Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. atstovo advokato Vaido Radvilos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-01-19 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) pareigūnas M. J. 2021-08-02 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlydamas iki 2021-08-17 savanoriškai sumokėti 85 Eur baudą. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad M. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu nuo 2020-01-01 0.00 val. iki 2020-12-31 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, eidamas akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) gamybos direktoriaus pareigas ir pagal bendrovės vadovybės pareigų reglamentą būdamas atsakingas už gamybos poveikį aplinkai, neužtikrino, kad 2020 metais sausakrūvio uosto terminale per lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 3 (1210177) su lietaus nuotekomis į aplinką (Kuršių marias) nepatektų ir nebūtų viršytas (duomenys neskelbtini) taršos leidime Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 (toliau – Taršos leidimas) nustatytas 30 mg/l leidžiamo išleisti (su lietaus nuotekomis į aplinką) teršalo – bendro azoto taršos normatyvas (vidutinė metinė koncentracija), t. y. buvo nustatyta, kad per išleistuvą Nr. 3 su lietaus nuotekomis išleisto teršalo – bendro azoto vidutinė metinė koncentracija buvo 134,24 mg/1.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2022-01-19 nutartimi Institucijos 2021-09-29 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl M. J. atstovo advokato V. Radvilos skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų.

9. Pirmiausia pastebėtina tai, kad ANK yra įtvirtintas nušalinimo institutas. ANK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovų teisė reikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Taigi, apeliantui ar (ir) jo gynėjui manant, kad administracinio nusižengimo bylą tyręs Institucijos pareigūnas buvo šališkas, turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantą ar (ir) įmonę, kurioje apeliantas dirba, vadovaujantis ANK 576 straipsniu buvo galimybė Institucijos pareigūnui reikšti nušalinimą nurodant nušalinimo pagrindus. Atsižvelgus į tai, kad tokia teise administracinio nusižengimo bylos tyrimo Institucijoje metu nei apeliantas, nei jo gynėjas nesinaudojo ir nušalinimo Institucijos pareigūnui nereiškė, darytina išvada, kad vis dėlto Institucijos pareigūnas ar bet kurie jo atlikti procesiniai veiksmai nesudarė pagrindų jį ar jo elgesį vertinti kaip šališką ir tendencingą. Pareigūno šališkumo klausimas iškeltas tik jam surašius administracinio nusižengimo protokolą, kuriame apeliantui buvo inkriminuojamas ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, vėliau šio protokolo pagrindu surašant nutarimą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, akivaizdu, kad Institucijos pareigūno šališkumas kvestionuojamas tik jam priėmus procesinį sprendimą (surašius administracinio nusižengimo protokolą). Institucijos pareigūnas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju galbūt yra daromas ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, atliko jam įstatymo leidėjo pavestas funkcijas. Įstatymo leidėjo laiduojamų pareigų atlikimas nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūno šališkumą. Atsižvelgus į tai, kad pareigūno šališkumo klausimas iškeltas po administracinio nusižengimo protokolo, kurio pagrindu buvo priimtas nutarimas ir apeliantas pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, surašymo, nėra pagrindo konstatuoti pareigūno šališkumą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ne tokio procesinio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantas, priėmimas nėra pagrindas konstatuoti pareigūno šališkumą.

10. Apeliaciniame skunde keliamas administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto tinkamumo klausimas. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nubaustas netinkamas subjektas. Administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas ne apeliantas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji sutarties su (duomenys neskelbtini) pagrindu įsipareigojo užtikrinti paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą ir vykdyti visas priemones, reikalingas užtikrinti aplinkos apsaugą. Tačiau apygardos teismas tokius apeliacinio skunda argumentus vertina kaip nesudarančius pagrindo eliminuoti apelianto atsakomybę dėl ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

11. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos ministerijos 2021-06-29 patikrinimo akto 2 lentelės „Bendrojo azoto, išleisto kartu su paviršinėmis nuotekomis į aplinką (Kuršių marias) per išleistuvą Nr. 3 (1210177) vidutinės (metinės) koncentracijos apskaičiavimas pagal svertinį vidurkį“ duomenų (45 b. l.) matyti, kad ėminiai buvo paimti 2019-12-09 (teršalo momentinė koncentracija 3,14 mg/l), 2020-01-28 (teršalo momentinė koncentracija 24,2 mg/l), 2020-02-18 (teršalo momentinė koncentracija 19,16 mg/l), 2020-05-12 (teršalo momentinė koncentracija 29,4 mg/l), 2020-06-24 (teršalo momentinė koncentracija 28,7 mg/l), 2020-07-01 (teršalo momentinė koncentracija 675 mg/l), 2020-07-24 (teršalo momentinė koncentracija 1,71 mg/l), 2020-08-26 (teršalo momentinė koncentracija 29,2 mg/l), 2020-09-17 (teršalo momentinė koncentracija 149 mg/l), 2020-10-27 (teršalo momentinė koncentracija 404 mg/l), 2020-11-19 (teršalo momentinė koncentracija 401 mg/l), 2020-12-15 (teršalo momentinė koncentracija 208 mg/l), t. y. normatyvą viršijantys kiekiai buvo nustatyti 2020-07-01, 2020-09-17, 2020-10-27, 2020-11-19 ir 2020-12-15. Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų perdavimo–priėmimo aktų matyti, kad darbai buvo atlikti 2020-01-03, 2020-01-17, 2020-01-31, 2020-05-11, 2020-06-12, 2020-07-17, 2020-11-27 ir 2020-12-04. Todėl apygardos teismas sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai jokios įtakos azoto koncentracijos padidėjimui neturėjo. Be to, jeigu apeliantas mano, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos paslaugos padidindavo į aplinką išleidžiamo azoto kiekį, logiškai nepaaiškinama, kodėl tokį ilgą laikotarpį apeliantas, pagal bendrovės vadovybės pareigų reglamentą būdamas atsakingas už gamybos poveikį aplinkai, nesiėmė jokių priemonių sutarčiai, pažeidžiančiai tiek (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi, tiek savo, kaip minėtos įmonės atsakingo už aplinkosaugą darbuotojo, nutraukti, pakeisti ir pan., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos paslaugos atitiktų (duomenys neskelbtini) interesus ir būtų užtikrintas aplinkosauginių reikalavimų laikymasis nenukrypstant nuo (duomenys neskelbtini) turimo taršos leidimo reikalavimų. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl tariamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų neatitikties aplinkosaugos reikalavimams yra deklaratyvūs ir pateikti siekiant sumenkinti apelianto atsakomybę už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimą ir siekis išvengti administracinės atsakomybės už minėto įstatymo pažeidimą. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad apeliantas manydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos padidina į aplinką išleidžiamo azoto kiekį, minėtai įmonei (duomenys neskelbtini) neteikė pretenzijų, nebandė aiškintis situacijos, kas galėtų lemti padidėjusio į aplinką išleidžiamo azoto kiekį.

12. Apeliaciniame skunde apelianto administracinėn atsakomybėn patraukimo nepagrįstumas siejamas ir su Institucijos atliktų skaičiavimų neteisingumu (neįvertinta, kad metai buvo keliamieji ir turėjo 366 dienas). Tačiau apygardos teismas pritaria Institucijos atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad tai, jog šiuo atveju dienų skaičiaus ir teršalo momentinės koncentracijos sandaugų suma buvo padalyta iš 364 dienų, o ne iš 366 dienų, padaryto akivaizdaus nusižengimo nešalina, nes, dienų skaičiaus ir teršalo momentinės koncentracijos sandaugų sumą padalijus iš 366 dienų, vis tiek būtų gerokai viršytas taršos leidimo specialiosios dalies „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ 2 lentelėje nustatytas normatyvas – nustatyta didžiausia leistina vidutinė (metinė) koncentracija yra 30 mg/l, todėl žmogiškosios klaidos faktorius apskaičiuojant teršalo normą nagrinėjamu atveju nėra pagrindas apeliantui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nusižengimas akivaizdus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde neginčijo padaryto aplinkos teršimo (aplinkybės, kad metinė nustatyta azoto norma viršijo leistiną normą).

13. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma visas abejones aiškinti apelianto naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju abejonių, kurių pagrindu būtų galima kvestionuoti apelianto kaltės dėl ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo klausimą, nekyla. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-01-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o M. J. ir jo atstovo advokato Vaido Radvilos apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-01-19 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, o M. J. ir jo atstovo advokato Vaido Radvilos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.