- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-776-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00835-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Karkasonas“
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-776-460/2016
2016 m. birželio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-20-325/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karkasonas“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“ dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karkasonas“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-07-14 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Kretingos vandenys“ dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, ieškiniu prašė įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją iš ieškovės UAB „Karkasonas“ išpirkti jai nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus: 1) lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. 4400-2213-2998, adresu Kluonalių k., Kretingos r. sav., 2) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. 4400-2213-2987, adresu Kluonalių k., Kretingos r. sav., 3) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. 4400-2213-3051, adresu Kluonalių k., Kretingos r., 4) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. 4400-2213-2976, adresu Kluonalių k., Kretingos r. sav., 5) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. 4400-2213-3040, adresu Kretingos m., Kretingos r. sav., už 258 133,83 Eur sumą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytais motyvais ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytais argumentais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
Trečiasis asmuo UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovo UAB „Karkasonas“ trečiojo asmens UAB „Kretingos vandenys“ naudai 945 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog nebuvo sudaryta trišalė sutartis, kurioje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotėkų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, taip pat nurodė, kad ieškovas licencijos viešosios paslaugos teikimui nesikreipė, todėl galima pagrįstai daryti išvadą, kad ieškovas, statydamas ginčo infrastruktūrą, žinojo, kad neturėdamas licencijos, negalės inžinerinių tinklų eksploatuoti ir teikti viešųjų paslaugų. Pažymėjo, kad ieškovės teiginiai, kad įstatymas imperatyviai numato savivaldybių pareigą išpirkti vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūrą, atmestini. Nustatė, kad UAB „Karkasonas“ nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros objektai yra teritorijoje, kuri nepatenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnaujamą teritoriją. Teismo nuomone, ieškovės teiginiai, kad teritorijoje faktiškai geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, teismas pažymėjo, kad gyventojai neprivalo jungtis prie šių inžinerinių tinklų ir turi teisę apsirūpinti šiomis paslaugomis individualiai. Teismas nesutiko su ieškovės teismo posėdžio metu išsakyta nuomone, kad atsakovė nesiima jokių veiksmų ir iniciatyvos siekiant susitarti dėl infrastruktūros objektų naudojimo, priešingai, atsakovė pasiūlė sudaryti panaudos sutartį, kaip ir numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje. Teismo nuomone, ieškovė, parduodamas sklypus su jau įrengta inžinerine struktūra ir gaudamas didesnę finansinę naudą, turi galimybę padengti išlaidas, susijusias su tokios infrastruktūros įvedimu.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog, savininkui neprieštaraujant perleisti jam nuosavybės teise priklausančius vandens tiekimo bei nuotekų tinklus, savivaldybė esą privalo juos išpirkti už teisės aktuose nustatytu būdu apskaičiuotą kainą kurią ginčui persikėlus į teismą esą privalėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas. Apeliantės nuomone, savivaldybės derybose pasiūlyta 100 000 Lt kaina yra derybų žlugdymas ir siekis pasipelnyti. Tikina, kad aktualus yra ne deklaruotas, o faktinis asmenų, kurie naudojasi inžineriniais tinklais skaičius, apeliantas teigia, kad liudytojų parodymai leidžia manyti, kad gyventojų skaičius yra didesnis, nei seniūnijos rašte nurodytas skaičius. Teigia, kad ieškovės tinklai yra reikalingi, nes trečiasis asmuo tinklais tiekia geriamą vandenį ir atlieka nuotekų šalinimo paslaugas. Mano, kad klausimas dėl tinklų išpirkimo turėjo būti išspręstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime savivaldybė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog savivaldybei išpirkti infrastruktūrą nėra privaloma. Tvirtina, kad tinklai nepatenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog infrastruktūra nepatenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnaujamą teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-2213-2998, esantys adresu Kluonalių k., Kretingos r. sav.; buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-2213-2987, esantys adresu Kluonalių k., Kretingos r. sav.; buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-2213-3051, esantys adresu Kluonalių k., Kretingos r.; vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-2213-2976, esantys adresu Kluonalių k., Kretingos r. sav.; vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-2213-3040, esantys adresu Kretingos m., Kretingos r. sav., nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Karkasonas“. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010-10-28 sprendimu Nr. T2-379 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas. Iš 2013-08-20 UAB „Kretingos vandenys“ posėdžio protokolo nustatyta, kad komisija nutarė, kad siūlomi išpirkti lietaus nuotekų tinklai (unik. Nr. 4400-2213-2998), adresu Kluonalių k. Kretingos r. sav., viešajam vandens tiekėjui nereikalingi; siūlomi išpirkti buitinių nuotekų tinklai (unik. nr. 4400-2213-2987), adresu Kluonalių k., Kretingos r. sav., bei buitinių nuotekų tinklai (unik. nr. 4400-2213-3051), adresu Kretingos m. Kretingos r. sav. viešajam vandens tiekėjui yra reikalingi, o pašalinus 2013 m. rugpjūčio 20 d. tinklų patikrinimo akte Nr. 4-39 nustatytus trūkumus, šie tinklai būtų tinkami naudoti; siūlomi išpirkti vandentiekio tinklai (unik. nr. 4400-2213-2976), adresu Kluonalių k. Kretingos r. sav., bei vandentiekio tinklai (unik. nr. 4400-2213-3040), adresu Kretingos m. Kretingos r. sav. viešajam vandens tiekėjui yra reikalingi, bei tinkami naudoti. Iš 2014-10-31 posėdžio derybų protokolo Nr. 4-91 nustatyta, kad UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „Karkasonas“ dėl infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo susitarti nepavyko. Iš UAB „Kretingos vandenys“ 2015-01-08 rašto Nr. 2-3 nustatyta, kad UAB „Kretingos vandenys“ pasiūlė UAB „Karkasonas“ sudaryti infrastruktūros objektų panaudos sutartį. Iš UAB „Karkasonas“ 2015-01-14 rašto Nr. 1 ir 2015-04-02 rašto Nr. 2 nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl ieškovei nuosavybės teise valdomų infrastruktūros objektų išpirkimo. Iš Kretingos rajono savivaldybės mero 2015-04-16 rašto Nr. (4.1.43)-D3-1505 UAB „Karkasonas“ nustatyta, kad atsakovė nurodė, jog įstatymai ir kiti teisės aktai imperatyviai nenumato savivaldybės pareigos sudaryti infrastruktūros objektų pirkimo–pardavimo sutartį. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos 2015-07-29 rašto Nr. V4-189 rašto nustatyta, kad gyventojų deklaravusių gyvenamąją vietą nurodytais adresais yra 16. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos pateiktų rašytinių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčių nustatyta, kad ginčo teritorijoje sutartys sudarytos su 10 vartotojų.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 4 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn. Analogiškai įtvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 5 punkte, kuriame nustatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas gali būti išperkamas savivaldybės arba paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn. Toks reglamentavimas reiškia, jog nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis, nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas imperatyviai ir vienareikšmiškai neįpareigoja, o tik numato savivaldybės ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisę išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu materialinių teisės normų aiškinimu išpirkimo privalomumo kontekste.
Antra, sutiktina su atsakove ir trečiuoju asmeniu, jog savivaldybės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo tiekimo teritorija. Dėl to reikia nustatyti, ar egzistuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinti požymiai, kuriems esant gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai yra įtraukiami į viešojo vandens tiekimo teritorijas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją įtraukiama savivaldybės teritorija (gyvenamosios vietovės, pavieniai gyvenamieji namai, kiti pastatai), atitinkanti nors vieną iš šių kriterijų: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje vietovėje; 2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyventojai dėl geriamojo vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių negali individualiai išgauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens ir individualiai tvarkyti nuotekų. Sprendžiant klausimą, ar faktinė situacija atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, kad į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos tokios gyvenamosios vietovės, kuriose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, aktuali kasacinio teismo išvada, kad tam, kad teritorija būtų pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, reikia, jog iš visų deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų geriamuoju vandeniu realiai būtų aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartyje civilinėje byloje G. A. v. UAB „Šiaulių vandenys “ ir Šiaulių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-10 7-695/2016). Be to, aktualus faktinis asmenų, kurie naudojasi ginčo inžineriniais tinklais, skaičius, o ne ateityje tikėtinas. Kasatorius, kreipęsis į teismą anksčiau, nei jo įrengtame kvartale apsigyvena įstatyme nustatytas skaičius viešųjų paslaugų vartotojų, veikia savo rizika, kad šis teisiškai reikšmingas faktas dėl vartotojų skaičiaus nebus nustatytas (CPK 178 straipsnis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015). Darytina išvada, jog tam, kad teritorija būtų pripažinta viešąja vandens tiekimo teritorija, turi būti ne mažiau kaip 50 asmenų, kurie toje teritorijoje realiai apsirūpina geriamuoju vandeniu, ir toje teritorijoje yra deklaravę gyvenamąją vietą. Sutiktina su apeliantės oponentais, jog turi būti abi paminėtos sąlygos, kadangi joks teisės aktas neįpareigoja ginčijamame kvartale gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis jungtis prie ginčo tinklų, įskaitant ginčo teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, savarankiškai apsirūpinančius geriamuoju vandeniu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog teritorijoje, kurioje įrengti ginčo tinklai, gyvenamąją vietą yra deklaravę 16 asmenų. Šie duomenys nustatyti, vadovaujantis seniūnijos raštu. Svarbu tai, jog seniūnija yra viena iš gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigų. Taigi seniūnijos išduotas raštas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Esant paminėtoms aplinkybėms ir teisiniam vertinimui atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu liudytojų parodymų vertinimu, nustatant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos (ne)buvimą, kadangi asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo faktas byloje pagrįstai nustatytas vadovaujantis oficialiu rašytiniu įrodymu – seniūnijos raštu. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos atitikties, pažymėtina, kad savivaldybės teritorijoje, kurioje yra įrengti UAB „Karkasonas“ tinklai, nėra įrengta savivaldybei arba UAB „Kretingos vandenys“, kaip savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nėra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Analizuojant trečiąją sąlygą, nėra duomenų, kad individualiai apsirūpinant geriamuoju vandeniu, išgaunamas vanduo neatitiktų saugos ir kokybės reikalavimų ar egzistuotų kliūtys individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu, tvarkyti nuotekas (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nėra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos.
Trečia, ieškovės tinklai patenka ne į viešojo vandens tiekimo teritoriją, bet į viešojo vandens tiekėjo planuojamą aptarnauti teritoriją. Tai matyti iš Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinių – brėžinio, kuriame viešojo vandens tiekėjo aptarnaujama teritorija pažymėta žydra spalva, o viešojo vandens tiekėjo planuojama aptarnauti teritorija – rausva spalva.
Ketvirta, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog savivaldybės kontroliuojamas viešųjų paslaugų teikėjas, neatlygintinai naudodamasis ginčo tinklais, nepagrįstai praturtėja inžinerinių tinklų statytojo sąskaita. Ieškovė teigia, kad šioje civilinėje byloje bet kokiu atveju privalėjo būti išspręstas naudojimosi tinklais klausimas. Šį teiginį ieškovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 445-695/2015. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad precedentais reikia itin apdairiai. precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Šiuo atveju ieškovės paminėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, jog atmetus ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį, „faktiškai liko neišspręstas ginčas dėl naudojimosi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų, nuotekų surinkimo paslaugos teikimo atnaujinimo. Užvesto ginčo dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros naudojimo nėra pagrindo traktuoti tik kaip reikalavimo dėl panaudos sutarties sudarymo“. Akcentuotina, jog paminėtos nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3- 445-695/2015, faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, nes minėtoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl įpareigojimo išpirkti infrastruktūros objektą, bet dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį, t. y. dėl naudojimosi tinklais sąlygų ir tvarkos.
Penkta, ieškinio dalyko ir pagrindo nurodymas yra išimtinė ieškovo teisė (CPK.135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškovė byloje nekėlė klausimo dėl naudojimosi ginčo tinklais sąlygų ir tvarkos nustatymo, o laikėsi kategoriškos pozicijos, jog teismas turi įpareigoti atsakovę išpirkti ginčo tinklus. Sutiktina su trečiuoju asmeniu, jog esant paminėtoms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo išeiti už ieškinio ribų.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Trečiasis asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti 720 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti užmokestį. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistina 720 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karkasonas“ 720 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.