Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, baustas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 18 parų;

3) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų;

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 11 mėnesių;

2) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 50 parų;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 90 parų (bausmę atliko 2020 m. vasario 13 d.),

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį;

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), iki bausmės vykdymo pradžios gyvenęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, iki bausmės vykdymo pradžios dirbęs AB (duomenys neskelbtini), vedęs, baustas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams;

3) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bausmės, paskirtos 2018 m. kovo 22 d. ir 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laivės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;

4) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos);

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos);

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis išsituokęs, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, baustas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

2) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 50 parų (bausmę atliko 2019 m. lapkričio 5 d.),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. A. ir A. Z. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 22.50 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K. (A. Z. sudavus smūgius ranka nukentėjusiajam į nugarą, į kairę žandikaulio pusę ir panaudojus peilį (du kartus dūrus A. K. į pilvą bei padarius nukentėjusiajam du aklinus durtinius pilvo sienos sužalojimus, t. y. nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą)) pagrobė bendros 110 eurų vertės nukentėjusiojo A. K. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel 2051D Silver“, maišelį su pirkiniais ir pinigus, o taip pat nukentėjusiajam A. K. išduotą asmens dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą).

2. M. A., V. L. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. 16.30 val. iki 2019 m. kovo 20 d. 11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo Ž. L. nuomojamą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė bendros 2595 eurų vertės nukentėjusiojo Ž. L. turtą (bendros 750 eurų vertės tris automobilio „Mercedes Benz“ W12 modelio navigacijas; 130 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W211 modelio navigaciją; 300 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio navigaciją; 120 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W212 modelio šoninį veidrodėlį; bendros 200 eurų vertės penkis komplektus naujų automobilio „Mercedes Benz“ kilimėlių; 80 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W211 modelio šoninį veidrodėlį; bendros 140 eurų vertės automobilio „Mercedes Benz“ galinių žibintų komplektą; bendros 250 eurų vertės ne mažiau kaip dešimt automobilio „Mercedes Benz“ oro pagalvių; 45 eurų vertės vienerias automobilio „Mercedes Benz“ W204 modelio priekines groteles; bendros 100 eurų vertės dėžutę su ne mažiau kaip penkiais automobilio „Mercedes Benz“ veidrodėlių korpusais; bendros 100 eurų vertės ne mažiau kaip penkis automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio vairo rites; 100 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio posūkio rankeną; 50 eurų vertės vieną defektuotą automobilio „Mercedes Benz“ turbiną; 50 eurų vertės vieną (supakuotą dėžutėje) automobilio „Mercedes Benz“ LED dienos šviesos žibintą; bendros 40 eurų vertės du automobilio „Mercedes Benz“ W203 modelio spidometro skydelius; 20 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ klimato kontrolės valdymo bloką; 20 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ magnetolą; 100 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio priekinį žibintą).

3.1. 2019 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiosios N. A. naudojamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvės garažų masyve ir pagrobė bendros 700 eurų vertės nukentėjusiosios N. A. turtą – 500 eurų vertės mini motociklą „Kawasaki“ ir bendros 200 eurų vertės automobilio „Audi A4“ priekinius žibintus;

3.2. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš nukentėjusiosios E. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) viensėdyje, kiemo pagrobė bendros 450 eurų vertės nukentėjusiosios E. V. turtą – 300 eurų vertės avių kirpimo mašinėlę „Oster“ ir 150 eurų vertės vandens siurblį „Hyundai“.

4.1. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. 20 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 14.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo A. M. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvės garažų masyve ir slapta pagrobė bendros 400 eurų vertės nukentėjusiojo A. M. turtą – 150 eurų vertės automobilinę priekabą „PA 1/002“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); bendros 20 eurų vertės du automobilio ratlankius; bendros 150 eurų vertės penkiasdešimt du įvairaus dydžio metalinius pastolius; bendros 80 eurų vertės dvi betoninių stulpelių liejimo formas;

4.2. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. 19 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 08.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš neužrakinto nukentėjusiojo D. G. automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė bendros 390 eurų vertės nukentėjusiojo D. G. turtą – bendros 150 eurų vertės perforatorių „Bosch“ su dėže; bendros 150 eurų vertės perforatorių „Makita“ su dėže; bendros 90 eurų vertės plastikinę įrankių dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais.

5. A. Z. 2019 m. liepos 21 d. apie 20.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas tyčia nežymiai sutrikdė savo artimosios giminaitės – sesers A. Z. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą (sudavė nukentėjusiajai A. Z. kumščiu į veidą, galvą, nugarą, dešinę ranką, spyrė į koją ir padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje), o taip pat tyčia nežymiai sutrikdė U. Z. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą (sudavė nukentėjusiajai U. Z. kumščiu į veidą, į dešinę ranką ir padarė jai muštinę žaizdą bei pogleivio kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešiniame žaste).

Motyvuojamoji dalis

6. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

6.1.1.1. Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigė ir parodė, kad jis nukentėjusiojo A. K. nepažįsta, anksčiau jo nėra matęs, pirmą kartą nukentėjusįjį pamatė teismo posėdžių salėje ir su šia jam inkriminuojama veika jis nėra susijęs. Jam nėra žinomi asmenys, kurie galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tą dieną jis galėjo būti savo namuose, žiūrėti televizorių arba su kaimynais vartoti alkoholį. Kaltinamąjį A. Z. pažįsta iš matymo ir galėjo su juo būti vienoje kompanijoje, su juo susipažino per V. L.. Jis (kaltinamasis) nėra susipykęs su A. Z. ir neturi pagrindo jį apkalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu jo (kaltinamojo) duoti parodymai skiriasi nuo teisme duotų parodymų, nes duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis aptariamą įvykį supainiojo su kitu įvykiu – tą vakarą, kai jis buvo sulaikytas ir apklaustas, jis norėjo su drauge nuvykti į koncertą ir pašokti su ja, todėl nenorėdamas būti sulaikytu jis prisipažino dėl jam inkriminuojamų veikų. Kito įvykio, su kuriuo supainiojo pasakodamas apie aptariamą įvykį, jis nurodyti negali. Aptariamo įvykio detales jam pasakė policijos pareigūnai – pasakė, kad apiplėštas asmuo, dingę daiktai, telefonas, užsiminė, kad įvykis buvo Statybininkų gatvėje. Jis smulkiai nurodė įvykio detales, nes fantazavo ir negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės sutapo su įvykio aplinkybėmis. Nors yra teistas daug kartų, jis nesuprato tokių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pasekmių, apie jas negalvojo.

6.1.1.2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pripažino visiškai ir parodė jog kaltinime nurodytu laiku jis susitiko su savo draugu A., kurio pravardė „Z.“ (taip jis vadina Z.), kuris gyvena kartu su savo mama. Su juo stovėjo krepšinio-automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokio tikslo, kai pamatė iš namo laiptinės išeinantį vyrą, kuris rankose nešėsi maišelį. Jis (vyriškis) pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) mokyklos link ir jie abu (M. A. ir A. Z.) be žodžių, suprasdami vienas kitą iš akių kontakto, nusekė tą vyrą. Kokiu tikslu – jis pasakyti negali, galbūt patikrinti ką tas vyras turi – ar pinigų, ar cigarečių, ar ką turi maišelyje. Kiek jie jį sekė nepamena, tačiau praėjo visą mokyklos teritoriją palei tvorą ir jam pasukus link parduotuvės „Maxima“ jį susistabdė. Tada A. tam vyrui sudavė į galvos sritį, po ko jis po šio smūgio paleido iš rankų nešamą maišą ir nugriuvo ant žemės, jis (M. A.) stovėjo šalia ir nieko nedarė. Maišo tuo metu irgi netikrino. Tada gulinčiam vyrui A. pradėjo kraustyti kišenes, po ko ištraukė telefoną, kiek pamena atlenkiamą „Alcatel“ ir padavė jam (M. A.). Jis (M. A.) jame kažką tai pasižiūrėjo, bet jo neėmė, atidavė iš karto A., o kur A. tą telefoną padėjo, jis nematė. Tuomet A. padavė jam pasą, tačiau ar tai buvo to piliečio, kurį jie užpuolė pasas, pasakyti negali. Pase jokių pinigų, t. y. 40 eurų, nebuvo, jis pinigų nematė. Apžiūrėjęs pasą, vėl padavė A., tai greičiausiai jis taip pat liko pas A.. Dar buvo kažkokie lapeliai su receptais, bet jų jis neėmė. Daugiau jokių, kiek pamena, daiktų nebuvo. Tada jis patikrino maišelį, kurį asmuo nešėsi su savimi ir ten buvo tik alkoholis, t. y. vienas degtinės butelis (0,7 l talpos) ir vyno butelis, kuris buvo sudužęs. Tą degtinės butelį jis (M. A.) užsikišo ir jį išsinešė. Kad A. turėtų kokį peilį, jis nematė ir nežinojo. Taip pat nematė, kad A. prieš tą asmenį, kurį apiplėšė, būtų panaudojęs peilį. Tas jų užpultas asmuo garsiai rėkė ir šaukėsi pagalbos. Ką konkrečiai šaukė – jis (M. A.) neprisimena. Kur A. padėjo pagrobtus daiktus ir ar juos iš viso pagrobė, jis nežino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (7 t., 94–95, 107–108, 116–117 b. l.).

6.1.1.3. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad apie plėšimą iš nukentėjusiojo A. K. jis nieko nežino. Apie šį įvykį jis sužinojo būdamas areštinėje – pas jį atvyko policijos pareigūnai ir informavo apie šį įvykį. Apie įvykį kažko konkrečiai pasakyti negali, nukentėjusįjį A. K. pirmą kartą pamatė teismo salėje. Nepamena ir negali pasakyti, kur jis buvo įvykio dieną. Kaltinamąjį M. A. žino, su juo susipažino per V. L.. Jis (A. Z.) nešiodavosi dujų balionėlį, bet peilio niekada nesinešiojo. Mano, kad M. A. meluoja ir apkalba jį, jog įvykio metu jiedu buvo kartu. Su M. A. nėra susipykę, bet mano, kad M. A. gali apkalbėti jį dėl V. L., nes su V. L. jis (Z. Z.) labai susipykęs. Tačiau tikslių M. A. motyvų nurodyti negali.

6.1.1.4. Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 10–12 val., pas draugę, kuri gyvena Statybininkų g., nuvyko švęsti jos gimtadienio. Kiek laiko ten buvo negali pasakyti, šventė iki vėlaus vakaro. Po viešnagės užėjo į „Lidl“ parduotuvę. Prie parduotuvės matė stovinčius keturis asmenis. Einant pamatė, kad jį seka du asmenys. Jam atrodo, kad prie jo priėjo du jaunuoliai ir kaltinamasis A. Z.. Kiek asmenų buvo jam už nugaros nematė. Per užpuolimą jie nieko nesakė. Vieno jaunuolio jis nematė, nes šis buvo iš nugaros, priekyje buvo kaltinamasis A. Z.. Kadangi nebuvo tamsu, galėjo įžiūrėti jo veido bruožus. Jis buvo stambus, apvalaus veido. Tas kuris buvo užnugaryje jam suėmė už kaklo ir iškraustė kišenes. Šio asmens jis nematė. Jis buvo išsigandęs. Kišenėse buvo pasas, kuriame buvo apie 40 eurų ir telefonas. Ar iš jo buvo paimtas pirkinių maišelis, ar jį paliko, jis nežino. Pasas, telefonas ir pinigai iškristi iš kelnių kišenės negalėjo. Iškraustę jam kišenes jį paleido. Juto skausmą pilvo srityje, matė kraują, kuris labai bėgo. Grįžo pas draugę, jai atidarius duris paprašė, kad iškviestų greitąją. Atvykus greitajai, jam užklijavo žaizdą ir išvežė. Po kiek laiko paskambino policijos pareigūnai ir jam reikėjo atpažinti užpuolikus – atpažino A. Z.. Įvykio metu A. Z. rankoje matė tik geležtę, paties dūrio nematė, tik matė patį užsimojimą, kai buvo laikomas iš užnugario. A. Z. atpažinimo metu pažino iškarto, nes jį įsidėmėjo. Įvykio metu jis buvo išgėręs, todėl kai kurių aplinkybių gali neprisiminti, bet tiksliai prisimena A. Z.. Reiškia civilinį ieškinį 134 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro telefonas, kurio vertė apie 40 eurų, 40 eurų grynais pinigais, pasas, pirkinių maišelis su prekėmis už 30 eurų, sugadinti rūbai. Iš pagrobtų daiktų nieko neatgavo. Neturtinę žalą sudaro 2000 eurų – tai fizinis skausmas, negalėjimas dirbti, likę randai. Žaizdos sugijo visiškai, šiuo metu jokių pasekmių dėl patirtų sužalojimų nejaučia. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.1.1.5. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 14 val. atėjo pas draugę D. į svečius, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Minėtame bute jis kartu su D. vartojo alkoholį, daugiau asmenų bute nebuvo. Apie 20 val. išėjo iš buto į prekybos centrą „Lidl“, esantį (duomenys neskelbtini)., nes pritrūko alkoholio. Apsipirkęs ir išėjęs iš parduotuvės „Lidl“ pasuko (duomenys neskelbtini) gatve link poliklinikos. Išeidamas iš parduotuvės atsisuko ir pastebėjo, kad jį seka keli asmenys. Eidamas automobilių stovėjimo aikštele pro pastatą, kur stovi apsaugos tarnybos automobiliai, lygtai dar ten yra tapetų parduotuvė, „Švaros komanda“, pajuto vieną smūgį į nugarą ir iš karto antrą smūgį į žandikaulio kairę pusę. Atsisukęs pamatė aukštą vaikiną, kuris pasakė „Atiduok“. Jis atsisukęs paklausė „Ką duot?“. Tuomet tas pats aukštas vaikinas jam smogė aštriu daiktu į pilvą, suprato, kad tai buvo peilis. Ištraukęs peilį, vaikinas iš karto dūrė jam į pilvą antrą kartą. Tuo metu jis pagriebė tą peilį ir nebeleido jam durti. Tas pats vaikinas ištraukė iš jo rankų peilį. Šalia stovėjo dar kitas vaikinas, tamsaus gymio. Jam (nukentėjusiajam) aptemo akyse, susiėmė už pilvo, kad sustabdyti kraujavimą, labai skaudėjo pilvą. Kai jis atsigavo, tų dviejų asmenų nebebuvo. Kišenėse pasigedo savo paso su 40 eurų, paso aplanke buvo įdėtos dvi kortelės su užrašytomis jo banko sąskaitomis. Taip pat pasigedo atlenkiamo mobiliojo ryšio telefono „Alcatel“ 39,99 eurų vertės, maišelio su pirkiniais, kurių bendra vertė 30 eurų (pirkinių tiksliai išvardyti negali). Kai jis atsigavo, po truputį, vis pasėdėdamas ant suoliukų, jis (duomenys neskelbtini) gatve grįžo pas D. ir paprašė, kad ji iškviestų greitąją pagalbą. Draugei pasakė, kad jį sužalojo nepažįstami jaunuoliai. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Minėtus jaunuolius matė pirmą kartą, jis jų nepažįsta (1 t., 73–74, 77–78, 85–86 b. l.).

6.1.1.6. Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena, kada buvo aptariamas įvykis. Prieš kelias savaites iki įvykio ji pažinčių svetainėje susipažino su vyriškiu (šiuo metu nebepamena minėto vyriškio vardo). Jis atėjo pas ją į svečius (ji gyvena Statybininkų gatvėje), pasveikino su gimtadieniu. Buvo dienos metas. Jam atėjus jiedu vartojo alkoholį. Po to, vakare, tikslaus laiko nepamena, vyriškis išėjo į parduotuvę. Minėjo, kad eina iki parduotuvės „Lidl“. Prieš išeidamas jis skambino kažkokiam draugui. Sugrįžęs vyriškis pasakė, kad jį užpuolė ir atėmė maišelį. Jis buvo išsigandęs ir kruvinas – kraujas jam bėgo iš pilvo srities. Matė kraują ant jo drabužių. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis neminėjo nei kas jį užpuolė, nei kiek užpuolikų buvo, neminėjo net konkrečios vietos, kur jį užpuolė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.1.1.7. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. K. susipažino per pažinčių skelbimus gal 2018 m. rugpjūčio mėnesį. 2019 m. rugsėjo 3 d. apie pietus, gal 13–14 val., A. K. atėjo pas ją į namus pasveikinti su praėjusiu gimtadieniu, jie vartojo alkoholį. Vakare, apie 20 val. A. K. susiskambino telefonu su kažkokiu savo pažįstamu ir tarėsi lygtai susitikti su juo prie (duomenys neskelbtini) sporto centro. A. K. netrukus išėjo. Iš jo kalbos suprato, kad jis dar grįš. Prieš 23 val. A. K. grįžo. Atidariusi duris pamatė A. K. laiptinėje sukruvintu pilvu. Jis minėjo, kad jį kažkur einantį nuo parduotuvės „Lidl“ užpuolė du ar trys asmenys. Kiek suprato, prašė jo parūkyti, o A. K. yra nerūkantis. A. K. minėjo, kad iš jo tie asmenys pagrobė maišelį su pirkiniais ir lygtai jo vyrišką rankinę su dokumentais. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir apie įvykį pranešė policijai. Kokioje tiksliai vietoje A. K. užpuolė, jis paaiškinti negalėjo, ji to nesuprato. Kas galėjo užpulti A. K. nežino, nieko neįtaria (1 t., 163–164 b. l.).

6.1.1.8. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nustatyti du aklini durtiniai pilvo sienos sužalojimai. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių į pilvo sieną duriančių-pjaunančių savybių turinčiais daiktais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2018 m. rugsėjo 3 d. 23.21 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. A. K. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 130 b. l.).

6.1.1.9. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. K. atpažino kaltinamąjį A. Z. kaip asmenį, kuris 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini) gatvės rajone sustabdė, paprašė pinigų ir jam jų nedavus, dūrė peiliu į pilvą ir pabėgo. Iš jo pagrobė asmeninius jo daiktus (1 t., 106–110 b. l.).

6.1.2. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

6.1.2.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs nurodytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti naudojimas plėšimą daro pavojingesne veika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016).

6.1.2.2. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Objektyvioji šio nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas.

6.1.2.3. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju būtina nustatyti bent dviejų asmenų susitarimą veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Jis gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008).

6.1.2.4. Kaltinamieji A. Z. ir M. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl šių jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino. Taip pat kaltinamasis A. Z. savo kaltės nepripažino ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinamasis A. Z. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., kraustė nukentėjusiojo kišenes, po ko ištraukė telefoną ir pasą, o jis (kaltinamasis M. A.) po visko pasiėmė nukentėjusiojo A. K. turtą – pirkinių maišelį su degtinės buteliu. Nors kaltinamasis M. A. tokių savo parodymų netvirtino teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jis (kaltinamasis M. A.) žinojo, kad iš nukentėjusiojo pagrobtas telefonas buvo gamintojo „Alcatel“, o įvykio metu iš nukentėjusiojo kišenių buvo ištrauktas ir asmens dokumentas – Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis A. K., kuris nurodė, jog fizinį smurtą panaudojo A. Z.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog praėjus 2 dienoms po aptariamo įvykio pagal nukentėjusiojo A. K. nurodytus požymius buvo sudaryti jo turtą ir asmens dokumentą pagrobusių asmenų fotorobotai, iš kurių vienas panašus į kaltinamąjį A. Z. (1 t., 99, 102, 103 b. l.), o 2019 m. rugsėjo 9 d. asmens parodymo metu nukentėjusysis A. K. atpažino kaltinamąjį A. Z. kaip asmenį, kuris aptariamo įvykio metu pagrobė jo turtą ir asmens dokumentą (1 t., 106–110 b. l.). Nukentėjusysis A. K. taip pat patvirtino, jog kartu su kaltinamuoju A. Z. įvykio metu buvo kiti asmenys. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. K. ir kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, patvirtinančiais kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiojo A. K. pasipriešinimui palaužti buvo panaudotas peilis, kuriuo nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Teismui nekyla abejonių, jog, kaip ir nurodė nukentėjusysis, jam du smūgius aštriu metaliniu daiktu, t. y. peiliu, sudavė kaltinamasis A. Z., kurį jis ir atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais ir kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip kvalifikuotas plėšimas (panaudojant peilį). Teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, kai plėšimo metu yra pagrobiamas svetimas turtas kartu su dokumentais, veikos yra kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 180 straipsnį ir BK 302 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji M. A. ir A. Z., pagrobdami nukentėjusiojo turtą, pagrobė ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kaltinamųjų veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip BK 180 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sutaptis.

6.1.2.5. Nors nukentėjusysis A. K. nurodė, jog įvykio metu kartu su kaltinamuoju A. Z. buvo dar du asmenys ir trečiasis asmuo, įvykio metu buvęs kartu su kaltinamaisiais A. Z. ir M. A., liko nenustatytas, iš byloje esančių įrodymų visumos neginčytinai nustatyta, jog nusikalstamas veikas prieš nukentėjusįjį A. K. padarė kaltinamieji M. A. ir A. Z.. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusįjį sustabdę asmenys pasakė jam „atiduok“, kas leido nukentėjusiajam A. K. suprasti minėtų asmenų nusikalstamus ketinimus ir tuo pačiu jį įbauginti, nes vienam pasipriešinti prieš keletą suaugusių asmenų būtų sudėtinga. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, kad kaltinamajam A. Z. smurtaujant prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis M. A. neabejotinai matė tokį kaltinamojo A. Z. elgesį ir jam neprieštaravo, nebandė jo sustabdyti, padėti nukentėjusiajam, iškviesti pagalbą ar pan. Priešingai, kaltinamasis M. A. žinojo kokie daiktai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo A. K., jis net laikė savo rankose nukentėjusiajam išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir nukentėjusiojo telefoną „Alcatel“, perdavė juos atgal kaltinamajam A. Z., o prieš pasišalinant iš įvykio vietos jis (kaltinamasis M. A.), pasinaudodamas ankstesne veika jau palaužta nukentėjusiojo A. K. valia priešintis, kartu su savimi pasiėmė nukentėjusiojo A. K. turtą – pirkinių maišelį su degtinės buteliu. Tokiu būdu konstatuotina, jog kaltinamasis M. A. savo konkliudentiniais veiksmais pritarė kaltinamojo A. Z. daromoms nusikalstamoms veikoms ir prisidėjo prie jų padarymo.

6.1.2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamieji M. A. ir A. Z. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo peilį ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą ir pagrobė iš nukentėjusiojo A. K. jo turtą bei jam išduotą asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje.

6.2.1.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. savo kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad tuo metu, kai buvo vykdomas šis nusikaltimas, jis dirbo UAB „Maxima“, jo darbo laikas buvo nuo 9 val. iki 21 val., todėl įvykio vietoje jis negalėjo būti. Kartu su kaltinamaisiais V. L. ir A. Z. yra nuvykę iki kaltinamojo V. L. tėčio pasiimti daržovių, tačiau tai buvo daroma ne naktį, o dieną. Daugiau kartu su kaltinamaisiais V. L. ir A. Z. niekur nėra buvęs kartu. Jam (kaltinamajam M. A.) kartu su kaltinamaisiais V. L. ir A. Z. neteko nešti automobilio detalių, taip pat jis nematė, kad kaltinamieji V. L. ir A. Z. neštų automobilių detales. Pas jį (kaltinamąjį M. A.) nebuvo rasta vogtų automobilių detalių. Pamena savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau jų netvirtina, nes tokius parodymus jis davė siekdamas išvengti suėmimo, tokius parodymus jis išsigalvojo, jam buvo daromas spaudimas, šie parodymai nėra teisingi.

6.2.1.2. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, jog kaltinamuosius V. L. ir A. Z. jis pažįsta, jie yra draugai. Sutinka, kad galimai kaltinime nurodytu laiku jam paskambino „Z.“ (kaltinamasis A. Z.) ir pasakė, kad atvažiuos jo pasiimti. Kokiu tikslu atvažiuos nepasakė, tik užsiminė, kad kai atvažiuos, tada ir pašnekės. Atvažiavo apie 21 val. kartu su kaltinamuoju V. L., su kokiu automobiliu atvažiavo, tiksliai nepamena, bet greičiausiai su „Volkswagen Golf“, už vairo buvo V. L.. Tuomet jis paklausė, kur jie važiuos, tai „Z.“ (kaltinamasis A. Z.) pasakė, kad jam reikės padėti susikrauti daiktus į maišus. Kokius daiktus reikės krauti, nepasakė. Kad bus vykdoma vagystė, jis nežinojo ir neįtarė. Nieko jų neklausinėjo. Pamena, kad važiavo link Upytės kaimo, o tada kažkur pasuko. Kiek važiavo nepamena, tik reikėjo pasukti kelis kartus. Buvo tamsu. Automobilį V. L. pastatė atokiau nuo fermų. Visi išlipo iš automobilio ir kaltinamasis V. L. jam liepė laukti šalia ir niekur neiti, stebėti aplinką. Kodėl buvo tokie nurodymai, nesuprato. Jie abu (kaltinamieji V. L. ir A. Z.) išlipo iš automobilio, apsimovė pirštines, užsidėjo kepures, buvo tamsiai apsirengę. Jie (kaltinamieji V. L. ir A. Z.) nešėsi su savimi maišus, tarpusavyje nieko nešnekėjo. Pirmą kartą jie (kaltinamieji V. L. ir A. Z.) grįžo maždaug už 20 minučių. Prieš jiems išeinant jam (kaltinamajam M. A.) kaltinamasis V. L. pasakė, kad lauktų ne prie automobilio, o eitų link jų (link kaltinamųjų V. L. ir A. Z.), o kai jam (kaltinamajam M. A.) perduos kokius maišus, tada nuneš į automobilį. Pirmą kartą padavė porą maišų ir taip kokius 5–6 kartus jie ėjo link tų fermų. Jam paduodavo tai maišus, tai dėžes. Kas tarp jų buvo jis nematė, tik krovė viską į automobilį. Ar tai buvo tie daiktai, kurie įvardinti kaltinime, jis pasakyti negali. Tarpusavyje šnekėjo, kad viską reikės parduoti. Kam parduoti, jis nežino. Kaltinamasis V. L. buvo žadėjęs, kad kažkokią detalių dalį duos jam, kad galėtų parduoti, bet taip ir nebeatvežė, pinigų už tai negavo, tik du butelius alaus. Kaltu prisipažįsta tik dėl to, kad kartu su jais (kaltinamaisiais V. L. ir A. Z.) važiavo, tačiau jis (kaltinamasis M. A.) tų daiktų nevogė, tik kartu dalyvavo. Kad jie daiktus vagia, suprato tik tada kai atvažiavo į vietą. Gailisi, kad kartu su jais dalyvavo ir prisidėjo prie nusikaltimo (7 t., 107–108, 116–117 b. l.).

6.2.1.3. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad šis įvykis buvo labai senai, jis šio įvykio aplinkybių nepamena. Nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystę jis įvykdė kartu su kaltinamuoju A. Z.. Kaltinamasis M. A. kartu su jais nevažiavo. Negali atsakyti, kodėl kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo jo (kaltinamojo V. L.) duotų parodymų. Prašo remtis jo (kaltinamojo V. L.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos tvirtina.

6.2.1.4. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad kartu su kaltinamuoju A. Z. apvogė sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Apvogė 2019 m. pavasarį, tiksliai datos neprisimena. Į Upytę nuvažiuoti ir apvogti sandėlį pasiūlė kaltinamasis A. Z., su kokiu automobiliu nuvažiavo – neprisimena. Buvo naktis. Sandėlis buvo kažkur laukuose. Į sandėlį pateko pro langą, jis buvo kiauras, be stiklo. Iš sandėlio pavogė automobilio „Mercedes“ oro pagalvių, magnetolų, daugiau ką pavogė – neprisimena, dar lygtai paėmė automobilio žibintus. Viską parsivežė į (duomenys neskelbtini) ir pradžioje padėjo į jo (kaltinamojo V. L.) tuo metu nuomoto buto sandėliuką. Po kurio laiko jie su kaltinamuoju A. Z. susipyko, išsidalino pavogtus daiktus ir išsiskyrė. Dalis daiktų, kurie liko jam (kaltinamajam V. L.) yra pas jo tėvus (5 t., 163–166, 177–178, 182–183, 187–188 b. l.).

6.2.1.5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Z. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos aptariamos nusikalstamos veikos. Parodė, kad nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystėje nedalyvavo, sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nebuvo. Automobilio „Mercedes Benz“ detales, surastas kratos metu, jis už 300 eurų įsigijo iš kaltinamojo V. L.. Nors tuo metu jie (su kaltinamuoju V. L.) jau buvo susipykę (maždaug nuo 2018 metų), kaltinamasis V. L. jam paskambino ir pasiūlė pirkti šias detales. Nežinojo, kad šios detalės yra vogtos. Jis pats (kaltinamasis A. Z.) automobilio neturi, detales nusipirko, nes norėjo jas parduoti brangiau, maždaug už 500 eurų. Tikrų minėtų automobilių detalių kainų jis nežinojo, anksčiau nėra prekiavęs automobilio „Mercedes Benz“ detalėmis, tačiau manė, kad pardavęs šias detales jis užsidirbs. Kaltinamieji M. A. ir V. L. jį apkalba, tačiau jis (kaltinamasis A. Z.) negali nurodyti tikrų tokio jų elgesio priežasčių – kaltinamasis M. A. gali jį apkalbėti, nes yra geras kaltinamojo V. L. draugas, o kaltinamasis V. L. jį gali apkalbėti, nes su juo jiedu yra susipykę.

6.2.1.6. Nukentėjusysis Ž. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliai datos nepasakys, pradėjo naudotis sandėliu esančiu (duomenys neskelbtini), kurį gavo pagal panaudos sutartį. Jis Lietuvoje ir Airijoje turėjo naujų ir naudotų automobilių dalių prekybos verslą. Naudodamasis „Ebay“ pardavimo platforma vykdė prekybą. Prekiaudavo 2001–2012 m. įvairių „Mercedes Benz“ modelių automobilių detalėmis. Paskutinį kartą sandėlyje prieš įvykį buvo dieną prieš vagystę, t. y. 2019 m. kovo 19 d., tačiau daiktų netrūko. Atvykęs kitą dieną pastebėjo sandėlyje netvarką ir pamatė, kad pavogtos detalės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat pamatė išdaužtą langą ir suprato, kad į sandėlį patekta pro jį. Prisimena visas pavogtas dalis, jas buvo patikrinęs „Ebay“ platformoje. Vertingiausios dalys jam buvo sugražintos. Šiuo metu nesugrąžintų dalių vertė yra 850 Eur. Savo civilinio ieškinio jis atsisako. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.2.1.7. Nukentėjusysis Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Airijoje užsiima individualia veikla – pardavinėja automobilių dalis (daugiausiai automobilių „Mercedes-Benz“). Maždaug nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pradžios jis išsinuomojo iš įmonės (duomenys neskelbtini) sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Tame sandėlyje jis laiko jam priklausančius daiktus – daugiausiai automobilių „Mercedes Benz“ dalis. Jis tuos daiktus nusipirko todėl, kad planuoja savo veiklą, kuria užsiima Airijoje, perkelti į Lietuvą ir toliau dirbti Lietuvoje. 2019 m. kovo 20 d. apie 11 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią sandėliavimo patalpą, kur laiko jam priklausančius daiktus, pastebėjo, kad yra išdaužtas sandėlio langas, o iš sandėlio pavogti jam priklausantys daiktai: trys E klasės W12 modelio navigacijos, skirtos „Mercedes Benz“ automobiliams, vienos navigacijos vertė 250 eurų, viso 750 eurų už tris navigacijas; viena E klasės W211 modelio navigacija, skirta „Mercedes Benz“ automobiliams, 130 eurų vertės; viena S klasės W221 modelio navigacija, skirta „Mercedes Benz“ automobiliams, 300 eurų vertės; vienas šoninis „Mercedes Benz“ veidrodėlis, jo modelis W212, 120 eurų vertės; nauji automobiliams „Mercedes Benz“ skirti kilimėliai, penki komplektai, jie skirti angliško tipo automobiliams, t. y. automobiliams, kurių vairai dešinėje pusėje, vieno komplekto vertė 40 eurų, viso 200 eurų; vienas automobilio „Mercedes Benz“ šoninis veidrodėlis E klasės, modelis W211, 80 eurų vertės; automobilio „Mercedes Benz“ galiniai žibintai, vienas komplektas, 140 eurų vertės. Taip pat iš sandėlio pavogti ir raktai (įrankiai), bet tiksliai jų negali įvardinti, negali pasakyti kiekio ir kokie tie raktai buvo, jų nevertins, tik dėl informacijos pasako, kad yra pavogta ir raktų (įrankių). Viso pavogto turto vertė 1720 eurų. Išdaužto lango vertė 40 eurų. Viso jam padaryta turtinė 1760 eurų žala. Turtas nedraustas. Mano, jog iš sandėlio yra pavogta ir daugiau daiktų, tik jis dar ne viską smulkiai apžiūrėjo. Kas galėjo pavogti jam priklausančius daiktus nežino ir nieko neįtaria. Paskutinį kartą sandėlyje buvo 2019 m. kovo 19 d., apie 16.30 val., tada viskas buvo tvarkoje. Daugiausiai prekes jis pardavinėja internetu, tame sandėlyje pašalinių asmenų nesilanko, gal yra buvęs vienas kitas klientas, bet jų duomenų nežino. Papildomai pasigedo ne mažiau kaip 10 automobilio „Mercedes Benz“ oro pagalvių, modeliai W221, W211, W220, dauguma jų buvo sudėtos sandėlio spintoje, dar buvo padėtų ant lentynos prie sienos. W221 modelio oro pagalvė buvo juodos spalvos, W211 modelio buvo pilkos spalvos, kitos buvo šviesiai ir tamsiai rudos spalvos. Vertina visas oro pagalves bendrai 250 eurų. Dar pasigedo naujų automobilio „Mercedes Benz“ W204 modelio priekinių grotelių, jų centre nebuvo firminio „Mercedes Benz“ ženklo, tai yra, buvo anga, jos buvo supakuotos dėžėje, vertina 45 eurais. Dar pasigedo dėžutės su ne mažiau kaip 5 automobilio „Mercedes Benz“ veidrodėlių korpusais, buvo plastikiniai, su posūkio lempute. Vertina visus bendrai 100 eurų. Dar pasigedo ne mažiau kaip 5 automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio vairo ričių, vertina bendrai 100 eurų. Taip pat pavogta automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio posūkio rankena, vertina 100 eurų; defektuota automobilio „Mercedes Benz“ turbina, vertina 50 eurų; dėžutėje supakuotas automobilio „Mercedes Benz“ LED dienos šviesos žibintas, vertina 50 eurų; du automobilio „Mercedes Benz“ W203 modelio spidometro skydeliai, vertina bendrai 40 eurų; automobilio „Mercedes Benz“ klimato kontrolės valdymo blokas, vertina 20 eurų. Kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, buvo pavogti 5 automobilio „Mercedes Benz“ navigacijos įrenginiai. Be to, dar pasigedo vienos automobilinės „Mercedes Benz“ magnetolos, jos vertė 20 eurų, ir vieno automobilio „Mercedes Benz“ priekinio žibinto, kurio modelis W221, jo vertė 100 eurų. Iš viso pavogto turto vertė yra 2595 eurai, dėl turto sugadinimo, tai yra išdaužto lango stiklo, padaryta turtinė 40 eurų žala, iš viso jam dėl šios vagystės padaryta turtinė 2635 eurų žala. Minėto apvogto sandėlio abu langai iki vagystės buvo su stiklais, tik galėjo būti, kad vieno iš langų stiklas buvo įskilęs. Po vagystės vieno iš langų stiklo nebebuvo, tai yra, jį išdaužė ar išstūmė vagystę įvykdę asmenys. Policijos tyrėja grąžino jam daiktus, tai yra automobilių „Mercedes Benz“ dalis, kurios buvo pavogtos 2019 m. kovo mėnesį iš tuomet jo nuomoto sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau jam buvo grąžinti ne visi daiktai, liko negrąžinta viena E klasės W212 modelio navigacija, skirta „Mercedes Benz“ automobiliams, jos vertė 250 eurų, ir viena E klasės W211 modelio navigacija, skirta „Mercedes Benz“ automobiliams, 130 eurų vertės. Taip pat negrąžintos naujos automobilio „Mercedes Benz“ W204 modelio priekinės grotelės, 45 eurų vertės; dėžutė su ne mažiau kaip 5 automobilio „Mercedes Benz“ veidrodėlių korpusais su posūkio lempute, jų visų bendra vertė 100 eurų; ne mažiau kaip 5 automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio vairo ričių, bendros 100 eurų vertės; automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio posūkio rankena, 100 eurų vertės; vienas komplektas (2 vienetai) automobilio „Mercedes Benz“ galinių žibintų bendros 140 eurų vertės. Iš viso negrąžinta turto už 865 eurus, taip pat lieka padaryta turtinė 40 eurų žala dėl turto sugadinimo, taigi, reiškia šioje byloje 905 eurų civilinį ieškinį (2 t., 130–131, 134–135, 144–145 b. l.).

6.2.1.8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta 2 avalynės pėdsakų gipsinės išliejos, stiklo šukės, 1 rankos pėdsakas (2 t., 88–104 b. l.).

6.2.1.9. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis V. L. parodė sandėlį (negyvenamą mūrinį pastatą), iš kurio, kartu su kaltinamuoju A. Z., pavogė nukentėjusiojo Ž. L. turtą (5 t., 190–195 b. l.).

6.2.1.10. Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą kaltinamojo V. L. tėvų gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, buvo surastos ir paimtos 3 automobilio „Mercedes Benz“ rudos spalvos oro pagalvės; 5 automobilio „Mercedes Benz“ pilkos spalvos oro pagalvės; automobilio „Mercedes Benz“ klimato kontrolės valdymo blokas; automobilio „Mercedes Benz“ radijas; automobilio „Mercedes Benz“ radijo blokas (4 t., 154–157 b. l.).

6.2.1.11. Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą kaltinamojo A. Z. mamos gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, buvo surastas ir paimtas automobilio „Mercedes Benz“ CD grotuvas; 8 automobilio „Mercedes Benz“ oro pagalvės; 2 automobilio spidometro skydeliai; automobilio šoninis galinio vaizdo veidrodėlis; automobilio „Mercedes Benz“ CD skaitytuvas; automobilio turbina; skaidraus stiklo žibintas; automobilio „Mercedes Benz“ priekinis žibintas (5 t., 32–35 b. l.).

6.2.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

6.2.2.1. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Svetimo turto pagrobimas baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015).

6.2.2.2. Kaltinamieji A. Z. ir M. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl šios jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo nepripažino. Taip pat kaltinamasis A. Z. savo kaltės nepripažino ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau kaltinamasis V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, parodydamas, jog nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystę įvykdė kartu su kaltinamuoju A. Z. (be kaltinamojo M. A.). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad kartu su kaltinamaisiais V. L. ir A. Z. buvo nuvykęs į įvykio vietą – link (duomenys neskelbtini) kaimo, prie fermų, kur padėjo kaltinamiesiems V. L. ir A. Z. nešti kažkokius maišus, dėžes ir krauti jas į automobilį. Nors kaltinamasis M. A. tokių savo parodymų netvirtino teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jis (kaltinamasis M. A.) žinojo, kur yra įvykio vieta, kokiu būdu (įsibraunant į negyvenamą pastatą, kurį jis pavadino ferma) buvo padaryta aptariama nusikalstama veika, kur buvo sukrauti pavogti daiktai (į maišus ir dėžes), pas ką jie liko (pas kaltinamuosius V. L. ir A. Z., o jam buvo pažadėtas atlygis už pagalbą). Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. A. nebuvo sulaikytas ir apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmą kartą buvo apklaustas 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. tuo metu, kai kaltinamasis A. Z. jau buvo sulaikytas ir suimtas, o kaltinamasis V. L. jau buvo apklaustas apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir neseniai paleistas iš suėmimo, jam (kaltinamajam V. L.) buvo taikoma griežta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, dėl ko jie visi trys neturėjo galimybės susitarti tarpusavyje bei suderinti bendros savo pozicijos. Be to, pirmosios apklausos metu, dar būdamas sulaikytu, kaltinamasis V. L., apklausiamas dėl kitos nusikalstamos veikos (A. M. turo vagystės), parodė, jog kartu su A. Z. įvykdė ir nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystę. Pirmosios apklausos metu duotus savo parodymus kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino vėlesnių apklausų metu ir parodymų patikrinimo įvykio vietose metu, jų metu kaltinamasis V. L. pakankamai išsamiai nurodė aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kada ir kaip įvykdė nusikalstamą veiką, su kuo ją įvykdė ir pan. Svarbu tai, kad atliekant kaltinamojo V. L. apklausas bei parodymų patikrinimus vietose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėja, kuri pastabų dėl šių procesinių veiksmų vykdymo tvarkos nepareiškė (5 t., 153, 163, 164–166, 182–183, 190–195 b. l.; 6 t., 11–12, 25–27, 135–136 b. l.; 7 t., 10–12, 21–23 b. l.). Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis Ž. L., kuris tiksliai nurodė laikotarpį, kuriuo buvo įvykdyta vagystė, o taip pat tiksliai nurodė iš jo pavogtus daiktus. Be to, iš byloje esančių kratos protokolų matyti, kad dalis aptariamo įvykio metu iš nukentėjusiojo Ž. L. pagrobtų daiktų buvo surasta pas kaltinamojo V. L. tėvus ir pas kaltinamojo A. Z. mamą – būtent taip ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamasis M. A., t. y. kad visi pavogti daiktai liko pas kaltinamuosius V. L. ir A. Z.. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo Ž. L. parodymais, kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kaltinamojo V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kurie papildo vieni kitus ir sutampa su kitais byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, patvirtinančiais kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes.

6.2.2.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis M. A. (teisiamojo posėdžio metu) ir kaltinamasis A. Z. (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu) savo kaltę neigė. Tačiau teismas su tokia kaltinamojo M. A. teisiamojo posėdžio metu pateikta versija ir kaltinamojo A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pateikta versija negali sutikti, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji yra vienodai suinteresuoti bylos baigtimi, kiekvienas iš jų siekia palengvinti tiek savo, tiek bendrininkų teisinę padėtį, o teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamųjų M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kaltinamojo V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kurie sutampa tarpusavyje, papildo vieni kitus ir patvirtina kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes.

6.2.2.4. Byloje nustatytos aplinkybės liudija apie visų trijų kaltinamųjų bendra susitarimą atlikti minėtą nusikalstamą veiką, kurios metu kaltinamųjų V. L. ir A. Z. iš sandėlio pavogtas automobilių detales visi kaltinamieji dėžėse bei maišuose nešė ir krovė į automobilį, tokiu būdu tarpusavyje pasidalindami atliekamus nusikalstamus veiksmus. Matyti, kad kaltinamųjų veikoje nustatyti ir visi bendrininkavimo požymiai, t. y. veikos bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamą veiką, kad yra kėsinamasi į tą patį objektą, taip pat kaltinamieji supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Byloje nustatyta, kad pagrobtas automobilio dalis tarpusavyje pasidalino kaltinamieji V. L. ir A. Z., nes būtent pas juos (jų tėvus) kratų metu buvo rasti pagrobti daiktai, o kaltinamajam M. A. už pagalbą darant nusikalstamą veiką buvo pažadėtas atlygis ir jis gavo atlygį – jam buvo duoti du buteliai alaus. Nors kaltinamasis A. Z. nurodė, kad pagrobtus daiktus įgijo juos nusipirkęs iš kaltinamojo V. L., pats kaltinamasis V. L. nurodė, kad kaltinamasis A. Z. ne tik dalyvavo pavagiant nukentėjusiojo Ž. L. turtą, tačiau buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, pasiūlęs padaryti aptariamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo kaltinamasis A. Z.. Todėl teismui nekyla abejonių, jog nusikalstamos veikos padaryme bendrai dalyvavo visi kaltinime nurodyti asmenys, t. y. kaltinamieji V. L., A. Z. ir M. A.. Nors kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis tik važiavo į nusikalstamos veikos padarymo vietą, tačiau jis pats jokių daiktų nevogė, kartu jis patvirtino, jog atvažiavus į vietą jis suprato, jog yra daroma vagystė. Taip pat jis pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nešiojo ir dėjo į automobilį maišus ir dėžes, kuriose buvo sukrautos pagrobtos automobilių dalys, o jam už tai buvo pažadėtas atlygis. Tokiu būdu, kaltinamasis M. A., žinodamas, jog savo veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos darymo ir norėdamas taip veikti, bendrininkų grupėje kartu su kitais kaltinamaisiais, įvykdė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6.2.2.5. Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismui nekyla abejonių, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje kaltinamieji M. A., V. L. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į nukentėjusiojo Ž. L. nuomojamą sandėlį ir iš jo pagrobė bendros 2595 eurų vertės nukentėjusiojo Ž. L. turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6.2.2.6. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo M. A. vaidmenį aptariamos nuskalstamos veikos padaryme. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų matyti, jog kaltinamasis M. A. į nukentėjusiojo Ž. L. nuomojamą sandėlį įsibrovęs nebuvo, jis pats tiesiogiai neįgyvendino visų BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Kaltinamasis M. A. tik stebėjo aplinką ir padėjo kaltinamiesiems V. L. bei A. Z. nešti ir krauti į automobilį pastarųjų dviejų kaltinamųjų pavogtą nukentėjusiojo Ž. L. turtą. Akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis M. A. veikė kaip padėjėjas, saugojęs (pridengęs) kaltinamuosius V. L. ir A. Z. bei padėjęs jiems nešti bei sukrauti pavogtą turtą į automobilį. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo M. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojama su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį, t. y. kaip nusikalstama veika, padaryta padėjėjo.

6.3.1.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad šio įvykio tiksliai nepamena, tačiau jis pavogė kaltinime nurodytus daiktus – motociklą „Kawasaki“ ir automobilio „Audi A4“ priekinius žibintus. Jam atrodo, kad šią vagystę jis įvykdė vienas, o kaltinamąjį A. Z. apkalbėjo, nes yra susipykęs su juo ir dėl to jautė nuoskaudą. Nepamena, kur padėjo pavogtus daiktus. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus tai, kad šią vagystę įvykdė kartu su kaltinamuoju A. Z..

6.3.1.2. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2019 m. pavasarį, tiksliai datos nepamena, kartu su kaltinamuoju A. Z. pavogė mini motociklą iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. To garažo durys buvo nerakintos, kam jis priklauso, jis nežino. Vogė naktį, buvo pėsti, be jokio automobilio. Tą mini motociklą pardavė pagal skelbimą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Nepamena, kam pardavė ir už kiek (5 t., 164–166, 182–183 b. l.).

6.3.1.3. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl šios vagystės nepripažino ir parodė, kad jis šioje vagystėje nedalyvavo ir nieko nepavogė, todėl negali nurodyti šio įvykio aplinkybių. Su kaltinamuoju V. L. jau seniai, galimai nuo 2018 m. balandžio mėnesio, yra labai stipriai susipykę ir mano, kad kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo. Šiuo metu jiedu nebebendrauja.

6.3.1.4. Nukentėjusioji N. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš 1–2 metus, gali būti 2018 m., iš savo vaiko draugo tėvo už 500 Eur įsigijo „krosinį“ motociklą. Šis buvo baltas su žalia spalva ir skaičiais. Motociklą pirko savo sūnui už vasaros metu lentpjūvėje užsidirbtus pinigus. Motociklą laikė pas savo brolį garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prie kapinių. Garažas buvo rakinamas su dviem spynomis. Pagrinde juo naudojosi brolis ir jos sūnus, ji ten nesilankydavo. Išskyrus motociklą ir dviračius, garaže nieko nelaikė. Garažo paskirtis buvo kaip sandėlio. Kad garažas išplėštas, jai pasakė sūnus. Tai įvyko panašiai po pusmečio nuo to motociklo įsigijimo, galėjo būti 2019 m. gegužės mėnesį. Nuvyko į vietą, apžiūrėjo ir motociklo nerado, matė sugadintą numestą prie durų spyną. Dar trūko „Audi A4“ priekinių žibintų. Pati nežino motociklo ar pagrobtų žibintų vertės. Jos brolis jai sakė, kad žibintų kaina gali būti 200 Eur. Savo civilinio ieškinio atsisako.

6.3.1.5. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis V. L. parodė garažą, iš kurio, kartu su kaltinamuoju A. Z., pavogė nukentėjusiosios N. A. turtą (5 t., 190–195 b. l.).

6.3.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

6.3.2.1. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Svetimo turto pagrobimas baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015).

6.3.2.2. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo poziciją pakeitė – nurodęs, kad jis iš kaltinime nurodyto garažo pavogė visus kaltinime nurodytus daiktus (motociklą ir automobilio priekinius žibintus), kaltinamasis V. L. neigė šią nusikalstamą veiką įvykdęs kartu su A. Z.. Tuo tarpu kaltinamasis A. Z. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. pirmą kartą buvo apklaustas 2019 m. liepos 25 d., t. y. tuo metu, kai jis buvo sulaikytas ir, akivaizdu, prieš pirmąją apklausą jis neturėjo galimybės susitarti su kaltinamuoju A. Z. tarpusavyje bei suderinti bendros savo pozicijos. Be to, pirmosios apklausos metu kaltinamasis V. L. parodė apie kitas veikas, kurios tuo metu jam pareikštame įtarime net nebuvo inkriminuojamos. Pirmosios apklausos metu duotus savo parodymus kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino vėlesnių apklausų metu ir parodymų patikrinimo įvykio vietose metu, jų metu kaltinamasis V. L. pakankamai išsamiai nurodė aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kada ir kaip įvykdė nusikalstamą veiką, kokias priemones naudojo ir pan. Svarbu tai, kad atliekant kaltinamojo V. L. apklausas bei parodymų patikrinimus vietose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėja, kuri pastabų dėl šių procesinių veiksmų vykdymo tvarkos nepareiškė (5 t., 153, 163, 164–166, 182–183, 190–195 b. l.; 6 t., 11–12, 25–27 b. l.). Įvertinus visus pirmiau paminėtus duomenis abejoti ir nesiremti pirmiau paminėtais įrodymais, o taip pat nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys ir kurie yra pakankami grindžiant abiejų kaltinamųjų kaltę, nėra jokio pagrindo.

6.3.2.3. Tuo tarpu kaltinamasis A. Z., neigdamas savo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos ir nurodydamas, jog kaltinamasis V. L. jį apkalba, nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai ir kaltinamasis A. Z. tiesiog siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas nesiremia kaltinamojo A. Z. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

6.3.2.4. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog kaltinamieji V. L. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiosios N. A. naudojamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvės garažų masyve ir pagrobė bendros 700 eurų vertės nukentėjusiosios N. A. turtą – 500 eurų vertės mini motociklą „Kawasaki“ ir bendros 200 eurų vertės automobilio „Audi A4“ priekinius žibintus. Byloje nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, todėl ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

6.4.1.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis pavogė kaltinime nurodytus daiktus – avių kirpimo mašinėlę ir vandens siurblį „Hyundai“, tačiau tai jis padarė vienas. Kaltinamasis A. Z. šioje vagystėje nedalyvavo. Minėtus daiktus jis pavogė tą pačią dieną, vienu metu. Šie daiktai buvo padėti kieme, prie lentų, prie daržinės sienos, toje vietoje, kurią jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Vogdamas šiuos daiktus jis nebuvo įsibrovęs į pastatą. Parodymus dėl šios vagystės davė ikiteisminio tyrimo metu, juos tvirtina, išskyrus tai, kad vogė kartu su kaltinamuoju A. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu parodydamas, jog minėtus daiktus pavogė kartu su A. Z., apkalbėjo A. Z., nes yra susipykęs su juo ir dėl to jautė nuoskaudą.

6.4.1.2. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jo tėvus garaže yra mašinėlė, skirta kirpti naminiams gyvuliams. Ją jis pavogė iš kažkokios lentpjūvės kiemo (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasaros pradžioje, tiksliai dienos neprisimena. Vogė su A. Z.. Pavogtą mašinėlę parsivežė į tėvų garažą, ji ten yra iki šiol. Dar iš tos lentpjūvės kiemo, tik neprisimena, tą pačią naktį, ar kitą, kartu su A. Z. pavogė vandens siurblį. Tą siurblį pardavė (nepamena – ar jis, ar A. Z.) kažkokiame kaime, lygtai (duomenys neskelbtini). Nepamena, kam ir už kiek pardavė (5 t., 164–166, 182–183, 187–188 b. l.).

6.4.1.3. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis šioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo ir nukentėjusiosios E. V. turto nevogė. Apie šią nusikalstamą veiką jis sužinojo tik tuomet kai jam buvo pareikštas įtarimas. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo, nes jie jau seniai, galimai nuo 2018 m. balandžio mėnesio, yra labai stipriai susipykę ir mano, kad kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo. Šiuo metu jiedu nebebendrauja.

6.4.1.4. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais, gal gegužės mėnesį, tikslaus laiko nurodyti negali, jam paskambino „Z.“ (kaltinamasis A. Z.) ir pradėjo siūlyti kažkokį tai siurblį. Siūlė, kad galbūt žino, kam tokio reikėtų. Apie siurblį sakė, kad yra benzininis, keturių šlangų, galingas. Parduotų sakė už 100–150 eurų (7 t., 107–108 b. l.).

6.4.1.5. Nukentėjusioji E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali tiksliai pasakyti, kada daiktai buvo pavogti. Vandens siurblį ir avių kirpimo mašinėlę laikė savo ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) viensėdyje. Toje sodyboje gyvena žmogus, tačiau ne nuolat. Ji pati į sodybą nuvažiuoja savaitgaliais, o jei yra būtinybė nuvyksta ir dažniau. Pastatas, kuriame laikomi daiktai, yra nerakinamas, bet durys yra ir jos uždaromos. Minimus daiktus, kai nenaudodavo, laikydavo saugiai, t. y. padėdavo juos ūkiniame pastate, kuris yra rakinamas, bet šiuo atveju į jį nebuvo įsilaužta. Pavogti daiktai buvo padėti prie sandėlio durų, tik nežino ar lauke, ar viduje, tiksliai negali pasakyti. Paskutinį kartą naudojosi jais 2019 m. pavasarį, kai kirpo avis, tačiau dar po jos kirpo ir kitas žmogus, tad nežino, kur jis žirkles padėjo. Kada paskutinį kartą buvo naudotas vandens siurblys pasakyti negali. Kirpimo mašinėlę „Oster“ parsivežė iš Amerikos, už ją mokėjo 1000 dolerių, šiuo metu nauja kainuotų apie 300 Eur. Avių kirpimo mašinėlė yra išskirtinė, nes ji ne europietiško tipo, ji turėjo transformatorių, be jo niekas negalėjo mašinėle naudotis. Už vandens siurblį „Hyundai“ mokėjo 150 Eur. Avių kirpimo mašinėlė jai buvo grąžinta. Jai liko neatlyginta 150 Eur žala, tačiau pareikšto savo civilinio ieškinio atsisako.

6.4.1.6. Iš kratos protokolo matyti, kad pas kaltinamojo V. L. tėvus kratos metu buvo surastos ir paimtos elektrinės žirklės – gyvulių kirpimo mašinėlė „Oster“ (4 t., 154–157 b. l.).

6.4.1.7. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis V. L. parodė vietą, iš kurios, kartu su kaltinamuoju A. Z., pavogė nukentėjusiosios E. V. turtą (5 t., 196–200 b. l.).

6.4.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

6.4.2.1. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo poziciją pakeitė – nurodęs, kad jis kaltinime nurodytoje vietoje pavogė kaltinime nurodytus daiktus (avių kirpimo mašinėlę ir vandens siurblį), kaltinamasis V. L. neigė šią nusikalstamą veiką įvykdęs kartu su A. Z.. Tuo tarpu kaltinamasis A. Z. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. pirmą kartą buvo apklaustas 2019 m. liepos 25 d., t. y. tuo metu, kai jis buvo sulaikytas ir, akivaizdu, prieš pirmąją apklausą jis neturėjo galimybės susitarti su kaltinamuoju A. Z. tarpusavyje bei suderinti bendros savo pozicijos. Be to, pirmosios apklausos metu kaltinamasis V. L. parodė apie kitas veikas, kurios tuo metu jam pareikštame įtarime net nebuvo inkriminuojamos. Pirmosios apklausos metu duotus savo parodymus kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino vėlesnių apklausų metu ir parodymų patikrinimo įvykio vietose metu, jų metu kaltinamasis V. L. pakankamai išsamiai nurodė aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kada ir kaip įvykdė nusikalstamą veiką, iš kurios vietos pavogė minėtus daiktus ir pan. Svarbu tai, kad atliekant kaltinamojo V. L. apklausas bei parodymų patikrinimus vietose ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėja, kuri pastabų dėl šių procesinių veiksmų vykdymo tvarkos nepareiškė (5 t., 153, 163, 164–166, 182–183, 190–195 b. l.; 6 t., 11–12, 25–27 b. l.). Įvertinus visus pirmiau paminėtus duomenis abejoti ir nesiremti pirmiau paminėtais įrodymais, o taip pat nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys ir kurie yra pakankami grindžiant abiejų kaltinamųjų kaltę, nėra jokio pagrindo.

6.4.2.2. Kaltinamasis A. Z., neigdamas savo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos ir nurodydamas, jog kaltinamasis V. L. jį apkalba, nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. Z. nurodė, jog kaltinime nurodyti daiktai, taip pat ir vandens siurblys, jam nieko nesako, tokių daiktų niekam nėra siūlęs (6 t., 168–169 b. l.), tačiau kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog vandens siurblį pardavė arba jis pats, arba kaltinamasis A. Z. (5 t., 164–166 b. l.), o kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, jam paskambino kaltinamasis A. Z. ir klausė, gal jis žino, kam reikia benzininio, keturių šlangų, galingo siurblio (siurblio, kuris atitinka iš nukentėjusiosios E. V. pavogto siurblio apibūdinimą) (7 t., 107–108 b. l.). Tokios kaltinamųjų M. A. ir V. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo A. Z. poziciją ir nekelia abejonių dėl to, jog pavagiant nukentėjusiosios E. V. turtą dalyvavo kaltinamasis A. Z..

6.4.2.3. Byloje nėra patikimų ir neginčytinų duomenų apie tai, jog nukentėjusiosios E. V. daiktai – kirpimo mašinėlė ir vandens siurblys, būtų buvę pavogti iš kokios nors patalpos, įsibraunant į ją. Nukentėjusioji E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į ūkinį pastatą įsilaužta nebuvo ir ji negalėjo tiksliai pasakyti, kur buvo padėti pavogti daiktai – ar lauke, ar viduje. Kaltinamasis V. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog minėtus daiktus pavogė „iš kažkokios lentpjūvės kiemo“ (5 t., 164–166 b. l.), o teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog pavogti daiktai buvo padėti kieme, prie lentų, prie daržinės sienos, toje vietoje, kurią jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu; vogdamas šiuos daiktus jis nebuvo įsibrovęs į pastatą. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. L. parodė vietą, kurioje buvo padėti pavogti daiktai ir ši vieta yra ne kokio nors pastato viduje, o šalia pastato (5 t., 196–200 b. l.). Taigi, byloje esančiais duomenimis nebuvo įrodytas aptariamą vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinamiesiems V. L. ir A. Z. pareikšto kaltinimo, o nusikalstama veika, kurios metu buvo pavogtas nukentėjusiosios E. V. turtas, perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį.

6.4.2.4. Apibendrindamas byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog kaltinamieji V. L. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš nukentėjusiosios E. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) viensodyje, kiemo pagrobė bendros 450 eurų vertės nukentėjusiosios E. V. turtą – avių kirpimo mašinėlę „Oster“ ir vandens siurblį „Hyundai“. Tokia kaltinamųjų V. L. ir A. Z. veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

6.5.1.1. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis ir kaltinamasis V. P. iš garažo pavogė kaltinime nurodytą nukentėjusiojo A. M. turtą – priekabą, liejimo firmas ir pastolius. Prieš patenkant į garažą, jis buvo užrakintas. Tai buvo labai seniai, todėl tiksliai šio įvykio aplinkybių nepamena. Taip pat nepamena, ar iš garažo paėmė ratlankius, bet galėjo taip būti. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.5.1.2. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio viduryje, dienos tiksliai neprisimena, jis kartu su savo draugu V., jo pavardės nežino, bet gali būti P., sugalvojo apvogti kokį nors garažą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kuris kuriam pasiūlė vogti, jis dabar jau neprisimena. Nežino, kelinta buvo valanda, bet buvo jau tamsu, jis ir V., pastarojo automobiliu „Volkswagen Golf“, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvės garažų. Garažo iš anksto nusižiūrėję nebuvo, sustojo prie vieno iš jų. V. su kažkokiu įrankiu, lygtai su „bulgarke“, bet tiksliai nematė, nupjovė garažo vartų spyną. Garaže buvo automobilinė priekaba, metaliniai pastoliai, kažkokie du aliuminio luitai (liejimo formos). Į priekabą susidėjo tuos metalinius stelažus, priekabą prikabino prie automobilio „Volkswagen Golf“ ir ištempė iš garažo. Tas formas irgi susidėjo į tą priekabą. Priekabą nuvežė už garažų, prie privataus namo ir paliko lauke prie kažkokios statybinės technikos. Pastolius susidėjo į automobilį „Volkswagen Golf“ ir nuvežė į kažkokius sodus (duomenys neskelbtini), kur iškrovė pastolius ir paliko lauke. Metalo liejimo formas paliko priekaboje, o po kiek laiko pardavė metalo supirktuvėje. Kas vyko su priekaba ir su pastoliais jis nežino (5 t., 164–166, 182–183, 187–188 b. l.).

6.5.1.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. liepos mėnuo. Jiedu su kaltinamuoju V. L. įsibrovė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį garažą ir pagrobė ten buvusius daiktus. Kam kilo mintis apvogti garažą jis nepamena. Šios vagystės su V. L. iš anksto neplanavo. Prie garažo atvyko su automobiliu. Jis kampiniu šlifuokliu nupjovė garažo spyną ir abu su V. L. įėjo į garažą. Garaže buvo įvairūs daiktai. Iš garažo paėmė pastolius, kurių buvo labai daug, ne viena dešimtis, taip pat aliumines liejimo formas ir priekabą. Taip pat jis (V. P.) paėmė iš garažo ratlankius. Pastolius jis nuvežė prie savo tėvų namų, o liejimo formos ir ratlankiai liko pas V. L.. Priekabą paliko netoli minėto garažo esančioje sodyboje. Vėliau pastolius ir priekabą surado policijos pareigūnai ir juos paėmė, o kur yra liejimo formos ir ratlankiai jis nežino. Jis atsiprašė nukentėjusiojo A. M. ir pastarasis jam atleido, o taip pat atsisakė civilinio ieškinio, todėl žalos atlyginti nukentėjusiajam A. M. nereikėjo. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.5.1.4. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio viduryje, dienos tiksliai neprisimena, jis kartu su V. L. apvogė garažą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvės metalinių garažų kooperatyve. Jiedu su V. L. naktį jo (V. P.) vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“ nuvažiavo prie garažų ir sustojo prie vieno garažo. Garažą pasirinko atsitiktinai. Jis su savimi turėjo pasiėmęs akumuliatorinį kampinį šlifuoklį („bulgarkę“) ir juo nupjovė garažo durų skląstį. Garaže stovėjo automobilinė priekaba, buvo sudėti metaliniai pastoliai, lygtai raudonos spalvos. Tų pastolių buvo daug, gal apie 50. Taip pat rado du aliumininius luitus, tai galėjo būti metalo liejimo formos. Pastolius ir tas aliuminines formas sudėjo į priekabą, priekabą prikabino prie jo automobilio „Volkswagen Golf“, nutempė į garažų pakraštį, prie kažkokio privataus namo ir paliko ją laukuose prie sustatytos kažkokios technikos. Tada pastolius sukrovė į jo automobilį „Volkswagen Golf“ ir nuvežė į jo (V. P.) namus, kurie yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), greta kolektyvinių sodų. Jo namuose, kieme, iškrovė pastolius. Nepamena, kas buvo su aliuminio formomis ir ratlankiais, jis pats asmeniškai jų į jokias metalo supirktuves nenešė ir nepridavinėjo, o ar taip padarė V. L., nežino. 2019 m. liepos 24 d. policijos pareigūnams sulaikius jį, jis pasakė priekabos buvimo vietą, o pastolius policijos pareigūnai paėmė kratos metu. Dėl šios vagystės labai gailisi (5 t., 109–111, 114–115, 118–119 b. l).

6.5.1.5. Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje turėjo garažą, šiuo metu yra jį pardavęs. Garažu naudodavosi tik jis vienas. Jame laikydavo automobilio priekabą ir kitus asmeninius jam priklausančius daiktus. Įvykis galėjo būti 2019 m. liepos pabaigoje. Užrakino garažą dviem pakabinamomis spynomis, o po keturių dienų, tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. liepos 16 d., rado spynas nuplėštas. Policiją kvietė apie pietus. Įėjęs į garažą pasigedo priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastolių detalių, stulpelių liejimo formų ir ratlankių, smulkesnių detalių nežiūrėjo. Priekabos vertė apie 150 eurų, ratlankiai bendrai verti 20 eurų. Pastoliai buvo pavogti komplekte, ne kažkokia dalis, jų vertė buvo apie 150 eurų. Stulpelių liejimo formos buvo dvi, kurių bendra vertė apie 40 eurų. Vėliau dalis daiktų buvo grąžinta, t. y. priekaba ir pastolių detalės. Negrąžintos liejimo formos ir automobiliniai ratlankiai. Kaltinamasis V. P. jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, su juo susitaikė. Civilinio ieškinio byloje atsisako.

6.5.1.6. Liudytojas L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo namo teritorija neaptverta. Teritorija yra didelė, joje yra du gyvenamieji namai, garažas, kemperių nameliai, nevažiuojantys automobiliai, ūkinis pastatas. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. liepos mėnesį. Jam paskambino kaltinamasis V. P. ir paprašė leisti jo namų teritorijoje palikti priekabą. Jis (liudytojas) sutiko. Kada priekaba atsirado jo namų teritorijoje jis (liudytojas) nežino, ją pastebėti galėjo kitą dieną – pamatė, kad kaltinamasis V. P. buvo atvykęs su kaltinamuoju V. L. tamsios spalvos automobiliu „Mercedes“. Jiems išvykus nuėjo pasižiūrėti į tą vietą ir pamatė lengvojo automobilio priekabą. Priekaboje buvo kažkokie daiktai. Priekaba jo namų teritorijoje stovėjo iki kol atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė priekabą.

6.5.1.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, yra garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), metalinių garažų kooperatyve. Abi garažo spynos yra užrakintoje padėtyje. Nupjautos viršutine spyna rakinama kengė ir apatine spyna rakinama skląsčio rankena (2 t. 182–183, 185–190 b. l.).

6.5.1.8. Iš specialisto išvados matyti, jog ant cigaretės nuorūkos, paimtos iš įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su kaltinamojo V. P. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų V. P. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3x10-23 (3 t. 32–33 b. l.).

6.5.1.9. Pagal apžiūros protokolą seka, kad automobilinė priekaba buvo surasta ir apžiūrėta sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (3 t. 38–39, 41–48 b. l.).

6.5.1.10. Iš kratos protokolo matyti, jog kaltinamojo V. P. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose atliktos kratos metu buvo surasti ir paimti 52 metaliniai pastoliai (4 t. 71–74 b. l.).

6.5.1.11. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas L. G. atpažino kaltinamąjį V. L. kaip asmenį, su kuriuo 2019 m. liepos pabaigoje į jo namus automobiliu „Mercedes Benz“ buvo atvažiavęs kaltinamasis V. P. ir jo namo kiemo pakraštyje pastatė automobilinę priekabą (3 t. 82–86 b. l.).

6.5.1.12. Iš policijos pareigūno J. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d. kaltinamasis V. P. pakankamai intensyviai bendravo SMS žinutėmis ir skambučiais su liudytoju L. G. (3 t. 98–99 b. l.).

6.5.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

6.5.2.1. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Svetimo turto pagrobimas baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015).

6.5.2.2. Kaltinamieji V. L. ir V. P. savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai. Abu kaltinamieji pakankamai išsamiai ir nuosekliai papasakojo aptariamo įvykio aplinkybes, nurodė pagrobtus daiktus. Teismas neturi pagrindo abejoti abiejų kaltinamųjų duotais parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad įsibrovę į nukentėjusiojo A. M. garažą kaltinamieji iš garažo pavogtus daiktus susikrovė į garaže buvusią priekabą ir automobiliu ištempė ją iš garažo, po ko minėtą priekabą jie paliko liudytojo L. G. namo teritorijoje. Kiti pavogti daiktai liko pas kaltinamuosius – pastoliai pas kaltinamąjį V. P., o ratlankiai su liejimo formomis pas kaltinamąjį V. L..

6.5.2.3. Apibendrindamas byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog kaltinamieji V. L. ir V. P., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. 20 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 14.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo A. M. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) garažų masyve ir slapta pagrobė bendros 400 eurų vertės nukentėjusiojo A. M. turtą – automobilinę priekabą, du automobilio ratlankius, 52 metalinius pastolius ir dvi betoninių stulpelių liejimo formas. Byloje nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į garažą, todėl ši abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

6.6.1.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, bet kartu su kaltinamuoju V. P. pagrobė kaltinime nurodytus daiktus iš D. G. automobilio. Su kaltinamuoju V. P. dėl žalos atlyginimo D. G. nesitarė, nes jiems bendrauti draudė kardomoji priemonė. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.6.1.2. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, su V. P. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ko jie ten važiavo, neprisimena. Buvo ankstus rytas, tiksliai valandų nepamena. Važiuodami pamatė vieno namo kieme stovintį automobilį „Peugeot“, kurio salone buvo įrankiai ir sugalvojo juos pavogti. Šis automobilis buvo neužrakintas, jo priekinės keleivio durelės buvo nesandariai uždarytos. Iš minėto automobilio salono pavogė du perforatorius ir įrankių dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais – varžteliais ir pan. Įrankius susidėjo į automobilį „Volkswagen Golf“ ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tą pačią dieną jis (V. L.) įrankius (perforatorius) pridavė lombarde. Įrankių dėžė su smulkiais įrankiais liko pas jį (V. L.) namuose, šią įrankių dėžę kratos metu paėmė policijos pareigūnai (5 t., 164–166, 171–172, 182–183, 187–188 b. l.).

6.6.1.3. Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, bet kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kartu su kaltinamuoju V. L. pagrobė kaltinime nurodytus daiktus iš D. G. automobilio. Atlygino nukentėjusiajam D. G. padarytą žalą iš savo asmeninių lėšų, žalos atlyginimo su V. L. nederino. Nukentėjusysis D. G. jam pretenzijų nebeturi. Nukentėjusysis D. G. nesutiko susitikti su juo, bet jei būtų sutikęs susitikti, jis būtų atsiprašęs D. G.. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.6.1.4. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, jie su V. L. jo (V. P.) vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Buvo labai ankstus rytas. Jie pavaikščiojo po kaimą ir pamatė, kad vieno namo kieme stovinčio automobilio „Peugeot“ priekinės keleivio pusės durelės nevisiškai uždarytos, o automobilio salone sudėti kažkokie įrankiai ir įrankių dėžė. V. L. atidarė dureles ir paėmė įrankius, o jis (V. P.) paėmė įrankių dėžę. Kokie buvo įrankiai, jis nežino, nepamena, o įrankių dėžėje buvo kažkokios smulkmenos – varžteliai, grąžteliai ir pan. Šiuos daiktus sudėjo į jo automobilį ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Visus daiktus pasiėmė V. L.. Po kurio laiko V. L. jam davė už tuos daiktus kažkiek pinigų, lygtai 40 eurų (5 t., 109–111, 114–115, 118–119 b. l.).

6.6.1.5. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame name. Šio namo kieme, kuris yra neaptvertas, nesaugomas, laiko automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojasi statybos įrankiams vežioti dirbdamas statybos darbus. Automobilį su įrankiais kieme palieka kiekvieną dieną nuo 2018 metų lapkričio mėnesio. Automobilį paprastai palieka užrakintą, bet kartais pasitaiko, kad užmiršta užrakinti, jame signalizacijos ar kokios kitos apsaugos nėra įrengta. 2019 m. liepos 14 d., apie 19 val. buvo nuėjęs pasiimti replių iš automobilio ir turbūt pamiršo jį užrakinti. 2019 m. liepos 15 d., apie 8.20 val., atėjus broliui abu automobiliu išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) miestą. Įsėsdamas į automobilį jame esančių įrankių neapžiūrinėjo, nes ten jų yra daug. Juos buvo sudėjęs vienus ant kitų, netvarkingai, automobilio galinėje dalyje, o su broliu sėdėjo priekyje. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) esantį statybos objektą, kur dirba, apie 10 val. imdamas darbams įrankius pastebėjo, kad trūksta kelių įrankių. t. y. dingo du perforatoriai, vienas „Bosch“ firmos 150 eurų vertės, kitas „Makita“ 150 eurų vertės. Taip pat dingo viena plastikinė įrankių dėžė juodos spalvos raudonu dangčiu, išskirtinis požymis – nebuvo vieno užrakto fiksatoriaus kairės pusės, viršutinis dangtelis buvo priklijuotas su pilka lipnia juosta, joje buvo daug smulkių įrankių – trys atsuktuvai, 10 įvairių diametrų grąžtelių, lituoklis, 6 vnt. plastikinių žnyplių, 2 vnt. statybinių peiliukų, mėlynos spalvos rankenomis, įvairūs laidų sujungimai, varžteliai, bendrai tuos įrankius vertina 80 eurų. Apžiūrėjęs automobilį jame jokių įsilaužimo žymių nematė. Automobilyje buvo dar daug įvairių vertingų statybos įrankių, kuriais pastoviai naudojasi ir juos palieka automobilyje, bet jie nebuvo paimti – tai aliumininės kopėčios, kelios dėžės su smulkiais įrankiais, profiliais, dujų balionas, dujinis šildytuvas, dar du akumuliatoriniai suktuvai, kampinis šlifuoklis. Nežino ir neįtaria, kas galėjo paimti jo minėtus daiktus. 2019 m. rugpjūčio 7 d. atvykęs į policijos tyrėjos kabinetą pamatė įrankių dėžę, dėžutę su perforatoriumi „Bosch“ ir dėžutę su perforatoriumi „Makita“ ir atpažino šiuos daiktus kaip savo, tai yra pavogtus 2019 m. liepos mėnesį, naktį iš 14 dienos į 15 dieną iš jo automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėžės viduje esantys daiktai (įvairūs varžtai, vinys, plastmasiniai kaiščiai, geltonos spalvos gulsčiukas, dvi laidų jungtys, 8 metrų ruletė „Vagner“, dėžutė su varžteliais, vinimis, medvaržčiais, grąžtais, raktais) yra jo. Vagystės metu dėžė buvo prikrauta replių, atsuktuvų, buvo mėlynos spalvos suspaudimo žnyplės su prie jų pritvirtintomis gumomis, buvo mėlynos spalvos lituoklis, oranžinės spalvos metalo pjūklelis ir daug kitų smulkių įrankių. Jų šiuo metu dėžėje nėra. Perforatorius „Bosch“ ir „Makita“ dėžutėse atpažino iš bendros išvaizdos, nes naudojo šiuos įrankius kiekvieną dieną, o dar iš to, kad buvo aptaškytas makrofleksu „Makita“ perforatoriaus pajungimo laidas. Automobilis „Peugeot 307“ vagystės naktį galėjo būti paliktas nerakintas, tačiau jis tikrai buvo pilnai uždarytomis durelėmis. Įrankių dėžė ir abu perforatoriai buvo padėti automobilio salone, salonas pritaikytas darbui, tai yra, atlenkta automobilio galinė sėdynė ir ant jos buvo prikrauta įvairių įrankių. Pavogtos įrankių dėžės vertė yra 10 eurų, o joje buvusius įrankius vertina bendrai 80 eurų. Perforatorių „Bosch“ bendrai su dėže vertina 150 eurų, perforatorių „Makita“ bendrai su dėže vertina 150 eurų. Policijos tyrėja grąžino jam įrankių dėžę ir joje esančius įvairius varžtus, vinis, plastmasinius kaiščius, geltonos spalvos gulsčiuką, dvi laidų jungtis, 8 metrų ruletę „Vagner“, dėžutę su varžteliais, vinimis, medvaržčiais, grąžtais, raktais, perforatorius „Bosch“ ir „Makita“ su dėžutėmis. Dėl negrąžintų įrankių dėžėje buvusių įrankių jam liko padaryta iš viso 75 eurų turtinė žala (3 t., 116–117, 120–121, 122–123 b. l.).

6.6.1.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio išorės ir užrakinimo spynelių apgadinimų nematyti. Automobilio stiklai skaidrūs, pro juos matyti viduje sudėti įvairūs statybos įrankiai (3 t., 108–112 b. l.).

6.6.1.7. Iš kratų protokolų matyti, jog kaltinamojo V. L. gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose atliktos kratos metu buvo surasta ir paimta įrankių dėžė su įrankiais; UAB (duomenys neskelbtini) lombarde atliktos kratos metu buvo surasta ir paimta perforatorius „Bosch“ su dėže ir perforatorius „Makita“ su dėže (4 t., 98–104, 139–142 b. l.).

6.6.1.8. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis V. L. parodė vietą, iš kurios, kartu su kaltinamuoju V. P., pavogė nukentėjusiojo D. G. turtą (5 t., 196–200 b. l.).

6.6.1.9. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog nukentėjusysis D. G. nesutiko susitikti su kaltinamuoju V. P., tačiau sutiko su juo susitaikyti; nukentėjusysis D. G. nurodė savo banko sąskaitą, į kurią kaltinamasis V. P. pervedė 75 eurus; nukentėjusysis D. G. patvirtino, kad žala jam buvo atlyginta (9 t., 110–113 b. l.).

6.6.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

6.6.2.1. Kaltinamieji V. L. ir V. P. savo kaltę dėl nukentėjusiojo D. G. turto vagystės pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Abu kaltinamieji pakankamai išsamiai ir nuosekliai papasakojo aptariamo įvykio aplinkybes, nurodė iš automobilio pagrobtus daiktus. Teismas neturi pagrindo abejoti abiejų kaltinamųjų duotais parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji iš nukentėjusiojo D. G. automobilio pavogė jo salone buvusius daiktus – perforatorių „Bosch“ su dėže; perforatorių „Makita“ su dėže; plastikinę įrankių dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais. Būtent šių daiktų po vagystės pasigedo nukentėjusysis D. G., kuris nurodė, jog minėti daiktai buvo automobilyje. Kaltinamasis V. P. parodė, jog visus iš automobilio pagrobtus daiktus pasiėmė kaltinamasis V. L., kuris jam už pavogtus daiktus davė piniginį atlygį. Kaltinamasis V. L. teisingai nurodė, jog pagrobtus perforatorius „Bosch“ ir „Makita“ jis pridavė į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tokius kaltinamojo V. L. parodymus patvirtino byloje esantys kratų protokolai, iš kurių matyti, kad pavogti perforatoriai buvo rasti kaltinamojo V. L. nurodytame lombarde, o pavogta įrankių dėžė su kitais daiktais buvo rasta kaltinamojo V. L. gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose. Tokiu būdu teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji V. L. ir V. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė D. G. turtą – perforatorių „Bosch“ su dėže; perforatorių „Makita“ su dėže ir plastikinę įrankių dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais.

6.6.2.2. Kaltinamieji V. L. ir V. P. kaltinami tuo, jog jie D. G. daiktus pavogė įsibrovę į D. G. automobilį „Peugeot 307“. Tačiau kaltinime nėra nurodyta kokiu būdu kaltinamieji įsibrovė į nukentėjusiojo priklausantį automobilį. Sąvoka „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo būdą, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietą, būdus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nusikalstama veika, kai iš automobilio yra pagrobiami daiktai, kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tik tada, jeigu automobilis yra saugomas mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis. Tokiais atvejais vagystė laikoma padaryta įsibraunant į automobilį kaip į saugyklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 patvirtinta Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog D. G. automobilis nebuvo saugomas nei mechaninėmis, nei elektroninėmis apsaugos priemonėmis – abu kaltinamieji nurodė, jog automobilis „Peugeot“ nebuvo užrakintas, o nukentėjusysis parodė, jog automobilį kartais pamiršta užrakinti, gali būti, jog jis pamiršo automobilį užrakinti ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, automobilyje signalizacija ar kita apsaugos sistema neįrengta. Apžiūrėjęs automobilį nukentėjusysis D. G. jokių įsilaužimo žymių nematė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, jog ant automobilio išorės ir užrakinimo spynelių apgadinimų nėra, o automobilio stiklai skaidrūs ir pro juos matyti viduje sudėti įvairūs statybos įrankiai. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes ir į tai, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, teismas sprendžia, jog pagrobdami nukentėjusiojo D. G. turtą abu kaltinamieji neįsibrovė į nukentėjusiojo D. G. automobilį, todėl ši jiems inkriminuojama aplinkybė – įsibrovimas į automobilį – šalinama iš kaltinimo, o abiejų kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip paprasta vagystė iš neužrakinto automobilio.

6.7. Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas

6.7.1.1. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 21 d., po 20 val. Prieš tai tą pačią dieną jis vartojo alkoholį – gėrė alų ir degtinę. Alkoholio išgėrė daug, įvykio metu buvo apsvaigęs, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Pamena, kad minėtu laiku nuėjo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jam pasibeldus į mamos buto duris, jas atidarė dukterėčia U. Z.. Jam įėjus į butą, dukterėčia ėmė jam priekaištauti dėl to, kad jis neblaivus ateina pas savo mamą. Tarp jo ir dukterėčios kilo žodinis konfliktas. Tuomet jo sesuo A. Z. gynė dukterėčią, todėl kilo konfliktas tarp jo ir sesers. Pamena, kad jis sudavė dukterėčiai U. Z. ir seseriai A. Z. smūgius, tačiau tiksliai suduotų smūgių skaičiaus nepamena. Gali būti, kad jis sudavė kaltinime nurodytą skaičių smūgių į kaltinime nurodytas vietas – U. Z. į veidą ir dešinę ranką, o A. Z. į veidą, galvą, nugarą, dešinę ranką ir į koją. Suprato, kad tokiais savo veiksmais jis galėjo sukelti seseriai ir dukterėčiai fizinį skausmą ir sužaloti jas. Pamena, kad įvykio metu namuose buvo jo mama A. V. Z., kuri po konflikto liepė jam išeiti. Išėjęs iš savo mamos namų jis nuėjo pas savo sugyventinę, tuo metu policijos pareigūnai pas mamą dar nebuvo atvykę. Po aptariamo įvykio bendravo su savo seserimi A. Z. ir dukterėčia U. Z., jis atsiprašė jų ir jos jam atleido. Paminėtą savo poelgį – smurtavimą prieš seserį ir dukterėčią – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi.

6.7.1.2. Nukentėjusioji A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. Z., yra jos brolis. 2019 m. liepos 21 d. apie 21 val. buvo grįžusi iš užsienio ir apsistojusi pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Gyveno trise – jos mama, ji ir dukra, o A. Z. negyveno pas mamą. Brolis pas mamą ateidavo tik išgėręs. Tą vakarą brolis taip pat atėjo girtas, ji tuo metu žiūrėjo televizorių. Jos dukra papriekaištavo, kad jis pas močiutę ateina tik būdamas neblaivus ir ją nervuoja, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis reagavo agresyviai, pradėjo dukrą mušti. Dukra verkė, ji atbėgo į virtuvę ginti dukros. Matė kaip jis su kumščiu trenkė dukrai, pataikė į veidą, praskėlė lūpą. Ji su dukra susiglaudė ir ji pati nukentėjo. Jai trenkė į nugarą, galvą, ranką. Buvo gal kokie 5–6 smūgiai į vieną vietą. Spyrė jai į koją (kiek kartų spyrė atsakyti negali). Ji juto fizinį skausmą. Kiek tiksliai suduota smūgių nežino. Dukrai buvo praskelta lūpa, kraujavo, buvo mėlynės. Ji iškvietė policijos pareigūnus, bet A. Z. pabėgo. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, šie liepė laukti tyrėjų. Jai buvo tik padarytos mėlynės. Buvo atlikta medicininė ekspertizė. Konfliktą matė mama. Anksčiau iš brolio smurto atvejų buvo, tik niekur nesikreipdavo, atleisdavo jam. Jis konfliktuodavo, kai būdavo neblaivus. Civilinio ieškinio nereiškia.

6.7.1.3. Nukentėjusioji U. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. Z. yra jos dėdė. Tai galėjo būti 2019 m. liepos 21 d., apie 21 val. Pas jos močiutę A. V. Z. atėjo A. Z.. Ji matė jį pro durų akutę. Jis baladojosi, ji nenorėjo jo įleisti, nes jis išgėręs būna agresyvus. Kai atidarė duris ji vizualiai matė, kad jis yra neblaivus. Jis prisiprašė, kad jam leistų virtuvėje pamiegoti. Ji nuėjo į kambarį. Po kelių minučių atėjo jis ir pradėjo priekaištauti, kad ji jam nurodinėja. Pradžioje buvo žodinis konfliktas. Jis keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius. Ji jam priekaištavo, kad jį įleido, o jis triukšmauja. Įvyko konfliktas ir įsikišo mama. Mama pasakė A. Z., kad nelįstų prie jos. Nuėjus į virtuvę, A. Z. atėjo paskui ir pradėjo jas mušti. Jos su mama stovėjo veidu viena į kitą ir apsikabino, saugojo veidus. Jai sudavė smūgį į veidą ir praskėlė lūpą. Kiek smūgių jai buvo suduota nežino, bet ant rankos buvo trys mėlynės, į veidą sudavė vieną smūgį ir į pakaušį sudavė kartą. Tiksliai suduoti smūgiai nurodyti specialisto išvadoje. Jos mamai A. Z. taip pat smūgiavo. Kažkurią akimirką mama pasakė, kad kviečia policiją ir A. Z. išėjo. Dėl suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Tai buvo pirmas kartas, kai A. Z. smurtavo prieš ją, o prieš mamą A. Z. anksčiau yra smurtavęs. Po įvykio A. Z. jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia.

6.7.1.4. Liudytoja A. V. Z. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo savo procesine teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų A. Z..

6.7.1.5. Remiantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos A. V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja A. V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus A. Z. gyvena pas savo draugę. Jos (liudytojos) bute jis negyvena. Su ja kartu gyvena jos dukra A. Z. ir anūkė U. Z.. Jos sūnus A. Z. kartais ateina jos aplankyti. Tikslios dienos nepamena, galėjo būti 2019 m. liepos 21 d., vakare į svečius atėjo A. Z.. Jis buvo girtas. Ji jam ne kartą yra sakiusi, kad girtas į jos namus neitų ir jos nenervuotų, nes jos sveikata yra prasta. Jis pradėjo kabinėtis prie jos anūkės U. Z., vadino žiurke ir visokiais kitais negražiais žodžiais. Jos dukra A. Z. prašė neįžeidinėti anūkės U. Z. ir užstojo ją. Tada A. Z. pradėjo ir ją visaip vadinti. Viskas vyko buto virtuvėje. Matė kaip A. Z. kumščiu sudavė U. Z. į lūpą, į galvą ir į ranką. Kiek kartų jis jai trenkė negali pasakyti. A. Z. pradėjo ginti U. Z.. A. Z. grasino A. Z.. Ji (liudytoja) norėjo juos išskirti, tačiau jai nepavyko. A. Z. sudavė kumščiu A. Z. į galvą, į pilvą, taip pat spyrė iš kojos. Detaliau pasakyti, kur dar A. Z. sudavė A. Z. ir kiek kartų, negali. U. Z. buvo apsikabinusi savo mamą A. Z., kad A. Z. jos daugiau nemuštų. Tiksliai nepamena, bet jai atrodo, kad U. Z. iškvietė policiją, o išgirdęs tai A. Z. išėjo iš buto. U. Z. ranka buvo mėlyna, buvo patinusi lūpa. A. Z. buvo susiėmusi už veido, sakė, kad skauda. Vėliau pamatė mėlynes po akimis. A. Z. yra ne kartą naudojęs fizinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš jos dukrą (4 t., 56–57 b. l.).

6.7.1.6. Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konkrečių aptariamo įvykio aplinkybių nepamena dėl praėjusio ilgo laikotarpio. Nuvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą dėl smurto viską užfiksavo savo tarnybiniame pranešime. Užfiksavo akivaizdžiai pamatytus nukentėjusiųjų sužalojimus. Smurtu įtariamo asmens namuose nebuvo. Ieškojo šio asmens pagal jam nukentėjusiųjų nurodytus požymius, bet nerado. Pamena, kad įvykio vietoje tikrai buvo dvi moterys. Nepamena konflikto priežasčių. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

6.7.1.7. Remiantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2019 m. liepos 21 d. dirbo su kolega Ardavičiumi. Apie 21.32 val. gavo nurodymą nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pranešėja konfliktuoja su broliu. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja. Pranešėjos asmens duomenų nepamena, jie nurodyti tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Pranešėja buvo neblaivi, tačiau aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad jos brolis sumušė ir ją, ir jos dukrą. Jos viena kitą apsikabino. Ji bandė užstoti dukrą, kad jos nemuštų. Pranešėja nurodė, kad jos brolis jai kumščiu trenkė į veidą, pataikė į dešinę ir į kairę akį. Moteriai matėsi nežymios kraujosruvos po akimis. Pranešėjos dukra, kurios asmens duomenų nepamena, jie nurodyti tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, paaiškino, kad mamos brolis jai trenkė į dešinę ranką ir į lūpą dėl to, kad ji paprašė jo išeiti iš namų, nes jis buvo neblaivus. Merginai ant dešinės rankos matėsi įdrėskimas, paraudimas. Pranešėjos dukra buvo blaivi. Kai atvyko, pranešėjos brolio namuose nebuvo (4 t., 62–63 b. l.).

6.7.1.8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (3 t., 173–174, 176 b. l.).

6.7.1.9. Iš tarnybinių pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrę asmenys – A. Z. ir U. Z.. Nukentėjusioji A. Z. paaiškino, jog smurtas pasireiškė smūgiais į veidą sukeliant fizinį skausmą, jai užfiksuotos mėlynės po abejomis akimis. Nukentėjusioji U. Z., paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu į ranką ir į lūpą, sukeliant fizinį skausmą, jai užfiksuotas įdrėskimas, paraudimas (3 t., 178–181 b. l.).

6.7.1.10. Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad nukentėjusiajai A. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje šlaunyje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Nukentėjusiajai U. Z. nustatyta muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešiniame žaste; sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 3 trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios A. Z. sveikata ir nukentėjusiosios U. Z. sveikata sutrikdytos nežymiai; mažai tikėtina, kad nukentėjusiosioms A. Z. ir U. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti joms pačioms griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje; duomenų, prieštaraujančių užduotyse nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusiosioms A. Z. ir U. Z. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (4 t., 26, 51 b. l.).

6.7.1.11. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pokalbio garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. liepos 21 d. 21.26 val. nukentėjusioji A. Z., pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie jos brolio prieš ją ir jos dukrą panaudotą fizinį smurtą (3 t., 193, 194–195 b. l.).

6.7.2. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

6.7.2.1. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

6.7.2.2. Kaltinamasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis atvyko pas savo mamą, kur tarp jo ir sesers A. Z. bei dukterėčios U. Z. įvyko konfliktas. Konflikto metu jis sudavė dukterėčiai U. Z. ir seseriai A. Z. smūgius, tačiau tiksliai suduotų smūgių skaičiaus nepamena. Gali būti, kad jis sudavė kaltinime nurodytą skaičių smūgių į kaltinime nurodytas vietas – U. Z. į veidą ir dešinę ranką, o A. Z. į veidą, galvą, nugarą, dešinę ranką ir į koją. Suprato, kad tokiais savo veiksmais jis galėjo sukelti seseriai ir dukterėčiai fizinį skausmą ir sužaloti jas. Tai, kad kaltinamasis A. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiosios A. Z. ir U. Z., taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamojo mama A. V. Z.. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, kad gavęs pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir nuvykęs į įvykio vietą matė sužalotą nukentėjusiąją A. Z. (nežymias kraujosruvas po akimis) ir nukentėjusiąją U. Z. (ant rankos įdrėskimą, paraudimą). Abiejų nukentėjusiųjų sužalojimai nustatyti specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose taip pat nustatyta, kad dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiųjų sveikata sutrikdyta nežymiai, sužalojimų padarymo metu joms galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina ir tai, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų, iškart po įvykio, nukentėjusioji A. Z. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą.

6.7.2.3. Apibendrindamas byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. Z. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąją giminaitę – seserį A. Z. ir jos dukrą U. Z., nežymiai sutrikdė nukentėjusiosioms sveikatą ir sukėlė joms fizinį skausmą. Nustačius kaltinamojo A. Z. veikoje kvalifikuojantį požymį – fizinio smurto panaudojimą prieš savo artimąją giminaitę (seserį), jos sužalojimą ir fizinio skausmo sukėlimą jai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6.8. Liudytojos (policijos pareigūnės) N. M. ir L. V. teisiamojo posėdžio metu iš esmės vienodai parodė, kad jos atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje ir apklausinėjo kaltinamuosius. Apklausos vyko pagal nustatytus reikalavimus – prieš apklausas kaltinamiesiems buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, po to kaltinamieji savo parodymus davė laisva valia, jiems buvo užduoti patikslinantys klausimai. Kaltinamųjų parodymai buvo įrašyti į jų apklausų protokolus. Po apklausų kaltinamieji buvo supažindinti su jų apklausų protokolais. Jeigu turėjo kokių nors papildymų, kaltinamieji galėjo papildyti savo parodymus. Surašius apklausų protokolus kaltinamieji perskaitė juos ir pasirašė, kad apklausų protokolai surašyti teisingai. Nebuvo taip, kad apklausų protokolai būtų surašyti prieš kaltinamųjų apklausas. Kaltinamiesiems nebuvo daromas joks spaudimas, jiems nebuvo nurodyta, ką jie turi sakyti.

7.1. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad kaltinamasis V. P. jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, su juo susitaikė ir civilinio ieškinio atsisako. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo V. P. gynėjas pateikė teismui susirašinėjimą su nukentėjusiuoju D. G., iš kurio matyti, jog kaltinamasis V. P. atsiprašė nukentėjusiojo D. G., atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir jiedu susitaikė.

7.2. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai.

7.3. Šioje byloje kaltinamasis V. P. visiškai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamas dvi nusikalstamas veikas (nukentėjusiųjų A. M. ir D. G. turto vagystes), dėl jų nuoširdžiai gailisi ir parodė apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamasis visiškai atlygino nusikalstama veika nukentėjusiajam D. G. padarytą ir neatlygintą žalą, o nukentėjusysis A. M. savo civilinio ieškinio atsisakė. Kaltinamasis V. P. susitaikė su nukentėjusiaisiais D. G. ir A. M.. Kaltinamasis padarė du tyčinius, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (numatytus BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse), jis neteistas, baustas administracine tvarka 6 kartus (byloje nėra duomenų apie dviejų paskutinių jam paskirtų baudų sumokėjimą, kitas baudas jis sumokėjęs), jis gyvena faktinėje šeimoje, kurioje augina mažametį sūnų, taip pat kaltinamasis V. P. įpareigotas teikti materialinį išlaikymą savo dukrai, gyvenančiai atskirai (5 t., 134–146 b. l.; 9 t., 134–150 b. l.)).

7.4. Teismas pažymi, jog kaltinamasis V. P. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (skirtingu laiku ir skirtingose vietose), tačiau pagal suformuotą teismų praktiką tai savaime nesudaro kliūties atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-555-788/2015 ir kt.).

7.5. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis teismas mano, kad jo padarytos nusikalstamos veikos ir procesas kaltinamajam V. P. taps pamoka, kad jis padarys teigiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. P. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikomas BK 38 straipsnis ir kaltinamasis V. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, o baudžiamoji byla nutraukiama.

7.6. Teismas pripažįsta kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (A. M. turto vagystę ir D. G. turto vagystę) ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o taip pat tai, kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam D. G. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju V. L. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8.1. Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis ir turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

8.2. Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas A. M. turto vagystę ir D. G. turto vagystę ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiųjų Ž. L., N. A. ir E. V. turto vagysčių, jis neigė šias nusikalstamas veikas padaręs kartu su kaltinamuoju A. Z. (nukentėjusiųjų N. A. ir E. V. turto vagystės) ir su kaltinamuoju M. A. (nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystė). Todėl tai nesudaro pagrindo šioje dalyje pripažinti kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis ir turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

8.3. Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pagrobė nukentėjusiojo A. K. turtą bei dokumentą, nukentėjusiųjų N. A., E. V. ir Ž. L. turtą veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat tai, kad jis fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias A. Z. ir U. Z. naudojo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visus tyčinius nusikaltimus kaltinamasis A. Z. padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8.4. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems M. A., V. L. ir A. Z. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8.5. Kaltinamasis M. A. padarė 3 tyčinius (2 apysunkius ir 1 sunkų), baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei ir valdymo tvarkai. Jis teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų savanoriškai nemoka, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų registruotas psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose, pasak jo paties, jis turi vaiką, kuriam turi teikti išlaikymą (7 t., 136–196 b. l.; 8 t., 1–22, 110–139 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad nėra kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas mano, kad bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam M. A. paskirtas bausmes, bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl, kartu atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kaltinamajam M. A. už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, skiriama arešto bausmė, griežtesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje padarymą – laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės už sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis M. A. padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vedamas tų pačių tikslų, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse ir 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais). Ši subendrinta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

8.6. Kaltinamasis M. A. visas nusikalstamas veikas padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamojo įsakymo priėmimą ir paskelbimą. Šiuo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už nesunkų nusikaltimą, kuris labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam M. A. paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą (BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalyse ir 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką kaltinamajam M. A. įskaitomas pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą jam paskirtos ir atliktos arešto bausmės laikas.

8.7. Kaltinamasis M. A. teisiamas nebe pirmą kartą – jis teistas 3 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat 3 kartus baustas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Šioje byloje jis teisiamas už 3 tyčinių nusikaltimų padarymą. Kaltinamojo M. A. nusikalstamos veikos sunkėja (šioje byloje jis teisiamas, be kita ko, už sunkaus nusikaltimo padarymą). Visa tai nesuteikia pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. A. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir jam paskirtos bausmės tikslus bus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba jam atlikus tik bausmės dalį. Todėl, kartu siekiant sulaikyti kaltinamąjį M. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas netaiko kaltinamajam M. A. BK 75 straipsnio nuostatų ir jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vykdo realiai.

8.8. Kaltinamasis V. L. padarė 5 tyčinius (2 nesunkius ir 3 apysunkius), baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei. Jis teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu. Kaltinamasis V. L. baustas administracine tvarka, didžiąją dalį paskirtų baudų sumokėjęs, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų registruotas psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose (6 t., 41–108, 111–126 b. l.; 8 t., 87–99 b. l.). Svarbu tai, jog kaltinamasis V. L. šiuo metu laisvės atėmimo vietoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl A. M. ir D. G. turto vagysčių, o taip pat yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas mano, kad bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam V. L. paskirtas bausmes, bausmių tikslai nebus pasiekti. Todėl, kartu atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam V. L. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės už sankcijose numatytus tokios bausmės vidurkius. Visas nusikalstamas veikas kaltinamasis V. L. padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (skirtingose vietose, skirtingu laiku), todėl kaltinamajam V. L. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

8.9. Kaltinamasis V. L. visas naujas nusikalstamas veikas padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą. Todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam V. L. paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse numatytais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką kaltinamajam V. L. įskaitomas pagal ankstesnį nuosprendį jam paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

8.10. Kaltinamasis V. L. teisiamas nebe pirmą kartą – jis teistas 4 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą ir baustas 1 kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Šioje byloje jis teisiamas už 5 tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu kaltinamajam V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (nukentėjusiųjų E. V., A. M. ir D. G. turto vagysčių). Šiuo metu kaltinamasis V. L. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesuteikia pagrindo manyti, jog kaltinamasis V. L. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir jam paskirtos bausmės tikslus bus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba jam atlikus tik bausmės dalį. Todėl, kartu siekiant sulaikyti kaltinamąjį V. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas netaiko kaltinamajam V. L. BK 75 straipsnio nuostatų ir jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vykdo realiai.

8.11. Kaltinamasis A. Z. padarė šešis tyčinius (2 nesunkius, 3 apysunkius ir 1 sunkų), baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus žmogaus sveikatai, nuosavybei ir valdymo tvarkai. Jis teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu. Kaltinamasis A. Z. baustas administracine tvarka, savanoriškai sumokėjo ne visas jam paskirtas baudas, jis vykdo individualią veiklą, augina mažametį vaiką, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų registruotas psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose (7 t., 41–64, 67, 70–81 b. l.; 8 t., 100–109 b. l.; 9 t., 17, 132–133 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad yra viena kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kartu įvertinęs pagrobto turto vertę, teismas mano, kad bausmių tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Z. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus arešto bausmę, švelnesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį, už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus arešto bausmę, griežtesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 180 straipsnio 2 dalyje padarymą – laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes už numatytus tokių bausmių vidurkius. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis A. Z. padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vedamas tų pačių tikslų, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Todėl bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse ir 5 dalies 1 bei 2 punktuose numatytais pagrindais). Ši subendrinta bausmė su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais).

8.12. Kaltinamasis A. Z. visas nusikalstamas veikas padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamojo įsakymo priėmimą ir paskelbimą. Šiuo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už nesunkų nusikaltimą, kuris labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. Z. paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme subendrinama bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą (BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalyse ir 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką kaltinamajam A. Z. įskaitomas pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą jam paskirtos ir atliktos arešto bausmės laikas.

8.13. Kaltinamasis A. Z. teisiamas nebe pirmą kartą – jis teistas 2 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat 1 kartą baustas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Šioje byloje jis teisiamas už 6 tyčinių nusikaltimų padarymą. Visa tai nesuteikia pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. Z. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir jam paskirtos bausmės tikslus bus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba jam atlikus tik bausmės dalį. Todėl, kartu siekiant sulaikyti kaltinamąjį A. Z. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas netaiko kaltinamajam A. Z. BK 75 straipsnio nuostatų ir jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vykdo realiai.

9.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 89,21 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti (dėl nukentėjusiajam A. K. suteiktų gydymo paslaugų), prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (9 t., 11–16 b. l.). Ši kaltinamųjų M. A. ir A. Z. veikomis padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų išrašais ir kopijomis). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Privalomojo sveikatos draudimo fondui bendra kaltinamųjų M. A. ir A. Z. veika padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji priteisiama solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir A. Z..

9.2. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Ž. L., N. A., E. V. ir A. M. teisiamojo posėdžio metu savo civilinių ieškinių atsisakė. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. G. padarytą turtinę žalą atlygino kaltinamasis V. P. (9 t., 110–113 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Ž. L., N. A., E. V., A. M. ir D. G. civilinių ieškinių nutraukiamas.

9.3. Nukentėjusiosios A. Z. ir U. Z. civilinių ieškinių nepareiškė.

9.4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 110 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 97 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. patikslino savo civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – nurodė, kad šią žalą jis vertina 134 eurais. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro iš jo pagrobti bendros 110 eurų vertės daiktai (telefonas (40 eurų vertės), pinigai (40 eurų grynais), pirkinių maišelis su prekėmis (30 eurų vertės)) ir sugadinti drabužiai (24 eurų vertės). Neturtinę žalą jis patyrė dėl fizinio skausmo, negalėjimo dirbti, likusių randų.

9.4.1. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. patirta turtinė žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, jog iš jo buvo pagrobti minėti daiktai ir sugadintas drabužis – marškinėliai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. nurodė, kad iš jo buvo pagrobti jo asmeniniai daiktai (bendros 110 eurų vertės) – telefonas, grynieji pinigai, pirkinių maišelis ir pasas (1 t., 73–74, 77–78, 85–86 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. patvirtino tokius iš jo pagrobtus daiktus ir jų vertes, papildydamas, kad jis turtinę žalą patyrė ir dėl sugadinto jo drabužio (sugadintus marškinėlius jis įvertino 24 eurais) (iš viso patyrė 134 eurų dydžio turtinę žalą). Tai, kad įvykio metu buvo pagrobti ir sugadinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. nurodyti daiktai, dėl ko jis patyrė nurodytą turtinę žalą, patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Antai, tai, kad buvo sugadinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. marškinėliai, patvirtina byloje esantys dokumentai – savanoriško daiktų pateikimo protokolas, specialisto išvada (1 t., 131–132, 145–150), iš kurių matyti, jog įvykio metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. dėvėti marškinėliai iš tiesų buvo sugadinti (pradurti) ir ištepti krauju. Tai, kad buvo pagrobti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. nurodyti daiktai, patvirtina byloje esantys mobiliojo ryšio telefono dėžutės pateikimo ir jos apžiūros protokolai (1 t., 111, 115–118 b. l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. A. parodė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. su savimi turėjo telefoną, pasą (šiuos daiktus kaltinamasis M. A. teigė apžiūrėjęs ir padavęs kaltinamajam A. Z.), o pirkinių maišelyje buvo degtinės butelis ir vyno butelis (pastarasis buvo sudužęs) (7 t., 94–95, 107–108, 116–117 b. l.). Tokiu būdu teismas pripažįsta įrodyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. patirtą 134 eurų dydžio turtinę žalą. Tokia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. patirta turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. bendra kaltinamųjų M. A. ir A. Z. veika padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteisiama solidariai iš kaltinamųjų M. A. ir A. Z..

9.4.2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. tvirtina, kad jis 2000 eurų dydžio neturtinę žalą patyrė dėl fizinio skausmo, negalėjimo dirbti, likusių randų. Pagal bylos aplinkybes seka, kad įvykio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. patyrė fizinį smurtą (jam buvo suduoti smūgiai, po to jis buvo sužalotas peiliu). Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą tiek prieš įvykio metu šalia buvusius asmenis (kaltinamuosius M. A. ir A. Z.), tiek prieš kitus jo pažįstamus asmenis (pavyzdžiui, liudytoją D. A.), jis matė savo kraujuojančias žaizdas, patyrė baimę ir kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų neabejotinai sumažėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis, jo galimybės dirbti. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. buvo sužalotas kaltinamiesiems siekiant savanaudiškų tikslų, jį sužalojo du jaunesni ir fiziškai stipresni kaltinamieji, panaudodami peilį. Ne mažiau svarbu tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui liko randai. Tačiau nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. patirto sužalojimo pasekmių atkūrimo procesas būtų sudėtingas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką, žaizdos sugijo visiškai, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. šiuo metu jokių pasekmių dėl patirtų sužalojimų nejaučia, randai liko ne kiekvienam asmeniui matomoje kūno dalyje, o konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų patirto sužalojimo ilgalaikių liekamųjų reiškinių nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. nenurodė.

9.4.3. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininkų kaltę, jų turtinę padėtį (byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamųjų M. A. ir A. Z. turtinė padėtis būtų labai gera) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

10.1. Kaltinamasis M. A. šioje byloje nebuvo sulaikytas ar suimtas. Jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., 118–119, 121–122 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinamos.

10.2. Kaltinamasis V. L. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Šiuo metu jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., 151, 153 b. l.; 6 t., 11–12, 25–27, 38–40 b. l.). Kaltinamojo V. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. įskaitomas į jam paskirtą bausmę. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

10.3. Kaltinamajam V. P. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., 126–127, 129–130 b. l.). Šios kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

10.4. Kaltinamasis A. Z. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Šiuo metu jam taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (6 t., 132–133, 135–136 b. l.; 7 t., 10–12, 21–23, 25–27, 29–31 b. l.). Kaltinamojo A. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. įskaitomas į jam paskirtą bausmę. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekamos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinamos.

10.5.1. biologinis pėdsakas nuo skardinės, skardinė „Kalnapilis Pilsner“, biologinis pėdsakas nuo tamsiai raudonų dėmių, mobiliojo ryšio telefono „Alcatel“ dėžutė, džinsinės kelnės, marškinėliai, batų pora, atlenkiamas peilis, 2 avalynės pėdsakų gipsinės išliejos, stiklo šukės, skląsčio rankenos dalis su pjovimo žymėmis, nuorūka, kaltinamojo V. P. seilių (DNR) lyginamasis pavyzdys, DNR kontaktinis ėminys, 2 aerozoliniai dažų balionėliai, 3 automobiliniai rėmai su kabliais, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 64, 66, 119, 121, 135, 137, 151–156 b. l.; 2 t., 106, 108, 182–183 b. l.; 3 t., 1, 3, 13–15, 34–36, 50–55 b. l.), sunaikinami;

10.5.2. 8 automobilinės padangos „Michelin“, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (5 t., 75–77 b. l.), grąžinamos jas pateikusiam asmeniui – A. V. Z.;

10.5.3. automobilinė priekaba ir 52 metaliniai pastoliai, grąžinti nukentėjusiajam A. M. (3 t., 57–58 b. l.; 4 t., 82–83 b. l.), paliekami nukentėjusiajam A. M.;

10.5.4. 2 mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ su SIM kortelėmis, USB atmintinė, SIM kortelės dėklas, SIM kortelė „Labas“, dirbtinės odos vaistinėlės dėklas, 1 pora juodos spalvos pirštinių, 1 pora baltos spalvos pirštinių, 1 baltos spalvos pirštinė, piniginė su pinigais, asmens tapatybės kortelė, kurie grąžinti kaltinamajam V. P. (4 t., 94–95 b. l.; 5 t., 98–100, 101 b. l.), paliekami kaltinamajam V. P.;

10.5.5. įrankių dėžė su varžtais, vinimis, plastmasiniais kaiščiais ir įrankiais, perforatorius „Bosch“ su dėže ir perforatorius „Makita“ su dėže, kurie grąžinti nukentėjusiajam D. G. (4 t., 120–121 b. l.), paliekami nukentėjusiajam D. G.;

10.5.6. 2 SIM kortelės rėmeliai, 2 SIM kortelės, laminuota tapatybės kortelės kopija, 1 pora juodos spalvos pirštinių, 1 pora guminių pirštinių, vaikiškas automobilis „BMW X6“, replės, 2 atsuktuvai, galvutės, metalinė dėžutė su įrankiais, įrankių dėžė, 2 akumuliatoriniai suktukai, garso stiprintuvas, automobilinė navigacija, laužtuvas, kurpinė su įrankiais, 2 mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ su SIM kortelėmis, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ su SIM kortele, asmens tapatybės kortelė, 3 banko mokėjimo kortelės, lombardo kvitas, piniginė, „Dominari“ įėjimo kortelė, kurie grąžinti kaltinamajam V. L. (4 t., 132, 133 b. l.; 5 t., 87–88, 159 b. l.), paliekami kaltinamajam V. L.;

10.5.7. raktų ryšulys su 5 raktais, kuris grąžintas G. L. (5 t., 158 b. l.), paliekamas G. L.;

10.5.8. elektrinė avių kirpimo mašinėlė-žirklės „Oster“, kuri grąžinta nukentėjusiajai E. V. (4 t., 186–187 b. l.), paliekama nukentėjusiajai E. V.;

10.5.9. 3 automobilio „Mercedes-Benz“ rudos spalvos oro pagalvės, 5 automobilio „Mercedes-Benz“ pilkos spalvos oro pagalvės, automobilio „Mercedes-Benz“ klimato kontrolės valdymo blokas, automobilio „Mercedes-Benz“ radijas, automobilio „Mercedes-Benz“ radijo blokas, automobilio „Mercedes-Benz“ CD grotuvas, 8 automobilio „Mercedes-Benz“ oro pagalvės, du automobilio spidometro skydeliai, automobilio šoninis galinio vaizdo veidrodėlis, automobilio „Mercedes-Benz“ CD skaitytuvas, automobilio turbina, skaidraus stiklo žibintas, priekinis automobilio „Mercedes-Benz“ žibintas, kurie grąžinti nukentėjusiajam Ž. L. (4 t., 184–185 b. l.), paliekami nukentėjusiajam Ž. L.;

10.5.10. elektrinė švieslentė su laidu, orinis suktukas „Biltema“, audio stiprintuvas MH2804, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson T68M“, kurie grąžinti A. A. (4 t., 150–151 b. l.), paliekami A. A.;

10.5.11. elektrinis veržliaraktis, kampinis šlifuoklis, dujų balionėlis, raktų ryšulys, vyriška piniginė ir mobiliojo ryšio telefonas „LG“ su SIM kortele, kurie grąžinti kaltinamajam A. Z. (5 t., 20 b. l.; 6 t., 141, 142 b. l.), paliekami kaltinamajam A. Z.;

10.5.12. byloje saugomi kompaktiniai diskai su bylai reikšmingais duomenimis (1 t., 170, 197 b. l.; 2 t., 13, 165 b. l.; 3 t., 97, 190, 197 b. l.; 5 t., 86 b. l.) ir daktiloplokštelės su rankų pėdsakais (2 t., 126, 127 b. l.), paliekami saugoti kartu su byla.

10.6. Pradėjus vykdyti nuosprendį, kaltinamojo M. A. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma su byla (1 bylos tomas), grąžinama kaltinamajam M. A..

10.7. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamiesiems M. A., V. L. ir A. Z.. Tačiau šiems kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi, vykdant BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktuose įtvirtintą imperatyvą (8 t., 140–142 b. l.). Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjai kaltinamiesiems M. A., V. L. ir A. Z. buvo paskirti ne kaltinamųjų, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtas imperatyvias įstatymo nuostatas, kaltinamiesiems garantuoja tokią teisę. Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką seka, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamųjų nesuderinamas su šių teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba šiems kaltinamiesiems buvo teikiama ne jų pačių iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamųjų M. A., V. L. ir A. Z. būtų neteisingas, todėl išlaidos už šiems kaltinamiesiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jų negali būti išieškotos. Teismas pažymi, jog tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-162-581/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 1A-160-491/2020 ir kt.).

10.8. Šioje byloje valstybė taip pat patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir vieno liudytojo atvykimą į teismą. Tačiau didžioji šių išlaidų dalis išaugo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų (pavyzdžiui, dėl kitų proceso dalyvių neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir kt.). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir liudytojo atvykimą į teismą valstybei iš kaltinamųjų M. A., V. L., V. P. ir A. Z. taip pat neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (Ž. L. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę ir skirti M. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir skirti M. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą ir skirti M. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti M. A. pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

M. A. taikomas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (Ž. L. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (N. A. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 1 dalyje (E. V. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (A. M. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 1 dalyje (D. G. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir V. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (iki šio nuosprendžio paskelbimo).

V. L. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- BK 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (Ž. L. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 2 dalyje (N. A. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams;

- BK 178 straipsnio 1 dalyje (E. V. turto pagrobimas) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes ir skirti A. Z. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir A. Z. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą ir skirti A. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

A. Z. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

V. P., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse (D. G. ir A. M. turto vagystės), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su D. G. ir A. M. (BK 38 straipsnio pagrindais ir tvarka) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. P. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- A. K. 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 89,21 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 21 ct) turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

Procesą dėl Ž. L., N. A., E. V., A. M. ir D. G. civilinių ieškinių nutraukti.

- biologinį pėdsaką nuo skardinės, skardinę „Kalnapilis Pilsner“, biologinį pėdsaką nuo tamsiai raudonų dėmių, mobiliojo ryšio telefono „Alcatel“ dėžutę, džinsines kelnes, marškinėlius, batų porą, atlenkiamą peilį, 2 avalynės pėdsakų gipsines išliejas, stiklo šukes, skląsčio rankenos dalį su pjovimo žymėmis, nuorūką, V. P. seilių (DNR) lyginamąjį pavyzdį, DNR kontaktinį ėminį, 2 aerozolinius dažų balionėlius, 3 automobilinius rėmus su kabliais, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti;

- 8 automobilines padangas „Michelin“, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti jas pateikusiam asmeniui – A. V. Z.;

- automobilinę priekabą ir 52 metalinius pastolius, grąžintus A. M., palikti A. M.;

- 2 mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ su SIM kortelėmis, USB atmintinę, SIM kortelės dėklą, SIM kortelę „Labas“, dirbtinės odos vaistinėlės dėklą, 1 porą juodos spalvos pirštinių, 1 porą baltos spalvos pirštinių, 1 baltos spalvos pirštinę, piniginę su pinigais, asmens tapatybės kortelę, grąžintus V. P., palikti V. P.;

- įrankių dėžę su varžtais, vinimis, plastmasiniais kaiščiais ir įrankiais, perforatorių „Bosch“ su dėže ir perforatorių „Makita“ su dėže, grąžintus D. G., palikti D. G.;

- 2 SIM kortelės rėmelius, 2 SIM korteles, laminuotą tapatybės kortelės kopiją, 1 porą juodos spalvos pirštinių, 1 porą guminių pirštinių, vaikišką automobilį „BMW X6“, reples, 2 atsuktuvus, galvutes, metalinę dėžutę su įrankiais, įrankių dėžę, 2 akumuliatorinius suktukus, garso stiprintuvą, automobilinę navigaciją, laužtuvą, kuprinę su įrankiais, 2 mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ su SIM kortelėmis, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ su SIM kortele, asmens tapatybės kortelę, 3 banko mokėjimo korteles, lombardo kvitą, piniginę, „Dominari“ įėjimo kortelę, grąžintus V. L., palikti V. L.;

- raktų ryšulį su 5 raktais, grąžintą G. L., palikti G. L.;

- elektrinę avių kirpimo mašinėlę-žirkles „Oster“, grąžintą E. V., palikti E. V.;

- 3 automobilio „Mercedes-Benz“ rudos spalvos oro pagalves, 5 automobilio „Mercedes-Benz“ pilkos spalvos oro pagalves, automobilio „Mercedes-Benz“ klimato kontrolės valdymo bloką, automobilio „Mercedes-Benz“ radiją, automobilio „Mercedes-Benz“ radijo bloką, automobilio „Mercedes-Benz“ CD grotuvą, 8 automobilio „Mercedes-Benz“ oro pagalves, du automobilio spidometro skydelius, automobilio šoninį galinio vaizdo veidrodėlį, automobilio „Mercedes-Benz“ CD skaitytuvą, automobilio turbiną, skaidraus stiklo žibintą, priekinį automobilio „Mercedes-Benz“ žibintą, grąžintus Ž. L., palikti Ž. L.;

- elektrinę švieslentę su laidu, orinį suktuką „Biltema“, audio stiprintuvą MH2804, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson T68M“, grąžintus A. A., palikti A. A.;

- elektrinį veržliaraktį, kampinį šlifuoklį, dujų balionėlį, raktų ryšulį, vyrišką piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su SIM kortele, grąžintus A. Z., palikti A. Z.;

- byloje saugomus kompaktinius diskus su bylai reikšmingais duomenimis ir daktiloplokšteles su rankų pėdsakais, palikti saugoti kartu su byla.

Pradėjus vykdyti nuosprendį, M. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su byla, grąžinti M. A..

Išaiškinti V. P., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.