- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1972-880/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09569-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- L. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo ir vekselio grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ,,Didmena24“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G., prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 6000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinė bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui vekselio 69 000 Eur sumai, mokėtino 2023 m. birželio 30 d., originalą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kreiptis dėl vykdomojo įrašo įforminimo ir pateikti vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą vykdymui. Ieškovo teigimu, atsakovas 2023 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. raštuose yra aiškiai nurodęs, jog savo prievolę atsakovui sumokėti pagal vekselį laiko galiojančia ir vykdytina. Per daugiau nei mėnesį atsakovas negrąžino ieškovui apmokėto vekselio originalo, kas leidžia spręsti, jog atsakovas, nepaisant vekselio apmokėjimo įskaitymu, ketina įforminti vykdomąjį įrašą ir pateikti vekselį su vykdomuoju įrašu priverstiniam vykdymui. Atsakovui tai padarius, bus sukeltos pasekmės, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, t. y.: bus patirtos papildomos išlaidos notaro paslaugoms dėl vykdomojo įrašo įforminimo ir antstolio paslaugoms dėl priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo; bus taikomas ieškovo turto areštas ar kiti apribojimai, kurie gali sukelti ieškovui dar didesnius nuostolius; ieškovui kils poreikis ginčyti vykdomąjį įrašą ir tikslinti ieškinį, dėl ko bus plečiama šios bylos nagrinėjimo apimtis; vekselio originalas su vykdomuoju įrašu bus perduotas antstoliui, todėl atsakovas nebegalės įvykdyti ieškinio reikalavimo dėl vekselio originalo grąžinimo; vekselio originalo grąžinimas po vykdomojo įrašo įforminimo ir vykdomosios bylos iškėlimo nebeatliks prievolės įvykdymo patvirtinimo, nes antstolis jau vykdys priverstinį išieškojimą vykdomojo įrašo pagrindu. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę ginčo nagrinėjimo laikotarpiu būtų išsaugota esama padėtis, nepasunkinant teismo sprendimo įvykdymo ir nesukeliant grėsmės teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi tenkino ieškovo L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui V. G. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kreiptis dėl vykdomojo įrašo įforminimo ir pateikti vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą vykdymui.
4. Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
5. Teismo pažymėjo, kad, ieškovo argumentai, kuriais grindžiamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui) egzistavimas yra išsamūs ir nuoseklūs, pagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės atitiktų proporcingumo principą, o atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 2023 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. raštuose yra nurodęs, kad ieškovo prievolę atsakovui sumokėti pagal vekselį laiko galiojančia ir vykdytina, bet per daugiau kaip mėnesį laiko atsakovas negrąžino ieškovui apmokėto vekselio originalo, nėra pagrindo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje neproporcingai pažeistų kitų asmenų interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas V. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-14346-808/2023, ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo L. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pasisakant dėl prima facie ieškinio pagrįstumo atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas fiktyviai sukūrė tariamą 803 536,80 Eur atsakovo skolą įmonei, tokia skola neegzistuoja, nėra jokios ieškovo ir/ar įmonės reikalavimo teisės į atsakovą, todėl įmonė negalėjo įskaityti savo skolos pagal sutartį ir perleisti neegzistuojančios reikalavimo teisės dalies (75 000 Eur) ieškovui, ieškovas negalėjo šios neegzistuojančios reikalavimo teisės įskaityti į savo skolą pagal vekselį. Visas ieškovo ieškinio pagrindas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
6.2. Nutartyje konstatuoti tik tam tikri galimi nepatogumai ieškovui, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau nenustatyta jokia grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (ieškovas ieškinyje to net ir nemotyvavo), taigi nėra antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
6.3. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio suma (tiek ieškovo reikalaujama 6 000 Eur skolos suma, tiek vekselio suma) atsakovui (verslininkui) nėra didelė, o net ir didelė suma šiuolaikinėje teismų praktikoje nelaikoma pagrindu konstatuoti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pateikus vekselį priverstiniam vykdymui, tačiau teismui patenkinus ieškovo ieškinį, būtų apsunkintas vekselio apmokėjimo atgręžimas ar pasidarytų neįmanomu ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
6.4. Iš byloje esančių duomenų taip pat nėra jokio pagrindo spręsti apie kokį nors atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas ginasi nuo visiškai nepagrįstų ieškovo reikalavimų, ieškovo dokumentų klastojimo, fiktyviai sukurtų priešpriešinių skolų, dėl ko dar ilgai iki šios bylos iškėlimo ne kartą ragino ieškovą ir įmonę įvykdyti jų skolinius įsipareigojimus atsakovui, teikė prieštaravimus dėl ieškovo išgalvotos fiktyvios skolos ir neteisėtų reikalavimų perleidimų, įskaitymų, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai nusikalstamų ieškovo veikų. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas elgtųsi nesąžiningai ar kaip nors kliudytų būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.
6.5. Ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė atsakovo nesąžiningumo (priešingai – šiame atskirajame skunde pateikti argumentai patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir netgi nusikalstamą veikimą), taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti, paslėpti, sunaikinti savo turtą ar pan., nenurodė jokių aplinkybių, galinčių bent hipotetiškai patvirtinti atsakovo veiksmus ar ketinimus kelti realias grėsmes ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas L. J. prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs faktines aplinkybes bei pridėjęs prie ieškinio dokumentus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus. Ieškovas taip pat yra nurodęs teisės normas, kurių pagrindu reiškia reikalavimą atsakovui. Taigi, ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais ir teisės normų taikymu, kuris, ir ieškovo ir teismo nuomone, leidžia tikėti galimu ieškovui palankiu teismo sprendimu.
7.2. Atsakovas atskirajame skunde neįrodinėja, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo teisių gynimo būdą. Nors atsakovas teigia, kad ieškovo ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau nepagrįstumą sieja su ieškovo ieškinį pagrindžiančių įrodymų ir sutarties aiškinimo kritika, kas gali būti galutinai išspręsta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
7.3. Sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, toks detalus ieškinio argumentų ir įrodymų tyrimas, kokį atsakovas pateikia atskirajame skunde, nėra ir neturi būti atliekamas. Taigi, teismas teisėtai ir pagrįstai šioje bylos stadijoje konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
7.4. Ieškovo prašymu nutartimi pritaikyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Ji atitinka teismų praktikoje numatomą konservacinės paskirties laikinąją apsaugos priemonę, užtikrinančią padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos padėties) išsaugojimą.
7.5. Pažymėtina, kad tokia padėtis, kai ieškovas yra išdavęs vekselį, bet jo dar neapmokėjęs, tęsiasi nuo 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. jau daugiau kaip 8 mėnesius. Aplinkybė, kad tokia pati padėtis išliks ir ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, tiksliausiai ir teisingiausiai atitinka tiek įstatymo reikalavimus, tiek šalių interesų balansą.
7.6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis neįtvirtinus status quo, didės ginčo apimtis, bus patiriamos papildomos išlaidos ir nuostoliai. Tuo tarpu esamos padėties išsaugojimas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jokių neigiamų pasekmių nesukels. Atskirajame skunde nenurodomos jokios galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamos pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
9. Apeliantas teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus ir prašo juos prijungti, o ieškovas prašo atsakovo prašymą atmesti ir naujų įrodymų nepriimti.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad naujai pateiktus įrodymus gavo jau po atskiruojo skundo pateikimo, todėl negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui arba su atskiruoju skundu.
12. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie nėra reikšmingi šios bylos nagrinėjimui, todėl jų nepriima.
Dėl atskirojo skundo pagrįstumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nustatęs abiejų sąlygų egzistavimą. Atskirajame skunde apeliantas kvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumą bei teigia esant netinkamai įvertintą grėsmės egzistavimą, nes ieškovas neįrodė apelianto nesąžiningumo.
15. Spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-943/2020; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 27-370/2020, 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-684-467/2023).
16. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo (dėl tariamos atsakovo skolos trečiajam asmeniui, neteisėtų reikalavimų perleidimų, dokumentų klastojimo), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, toks detalus ieškinio argumentų ir įrodymų tyrimas, kokį atsakovas pateikia atskirajame skunde, nėra atliekamas. Ieškovas aiškiai suformulavo savo ieškinio dalyką, nurodė pareikštus reikalavimus turinčias pagrįsti faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja nurodomas faktines aplinkybes, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia užtikrinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
18. Sprendžiant, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus konkrečius ieškinio reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto pirmojo ieškinio reikalavimo tikslas yra prisiteisti skolos dalį, kuri liko nepadengta ieškovui atlikus įskaitymą pagal ieškovui perleistą 75 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovui pagal vekselį mokėtiną sumą. Taip pat ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti vekselio originalą. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovui V. G. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos kreiptis dėl vykdomojo įrašo įforminimo ir pateikti vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą vykdymui. Apeliacinio teismo vertinimu, šis ieškinio reikalavimas ir laikinoji apsaugos priemonė, kuria prašoma užtikrinti tokį reikalavimą, nėra tiek susiję, kad suponuotų ieškovo prašomų taikyti draudimų nustatymą, t. y. jų poreikį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareikštame ieškinyje nėra ginčijamas 2022 m. lapkričio 23 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, jo sudarymo aplinkybės, ieškovo teisė pasinaudoti atliktu įskaitymu. Kitaip tariant, ieškinio dalyku nėra paprastojo neprotesuotino vekselio teisiniai santykiai, siejantys ieškovą, atsakovą ir trečiąjį asmenį, todėl prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti ribojamos jokios asmenų teisės, atsirandančios tokių teisinių santykių pagrindu.
21. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovas neįrodė ir grėsmės galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu (CPK 144 straipsnis), jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų išvengimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-934-407/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje e2-1240-464/2021).
22. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodo, kad atsakovas gali įforminti vykdomąjį įrašą ir pateikti vekselį su vykdomuoju įrašu priverstiniam vykdymui, dėl ko jis patirs papildomų išlaidų, vis tik pažymėtina, kad jokių tokius atsakovo ketinimus pagrindžiančių aplinkybių, išskyrus deklaratyvius teiginius, ieškovas nenurodė. Pažymėtina, kad vykdomojo įrašo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį išdavimui yra numatyta tam tikra tvarka, pagal kurią pirmiausia vekselio turėtojas turi pateikti vekselį vekselio davėjui apmokėjimui, pastarajam atsisakius apmokėti, išsiųsti vekselio davėjui pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 straipsnio 1 dalis) ir tik tada kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tokių duomenų apie atsakovo veiksmus ieškovas nepateikė. Kita vertus, net jei atsakovui ir būtų išduotas vykdomasis įrašas, o pastarasis jį perduotų antstoliui priverstiniam vykdymui, ieškovas galėtų kreiptis dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Be to, net formaliai žiūrint, teismui priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą atsakovas vis tiek galėtų jį įvykdyti atsiėmęs vekselį su vykdomuoju įrašu iš antstolio.
23. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. priimta nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįsta, nes neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, o būtent grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl naikintina, o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo V. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo L. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.