- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- II-145-941/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00043-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos misterijos teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant pareiškėjui administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei A. P. (nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-09 nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3814-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė
1. A. B. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-09 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3814-2022 (ROIK: 22168986697) pagal LR ANK 246 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda už tai, kad 2021-04-20 iš UAB „Karkasonas“ priklausančių buitinių nuotekų tinklų trasos (koordinatės 55.883025, 21.27635(WGS), adresu (duomenys neskelbtini) (objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), per šulinio viršų nevalytos buitinės nuotekos tekėjo į gamtinę aplinką. Tokiu būdu UAB „Karkasonas“ direktorius A. B. pažeidė 2006-05-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 p. ir 7.2 p. reikalavimus. Aplinkai padaryta žala (b. l. 57-60).
Žemesnės instancijos teismas
2. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (GVTNTĮ) 16 str. 15 d. už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą yra atsakingas objekto savininkas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų šalinimo tinklai, lietaus tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Karkasonas“. UAB „Karkasonas“ daugiau kaip 10 metų tinklų remonto ir priežiūros darbų neatlikdavo, nes bendrovė jais nesinaudojo ir nesinaudoja, juose nevykdo jokios veiklos. UAB „Karkasonas“ direktorius A. B., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą ir turėdamas pareigą užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūrą ir remontą bei nuotekų surinkimo sistemai keliamą bendrąjį reikalavimą – turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų sistemą, to neužtikrino (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto neprižiūrėjo, nesirūpino jo technine būkle, savalaikiai neremontavo). A. B. veika atitinka administracinio nusižengimo – aplinkos teršimas nuotekomis – sudėtį.
II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-09 nutarimą (b. l. 3-6). Mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. UAB „Karkasonas“ nuosavybės teise valdo vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – tinklai). Tinklai yra prijungti prie Kretingos rajono savivaldybės įmonės UAB „Kretingos vandenys“ eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. UAB „Kretingos vandenys“ naudoja UAB „Karkasonas“ priklausančius tinklus savo paslaugų teikimui ir iš gyventojų ima mokestį už teikiamas paslaugas, tačiau jau daugelį metų jų neprižiūri, neremontuoja ir neatnaujina, neatlieka jokių einamųjų aptarnavimo ar priežiūros darbų. UAB „Karkasonas“ yra tinklų savininkas, o naudotojas kitas subjektas – UAB „Kretingos vandenys“.
3.2. UAB „Karkasonas“ ne kartą kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę ir UAB „Kretingos vandenys“, informuodama, kad tinklų siurblinės siurblių veikia tik 50 proc., elektroninė valdymo sistema smarkiai nusidėvėjusi. Netaisant siurblių ir neatnaujinus siurblinės valdymo gresia ir ekologinės problemos. Reikalavo nedelsiant imtis priemonių, kad būtų išvengta ekologinių problemų, įpareigojant tinklų naudotoją (UAB „Kretingos vandenys“) suremontuoti siurblinę ir užtikrinti tinkamą tinklų eksploatavimą išvengiant gresiančių avarijų tinkluose ir galinčių kilti ekologinių nelaimių. Tačiau jokios reakcijos nesulaukė.
3.3. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.
3.4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką viešasis vandens tiekėjas ir savivaldybė turi imtis iniciatyvos ir aktyvių veiksmų dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisinių santykių įforminimo. Pirma viešasis vandens tiekėjas turi nuspręsti dėl viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų reikalingumo ir tinkamumo viešajam vandens tiekimui ir, jeigu reikia, kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo. Atitinkamai savivaldybė turi spręsti klausimą dėl galimybės išpirkti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn arba sudaryti kitą sutartį dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.).
3.5 UAB „Karkasonas“ ne kartą siūlė Kretingos rajono savivaldybei ir jos įmonei UAB „Kretingos vandenys“ išpirkti tinklus. Sprendžiant šią problemą buvo kreiptasi ir į Lietuvos Respublikos teismus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57- 313/2017 pažymėta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-02-03 yra konstatavęs, kad UAB „Karkasonas“ neturi licencijos teikti viešąją paslaugą – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešųjų paslaugų, todėl UAB „Karkasonas“ statydama ginčo infrastruktūrą, turėjo žinoti, kad negalės teikti viešųjų paslaugų ir eksploatuoti inžinerinių tinklų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnija raštu yra informavusi, kad ginčo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) yra 16 gyventojų, ten deklaravusių gyvenamąją vietą, ir su jais UAB „Kretingos vandenys“ yra sudariusi 10 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčių. Tai, kad, Kretingos rajono savivaldybės įmonė UAB „Kretingos vandenys“ faktiškai naudoja UAB „Karkasonas“ priklausančią infrastruktūrą, patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui.
3.6 UAB „Kretingos vandenys“ yra tinklų naudotojas, licencijuotas subjektas, kuris naudodamasis UAB „Karkasonas“ priklausančiais nuotekų valymo ir geriamojo vandens tiekimo tinklais, už atitinkamą mokestį teikia gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. vykdo veiklą. Už tinklų gedimų priežasčių analizę, greitesnį ir ekonomiškesnį jų likvidavimą, nuotekų išleidimo į aplinką kontrolę ir aplinkosauginių rodiklių užtikrinimą ir gedimų šalinimą yra atsakinga UAB „Kretingos vandenys“. 2021-04-20 adresu (duomenys neskelbtini), per šulinio viršų į gamtinę aplinką ištekėjusios nevalytos buitinės nuotekos yra UAB „Kretingos vandenys“ vykdomos veiklos pasekmė.
3.7. UAB „Karkasonas“ yra tinklų savininkė, tačiau tinkluose nevykdo jokios veiklos, niekam neteikia jokių mokamų ar nemokamų paslaugų (neturi licencijos teikti tokias paslaugas), nėra su gyventojais sudariusi sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Nutarime nepagrįstai, cituojant GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalį, akcentuojamas žodis savininkas ir siekiama atsakomybės naštą dėl netinkamo tinklų naudojimo perkelti UAB „Karkasonas“ direktoriui.
3.8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo kitų to paties teisės akto nuostatų. Be to, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias šios infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, turi būti atsižvelgta ir į siekį užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą. Logiška, kad savininko pareiga yra prižiūrėti ir tvarkyti tuos objektus, kurie nėra perduoti viešajam paslaugų teikėjui to paties įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta tvarka, tačiau vien įstatyme įtvirtinta savininko pareiga eksploatuoti nuotekų tinklus nereiškia, kad ir tuo atveju, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra perduodama viešajam geriamojo vandens tiekėjui, teisė eksploatuoti infrastruktūrą turi likti infrastruktūros savininkui.
3.9. UAB „Kretingos vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas, kuris teisės aktų numatyta tvarka turi užtikrinti nenutrūkstamą ir kokybišką paslaugų tiekimą gyventojams ir už kilusias avarijas dėl jos kaltės turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Naudojamų tinklų teisinių santykių įforminimo nebuvimas, turint įstatymo nustatytą prievolę tai atlikti, neatleidžia tinklų naudotojo (UAB „Kretingos vandenys“) nuo atsakomybės už netinkamą tinklų priežiūrą ir eksploatavimą.
3.10. Pareiškėjo – UAB „Karkasonas“ direktoriaus veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
8. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas daug dėmesio skiria GVTNTĮ nuostatų, kurios nesusijusios su šios administracinio nusižengimo bylos ginčo objektu, aptarimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į teismą dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo. Iš į bylą pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-22 nutarties matyti, kad ginčo esmė buvo – įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją išpirkti UAB „Karkasonas“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus už (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų 2020-01-30, 2021-08-06 raštų matyti UAB „Karkasonas“ raginimai (siekis) Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl šių objektų išpirkimo, tačiau dėl jos naudojimo panaudos sutarties pagrindu nesutiko ir nesutiks. Pareiškėjas teiginių, kad infrastruktūros naudotoja UAB „Kretingos vandenys“ neatleidžiama nuo atsakomybės už netinkamą tinklų priežiūrą ir eksploatavimą, nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis. Iš į bylą pateikto 2021-08-06 rašto matyti, kad UAB „Karkasonas“ apmoka visas su tinklų eksploatacija susijusias išlaidas. Ši aplinkybė patvirtina, kad infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Jei ši infrastruktūra būtų bešeimininkė ir būtų naudojama viešosioms paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmokėtų savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai (GVTNTĮ 16 str. 1 6 d.). Institucija priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Prašo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 64-66).
III. Paaiškinimai teismo posėdyje
Atsiliepimas
5. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė su skundu nesutinka atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad UAB „Karkasonas“ nėra geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugų teikėjas, tačiau kaip tinklų savininkas yra atsakingas už jų techninę būklę. Siurblinė buvo netinkamai prižiūrima – įvykio dieną joje buvo per didelis riebalinių nuosėdų kiekis. Faktinis buitinių nuotekų tinklų naudotojas yra UAB „Kretingos vandenys“. Savininkas teisės aktų nustatyta tvarka turėjo tinklus perduoti viešųjų paslaugų tiekėjui arba savivaldybei. Teršalų išleidėjas šiuo atveju yra savininkas, o ne viešosios paslaugos teikėjas. UAB „Karkasonas“ nuosavybės teise priklausantys tinklai, jos iniciatyva ir prašymu, buvo prijungti prie miesto inžinerinių tinklų infrastruktūros.
Žemesnės instancijos teismas
6. Liudytoja Kretingos rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoja D. V. parodė, kad UAB „Karkasonas“ priklausantys inžineriniai tinklai yra naudojami viešųjų paslaugų teikimui ir jais naudojasi UAB „Kretingos vandenys“. Vyksta teisminiai ginčai su UAB „Karkasonas“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl infrastruktūros tinklų reikalingumo ir jų atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams.
7. Liudytojas UAB „Kretingos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas gamybai D. S. parodė, kad tinklai, kuriuose nutiko avarija, yra prijungti prie miesto centralizuotų tinklų. Inžinerinių tinklų statybas inicijavo UAB „Karkasonas“. UAB „Kretingos vandenys“ yra sudarę sutartis su gyventojais dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo su UAB „Karkasonas“ sutikimu. UAB „Kretingos vandenys“ neprižiūri ir neremontuoja UAB „Karkasonas“ priklausančių inžinerinių tinklų. Buvo atvejų, kai UAB „Kretingos vandenys“ darbuotojai, žodiniu UAB „Karkasonas“ prašymu, važiavo atlikti tam tikrų tinklų priežiūros darbų. Prie UAB „Karkasonas“ priklausančių tinklų prisijungusiems gyventojams už nuotekų šalinimą ir geriamojo vandens tiekimą yra išrašomos sąskaitos. Nevalytų nuotekų išsiliejimas į gamtinę aplinką įvyko todėl, kad buvo užsikimšęs buitinių nuotekų tinklas. Dėl nuotekų patekimo į aplinką į UAB „Kretingos vandenys“ kreipėsi aplinkosaugos specialistai. Negali tiksliai nurodyti, kas likvidavo įvykio padarinius, nes buvo keletas incidentų. Tačiau mano, kad tai darė UAB „Kretingos vandenys“ darbuotojai su savo specialia įranga. Po įvykio siurblinė buvo atstatyta į darbinį režimą. Galėjo būti, kad padariniai buvo likviduoti neatlygintinai ir sąskaitų už atliktus darbus niekam nebuvo išrašyta. UAB „Kretingos vandenys“ yra vienintelis geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo tiekėjas Kretingos rajone.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
IV. Faktinės aplinkybės
8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021-04-20 užfiksavo aplinkos teršimo nevalytomis buitinėmis nuotekomis faktą: iš buitinių nuotekų trasos (šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), per šulinio viršų (koordinatės (WGS) (duomenys neskelbtini)) į gamtinę aplinką išsiliejo nevalytos buitinės nuotekos. 2021-04-20 apie 17.25 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gale iš UAB „Karkasonas“ valymo įrenginių bėga nuotekos į (duomenys neskelbtini) upelį; vieta apžiūrėta apie 18.20 val., mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti apie 21.30 val. Tyrimų protokolas sudarytas 2021-04-28 (b. l. 26-29). 2022-04-12 sudarytame žalos aplinkai paskaičiavime nurodyta, kad žalos aplinkai dydis – 30,13 Eur (b. l. 25, 30-31).
9. UAB „Kretingos vandenys“ specialistai 2021-04-21 nustatė, kad nuotekų siurblinėje buvo susikaupęs didelis kiekis nuosėdų ir riebalų, tikėtina, kad dėl šios priežasties nuotekų siurblys Nr. 1 dirba neefektyviai ir neišpumpuoja nuotekų. UAB „Kretingos vandenys“ specialistai rankiniu būdu įjungė siurblį ir išpumpavo nuotekas (b. l. 33).
10. Dėl 2021-04-20 užfiksuoto aplinkos teršimo nevalytomis buitinėmis nuotekomis fakto UAB „Karkasonas“ direktoriui A. B. 2022-05-23 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-2062-2022 (ROIK: 22168986697) (b. l. 35-36) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-09 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3814-2022 (ROIK: 22168986697) pagal LR ANK 246 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda (b l. 57-60).
11. Nuotekų šalinimo tinklai – Buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 2007 m., pabaiga – 2011 m., ilgis 713,42 m, (taip pat vandentiekio bei lietaus nuotekų tinklai) nuosavybės teise priklauso UAB „Karkasonas“ pagal 2013-05-20 deklaraciją apie statybos užbaigimą (b. l. 23-24). Tinklus pagal rangos sutartį pastatė UAB „Kretingos vandenys“ (b. l. 164). Tinklai yra prijungti prie UAB „Kretingos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
12. UAB „Karkasonas“ įregistruota 2006-01-05, buveinės adresas Kretingos r., Kluonalių k., Beržų al. 19, vykdoma veikla – naudotų automobilių prekyba, vadovas – direktorius A. B. (b. l. 22, 81-83).
13. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu Nr. T2-249 UAB „Kretingos vandenys“ paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Kretingos rajone (b. l. 177).
14. UAB „Karkasonas“ priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais (taip pat ir vandentiekio tinklais) faktiškai nuo jų pastatymo naudojasi UAB „Kretingos vandenys“, teikdama atlygintinas viešąsias geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugas. Naudojimo faktas konstatuotas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-03 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartimi civilinėje byloje, kurios proceso Nr. 2-25-3-00835-2015-6 (b. l. 7-16, 41-50, 113-117, 118-123). Taip pat UAB „Kretingos vandenys“, vykdydama teismo įpareigojimą, 2022-11-08 raštu Nr. 2-917 pateikė informaciją, kad teikiant paslaugas pagal sudarytas sutartis UAB „Kretingos vandenys“ abonentai, esantys (duomenys neskelbtini); naudojasi UAB „Karkasonas“ priklausančiais buitinių nuotekų tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat ir vandentiekio tinklais); abonentai (duomenys neskelbtini) – tik vandentiekio tinklais (b. l. 88). Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartys su gyventojais sudarytos 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., t. y. iki deklaracijos apie statybos užbaigimą sudarymo – tinklų statybos de jure pabaigos, taip pat 2015 m. (b. l. 132-157). Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. gyvena (duomenys neskelbtini), ir kaip fizinis asmuo yra UAB „Kretingos vandenys“ abonentas (mokėtojo Nr. 30034993), kuris (kaip ir kiti abonentai) moka UAB „Kretingos vandenys“ už patiektą vandenį bei (naudojantis UAB „Karakasonas“ nuotekų tinklais) suteiktas nuotekų šalinimo paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamus mokėjimo pranešimus (b. l. 112, 140-141).
15. Tarp UAB „Karkasonas“ ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos bei UAB „Kretingos vandenys“ nuo 2012 m. vyksta komunikacija ir ginčai dėl UAB „Karkasonas“ priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugoms teikti, jų išpirkimo ir / ar naudojimo tvarkos nustatymo (b. l. 52-53, 54-56, 72-75, 76, 98, 99, 100-104, 158-160, 161-162, 163, 165, 166, 167-168, 169, 170-172, 173-174, 175).
16. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimu, įsiteisėjusiu 2016-06-03, civilinėje byloje Nr. e2-20-325/2016 (proceso Nr. 2-25-3-00835-2015-6) UAB „Karkasonas“ ieškinys atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Kretingos vandenys“ dėl įpareigojimo sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų pirkimo – pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos – Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-03 nutartimi (Nr. e2A-776-460/2016) ir kasacinės instancijos – Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-22 nutartimi (Nr. e3K-3-57-313/2017) konstatuotos reikšmingos aplinkybės, kad UAB „Karkasonas“ priklausantys inžineriniai vandentiekio ir nuotekų tinklai infrastruktūra yra faktiškai naudojami geriamojo vandens tiekimui bei nuotekų šalinimui. Faktinis ieškovei priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimas atsakovės poreikiams patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui, tačiau pats savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad ginčo teritorija atitinka GVTNTĮ 12 str. 4 d. (tuo metu galiojusi redakcija) sąlygas ir laikytina viešąja vandens tiekimo teritorija. Esant tokiai situacijai, turi būti sprendžiama dėl GVTNTĮ nustatytų alternatyvų taikymo ir ginčo objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo (b. l. 7-16, 41-50, 113-117, 118-123).
17. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-889-889/2022, iškelta 2022-11-15, pagal UAB „Karkasonas“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo (b. l. 124, 125-131).
V. Taikytina teisė ir teismų praktika
18. Administracinis nusižengimas yra LR ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (LR ANK 5 str. 1 d.). Asmuo administracine tvarka pagal LR ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka LR ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (LR ANK 2 str. 3 d., 4 d.). Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., ANK 566 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-31-2014, Nr. 2AT-27-976/2015Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-3-1073/2019 (17 p.) ir kt.).
19. LR ANK 246 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už šį administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2022 ir kt.). LR ANK 246 str. 1 d. norma yra blanketinė, nurodanti, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte.
20. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ, tiriamam įvykiui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-03-01 iki 2022-05-01). Įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks vanduo, kurį asmuo išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais arba atiduoda tvarkyti. Nuotekų tvarkymas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti (GVTNTĮ 1 str., 3 str. 22 p., 26 p., 27 p.).
21. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (GVTNTĮ 16 str. 4 d., 5 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 str. 6 d.) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis (GVTNTĮ 16 str. 15 d.). Nuorodos pateiktos į tiriamam įvykiui aktualią GVTNTĮ redakciją, galiojusią nuo 2021-03-01 iki 2022-05-01.
22. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, be kita ko, privalo teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui (GVTNTĮ 20 str. 2 d. 4 p., redakcija galiojusi nuo 2021-03-01 iki 2022-05-01 ir aktuali).
23. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai privalo užtikrinti jiems nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros fizinę ir informacinę apsaugą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, 14 p., redakcija galiojusi nuo 2019-05-14 iki 2021-12-16 ir aktuali).
24. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas; turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas ir turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu (Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 6 p., 7 p. 7.1. ir7.2. pp., 9 p. redakcija galiojusi nuo 2021-04-01 iki 2022-05-01).
25. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (LR Savivaldos įstatymo 6 str. 30 p.)
26. Viešasis vandens tiekėjas ir savivaldybė turi imtis iniciatyvos ir aktyvių veiksmų dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo teisinių santykių įforminimo. Faktinis nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui Teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo kitų to paties teisės akto nuostatų. Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias šios infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, turi būti atsižvelgta ir į siekį užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą. Logiška, kad savininko pareiga yra prižiūrėti ir tvarkyti tuos objektus, kurie nėra perduoti viešajam paslaugų teikėjui įstatymo nustatyta tvarka. Vien įstatyme įtvirtinta savininko pareiga eksploatuoti nuotekų tinklus nereiškia, kad ir tuo atveju, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra perduodama viešajam geriamojo vandens tiekėjui, teisė eksploatuoti infrastruktūrą turi likti infrastruktūros savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-135/2012, Nr. 2A-24-302/2017, Nr. 3K-3-162-1075/2018).
27. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą (LR Akcinių bendrovių įstatymas 37 str. 12 d. 1p.). Ši nuostata gali būti laikoma teisiniu pagrindu taikyti įmonės vadovui sankcijas už įmonės veikla padarytus teisės pažeidimus. Kita vertus, teismų praktika pripažįsta, kad už administracinius nusižengimus administracinėn atsakomybėn nebūtinai traukiamas įmonės vadovas, t. y. už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių – tvarkymo arba administracinių – ūkinių pareigų vykdymu. Nustatant atsakomybės subjektą, iš esmės remiamasi juridinio asmens įstatais, darbuotojų pareiginiais nuostatais, įsakymais ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N62-927/2011, Nr. N575-463/2012, Nr. N575-311/2012, Šiaulių apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-80-300/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-124-380/2021, nutartys Nr. AN2-65-417/2022, Nr. AN2-127-557/2022 ir kt.).
VI. Dėl skundo
28. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, 2021-04-20 (duomenys neskelbtini), iš UAB „Karkasonas“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių valdytojas de facto yra viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų tiekėjas Kretingos rajono savivaldybės įmonė UAB „Kretingos vandenys“, nevalytos buitinės nuotekos pateko į aplinką.
29. Vien pažeidimo faktas neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas. Šiuo atveju (kaip ir kiekvienąkart nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą) aktualus tinkamo atsakomybės subjekto nustatymas. Ta aplinkybė, kad UAB „Karkasonas“ yra nuotekų tinklų savininkas, savaime neįrodo, kad jos vadovas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Vien tai, kad nuotekų tinklai nuosavybės teise priklauso UAB „Karkasonas“ negali tapti priežastimi jos vadovui taikyti administracinę atsakomybę.
30. Teismų praktikos analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad LR ANK 246 str. 1 d. numatyto nusižengimo subjektas yra specialius požymius turintis asmuo ar juridinio asmens vadovas (kitas atsakingas asmuo) – t. y. asmuo, kuris pagal teisės aktų nustatytą tvarką turi teisę ir / ar pareigą tvarkyti nuotekas.
31. UAB „Karkasonas“ neturi licencijos teikti viešąją paslaugą – geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. UAB „Karkasonas“ jai priklausančiuose tinkluose jokios veiklos nevykdo. Tinklai, kuriuose įvyko nevalytų buitinių nuotekų išsiliejimas į gamtinę aplinką, yra naudojami viešųjų paslaugų teikimui. UAB „Karkasonas“ priklausančiais vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklais faktiškai nuo jų pastatymo naudojasi Kretingos rajono savivaldybės įmonė UAB „Kretingos vandenys“ viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugoms teikti, užtikrinant savivaldybės savarankiškųjų funkcijų vykdymą. Šis faktas nustatytas byloje esančiais įrodymais, taip pat konstatuotas įsiteisėjusiais pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismo procesiniais sprendimais civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas UAB „Karkasonas“ ir Kretingos rajono savivaldybės ginčas dėl įpareigojimo sudaryti šios infrastruktūros pirkimo pardavimo sutartį. Tarp tinklų savininko UAB „Karkasonas“ ir naudotojo UAB „Kretingos vandenys“ yra susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai.
32. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 6 p. ir 7.2 p. Tačiau Nuotekų tvarkymo reglamentas (9 p.) taip pat aiškiai nustato, kad tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas privalo veiklos vykdytojai. Sisteminis bei loginis šio norminio akto nuostatų ir kitų aukščiau nurodytų geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas, leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad nuotekų tvarkytojas turi pareigą užtikrinti tinkamą paslaugos teikimą, kas neabejotinai apima ir tinkamą inžinerinės infrastuktūros eksploatavimą, priežiūrą ir aptarnavimą.
33. Naudojamų tinklų teisinių santykių neįforminimas dėl savivaldybės ir viešųjų paslaugų teikėjo pasyvumo / neveiklumo bei vengimo tai atlikti, neatleidžia nuotekyno faktinio valdytojo nuo teisės aktų jam nustatytų pareigų, susijusių su valdomo nuotekyno priežiūra. Taip pat nesudaro pagrindo tinklų savininko (šiuo atveju juridinio asmens vadovo) administracinei atsakomybei kilti.
34. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė be kaltės nekyla. Atsakomybė be kaltės, galima tik civiliniuose teisiniuose santykiuose, esant kitiems deliktinės ar sutartinės civilinės atsakomybės pagrindams.
35. Tiriamas 2021-04-20 įvykis – nevalytų buitinių nuotekų per šulinio viršų ištekėjimas į gamtinę aplinką nėra UAB „Karakasonas“ vykdomos veiklos pasekmė. Atitinkamai jos vadovas objektyviai negali būti atsakingas už nevalytų buitinių nuotekų, kurių tvarkytojas yra kitas ūkio subjektas, išleidimą į aplinką. Todėl jam negali kilti ir administracinė atsakomybė.
36. Skundžiamame nutarime akcentuojamos GVTNTĮ 16 str. 15 d. nuostatos, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis, gali būti aktuali sprendžiant civilinės, bet ne administracinės atsakomybės klausimus.
37. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu atsakomybėn patrauktas ne tas subjektas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.
38. Kita vertus, nevalytos nuotekos pateko į aplinką. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad administracinis nusižengimas nepadarytas. LR ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. LR ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi LR ANK 591 str. 1 p., 642 str. 1 d. 2 p. ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
39. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-08-09 nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-3814-2022 (ROIK: 22168986697), kuriuo UAB „Karkasonas“ vadovui A. B. pagal LR ANK 246 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda, panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (LR ANK 642 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3814-2022 (ROIK: 22168986697), kuriuo UAB „Karkasonas“ direktoriui A. B. pagal LR ANK 246 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda, ir grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.