- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-127-557/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01098-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Klaipėdos administraciių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Vaidas Radvila
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento 2021-08-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021 R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalį 670 Eur bauda už tai, kad, atlikus planinį AB „(duomenys neskelbtini)“ sausakrūvio uosto ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, „(duomenys neskelbtini)“) patikrinimą (2020-09-22 patikrinimo aktas Nr. PA25-179) nustatyta, kad R. B., eidamas bendrovės gamybos direktoriaus pavaduotojo – krovos terminalo viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino, kad 2020-07-01 organizuojant ūkinę veiklą (pagal savo atsakomybės ribas) bendrovėje nebūtų viršyti teršalų, išleidžiamų su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, normatyvai, nustatyti bendrovės taršos leidime Nr. (11.2)-30-67/2005 / TL-KL.1-40/2016 (su aktualiais pakeitimais) (toliau – ir Taršos leidimas). Tai yra, pagal Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020-07-09 tyrimų protokolų Nr. P-105-2020-251/1 ir Nr. P-105-2020-2531/1 duomenis, paimtuose 2020-07-01 bendrovės eksploatuojamo išleistuvo Nr. 8 (1210191) ėminiuose faktinė suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų nustatyta momentinė koncentracija į aplinką (Kuršių marias) išleidžiamose lietaus nuotekose siekė 89±7 mg/l ir viršijo Taršos leidime (teršalų normatyvai paviršinėse nuotekose nustatyti patikslinus Taršos leidimo sąlygas 2019-11-25) nustatytą normatyvą (50 mg/l). Taip pat bendrovės eksploatuojamame išleistuve Nr. 9 (1210193) faktinė suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų nustatyta momentinė koncentracija į aplinką išleidžiamose lietaus nuotekose (ėminys paimtas 2020-07-01) siekė 86 ± 6mg/l, tai viršijo Taršos leidime nustatytą normatyvą (50 mg/l). Tuo R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2021-08-18 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B., atstovaujamas advokato Vaido Radvilos, kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2021-08-18 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
3. Skundžiamu 2022-04-06 nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas R. B. skundą patenkino – panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-08-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, R. B. nutraukė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-06 nutarimą ir priimti naują sprendimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-08-18 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
4.1. Nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-06 nutarimu dėl toliau nurodomų motyvų.
4.2. R. B. 2021-08-18 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021 administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį – nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes – dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, nes R. B., AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas gamybos direktoriaus pavaduotojo – krovos terminalo viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už aplinkos reikalavimų tinkamą vykdymą, neužtikrino, kad 2020-07-01 organizuojant ūkinę veiklą (pagal savo atsakomybės ribas) Bendrovėje nebūtų viršyti teršalų, išleidžiamų su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, normatyvai, nustatyti Bendrovės taršos leidime Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-40/2016 (su pakeitimais). Tai yra, pagal Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus (toliau – ir AAA) 2020-07-09 Tyrimų protokolų Nr. P-105-2020-251/1 ir Nr. P-1052020-253/1 duomenis, paimtuose 2020-07-01 Bendrovės eksploatuojamo išleistuvo Nr. 8 (1210191) ėminiuose faktinė suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų momentinė koncentracija į aplinką (Kuršių marias) išleidžiamose lietaus nuotekose siekė 89±7 mg/1, tai viršijo Taršos leidime (teršalų normatyvai paviršinėse nuotekose nustatyti patikslinus Taršos leidimo sąlygas 2019-11-25) nustatytą normatyvą (50 mg/1). Taip pat Bendrovės eksploatuojamame išleistuve Nr. 9 (1210193) faktinė suspenduotų (skendinčiųjų) medžiagų momentinė koncentracija į aplinką (Kuršių marias) išleidžiamose lietaus nuotekose siekė 89±6 mg/1, tai viršijo Taršos leidime nustatytą normatyvą (S0mg/1).
4.3. Teismas bylą nutraukė iš esmės motyvuodamas tuo, jog Bendrovė 2019-10-04 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „M. E.“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo (toliau – ir Sutartis). Sutarties 3.2.7 punkte nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja užtikrinti, jog 6 mėnesių laikotarpiu nuo nuotekų valymo įrenginių visiško aptarnavimo atlikimo dienos valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršys šių normų: skendinčiųjų medžiagų – 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų valymo darbus atliko 2020-06-12, tai yra prieš 19 dienų iki AAA mėginių paėmimo, todėl teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-06-12 iki 2020-12-12 buvo atsakinga už tai, kad skendinčiųjų medžiagų kiekis išleidžiamose lietaus nuotekose neviršytų 30 mg/1, ir kad Bendrovė sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekė, kad valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčiųjų medžiagų – 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1, todėl, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad R. B. netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.
4.4. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija Institucija apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu R. B. (toliau – ir Pareiškėjas) nekėlė klausimo dėl galimo netinkamo subjekto patraukimo administracinėn atsakomybėn, taip pat šio klausimo nekėlė ir teikdamas skundą teismui dėl Aplinkos apsaugos departamento priimto nutarimo. Tik teisme nagrinėjant skundą pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už nustatytus viršijimus pagal Bendrovės 2019-10-04 sudarytą paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo, nes Sutarties 3.2.7 punkte įtvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja užtikrinti, kad 6 mėnesių laikotarpiu nuo nuotekų valymo įrenginių visiško aptarnavimo atlikimo dienos valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčiųjų medžiagų – 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1, o valymo darbai buvo atlikti 2020-06-12.
4.5. Institucijos skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ir vėliau teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, jog bylos dokumentuose nėra tinkamai nurodyti išleistuvų numeriai, dėl to nėra galimybės nustatyti tikslias ir neginčijamas nutarime nurodytas aplinkybes. Taigi Aplinkos apsaugos departamentas nenustatė neginčijamų aplinkybių, kadangi nebuvo identifikuoti konkretūs išleistuvai, kuriais neva buvo išleidžiamos nuotekos, viršijančios nustatytus teršalų kiekius. Šios aplinkybės dėl išleistuvų numerių buvo tikslinamos nagrinėjant skundą ir teismas, įvertinęs liudytojų duotus parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nuotekų išleistuvai, iš kurių buvo paimti mėginiai ir nustatytas teršalų viršijimas atitinka 11LD – 1210191 ir 12LD –1210193 numeraciją, susidubliavus išleistuvų žymėjimui su senu išleistuvų žymėjimu. Institucija sutinka su šia teismo išvada. Taip pat sutinka ir su teismo išvada, jog Aplinkos apsaugos departamentas tinkamai nustatė galimą administracinių nusižengimų subjektą – R. B., kuris nusižengimo padarymo metu ėjo Bendrovės gamybos direktoriaus pavaduotojo – krovos terminalo viršininko pareigas ir buvo atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą.
4.6. Dėl R. B. atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio l dalį Aplinkos apsaugos departamentas nesutinka su teismo išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už tai, kad skendinčiųjų medžiagų kiekis išleidžiamose lietaus nuotekose neviršytų 30 mg/1, nes Bendrovė sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekė, kad valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčiųjų medžiagų – 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1, dėl to negali konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad ginčo pažeidimo būtų išvengta.
4.7. Nesutikimą Institucija grindžia visų pirma tuo, kad taršos leidimas yra išduotas Bendrovei. Juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą privalo eksploatuoti pagal leidime nustatytas sąlygas. Iš to išeina, jog už taršos leidime nustatytų sąlygų pažeidimą yra atsakinga Bendrovė ir jos atsakingas asmuo. Dėl to, kad dėl vienokių ar kitokių paslaugų teikimo buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, administracinė atsakomybė už taršos leidimo sąlygų pažeidimą nagrinėjamu atveju „(duomenys neskelbtini)“ neperkeltina.
4.8. Antra, į bylą nėra pateiktą jokių duomenų, jog laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo darbus, būtų atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“ išduoto taršos leidimo sąlygų pažeidimus. Pareiškėjo minimas sutarties 3.2.7 punktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad 6 mėnesių laikotarpiu nuo nuotekų valymo įrenginių visiško aptarnavimo atlikimo dienos valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčiųjų medžiagų – 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog Bendrovė ir jos atsakingi asmenys nusižengimo laikotarpiu neprivalėjo laikytis taršos leidimo sąlygų ar teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl nuotekų išleidimo. Priešingai, Sutarties 2.5 punkte numatyta, jog, vykdytojui (šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“) neužtikrinus sutarties 3.2.6 punkto ir 3.2.7 punkto (juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad 6 mėnesių laikotarpiu nuo nuotekų valymo įrenginių visiško aptarnavimo atlikimo dienos valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčiųjų medžiagų – 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1) vykdymo, užsakovo (šiuo atveju – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl to patirtas išlaidas (administracines baudos ir kt.) apmoka vykdytojas per 5 darbo dienas nuo atitinkamo užsakovo pranešimo dienos. Iš to išeina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlyginti nuostolius, tačiau ne perimti Bendrovės išduoto taršos leidimo sąlygų vykdymą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik atliko paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo darbus, o tarša išleidžiamose lietaus nuotekose tiesiogiai susijusi su Bendrovėje vykdoma veikla, todėl ji ir normuojama taršos leidime. Be to, pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atlieka per 24 valandas po užsakymo gavimo (Sutarties 3.2.1 p.), tai tik dar kartą patvirtina, kad veiksmų, siekiant išvengti galimos taršos, turi imtis Bendrovė ir tik ji, vykdydama veiklą, nusprendžia, kada reikia atlikti paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo darbus, nes konkretus kiekis ar konkrečios datos tokiems darbams atlikti sutartyje nėra nustatytos.
4.9. Teismas nutarime nurodė, jog posėdžio metu „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negalėjo paaiškinti, kodėl susidarė toks didelis suspenduotų medžiagų kiekis (viršijimas), tačiau jie ir negali to padaryti, nes ne jie vykdo ūkinę veiklą Bendrovės teritorijoje, jie gali tik numanyti tai lėmusias aplinkybes, kurias ir įvardijo posėdžio metu, tai yra galbūt iškritęs didelis kritulių kiekis arba avarija, susijusi su Bendrovės veikla. Kita vertus, tų priežasčių nenurodė ir pati Bendrovė, tačiau akivaizdu, kad ir kokios priežastys tai lėmė, jos buvo susijusios su Bendrovės vykdoma veikla.
4.10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog būtent R. B. netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta, todėl Institucija nesutinka su teismo išvada, jog to negalima konstatuoti išnagrinėjus skundą teisme. Akivaizdu, kad R. B. paaiškinimuose dėstomi argumentai dėl „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės yra nepagrįsti ir neteisėti, pateikti siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Bendrovė, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, neteikė pretenzijų, nebandė aiškintis situacijos, kas galėjo lemti didesnį nustatytų teršalų kiekį, priešingai, ir toliau tęsia bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4.11. Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog Bendrovės atsakingi asmenys ne pirmą kartą bando perkelti savo atsakomybę dėl taršos leidime nustatytų teršalų, išleidžiamų su lietaus nuotekomis, ribinių verčių viršijimo, nurodydami, jog atsakinga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji vykdė paviršinių nuotekų aptarnavimą ir įsipareigojo vykdyti visas priemones, reikalingas užtikrinti aplinkos apsaugą, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2022-03-16 nutartyje šį argumentą atmetė (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-65-417/2022).
4.12. Administracinė atsakomybė už ANK 246 straipsnio l dalyje minimo nusižengimo padarymą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Administracinė nuobauda R. B. buvo paskirta už tai, kad jis, vykdydamas gamybos direktoriaus pavaduotojo – krovos terminalo viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už aplinkos reikalavimų tinkamą vykdymą, neužtikrino, jog būtų laikomasi taršos leidime nustatytų sąlygų ir išleidžiamose lietaus nuotekose nebūtų viršijamos teršalų ribinės vertės.
4.13. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
4.14. ANK 569 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014).
Šalies argumentai
4.15. Aplinkos apsaugos departamento nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir jų visumą, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, panaikindamas Aplinkos apsaugos departamento priimtą nutarimą ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 246 straipsnio l dalį, R. B.. Tokiu sprendimu teismas formuoja ydingą praktiką, kuria vadovaujantis ūkio subjektas, vykdantis veiklą pagal taršos leidime nustatytas sąlygas ir dėl vienokių ar kitokių paslaugų teikimo sudarydamas paslaugų teikimo sutartis, perkelia ir atsakomybę dėl taršos leidimo sąlygų vykdymo. Tokiu būdų ne tik pats išvengia atsakomybės, bet jos išvengia ir paslaugos teikėjas (šiuo konkrečiu atveju „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai), nes paslaugos teikėjo veikoje nėra nuotekų išleidimo į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes sudėties (ANK 261 straipsnio l dalies), jis tik teikia paslaugą Bendrovei, atlieka paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimą, bet neišleidžia nuotekų. Akivaizdu, jog Bendrovė privalėjo vykdyti teisės aktuose jai įtvirtintas prievoles ir laikytis taršos leidime nustatytų sąlygų – neviršyti su lietaus nuotekomis išleidžiamų skendinčiųjų medžiagų nustatytų ribinių verčių (50 mg/1), tačiau tiek įmonė, tiek atsakingi asmenys šių pareigų tinkamai nevykdė.
4.16. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio l dalyje, sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčas byloje yra dėl tinkamo subjekto, atsakingo už skleidžiamą taršą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukė, konstatavęs, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekė, kad valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčių medžiagų 30 ml/l, naftos produktų-5 mg/l, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, kad R. B. netinkamai vykdė teisės aktais nustatytų pareigų ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Priešingai – (duomenys neskelbtini), sudarydama minėtą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ėmėsi priemonių, kad ginčo pažeidimo būtų išvengta. Institucijos teigimu, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik teikė paslaugą (duomenys neskelbtini) pagal sutartį, o ši savo ruožtu privalėjo vykdyti teisės aktuose jai įtvirtintas prievoles ir laikytis taršos leidime nustatytų sąlygų – neviršyti su lietaus nuotekomis išleidžiamų skendinčių medžiagų nustatytų ribinių verčių (50 mg/1), tačiau tiek įmonė, tiek atsakingi asmenys šių pareigų tinkamai nevykdė. Tai, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, administracinės atsakomybės už taršos leidimo, kuris buvo išduotas Bendrovei, sąlygų pažeidimą nagrinėjamu atveju neperkelia. Juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą privalo eksploatuoti pagal leidime nustatytas sąlygas, taigi už taršos leidime nustatytų sąlygų pažeidimą yra atsakinga Bendrovė ir jos atsakingas asmuo. Apygardos teismo vertinimu, nesutikti su šia Institucijos pozicija nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
7. AAA 2020-07-09 Tyrimų protokolų Nr. P-105-2020-251/1 ir Nr. P-1052020-253/1 duomenimis, paimtuose 2020-07-01 Bendrovės eksploatuojamo išleistuvo Nr. 8 (1210191) ėminiuose faktinė suspenduotų (skendinčių) medžiagų momentinė koncentracija į aplinką (Kuršių marias) išleidžiamose lietaus nuotekose siekė 89±7 mg/l, kas viršijo Taršos leidime (teršalų normatyvai paviršinėse nuotekose nustatyti patikslinus Taršos leidimo sąlygas 2019-11-25) nustatytą normatyvą (50 mg/l). Taip pat bendrovės eksploatuojamame išleistuve Nr. 9 (1210193) faktinė suspenduotų (skendinčių) medžiagų momentinė koncentracija į aplinką (Kuršių marias) išleidžiamose lietaus nuotekose siekė 89±6 mg/l, kas viršijo Taršos leidime nustatytą normatyvą (50 mg/l). Šios medžiagos nebuvo įtrauktos prie leidžiamų į gamtinę aplinką su nuotekomis išleisti teršalų. R. B., eidamas bendrovės gamybos direktoriaus pavaduotojo – krovos terminalo viršininko pareigas bei būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino, kad 2020-07-01 organizuojant ūkinę veiklą (pagal savo atsakomybės ribas) bendrovėje nebūtų viršyti teršalų, išleidžiamų su paviršinėmis (lietaus) nuotekomis parametrai, nustatyti bendrovės taršos leidime Nr. (11.2)-30-67/2005 / TL-KL.1-40/2016 (su aktualiais pakeitimais), ir dėl tokio jo neveikimo juridiniam asmeniui (veiklos vykdytojui) AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-07-01 išleidžiant į aplinką nuotekas su minėtais teršalais, buvo padaryti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai.
8. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tiksliai pasisakė ir nustatė, kad nuotekų išleistuvai, iš kurių buvo paimti mėginiai ir nustatyti teršalų viršijimai, atitinka 11 LD – 1210191 ir 12 LD – 1210193 numeraciją, susidubliavus išleistuvų žymėjimui su senu išleistuvų žymėjimu. Tie patys išleistuvų numeriai pažymėti ir tyrimų protokoluose Nr. P-105-2020-251/1 ir Nr. P-1052020-253/1. Skaičiai 8 ir 9 yra tiesiog išleistuvų eilės numeris nurodytas Taršos leidime (kurių yra net 11 vnt.) Visuose dokumentuose išleistuvų numeriai identifikuojami būtent pagal Taršos leidime nurodytus išleistuvų numerius 1210191 ir 1210193.
9. Panaikindamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-08-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, R. B. nutraukdamas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad AB „ (duomenys neskelbtini)“ 2019-10-04 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo. Sutartimi šalys susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiks (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo paslaugas. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekė, kad valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčių medžiagų 30 ml/l, naftos produktų-5 mg/l, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, kad R. B. netinkamai vykdė teisės aktais nustatytų pareigų bei nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Priešingai – (duomenys neskelbtini), sudarydama minėtą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ėmėsi priemonių, kad ginčo pažeidimo būtų išvengta. Sutikti su tokia Klaipėdos apylinkės teismo pozicija nėra pagrindo.
10. Pažymėtina, kad ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už pirmoje straipsnio dalyje numatytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad kaltininkas tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.
11. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Ši nuostata gali būti laikoma teisiniu pagrindu taikyti įmonės vadovui sankcijas už įmonės veikla padarytus teisės pažeidimus. Kita vertus, teismų praktika pripažįsta, kad už administracinius nusižengimus administracinėn atsakomybėn nebūtinai traukiamas įmonės vadovas, t. y. už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo arba administracinių - ūkinių pareigų vykdymu. Pažymėtina, kad nustatant atsakomybės subjektą, iš esmės remiamasi juridinio asmens įstatais, darbuotojų pareiginiais nuostatais, įsakymais ir pan.
12. Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) krovos terminalo nuostatai (t. 1, b. l. 14–26) patvirtina, kad gamybos direktoriaus pavaduotojas – krovos terminalo viršininkas atsako už aplinkos teisės aktų reikalavimų tinkamą vykdymą bei jų kontrolę (27.3 punktas).
13. Byloje nėra ginčo, kad R. B., eidamas AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus pavaduotojo – krovos terminalo viršininko pareigas, yra atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą. Aplinkybė, kad AB „ (duomenys neskelbtini)“ 2019-10-04 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo (Sutarties 1.1. punktas), negali būti priežastimi atleisti R. B. nuo atsakomybės. Šios sutarties 3.2.7. punktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad 6 mėnesių laikotarpyje, nuo nuotekų valymo įrenginių pilno aptarnavimo atlikimo dienos, valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčių medžiagų 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog Bendrovė ir jos atsakingi asmenys nusižengimo laikotarpiu neprivalėjo laikytis bendrovei (duomenys neskelbtini) išduoto taršos leidimo sąlygų ar teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl nuotekų išleidimo. Priešingai, Sutarties 2.5. punkte numatyta, jog vykdytojui (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) neužtikrinus sutarties 3.2.6. punkto ir 3.2. 7. punkto (juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja užtikrinti, kad 6 mėnesių laikotarpyje, nuo nuotekų valymo įrenginių pilno aptarnavimo atlikimo dienos, valymo įrenginių išleidžiamų lietaus nuotekų užterštumas neviršytų šių normų: skendinčių medžiagų 30 ml/1, naftos produktų – 5 mg/1), su tuo Užsakovo (šiuo atveju –bendrovė (duomenys neskelbtini)) patirtas išlaidas (administracinės baudos ir kt.) apmoka vykdytojas per 5 darbo dienas nuo atitinkamo užsakovo pranešimo dienos. Vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlyginti nuostolius, tačiau ne perimti Bendrovės išduoto taršos leidimo sąlygų vykdymą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik atliko paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą, nuotekų vamzdynų, talpų ir šulinių plovimo darbus, o tarša, išleidžiamose lietaus nuotekose tiesiogiai susijusi su Bendrovėje vykdoma veikla, todėl ji ir normuojama taršos leidime. Be to, pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atlieka per 24 valandas po užsakymo gavimo (Sutarties 3.2.1. punktas), tai tik dar kartą patvirtina, kad veiksmų, siekiant išvengti galimos taršos, turi imtis Bendrovė ir tik ji, vykdydama veiklą, nusprendžia, kada reikia atlikti paviršinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo darbus, nes konkretus kiekis ar konkrečios datos tokiems darbams atlikti sutartyje nėra nustatytos. Pažymėtina, kad tokia apygardos teismo pozicija nagrinėjamu klausimu atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2022-03-16 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-417/2022).
14. R. B., būdamas atsakingas už gamybos poveikį aplinkai, nesiėmė jokių priemonių sutarčiai, pažeidžiančiai tiek (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus dėl aplinkosauginių reikalavimų laikymosi, tiek savo, kaip atsakingo už aplinkosaugą darbuotojo, nutraukti, pakeisti ir pan. taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos paslaugos atitiktų (duomenys neskelbtini) interesus ir būtų užtikrintas aplinkosauginių reikalavimų laikymasis nenukrypstant nuo bendrovės turimo taršos leidimo reikalavimų. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų valymo darbus atliko 2020-06-12, t. y. prieš 19 dienų iki AAA mėginių paėmimo, nereiškia, kad jie buvo atlikti kokybiškai ar nereikėjo atlikti papildomų valymo darbų, nes jau 2020-07-01 paimtuose ėminiuose faktinė suspenduotų (skendinčių) medžiagų nustatyta momentinė koncentracija į aplinką (Kuršių marias) išleidžiamose lietaus nuotekose siekė 89±7 mg/l, ir viršijo Taršos leidime (teršalų normatyvai paviršinėse nuotekose nustatyti patikslinus Taršos leidimo sąlygos 2019-11-25) nustatytą normatyvą (50 mg/l).
15. Tai, kad taršą pašalinti iki leidime nustatytų normatyvų galima, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2020-09-28 Departamentui siųstas raštas Nr. (13.1)-AD5-16634, kad bendrovė 2020-10-02 raštu Nr. 0300-20-311 informavo Inspekciją, jog ji ėmėsi priemonių taršai pašalinti: vykdė teritorijos valymo ir plovimo darbus, 2020-08-17 ir 2020-08-19 atliko nuotekų valymo įrenginių aptarnavimą (valymą, plovimą, dumblo utilizavimą) ir kt. Tuo pačiu raštu bendrovė pateikė Inspekcijai, kaip patvirtinimą, jog tarša nutraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus paviršinių nuotekų tyrimus ir pateikė protokolus, kuriuose nurodoma, kad skendinčių medžiagų koncentracija išleistuvuose Nr. 1210191 ir 1210193 neviršija taršos leidime nustatytų normatyvų.
16. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl yra pagrindas skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-06 nutarimą panaikinti, paliekant galioti Aplinkos apsaugos departamento 2021-08-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 6 d. nutarimą ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3502-2021.
Nutartis neskundžiama.