- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2-684-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00077-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrame“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statybuteka“ ir L. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Megrame“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. J. 100 572,58 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinį grindė tuo, kad bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Statybuteka“ sudarė su ieškove dvi sutartis dėl įvairių statybos produktų pirkimo–pardavimo, nors jau buvo nemoki ir pagal šias sutartis atsiskaitė ne visiškai. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą 105 572,58 Eur dydžio sumai. Nurodė, kad ieškinio suma fiziniam asmeniui yra didelė. Atsakovo nesąžiningumą rodo neteisėtų veiksmų mastas, fiduciarinių pareigų pažeidimas, mokėjimų eiliškumo nesilaikymas.
3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarė netenkinti UAB „Megrame“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą ir naujus duomenis, įrodinėdama A. ir L. J. nesąžiningumą, siekiant nuslėpti nuo kreditorių turimą nekilnojamąjį turtą, kad į jį nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Prašė pasinaikinti gegužės 17 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba perduoti bylos dalį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, jog šis panaikintų gegužės 17 d. teismo nutarties dalį ir išspręstų klausimą iš esmės – pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2022–2023 metų laikotarpiu A. J. sudarė bent keturis sandorius dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypų perleidimo; likęs vienintelis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino 2023 m. gegužės 17 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo skyrė nagrinėti teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, lėšas, turtines teises, esančius pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis 105 572,58 Eur dydžio sumai ieškovės UAB „Megrame“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
7. Preliminarus su ieškiniu pateiktų įrodymų vertinimas teismui leido daryti išvadą, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo prielaida egzistuoja.
8. Teismas nustatė, kad su atskiruoju skundu ieškovė pateikė įrodymus, jog 2022–2023 metų laikotarpiu A. J. sudarė bent keturis sandorius dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypų perleidimo; likęs vienintelis nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka. Šių duomenų ieškovė teismui su ieškiniu neatskleidė, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, į juos nebuvo atsižvelgta.
9. Teismo vertinimu, virš 100 000 Eur dydžio suma fiziniam asmeniui dažniausia yra reikšminga. 2022–2023 metų laikotarpiu, neužilgo iki bankroto bylos UAB „Statybuteka“ inicijavimo, A. J. (iki 2022 metų buvęs bendrovės vadovu), sudarė bent keturis sandorius dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypų perleidimo, pats neinicijavo bankroto procedūrų, likęs neperleistas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka.
10. Turto perleidimo sandoriai teismui sukėlė abejonių dėl atsakovo veiksmų sąžiningumo. Juos teismas vertino kaip atsakovo pastangas išsaugoti kitą turtą, kad apsunkintų galimo atsiskaitymo su kreditoriais realumą, tad, teismo vertinimu, būsimo teismo procesinio sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovės UAB „Megrame“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priimti teikiamus papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas tik formaliai įvertino, kad egzistuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo prielaida, nukreipdamas į 2023 m. gegužės 17 d. nutartį byloje, kurioje pasakyta tik tai, jog iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio ir jų priedų matyti, kad ieškovė nurodė savo reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina ieškinio pagrįstumą; byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
11.2. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, jog laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ir(ar) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017 11–12 punktai).
11.3. Ieškovas yra tik vienas iš daugelio bendrovės kreditorių. Nemokumo administratorius, atlikęs sandorių sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai iki bankroto bylos iškėlimo patikrinimą, padarė išvadą, kad patikrinti sandoriai laikytini įprastais sandoriais ir nėra pagrindo manyti, jog bendrovė sudarė akivaizdžiai nenaudingus sandorius, kurie galėjo turėti įtakos nemokumui ar lemtų kreditorių interesų pažeidimą. Nenustatyta konkrečių sandorių, kuriais būtų sąmoningai siekiama pažeisti kreditorių interesus, todėl nemokumo administratorius teismui ieškinio dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu neteikė.
11.4. Atsakovas nepadarė individualios žalos ieškovei, todėl ne tik neegzistuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo prielaida, tačiau ieškovė, kaip kreditorė, iš viso negali reikšti tiesioginio ieškinio atsakovui, kaip bendrovės vadovui, t. y. ieškovė pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą.
11.5. Be to, ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir dėl to, kad ieškiniu reikalaujama netesybų, kurios toliau skaičiuojamos po bankroto bylos iškėlimo.
11.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė prima facie (tikėtinai) pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl nesant pirmosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio sąlygos nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
11.7. Teismas, spręsdamas dėl galimo atsakovo nesąžiningumo, iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad atsakovas sudarė keturis sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo (vertino tik patį sandorių sudarymo faktą), tačiau nevertino šių sandorių sudarymo momento, aplinkybių, juose numatyto atsiskaitymo, todėl padarė neteisingą išvadą, jog sudaryti sandoriai kelia abejonių dėl atsakovo veiksmų sąžiningumo.
11.8. Atsakovas kartu su sutuoktine L. J. sudarė 2022 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3263) (toliau – Sutartis1), kuria L. J. ir V. J. (atsakovo tėvams) pardavė bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Sutartis1 sudaryta beveik prieš metus iki pareiškiant byloje ieškinį, todėl Sutartimi1 nesiekta išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą galimai nepalankų teismo sprendimą. Sutartis1 sudaryta ir iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
11.9. Atsakovas sudarė 2023 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis2), kuria pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Vilniuje. Žemės sklypai buvo įkeisti kreditoriui Jungtinei centrinei kredito unijai (toliau – KREDA) užtikrinant bendrovės įsipareigojimų, kylančių iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutarties Nr. AVKJCKU/202108/00014, įvykdymą. Bendrovei tinkamai nevykdant prievolių pagal šią kredito sutartį ir po bankroto bylos iškėlimo, KREDA pranešė bendrovei apie sutarties nutraukimą nuo 2022 m. lapkričio 19 d. Po sutarties nutraukimo KREDA pateikė atsakovui, kaip įkaito davėjui, pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo, nurydama, jog, nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, kreipsis dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir skolą išieškos iš atsakovui priklausančių KREDA įkeistų žemės sklypų. 2023 m. sausio 27 d. buvo atliktas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeistų žemės sklypų KREDA naudai.
11.10. Kita aplinkybė, sąlygojusi Sutarties2 sudarymą, buvo tai, kad 2021 m. kovo 5 d. bendrovė išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo vekselio davėjas (bendrovė) ir laiduotojas (atsakovas) įsipareigojo 2021 m. balandžio 6 d. apmokėti kreditoriui UAB „Lemora“ 50 000 Eur. 2021 m. kovo 5 d. papildomu susitarimu dėl prievolių įgyvendinimo buvo susitarta, kad šis vekselis yra papildoma užtikrinimo priemonė finansinėms prievolėms, kylančioms iš 2019 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19022802P, įvykdyti. Bendrovei ir atsakovui neįvykdžius pareigos apmokėti šio vekselio, kreditoriaus prašymu, buvo atliktas vykdomasis įrašas. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų sudaręs Sutarties2, žemės sklypai būtų realizuoti vykdymo procese. Pinigai, gauti pardavus žemės sklypus, pervesti hipotekos kreditoriui KREDA ir į antstolio atsiskaitomąją sąskaitą, siekiant padengti atsakovo įsiskolinimą UAB „Lemora“; kita dalis lėšų panaudota kito atsakovo turto įrengimui ir remontui. Perleidęs jam priklausantį turtą atsakovas patenkino ne savo, bet bendrovės kreditorių reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Megrame‘ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
12.1. Tiek klausimas, ar atsakovas padarė tiesioginę (individualią) žalą ieškovei, tiek klausimas, ar ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas ir kitas išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su bendrovės ir atsakovo veiksmais, yra pagrįstas, galės būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
12.2. Ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai bei ieškovės pateikti įrodymai pakankamai pagrindžia tikimybę, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir iš esmės gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
12.3. Vien tai, kad Sutartis1 buvo sudaryta ne ieškinio atsakovui teisme pareiškimo momentu ar vėliau, nepaneigia atsakovo nesąžiningumo ir grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
12.4. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
12.5. Sudarant Sutartį1 atsakovas, kaip ilgametis bendrovės vadovas, žinojo, kad bendrovė yra neatsiskaičiusi su ieškove pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu ieškovė pagamino ir sumontavo gaminius (langus, vidaus duris, terasos / balkono duris). Dar iki Sutarties1 sudarymo (2022 m. rugpjūčio 3 d.) 2022 m. birželio 23 d. ieškovė kreipėsi į bendrovę su priminimu dėl vėluojamo atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartis. 2022 m. liepos 22 d. ieškovė pateikė bendrovei pretenziją. Nepaisant to, bendrovė skolos už įsigytus gaminius ir atliktus darbus negrąžino.
12.6. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vėliausiai 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė jau buvo nemoki ir atsakovas turėjo pareigą inicijuoti bendrovei bankroto procedūrą.
12.7. Nepaisant to, kad Sutartis2 buvo sudaryta, siekiant atsiskaityti pagal jau išduotus galiojančius ir vykdytinus vykdomuosius įrašus, nekeičia fakto, jog Sutartis1 buvo sudaryta siekiant apsisaugoti nuo ieškovės galimų reikalavimų, nukreiptų į atsakovo asmeninį turtą.
12.8. Atsakovo nesąžiningumą pagrindžia atliktų neteisėtų veiksmų mastas, kuris pasireiškė šiais neteisėtais veiksmais: laiku neinicijuota bendrovės bankroto procedūra; pažeistos fiduciarinės pareigos elgtis sąžiningai ir protingai ieškovės atžvilgiu; atlikti veiksmai neatitinka verslo sprendimo priėmimo taisyklės sąlygų; pažeista atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarka. Dėl šių veiksmų, už kuriuos yra atsakingas išimtinai atsakovas, ieškovė patyrė 100 572,58 Eur žalą.
Motyvuojamoji dalis
12.9. Ieškovės ieškinio suma yra didelė ir reikšminga, todėl teismas pagrįstai į ją atsižvelgė spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
15. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus; hipotekos lakštą; KREDA raštą apie sutarties nutraukimą; KREDA pretenziją įkaito davėjui A. J.; KREDA ir UAB „Lemora“ vykdomuosius įrašus; UAB „Lemora“ vekselį; susitarimą su UAB „Lemora“ dėl vekselio; patvarkymą dėl turto arešto; KREDA 2023 m. sausio 19 d. sutikimą parduoti įkeistą turtą.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
18. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovo teikiamus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, hipotekos lakštą, vykdomuosius įrašus bei patvarkymą, pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat ir duomenis, esančius nekilnojamojo turto bei sutarčių ir teisių suvaržymų registruose, dėl to nėra pagrindo pridėti šių atsakovo teikiamų dokumentų prie bylos. Kiti atsakovo teikiami įrodymai, nors ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė, atsižvelgiant į tai, jog dalyvaujantys byloje asmenys su atsakovo teikiamais naujais įrodymais yra susipažinę (ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą dėl šių įrodymų vertinimo yra pasisakiusi), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus (pretenziją, raštą, vekselį, susitarimą bei sutikimą) priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)egzistavimo
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
20. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta.
21. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ieškinys laikytinas prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstu.
22. Spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-943/2020; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 27-370/2020).
23. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis atsakovas kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo (dėl atsakovo padarytos tiesioginės (individualios) žalos ieškovei; dėl palūkanų ir kitų išlaidų priteisimo pagrįstumo; dėl netesybų skaičiavimo), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, toks detalus ieškinio argumentų ir įrodymų tyrimas, kokį atsakovas pateikia atskirajame skunde, nėra atliekamas. Ieškovė aiškiai suformulavo savo ieškinio dalyką, nurodė pareikštus reikalavimus turinčias pagrįsti faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja nurodomas faktines aplinkybes, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia užtikrinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas.
24. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, su kuria taip pat nesutinka atsakovas, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
25. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, spręsdamas dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo, pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė pakankamai didele ieškinio suma ir jau įvykusiu atsakovui priklausančio turto perleidimo sandorių faktu.
26. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
27. Kai byloje yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, grėsmei, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nustatyti gali būti reikšmingi tokie faktai, kaip ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Tačiau nė vienai iš šių aplinkybių negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, kiekvienu atveju svarbu įvertinti jų visumą. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, naujausioje savo praktikoje teikia išaiškinimus, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negalėtų būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti esantį atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
28. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
29. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir(ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kilusio ginčo pobūdis – ieškinyje įvardintos ginčo faktinės aplinkybės (ieškovei iškelta bankroto byla, siekiama užtikrinti visų įmonės kreditorių teises, teigiama, kad sudarant turto perleidimo sandorius atsakovas elgėsi nesąžiningai, pažeisdamas įmonės kreditorių interesus) leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovo atžvilgiu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Vien tai, kad Sutartis1 buvo sudaryta prieš bendrovei iškeliant bankroto bylą, o Sutartis2 sudaryta, siekiant atsiskaityti pagal jau išduotus galiojančius ir vykdytinus vykdomuosius įrašus, kurie jau buvo vykdytini, nepaneigia atsakovo nesąžiningumo ir grėsmės, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.
32. Nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi pirmosios instancijos teismas areštavo tik tokio dydžio atsakovui priklausantį turtą, kurio pakaktų ieškovės reikalavimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
33. Kiti atsakovo argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi jie yra aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinę reglamentaciją ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.