Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjai – patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui K. B., jos atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Astai Peleckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl 2019-06-03 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1761-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-05-24 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas surašė K. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-1269-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 246 straipsnio 1 dalį. Dokumente nurodyta, kad 2019-01-22 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrocheminių tyrimų skyriaus (toliau ir - Agentūra) specialistai iš AB „K. v.“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvu paėmė mėginius komunalinių nuotekų išleidime Į Kuršių marias. Ištyrus mėginius nustatytas aplinkos teršimas nuotekomis, pažeidžiant kitas leidime nustatytas sąlygas, t. y. kad pagal Agentūros atliktų tyrimų (2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-35/1) duomenis, išleidžiamose nuotekose nustatyta Di (2-etilheksil) ftalato 1,10 µg/l, (normatyvas 0 µg/l, 4-nonilfenolio (šakotasis) 0,071 µg/l (Normatyvas 0 pg/l) ir nonilfenoliai (techninis mišinys) 0,062 µg/l (normatyvas 0 µg/l), kurie nenumatyti AB „Klaipėdos vanduo“ turimame TIPK leidime. Tokiais veiksmais AB „K. v.“ atsakingas asmuo K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75, aktuali redakcija nuo 2016-08-01) 19 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus bei kitas TIPK leidimo Nr. (11.2-30-66/2005) 29 lentelėje „Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“ nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas. Administracinio nusižengimo padarymo vieta, data, laikas – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2019-01-22, 14:35 val. iki 2019-03-25, 11:00 val. (b. l. 130-131).

2019-06-03 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Peleckienė 2019-05-24 administracinio nusižengimo protokolo pagrindu priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1761-2019, pagal kurį K. B. nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jai paskirta nuobauda - 670 Eur bauda (b. l. 136-137).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau ir – Institucija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė palikti 2019-06-03 nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nesutinkama su pareiškėjos atstovo teiginiu, jog Agentūros specialistai ydingai paėmė mėginį, t. y. nesilaikė nustatytų mėginių ėmimo procedūrų, dėl ko gauti neteisingi mėginio tyrimų rezultatai, rasti protokole nurodyti teršalai. Institucijos nuomone, šis pareiškėjos atstovo argumentas laikytinas nepagristu, nes nuotekų mėginius 2019-01-22, 14:35 val., iš Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo komunalinių nuotekų išleidime į Kuršių marias paėmė Agentūros specialistai iš automatinio mėginių semtuvo, priklausančio AB „K. v.“. Mėginiai paimti tinkamai, laikantis LST ISO 5667-10:2011 ir LST EN ISO 5667-3:2018 standartų reikalavimų (tamsūs stikliniai indai su folija po butelio kamšteliu: kontroliuojamos bei užtikrinamos mėginių transportavimo, saugojimo sąlygos ir kt.). Atkreipia dėmesį, jog Agentūroje yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/1LC 17025:2005 reikalavimus. Agentūra mėginių ėmimui ir / ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus (Agentūra akredituota pagal Lietuvos Nacionalinio akreditacijos biuro standartą LST EN ISO/IEC 17025:2005, akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.064) arba metodus, kuriems turi Leidimą, išduotą pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių, išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2004-12-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-711 (Leidimo Nr. 1488160).

AB „K. v.” Klaipėdos miesto nuotekų valyklos aglomeracijos dydis (išleidžiamų nuotekų kiekis) >10000 GK, todėl išvalymo laipsnio vertinimui naudojamas vidutinis paros mėginys (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 Įsakymu Nr. D1-236 patvirtintas „Nuotekų tvarkymo reglamentas“). Iš Klaipėdos miesto nuotekų valyklos visada imamas vidutinis paros mėginys. Už automatinio mėginių semtuvo eksploataciją, priežiūrą, tinkamų mėginių saugojimo sąlygų užtikrinimu atsakingi ūkio subjektai, nagrinėjamu atveju, AB „K. v.“, kuri 1999-06-30 pastatė automatinį mėginių semtuvą ir eksploatuoja iki šiol. Tam, kad nekiltų abejonių ar plastikinės automatinio mėginių semtuvo dalys gali turėti ar turėjo įtakos atliktų nuotekų mėginių tyrimo rezultatams, AB „K. v.“ turi užtikrinti tinkamą nuotekų mėginių paėmimą, įrengti automatinį mėginių semtuvą, pagamintą iš inertinių (nekintamų) medžiagų. Institucijos nesutinkama su pareiškėjos atstovo skunde nurodytu, kad mėginio ėmimas ne tiesiai iš valyklos išleidžiamų jau išvalytų nuotekų srauto, bet iš automatinio mėginių semtuvo, turi esminės reikšmės nustatant rastus teršalus (ftalatus ir fenolius). Pareiškėjos atstovo manymu, Agentūros specialistai 2014, 2015, 2017, 2018 m. mėginius ėmė iš automatinio mėginių semtuvo ir gautuose tyrimų rezultatuose nustatydavo teršalus (ftalatus bei fenolius), o 2016 m. Agentūros specialistai ėmė momentinį mėginį iš nuotekų srauto ir jį ištyrus nebuvo rasti minimi teršalai. Tačiau, nesutinkama su šiuo Pareiškėjos atstovo argumentu, pirmiausia dėl to, jog pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą, iš Klaipėdos miesto nuotekų valyklos išleidžiamų nuotekų išvalymo laipsnio vertinimui turi būti naudojamas vidutinis paros mėginys. Antra, pareiškėjos atstovo minimas 2016 m. paimtas momentinis mėginio tyrimas (2016-01-27 Tyrimų protokolas P-CHA-2016-48/1) atspindi ne Klaipėdos miesto nuotėkų valyklos, o V. kolektoriaus išleidžiamų nuotekų kokybę. Todėl, tyrimų rezultatų negalima lyginti, nes tai visai kitokios nuotekos. V. kolektoriaus išleidžiamų paviršinių nuotekų kokybei įvertinti imamas momentinis mėginys, o iš Klaipėdos miesto nuotekų valyklos visada imamas vidutinis paros mėginys. Kadangi, mėginiai visada imami iš automatinių semtuvų, o 2014 - 2019 m. tyrimų rezultatai buvo įvairūs (taip pat ir mažesni už metodo aptikimo ribą), iš to galima daryti išvadą, kad plastikinės automatinio semtuvo dalys prioritetinių pavojingų medžiagų koncentracijų padidėjimui ženklios įtakos neturi. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog kontroliuojant ir kitą ūkio subjektą, esantį Kretingoje, eksploatuojantį automatinį mėginių semtuvą su plastikinėmis dalimis, prioritetinių pavojingų medžiagų nebuvo aptikta. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teigiama, kad Agentūros specialistai paėmė mėginius nepažeisdami mėginių ėmimą reglamentuojančių teisės aktų. Manoma, jog skunde minimi UAB „V. t.“ ftalatų, alkilfenolių ir jų eloksilatų analizės vandenyje rezultatai turi būti nevertinami, nes ištirti nuotekų mėginiai buvo paimti praėjus dvejiems mėnesiams po nusižengimo padarymo (2019-03-22 ir 2019-04-01) ir pažeidžiant Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas.

Atsiliepime pažymima ir tai, jog atsakomybė pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti reglamentuojami nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

Administracinė nuobauda K. B. buvo paskirta už tai, kad, būdama AB „K. v.“ Nuotekų departamento Vyriausiojo nuotekų tvarkymo technologo tarnybos vyriausiąja nuotekų tvarkymo technologe, neužtikrino, jog būtų laikomasi įmonės turimo TIPK leidimo 29 lentelėje nustatytų sąlygų. Tokiu būdu K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta ne dėl sąmoningo aplinkos teršimo nuotekomis, o dėl to, kad pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius nuotekų tvarkymą. Institucijos nuomone, K. B. turėjo imtis visų priemonių, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal teisės aktų reikalavimus. T. y., kilus būtinumui privalėjo koreguoti TIPK leidimą ar imtis kitų priemonių neteršti aplinkos nuotekomis (Nuostatų 3.5. p. p., 15, 17, 22 p.) Būtent nustatytų sąlygų nesilaikymas, aplaidus požiūris į numatytų reikalavimų privalomą vykdymą ir lėmė K. B. kaltę. Dėl to, daroma išvada, kad K. B. yra atsakinga, jog AB „K. v.” ūkinės veiklos objektus eksploatuotų pagal turimo TIPK leidimo 29 lentelėje nustatytas sąlygas. Todėl, nesutinkama su skundo argumentu, kad Pareiškėjos kaltės nėra.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta, K. B., parodė, kad nesutinka su nutarimu ir kaltinimu. Paaiškino, kad šią dieną valykla Institucijos nutarime nurodytų medžiagų neturi galimybės valyti, Lietuvoje technologija, leidžianti tai daryti, nenaudojama, nes reikalauja labai didelių investicijų ir išlaidų. Jos manymu, norint sustabdyti minėtų pavojingų medžiagų sklaidą, reikėtų apriboti atitinkamų plastikinių galinių patekimą į rinką bei nepriimti nuotekų į valyklą tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių. Aplinkos ministerijos atžvilgiu reikėtų galvoti apie nuotekų valymo įmonių finansavimą, technologijų atnaujinimą, investicijų pritraukimą. Tik tada galima taikyti atsakomybę fiziniams asmenims. Taip pat, paaiškino, jog šiuo metu tvarkomas reglamentavimas, kad papildomos pavojingos medžiagos būtų įrašomos į AB „K. v.“ taikomuosius dokumentus. Įmonė gavo nurodymus iš Aplinkos apsaugos agentūros pateikti duomenis iki 2019-10-01 ir įsirašyti medžiagas, nurodytas Institucijos nutarime į AB „K. v.“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau ir - TIPK leidimas). Net ir įrašius į minėtą leidimą minėtas medžiagas, įmonė jų negalės išvalyti. Dėl to, neišvengiamai gresia finansinė įmonės atsakomybė, kurios pasekmes jaus šalies gyventojai.

Teismo posėdyje Institucijos, priėmusios nutarimą atstovė, Asta Peleckienė, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad AB „K. v.“ pagal įstatymus turi pareigą prasinešti Aplinkos apsaugos departamentui apie esamą taršos situaciją įmonėje, užtikrinti, jog teršalai nepatektų į gamtinę aplinką, kontroliuoti abonentus. Apie taršos apraiškas įmonė turėjo pranešti jau nuo 2014 m. ir atitinkamas pavojingas medžiagas numatyti TIPK leidime. Aplinkos apsaugos departamentas yra kontroliuoja įstaiga, todėl turi pareiga vykdyti įstatymą. Nežino ar Kuršių marių užterštumas buvo tikrintas..

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos, K. B., atstovas advokatas, Osvaldas Martinkus parodė, jog palaiko skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju kalbama ne apie aplinkos teršimą kaip pavienį faktą, o apie aplinkos teršimą gamtos apsaugos valdymo srityje. Teigia, jog AB „K. v.“ nesiėmė priemonių, negalėjo imtis, nes technologijos Lietuvoje nėra įdiegtos ir taikomos. Mano, jog taikant atsakomybę AB „K. v.“, siekiama kad būtų įrašytos naujos pavojingos medžiagos įmonės TIPK leidime. Tada atsirastų ir pareiga tikrinti pramonės įmones, ar jų išleidžiamos nuotekos – taršios. Tačiau, šių pavojingų medžiagų negalima išvalyti dėl technologinio nepajėgumo. Taip teigia, kad mėginiai tikrinimui turėtų būti imami iš stiklinių indų. Tačiau, šiuo atveju nuotekos paimtos iš mėginių semtuvo, nuotekos saugotos plastikiniame inde. Jo manymu, pagrindinis teršėjas – ne įmonės, bet gyventojai, gausiai naudojantys plastikinius gaminius. Nesant K. B. veiksmuose kaltės, prašo bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str. 1 d. 2 p.).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, K. B., pateikto skundo su priedais, Institucijos priimtų procesinių dokumentų, atsiliepimo į skundą, išnagrinėti ir kiti pateikti rašytiniai įrodymai:

2001 m. AB ,,M.” Klaipėdos miesto nuotekų valyklos aerotanko rekonstrukcijos atestato Nr. 0333, kuriame be kitos techninės informacijos nurodytos ir 4 rūšių valomi teršalai, kopija: organinės medžiagos (BDS₇) - 15 mg/1; suspenduotos medžiagos (SM) – 20 mg/1; bendras azotas (Nb) - 15 mg/1; bendras fosforas (Pb) - 1,5 mg/1 (b. l. 15-16);

UAB „K. v.“ įgalioto asmens K. B. rašto Dėl prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimo Institucijai kopija (b. l. 39-40);

2019-03-19 pradėtos K. B. administracinio nusižengimo bylos Nr. AM-AAD-ANR_N-1761-2019 (ROIK:19099068546) (73 lapai) kopija (b. l. 69-141);

2009-12-28 atnaujinto, 2014-04-11 koreguoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005 AB „K. v.“ kopija (b. l. 97-127; 107-111), iš kurios matyti, jog dokumento 29 lentelėje „Leidžiamų išleisti nuotekų išleidimo sąlygos“ nėra nurodyti 2019-01-22 mėginyje rasti teršalai - (Di (2-etilheksil) ftalatas, 4 - nonilfenolio (šakotasis) ir nonilfenoliai (techninis mišinys);

2019-04-23 AB „K. v.“ įgaliojimo Nr. 2019/S.01-1090 kopija, iš kurios matyti, kad bendrovė įgaliojo Nuotekų departamento vyriausiąją nuotekų tvarkymo technologę K. B. atstovauti AB „K. v.“ administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime (b. l. 129);

ir kita Institucijos su administracinio nusižengimo byla pateikta medžiaga.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, jog K. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, kas leistų konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamoje situacijoje pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 19 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ANK 246 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo.

ANK 246 straipsnyje reglamentuojamas aplinkos teršimas nuotekomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 Eur.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo pažeista AAĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Nuotekų tvarkymas - teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 21 p.).

Kaip matyti, pati administracinėn atsakomybėn patraukta K. B. teisme patvirtino, jog AB „K. v.“, kaip ir visoms Lietuvos vandentvarkos įmonėms, trūksta technologinių laboratorinių kontrolės pajėgumų, kurie leistų išvalyti prioritetines pavojingas medžiagas, kurios buvo užfiksuotos pagal 2019-01-22 Agentūros specialistų paimtus mėginius ir įvardintos Institucijos procesiniuose dokumentuose. Iš K. B. pareiginių nuostatų GN - 2, 2012-09-03 matyti, kad ji dirba AB „K. v.“ Nuotekų departamento Vyriausiojo nuotekų tvarkymo technologo tarnybos vyriausiojo nuotekų tvarkymo technologės pareigose. Vyriausiasis nuotekų tvarkymo technologas privalo turėti aukštojo išsilavinimo diplomą ir praktinę nuotekų valymo darbo patirtį (Nuostatų 1 p.), sugebėti savarankiškai atlikti pavestą darbą (Nuostatų 3.1. p. p.), vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aklais, susijusiais su atliekamu darbu, įmonės įstatais, vadovo įsakymais, darbo vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais bei ISO 9001 ir ISO 14001 standartais (Nuostatų 3.5. p.p.), mokėti, žinoti ir išmanyti gamybos proceso technologiją ir specializaciją (Nuostatų 3.7. p.p.). Iš pareiginių nuostatų 11 punkto matyti, kad vyliausiasis nuotekų tvarkymo technologas privalo diegti ir tobulinti naujausius šalies ir užsienio pasiekimus nuotekų valymo srityje, 15 punktas pažymi, kad privalo pastoviai stebėti darbų srautus nuotekų valykloje (ose) ir teikti pasiūlymus vadovui dėl darbo optimizavimo, iš 17 punkto matyti, kad privalo peržiūrėti ir derinti projektus, susijusius su Nuotekų departamento ūkiu, iš 20 punkto matyti, kad įsipareigoja vykdyti Nuotekų departamento vyriausiojo nuotekų tvarkymo technologo funkciją, iš 22 punkto -, kad įsipareigoja laiku pateikti vadovui visą reikalingą informaciją.

Administracinė nuobauda K. B. buvo paskirta už tai, kad, būdama AB „K. v.“ Nuotekų departamento Vyriausiojo nuotekų tvarkymo technologo tarnybos vyriausiąja nuotekų tvarkymo technologe, nesiėmė būtinų priemonių, kad iš komunalinių nuotekų valymo įrenginio išleidžiamos nuotekos būtų išvalytos iki nustatytų normų, dėl ko teršalais nuotekose buvo užterštos Kuršių marios, ir tuo pažeidė TIPK leidimo Nr.(1 1.2)-30-66/2005 29 lentelėje „Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“ nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2019-01-22, 14:35 val., Agentūros specialistai paėmė komunalinių nuotekų išleidime į Kuršių marias mėginius iš Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurį eksploatuoja AB „K. v.“. Atlikus paimtų mėginių tyrimus (2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-35/1) nustatyta, jog išleidžiamose komunalinėse nuotekose yra teršalai: Di (2-etilheksil) ftalato 1,10 µg/l, (normatyvas 0 µg/l, 4-nonilfenolio (šakotasis) 0,071 µg/l (Normatyvas 0 pg/l) ir nonilfenoliai (techninis mišinys) 0,062 µg/l (normatyvas 0 µg/l), kurie nenumatyti AB „K. v.“ turimame TIPK leidime.

Įvertinus K. B. skundo argumentus, teisme duotus paaiškinimus, byloje surinktą medžiagą, matyti, jog patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo atstovauja vandentvarkos įmonę AB „K. v.“, kuri yra privatus juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą. Įmonė pagal veiklos įstatus Klaipėdos mieste ir rajone atlieka visuotinį nuotekų surinkimą, transportavimą, valymą, apskaitą, tyrimą, išleidimą į aplinką ir valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymą. Pagal 2001 m. AB ,,M.” Klaipėdos miesto nuotekų valyklos aerotanko rekonstrukcijos atestatą Nr. 0333, įmonėje AB „K. v.“ nustatytas 4 rūšių teršalų valymas: organinės medžiagos (BDS₇); suspenduotos medžiagos (SM); bendras azotas (Nb); bendras fosforas (Pb). Tačiau, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009-12-28 atnaujintame, 2014-04-11 koreguotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005 AB „K. v.“ dokumento 29 lentelėje - „Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“, nėra nurodyti 2019-01-22 paimame Agentūros mėginyje rasti teršalai - (Di (2-etilheksil) ftalatas, 4 - nonilfenolio (šakotasis) ir nonilfenoliai (techninis mišinys).

Nors tiesioginė atsakomybė už Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą į gamtinę aplinką tenka vandentvarkos įmonei, bet AB „K. v.“ šiuo metu neturi fizinių galimybių suvaldyti tokių medžiagų patekimą į nuotekų valymo įrenginius ir šių medžiagų valyti, nes turimi valymo įrenginiai technologiniu pobūdžiu nepritaikyti.

Todėl, šiuo atveju kyla klausimas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - K. B. kaltės pagal Institucijos suformuotą kaltinimą dėl AAĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatos (kad juridiniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime (TIPK) nustatytas sąlygas pažeidimo) pažeidimą pagrįstumo. Remiantis bylos duomenų visumą, atsižvelgiant į AB „K. v.“, kaip vandentvarkos įmonės, statusą, esamus technologinius pajėgumus, matyti, kad situacija dėl ginčytinų pavojingų nuotekų įmonės vadovybei yra jau seniai žinoma. Tačiau, priemonių dėl leidime TIPK nustatytų nuotekų išleidimo nesiimta dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos – nepajėgumo technologiškai išvalyti išleidžiamas nuotekas.

Dėl to, šiuo atveju, Institucijos kaltinimo formuluotė, jog „AB „K. v.“ atsakingas asmuo K. B. nesiėmė būtinų priemonių, kad iš komunalinių nuotekų valymo įrenginio išleidžiamos nuotekos būtų išvalytos iki nustatytų normų, dėl ko teršalais nuotekose buvo užterštos Kuršių marios <...>“, neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vidinio (psichinio) santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Net K. B. imantis visų galimų priemonių, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal teisės aktų reikalavimus, rodant iniciatyvą dėl TIPK leidimo koregavimo (pareiginių nuostatų 3.5. p. p., 15, 17, 22 p.), AB „K. v.“ galimybės šią dieną išvalyti nuotekas nuo teršalų - (Di (2-etilheksil) ftalatas, 4 - nonilfenolio (šakotasis) ir nonilfenoliai (techninis mišinys), ribotos. Todėl, nesutiktina su Institucijos nuomone, kad K. B., kaip AB „K. v.“ vyriausiosios nuotekų tvarkymo technologės, kaltė nustatyta.

Taip pat, teismas, įvertinęs K. B. skundo argumentus, teisme duotus paaiškinimus, 2014-2019 m. laboratorinės kontrolės tyrimų rezultatų protokolus, skundo nagrinėjimo metu ir administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, pripažįsta, jog taikyti finansinę atsakomybę juridinio asmens, kuris nėra nei tiesioginis veiklos vykdytojas, kurio veikloje susidaro nuotekos, užterštos pavojingomis medžiagomis, nėra nei veiklos vykdytojas, kuris savo vykdomos nuotekų valymo veiklos metu gali išvalyti pavojingus teršalus, atstovei, nebūtų sąžininga.

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, siekiant spręsti susidariusią problemą dėl pavojingų medžiagų valymo, reikalingas tiek AB „K. v.“ vadovų dėmesys akcininkų lygmenyje, tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bandant suvaldyti pavojingų medžiagų patekimą į nuotekų valymo įrenginius bei užtikrinant technologines galimybes jau surinktų teršalų valymui.

Remiantis prieš tai nustatytomis aplinkybėmis, nesant įrodymų, patvirtinančių K. B. sąmoningą ketinimą pažeisti leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005 AB „K. v.“ dokumento 29 lentelėje - „Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“, sąlygas, byloje neįrodyta, kad minėtas asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas 2019-06-03 Institucijos nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1761-2019, kuriuo K. B. buvo pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda, naikintinas, o administracinio nusižengimo byla jai nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 str.1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. skundą patenkinti.

2019-06-03 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1761-2019, kuriuo K. B. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda - 670 (šešių šimtų septyniasdešimties) eurų bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.