekiamų surinkti rašytinių įrodymų apimtis bei teismo nutarties rezoliucinę dalį, yra neaišku, kokia apimtimi teismas tenkino ieškovės prašymą. Iš nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku, kokį kelią teismas ieškovei leido pažymėti atsakovės Žemės sklypo schemoje, t. y. „faktinį kelią“, kurį neteisėtai yra įrengusi pati ieškovė ar „vietinės reikšmės kelią“ Nr. UP-034. Minėti rezoliucinės nutarties dalies neaiškumai sąlygoja netinkamą nutarties vykdymą. Pažymi, kad ieškovė siekia atsakovės žemės sklype atžymėti ir išmatuoti tiek „faktinį kelia“, tiek „vietinės reikšmės kelia“. Todėl ieškovė, vykdydama nutartį, galėtų pasirinkti kokia apimtimi vykdyti teismo nutartį arba teigiant, jog ieškovei nebuvo aiškus nutarties turinys, nutartį įvykdyti ieškovės pateikto prašymo apimtyje, t. y. išmatuojant ir pažymint abu kelius, t. y. „faktinį kelią“, bei „vietinės reikšmės kelią“.
8.4. Atsakovė pažymi, kad aplinkybės, kurias ieškovė siekia nustatyti, t. y. fiksuoti „faktinio kelio“ ilgį, plotį ir pan., jau yra fiksuotos pateiktoje į bylą UAB „Geomatininkų grupė“ kelio išpildomojoje nuotraukoje. Atsakovė, teismui pateikdama nuomonę dėl ieškovės pateikto prašymo pagrįstumo, nurodė, jog atsakovė kartu su priešieškiniu į bylą jau yra pateikusi 2021-04-21 UAB „Geomatininkų grupė“ kelio išpildomąją nuotrauką, kurioje žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ieškovės savavališkai įrengta kelio danga yra pamatuota 87 koordinačių taškais, ypač tiksliai nurodant įrengto kelio lokaciją bei išmatavimus. Atsakovės į bylą pateiktame 2021-05-10 antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13 Nr. B-21000083, yra fiksuota kaip buvo atliekamas atsakovei priklausančiame Žemės sklype esančio kelio matavimas, kas patvirtina atliktų matavimų proceso teisingumą. Todėl teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir leido ieškovei rinkti perteklinius įrodymus, kurie jau yra byloje, todėl byla bus nepagrįstai vilkinama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamu atveju atsakovė atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas išduoti teismo leidimą rinkti rašytinius įrodymus.
10. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
11. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė procesinį rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimą, priimdamas 2021 m. spalio 12 d. nutartį, kuria iš dalies tenkino ieškovės UAB „Zujų paukštynas“ prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rinkti įrodymus – išdavė teismo leidimą ieškovei UAB „Zujų paukštynas“ rinkti rašytinius įrodymus – atlikti atsakovės S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimus, parengiant žemės sklypo schemą, kurioje bus pažymėtos žemės sklypo ir kelio koordinatės, nurodyti plotai ir atstumų ilgiai tarp taškų. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
13. CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakyta ar nutarta išreikalauti prašomus įrodymus arba išduoti liudijimą, suteikiantį tokią teisę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nutartis, priimta įrodymų rinkimo klausimu, niekaip negali užkirsti kelio tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-377-943/2015, 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018, 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-882-241/2020). CPK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra byloje dalyvaujančio asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška, viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti jau iškeltą civilinę bylą.
14. Atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartis, kuria leista rinkti rašytinius įrodymus, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas CPK, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas atsakovės atskirąjį skundą dėl 2021 m. spalio 12 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, nekeičia CPK normų turinio. Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.