Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1629-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
1-1629-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58633-17-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
S. S.
Nukentėjusysis
L. B., E. B., P. V.
Civilinis ieškovas
draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Advokatai
Laima Razvickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1629-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58633-17-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei, Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajai S. S., jos gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiesiems L. B., E. B., P. V., jų atstovei advokatei Laimai Razvickienei,civilinio ieškovo draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimusi (duomenys neskelbtini) d., Ukmergėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.30 val. Kaune, T. Masiulio g. vairuodama automobilį Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 157 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, sankryžoje sukdama į kairę, į prekybos centro „Maxima XX“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kaunas, T. Masiulio g., nedavė kelio, t. y. nepraleido automobilio VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu VW Touareg vairuotojui L. B. ir keleivei E. B. dėl patirtų sužalojimų padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o keleivei P. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymai

Kaltinamoji S. S. kalta prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. vakare baigė darbą restorane ir apie 20 val. jos tėvui priklausančiu automobiliu Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo. Norėjo užsukti į parduotuvę, esančią T. Masiulio g. Jai degė žalias šviesoforo signalas, bet ji dar turėjo praleisti iš priekio atvažiuojančius automobilius. Ji prilėtino ir suko, tačiau nepamatė priešpriešais atvažiuojančios mašinos, dėl to įvyko autoįvykis. Nukentėjusiųjų automobilis atsitrenkė į jos automobilio priekinę keleivio pusės dalį. Smūgis buvo stiprus, matė kaip sukasi jos mašina, iš jos rūko dūmai. Priėjęs vyras liepė jai išlipti, padėjo atidaryti užsikirtusias duris. Susisiekė su mama, o paskui priėjo prie kito automobilio, kur buvo nukentėjusieji. Matė, kad jaunesnė moteris laukėsi, ji labai išsigando. Vyresnioji moteris sakė, kad koją skauda, pasiūlė kviesti greitąją pagalbą. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jos klaidos, neatidumo, turėjo praleisti nukentėjusiųjų mašiną, oro sąlygos geros buvo. Greitoji pagalba nuvežė ją į ligoninę, ji klausė, kaip jaučiasi nukentėjusieji. Jai buvo pasakyta, kad besilaukiančioji jaučiasi gerai, o dėl kitų nukentėjusiųjų nieko nežinojo. Tyrimo metu kartą domėjosi, kaip jie jaučiasi, vaikas buvo gimęs ir jai buvo pasakyta, kad jam viskas gerai. Dėl žalos atlyginimo ji bandė tartis su L. B., atsiprašė jo, siūlė taikytis ir kompensuoti žalą, bet prašomos sumos buvo didelės, todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą. Ji eismo įvykio metu patyrė daug sumušimų, pora savaičių gydėsi namie. Jos transporto priemonė drausta, draudimo sąlygų nepažeidė, buvo blaivi, greičio neviršijo, turėjo vairuotojo pažymėjimą. Su turtinės žalos dydžiu sutinka, įsipareigoja atlyginti teismo priteistą sumą. Po įvykio pasikeitė jos kasdienybė, išėjo iš darbo, ieškojo kito darbo, derino su studijomis. Nuo to laiko nevairavo. Telefonu kalbėjo su L. B., atsiprašė jo ir kitų nukentėjusiųjų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kad sukėlė žmonėm piniginių ir sveikatos problemų, supranta, kad jie psichologiškai pažeisti.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, prokuroras ir gynėjas sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios S. S. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kur apžiūrėta eismo įvykio vieta - Kaunas, T. Masiulio g. 16E. Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonių susidūrimas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 5–14);

-nukentėjusiojo L. B. parodymai ikiteisminio metu, kad 2017-09-09, apie 20.45 val. Kaune, T. Masiulio g. vairavo automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekinėje automobilio keleivio vietoje sėdėjo P. V., galinėje keleivio vietoje (dešinėje pusėje) sėdėjo jo mama E. B.. Važiavo nuo Petrašiūnų žiedo T. Masiulio gatve link namų į Prienus. Važiuojant T. Masiulio g. 16E, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, priešpriešais, nuo Kauno marių atvažiuojantis automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nesustojo prieš sankryžą, nepraleido jo vairuojamo automobilio VW Touareg ir įvyko susidūrimas. Viskas įvyko labai greitai, kad Mazda 2 automobilis nesustos, suprato likus apie 3 metrams iki jo vairuojamo automobilio, susidūrimo išvengti nepavyko. Jam degė žalios spalvos – leidžiantis eismą šviesoforo signalas. Po susidūrimo iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykęs policijos ekipažas patikrino jo blaivumą. Su greitosios medicinos pagalbos automobiliu vykti atsisakė nors ir skaudėjo bei pradėjo tinti kairė ranka. Mamą ir draugę išvežė į LSMUL Kauno klinikas, o pats pasiliko prie automobilio, kadangi laukė tėčio ir draugo, nes nenorėjo palikti automobilio ir jame esančių daiktų be priežiūros. Pats išsikvietė techninę pagalbą. VW Touareg automobilis buvo nutransportuotas adresu Prienai, Erškėtrožių g. 7, kur jis ir gyvena. Vėliau dėl sveikatos nusiskundimų nuvyko į LSMUL Kauno klinikas, kur po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Jam buvo paskirtas nedarbingumas iki 2017-09-18 d. (b. l. 52);

-nukentėjusiosios P. V.parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017-09-09, apie 20.45 val. Kaune, T. Masiulio g. važiavo automobilyje VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekinėje automobilio keleivio vietoje sėdėjo ji, galinėje keleivio vietoje (dešinėje pusėje) sėdėjo E. B.. Automobilį vairavo draugas L. B.. Važiavo nuo Petrašiūnų žiedo T. Masiulio g. link namų į Prienus. Važiuojant T. Masiulio g. 16E, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, priešpriešiais, nuo Kauno marių atvažiuojantis automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nesustojo prieš sankryžą, nepraleido jų VW Touareg automobilio ir įvyko susidūrimas. Viską atsimena sunkiai, viskas įvyko labai greitai, buvo šoko būsenoje. Jai skaudėjo krūtinę, kojas. Labai išsigando dėl nėštumo, kadangi tuo metu buvo septintą mėnesį nėščia. Su greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į LSMUL Kauno klinikas. Po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 44);

-nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2017-09-09, apie 20.45 val. Kaune, T. Masiulio g. važiavo jai priklausančiame automobilyje VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekinėje automobilio keleivio vietoje sėdėjo P. V., galinėje keleivio vietoje (dešinėje pusėje) sėdėjo ji. Automobilį vairavo jos sūnus - L. B.. Važiavo nuo Petrašiūnų žiedo T. Masiulio g. link namų į Prienus. Važiuojant T. Masiulio g., šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, T. Masiulio g. 16E, įvyko susidūrimas. Kaip įvyko susidūrimas nematė, kadangi sėdėjo gale, buvo tamsu. Po susidūrimo pradėjo skaudėti kojas, labai išsigando. Su greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į LSMUL Kauno klinikas, kur jai buvo nustatyti kojų sumušimai. Po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Buvo paskirtas nedarbingumas. Ant kairės kojos dėl sumušimo susidarė krešuliai, kuriuos VŠĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre operavo (b. l. 48);

-2017-10-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3079/2017(02) nurodyta, kad E. B. konstatuota abiejų kelių sumušimas, kairės blauzdos sumušimas su kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, užduotyje nurodytu laiku - 2017-09-09. Kairės blauzdos sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis objektyviais medicininiuose dokumentuose esančiais gydytojų įrašų duomenimis (b. l. 109);

-2017-10-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3080/2017(02) nurodyta, kad L. B. konstatuota kairės plaštakos sumušimas ir poodinė kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galimai užduotyje nurodytu laiku - 2017-09-09 ir aplinkybėmis. Dėl kairės plaštakos sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis (b. l. 111);

-2017-10-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3081/2017(02) nurodyta, kad P. V. konstatuota poodinė kraujosruva pilve, padaryta kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galimai užduotyje nurodytu laiku - 2017-09-09 ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis (b. l. 110);

-alkotesterių parodymai patvirtina, kad 2017-09-09, 21:03 val. automobilio Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja S. S. buvo blaivi, automobilio VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. B. - blaivus (b. l. 18–19).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 9 punktas numato pareigą vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 157 punktas nustato vairuotojui pareigą sukant kairę (apsisukant), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Iš kaltinamosios parodymų matyti, jog sukdama sankryžoje į kairę, ji nebuvo pakankamai atsargi ir atidi, neįsitikino, kad atlikti manevrą yra saugu, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio nukentėjusiųjų automobilio. Nukentėjusieji analogiškai parodė, kad jiems važiuojant tiesiai per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, priešais atvažiuojantis automobilis suko į kairę ir jų nepraleido, susidūrimo išvengti nepavyko.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik kaltinamosios S. S. neteisėti veiksmai – KET 9, 157 punktų pažeidimas, padarytas neatsargia kaltės forma, buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiųjų nesunkūs bei nežymus sveikatos sutrikdymai, patvirtinti specialisto išvadomis) atsirasti, taigi tarp S. S. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. įrodyta, jog S. S. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 20.30 val. Kaune, T. Masiulio g. vairuodama automobilį Mazda 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 157 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, sankryžoje sukdama į kairę, į prekybos centro „Maxima XX“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kaunas, T. Masiulio g., nedavė kelio, t. y. nepraleido automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu VW Toureg vairuotojui L. B. ir keleivei E. B. dėl patirtų sužalojimų padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o keleivei P. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamajai nusikalstama veika inkriminuota teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas jo prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos motinos J. S. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato (1 t., b. l. 168–170). J. S. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamosios S. S. mama. Paaiškino, kad su dukra santykiai yra geri, jų gyvenamoji vieta deklaruota kartu, bet šiuo metu dukra Kaune studijuoja, yra pažangi studentė, taip pat dirba. Su dukra jos artimai bendrauja kiekvieną dieną, aptaria visus klausimus. Dėl padaryto nusikaltimo S. S. pergyvena, gailisi. Ateityje ji galės daryti dukrai gerą įtaką. Ji pati yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, gauna 700 eurų atlyginimą, sutuoktinis uždirba 800 eurų. Šeima padeda S. S. apmokėti mokslus, jos ir vyro išlaidas sudaro kelionės į darbą Ukmergėje, nes gyvena kaime. Vyro mama yra neįgali, reikia jai padėti, ji gauna 219 eurų neįgalumo pašalpą. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, prašo paskirti ją laiduotoja be užstato, kadangi gaunamų pajamų pakanka tik pragyvenimui ir dukters studijoms. Mano, kad ji padarys dukrai teigiamą įtaką, kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų, ji yra tinkama laiduotoja.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios ir jos gynėjo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės S. S. pagal laidavimą, prašo skirti laidavimą su užstatu.

Nukentėjusieji ir jų atstovė prašo netaikyti laidavimo, nes kaltinamoji nė kiek padarytos žalos neatlygino. Be to, nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamoji nuoširdžiai galisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi kaltė yra ir taip akivaizdi remiantis byloje esančiais įrodymais.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl S. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Kaltinamoji BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą padarė būdama neteista (1 t., b. l. 114), t. y. pirmoji BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga laidavimui yra nustatyta.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė teisingas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius parodymus, atsiprašė nukentėjusiųjų teisiamųjų posėdžių metu, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis L. B. nurodė, kad kaltinamoji jo atsiprašė ir ikiteisminio tyrimo metu telefonu, ir nors nukentėjusysis tokio atsiprašymo nepriėmė, manyti, kad kaltinamoji paviršutiniškai vertina savo veiką, nesigaili, menkina savo kaltę, ar prisipažįsta kaltę tik dėl surinktų kitų įrodymų byloje, kaip kad nurodė nukentėjusiųjų atstovė, visiškai nėra jokio pagrindo. Todėl sprendžia, kad ir antroji sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra nustatyta.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti.

Kaltinamosios S. S. veiksmais yra padaryta žala nukentėjusiesiems, kurie byloje yra pareiškę civilinius ieškinius tiek kaltinamajai, tiek civiliniam atsakovui – draudimo bendrovei, dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą civilinis atsakovas – draudimo bendrovė jau iš dalies atlygino.

Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas 2017-12-20 išmokėjo nukentėjusiajai E. B. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, L. B. – 102, 27 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, P. V. – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei 2018-06-11 išmokėjo E. B. 75 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64–69, 2 t., b. l. 67). Esant šiems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks žalos atlyginimas nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisinio pagrindo nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žala buvo atlyginta ne pačios kaltininkės, tačiau žalą nukentėjusiesiems iš dalies atlygino kaltinamosios draudimo bendrovė, su kuria buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, mokėtos draudimo įmokos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, jei teismas nuspręstų priteisti bet kokią žalos dalį iš kaltinamosios, kaltinamoji yra jauna, sveika, darbinga, nors ir studijuoja, tačiau taip pat ir dirba, todėl galimybių atlyginti žalą turi. Taigi, teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia esant nustatytą ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji S. S. nors ir buvo bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 113), tačiau ji bausta ne už šiurkštaus nusižengimo padarymą, kuris nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, paskirtą baudą ji sumokėjo, Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre neregistruota (1 t., b. l. 112). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog S. S. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, studijuoja (1 t., b. l. 187–193).

Įvertinus kaltinamosios S. S. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje S. S. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamosios S. S. mama J. S. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (1 t., b. l. 186), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 184), dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., 176–182), Pivonijos seniūnijos charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 175). J. S. su dukra artimai bendrauja, kalbasi, prašyme dėl laidavimo ji savo dukrą apibūdina teigiamai ir nurodo, kad ji patarimais gali daryti jai teigiamą įtaką, dukra pasitiki ir tvirtina, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Kaltinamoji S. S. nurodė, kad mama jai yra pavyzdys gyvenime, ja pasitiki ir klauso jos patarimų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. S. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo dukrai ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant S. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams J. S., o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir nežymiai, S. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, tik dėl nepakankamo savo atidumo, o vien tai, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jai taikyti BK 67 straipsnio 1, 3 dalyse ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajai yra netikslingas.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis L. B. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamosios ir civilinio atsakovo „Compensa Vienna Insurance Group“ 400 eurų turtinę žalą, kuri susidarė dėl suplanuotos ir neįvykusios komandiruotės bei dėl to negautų komandiruotpinigų bei 2000 eurų neturtinę žalą, kadangi mano, jog draudimo bendrovės išmokėta 600 eurų neturtinės žalos atlygimo suma nėra pakankama.

Nukentėjusioji E. B. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamosios ir civilinio atsakovo „Compensa Vienna Insurance Group“ 75 eurų turtinę žalą, kuri susidarė dėl negautų pajamų bei 2000 eurų neturtinę žalą, kadangi mano, jog draudimo bendrovės išmokėta 800 eurų neturtinės žalos atlygimo suma nėra pakankama.

Nukentėjusioji P. V. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamosios ir civilinio atsakovo „Compensa Vienna Insurance Group“ 3000 eurų neturtinę žalą, kadangi mano, jog draudimo bendrovės išmokėta 500 eurų neturtinės žalos atlygimo suma nėra pakankama.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamosios veiksmų. Tai reiškia, kad S. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamosios civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta „Compensa Vienna Insurance Group“, draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamoji S. S. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai, o ne solidariai, kaip to reikalaujama civiliniuose ieškiniuose.

Nukentėjusiajai E. B. padaryta 75 eurų turtinė žala, kurią sudaro negautos pajamos dėl turėto nedarbingumo, buvo atlygintos draudimo bendrovės, nukentėjusioji šioje dalyje reikalavimo atsisakė, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiojo L. B. reikalavimą išmokėti 400 eurų komandiruotpinigių civilinis atsakovas atsisakė patenkinti.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl sveikatos sužalojimo. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis L. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2017-09-07 iki 2017-09-28 buvo nedarbingas (2 t., b. l. 29). UAB „MILAVITA“ informaciniame pranešime nurodyta, kad L. B., kaip UAB „MILAVITA“ darbuotojas dėl eismo įvykio pasekmių negalėjo išvykti į iš anksto suplanuotą komandiruotę Prancūzijoje, dėl šios priežasties L. B. nebuvo išmokėta 400-450 eurų išmoka (2 t., b. l. 73).

Pažymėtina, jog dienpinigiai ar komandiruotpinigiai, kurie buvo mokami nukentėjusiajam iki eismo įvykio jam vykstant į komandiruotes užsienyje, neįskaitomi į atlygintinos žalos dydį. Komandiruotpinigių tikslas yra ne atlyginimas už darbą, o darbuotojo komandiruotės metu patirtų išlaidų kompensavimas, tačiau nukentėjusysis į komandiruotę dėl patirto sužalojimo nevyko, t. y. jis ir nepatyrė jokių papildomų išlaidų. Teismo vertinimu, nukentėjusysis nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog jis turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti tokias pajamas (komandiruotpinigius) iš darbinės veiklos, todėl reikalavimas dėl 400 Eur netektų komandiruotpinigių priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas. Analogiškos praktikos yra laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose tokio paties pobūdžio bylose (pav. nutartis Nr. 2A-97-264/2017).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad jis palaiko pareikštą patikslintą civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 2600 eurų suma, todėl prašo priteisti likusią neišmokėtą civilinio atsakovo žalos dalį – 2000 eurų. Nurodė, kad dėl eismo įvykio jis patyrė išgyvenimus, nežinojo, ar viskas bus gerai su pirmagime, pergyveno dėl to. Jo gyvenimo draugei P. V. įvykio metu ant pilvo buvo padaryta mėlynė, ji irgi labai išsigando, ji ir mama verkė, buvo strese. Dėl eismo įvykio jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, stacionare jis nesigydė, bet jautėsi blogai, dėl eismo įvykio buvo nedarbingas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 22 d., jautė skausmą, vartojo nuskausminamuosius vaistus, iki šiol geria raminamuosius, šokinėja kraujo spaudimas. Jam buvo išrašyti vaistai. Po įvykio jis nieko negalėjo suimti delnu, nes sausgyslių patempimai ilgai gyja. Nurodyta neturtinės žalos suma yra ir dėl nepataisomos mašinos. Mašina buvo registruota mamos vardu, tačiau draudimas nenori išmokėti pinigų dėl mašinos, jie patys turėjo tvarkyti ją, draudimas pabrango.

Nukentėjusioji P. V. parodė, kad patikslintą civilinį ieškinį palaiko, neturtinę žalą vertina 3500 eurų suma, todėl prašo priteisti likusią neišmokėtą dalį – 3000 eurų. Nurodė, kad po eismo įvykio ji buvo išvežta į ligoninę. Jai buvo baisu, nes nežinojo kaip paveikė smūgis kūdikį. Vėliau ant pilvo išryškėjo mėlynės. Tuo momentu jos pačios sveikata nerūpėjo. Ji negalėjo gerti nuskausminamųjų, nors abi kojos buvo sutrenktos, labai skaudėjo krūtinę, ant pilvo mėlynės. Ji 3 dienas gulėjo ligoninėje, o vėliau buvo išleista namo. Vėliau turėjo dažniau nei pagal grafiką lankytis pas gydytoją. Vaikelis gimė lapkričio mėnesį, kol kas viskas yra gerai. Jai skaudu, kad kaltinamoji ne iš karto po įvykio pasiteiravo, kaip ji jaučiasi, gal persileido. Vaikas gimė laiku ir pilnai išnešiotas, ji turėjo problemų dėl maitinimo, bet nežino, ar tai susiję su įvykiu. Vaikui stresas galėjo persiduoti psichologiškai. Įvykio metu ji sėdėjo priekyje ir buvo prisisegusi, jai nustatyta kraujosruva nuo diržo.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad patikslintą civilinį ieškinį palaiko, neturtinę žalą vertina 2800 eurų suma, todėl prašo priteisti likusią neišmokėtą dalį – 2000 eurų. Nurodė, kad daugiausia streso buvo dėl P. V., nes ji laukėsi, pergyveno, kol nesusilaukė anūkės, bijojo dėl jos sveikatos. Greitoji pagalba jas išvežė į Kauno klinikas, kur buvo atliktos echoskopijos, o vėliau vyras ją parsivežė. Vėliau jautėsi blogiau, negalėjo jausti automobilio pedalų, susidarė kraujosruvos, ji patyrė operaciją. Nedarbinga buvo nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Sumažėjus skausmui, grįžo į darbą, nes dirba buhalterinį darbą, nors siūlai ir nebuvo išimti, darbo metu ji turėjo važinėti pas gydytojus. Dėl eismo įvykio patyrė baimę, negalėjo sėsti į automobilį. Buvo sukrėsta, nes trys šeimos nariai pateko į eismo įvykį. Normalus gyvenimas buvo apribotas porai mėnesių. Labiausiai ją žeidė, jog kaltinamoji neatsiprašė, neskambino. Jai buvo skirti nuskausminamieji, ilgai gėrė raminamuosius. Iki šiol bijo važiuoti mašina, be to, padidėjo transporto priemonės draudimo išlaidos.

Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė R. M. parodė, kad su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka ir prašo juos atmesti. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra ne didesnė nei 5000 eurų, nepriklausomai nuo to, kiek eismo įvykio metu automobilyje buvo žmonių. P. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką tokiu atveju mokama 100-150 eurų išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. eismo įvykio metu laukėsi, jai buvo išmokėta 500 eurų suma. E. B., remiantis specialisto išvada, buvo išmokėta 800 eurų, nes jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo lūžių ar didesnių traumų. Įvertino ir tai, kad jai buvo atlikta chirurginė intervencija, naujų duomenų dėl jos ligos nežino. L. B. stiprių sužalojimų nebuvo, jam buvo išmokėta 600 eurų suma. Neturtinei žalai įvertinti atsižvelgia ir į dvasinius išgyvenimus bei kitus kriterijus pagal Civilinį kodeksą. Nėra duomenų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusiesiems. Dėl tolimesnio nukentėjusiųjų lankymosi pas gydytojus, tai iš medicininės kortelės matyti, kad L. B. pas psichiatrą lankosi dėl pasikartojančių panikos priepuolių, jam diagnozuotas panikos sutrikimas. Byloje nepateikti įrodymai dėl vaistų pirkimo. Kyla abejonės dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir pasekmių. Kitų nukentėjusiųjų medicininėse pažymose nėra pažymėtos traumos ar kiti gydymai po įvykio. L. B. nurodo, kad jaučia skausmus delne, tačiau medicininiuose įrašuose tai nenurodyta.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo L. B. patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės plaštakos sumušimu ir kraujosruva (1 t., b. l. 111), dėl kurių pastarajam neabejotinai teko iškęsti fizinį skausmą, jis buvo nedarbingas ilgiau nei dešimt dienų, po dviejų savaičių po įvykio vis dar neturėjo rankos jėgos, buvo išlikęs sutinimas, skausmas, kas, akivaizdu, sukėlė nepatogumus, apribojo rankos judesius, apsunkino galimybę pasirūpinti savimi. Taip pat akivaizdu, kad ir dėl sugadinto automobilio, kuriuo naudojosi nukentėjusysis, jis patyrė neplanuotus ir papildomus nepatogumus. Nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol dėl patirto eismo įvykio jam reikalinga psichologo pagalba, jis lankosi Psichikos sveikatos centre. Šią jo nurodytą aplinkybę patvirtina Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktas išrašas iš L. B. ambulatorinės psichikos sveikatos istorijos (2 t., b. l. 96), iš kurio matyti, kad jis nors psichikos sveikatos centre gydomas tik nuo 2018 m. kovo mėnesio, tačiau pagal anamnezę jo būklė blogėjo apie pusę metų, lankyti psichologo konsultacijas jis ėmė 2018 m. pavasarį ypač pablogėjus būklei. Tačiau negalima nevertinti ir to, kad nukentėjusysis lūžių, operacijų, stacionarinio gydymo nepatyrė, jokių liekamųjų sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nėra nustatyta.

Taip pat teismas sprendžia, kad nukentėjusios E. B. patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl abiejų kelių sumušimo, kairės blauzdos sumušimo ir kraujosruvos (1 t., b. l. 109), dėl kurio nukentėjusiajai teko iškęsti skausmą, ji buvo nedarbinga ilgiau nei dešimt dienų, 2017 m. rugsėjo 20 d. jai atlikta incizija, žaizda buvo siūta, kas akivaizdu, kad sukėlė papildomus skausmus, kėlė nepatogumus, ribojo judesius. Tačiau negalima nevertinti ir to, kad nukentėjusioji lūžių, stacionarinio gydymo nepatyrė, incizija jai buvo atliekama vietinėje nejautroje, jokių liekamųjų sveikatos sutrikimų nukentėjusiajai nėra nustatyta.

Nagrinėjamu atveju taip pat teismas nukentėjusiosios P. V. patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat tenkina iš dalies. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors eismo įvykiu metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilve (1 t., b. l. 110), dėl kurio pastarajai neabejotinai teko iškęsti fizinį skausmą, tačiau ji buvo skubos tvarka stacionarizuota dėl nėštumo – vaisiaus būklės sekimo, buvo stebima tris paras, patyrė papildomus medicininius tyrimus, apžiūras, kas akivaizdu sukėlė papildomus išgyvenimus, nepatogumus. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G3081/2017(02) tiriamosios dalies, 2017 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusioji nusiskundimų jau neturėjo, lūžių, operacijų nepatyrė, jokių liekamųjų sveikatos sutrikimų nukentėjusiajai nėra nustatyta. Nukentėjusioji nurodė, kad ir vėliau ji patyrė didelę baimę dėl vaisiaus būklės, privalėjo dažniau nei reikia lankytis gydymo įstaigoje ambulatoriniam stebėjimui, tačiau, kaip nurodyta ir minėtoje specialisto išvadoje, bei kaip matyti iš P. V. ambulatorinės sveikatos kortelės (pridėta prie bylos), asmens sveikatos istorijoje duomenų, susijusių su trauma, nerasta.

Taigi, teismas, ypač įvertinęs tai, kad nukentėjusioji P. V. eismo įvykio buvo 7-ą mėnesį nėščia, kas sudarė pagrindą ne tik jai pačiai, bet ir kitiems nukentėjusiesiems – šeimos nariams, ypač kūdikio tėvui L. B., patirti didesnius išgyvenimus ir stresą, nei jie būtų patyrę tik dėl savo pačių fizinių sužalojimų, nerimaujant, kokią įtaką vaiko sveikatai turės patirta avarija, mano, kad nukentėjusiesiems priteistina didesnė neturtinė žala, nei yra atlyginusi draudimo bendrovė.

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014), o baudžiamosiose bylose, kuomet avarijos metu asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 217,50 Eur iki 1000 Eur (pvz. nutartys Nr. 1A-216-354/2018, 2K-632-507/2015, 1A-223-354/2018, 2K-95-222/2017, 1A-225-594/2017, 1A-228-290/2017). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose vidutiniškai yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Didesni nei vidutiniškai neturtinės žalos atlyginimai priteisiami patyrus įvairius kaulų lūžius, ilgalaikį nedarbingumą, netekus dalies darbingumo, esant liekamųjų sveikos pakenkimų. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų buvo priteista didesnis neturtinės žalos dydis, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atžvelgti ir į tai, jog kaltinamoji S. S. eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, jos transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma.

Taigi, draudimo bendrovė vertindama neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nepakankamai atsižvelgė į kaltinamosios nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų patirtą skausmą ir nepatogumus, gydymosi laikotarpį, sužalojimų įtaką gyvenimo kokybei, taip pat į tai, kad nukentėjusioji P. V. eismo įvykio metu laukėsi kūdikio, patirtus ypatingus išgyvenimus ir baimę dėl vaisiaus gyvybės, sveikatos, todėl išmokėjo nepakankamo dydžio draudimo išmokas nukentėjusiesiems.

Teismas sprendžia, kad L. B. patirta neturtinė žala sudaro 1300 eurų, E. B. – 1200 eurų, P. V. – 1300 eurų, tokiu būdu iš draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam L. B. papildomai priteistina 700 eurų, E. B. – 400 eurų, P. V. – 800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra ne didesnė nei 5000 eurų, nepriklausomai nuo to, kiek eismo įvykio metu automobilyje buvo žmonių. Kadangi teismo nustatyta bendra nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala neviršija 5000 eurų sumos, ji priteistina iš draudimo bendrovės.

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti klausimai

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 6 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiųjų L. B., P. V., E. B. atstovė advokatė Laima Razvickienė atstovavo nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose (keturiuose), surašė civilinius ieškinius ir juos tikslino, dėl ko nukentėjusieji patyrė išlaidų, kurios pripažintinos proceso išlaidomis. Kaltinamoji, nors ir yra jauno amžiaus, studijuoja, tačiau yra sveika, darbinga ir dirbanti, yra pajėgi atlyginti susidariusias išlaidas, išlaidos yra proporcingos suteiktų teisinių paslaugų kiekiui, todėl nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamosios. Tokiu būdu iš kaltinamosios S. S. nukentėjusiajam L. B. priteistina 520 eurų, P. V. – 420 eurų, E. B. – 570 eurų.

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos E. B. ir P. V. sveikatos istorijos, saugomos voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos pateikusiai įstaigai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir perduoti ją J. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

S. S. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiesiems L. B. - 700 Eur (septynis šimtus eurų), E. B. – 400 Eur (keturis šimtus eurų), P. V. – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitose dalyse nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.

Iš S. S. priteisti nukentėjusiajam L. B. 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų), P. V. – 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų), E. B. – 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt) eurų proceso išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktas E. B. ir P. V. sveikatos istorijas nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti pateikusiai įstaigai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė