Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2021-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-581/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-26Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-06-08Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
1A-99-581/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42677-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis
A. Z., V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-581/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42677-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1.; 2.4.6.4.1.;2.4.6.4.2.2.4.6.4.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam A. Z. ir jo gynėjai Vaivai Savickienei,nuteistojo V. L. gynėjui Audriui Leonavičiui,

(prokuroro, gynėjų V. Savickienės, A. Leonavičiaus dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. L. gynėjos Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Z. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų;

pagal 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes ir A. Z. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir A. Z. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą ir A. Z. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

A. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nurodyta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

V. L. nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. M. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. G. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir V. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (iki nuosprendžio paskelbimo).

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nurodyta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį 178 straipsnio 2 dalį nuteistas M. A., o V. P., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su D. G. ir A. M. (BK 38 straipsnio pagrindais ir tvarka) ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Z. ir V. L. nuteisti:

1.1. A. Z. 2019 m. liepos 21 d. apie 20.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu mušdamas tyčia nežymiai sutrikdė savo artimosios giminaitės – sesers A. Z. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą (sudavė nukentėjusiajai A. Z. kumščiu į veidą, galvą, nugarą, dešinę ranką, spyrė į koją ir padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje), o taip pat tyčia nežymiai sutrikdė U. Z. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą (sudavė nukentėjusiajai U. Z. kumščiu į veidą, į dešinę ranką ir padarė jai muštinę žaizdą bei pogleivio kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešiniame žaste).

1.2. A. Z. ir M. A. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 22.50 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. K. (A. Z. sudavus smūgius ranka nukentėjusiajam į nugarą, į kairę žandikaulio pusę ir panaudojus peilį (du kartus dūrus A. K. į pilvą bei padarius nukentėjusiajam du aklinus durtinius pilvo sienos sužalojimus, t. y. nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą)) pagrobė bendros 110 eurų vertės nukentėjusiojo A. K. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel 2051D Silver“, maišelį su pirkiniais ir pinigus, o taip pat nukentėjusiajam A. K. išduotą asmens dokumentą ((duomenys neskelbtini) pasą).

1.3. V. L., A. Z. ir M. A., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. 16.30 val. iki 2019 m. kovo 20 d. 11 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo Ž. L. nuomojamą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė bendros 2595 eurų vertės nukentėjusiojo Ž. L. turtą (bendros 750 eurų vertės tris automobilio „Mercedes Benz“ W12 modelio navigacijas; 130 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W211 modelio navigaciją; 300 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio navigaciją; 120 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W212 modelio šoninį veidrodėlį; bendros 200 eurų vertės penkis komplektus naujų automobilio „Mercedes Benz“ kilimėlių; 80 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W211 modelio šoninį veidrodėlį; bendros 140 eurų vertės automobilio „Mercedes Benz“ galinių žibintų komplektą; bendros 250 eurų vertės ne mažiau kaip dešimt automobilio „Mercedes Benz“ oro pagalvių; 45 eurų vertės vienerias automobilio „Mercedes Benz“ W204 modelio priekines groteles; bendros 100 eurų vertės dėžutę su ne mažiau kaip penkiais automobilio „Mercedes Benz“ veidrodėlių korpusais; bendros 100 eurų vertės ne mažiau kaip penkis automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio vairo rites; 100 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio posūkio rankeną; 50 eurų vertės vieną defektuotą automobilio „Mercedes Benz“ turbiną; 50 eurų vertės vieną (supakuotą dėžutėje) automobilio „Mercedes Benz“ LED dienos šviesos žibintą; bendros 40 eurų vertės du automobilio „Mercedes Benz“ W203 modelio spidometro skydelius; 20 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ klimato kontrolės valdymo bloką; 20 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ magnetolą; 100 eurų vertės vieną automobilio „Mercedes Benz“ W221 modelio priekinį žibintą).

1.4. V. L. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupėje:

1.4.1. 2019 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiosios N. A. naudojamą garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gatvės garažų masyve ir pagrobė bendros 700 eurų vertės nukentėjusiosios N. A. turtą – 500 eurų vertės mini motociklą „Kawasaki“ ir bendros 200 eurų vertės automobilio „Audi A4“ priekinius žibintus;

1.4.2. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš nukentėjusiosios E. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė bendros 450 eurų vertės nukentėjusiosios E. V. turtą – 300 eurų vertės avių kirpimo mašinėlę „Oster“ ir 150 eurų vertės vandens siurblį „Hyundai“.

1.5. V. L. ir V. P., veikdami bendrininkų grupėje:

1.5.1. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. 20 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 14.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į nukentėjusiojo A. M. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) garažų masyve ir slapta pagrobė bendros 400 eurų vertės nukentėjusiojo A. M. turtą – 150 eurų vertės automobilinę priekabą „PA 1/002“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); bendros 20 eurų vertės du automobilio ratlankius; bendros 150 eurų vertės penkiasdešimt du įvairaus dydžio metalinius pastolius; bendros 80 eurų vertės dvi betoninių stulpelių liejimo formas;

1.5.2. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. 19 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 08.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš neužrakinto nukentėjusiojo D. G. automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė bendros 390 eurų vertės nukentėjusiojo D. G. turtą – bendros 150 eurų vertės perforatorių „Bosch“ su dėže; bendros 150 eurų vertės perforatorių „Makita“ su dėže; bendros 90 eurų vertės plastikinę įrankių dėžę su įvairiais smulkiais įrankiais.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. prašo peržiūrėti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį.

2.1. Skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pirmosios instancijos teismo jis nebuvo įvertintas. Priimtas sprendimas neatitinka teismui priskirtų teisingumo vykdymo funkcijų. Nebuvo įvertinti bylos įrodymai. Nusikaltime pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nebuvo įrodyta, kad būtent jis atliko nusikalstamus veiksmus ir nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą, siekdamas užvaldyti jo turtą. Tai neatitinka tikrovės, nes joks smurtas nebuvo vartojamas. Šis veiksmas negali būti vertinamas kaip plėšimas, kadangi asmuo pats padavė pinigus, kai jis paprašė pinigų pataisyti sveikatai. Nukentėjusysis jokiais veiksmais ar žodžiais neprieštaravo. Tai teismo nebuvo pakankamai įvertinta. Ši veika buvo įvertinta pagal liudytojo parodymus, kas neatitinka tikrovės. Dėl BK 178 straipsnio taip pat nėra pakankamai pagrįstų įrodymų. Todėl yra pagrindas peržiūrėti nuosprendį. Prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. L. gynėja Kristina Rutkauskienė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį dalyse dėl V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirtų bausmių ir bausmių subendrinimo – paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę (mažesnę savo dydžiu) nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Gynėja skunde nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl V. L. paskirtos bausmės yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o būtent dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo, todėl keistinas.

3.2. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, iš esmės atsižvelgė tik į ankstesnius teistumus, nuosprendyje akcentavo, kad svarbu tai, jog V. L. šiuo metu laisvės atėmimo vietoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, todėl netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3.3. Nusikalstamos veikos (E. V. ir D. G. priklausančio turto vagystės), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikų pavojingumą apibūdina pagrobto turto vertė, kuri abiem atvejais vos viršija 5 MGL, kas rodo mažesnį veikų pavojingumą. V. L. pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad nuo veikų padarymo praėjo beveik dveji metai, jis yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką D. L. ir padeda sutuoktinei auginti jos nepilnametį vaiką G. K., kuris gyvena kartu. D. nustatyti specialieji poreikiai, o G. yra neįgalus. Iki pasiuntimo atlikti bausmę V. L. dirbo, stengėsi turėti pakankamai lėšų, kad tinkamai prisidėtų prie šeimos ir vaikų išlaikymo. Visuma V. L. ir padarytą veiką apibūdinančių aplinkybių rodo mažesnį jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už BK 178 straipsnio l dalyje numatytų veikų padarymą yra aiškiai neproporcingos savo griežtumu.

3.4. Parinkdamas baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes įvertino nepakankamai, todėl už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė V. L. aiškiai per griežtą savo rūšimi bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui. Šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant kitą BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Šias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis paskirtomis už nusikaltimus numatytus BK 178 str. 2 d., subendrinta bausmė turi būti paskirta švelnesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė teismas, nes už dvi veikas būtų pridedama ne dalis laisvės atėmimo bausmių, o dalis arešto bausmės.

Šalies argumentai

3.5. Kadangi visi teismo priimami sprendimai turi būti motyvuoti, siekiant įsitikinti jų teisingumu, to nedarant, parinkus tam tikrą bausmės dalį, kuri bus pridėta prie griežčiausios bausmės, kyla abejonių dėl galutinės bausmės teisingumo, tinkamo bausmės individualizavimo esant atitinkamoms bylos aplinkybėms. Be to, BK 63 straipsnio 4 dalies galiojanti redakcija nurodo, kad teismas privalo pateikti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams. Tačiau tokio sprendimo teismas nemotyvavo, o tik nurodė, kad kaltinamasis V. L. visas naujas nusikalstamas veikas padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą, todėl šiuo nuosprendžiu V. L. paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse numatytais pagrindais). Kiekvienu atveju teismas, tiek skirdamas bausmes, tiek ir bendrindamas skirtingais nuosprendžiais nuteistam asmeniui paskirtas bausmes, privalo ne atlikti matematinį veiksmą, bet paskirti pagrįstą, motyvuotą ir teisingą bausmę. Teismo sprendime turėtų būti aiškiai išdėstomi kiekvienos pridedamos paskirtos bausmės dalies dydis ir nurodomi tokio parinkimo motyvai. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. L. paskirtos bausmės buvo pridėta būtent 1 metų 3 mėnesių bausmės dalis, t. y. pirmosios instancijos teismas nenurodė šį sprendimą pagrindžiančių motyvų.

3.6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrinant bausmes ir taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, įstatymas nenustato, kokia paskirtos švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama prie griežtesnės. Teismų praktikoje nustatant pridedamos bausmės dalį atsižvelgiama į bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir jo įvykdytų veikų pavojingumą, nusikaltimų skaičių, jų sunkumą, tarpusavio ryšį, padarymo laikotarpį, kaltės laipsnį, kaltinamojo tyčią ir kitas aplinkybes.

Šalies argumentai

3.7. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu padaręs tris apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai tyčiniai, nukreipti į svetimo turto pasisavinimą, tačiau pagrobto turto vertės yra nedidelės, vos viršija 5 MGL dydį (išskyrus Ž. L. priklausantį turtą), didelė dalis pagrobtų daiktų grąžinta, nukentėję atsisakė pareikštų civilinių ieškinių, nusikaltimai padaryti per trumpą laiką: 2019 m. gegužės – liepos mėnesiais. V. L. prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, nurodė veikų padarymo aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gyvena santuokoje, augina mažametį vaiką, iki pasiuntimo atlikti bausmės pagal anksčiau priimtą nuosprendį, dirbo, išlaikė šeimą. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paskirta galutinė subendrinta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į V. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jo asmenybę, yra pernelyg griežta, neatitinka teisingumo bei proporcingumo principo, todėl yra švelnintina.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. Z. ir jo gynėja Vaiva Savickienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. L. gynėjas Audrius Leonavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Paulius Jasiukaitis prašė nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. L. gynėjos Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. L. gynėjos Kristinos Rutkauskienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti BPK pažeidimai ar tinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į BPK 302 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžio keitimas dėl nustatytų pažeidimų, nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyse dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo Ž. L. ir nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimai), BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir prašo dėl šių nusikaltimų jį išteisinti, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Nuteistojo V. L. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirtomis bausmėmis ir prašo vietoje paskirtų laisvės atėmimo bausmių paskirti arešto bausmes bei atitinkamai paskirti jam švelnesnę (mažesnę savo dydžiu) galutinę subendrintą bausmę.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylą, apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyse dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – A. Z. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas: pakeistina nuosprendžio dalis dėl A. Z. paskirtų bausmių subendrinimo bei galutinės bausmės paskyrimo; šalintina aplinkybė bei V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje; pakeistina nuosprendžio dalis dėl V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) paskirtų bausmių; pakeistina nuosprendžio dalis dėl V. L. paskirtų bausmių subendrinimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Kitose dalyse apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo

Dėl plėšimo ir dokumento pagrobimo

9. Nuteistasis A. Z. skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

10. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Z. kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo, vadovavosi nukentėjusiojo A. K. parodymais, nuteistojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos D. A. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis – asmens parodymo atpažinti protokolu, Specialisto išvada ir kt. Priešingai nei skunde nurodo A. Z., byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą bei teisingą išvadą dėl jo kaltės padarius plėšimo bei dokumento pagrobimo nusikaltimus.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. K. parodymais dėl įvykio metu jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, jam priklausančių daiktų, tuo pačiu ir jo asmens dokumento, pagrobimo ir kt. Nors iš bylos matyti, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu dėl visų įvykio aplinkybių nebuvo visiškai nuoseklūs (dėl jį užpuolusių asmenų ir juos, jų išvaizdą, apibūdinančių požymių; kokius konkrečius veiksmus ir kokiu momentu atliko jį užpuolę asmenys; ir/ar prieš panaudojant fizinį smurtą jį užpuolę asmenys ką nors jam sakė ir pan.), tačiau tai gali būti paaiškinama tiek dėl įvykio metu ir po jo nukentėjusiojo patirto streso; nuo įvykio iki nukentėjusiojo apklausų praėjusiu laiku (įvykis buvo 2018-09-03, o teisme jis apklaustas 2020-06-16), taip pat ir ta aplinkybe, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Nukentėjusysis A. K. nuosekliai viso proceso metu nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje buvo užpultas ne mažiau kaip dviejų asmenų, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas – suduoti smūgiai bei durta peiliu į pilvo sritį, iš jo pagrobti daiktai – mobiliojo ryšio telefonas, maišelis su pirkiniais, pinigai, pasas. Nors nuteistasis A. Z. nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jo dalyvavimą plėšime bei dokumento pagrobime, tačiau šie argumentai atmetami ir vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija nuo pareikšto kaltinimo. Nukentėjusysis A. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad vienas iš jį užpuolusių asmenų buvo A. Z.: ikiteisminio tyrimo metu – 2018-09-05 pagal nukentėjusiojo parodymus buvo sudaryti galimai jį užpuolusių asmenų fotorobotai (1 t. b. l. 99, 101-102). Atliekamo tyrimo metu, nustačius galimus įtariamuosius 2019-09-09 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate nukentėjusysis A. K. iš jam gyvai parodytų trijų asmenų atpažino A. Z. kaip asmenį, kuris jį sustabdė, paprašė pinigų, o jų nedavus dūrė jam peiliu į pilvą ne mažiau kaip tris kartus, pagrobė jam priklausančius daiktus ir pabėgo (1 t., b. l. 106-110); teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, jog nebuvo tamsu galėjo įžiūrėti užpuoliko veido bruožus (9 t., b. l. 29), atpažino A. Z. iš karto, nes jį įsidėmėjo bei tvirtino, kad A. Z. dalyvavo jo plėšime (9 t., b. l. 31). Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo detaliai atpasakoti viso įvykio aplinkybių (kokius konkrečius veiksmus ir kuriuo momentu atliko jį užpuolę asmenys ir pan.), taip pat jis kategoriškai nepatvirtino, jog matė, kad būtent A. Z. jam dūrė į pilvo sritį peiliu, tačiau, kaip matyti, jis buvo nuoseklus nurodydamas, kad tik A. Z. įvykio metu buvo jam iš priekio, todėl jį matė ir įsidėmėjo; matė A. Z. rankoje geležtę, užsimojimą (9 t., b. l. 29-31). Nukentėjusiojo A. K. parodymus, kad jo užpuolime dalyvavo A. Z. patvirtina nuteistojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kokiu būdu ir kokie daiktai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo, kad nukentėjusiojo užpuolime dalyvavo jis (M. A.) ir A. Z. (7 t., b. l. 94-95). M. A. parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo A. K. parodymams, kad fizinį smurtą įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo A. Z..

12. Akcentuotina ir tai, kad paties A. Z. pozicija nėra nuosekli. Tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. Z., neigdamas savo kaltę dėl dalyvavimo plėšime, apeliaciniame skunde aplinkybės, jog dalyvavo nagrinėjamame įvykyje neneigia ir nurodo, kad įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu joks smurtas nebuvo naudojamas; asmuo pats padavė pinigus, kai jis (A. Z.) jų paprašė pasitaisyti sveikatai; nukentėjusysis jokiais veiksmais ar žodžiais neprieštaravo. Apeliantas mano, kad toks veiksmas negali būti vertinamas kaip plėšimas. Tačiau tiek ši, tiek ir pirmiau minėta A. Z. versija, jog jis plėšime bei dokumento pagrobime nedalyvavo, paneigtos bylos įrodymais. Nukentėjusiojo A. K., nuteistojo M. A., liudytojos D. A. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas, Specialisto išvada dėl nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų – nustatyti du aklini durtiniai pilvo sienos sužalojimai, kurie kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 130 b. l.) ir kt., patvirtina, kad kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis A. Z. ir M. A., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir peilį prieš nukentėjusįjį A. K. pagrobė bendros 110 Eur vertės jo turtą, o taip pat nukentėjusiajam A. K. išduotą asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir jis pagrįstai nubaustas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl nukentėjusiojo Ž. L. turto pagrobimo

13. Nuteistasis A. Z. skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystės.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią bylos įrodymų analizę ir išvadą dėl A. Z. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (nukentėjusiojo Ž. L. turto vagystę) pagrindė bylos įrodymų visetu – nuteistojo V. L. parodymais, M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo Ž. L. parodymais, kratų protokolais ir kt. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada sutinka, ji išsamiai motyvuota ir pagrįsta bylos įrodymais.

15. Tai, kad nukentėjusiojo Ž. L. turto pagrobime kartu su V. L. ir M. A. dalyvavo ir A. Z. patvirtina visų pirma V. L. parodymai, kad aptariamą vagystę jis įvykdė kartu su A. Z.. Šią aplinkybę V. L. nurodė iš karto pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai ją tvirtino kitose apklausose ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, (5 t., 165-166, 178, 183, 188, 193-195), taip pat pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, tvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (9 t., b. l. 156–157). Pagrindo šioje dalyje nesivadovauti V. L. nuosekliais parodymais nėra, nes juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. L. turto vagystėje dalyvavo jis (M. A.), A. Z. ir V. L.: A. Z. ir V. L. ėjo į sandėlį ir iš jo nešė daiktų prikrautus maišus ir dėžes, o jis (M. A.) liko prie automobilio, stebėjo aplinką, padėjo V. L. bei A. Z. nešti ir krauti į automobilį pavogtus daiktus (7 t., b. l. 107–108.). M. A. parodė, kad pavogti daiktai liko ne pas jį – V. L. buvo žadėjęs, kad kažkokią detalių dalį duos jam, kad galėtų parduoti, bet taip ir nebeatvežė. Ši aplinkybė sutampa su kitais bylos duomenimis. V. L. parodė, kad pavogtus daiktus iš pradžių padėjo į jo (V. L.) tuo metu nuomoto buto sandėliuką (5 t., b. l. 166); po kurio laiko jie su A. Z. susipyko, išsidalino pavogtus daiktus ir išsiskyrė; dalis daiktų, kurie liko jam (V. L.), yra pas jo tėvus. Šiuos V. L. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys – kratų protokolai, iš kurių matyti, kad dalis iš nukentėjusiojo Ž. L. pavogtų daiktų buvo rasti atliekant kratas V. L. tėvų namuose (4 t. b. l. 154-157) bei A. Z. mamos namuose (5 t., b. l. 32-35). Nors A. Z. nurodė, kad kratos metu pas jį rastus Ž. L. priklausančius daiktus jis iš V. L. nusipirko, tvirtino, kad tiek V. L., tiek M. A. dėl aptariamos vagystės jį apkalba, tačiau šią A. Z. versiją paneigia pirmiau aptartų įrodymų visetas. V. L. tokios aplinkybės, kad A. Z. daiktus pardavė nenurodė, o priešingai, viso proceso metu tvirtino, kad kartu su A. Z. juos pavogė iš nukentėjusiojo Ž. L. ir vėliau tarpusavyje išsidalino, tokie jo parodymai buvo nuoseklūs bei sutapo su pirmiau aptartais bylos įrodymais.

16. Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad nukentėjusiojo Ž. L. parodymai, nuteistojo V. L. parodymai, nuteistojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, rašytiniai bylos duomenys – kratų protokolai ir kt., jungiasi nuoseklia ir logiška įrodymų grandine, kuri leidžia daryti išvadą, kad A. Z., veikdamas bendrininkų grupėje su V. L. ir M. A. kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis įsibrovė į nukentėjusiojo Ž. L. nuomojamą sandėlį, iš kurio pagrobė bendros 2 595 Eur vertės nukentėjusiojo Ž. L. turtą. A. Z. veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl nukentėjusiųjų N. A. ir E. V. turto pagrobimo

17. Nuteistasis A. Z. skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo vykdant nukentėjusiųjų N. A. ir E. V. turto vagystes.

18. Byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų N. A., E. V. parodymais, nuteistojo V. L. parodymais, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kratų protokolu ir kt. nustatyta, kad:

18.1. 2019 m. gegužės mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buvo įsibrauta į nukentėjusiosios N. A. naudojamą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) garažų masyve ir pagrobtas bendros 700 Eur vertės nukentėjusiosios N. A. turtas – 500 Eur vertės mini motociklas „Kawasaki“ ir bendros 200 Eur vertės automobilio „Audi A4“ priekiniai žibintai.

18.2. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš nukentėjusiosios E. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobtas bendros 450 Eur vertės nukentėjusiosios E. V. turtas – 300 Eur vertės avių kirpimo mašinėlę „Oster“ ir 150 Eur vertės vandens siurblys „Hyundai“.

19. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad aplinkybę, jog minėtą nukentėjusiųjų turtą pagrobė nuteistasis V. L., teismas pripažino įrodyta vadovaudamasis paties nuteistojo V. L. parodymais, kurie viso proceso – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, sutapo su kitais bylos įrodymais, be to, dalis nukentėjusiosioms priklausančių daiktų buvo rasti pas V. L. jo apklausose nurodytose vietose. Tačiau aplinkybę, kad šiuose nusikaltimuose kartu su V. L. dalyvavo ir A. Z., t. y. kad jie šiuos nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, teismas pripažino įrodyta, vadovaudamasis vien tik V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių jokie kiti įrodymų šaltiniai niekaip nepatvirtina.

20. Iš bylos matyti, kad A. Z. viso proceso metu nuosekliai savo kaltę neigė nurodydamas, kad aptariamose vagystėse jis nedalyvavo, nieko apie jas nežino, V. L. jį tyčia apkalba, nes su juo yra susipykę.

21. Nuteistasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus dėl kitų nusikaltimų, be kita ko, nurodė, kad N. A. ir E. V. turto vagystes jis įvykdė su A. Z.. Šią aplinkybę patvirtino ir vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu (5 t., b. l. 165-166, 178, 183, 188, 193-195, 200). Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu V. L. parodė, kad aptariamas vagystes jis įvykdė vienas, ikiteisminio tyrimo metu A. Z. tyčia apkalbėjo, nes su juo yra susipykę, jautė nuoskaudą ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl A. Z. dalyvavimo šios veikos padarymo metu netvirtino (9 t., b. l. 119).

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo nesiremti nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys ir sprendė, kad jie yra pakankami grindžiant abiejų kaltinamųjų (V. L. ir A. Z.) kaltę dėl nukentėjusiųjų N. A. ir E. V. turto pagrobimų. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko visiškai nepagrįsta.

23. Visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2011, 2K-344/2011).

24. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimuose pateikti išaiškinimai dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų vertinimo ir įrodomosios reikšmės. EŽTT sprendimuose pažymima, kad vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Pažymima, jog tam, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio garantijų, bendrakaltinamojo prisipažinimas kaltu turėtų būti pripažįstamas įrodymu tik nustatant prisipažinusio asmens, o ne kito kaltinamojo nusikaltimo padarymo faktą, ir teisėjas turėtų aiškiai nurodyti [prisiekusiesiems], jog toks bendrakaltinamojo prisipažinimas savaime neįrodo, kad kitas kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą (pvz., V. R. prieš Rusiją, § 102, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Karpenko prieš Rusiją, § 66). Kasacinio teismo praktikoje taipogi nurodoma, kad, vertindami bedrakaltinamųjų, kitų kaltinamųjų, liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamaisiais ir pan. parodymus, teismai turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi – patikimumui (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-276-976/2015 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartų reikalavimų nesilaikė, byloje surinktų įrodymų vertinimas, pagrindžiant A. Z. kaltumą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

26. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje išvada dėl A. Z. kaltės padarius aptariamas vagystes grindžiama vien tik V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotais parodymais, kuriuos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teisingais ir juos vertino kaip turinčius savarankišką įrodomąją galią, taip padarydamas įrodymų vertinimo taisyklių grubų pažeidimą. Minėta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai savarankiškos įrodomosios galios neturi, o gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tačiau šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra nurodyta, kokie bylos įrodymai patvirtina V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotus parodymus, t. y. nurodytą aplinkybę, kad ir A. Z. dalyvavo aptariamose vagystėse. Juolab, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir jokių argumentų, kodėl vadovaujasi V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, o ne teisme teismo posėdžio metu duotais jo parodymais, nenurodė, kokie bylos įrodymai paneigia ar leidžia suabejoti jo teisme duotais parodymais, kad jie prieštarauja / nesutampa su kitais bylos įrodymais ar pan. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino V. L. procesinio statuso byloje, t. y. kad jis ir A. Z. toje pačioje byloje yra bendrakaltinamieji – kaltinami nusikalstamas veikas padarę bendrininkų grupėje. Kaip minėta, tokio asmens parodymai reikalauja atidesnio (griežtesnio) patikrinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo daromas išvadas dėl A. Z. kaltės, visiškai neskyrė dėmesio V. L. parodymų patikimumo vertinimui, t. y. nenurodė, kokie bylos įrodymai tvirtina V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad šias vagystes jis įvykdė su A. Z.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. L. dar ikiteisminio tyrimo metu – pačioje pirmojoje apklausoje 2019-07-25 parodė, kad su A. Z. yra susipykę (5 t. b. l. 166), tą tvirtino ir vėlesnio proceso metu. A. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat tvirtino, kad su V. L. yra labai susipykę, nurodė, kad dėl aptariamų vagysčių V. L. jį tyčia apkalba. V. L. teisme patvirtino A. Z. parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl aptariamų vagysčių jis A. Z. tyčia apkalbėjo, nes su juo yra susipykę. Taigi, dar ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl V. L. parodymų patikimumo. Juolab, kad kaip minėta, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ir A. Z. dalyvavo vykdant aptariamas vagystes, byloje nėra. Nors pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimą, pažymėjo nuteistojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, jog jam skambino A. Z. ir klausė, gal žino, kam reikia siurblio (7 t., 107–108 b. l.) (iš nukentėjusiosios E. V. buvo pavogtas vandens siurblys), tačiau įvertinus šią aplinkybę tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ji nėra pakankama išvadai, kad A. Z. dalyvavo (bendrininkavo) vykdant E. V. turto pagrobimą, įgyvendino BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius.

27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad objektyvių ir patikimų įrodymų, kuriais būtu galimą daryti neginčijamą išvadą, jog nukentėjusiųjų N. A., E. V. turto pagrobime dalyvavo ir A. Z., byloje nėra. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

28. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

29. Atitinkamai dėl to, iš nusikalstamų veikų – nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimo ir nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimo šalintina aplinkybė, kad V. L. šias nusikaltimas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl A. Z. paskirtos bausmės

30. Nuteistasis A. Z. skunde prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nurodydamas, kad paskirta bausmė neatitinka jo padarytų nusikaltimų pobūdžio.

31. Bausmės klausimas nuteistajam A. Z. sprendžiamas, atsižvelgus ir į tai, kad jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

32. A. Z. padarė keturias nusikalstamas veikas: vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų; du apysunkius nusikaltimus – BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų

33. Pirmosios instancijos teismas A. Z. paskyrė: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo Ž. L. turo pagrobimas) – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – areštą 60 parų; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštą 35 paroms.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl nuteistajam A. Z. už pirmiau paminėtų nusikaltimų padarymą paskirtų bausmių ir jų dydžių. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

35. A. Z. padarė dvi nusikalstamas veikas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 180 straipsnio 2 dalis – plėšimas panaudojant peilį ir BK 178 straipsnio 2 dalis – vagystė įsibraunant į patalpą), taip pat idealioje sutaptyje su BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padarė nusikaltimą valdymo tvarkai (BK 302 straipsnio 1 dalis – dokumento pagrobimas). Visos šios veikos yra tyčinės, baigtos, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra smurtinė, veikos padarytos bendrininkų grupėje, A. Z. vaidmuo jose aktyvus, dėl šių veikų nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat A. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), veika tyčinė, smurtinė, baigta, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai tyrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino ir A. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis – veikas padarė būdamas teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – plėšimą), baustas administracine tvarka, savanoriškai sumokėjo ne visas jam paskirtas baudas, vykdo individualią veiklą, augina mažametį vaiką, byloje nėra duomenų, kad jis būtų registruotas psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už sunkaus (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir apysunkio (BK 178 straipsnio 2 dalis (Ž. L. turto vagystė)) nusikaltimų padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir jų dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis; už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas arešto bausmę, griežtesnę už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį; taip pat už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyręs arešto bausmę, švelnesnę už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį; baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir paskyrė teisingas bausmes, atitinkančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl už paminėtų nusikaltimų padarymą A. Z. paskirtų bausmių ir jų dydžių nekeistinas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad A. Z. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) išteisintas, todėl keistina nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo.

36. Nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, A. Z. padarė tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Todėl bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 bei 2 punktai). Ši subendrinta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo 2 metams 9 mėnesiams) pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis). Nustatant pridedamos bausmės dalį įvertinamas padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, nuteistojo asmenybė bei kitos pirmiau prie bausmės skyrimo išdėstytos aplinkybės, taip pat laikomasi apeliacinio skundo ribų ir draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principo.

37. A. Z. nusikalstamas veikas padarė prieš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamojo įsakymo priėmimą ir paskelbimą. Šiuo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 259 straipsnio 1 dalis), kuris labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Todėl šiuo nuosprendžiu A. Z. paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme subendrinama bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą (BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalis ir 5 dalies 2 punktas). Į galutinės subendrintos bausmės laiką A. Z. įskaitomas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laikas.

Dėl nuteistajam V. L. paskirtos bausmės

38. V. L. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) paskirtomis bausmėmis – prašo vietoje paskirtų laisvės atėmimo bausmių paskirti arešto bausmes bei atitinkamai paskirti švelnesnę (mažesnę savo dydžiu) galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

39. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu padaręs penkias nusikalstamas veikas: du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje (už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų) bei tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų).

40. Pirmosios instancijos teismas V. L. paskyrė: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 2 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje (E. V. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. M. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (D. G. turto pagrobimas) – laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. L. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. L. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 9 mėnesiams.

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. L. parinkdamas bausmes ir nustatydamas jos dydžius, laikėsi bausmės skyrimo taisyklių bei principų, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, pagrįstai bei teisingai paskirtas bausmes bei galutinę bausmę bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad iš nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto vagystė) bei BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto vagystė) pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šias nusikalstamas veikas V. L. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmių, kurios paskirtos už šiuos nusikaltimus, bausmes švelninant. Atitinkamai keistina nuosprendžio dalis dėl V. L. paskirtų bausmių subendrinimo.

42. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. bausmes tinkamai įvertino bei atsižvelgė į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų stadiją, skaičių, kaltės formą (padarė 5 tyčinius (2 nesunkius ir 3 apysunkius), baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei); įvertino V. L. asmenybę – teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka, didžiąją dalį paskirtų baudų sumokėjęs, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų registruotas psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat atsižvelgė į pagrobto turto vertę. Be to, vertintina ir tai, kad nusikalstamą veiką (Ž. L. turto vagystę 2019 m. kovo 19 - 20 d.) V. L. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu (Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, skiriant įpareigojimus), taip pat nusikalstamas veikas (A. M., D. G., E. V. turto vagystės) jis padarė po Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo V. L. buvo parodytas pasitikėjimas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau kaip matyti, tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (A. M., D. G. turto vagystės), taip pat teisingai nustatė V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (A. M., D. G., Ž. L. turto vagystė).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje (Ž. L., A. M. turto pagrobimas) bei BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo D. G. turto pagrobimas) numatytų nusikaltimų padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir jų dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir paskyrė teisingas bausmes. Tačiau, vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad yra pagrindas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje (N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (E. V. turto pagrobimas) paskirtas laisvės atėmimo bausmes sušvelninti ir paskirti naujas bausmes: laisvės atėmimą vieneriems metams (E. V. turto pagrobimas) ir laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams (N. A. turto pagrobimas). Pagrindo už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus nuteistajam paskirti arešto bausmes, ar dar labiau sušvelninti jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmes, vadovaujantis skunde išdėstytais argumentais (nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, pagrobto turto vertė nedidelė, dalis daiktų nukentėjusiesiems grąžinti, V. L. iki pasiuntimo atlikti bausmę dirbo, pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, yra vedęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką ir kt.) nėra, dėl pirmiau išdėstytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. L. paskirtos bausmės, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, jų skaičių, tiek į nuteistojo asmenybę yra proporcingos ir yra būtinos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

44. Atsižvelgus į tai, kad V. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) paskirtos bausmės švelnintinos, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas.

45. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir V. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. t. y. V. L. paskirta subendrinta bausmė nekeistina. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas prie griežčiausios bausmės pridėjo po minimalų įstatyme numatytą V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. po 3 mėnesius už kiekvieną atskirą nusikaltimą, todėl galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams (24+3x4=36). BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, V. L. už skundžiamu nuosprendžiu padarytas veikas skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

46. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo V. L. paskirtos galutinės bausmės, subendrintos su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. L. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad V. L. pridėta per didelė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. L. paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams pridėta dalis paskirtos bausmės (iš paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedama dalis – 1 metai ir 3 mėnesiai), nuteistajam taikytinas palankesnis bausmių sudėjimo būdas (bausmės sudedamos iš dalies) bei pridėta mažiau nei pusė paskirtos bausmės, skirtos net už penkis tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu įstatymas nenumato, kokia paskirtos švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama prie griežtesnės bausmės, tai yra palikta teismo diskrecijai, įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju atsižvelgtina į V. L. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jų skaičių, į tai, kad jis naujas nusikalstamas veikas vykdė viena po kitos, į jo asmenybę.

Dėl proceso išlaidų

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. Z. ir V. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2021 m. gegužės 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatė V. Savickienė teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. Z. ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 99 Eur (10 t. b. l. 76-77). Iš 2021 m. gegužės 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatas A. Leonavičius teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. L. ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 178,56 Eur (10 t. b. l. 81-82). Šios išlaidos nepriteistinos.

48. Pagal nuo 2020-07-15 galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

49. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo.

50. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš nuteistųjų A. Z. ir V. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. Z. ir nuteistojo V. L. gynėjos Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundu tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

A. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (N. A. turto pagrobimas) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. V. turto pagrobimas) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendį:

pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. Z. paskirtų bausmių subendrinimo:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnes arešto bausmes ir skirti A. Z. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Ž. L. turto pagrobimas), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir A. Z. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šią bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – areštą ir A. Z. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į A. Z. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad V. L. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) sunkina tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Pakeisti nuosprendį dalyse dėl V. L. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) paskirtų bausmių bei bausmių subendrinimo:

V. L. paskirti:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios E. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios N. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir V. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti V. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams devyniems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. bei pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (iki 2021 m. vasario 26 d.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė