Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

(prokuroro, gynėjų V. Savickienės, A. Leonavičiaus dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. L. gynėjos Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų;

pagal 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes ir A. Z. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir A. Z. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą ir A. Z. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

A. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nurodyta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. M. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. G. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir V. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (iki nuosprendžio paskelbimo).

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nurodyta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį 178 straipsnio 2 dalį nuteistas M. A., o V. P., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su D. G. ir A. M. (BK 38 straipsnio pagrindais ir tvarka) ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. A. Z. 2019 m. liepos 21 d. apie 20.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas tyčia nežymiai sutrikdė savo artimosios giminaitės – sesers A. Z. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą (sudavė nukentėjusiajai A. Z. kumščiu į veidą, galvą, nugarą, dešinę ranką, spyrė į koją ir padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje), o taip pat tyčia nežymiai sutrikdė U. Z. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą (sudavė nukentėjusiajai U. Z. kumščiu į veidą, į dešinę ranką ir padarė jai muštinę žaizdą bei pogleivio kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešiniame žaste).

1.2. A. Z. ir M. A. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 22.50 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K. (A. Z. sudavus smūgius ranka nukentėjusiajam į nugarą, į kairę žandikaulio pusę ir panaudojus peilį (du kartus dūrus A. K. į pilvą bei padarius nukentėjusiajam du aklinus durtinius pilvo sienos sužalojimus, t. y. nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą)) pagrobė bendros 110 eurų vertės nukentėjusiojo A. K. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel 2051D Silver“, maišelį su pirkiniais ir pinigus, o taip pat nukentėjusiajam A. K. išduotą asmens dokumentą ((duomenys neskelbtini) pasą).

1.3. V. L., A. Z. ir M. A., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. 16.30 val. iki 2019 m. kovo 20 d. 11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo Ž. L. nuomojamą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė bendros 2595 eurų vertės nukentėjusiojo Ž. L. turtą (bendros 750 eurų vertės tris automobilio „Mercedes Benz“ W12 modelio navigacijas; 130 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W211 modelio navigaciją; 300 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio navigaciją; 120 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W212 modelio šoninį veidrodėlį; bendros 200 eurų vertės penkis komplektus naujų automobilio „Mercedes Benz“ kilimėlių; 80 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W211 modelio šoninį veidrodėlį; bendros 140 eurų vertės automobilio „Mercedes Benz“ galinių žibintų komplektą; bendros 250 eurų vertės ne mažiau kaip dešimt automobilio „Mercedes Benz“ oro pagalvių; 45 eurų vertės vienerias automobilio „Mercedes Benz“ W204 modelio priekines groteles; bendros 100 eurų vertės dėžutę su ne mažiau kaip penkiais automobilio „Mercedes Benz“ veidrodėlių korpusais; bendros 100 eurų vertės ne mažiau kaip penkis automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio vairo rites; 100 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio posūkio rankeną; 50 eurų vertės vieną defektuotą automobilio „Mercedes Benz“ turbiną; 50 eurų vertės vieną (supakuotą dėžutėje) automobilio „Mercedes Benz“ LED dienos šviesos žibintą; bendros 40 eurų vertės du automobilio „Mercedes Benz“ W203 modelio spidometro skydelius; 20 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ klimato kontrolės valdymo bloką; 20 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ magnetolą; 100 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio priekinį žibintą).

1.4.1. 2019 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiosios N. A. naudojamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvės garažų masyve ir pagrobė bendros 700 eurų vertės nukentėjusiosios N. A. turtą – 500 eurų vertės mini motociklą „Kawasaki“ ir bendros 200 eurų vertės automobilio „Audi A4“ priekinius žibintus;

1.4.2. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš nukentėjusiosios E. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė bendros 450 eurų vertės nukentėjusiosios E. V. turtą – 300 eurų vertės avių kirpimo mašinėlę „Oster“ ir 150 eurų vertės vandens siurblį „Hyundai“.

1.5.1. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. 20 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 14.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo A. M. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) garažų masyve ir slapta pagrobė bendros 400 eurų vertės nukentėjusiojo A. M. turtą – 150 eurų vertės automobilinę priekabą „PA 1/002“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); bendros 20 eurų vertės du automobilio ratlankius; bendros 150 eurų vertės penkiasdešimt du įvairaus dydžio metalinius pastolius; bendros 80 eurų vertės dvi betoninių stulpelių liejimo formas;

1.5.2. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. 19 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 08.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš neužrakinto nukentėjusiojo D. G. automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė bendros 390 eurų vertės nukentėjusiojo D. G. turtą – bendros 150 eurų vertės perforatorių „Bosch“ su dėže; bendros 150 eurų vertės perforatorių „Makita“ su dėže; bendros 90 eurų vertės plastikinę įrankių dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3.4. Parinkdamas baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino nepakankamai, todėl už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė V. L. aiškiai per griežtą savo rūšimi bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui. Šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant kitą BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Šias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis paskirtomis už nusikaltimus numatytus BK 178 str. 2 d., subendrinta bausmė turi būti paskirta švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė teismas, nes už dvi veikas būtų pridedama ne dalis laisvės atėmimo bausmių, o dalis arešto bausmės.

3.6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrinant bausmes ir taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, įstatymas nenustato, kokia paskirtos švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama prie griežtesnės. Teismų praktikoje nustatant pridedamos bausmės dalį atsižvelgiama į bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir jo įvykdytų veikų pavojingumą, nusikaltimų skaičių, jų sunkumą, tarpusavio ryšį, padarymo laikotarpį, kaltės laipsnį, kaltinamojo tyčią ir kitas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. L. gynėjos Kristinos Rutkauskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylą, apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyse dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – A. Z. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas: pakeistina nuosprendžio dalis dėl A. Z. paskirtų bausmių subendrinimo bei galutinės bausmės paskyrimo; šalintina aplinkybė bei V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje; pakeistina nuosprendžio dalis dėl V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) paskirtų bausmių; pakeistina nuosprendžio dalis dėl V. L. paskirtų bausmių subendrinimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Kitose dalyse apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo

Dėl plėšimo ir dokumento pagrobimo

Dėl nukentėjusiojo Ž. L. turto pagrobimo

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią bylos įrodymų analizę ir išvadą dėl A. Z. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystę) pagrindė bylos įrodymų visetu – nuteistojo V. L. parodymais, M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo Ž. L. parodymais, kratų protokolais ir kt. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada sutinka, ji išsamiai motyvuota ir pagrįsta bylos įrodymais.

Dėl nukentėjusiųjų N. A. ir E. V. turto pagrobimo

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų reikalavimų nesilaikė, byloje surinktų įrodymų vertinimas, pagrindžiant A. Z. kaltumą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

26. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje išvada dėl A. Z. kaltės padarius aptariamas vagystes grindžiama vien tik V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotais parodymais, kuriuos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teisingais ir juos vertino kaip turinčius savarankišką įrodomąją galią, taip padarydamas įrodymų vertinimo taisyklių grubų pažeidimą. Minėta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai savarankiškos įrodomosios galios neturi, o gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tačiau šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra nurodyta, kokie bylos įrodymai patvirtina V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotus parodymus, t. y. nurodytą aplinkybę, kad ir A. Z. dalyvavo aptariamose vagystėse. Juolab, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir jokių argumentų, kodėl vadovaujasi V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, o ne teisme teismo posėdžio metu duotais jo parodymais, nenurodė, kokie bylos įrodymai paneigia ar leidžia suabejoti jo teisme duotais parodymais, kad jie prieštarauja / nesutampa su kitais bylos įrodymais ar pan. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino V. L. procesinio statuso byloje, t. y. kad jis ir A. Z. toje pačioje byloje yra bendrakaltinamieji – kaltinami nusikalstamas veikas padarę bendrininkų grupėje. Kaip minėta, tokio asmens parodymai reikalauja atidesnio (griežtesnio) patikrinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo daromas išvadas dėl A. Z. kaltės, visiškai neskyrė dėmesio V. L. parodymų patikimumo vertinimui, t. y. nenurodė, kokie bylos įrodymai tvirtina V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad šias vagystes jis įvykdė su A. Z.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. L. dar ikiteisminio tyrimo metu – pačioje pirmojoje apklausoje 2019-07-25 parodė, kad su A. Z. yra susipykę (5 t. b. l. 166), tą tvirtino ir vėlesnio proceso metu. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat tvirtino, kad su V. L. yra labai susipykę, nurodė, kad dėl aptariamų vagysčių V. L. jį tyčia apkalba. V. L. teisme patvirtino A. Z. parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl aptariamų vagysčių jis A. Z. tyčia apkalbėjo, nes su juo yra susipykę. Taigi, dar ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl V. L. parodymų patikimumo. Juolab, kad kaip minėta, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ir A. Z. dalyvavo vykdant aptariamas vagystes, byloje nėra. Nors pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimą, pažymėjo nuteistojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, jog jam skambino A. Z. ir klausė, gal žino, kam reikia siurblio (7 t., 107–108 b. l.) (iš nukentėjusiosios E. V. buvo pavogtas vandens siurblys), tačiau įvertinus šią aplinkybę tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ji nėra pakankama išvadai, kad A. Z. dalyvavo (bendrininkavo) vykdant E. V. turto pagrobimą, įgyvendino BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius.

27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad objektyvių ir patikimų įrodymų, kuriais būtu galimą daryti neginčijamą išvadą, jog nukentėjusiųjų N. A., E. V. turto pagrobime dalyvavo ir A. Z., byloje nėra. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

28. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

29. Atitinkamai dėl to, iš nusikalstamų veikų – nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimo ir nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimo šalintina aplinkybė, kad V. L. šias nusikaltimas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl A. Z. paskirtos bausmės

30. Nuteistasis A. Z. skunde prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nurodydamas, kad paskirta bausmė neatitinka jo padarytų nusikaltimų pobūdžio.

31. Bausmės klausimas nuteistajam A. Z. sprendžiamas, atsižvelgus ir į tai, kad jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

32. A. Z. padarė keturias nusikalstamas veikas: vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų; du apysunkius nusikaltimus – BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų

33. Pirmosios instancijos teismas A. Z. paskyrė: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo Ž. L. turo pagrobimas) – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – areštą 60 parų; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštą 35 paroms.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl nuteistajam A. Z. už pirmiau paminėtų nusikaltimų padarymą paskirtų bausmių ir jų dydžių. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

35. A. Z. padarė dvi nusikalstamas veikas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 180 straipsnio 2 dalis – plėšimas panaudojant peilį ir BK 178 straipsnio 2 dalis – vagystė įsibraunant į patalpą), taip pat idealioje sutaptyje su BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padarė nusikaltimą valdymo tvarkai (BK 302 straipsnio 1 dalis – dokumento pagrobimas). Visos šios veikos yra tyčinės, baigtos, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra smurtinė, veikos padarytos bendrininkų grupėje, A. Z. vaidmuo jose aktyvus, dėl šių veikų nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat A. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), veika tyčinė, smurtinė, baigta, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai tyrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino ir A. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis – veikas padarė būdamas teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – plėšimą), baustas administracine tvarka, savanoriškai sumokėjo ne visas jam paskirtas baudas, vykdo individualią veiklą, augina mažametį vaiką, byloje nėra duomenų, kad jis būtų registruotas psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už sunkaus (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir apysunkio (BK 178 straipsnio 2 dalis (Ž. L. turto vagystė)) nusikaltimų padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir jų dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis; už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas arešto bausmę, griežtesnę už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį; taip pat už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyręs arešto bausmę, švelnesnę už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį; baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir paskyrė teisingas bausmes, atitinkančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl už paminėtų nusikaltimų padarymą A. Z. paskirtų bausmių ir jų dydžių nekeistinas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad A. Z. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) išteisintas, todėl keistina nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.

36. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, A. Z. padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Todėl bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 bei 2 punktai). Ši subendrinta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo 2 metams 9 mėnesiams) pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis). Nustatant pridedamos bausmės dalį įvertinamas padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, nuteistojo asmenybė bei kitos pirmiau prie bausmės skyrimo išdėstytos aplinkybės, taip pat laikomasi apeliacinio skundo ribų ir draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principo.

37. A. Z. nusikalstamas veikas padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamojo įsakymo priėmimą ir paskelbimą. Šiuo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 259 straipsnio 1 dalis), kuris labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Todėl šiuo nuosprendžiu A. Z. paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme subendrinama bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą (BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalis ir 5 dalies 2 punktas). Į galutinės subendrintos bausmės laiką A. Z. įskaitomas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laikas.

Dėl nuteistajam V. L. paskirtos bausmės

38. V. L. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) paskirtomis bausmėmis – prašo vietoje paskirtų laisvės atėmimo bausmių paskirti arešto bausmes bei atitinkamai paskirti švelnesnę (mažesnę savo dydžiu) galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

39. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu padaręs penkias nusikalstamas veikas: du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje (už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų) bei tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų).

40. Pirmosios instancijos teismas V. L. paskyrė: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 2 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje (E. V. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. M. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. G. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. L. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. L. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 9 mėnesiams.

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. L. parinkdamas bausmes ir nustatydamas jos dydžius, laikėsi bausmės skyrimo taisyklių bei principų, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, pagrįstai bei teisingai paskirtas bausmes bei galutinę bausmę bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad iš nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto vagystė) bei BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto vagystė) pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šias nusikalstamas veikas V. L. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmių, kurios paskirtos už šiuos nusikaltimus, bausmes švelninant. Atitinkamai keistina nuosprendžio dalis dėl V. L. paskirtų bausmių subendrinimo.

42. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. bausmes tinkamai įvertino bei atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų stadiją, skaičių, kaltės formą (padarė 5 tyčinius (2 nesunkius ir 3 apysunkius), baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei); įvertino V. L. asmenybę – teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka, didžiąją dalį paskirtų baudų sumokėjęs, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų registruotas psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgė į pagrobto turto vertę. Be to, vertintina ir tai, kad nusikalstamą veiką (Ž. L. turto vagystę 2019 m. kovo 19 - 20 d.) V. L. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu (Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, skiriant įpareigojimus), taip pat nusikalstamas veikas (A. M., D. G., E. V. turto vagystės) jis padarė po Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo V. L. buvo parodytas pasitikėjimas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau kaip matyti, tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (A. M., D. G. turto vagystės), taip pat teisingai nustatė V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (A. M., D. G., Ž. L. turto vagystė).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje (Ž. L., A. M. turto pagrobimas) bei BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo D. G. turto pagrobimas) numatytų nusikaltimų padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir jų dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir paskyrė teisingas bausmes. Tačiau, vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad yra pagrindas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje (N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (E. V. turto pagrobimas) paskirtas laisvės atėmimo bausmes sušvelninti ir paskirti naujas bausmes: laisvės atėmimą vieneriems metams (E. V. turto pagrobimas) ir laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams (N. A. turto pagrobimas). Pagrindo už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus nuteistajam paskirti arešto bausmes, ar dar labiau sušvelninti jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmes, vadovaujantis skunde išdėstytais argumentais (nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, pagrobto turto vertė nedidelė, dalis daiktų nukentėjusiesiems grąžinti, V. L. iki pasiuntimo atlikti bausmę dirbo, pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką ir kt.) nėra, dėl pirmiau išdėstytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. L. paskirtos bausmės, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, jų skaičių, tiek į nuteistojo asmenybę yra proporcingos ir yra būtinos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

44. Atsižvelgus į tai, kad V. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) paskirtos bausmės švelnintinos, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas.

45. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir V. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. t. y. V. L. paskirta subendrinta bausmė nekeistina. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas prie griežčiausios bausmės pridėjo po minimalų įstatyme numatytą V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. po 3 mėnesius už kiekvieną atskirą nusikaltimą, todėl galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams (24+3x4=36). BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, V. L. už skundžiamu nuosprendžiu padarytas veikas skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

46. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo V. L. paskirtos galutinės bausmės, subendrintos su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. L. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad V. L. pridėta per didelė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. L. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams pridėta dalis paskirtos bausmės (iš paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedama dalis – 1 metai ir 3 mėnesiai), nuteistajam taikytinas palankesnis bausmių sudėjimo būdas (bausmės sudedamos iš dalies) bei pridėta mažiau nei pusė paskirtos bausmės, skirtos net už penkis tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu įstatymas nenumato, kokia paskirtos švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama prie griežtesnės bausmės, tai yra palikta teismo diskrecijai, įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju atsižvelgtina į V. L. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jų skaičių, į tai, kad jis naujas nusikalstamas veikas vykdė viena po kitos, į jo asmenybę.

Dėl proceso išlaidų

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. Z. ir V. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2021 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatė V. Savickienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. Z. ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 99 Eur (10 t. b. l. 76-77). Iš 2021 m. gegužės 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatas A. Leonavičius teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. L. ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 178,56 Eur (10 t. b. l. 81-82). Šios išlaidos nepriteistinos.

48. Pagal nuo 2020-07-15 galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

49. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo.

50. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš nuteistųjų A. Z. ir V. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. L. gynėjos Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundu tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

A. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį:

pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. Z. paskirtų bausmių subendrinimo:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes ir skirti A. Z. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir A. Z. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą ir A. Z. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į A. Z. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad V. L. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) sunkina tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Pakeisti nuosprendį dalyse dėl V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) paskirtų bausmių bei bausmių subendrinimo:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir V. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams devyniems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (iki 2021 m. vasario 26 d.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.