- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- AN2-80-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01119-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- R. Š.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-15-899/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ? Institucija) Šiaulių valdybos vyriausiasis specialistas V. G. 2018 m. spalio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-887-2018, kuriame nurodė, kad 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val. buvo atliktas lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 14, esančio ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta, Šiaulių m., kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinimas. Patikrinimas atliktas pagal gautą pranešimą, kad į Talkšos ežerą iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 14 patenka buitinės nuotekos, dėl to teršiama aplinka ir Talkšos ežeras. Patikrinime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus darbuotojai, kurie paėmė mėginius iš išleistuvo Nr. 14. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. birželio 14 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. P-011-2018-2/1, mėginiai imti 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val. iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 14 Šiaulių mieste, užfiksuota BDS₇ koncentracija ? 207 mgO₂/l. Matavimo metu užfiksuotas tūrio debitas ? 0,019 kub.m/s. BDS₇ viršyta koncentracija yra 149,5 mgO₂/l. Taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punktas, todėl administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ? ANK) 246 straipsnio 1 dalį traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. Š..
2. Institucijos vyriausiasis specialistas V. K. 2018 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1050-2018, kuriuo R. Š. nubausta pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį 180 Eur bauda.
3. R. Š. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydama jį panaikinti, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė jos skundą ir Institucijos 2018 m. spalio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Kaip matyti iš nuotraukų, be to, Institucijos atstovai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dalyvavę paimant nuotekų mėginį, taip pat patvirtino, 2018 m. birželio 5 d. paimtas tyrimui nuotekų mėginys buvo žalios spalvos. O tai yra būdinga tik termofikaciniam vandeniui, kurį išleidžia tik AB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama nustatyti, iš kur atiteka termofikacinis vanduo į paviršinių nuotekų išleistuvą Nr. 14, 2018 m. birželio 5 d. atliko paviršinių nuotekų tinklų patikrą, kurios metu buvo nustatytas termofikacinio vandens išsiliejimo šaltinis. Teismo posėdyje apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. Z. ir A. P. nurodė, kad jie 2018 m. birželio 5 d., atlikdami paviršinių nuotekų linijos patikrą, atidarinėjo paviršinių nuotekų šulinių dangčius ir nustatė, jog ties (duomenys neskelbtini) tekėjo termofikacinės nuotekos, kurios pateko į minėtą išleistuvą. Apie įvykį telefonu buvo informuoti AB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas 2018 m. birželio 5 d. aktas. 2018 m. birželio 6 d. 14.15 val. pakartotinai paėmus mėginį iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 14 taršos parametrai neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų, nuotekų spalva nebeturėjo žalsvo atspalvio. Informacija apie termofikacinių nuotekų išsiliejimą bei 2018 m. birželio 6 d. tyrimo rezultatus 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. S-1928 buvo pateikta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojui A. G.. Teismui įpareigojus patiekti papildomus duomenis, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 2 d. rašte Nr. SD-3 nurodė, kad 2018 m. gegužės 1 d.–2018 m. birželio 5 d. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomi jokie remonto darbai. Taigi teismas, gavęs prieštaringus duomenis, nesiėmė jokių veiksmų įvertinti šalių pateiktos informacijos teisingumą, todėl apeliantė prarado galimybę įrodyti, kad būtent termofikacinės nuotekos, atitekėjusios į išleistuvą Nr. 14, turėjo įtakos BDS₇ rodikliams. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 17 d. rašte Nr. SD-217 nurodoma, kad ties (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 5 d. 22 val. iki 2018 m. birželio 6 d. 6 val. buvo pastebėtas termofikacinio vandens nutekėjimas, ir jis buvo sustabdytas tik 2018 m. birželio 6 d. ryte. Iš teismui pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra galimybės nustatyti, koks ir iš kur termofikacinis vanduo buvo aptiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Aplinkybę, kad būtent termofikacinių nuotekų išleidimas galėjo lemti BDS₇ viršijimą, patvirtina ir tai, kad po to, kai termofikacinio vandens išsiliejimas buvo sustabdytas, 2018 m. birželio 6 d. 14.15 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmusi pakartotinį paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 14 nuotekų mėginį ir atlikusi laboratorinius tyrimus (tyrimų protokolas Nr. 198), nustatė, kad nuotekose teršiančių medžiagų koncentracija neviršija leistinų ribų. Apeliantė sutinka su AB „(duomenys neskelbtini)“ argumentais, kad pats termofikacinis vanduo neturi padidėjusių teršiančių medžiagų koncentracijų, įskaitant ir BDS₇, tačiau termofikaciniam vandeniui patekus į kameras ar tekant tam tikromis sistemomis, vamzdžiais, kurių techninė, sanitarinė būklė nėra detaliai ištirta, termofikacinis vanduo, ypač avarijų metu, išsiliejimų ir pan., gali ištekėti su žymiai padidėjusiomis teršiančių medžiagų koncentracijomis, tarp jų ir BDS₇. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, iš kur ir kokiomis sistemomis, vamzdžiais, iš kokios kameros ir pan. buvo išleistas termofikacinės nuotekos. Byloje esant prieštaringiems duomenims, teismas formaliai konstatavo, kad už padidėjusį BDS₇ rodiklį yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba apeliantė. Teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurios įrodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtus veiksmus atliekant išleistuvo Nr. 14 eksploatavimo darbus. Teismas nepaneigė jos argumentų, kad būtent AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamas termofikacinis vanduo turėjo įtakos BDS₇ rodikliui. Teismas tinkamai nenustatė, kokio ūkio subjekto, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar AB „(duomenys neskelbtini)“, nuotekos tekėjo išleistuvu Nr. 14.
4.2. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 22, 23 ir 30 punktus, nes nuotekų išleidimas į miesto nuotekų infrastruktūrą prilygsta išleidimui į gamtinę aplinką toje vietoje, kur įrengtas paviršinių nuotekų išleistuvas. Todėl ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už į gamtinę aplinką išleistas paviršines nuotekas, viršijančias nustatytas ribines koncentracijas, o AB „(duomenys neskelbtini)“.
4.3. Apeliantės manymu, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 652 patvirtintų Aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos nuostatų 12.3.6 punktą, kuriame nustatyta prievolė Institucijai teikti operatyvią informaciją apie ūkio subjektų taršos šaltinius ir iš jų išmetamų teršalų neatitikimą ribinėms vertėms, avarinės taršos tyrimų rezultatus. Teismas sutapatinimas operatyvaus informavimo apie teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimą pareigą su ANK 39 straipsnyje numatytu administracinės nuobaudos skyrimo terminu padarė klaidingą išvadą. Operatyvaus informavimo pareiga, kuri nustatyta anksčiau minėtame teisės akte, yra svarbi dėl to, kad būtent Institucija, nustačiusi teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimą, apskaičiuodama aplinkai padarytą žalą, privalo įvertinti taršos terminą, t. y. nustatyti žalos aplinkai darymo pradžią, kuri siejama su mėginio paėmimo data, kuomet buvo nustatytas teršiančių medžiagų koncentracijos viršijimas, ir taršos pabaiga, kuomet imamas pakartotinis mėginys ir teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimas nenustatomas. Institucija, neįvykdžiusi savo tiesioginės pareigos operatyviai informuoti apie nustatytas teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimą, pažeidė teisėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ lūkesčius. Bendrovė, daugiau kaip 2 mėnesius negavusi jokios informacijos iš Institucijos, sąžiningai tikėjosi, kad padidinta tarša nebuvo nustatyta.
4.4. Skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino jos nurodytų faktinių aplinkybių, kurios įrodo Institucijos formalius arba netinkamai atliekamus veiksmus: Institucija laiku neinformavo apie nustatytas teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimą, nesiėmė jokių veiksmų siekdama nustatyti termofikacinių nuotekų patekimo galimybes į išleistuvą Nr. 14. Be to, atsiliepime Institucija nurodė kitą skundą padavusį asmenį, administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodė laboratorinius tyrimus atlikusią įstaigą (tyrimai atlikti Šiaulių, o ne Panevėžio tyrimų laboratorijoje). Visa tai rodo, kad bylos medžiaga buvo vertinama formaliai ir atmestinai. Institucija, paskyrusi nuobaudą, nelaukdama teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo, kreipėsi į antstolę dėl paskirtos 180 Eur baudos išieškojimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Teismui išnagrinėjus bylą nekilo abejonių dėl to, kad yra nustatytas pats pažeidimo faktas, t. y. į Talkšos ežerą iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 14, už kurio priežiūrą ir eksploataciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu yra paskyrę apeliantę, pateko buitinės nuotekos, todėl buvo teršiama aplinka ir Talkšos ežeras. Faktas, kad lietaus nuotekų išleistuve Nr. 14 buvo fiksuojamas BDS₇ koncentracijos viršijimas, nustatytas 2018 m. birželio 4 d. patikrinimo aktu Nr. 269, 2018 m. birželio 14 d. tyrimų rezultatų protokolu Nr. P-011-2018-2/1 bei pagal Institucijos pareigūno V. G. paaiškinimus. Nors skunde apeliantė mini AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 17 d. raštą Nr. SD-217, kuriame nurodoma, jog Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 5 d. 22 val. iki 2019 m. birželio 6 d. 6 val. buvo pastebėtas termofikacinio vandens nutekėjimas, ji nutyli, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnale yra užfiksuota, kad 2018 m. birželio 4 d. įvyko avarija – Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), užsikišo kanalizacija. Įrašas žurnale apie darbus toje pačioje vietoje kitą dieną (t. y. 2018 m. birželio 5 d. nuo 15.30 val. iki 16.15 val.) patvirtina, kad problema galutinai buvo išspręsta, nustatyta tiksli avarijos vieta – gatvė. Nors pastabose nurodyta, kad fekalinių nuotekų šuliniai neperpildyti (patekimas į aplinką nefiksuotas), bet pastabos nėra sudedamoji minėto žurnalo dalis. Tokio įrašo žurnale, kurio originalas buvo pateiktas teismui, apskritai nėra, jis padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens siekiant paaiškinti įvykio aplinkybes. Tai rodo, kad bendrovė siekia išvengti atsakomybes. Be to, prie lietaus nuotekų išleistuvo Nr. 14 pastebėtos buitinės nuotekos ir žymiai viršytas BDS₇ rodiklis niekaip negali būti sietinos su AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jų naudojamu termofikaciniu vandeniu. Pareiškėja bei liudytojais apklausti A. Z., A. P., R. A., I. K. tvirtino, kad nustatytas pažeidimas galėjo kilti dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamo termofikacinio vandens ar dėl gedimų šiluminiuose tinkluose, tačiau šią aplinkybę paneigė liudytojas G. G., AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jis teisme tvirtino, kad iš jų vamzdynų tekantis termofikacinis vanduo yra valytas ir nudažytas maistiniais dažais, vanduo yra švarus ir atitinka reikalavimus, jis neturi kvapo, pats vanduo negali kelti pavojaus nei dėl nudažymo, nei dėl temperatūros, jokių buitinių nuotekų termofikate negali būti. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytoja J. B., kuri patvirtino, jog termofikacinė medžiaga, kuri dedama dažyti, yra leidžiama visuomenės sveikatos priemonė, ji negali būti kenksminga aplinkai, AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai negalėjo nulemti taršos. Aplinkybę, jog BDS₇ koncentracijos perviršis galėjos susidaryti dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamo termofikacinio vandens, teisme paneigė ir liudytoja R. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos vyriausioji chemikė), kuri nurodė, kad šiuo atveju nustatyta 207 mgO₂/l koncentracija yra didelė, tai jau yra vidutiniškai užterštas vanduo, nevalytas, kažkoks nuotekų vanduo. Tokius BDS₇ rezultatus galėjo nulemti organinės medžiagos: pieno produktai ir fekalijos, žalios spalvos vandens BDS₇ negali būti toks didelis. Prie bylos pridėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. tyrimų protokole nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo termofikacinio vandens BDS₇ lygis sudaro tik 1,37 mgO₂/l. Netikėti liudytojos R. V. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Be to, pati apeliantė pripažįsta, kad pats žalias vanduo negalėjo turėti įtakos BDS₇ koncentracijai. Atsiliepime pažymima, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 29 d. rašto Nr. S-3342 „Dėl pretenzijos už padarytą žalą aplinkai ir (ar) kitų nuostolių“ matyti, jog bendrovė iš esmės pripažino apeliantės padarytą administracinį nusižengimą ir siekė sušvelninti savo teisinę padėtį. Šiuo atveju apeliantė siekia išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.
5.2. Institucijos vertinimu, pažeidėjos teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nebuvo suvaržytos. Per visą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikotarpį apeliantė nepareiškė noro susipažinti su bylos medžiaga. Nebuvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kadangi pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta per 2 metus.
5.3. Institucija pripažįsta, kad administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodytas laboratorinius tyrimus atlikusios institucijos pavadinimas, tačiau šis rašymo netikslumas neturi įtakos administracinės nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui. Tiek Aplinkos tyrimų departamento Šiaulių analitinės kontrolės skyriuje esanti laboratorija, tiek Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriuje esanti laboratorija yra akredituotos ir mėginių tyrimus atlieka kvalifikuoti specialistai. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė neteisingai nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusį subjektą, nes protokolą surašė ne V. K., o V. G..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad R. Š. nepagrįstai nubausta pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas)
8. Pažymėtina, kad ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvo pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai, nes 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 14 paimtame vandens mėginyje užfiksuota tarša viršijant leistinas ribines vertės ? nustatyta BDS₇ koncentracija beveik keturis kartus viršijo leistiną normą (nustatyta 207 mgO₂/l, o leidžiama 57,5 mgO₂/l), tačiau vien pažeidimo faktas neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas. Nors apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai keliamas klausimas dėl tinkamo atsakomybės subjekto, šiuo atveju (kaip ir kiekvienąkart nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą) aktualus tinkamo atsakomybės subjekto nustatymas. Vien aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 24 d. raštuose Nr. S-3281 ir 2018 m. spalio 25 d. raštuose Nr. S-3313, nurodoma, kad R. Š. yra atsakinga už paviršinių nuotekų tinklų tinkamą eksploatavimą, tai savaime neįrodo, kad ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
10. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime bei skundžiamojo apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punktą. Šiame punkte numatyta, jog paviršinės (kritulių) nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio reglamento įsigaliojimo. Buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. Š. yra atsakinga už padarytą pažeidimą, nes ji eina paviršinių nuotekų meistro pareigas. Pareigybės tikslas – užtikrinti paviršinių nuotekų tinklų, vandens ėmimo kolonėlių tinkamą funkcionavimą ir jų eksploatavimą, kokybišką paslaugų teikimą vartotojams, laiku atliktą vamzdžių ir šulinių atnaujinimą paviršinių nuotekų tinkluose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių teršalai pateko į aplinką, kokių konkrečių pareigų R. Š. neatliko, ir dėl netinkamo pareigų vykdymo į aplinką buvo išleisti teršalai, viršijantys nustatytas ribines vertes.
11. Iš R. Š. pareiginių nuostatų matyti, kad ji eina paviršinių nuotekų meistrės pareigas. Paviršinių nuotekų meistras privalo užtikrinti tinkamą paviršinių nuotekų tinklų eksploatavimą, vamzdžių ir šulinių atnaujinimą (pareiginės instrukcijos 1 ir 2 punktai) laiku, atsako už pavestų užduočių ir funkcijų kokybišką vykdymą laiku (pareiginių instrukcijų 39 punktas). Iš pareiginių nuostatų 10 punkto matyti, kad paviršinių nuotekų meistras privalo analizuoti gedimų paviršinių nuotekų tinkluose priežastis, greitesnio ir ekonomiškesnio jų likvidavimo galimybes. Todėl daroma išvada, kad R. Š. yra atsakinga už paviršinių nuotekų gedimų priežasčių analizę, greitesnį ir ekonomiškesnį jų likvidavimą. Į jos pareigas neįeina nuotekų išleidimo į aplinką kontrolė, aplinkosauginių rodiklių užtikrinimas, gedimų šalinimas. Nenustačius priežasties, dėl kurios teršalų ribinės vertės buvo viršytos, negalima teigti, kad R. Š. netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to į aplinką pateko didelis kiekis teršalų. Net ir pripažinus, kad iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 14 paimtame mėginyje užfiksuota BDS₇ koncentracija viršijo leistinas ribines vertes dėl 2018 m. birželio 4 d. įvykusio nuotekų tinkų gedimo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (užsikimšusios kanalizacijos), tai savaime nereiškia, kad paviršinių nuotekų sistemų meistrė R. Š. gali būti laikoma atsakinga dėl aplinkos teršimo nuotekomis. Kaip matyti iš pareiginės instrukcijose nurodytos organizacinės schemos, paviršinių nuotekų meistras yra tiesiogiai atsakingas tinklų tarnybos viršininkui (atsako už jo nurodymų vykdymą) bei pavaldus vandenruošos ir tinklų departamento vadovui, tai reiškia, kad R. Š. negali savarankiškai priimti sprendimų dėl išleidžiamo vandens kokybės gerinimo. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad R. Š., turėjo pareigą bei realią galimybę išvengti nuotekų patekimo į aplinką, tačiau jų nesiėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent dėl R. Š. netinkamai atliekamų pareigų buvo padarytas ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su apeliante, kad byloje nėra įrodyta, kad būtent ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų meistrė yra atsakinga už nuotekų, viršijančių leistinas ribines vertes, išleidimą į aplinką.
12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė R. Š. skundą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, naikintina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartis, Institucijos 2018 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1050-2018, kuriuo R. Š. nubausta pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu nutrauktina.
13. Pripažinus, kad R. Š. nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį subjektas, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja kitų apeliacinio skundo argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1050-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną R. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.