Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, AAD) vyriausiosios specialistės A. P. 2020-12-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3740-2020 A. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas subendrinta 350 Eur dydžio bauda už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai 2019-01-22 14.35 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, automatinio mėginių semtuvo paėmė į (duomenys neskelbtini) išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus (2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-35/1) nustatė 1,10 µg/l Di(2-etilheksil) ftalato (normatyvas 0 µ/l), 0,071 µ/l 4 – nonilfenolio (šakotasis) (normatyvas 0 µ/l), 0,062 µ/l nonilfenolių (techninis mišinys) (normatyvas 0 µ/l) koncentracijas. AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiams išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 šios rastos prioritetinės pavojingos medžiagos nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. Dėl to buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 6 punktų, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimai. Už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnio 1 dalyje padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š., kuris nuo 2019-01-01 iki 2019-11-14 būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ laikinuoju generaliniu direktoriumi, neužtikrino teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi, nesiėmė veiksmų tinkamam nuotekų valymo įrenginių darbui organizuoti bei tokiu būdu jo vadovaujama įmonė vykdė veiklą nesilaikant (nepatikslinus) Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 specialiojoje dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ nustatytų nuotekų išleidimo sąlygų. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

Dėl neįrodytų nusižengimų padarymo aplinkybių

3.20. Apeliantas pažymi, jog aplinkybę, kad jog ftalatai ir nonilfenoliai nėra išvalomi iš nuotekų dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos, A. Š. įrodinėjo kitos tame pačiame teisme nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-319-526/2019 metu nustatytais prejudiciniais faktais. O būtent, dėl 2019-01-22 AAA specialistų paimto mėginio (2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-35/1) AB „(duomenys neskelbtini)” Klaipėdos miesto nuotekų valykloje ir jo pagrindu esą nustatytų aplinkosauginių pažeidimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose jau buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė K. B.. Teismas 2019-09-26 nutarimu minėtą administracinio nusižengimo bylą K. B. nutraukė. Teismas minėtoje byloje aiškiai nurodė, jog „situacija dėl ginčytinų pavojingų nuotekų <...> yra jau seniai žinoma. Tačiau priemonių dėl leidime TIPK nustatytų nuotekų išleidimo nesiimta dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos – nepajėgumo technologiškai išvalyti išleidžiamas nuotekas, todėl siekiant spręsti susidariusią problemą dėl pavojingų medžiagų valymo, reikalingas <...> tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bandant suvaldyti pavojingų medžiagų patekimą į nuotekų valymo įrenginius bei užtikrinant technologines galimybes jau surinktų teršalų valymui“. Taigi minėtame 2019-09-26 nutarime teismas aiškiai nurodė, jog ne AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojai yra atsakingi dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos, kai tam tikrų ūkio subjektų teršalai patenka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklą ir dėl technologinio įmonės nepajėgumo nėra išvalomi, nėra įtraukiami ar net jų nespėjama įtraukti į taršos leidimą, o tai yra bendras tiek AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek AAD bei jam pavaldžių įstaigų dalykas, dėl kurio kilusios problemos turi būti sprendžiamos bendradarbiavimo būdu, o ne administracinėmis nuobaudomis baudžiant už tai, ko įmonė ar jos darbuotojai negali įgyvendinti. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas padarė visiškai priešingas išvadas to paties teismo jau padarytoms administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 priimant 2019-09-26 nutarimą, kuriomis A. Š. rėmėsi kaip prejudiciniais faktais. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog: „teismo vertinimu remiantis šiais pareiškėjo pateiktais duomenimis negalima daryti išvados, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ negali įsirengti valymo įrangos, kuri galėtų išvalyti pavojingas prioritetines medžiagas. Kauno technologijos universiteto 2020 m. liepos mėnesio ataskaita patvirtina, kad tokia technologinė galimybė šiuo metu egzistuoja ir yra taikoma užsienyje. Tuo labiau šie duomenys nepaneigia AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip nuotekų surinkėjo ir išleidėjo į aplinką ūkio subjekto pareigos į gamtinę aplinką išleisti nuotekas, kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už ribinę leidžiamą ir / ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Byloje nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini) tokio leidimo neturėjo, o tai, kad po pažeidimo nustatymo pateikė prašymą jį gauti (patikslinti turimą), tik įrodo įmonės atsakingų asmenų suvokimą apie tokio leidimo būtinumą ir juridinio asmens pareigą jį turėti“. Apelianto vertinimu taip pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paneigė to paties teismo dar 2019-09-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 padarytas išvadas, jog ne AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojai (šiuo atveju ir A. Š.) yra atsakingi dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos, kai tam tikrų ūkio subjektų teršalai patenka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklą ir dėl technologinio įmonės nepajėgumo nėra išvalomi, nėra įtraukiami ar net jų nespėjama įtraukti į taršos leidimą, o tai yra bendras tiek AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek AAD bei jam pavaldžių įstaigų dalykas, dėl kurio kilusios problemos turi būti sprendžiamos bendradarbiavimo būdu, o ne administracinėmis nuobaudomis baudžiant už tai, ko įmonė ar jos darbuotojai negali įgyvendinti.

3.22. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė ir šiuos anksčiau paminėtus A. Š. į bylą pateiktus papildomus įrodymus, kurie tik patvirtino įrodinėjamą aplinkybę dėl susiklosčiusios visuotinės situacijos, dėl kurios nėra galimybių išvalyti ftalatais ir nonilfenoliais užterštų nuotekų ir kad reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ieškant šios problemos sprendimo būdų. Apylinkės teismas išvadą, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ gali įsirengti valymo įrangą, kuri galėtų išvalyti pavojingas prioritetines medžiagas, padarė remdamasis vien AAD pateikta Kauno technologijos universiteto 2020 m. liepos mėnesio ataskaita (toliau – Ataskaita). Tačiau ši Ataskaita negali būti pakankamu įrodymu byloje, pagrindžiančiu aplinkybę, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ gali išvalyti ftalatais ir nonilfenoliais užterštas nuotekas, nes: 1) ši ataskaita buvo parengta jau po 2019-01-22 nusižengimų padarymo, todėl teismas vertinti šio AAD įrodymo retrospektyviai negalėjo; 2) kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, Ataskaita yra vien teorinio pobūdžio, paremta užsienio šalių tyrinėjimais ir neturi jokio praktinio įgyvendinimo Lietuvoje pavyzdžių; 3) Ataskaitoje nėra nurodyta nė vienos pasiteisinusios technologijos kaip galėtų būti iš nuotekų visiškai išvalomi ftalatai ir fenoliai; 4) net ir laikant jog AB „(duomenys neskelbtini)“ turi galimybę įsirengti ftalatų ir fenolių valymo įrenginius, tai visuotinės problemos neišspręs, kadangi ši problema yra visos valstybės lygio problema, kai nei viena Lietuvos vandentvarkos įmonė nevalo ftalatų ir fenolių, nes nėra tokių technologijų, todėl viena įmonė, kokiu nors būdu pradėjusi iš nuotekų valyti ftalatus ir fenolius, visuotinės aplinkos teršimo problemos neišspręs; 5) teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog ftalatų ir fenolių valymo įrenginių įengimas reikalauja didelių finansinių investicijų, kurių be ES paramos neįmanoma gauti. Ir investicijų planavimas papildomam nuotekų valymui (fenolių, ftalatų) yra susijęs būtent su valstybės aplinkosaugine politika, t. y. tokio pobūdžio problemos sprendimui turi būti sukuriama strategija, numatomi finansavimo šaltiniai, parenkamos technologijos, atliekamas jų įdiegimas (įgyvendinimas) Lietuvos vandentvarkos įmonių nuotekų valymo įrenginiuose, ir tik paskui galima kalbėti apie aplinkos apsaugos institucijų vykdomą kontrolę dėl tinkamai/netinkamai išvalytų nuotekų kokybės ir atsakomybės tinkamai vykdyti priskirtas pareigas; 6) teismas neįvertino aplinkybės, jog valymo įrenginių įrengimas, pačios valymo technologijos sukūrimas gali užtrukti kelerius metus; 7) teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ pats nėra teršėjas, todėl egzistuojanti praktika – reikalavimas viešųjų paslaugų – geriamo vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui, kuris valdo nuotekų valymo įrenginius, turėti taršos leidimą, kuriame įrašytos pavojingos medžiagos, kurių šie įrengimai negali išvalyti ir nevalo, yra nepagrįstas. Taršos leidimų sistema gali ir turi būti tik tiesioginiams taršos subjektams, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinamas prevencinis gamtosaugos principas – „teršėjas moka“; Teismas neatkreipė dėmesio į Nuotekų tvarkymo reglamento 33 punkto nuostatas, jog „Į kitų asmenų valdomą nuotakyną išleidžiant gamybines nuotekas, kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už šio Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytą „Ribinė koncentracija į nuotekų surinkimo sistemą“ vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), turi būti planuojamos ir įgyvendinamos priemonės, skirtos mažinti prioritetinių medžiagų ir (ar) palaipsniui nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis, ir numatomi konkretūs šių priemonių įgyvendinimo terminai. Veiklos vykdytojas informaciją apie suplanuotas priemones ir jų įgyvendinimo terminus privalo pateikti nuotakyno valdytojui, AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai“. O būtent, jog AAD ir AAA nesiėmė jokių veiksmų, jog šiuo atveju būtų užtikrinta asmenų (veiklos vykdytojų) pareiga planuoti ir įgyvendinti priemones, skirtas mažinti prioritetinių medžiagų ir (ar) palaipsniui nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis, ir numatant konkrečius šių priemonių įgyvendinimo terminus bei pareigą apie suplanuotas priemones ir jų įvykdymo terminus pranešti AAD ir AAA; 8) teismas visiškai neįvertino AAD veiksmų, jog ši, užuot bendradarbiavusi su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis vandentvarkos įmonėmis, padėdama joms spręsti susidariusią valstybės lygio problemą, imasi baudėjo vaidmens ir negana to dar slapta užsakė Ataskaitą, kurią vėliau panaudojo byloje, kaip įrodymą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ neveikimo. Tuo tarpu AAD Ataskaitos duomenis galėjo paskelbti viešai, sukurti jos įgyvendinimo planą / rekomendacijas visoms vandentvarkos įmonėms nurodant konkrečią, labiausiai pasiteisinusią valymo technologiją, jeigu tokia yra sukurta (tai bandė įrodinėti byloje). Taigi iš AAD Klaipėdos valdybos pasigendama akivaizdaus bendradarbiavimo, kadangi ši įstaiga, užuot padėjusi spręsti AB „(duomenys neskelbtini)“ iškilusias problemas, kurios yra aktualios visam Klaipėdos miestui ir rajonui, imasi priemonių bausti visus iš eilės šios įmonės darbuotojus; 9) pasigendama bendradarbiavimo ir tarp pačių aplinkosaugą vykdančių instituciją, kadangi Aplinkos ministerija prie Aplinkos ministerijos laikėsi priešingos AAD pozicijos dėl teršalų valymo galimybės, o būtent: „Aplinkos ministerijos prokuratūrai pateikta pozicija, jog miestų nuotekos neturi galimybių valyti ftalatus, sunkiuosius metalus ir daugelį kitų pavojingų medžiagų, todėl nėra reikalavimo ar praktikos (taip pat ir kitose šalyse) miestų nuotekų valyklas pritaikyti valyti specifinius teršalus. Pagrindinis reikalavimas ir principas, kurio turi būti laikomasi, tai negali būti viršijamos didžiausios leistinos teršalų koncentracijos (DLK), taip nedarant neleistino neigiamo poveikio aplinkai. Jei nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta riba neviršijama, laikytina, kad neleistino neigiamo poveikio aplinkai nedaroma, tačiau tai neatleidžia nuotekų išleistuvą valdančio asmens nuo prievolės įtraukti ši teršalą į turimą leidimą ir nustatyta tvarka sumokėti mokestį už išleistą teršalo kiekį.“

Dėl naujų įrodymų pateikimo

3.26. Apeliantas paaiškina, jog šie įrodymai su apeliaciniu skundu yra teikiami tik dabar, kadangi tik po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo, jog teismas visiškai neįsigilino į susiklosčiusią situaciją ir nepagrįstai atmetė A. Š. atstovo į bylą pateiktus įrodymus, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės valyti ftalatais ir nonilfenoliais užterštų nuotekų, ir kad jų Lietuvoje niekas nevalo, nes nėra sukurta ir įdiegta valymo technologijų. Teismas visiškai neįvertino, jog tai yra valstybinio lygio problema, kuri turi būti sprendžiama ne vieno ūkio subjekto (šiuo atveju AB „(duomenys neskelbtini)“), o visos valstybės lygiu, bendradarbiaujant ir aplinkosaugos institucijoms. Todėl šiais naujais į bylą teikiamais įrodymais yra pagrindžiamos A. Š. byloje įrodinėjamos aplinkybės bei paneigiama Kauno technologijos universiteto 2020 m. liepos mėnesio ataskaita, kuri, kaip jau minėta, yra vien teorinio pobūdžio, neparemta jokiu praktiniu įgyvendinimu Lietuvoje. Pažymi, jog norsftalatų ir nonilfenolių neišvalymo iš nuotekų problema buvo ne esminis, o tik fakultatyvus nagrinėjimo dalykas, tačiau, kaip paaiškėjo iš skundžiamos nutarties, būtent tai teismui sutrukdė byloje priimti teisingą sprendimą. Papildomi įrodymai pagrindžia apylinkės teismo padarytų išvadų nepagrįstumą ir tai, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos ir didžiausią dėmesį skyrė su ginčo esme mažiausiai susijusiems dalykams ir įrodymams, kurių pagrindu teismas išėjo už nagrinėjamo ginčo ribų. Dėl šios priežasties ginčą dėl administracinės atsakomybės konkrečiam fiziniam asmeniui taikymo išsprendė plečiamai.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato J. Jankausko apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti vedėjos funkcijas, A. P. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-03-25 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde ginčijama A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotus ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus ir siekiama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

9. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.

10. Pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. ANK 316 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas dėl juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens, kuris nesiėmė priemonių pažeidimui išvengti, kaltės.

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, jog administracinių nusižengimų jis nepadarė. Teismas nurodė, kad 2019-01-22 14.35 val. iš Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paimtame į Kuršių marias išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginyje nustatytos 1,10 µg/l Di(2-etilheksil) ftalato, 0,071 µ/l 4-nonilfenolio (šakotasis), 0,062 µ/l nonilfenolių (techninis mišinys) koncentracijos (t. 1, b. l. 33–35). AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame Taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 2019-01-22 (nuotekų mėginio ėmimo dieną) šios medžiagos nebuvo įtrauktos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų (t. 1, b. l. 72–75, 122–125). A. Š. būdamas laikinuoju generaliniu direktoriumi neinicijavo taršos leidimo sąlygų tikslinimo procedūrų, kad į taršos leidimo sąlygas būtų įtraukti teršalai (Di(2-etilheksil) ftalatas, 4-nonilfenolis (šakotasis), nonilfenolis (techninis mišinys)) ir dėl tokio jo neveikimo juridiniam asmeniui (veiklos vykdytojui) AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-22 išleidžiant į aplinką nuotekas su minėtais teršalais buvo padaryti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai. Tokiu būdu buvo pažeisti AAĮ 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 19² straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 6 punktų, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimai.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog dar iki 2019-01-22 fiksuoto pažeidimo, tai yra 2014-02-27, 2017-02-16 ir 2018-02-14 AAA specialistai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklos ėmė mėginius ir jau tada 2014-03-24, 2017-03-01 ir 2018-03-16 tyrimų protokolais buvo nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ su nuotekomis į aplinką išleidžia teršalus (nonilfenolius, di(2etilheksil) ftalatus). Taigi, kad į aplinką su nuotekomis yra išleidžiami minimi teršalai, kurie neįtraukti į taršos leidimą, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma jau seniai, todėl A. Š., 2019-01-01 pradėjęs dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ laikinuoju generaliniu direktoriumi, turėjo galimybę su šiais duomenimis susipažinti ir kreiptis dėl taršos leidimo sąlygų tikslinimo, tačiau iš nerūpestingumo to nepadarė.

13. Apygardos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti. Pažymėtina, jog tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tiek Institucijos vyriausioji specialistė apygardos teismui pateiktame atsiliepime aptardami A. Š. inkriminuotų 2019-01-22 nusižengimų padarymo aplinkybes nepagrįstai tapatina juridiniam asmeniui AB „(duomenys neskelbtini)“ (veiklos vykdytojui) dar nuo 2014 m. pradžios žinomas aplinkybes apie į aplinką su nuotekomis išleidžiamus teršalus (nonilfenolius, di(2etilheksil) ftalatus) su A. Š. žinomomis aplinkybėmis. Tai, kad šios aplinkybės jau gerokai anksčiau buvo žinomos AB „(duomenys neskelbtini)“, savaime nepatvirtina, jog jos būtent nuo tada buvo žinomos ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad A. Š. AB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2019-01-01, t. y. likus vos trims savaitėms iki 2019-01-22 mėginio paėmimo ir didesnio negu numatyta AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame taršos leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 aplinkos teršimo fiksavimo. Nors AB „(duomenys neskelbtini)“ dar nuo 2014 m. buvo žinoma, kad ji į aplinką išleidžia jai išduotame taršos leidime nenurodytas medžiagas, tačiau tai savaime nereiškia, jog A. Š., kuris laikinojo generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti tik nuo 2019-01-01, gali būti atsakingas už dar iki šios datos AB „(duomenys neskelbtini)“ darytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir galėjo spėti šiuos tęstinio pobūdžio pažeidimus pašalinti per itin trumpą trijų savaičių laikotarpį iki 2019-01-22. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuotekų tvarkytoja, o ne teršėja, be to, nagrinėjamu atveju neturėjo objektyvių galimybių neišleisti į aplinką į taršos leidimą Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 neįtrauktų teršalų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu vienintelis veiksmas, kurį esant tokiai susiklosčiusiai situacijai galėjo atlikti įmonė, buvo kreipimasis į AAA dėl taršos leidimo sąlygų patikslinimo, o taip ir buvo padaryta, nes 2019-09-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AAA dėl Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL-KL.2-13/2015 patikslinimo (t. 1, b. l. 126–146).

14. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-35/1 atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir patikimumo reikalavimus. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad nuotekų mėginiai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ automatinio mėginių semtuvo anksčiau buvo imti ne kartą, tarp jų būta atvejų, kai nustatytos teršalų ribinės vertės nebuvo viršytos, tuo tarpu AB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitus automatinio semtuvo indą į stiklinį, jos išleidžiamose nuotekose vis tiek buvo aptikti ftalatai ir nonilfenoliai, šią aplinkybę patvirtino liudytoja A. G.. Todėl, apylinkės teismo nuomone, plastikinės automatinio semtuvo dalys ženklios įtakos tyrimų rezultatams, užfiksuotiems 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolu Nr. P-001-2019-35/1, neturėjo. Teismas pažymėjo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ minėto protokolo neskundė, nors turėjo tokią galimybę. Apygardos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti.

15. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas neproporcingai didelę reikšmę suteikė liudytojos Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vedėjos A. G., kuri nedalyvavo 2019-01-22 atliktame mėginių paėmime ir nematė, kaip jie buvo paimti, parodymams ir aplinkybei, jog 2019-01-22 nuotekų mėginių tyrimus atliko akredituota laboratorija, o tyrimo protokolų duomenų AB „(duomenys neskelbtini)“ neskundė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. D., kuri 2019-01-22 buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos vadovė, parodė, kad ginčo objektu tapęs nuotekų mėginys nustatyta tvarka buvo paimtas 2019-01-21 13.20 val. AAA specialistė N. B. užplombavo automatinį mėginių semtuvą, kuris parą rinko mėginį. Tada, kitos dienos 12.20 val., mėginys buvo paimtas ir Institucijos darbuotoja išsivežė jį tirti. Yra nustatytas reikalavimas, kad fenoliai ir ftalatai turi būti imami į stiklinius indus ir be jokio kontakto su plastiku, tuo tarpu automatiniame mėginių semtuve jis imamas į plastikinį indą per plastikinę žarnelę. Nuo 2020-02-05 bendrovės monitoringo programoje patvirtinta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekamas ftalatų ir fenolių tyrimas, jam imamas momentinis mėginys, kuris tiesiai iš latako, pilamas į stiklinį indą ir uždengiamas folija, užtikrinant kuo mažesnį kontaktą su plastiku (t. 2, b. l. 18–21). Pažymėtina, jog vandens kokybės nustatymą bei su tuo susijusį mėginių ėmimą reglamentuojančio LST EN ISO 5667-3:2018 standarto A.1 lentelėje nurodyta, kad tiriamoji medžiaga – fenoliai, alkilinti fenoliai bei ftalatai turi būti imami į stiklo indus. Šis reikalavimas paaiškinamas cheminėmis tiriamų medžiagų savybėmis, t. y. tirpumu ir reagavimu su kitomis, ypač plastikinėmis, medžiagomis. Apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitus automatinio semtuvo indą į stiklinį, jos išleidžiamose nuotekose vis tiek buvo aptikti ftalatai ir nonilfenoliai, o anksčiau būta atvejų, kai nustatytos teršalų ribinės vertinės nebuvo viršytos, nagrinėjamu atveju negali savaime neginčijamai patvirtinti, jog tai, kad vandens mėginiai parą išbuvo plastikinėse automatinio mėginių semtuvo talpose, neturėjo įtakos nuotekų mėginių tyrimo rezultatams. Be to, vien tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-001-2019-35/1 neskundė, taip pat savaime nepatvirtina, jog nuotekų mėginių paėmimo procedūra buvo atlikta tinkamai. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog apelianto keliama versija, kad buvo pažeista nuotekų mėginio ėmimo procedūra ir tai galėjo iškreipti nuotekų mėginių tyrimo rezultatus, šioje byloje nėra iki galo paneigta.

16. Sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ gali įsirengti valymo įrangą, kuri galėtų išvalyti pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis (ftalatais ir nonilfenoliais) užterštas nuotekas, iš esmės padarė remdamasis vien AAD pateikta Kauno technologijos universiteto 2020 m. liepos mėnesio ataskaita, kuri yra teorinio pobūdžio, parengta jau po 2019-01-22 pažeidimų fiksavimo ir joje aptariami valymo technologijų taikymo pavyzdžiai užsienyje.

17. Tuo tarpu prie apeliacinio skundo pridėtame Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento B. M. 2021-03-22 rašte (t. 2, b. l. 57) yra nurodyta, kad:

17.1. Lietuvoje nėra nė vienos veikiančios nuotekų valyklos, kurioje komunalinių nuotekų valymas būtų vykdomas naudojant mikroteršalų valymo technologijas. Asociacijos duomenimis, technologinių sprendimų ftalatų ir fenolių valymui neturi ne tik Lietuvos vandens tiekimo įmonės – tokių technologijų kol kas nėra visame pasaulyje. Šalies vandentvarkos įmonės jau ne kartą viešai tvirtino, kad neturi nei techninių, nei finansinių galimybių apriboti ar reguliuoti ftalatų ir fenolių patekimą į valymo įrenginius, ir kvietė aplinkosaugininkus sutelkti pajėgas šios problemos sprendimui. Tiek Aplinkos ministerija, tiek ir ministerijai pavaldžios įstaigos laikėsi pozicijos, jog miestų nuotekų valymo įrenginiai neturi galimybių valyti ftalatų ir fenolių, todėl nėra reikalavimo ar praktikos (taip pat ir kitose šalyse) miestų nuotekų pritaikyti valyklas specifiniams teršalams valyti. Taip pat nebuvo reikalaujama šių teršalų įtraukti į taršos leidimus bei deklaruoti ir mokėti mokesčius už jų išleidimą.

17.2. Vandentvarkos įmonės turi tik biologinio valymo įrenginius, o ftalatų ir fenolių valymui reikalingi cheminiai valymo įrenginiai. Ftalatų ir fenolių problemai spręsti, pirmiausia reikėtų ieškoti strateginių sprendimų – t. y. šalyje kurti nuoseklią sistemą, įgalinančią riboti ar užkardyti ftalatų naudojimą kasdienėje buityje ir pramonėje. Tam reiktų keisti įstatymus, leidžiančius apmokestinti didžiausius teršėjus – ir privačius, ir juridinius asmenis. O jau tuomet, įdiegiant naujausias technologijas, galinčias išvalyti tai, kas liko ir gali patekti į gamtinę aplinką, tirti galimus neatitikimus. Tad sprendžiant šias problemas reiktų investicijų į valymo įrangą bei griežtinti potencialių teršėjų kontrolę. Kiek Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai yra žinoma, kol kas tik mažose Šveicarijos bei Vokietijos laboratorijose atliekami eksperimentai, o pramoninių įrenginių rinkoje nėra, tad net ir investuoti nėra į ką.

17.3. Šiuo metu technologijos tik skinasi kelią ir yra ypač brangios, reikalaujančios didelių investicijų, o paskui ir eksploatacinių kaštų, personalo perkvalifikavimo, laboratorinių tyrimų atlikimo prieinamumo ir naujų susidarančių atliekų tvarkymo. Šveicarija – pirmoji šalis Europoje, kuri labai stipriai investuoja į tokias valymo technologijas. Pvz., planuojama, kad 100 nuotekų valyklų virš 10 000 GE įsidiegs šias valymo technologijas, tačiau 75 proc. reikiamų lėšų bus finansuojama iš valstybės biudžeto, 25 proc. – iš savivaldybės (tiksliau savivaldybės įmonės investicinių / surinktų / uždirbtų lėšų) biudžeto. Finansavimas prasidėjo 2016 m. ir numatoma, kad baigsis 2040 metais.

17.4. Vokietijos aplinkosaugos agentūros skaičiavimais papildomos išlaidos įdiegti tokias valymo technologijas 230 nuotekų valyklų (virš 10 000 GE), kurios išvalo 50 proc. visų Vokietijos nuotekų, sudarys nuo 10,4–10,9 mlrd. eurų per 25 metų periodą. 415–435 mln. eurų per metus. 2012 metais Vokietijos Baden-Württemberg žemėse įkurtas Mikroteršalų kompetencijų centras, kuris teikia konsultacijas nuotekų valyklų operatoriams, projektuotojams ir valdžios institucijoms. Baden-Württemberg aplinkos ministerija išleido darbinį dokumentą „Mikroteršalų šalinimas nuotekų valyklose“, nustatė techninius kriterijus prioritetinių nuotekų valyklų atrinkimui ir jų modernizavimui bei išvalymo efektyvumo reikalavimus mikroteršalų valymui. Mikroteršalų kompetencijų centras parengė gaires reikiamų procedūrų atlikimui. Mikroteršalų kompetencijų centras 2021 m. nurodė, kad iš 906 Baden-Württemberg žemėse veikiančių nuotekų valyklų – tik 19 yra įdiegtos mikroteršalų valymo technologijos (2 – panaudojant ozonavimą, 3 – aktyvuotos anglies granulės, 14 – aktyvuotos anglies milteliai).

17.5. Mikroteršalų valymas – bendra Lietuvos problema ir jos sprendimo būdai turi būti aktualūs ne tik vandentvarkos įmonėms, kurioms siekiama perkelti atsakomybės naštą, bet ir Aplinkos ministerijai, t. y. pirmiausia turi būti suformuota mikroteršalų šalinimo nuotekų valymo veikloje valstybės aplinkosauginė politika ir įgyvendinimo strategija Lietuvoje 2021–2030 (pvz., kiek ir kokių teršalų planuojama išvalyti bendru valstybiniu mastu; kiek ir kokio dydžio Lietuvos vandentvarkos įmonių nuotekų valymo įrenginių reikia atrinkti, kuriuose numatoma įdiegti mikroteršalų valymo technologijas, kad būtų pasiekti užsibrėžti mikroteršalų išvalymo rodikliai; technologijų parinkimas, galimi finansavimo šaltiniai; įgyvendinimo plano sukūrimas ir t. t.).

17.6. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai nėra žinoma, kaip yra užtikrinamas Nuotekų tvarkymo reglamento 331 punkto nuostatų įgyvendinimas. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai nėra žinomi jokie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ar Aplinkos apsaugos agentūros konkretūs atlikti veiksmai, jog būtų užtikrinta asmenų (veiklos vykdytojų) pareiga planuoti ir įgyvendinti priemones, skirtas mažinti prioritetinių medžiagų ir (ar) palaipsniui nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis, numatant konkrečius šių priemonių įgyvendinimo terminus bei pareigą apie suplanuotas priemones ir jų įvykdymo terminus pranešti AAD ir AAA. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos dėl visiškai nesuprantamų priežasčių visą atsakomybę yra perkėlusios nuotakynus eksploatuojančioms vandentvarkos įmonėms, o ne tikriesiems aplinkos teršėjams, kurie šiuo atveju yra visiška nekontroliuojami ir yra nebaudžiami.

18. Įvertinus šio procesinio sprendimo 17 punkte pateiktas išvadas, skundą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo generalinio direktoriaus A. Š., kuris šias pareigas pradėjo eiti nuo 2019-01-01 ir iki 2019-01-22 fiksuotų pažeidimų įmonei vadovavo vos 3 savaites, objektyvios galimybės per tokį trumpą laiką jo vadovaujamoje įmonėje organizuoti įrangos, galinčios išvalyti ftalatais ir nonilfenoliais užterštas nuotekas, įdiegimą.

19. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog 2019-01-22 14.35 val. A. Š., kuris nuo 2019-01-01 iki 2019-11-14 būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ laikinuoju generaliniu direktoriumi, neužtikrino teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi, nesiėmė veiksmų tinkamam nuotekų valymo įrenginių darbui organizuoti bei tokiu būdu jo vadovaujama įmonė vykdė veiklą nesilaikant (nepatikslinus) Taršos leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 specialiojoje dalyje „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas“ nustatytų nuotekų išleidimo sąlygų.

20. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kita vertus, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Įvertinus, tai kas aptarta anksčiau, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, A. Š. veiksmuose (neveikime) nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai, todėl Institucijos 2020-12-14 nutarimas, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 246 straipsnio 1 dalyje ir 316 straipsnyje numatytus nusižengimus ir nubaustas subendrinta 350 Eur dydžio bauda, ir dėl jo priimta skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-03-05 nutartis, naikintini ir administracinio nusižengimo byla A. Š. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. P. 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3740-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį ir 316 straipsnį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.