Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2024-10-24 iki 2024-10-25 (viena diena).

Paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendį pradėjus vykdyti nuspręsta panaikinti. M. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), nuosprendį pradėjus vykdyti nuspręsta grąžinti M. P..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. M., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. P. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,403 g., narkotinės medžiagos – kokaino (84,1%) bei 134,152 g., narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių, kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 1,4 % iki 14 %), kurių dalį, tai yra, 10,261 g. narkotinės medžiagos - kanapių, 2024 m. spalio 24 d., apie 18 val. 56 min., prie pastato (duomenys neskelbtini), automobilyje BMW 530 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 eurų pardavė G. M., o likusią dalį 123,891 g., narkotinės medžiagos - kanapių bei 0,403 g., narkotinės medžiagos – kokaino (84,1%) toliau laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. spalio 24 d., kuomet atliktos kratos metu, visas šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai,

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo M. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimas, tačiau prašoma vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sušvelninti – skirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės nuteistajam M. P.skyrimo kontekste.

5. Šiuo atveju pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

7. M. P. pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas M. P. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. P. paskyrė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į kurią, be kita ko, buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2024-10-24 iki 2024-10-25 (viena diena). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. P.skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos stadiją, kaltės rūšį ir formą. Taip pat teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, kad jis teistas, veiką padarę turėdamas neišnykusį teistumą (naują veiką padarė 2024-10-24, t. y. tą pačią dieną, kurią įsiteisėjo ankstesnis teismo sprendimas) baustas administracine tvarka, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Be paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta viena M. P.atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas ir byloje nustatytas bausmių skyrimo nuteistajam reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad nuteistajam paskirta minimali bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo (BK 54 str. 3 d.).

9. Sprendžiant dėl nuteistojo M. P. prašymo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo M. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir ji yra išdėstyta XXXVII skyriuje, vadinasi, padarius šiame skyriuje nurodytą nusikalstamą veiką negalimas net ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Kadangi, įstatymas imperatyviai draudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje, todėl BK 75 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju yra negalimas.

10. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualu tai, jog BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tam tikrais atvejais, net ir nustačius, kad asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, paskirta teisėtai ir pagrįstai, jos vykdymas gali prieštarauti teisingumo principui.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi M. P.padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, be kita ko, skunde nurodomas aplinkybes, jog nuteistasis dirba, yra vienintelis šeimos maitintojas, globoja nepilnametę sesę, augina ir po išsiskyrimo su sugyventine žada rūpintis sūnumi, turi finansinių įsipareigojimų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, visgi, nėra pagrindo spręsti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą ar veikos atsitiktinį pobūdį.

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kratos metu M. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasta dviejų skirtingų rūšių narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių, taipogi ir metalinė trintuvė, 2 elektroninės svarstyklės. Nors nuteistajam inkriminuotas tik vienkartinis nedidelio kiekio (10,261 g.) narkotinės medžiagos – kanapių – realizavimas kitam asmeniui, tačiau jo gyvenamojoje vietoje rasta dar 123,891 g. šios medžiagos, o toks kiekis, kuris daugiau kaip 20 kartų viršija nedidelį kiekį, akivaizdžiai viršija asmeniniam vartojimui įprastas ribas. Nors nuteistasis nurodė, kad pats vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, ir 2024-10-25 Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės pateikti medicinos dokumentai tai patvirtina, kadangi M. P.šlapime nustatytas teigiamas rodiklis – marihuana. (2 t., b. l. 176-177), tačiau objektyvios bylos aplinkybės – rastų medžiagų įvairovė, kiekis, laikymo pobūdis, priemonės – leidžia pagrįstai spręsti, kad jos buvo laikomos turint tikslą platinti. Šią išvadą patvirtina ne tik objektyvūs bylos duomenys, bet ir paties M. P.paaiškinimai, jog jis kelis kartus „padėjo“ G. M., platino ir kitiems, tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Nustačius, jog nuteistasis narkotines medžiagas laikė turint aiškų tikslą – platinti šias medžiagas, o ne išskirtinai asmeniniam vartojimui, spręstina, kad nuteistojo nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir, kad šios veikos padarymą lėmė būtent nuteistojo neigiamas požiūris į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi bei tikslas gauti greitą materialinę naudą iš daromos nusikalstamos veikos. M. P. veika buvo padaryta sąmoningai, veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant turtinės naudos, o tai didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, jog nuteistojo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ar mažesnio pavojingumo.

15. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ji yra tiek išimtinė, kad realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Analizuojant nuteistojo asmenybę nustatyta, jog M. P.dirba, yra nepilnametės sesers M. P. nuolatinis rūpintojas, kartu su sugyventine augina sūnų, yra šeimos maitintojas, tačiau šios aplinkybės nesuponuoja išvados dėl mažiau pavojingos nuteistojo asmenybės ar, kad sankcijoje nustatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiame kontekste reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad M. P. šią nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (2024-10-24, t. y. tą pačią dieną, kurią įsiteisėjo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), jo daromų nusikalstamų veikų pobūdis sunkėja, o tai atskleidžia jo pavojingumą ir parodo, kad jis tinkamų išvadų nedaro, yra linkęs daryti naujus nusikaltimus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad visos aukščiau nurodomos aplinkybės – šeima, sūnaus auginimas, rūpinimas seserimi, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nesustabdė nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tai, kad paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai, artimiesiems, yra tiesioginis M. P.neteisėto elgesio rezultatas. Nors nuteistasis akcentuoja, kad jam paskirta sesers - M. P. nuolatinė rūpyba, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šios nutarties priėmimo dieną, M. P. yra sulaukusi pilnametystės (gim. (duomenys neskelbtini)), o tai reiškia, kad M. P. nuolatinės globos pagrindai yra pasibaigę (CK 3.258 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei M. P. charakterizuojančios aplinkybės nei skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis nuteistojo mažesnį asmenybės pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, lemiančiomis švelnesnės nei sankcijoje įtvirtinta bausmės paskyrimą.

16. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks nuteistojo ryšius su sūnumi, apribos galimybę vykdyti kreditorinius ir kitus finansinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis ir anksčiau ne visai tinkamai vykdė savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus, t. y. jis yra sumokėjęs tik dalį periodiškai mokamų įmokų. Be to, pagal teismų praktiką, su laisvės atėmimo bausme neišvengiamai susiję asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai padariniai, įskaitant laikiną atskirtį nuo artimųjų, profesinės veiklos ar įsipareigojimų apribojimą, kas savaime nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis pateisinti bausmės švelninimą ar vykdymo atidėjimą. Įstatymų leidėjas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 str.) turint tikslą jas platinti yra nustatęs griežtas sankcijas, kuriomis siekiama mažinti tokių medžiagų prieinamumą, vartojimą ir su tuo susijusias rizikas visuomenei. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia reikšmingą grėsmę visuomenės saugumui, sveikatai ir viešajai tvarkai, todėl veiksminga valstybės reakcija turi būti neformali ar deklaratyvi, o realiai paveikti, įgyvendinanti baudžiamosios atsakomybės paskirtį.

17. Kadangi nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę, argumentuojant ir tuo, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti sūnaus, nes jis skiriasi su sugyventine, todėl teisėjų kolegija pasisakys ir dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo M. P. atžvilgiu.

18. Remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1-2 dalių nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo. Nors nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. P.tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę visiškai pripažino, davė parodymus, išsamiai atpasakodamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, yra pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nusikalstama veika nepadaryta, tačiau nenustatytos kitos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Nors skunde tvirtinama, kad jis skiriasi su sugyventine, kuri neturi darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos ir, dėl to nebus kam pasirūpinti mažamečiu vaiku, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvados, kad M. P. sugyventinė pati ar su kitų asmenų pagalba neturės galimybės pasirūpinti vaiku. Tokias aplinkybes paneigia ir 2025-09-08 teismu pateiktas Panevėžio socialinių paslaugų centro raštas, iš kurio matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) M. P. socialinės paslaugos teikiamos kartu su G. S., jiems pasiūlyta kreiptis į psichinės sveikatos specialistus dėl tarpusavio santykių, asmeninės psichologo konsultacijos. M. P. dalyvavo smurtinio elgesio programoje, buvo skirtas įsipareigojimas užsiregistruoti į šeimos mediaciją ir suderintu laiku dalyvauti, tačiau įsipareigojimas nebuvo įvykdytas. Nurodoma, kad M. P. vienintelis iš tėvų dirbantis ir jo vardu išnuomotas būstas, už kurį moka M. ir kuriame su tėvais gyvena mažametis A. P.. Taigi, jokių objektyvių duomenų, jog G. S. (sugyventinė) negali dirbti, neturi gyvenamosios vietos (ji tik nedeklaruota tuo pačiu adresu kaip ir M. P.), kas teigiama apelianto skunde, byloje nėra ir nuteistasis tokių duomenų taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu M. P. patvirtino, kad sugyventinė ieškosi darbo, o liudytoja apklausta G. S. patvirtino, kad ji pati narkotinių medžiagų nevartoja ir su M. P. pykdavosi tik dėl jo žolės rūkymo ( 1 t.b.l.191-192). Kita vertus, iš Panevėžio socialinių paslaugų rašto matyti, kad šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, tuomet jeigu mažamečiu vaiku negalės pasirūpinti mažamečio mama, vaiku teisės aktuose nustatyta tvarka privalės pasirūpinti valstybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų pagrindu bausmė M. P.negali būti švelninama.

20. Esant aukščiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Nustatyta, kad nuteistasis sąmoningai pasirinko neteisėtą pajamų šaltinį, platino narkotines medžiagas ir jas pats vartojo, suprantant, kad tokia veika yra baudžiama, kas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste – kritiškas požiūris į savo elgesį, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimas, lėmė iš esmės minimalaus įstatymo sankcijoje numatytos bausmės dydžio paskyrimą, tačiau tai nerodo mažesnio nuteistojo ir jo padarytos veiklos pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. P.paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam už padarytą sunkų nusikaltimą prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.