Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos vyriausiasis specialistas V. G. 2018 m. spalio 11 d. R. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 246 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val. buvo atliktas lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirta, (duomenys neskelbtini), kurį eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinimas. Patikrinimas atliktas pagal gautą pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) ežerą iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) patenka buitinės nuotekos, ko pasekoje teršiama aplinka ir (duomenys neskelbtini) ežeras. Patikrinime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus darbuotojai, kurie paėmė mėginius iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus (padaryta rašymo apsirikimo klaida - turi būti Šiaulių analitinės kontrolės skyriaus) 2018 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), mėginiai imti 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val., iš paviršinių nuotėkų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, užfiksuota BDS₇ koncentracija - 207 mgO₂/l. Matavimo metu užfiksuotas tūrio debitas - 0,019 kub.m./s. BDS₇ viršyta koncentracija yra (duomenys neskelbtini),5 mgO₂/l. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu buvo pažeistas Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236, 7.3 punktas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas V. K. 2018 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį R. Š. nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jai paskirta 180 Eur bauda.

Teismo posėdyje R. Š. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba paviršinių nuotekų meistre, yra atsakinga už paviršines nuotekas. Yra ir viršininkas, kuris taip pat yra atsakingas už paviršines nuotekas. Negali pasakyti, kodėl jai surašytas protokolas, o ne kitam asmeniui – gal tuo metu kitas asmuo atostogavo. Galbūt turėtų atsakyti, jei būtų nustatytas pažeidimas. Nėra tekę anksčiau dalyvauti panašiuose ginčuose dėl užteršimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, nors „(duomenys neskelbtini)“ paviršinių nuotekų meistrės pareigas eina nuo 2006 m. Nesijaučia kalta, kad vanduo pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklą. Įtaria, jog vandenį išleido AB „(duomenys neskelbtini)“, nes patikrinimo metu rado žalią vandenį (duomenys neskelbtini) gatvėje, o tai jau ne jų vanduo. Sutinka, kad tarša buvo nustatyta, tačiau nesutinka su rezultatais, nes toje taršoje nedalyvavo. Iš vakaro taip pat buvo pasemtas vanduo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai rezultatai nesutampa. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas buvo atliktas tą pačią dieną. Mano, kad šiuo atveju už taršą atsakinga turėtų būti „(duomenys neskelbtini)“ - tai rodo žalias vanduo, bet negali pasakyti, kodėl buvo tokie tyrimai. AB „(duomenys neskelbtini)“ leidžia termofikacinį vandenį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklą, kai tikrina trūkimo vietas, t. y. jie spalvina vandenį, kad išsiaiškintų gedimą. Tai susiję su hidrauliniais bandymais mieste. Rastas termofikacinis vanduo reiškia tai, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ vanduo teka jų tinklais. Termofikacinis vanduo yra specialiai dažytas, nustatinėjant AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų gedimo vietą. „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę išleisti termofikacinį vandenį į paviršinių nuotekų magistralę, kuris neviršija BDS, tačiau kas gali pasakyti, kokį vandenį išleido AB „(duomenys neskelbtini)“. Neturi duomenų, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžia ir kitokį vandenį, o turi tik įtarimą. Pagal žurnalus, kad bėgtų į groteles ir patektų akivaizdžiai į lietaus tinklą, tokio patekimo nebuvo. Bėgo žalias vanduo, tai fiksavo ryte, jis tinkle matėsi. Kodėl tokie rodikliai, yra neaišku. Pati nedalyvavo, kai buvo imti mėginiai, o dalyvavo R. A. ir ekologė I.. Pasitiki nuotekų valyklos viršininke R. A.. Mėginių rezultatų duomenys pateikti 2018-06-12 Nr. 193 protokole, su jo duomenimis sutinka. Mėginiai paimti birželio pradžioje, o su rezultatais buvo supažindinta spalio mėnesį. Mano, kad ją turėjo kviesti, kad matytų, kaip iš tikrųjų vanduo bėgo. Dėl tyrimų, kuriuos atliko aplinkos apsaugos pareigūnai, nesutinka, nes skiriasi rezultatai. Mano, kad turėtų būti identiški rezultatai, jei mėginiai paimti tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku. Negali pasakyti, kodėl reikėtų tikėti ne aplinkos apsaugos tyrimais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimais. Nepažįsta asmenų, kurie ėmė tyrimus ir kurie sprendė dėl jos atsakomybės, tačiau duomenys nesutampa ir todėl iš karto kyla klausimas, kodėl nesutampa. Kaip mėginius ėmė aplinkosaugininkai, nežino. Jų įmonė pasemia specialiu kaušu ir buteliukais paima. Visos mėginio dalinimo procedūros nežino, kitai įmonei nėra sėmę. Negali prisiminti, kiek skyrėsi aplinkos apsaugos ir jų atlikti matavimai, bet skyrėsi BDS. BDS₇ norma yra 57.5. Tyrimų rezultatai rodo, kad nuo normų yra nukrypta, bet tai nereiškia, kad tai jų kaltė. Tą rodiklį apsprendžia Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. BDS₇ – tai bendras deguonies sunaudojimas per 7 paras. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolą taip pat yra fiksuotas perviršis, tačiau nukrypimas nuo leistinos ribos yra žymiai mažesnis. Buvo atlikti matavimai, tačiau ir jie yra neteisingi, nes jie buvo netinkamai atlikti. Pagal dokumentą pažeidimas aplinkos apsaugos duomenimis yra padarytas. 2018-08-30 raštas įrodo, kad teršėjas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o AB „(duomenys neskelbtini)“. Penktą dieną, kai ekologė pranešė, kad ketvirtoje dienoje bėgo žalias vanduo į upelį, su brigada ėjo tikrinti, kur jis galėjo patekti. Kai rado, jog jis (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 4-u ir 6-u numeriu patenka į jų tinklus, tai paskambino į dispečerinę, kad paklaustų AB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės, kur maždaug toje vietoje jie išleido tą vandenį. Buvo atsakyta, kad visame mieste buvo išleista apie 100 kubų termofikacinio vandens. Vandens dažas gal neįtakoja BDS₇ rodiklio, bet neaišku, kokį jie apskritai vandenį išleido. Tas vanduo yra semiamas ketvirčiais ir jis nebuvo blogas, bet tą kartą sutapo, kad bėgo termofikacinis vanduo. Tikrino savo tinklus ir nebuvo pastebėta, kad į tą liniją patektų buitinės nuotekos. Jei įvyksta avarija, tai buitines nuotekas perpumpuoja į kanalizaciją. Tam yra siurbliai, turi specialias šlangas, kuriomis buitinės nuotekos iš vieno šulinio pumpuojamos į buitinių nuotekų šulinį. Nebūna tokių atvejų, kad buitinės nuotekos patektų į tuos pačius išleistuvus, kadangi išleistuvai yra užakinti. Įvardinti asmenų, kurie galėtų ją apkalbėti ar pameluoti, negali. Buitinio vandens kvapo pati nejautė, nes vandens buvo tik dugne, matėsi tik žalia spalva, vanduo nebėgo, jo tėkmė buvo nedidelė. Fekalas, buitinės nuotekos ten tikrai nebėgo.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. Nustatė, kad į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko galimos nuotekos su žalsvos spalvos skysčiu. Vizualiai kažkiek galėjo būti panašus į buitines nuotekas, nes turėjo žalsvai pilką atspalvį. Skystis bėgo per išleistuvą, pačiam pakraštyje buvo buitinių nuotekų susikaupimo apraiškos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išleistuvo eksploatuotojas, jie atsakingi už priežiūrą. Toje vietoje ne pirmą kartą taip yra. Tuo metu buvo specifinis kvapas, būdingas nuotekoms, ir žalias vanduo. Trasa iki išleistuvo ilga, gali būti, kad nuotekos išplovė termofikacinį vandenį, gal remonto darbai, nuotekos ir atsirado kvapas. Pirmą kartą pats ėmė mėginius, o 5-ą dieną buvo Panevėžio laboratorijos darbuotojai, „(duomenys neskelbtini)“ atstovai R. A. ir I. K.. Vyko bendras pokalbis, jos paaiškino, kad pateko AB „(duomenys neskelbtini)“ termofikacinis vanduo. Kiek pamena, sakė, kad tai yra jų dviejų ūkio subjektų išsiaiškinimas. Termofikacinis vanduo dažytas dažais, kurie nėra pavojingi. Specifinio kvapo termofikaciniame vandenyje neturėtų būti, jo kvapas nepanašus į buitinių nuotekų kvapą. Po to buvo patekęs vien žalias vanduo, „(duomenys neskelbtini)“ patys ėmė mėginius ir atliko tyrimus, normų neviršijo. Mėginius paėmė su malūnėliu. Mėginius perdavė į tyrimų laboratoriją dėl teršalų. Tyrimo rezultatai - buvo viršyti BDS₇ rodikliai. BDS₇ yra paviršinėse nuotekose iki 55-57. Kiek jo praktikoje buvo, BDS₇ termofikaciniame vandenyje tokių viršijimų rodikliuose nebuvo, pirmą kartą paskutiniame tyrime buvo rasta 17. Pirmą kartą birželio 4 dieną - 134, o kai Panevėžys atliko tyrimus - 207. Jo nuomone, buvo patekusios buitinės nuotekos, ne tik termofikacinis vanduo, kuris davė žalią atspalvį. Negali pasakyti, iš kur galėjo patekti nuotekos, yra lietaus kanalizacija, gali kažkas išpilti, išleisti, o kadangi buvo vykdomi termofikaciniai AB „(duomenys neskelbtini)“ darbai, mano, kad ir jos ten pateko. 4 d. buvo jų laboratorijos Šiaulių padalinys, neturėjo įgaliojimų imti mėginius, mėginius ėmė kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 5 d. iškvietė Panevėžio laboratoriją. Tyrimai paimti Panevėžio laboratorijos darbuotojų, o atlikti Šiaulių laboratorijos skyriuje, nes tuo metu buvo pertvarka.

Liudytoja R. A. teisme parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, yra nuotekų valyklos viršininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoja paviršinių nuotekų tinklus. R. Š. taršos fakto nesąlygojo, ji atsako už paviršinių tinklų priežiūrą. Pati atsako už visai kitą objektą. Tinkamas subjektas, nebent galėtų būti kolegės tiesioginis vadovas. Birželio 4 d. po draugyste, kadangi ėjo ekologės pareigas, jai paskambino aplinkos apsaugos pareigūnai ir informavo, kad lietaus nuotekų išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini) galimai stebima tarša buitinėmis nuotekomis. Kadangi naujas ir jai pavaldus darbuotojas, užimantis ekologės pareigas, negalėjo vykti į įvykio vietą, tai pati vyko įvertinti faktinės situacijos. Stebėjo, kad išleistuve buvo ryškiai žalia spalva, kuri jų nuotekoms nebūtų būdinga. Tą aplinkybę konstatavo akte, buvo paimti nuotekų mėginiai, nors jie ne taip buvo paimti, bet kadangi ten reorganizacija, mėginius ėmė patys ir aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie ėmė kaip tuo metu galėjo paimti. Penktą dieną pati nedalyvavo, bet 4 dieną stebėjo aplinkybę, kad atsakinga institucija mėginį ima ne vientisą. Vientisas mėginys – toks mėginys, kai imamas tinkamas vandens kiekis iš nuotekų šaltinio, paimamas į 10 l talpą, gerai išmaišomas ir padalinamas dvejomis dalimis. Buvo paimti atskiri mėginiai į skirtingas talpas, nesilaikė mėginio paėmimo procedūros dalies. Yra mėginių paėmimo standartas, ISO standartas. Dėl 5 dienos negali teigti, kas blogai paėmė mėginius, nes nedalyvavo. Penktą dieną gal teisingai paėmė mėginį, tos aplinkybės negali komentuoti. Tą akimirką taršos nesureikšmino, reagavo pasyviau nei stebėdami tikras nuotekas. Dėl viso pikto informavo kolegę, kad surastų termofikacinio vandens šaltinį toje trasoje, kuris termofikuoja šį išleistuvą, informavo V. G.. Deja, galbūt, pasyviai reaguodamas į žalsvą spalvą, dėl tos priežasties neorganizavo papildomų paieškų, kad nustatyti taršos šaltinį. Turi du rezultatus, savo ir aplinkos apsaugos pareigūnų rezultatą, išsakytą žodžiu, o 6 dienos rezultatą turi nutarime ir protokole, tyrimai nei 4 d., nei 5 d. nėra pateikti. Įrodymų prasme jie turi būti žinomi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir asmeniui, traukiamam atsakomybėn. Raštais ne kartą kreipėsi į aplinkosaugos departamentą iki bylos pradėjimo, kad medžiaga būtų teikiama. Į paskutinį raštą nėra atsiuntę atsakymo. Rezultatas 4 dienos - BDS₇ institucija nustatė -134, patys nustatė -120. Birželio 5 dienos rezultatai: 207 – institucijos, jų fiksuota - 155. Viršijimas išleistuve yra fiksuojamas, normos viršytos. Birželio 6 d. taršos požymių išleistuve nebestebėta. Rodikliai buvo normos ribose. Mėginius ėmė tik jų darbuotojai. Buvo vadovautasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo protokolu. Mėginys paimtas (duomenys neskelbtini).15 val. Parą galėjo vykti pratekėjimas tokiu debitu, tačiau mano, kad tas debitas turėjo būti ženkliai mažesnis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nėra akredituota, turinti leidimą. Akredituotos laboratorijos yra tik institucijos, jų laboratorijos duomenys turi aukštesnę galią prieš pačių laboratorijos duomenis, bet darant tyrimą gali visiems visko įvykti. Turi teisę teikti tyrimų paslaugas, turi leidimą vykdyti tam tikrų parametrų tyrimus nuotekoms ne tik savo reikmėms, bet ir teikti kitiems ūkio subjektams paslaugas. Tvarka tokia, kad neprivalo kviesti į mėginių paėmimą, tik teikti duomenis apie nebestebimą taršą. Taršos šaltinis negali būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galimi variantai: AB „(duomenys neskelbtini)“ termofikacinio vandens patekimas, nuotekų vežėjai kartais išpila neteisėtai neteisėtoje vietoje, bet tokių aplinkybių nefiksavo. Asmens vertinimas gali būti įvairus, gali būti įtakotas fizinių pojūčių, gali sąlygoti kvapas, bet jį gali kitaip suvokti. Pati vertina pagal ištekančių nuotekų spalvą. Kažkokio žymaus įspūdžio nuotekos nesudarė, galvojo, kad greičiausiai tai termofikacinis vanduo, kuriame taršos požymių nestebės. Žymaus kvapo negali prisiminti, negali pasakyti, kad juto. Termofikacinio vandens požymių fiksavo neįprastai daug šioje miesto teritorijoje. Iš visų iškvietimų buvo vienas išleistuvas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksavo taršą. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai sakė, kad organinės taršos negali būti tame vandenyje, tačiau tarp tų sakinių jie užsimindavo „dėl daugiabučių mes neatsakome, nes daugiabučiuose nėra pareigos plauti tinklo“. Bet tai buvo darbuotojo pasvarstymas. Dėl visų iškvietimų, tik vienu atveju fiksavo organinę taršą. Mato faktą, kad yra nesutapimas rezultatų, antra, mato atsiliepime tarsi protokolas yra 5 dienos, pasisakyta, kad tyrimas atliktas Panevėžio laboratorijoje, nurodoma, kad protokolas ir tyrimas yra Šiaulių laboratorijos. Nuotekų debitas buvo matuojamas tik 5 d., tačiau vertinant matavimo dokumentus, gali pasakyti, kad jis matuojamas netinkamai. Metodas pasirinktas netinkamas, toks buvo taikomas natūraliuose vandentakiuose, tai yra upėse ir kanaluose. Buvo matuojama negiliame gylyje, neišlaikoma tvarka. Kad buvo netinkamai taikomas matavimo metodas ir nepagrįstai paskaičiuotas didelis debitas, informavo atsakingą instituciją, tačiau atsakymo negavo. Tinkamas metodas mažam kiekiui nuotekoms nustatyti yra slenkstis, kurį nustato į ištekėjimo vamzdį ir matuojama su liniuote. Aiškus matavimo plotas, kuris yra mažas ir jo nereikia matuoti. Šiuo atveju slenkstis kaip konstanta. Debitas buvo 19 l per sekundę. Rugsėjo mėnesį turėjo iškvietimą prie to paties išleistuvo, buvo tos pačios meteorologinės sąlygos, buvo sausringa, kadangi jau buvo pradėtas ginčas dėl 5 d., jie žinojo poziciją, kad netinkamai matuojamas debitas. Tuomet jie tinkamai pamatavo jau su slenksčiu ir nustatė, kad net 1 l per sekundę nebėga. Pratekėjimas 19 l per sekundę lygiai taip pat momentinis, nes taip pat matavo 5 d. ir taip pat tik kitu metodu rugsėjo mėnesį. Sekundes skaičiuoja atsakinga institucija nuo mėginio paėmimo, kada buvo viršytas parametras, ir nuo sekančio mėginio, kada viršijimas nebestebimas. Sekundžių skaičių jie indeksuoja iš 19 l ir paskaičiuoja intervalą. Mano, kad debito klausimas labai svarbus, jei teismas nuspręstų, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė, kadangi administracinio nusižengimo sankcija turi tam tikrą intervalą. Jei bendrovė padarė žalą, vertą 8 000 eurų, tai atitinkamai proporcija, pažeidimo sunkumas turėtų būti vertinamas kolegės atžvilgiu.

Liudytoja R. V. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vyriausioji chemikė, atlieka BDS, ChDS tyrimus. Jie yra laboratorija, kurioje atliekami jų ir užsakovų tyrimai. Įmonė yra geologinė tarnyba ir daro gręžinius. Paviršinis vanduo – upės, ežerai, tvenkiniai. Lietaus nuotekos priskiriamos prie paviršinių vandenų. Normos, koks jis gali būti, nėra nurodytos. Gauna nežinomą vandenį, jį pauosto, reikia skiedimą susižiūrėti. Jei BDS nedidelis, tai ChDS yra mažas. Įmonė daro monitoringus visoje Lietuvoje, turi savo chembanką. Tiria vandenis nuo visiškų filtratų iki visiškai švaraus požeminio vandens ar gręžinių. Laboratorija yra atestuota, tai privati laboratorija. Yra žmogus, atsakingas už pavyzdžių registravimą, atneša vandenį ir jam suteikiamas numeris. Visiškai nesigilina, iš kur paimtas vanduo. Už mėginio paėmimą atsako užsakovas. Užsakovas pristato į laboratoriją ir pasirašo. Kaip laboratorijos darbuotojas ima mėginį, yra jų laboratorijos tvarka. Atlieka požeminio, paviršinio vandens tyrimus. AB „(duomenys neskelbtini)“ tiria kažkokį vandenį, bet būna ChDS. Čia pagal metodus, kurie atlikti, turėjo būti išleidžiamas paviršinis vanduo. Vanduo atvežtas iš AB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, kokį vandenį atvežė. Girdėjo, kad yra skundas ir reikia atlikti tyrimus. Atsimena tą vandenį, nes buvo konfliktas ir buvo keista, kad toks švarus vanduo ir kilo konfliktas. Pagal BDS – bendras deguonies sunaudojimas, kai laikai mėginį 7 dienas. Rezultatai BDS buvo 1,37, tai neskiestas mėginys. ChDS - parodo visas oksiduojančias medžiagas. BDS₇ - bendras deguonies sunaudojimas, 1,37 – reiškia buvo švarus vanduo. Jis atliktas neskiestas, pagal neskiestų vandenų metodą. Nežino, kiek kartų AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipiasi, bet jie kreipiasi dėl ChDS. Su termofikaciniu vandeniu nesusidūrė. Turi tam tikrus standartus, pagal ką surūšiuoja vandenis, būna – paviršinis vanduo, požeminis vanduo ir nuotekos. Gali būti, pavyzdžiui „Kelmės nuotekos“ atveža gamybinių nuotekų vandenį ir būna virš 6000, tai jau neapskaičiuoja, nes yra labai dideli skiedimai, gaunasi labai didelės paklaidos. Metodas apima amplitudę: 0,60 mažiausia norma ir virš 6000 jau neapskaičiuoja. Pakankamai atsakingai daro tyrimus, o kaip būna kažkoks konfliktas, dar atsakingiau daro tyrimą, pakartoja. Buitinėse nuotekose BDS₇ norma yra 30,16. Dirbo valymo įrengimų laboratorijoje, nuotekų BDS žino. Nuotekose išleidžiamas BDS gali būti 5, gali būti 30, priklausomai nuo valymo įrengimo dydžio. Šiuo atveju nustatyta koncentracija yra didelė. Pagal pačios patirtį, mano, kad tokius BDS rezultatus galėjo nulemti organinės medžiagos, pieno produktai ir fekalijos. Žalios spalvos vandens BDS gal nebūtų toks. Būtų atsiminusi žalią vandenį, žalių vandenų būna nedaug. Negali prisiminti, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ BDS nustatinėjo. Žalio vandens tyrimo per 5 metus negali prisiminti, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atėjęs ir ji būtų dariusi BDS. Tyrimams yra didelis kiekis vandenų. Mieste tyrimus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Higienos centras“ gal veža į laboratoriją. Nebuvo tokio reikalavimo tirti vandens iš šildymo sistemos. Jeigu tai yra iš kažkokių sistemų vanduo, BDS₇ - 1,37 to nebūtų, nes tai deguonies kiekis. Jis būtų labai uždusęs. Kad padaryti teisingai BDS, reikia pirmą atlikti ChDS. ChDS yra cheminio deguonies sunaudojimas, kai jau turi bendrą vaizdą neorganinių, organinių medžiagų oksidavimuisi. BDS, mano, būtų daug didesnis. Nežino, kas duodą žalią spalvą, tai automatiškai duos įtaką deguonies sunaudojimui, nes per 7 dienas deguonis be pagalbos naudoja kažkokius nešvarumus. Jei žalia spalva yra nuo kažkokio dažo, jis deguonį suvalgys ir BDS padidės. Maistiniai dažai, jei natūralūs, gamtiniai, jie gali padidinti BDS₇ nedaug, jei yra cheminių medžiagų, tai gali daugiau. Tokių tyrimų atlikti neteko. Uždusimas turi įtakos BDS tyrimo atlikimui, kadangi norint atlikti BDS tyrimą, suplakamas tiriamas mėginys iki 8 mg/l, paskui daromas skiedimas, žiūrint koks tas vanduo. Norint padaryti be skiedimų ar 2, 5 skiedimų, tai automatiškai prisodrinti deguonimi tiriamą vandenį, tai atitinka visai darbo eigai. Tai turi BDS įtakos, mano, kad jei jis yra uždusęs, gali nebetilpti į 1-6 koncentraciją, gali būti truputį didesnė koncentracija. Uždusęs vanduo galėtų turėti didesnį BDS₇, bet pati nėra tyrusi tokio mėginio. Uždusęs vanduo neturėtų būti BDS₇ - 207 rezultato. Tai turėtų būti tarša, tokia jos asmeninė nuomonė. Uždusęs vanduo tiek negali duoti BDS₇. Uždususio vanduo BDS₇ galėtų būti 12-16. Rodiklis – 207, tai jau yra vidutiniškai užterštas vanduo, tai yra nevalytas, kažkoks nuotekų vanduo.

Liudytoja I. K. teismo posėdyje parodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vyresniąja ekologe, dirba ne pilnus metus, tuo metu dirbo tik 3 mėnesius. R. Š. yra kolegė. Dalyvavo 2018 m. birželio 5 d. mėginių paėmime. Surašė protokolą, paėmė mėginius, išmatavo kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais vandens tėkmės greitį, viską surašė, pasirašė ir išsiskirstė. Imant mėginius, buvo jų darbuotojas laborantas V. P., du darbuotojai iš Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio Analitinės kontrolės laboratorijos, dar Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos darbuotojai, vardų, pavardžių negali prisiminti. Birželio 5 dieną, kiek pamena, mėginiai buvo paimti tinkamai, pati dalyvavo nuo pradžios iki galo visoje procedūroje. Į bendrą indą turi būti paimami, išmaišomi ir supilami kiekvienam į atskirus indus pagal kokį cheminį elementą arba junginį tirs. Šiuo atveju taip mėginys ir buvo paimtas. Mėginius ėmė iš tėkmės ir pylė į vieną indą, su kokiu indu ėmė, negali pasakyti. Ėmė su indu, ant lazdos buvo toks kaip puodelis ir pylė į bendrą indą, panašų į kibirą, išmaišė. Tėkmė buvo pakankama, buvo galima lengvai pasemti. Mėginių ėmimo indų buvo daug. Vienas indas vienam arba keliems tyrimams. BDS tyrimui vienas indas, azotui – kitas indas. Patys ėmė tiek pat mėginių, kiek ir aplinkosaugininkai. Raštą gavo, nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolą Nr. 1, jame viskas buvo gerai, buvo jos parašas, antspaudas. Kai gavo raštą, kartu su brėžiniu jį matė pirmą kartą. Kaip buvo pamatuotas plotis, kaip gyliai buvo matuoti, nematė. Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos pareigūnai teigė, kad matavo 5-iose vietose gylius, pati nematė. Penkių vietų pamatavimas BDS₇ tyrimo neįtakoja, o pratekėjusį kiekį - taip. Galbūt netinkamai nustatė vidutinį gylį, ko pasekoje netinkamai apskaičiavo debitą. Debitas taršai nėra reikšmingas. Visuose mėginių paėmimuose nedalyvavo, kituose dalyvavo jos viršininkė. Po protokolu buvo pateikta schema. Pati schemos nematė ir nepasirašė. Vizualiai buvo matyti, kad yra žalias vanduo. Mano, kad gali tai būti dėl avarijos šiluminiuose tinkluose. Gali būti nusistovėjęs, surūgęs vanduo. Surūgusio vandens BDS₇ nėra matavusi. Prie mėginio priėjusi nebuvo, jo nepauostė, rašė protokolą. Tai galėtų pakomentuoti V. P., kuris ėmė mėginius ir juos išdalino. Uždusęs vanduo turi specifinį kvapą, jis yra toks kaip sugedusio, supuvusio kiaušinio. Buitinės nuotekos rusvos, pilkšvos, balkšvos. Vanduo buvo žalias, nebuvo pilkšvas. Mėginio nematė. Nežino, kur buvo vežamas tirti mėginys. Stovėjo nuo tos vietos 3-4 metrų atstumu, kvapo neužuodė. Jei tekėtų buitinės nuotekos, kvapą, jaustų, nors žiūrint kokia koncentracija. Išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimais nustatytas BDS₇ viršijimas. Viršyta buvo ženkliai, tiksliai skaičių negali prisiminti. Laboratorijos rezultatais neabejoja. Kodėl buvo viršytas, nežino. Tyrimų rezultatus galėjo įtakoti mėginių gabenimas ir tyrimo laikas. Kaip pripiltas indas ar sklidinas, ar yra oro tarpas. Jų laboratorijos ir Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus laboratorijos skiriasi nustatytos BDS₇ vertės, gali būti dėl skirtingo gabenimo. Gali būti mėginių paklaidos.

Liudytoja J. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. 2019 m. sausio 2 d., sausio 17 d. buvo rengti raštai. Nemano, kad tai dėl jų kaltės. Termofikacinė medžiaga, kuri dedama dažymui, yra leidžiama visuomenės sveikatos priemonė, ji negali būti kenksminga aplinkai. Negali pasakyti, ar termofikacinis vanduo patenka į paviršinių nuotekų vandenį. Žino, kad yra reikalavimai, kad nepatektų ten, kur nereikia. Yra leidžiama, kad termofikacinis vanduo patektų į paviršinius vandenis, taršos nebūtų. Reikia specialiai išleisti vandenį iš namų, vanduo nėra kenksmingas aplinkai, nes medžiaga, kuri dedama į vandenį, yra nekenksminga ir leidžiama. Tarp 4-o ir 6-o namo tuo metu nebuvo trukę vamzdžiai, gavę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, išanalizavo dokumentus ir aprašė detaliai, kad kieme 4-as, 6-as namai yra vienoje pusėje, 5-as yra kitoje pusėje. Kamera įrengta 5-o namo kieme. Kitoms nuotekoms į kamerą galimybės patekti nėra. 5-o namo kieme buvo nutekėjimas termofikacinio vandens į kamerą ir nebuvo didelis, nes tą trūkumą greitai sutvarkė, uždėjo apkabą. Nereikėjo virinti, tai gali patvirtinti iš žmonių, atliekančių šį darbą. Ar buvo atlikti bandymai, kiek į kamerą išbėga termofikato ir kaip, negali pasakyti. BDS₇ negali pakomentuoti. Reikėtų kviesti įmonės specialistą, kad išsiaiškinti. Pati atliko dokumentų auditą. Pradėjo analizuoti ir prašė pateikti išsamesnę informaciją, pakėlė žiniaraščius, kurie fiksuoja termofikato papildymą. Fiksavo, kad iš 5 dienos į 6 dienos naktį buvo pastebėtas termofikacinio vandens nutekėjimas. Ankščiau toje vietoje nutekėjimų nebuvo. Nutekėjimas ankščiau negalėjo įvykti, nes du kartus paroje žiūrima. Nebuvo ir pradeda pagal kreivę matytis, kad reikia papildymo. Kai dirba įmonėje ir supranta, kas yra tinklai, jei niekur nėra atviro ar trūkusio vamzdžio, tai niekaip negali tekėti termofikacinis vanduo. Dėl išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) nieko negali pakomentuoti. Buvo protokolas, kur nepriklausoma laboratorija atliko mėginių tyrimą, viskas buvo normoje. Pakartotinai įmonei parašė raštą. Žmogus, kuris atsakinėjo, paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir jų įmonės atstovas paėmė mėginį, kurį pateikė nepriklausomai laboratorijai ir buvo atliktas tyrimas, norma nebuvo viršyta, bet tai buvo rugpjūčio mėnesį. AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiksmai negalėjo nulemti taršos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punkte numatyta, jog paviršinės (kritulių) nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio reglamento įsigaliojimo. Buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).

Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad yra nustatytas pats pažeidimo faktas, t. y. tai, jog į (duomenys neskelbtini) ežerą iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) pateko buitinės nuotekos, ko pasekoje buvo teršiama aplinka ir (duomenys neskelbtini) ežeras. Minėtas faktas nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros 2018 m. birželio 4 d. patikrinimo aktu Nr. 269, kuris buvo surašytas pareigūnams atvykus pagal gautą pranešimą dėl galimo buitinių nuotekų patekimo į vandens kanalą, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be to, iš 2018 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. tyrimų rezultatų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val. buvo paimtas mėginys iš lietaus nuotėkų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Mėginius paėmė Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus aplinkos chemikai B. M. ir T. V.. Iš tyrimų rezultatų matyti, jog buvo nustatytas biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS₇) - 207 mgO₂/l, kurio koncentracija viršyta (duomenys neskelbtini),5 mgO₂/l. Matyti, jog lietaus nuotekų išleistuve Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuojamas BDS₇ koncentracijos viršijimas, t. y. normos buvo akivaizdžiai viršytos, ką iš esmės teisme patvirtino ir liudytojas V. G., t. y. jog nustatė, kad į išleistuvą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko galimos nuotekos su žalsvos spalvos skysčiu; vizualiai kažkiek galėjo būti panašus į buitines nuotekas, nes turėjo žalsvai pilką atspalvį; skystis bėgo per išleistuvą, pačiam pakraštyje buvo buitinių nuotekų susikaupimo apraiškos; tuo metu buvo specifinis kvapas, būdingas nuotekoms, ir žalias vanduo; jo nuomone, buvo patekusios buitinės nuotekos, ne tik termofikacinis vanduo, kuris davė žalią atspalvį; tyrimo rezultatai - buvo viršyti BDS₇ rodikliai; kiek jo praktikoje buvo, BDS₇ termofikaciniame vandenyje tokių viršijimų rodikliuose nebuvo, pirmą kartą paskutiniame tyrime buvo rasta 17; šiuo atveju pirmą kartą birželio 4 dieną - 134, o kai Panevėžys atliko tyrimus – 207; UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išleistuvo eksploatuotojas, jie atsakingi už priežiūrą.

Tai, kad iš lietaus nuotekų išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini) tekėjo žalsvas vanduo, teisme patvirtino ne tik pareiškėja, bet ir kiti liudytojai. Liudytojas A. Z. teisme parodė, kad pradarius šulinį, matėsi, kad iš ten bėga tas žalias vanduo; vandens kvapas buvo specifinis, panašus į buitinių nuotekų kvapą, bet tai buvo ne fekalijų kvapas; buitines nuotekas išleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“; mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip nesusiję su tuo žaliu vandeniu, nes jį pastebėjo bėgantį iš šiluminės kameros į lietaus kanalizaciją; su tuo žaliu vandeniu yra susiję šiluminiai tinklai, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas A. P. teisme nurodė labai panašias aplinkybes, t. y. kad nuvykę atidarinėjo šulinukus ir rado, kad iš šiluminių tinklų kameros į jų lietaus linijas atbėga žalias skystis; kaip supranta, tas skystis į jų linijas pateko per drenažą, t. y. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ kamerų būna nutiestas vamzdis, kad išleistų tą vandenį, tai gal jis buvo kenksmingas; kai užsipildo ta kamera, tai AB „(duomenys neskelbtini)“ nuleidžia vandenį ir viskas subėga į jų linijas; birželio 5 d. rado žalsvą skystį, bet tai nebuvo buitinės nuotekos, jos smirdi, o šiuo atveju buvo žalsvas skystis ir nebuvo tokio kvapo; nuotekų išvaizda vizualiai skiriasi nuo to rasto žalio skysčio; nuotekose plaukioja išmatos, o šiuo atveju to nebuvo. Liudytoja R. A. teisme patvirtino, jog stebėjo, kad išleistuve buvo ryškiai žalia spalva, kuri jų nuotekoms nebūtų būdinga; kažkokio žymaus įspūdžio nuotekos nesudarė, galvojo, kad greičiausiai tai termofikacinis vanduo, kuriame taršos požymių nestebės; žymaus kvapo negali prisiminti, negali pasakyti, kad juto; taršos šaltinis negali būti UAB „(duomenys neskelbtini)“; galimi variantai: AB „(duomenys neskelbtini)“ termofikacinio vandens patekimas, nuotekų vežėjai kartais išpila neteisėtoje vietoje. Liudytoja I. K. teismo posėdyje parodė, kad vizualiai buvo matyti, kad yra žalias vanduo; mano, kad gali tai būti dėl avarijos šiluminiuose tinkluose; gali būti nusistovėjęs, surūgęs vanduo; uždusęs vanduo turi specifinį kvapą; jis yra toks kaip sugedusio, supuvusio kiaušinio; buitinės nuotekos rusvos, pilkšvos, balkšvos; vanduo buvo žalias, nebuvo pilkšvas; stovėjo nuo tos vietos 3-4 metrų atstumu, kvapo neužuodė; jei tekėtų buitinės nuotekos, kvapą jaustų, nors žiūrint kokia koncentracija. Liudytojas V. P. teismo posėdyje parodė, kad vanduo turėjo jam nebūdingą žalsvą atspalvį; tokios spalvos vandenį matė ne kartą, vandenį, turintį dažų; tas vanduo neturi kvapo; jei atidaro nuotekų išleistuvą, tai automatiškai yra kvapas; vizualiai vanduo nesiskyrė, pastebėjo tik spalvą; būdingų buitinėms nuotekoms savybių nepastebėjo. Taigi, iš šių liudytojų parodymų matyti, jog visi be išimties patvirtino, jog vanduo buvo specifinės žalsvos spalvos, tačiau nei vienas iš minėtų liudytojų buitinėms nuotekoms būdingų savybių nepastebėjo ir nejuto kvapo, išskyrus tik A. Z., kuris, kaip minėta, parodė, kad vandens kvapas buvo specifinis, panašus į buitinių nuotekų kvapą. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog minėti liudytojai iš esmės gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jų darbdavys yra būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei su administracinėn atsakomybėn patraukta R. Š. juos sieja darbo santykiai, todėl šiuo atveju jų duoti parodymai teismo vertintini kritiškai ir jų parodymais remiamasi tik ta dalimi, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga.

Be to, pareiškėja bei liudytojais apklausti A. Z., A. P., R. A., I. K. tvirtino, kad nustatytas pažeidimas galėjo kilti dėl AB „(duomenys neskelbtini)” išleidžiamo termofikacinio vandens ar dėl gedimų šiluminiuose tinkluose, tačiau šią aplinkybę neabejotinai paneigia liudytojas G. G., kuris teisme tvirtino, kad iš jų vamzdynų teka termofikacinis vanduo, kuris ruošiamas pagal taisyklių reikalavimus, valomas mechaniškai smėliu ir valomas chemiškai, kuris regeneruojamas druska, kad mažintų karbonatinį kietumą; netirpias druskas paverčia į tirpias, jos neiškyla į nuosėdas; organiškos taršos techniškai iš jų negali būti; jų vamzdžiais teka termofikacinis vanduo, kuris yra valytas ir nudažytas maistiniais dažais, kuris yra švarus ir atitinka reikalavimus; termofikacinis vanduo neturi kvapo, jis tik yra karštas, jo negali išleisti karštesnio nei 40 laipsnių, pats vanduo negali kelti pavojaus nei dėl nudažymo, nei dėl temperatūros; jokių buitinių nuotekų termofikate negali būti; nežino, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad atsakinga AB „(duomenys neskelbtini)“. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytoja J. B., t. y. kad termofikacinė medžiaga, kuri dedama dažymui, yra leidžiama visuomenės sveikatos priemonė, ji negali būti kenksminga aplinkai; AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai negalėjo nulemti taršos. Taip pat aplinkybę, jog BDS₇ koncentracijos perviršis galėjos susidaryti dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ išleidžiamo termofikacinio vandens, teisme paneigė liudytoja R. V., kuri parodė, kad šiuo atveju nustatyta koncentracija yra didelė; mano, kad tokius BDS rezultatus galėjo nulemti organinės medžiagos, pieno produktai ir fekalijos; žalios spalvos vandens BDS gal nebūtų toks; maistiniai dažai, jei natūralūs gamtiniai, jie gali padidinti BDS₇ nedaug, jei yra cheminių medžiagų, tai gali daugiau; rodiklis – 207, tai jau yra vidutiniškai užterštas vanduo, nevalytas, kažkoks nuotekų vanduo. Šiuo atveju netikėti R. V. nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo. Juolab, kad ir pati pareiškėja sutiko su aplinkybe, jog pats žalias vanduo neįtakoja BDS₇ lygio. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog, nors ir AB „(duomenys neskelbtini)“ galimai išleido žalsvos spalvos termofikacinį vandenį, tačiau nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog būtent dėl išleisto termofikacinio vandens buvo viršyta BDS₇ koncentracija.

Byloje pateiktas išrašas iš nuotakyno tinklų gedimų registracijos žurnalo (duomenys neskelbtini) (b. l. 46) patvirtina apie 2018 m. birželio 4 d. įvykusią avariją (duomenys neskelbtini) (užsikišusi kanalizacija), išvykta – 1940 val., likviduota – 20.40 val. Nurodyta, kad atkišta su MAN, tačiau nėra gero išbėgimo, atkišant plauna žemes. Reiktų plauti su didžiąją hidrodinamine mašina. Darbus atliko F. M.. Įrašas apie darbus toje pačioje vietoje jau kitą dieną (birželio 5 d., nuo 15.30 val. iki 16.15 val.) patvirtina, kad problema galutinai buvo išspręsta, tiksli avarijos vieta – gatvėje. Nors pastabose ir nurodyta, kad FK nuotekų šuliniai neperpildyti (patekimas į aplinką nefiksuotas), tačiau pastebėtina, kad šios padarytos pastabos nėra sudedamoji žurnalo dalis (tokio įrašo žurnale, kurio originalas buvo pateiktas teismui, apskritai nėra, jis padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens tariamai paaiškinti įvykio aplinkybes) ir, šalia visų nustatytų aplinkybių, gali būti sietinos būtent su šios bendrovės tikslu išvengti atitinkamos atsakomybes. Juolab, kad ginčo vietoje pastebėtos buitinės nuotekos ir žymiai viršytas BDS₇ niekaip negali būti sietinos su technologine AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

Skundo nagrinėjimo teisme metu R. Š. išsakė abejones dėl tyrimų rezultatų patikimumo, kadangi pati nedalyvavo mėginių paėmimo metu. Šiuo atveju teismas nesutinka su tokia pareiškėjos išreikšta pozicija. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, jog nuotekų mėginius 2018 m. birželio 5 d. 13.55 val. iš išleistuvo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniajai ekologei I. K. bei Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos inspekcijos vyriausiajam specialistui V. G., paėmė Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus aplinkos chemikai B. M. ir T. V.. Paimtų mėginių tyrimą atliko Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Šiaulių analitinės kontrolės skyrius, kuris nustatė BDS₇ koncentraciją, lygią 207 mgO₂/l. Kaip jau minėta, tai fiksuota Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Šiaulių analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. surašytame tyrimų rezultatų protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, mėginiai buvo paimti dalyvaujant nesuinteresuotam liudytojui – inspektoriui V. G., kadangi jis asmeniškai pareiškėjos nepažįsta, vykdė savo pareigas, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Be to, tyrimą taip pat atliko nesuinteresuoti asmenys, vykdantys savo pareigas, todėl teismas pareiškėjos abejones dėl atliktų tyrimų patikimumo atmeta kaip nepagrįstas. Juolab, kad ir pati R. Š. teisme patvirtino, jog nepažįsta asmenų, kurie ėmė tyrimus ir kurie sprendė dėl jos atsakomybės, o taip pat negalėjo nurodyti pagrįstų priežasčių, kodėl reikėtų tikėti ne aplinkos apsaugos institucijos tyrimais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimų rezultatais, nors ir jie taip pat parodė atitinkamą taršą. Pastebėtina, jog sprendžiant klausimą dėl tyrimų rezultatų patikimumo, teismui nekyla abejonių dėl Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Šiaulių analitinės kontrolės skyriaus pateiktų tyrimų rezultatų dar ir todėl, kad minėtos institucijos laboratorija yra akredituota ir turinti leidimą, ką šiuo atveju patvirtino ir liudytoja R. A., t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorija nėra akredituota, turinti leidimą; akredituotos laboratorijos yra tik institucijos, jų laboratorijos duomenys turi aukštesnę galią prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos duomenis. Taigi, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nedalyvavimas nesudarė jokios kliūties paimti mėginius, juolab, kad imant mėginius dalyvavo nesuinteresuoti asmenys bei pareiškėjos kolegė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji ekologė I. K..

Pastebėtina, jog šiuo atveju aktualus ir tinkamo administracinėn atsakomybėn patraukto subjekto nustatymas. Iš pradžių apklausiama teisme pareiškėja teigė negalinti pasakyti, kodėl protokolas surašytas jai, o ne kitam asmeniui, tačiau vėliau ji sutiko, jog galbūt turėtų atsakyti administracine tvarka, jei būtų nustatytas pažeidimas. Iš R. Š. pareiginės instrukcijos matyti, kad R. Š. paskirtas eiti paviršinių nuotekų meistro pareigas. Pareigybės tikslas – užtikrinti paviršinių nuotekų tinklų, vandens ėmimo kolonėlių tinkamą funkcionavimą ir jų eksploatavimą, kokybišką paslaugų teikimą vartotojams; savalaikis vamzdžių ir šulinių atnaujinimas paviršinių nuotekų tinkluose. Pareiginės instrukcijos 10 p. nurodyta, kad paviršinių nuotekų meistras privalo analizuoti gedimų paviršinių nuotekų tinkluose priežastis, greitesnio ir ekonomiškesnio jų likvidavimo galimybes. Iš minėtų nuostatų matyti, kad R. Š. pareiga užtikrinti normalų paviršinių nuotekų tinklų darbą, o esant gedimams, juos šalinti, kad būtų užtikrinti kokybės rodikliai, vadinasi, šiuo atveju būtent R. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtu atsakingu asmeniu už nuotekų surinkimo sistemos bendrųjų reikalavimų vykdymą, neužtikrino Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punkto reikalavimų. Būtent ji, kaip atsakingas asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 24 d. raštas Nr. S-3281, 2018 m. spalio 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrįstai ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėja viso tyrimo metu kaltę vertė AB „(duomenys neskelbtini)”, dėl kurio išleidžiamo termofikacinio vandens, anot pareiškėjos, ir galėjo kilti administracinis nusižengimas, tačiau iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 29 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pretenzijos už padarytą žalą aplinkai ir (ar) kitų nuostolių“ matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį ginčą Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siūlė spręsti taikiai ir prašė per laikotarpį nuo 2018-06-05 13.55 val. iki 2018-06-06 (duomenys neskelbtini).15 val. viršytos taršos kiekį skaičiuoti taikant 2018-09-21 plonasieniu slenksčiu su trikampio formos išpjova išmatuotą pratekančio vandens debitą 0,822 l/s; viršijusios taršos dydį pagal BDS₇ parametrą sumažinti nuo 0,2466 t iki 0,0107 t; apskaičiuotos aplinkai padarytos žalos dydį sumažinti nuo 8 332,09 Eur iki 361,53 Eur; vadovaujantis ANK 246 straipsnio 1 dalimi, administraciniu nurodymu bendrovės atsakingam asmeniui paskirti ne didesnę nei 85 eurų dydžio baudą. Nagrinėtinu atveju teismas sprendžia, jog šiuo minėtu raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės siekė sušvelninti savo teisinę padėtį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir teisme pareiškėja siekė ne tik sušvelninti savo teisinę padėtį, bet ir išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį.

R. Š. atstovė baigiamųjų kalbų metu vėlgi išsakė abejones dėl paimtų mėginių tyrimų atlikimo, t. y. jai kilo abejonės, kur ir kaip buvo atlikti tyrimai, kodėl mėginys paimtas (duomenys neskelbtini).00 val., nuvežtas tik po 16.15 val., tyrimą atliko Šiaulių analitinės kontrolės skyrius, priešingai nei nurodyta tyrimų protokole ir kt., tačiau tokią atstovės poziciją teismas laiko nepagrįsta, kadangi jokių esminių procedūrinių pažeidimų ji neišsakė, o tokių teismas ir nenustatė. Akivaizdu, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, R. Š. teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nebuvo suvaržytos, kas buvo akcentuota ir institucijos atsiliepime į skundą, t. y., kad per visą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikotarpį pareiškėja nepareiškė noro susipažinti su bylos medžiaga, todėl nesuprantamas skundo teiginys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik daugiau kaip po 2 mėnesių buvo supažindinta su 2018-06-05 imto mėginio tyrimo rezultatais, tačiau paties tyrimų rezultatų protokolo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei pati pareiškėja asmeniškai negavo ir su juo nebuvo supažindinta. Taip pat nesutiktina ir dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, kadangi administracinė nuobauda administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta per 2 metų laikotarpį (ANK 39 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ginčo teisiniams santykiams nėra aktuali, kadangi minėtas teismas nagrinėja visai kitokio pobūdžio bylas.

Nusižengimo protokole ir nutarime padaryta rašymo apsirikimo klaida – įvardintas Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Panevėžio analitinės kontrolės skyriaus 2018 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), o turi būti Šiaulių analitinės kontrolės skyriaus. Pastebėtina, kad ši klaida procesinių dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės neįtakoja bei yra ištaisytina.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Š. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje. Administracinė nuobauda skirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl R. Š. skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad matavimo metu užfiksuotas tūrio debitas, kurio pagrindu skaičiuotina padaryta žala gamtai, galėtų būtų atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir būtent toje byloje proceso šalys turėtų įrodinėti aplinkybes dėl tūrio debito.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos R. Š. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 180 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.